Pateikti įrašai priklausantys Realybės suvokimas kategorijai.


Niekšai mumyse

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas iš Facebook. Iš kur sugalvojote, kad žmogus kituose žmonėse mato tik savo trūkumus? Žudikuose irgi?
Atsakymas. Taip. Visur ir visuose matome save, savo atspindį. Kodėl? Mat viską suvokiame savo egoizmo veidrodyje. Toks mūsų suvokimas: negalime matyti to, ko nėra mumyse. Pasaulio vaizdas piešiamas viduje.
Iš tikrųjų priešais mane balta šviesa – tobula davimo ir meilės savybė. Ir štai šiame fone „piešiu“ savo savybes. Todėl, kad ir kas būtų projektuojama mano sąmonės ekrane, viskas kyla iš vidaus. O išorinį blogį matau kaip savo neištaisytą prigimtį.
Galiausiai ištaisęs savyje visus trūkumus, atskleisiu tą baltą šviesą, pradinę meilę. Taip Kūrėjas veda mus pas Save – pamažu leisdamas įsisąmoninti išorinio pasaulio, koks jis mums atrodo šiandien, iliuziškumą. Tai ir yra kabalistinė psichologija.

Iš 2018 m. vasario 13 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Jausmų pasikeitimas

Visas pasaulis susijungia manyje

Sugrįžimas prie meilės

Komentarų nėra

Noras – tai materija

Kabala ir kiti mokslai, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip noras gali būti materija?
Atsakymas. Noras ir yra materija. Nieko kito nėra. Viskas, ką aš jaučiu aplink, yra noras.
Komentaras. Kažkada jūs apie tai kalbėjotės su mokslininkais, ir jie negalėjo to suvokti…
Atsakymas. Mokslininkai to nesuvokia, nes tyrinėja norą materialiame lygmenyje, tik tuo pavidalu, kuris pasireiškia mūsų penkiuose jutimo organuose. O mes jį tiriame kituose penkiuose organuose: keter, chochma, bina, zeir ampin, malchut.
Todėl mokslininkai laiko materija tik tai, ką jie jaučia. O mes laikome materija norus ir tiriame įvairius jų pavidalus bei visų rūšių metamarfozes.

Iš 2017 m. gegužės 21 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra žmogus?

Dvasiniai ir materialieji norai

Noras, prikeliantis žmogų gyvenimui

Komentarų nėra

Pasaulinė istorija pagal kabalą, III dalis

Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas yra istorija, jei praeitis taip pat gali būti pakeista?
Atsakymas. Mes nieko nekeičiame: nei praeities, nei dabarties, nei ateities. Mes tiesiog peržiūrime visas būsenas, kuriose turime būti, ir keičiame save. Todėl mums atrodo, kad keičiasi pasaulis ir visa kita. Bet keičiamės tik mes!
Aš tarsi žiūriu filmuotą juostą, kuri sukasi prieš mane, ir priklausomai nuo mano vidinės būsenos matau kadrus visiškai kitaip.
Kitaip tariant, aš esu būsenoje, kai žvalgausi aplinkui ir man atrodo, kad aš matau pasaulį.
Iš tikrųjų, vietoj pasaulio yra paprasta Aukštesnioji šviesa.O tai, ką aš stebiu Aukštesniosios šviesos fone, aš matau savyje. Mano smegenyse susiformuoja visi vaizdai, kuriuos tarsi matau išorėje.
Kiekvienąs žmogus mato savą paveikslą prikausomai nuo savo būsenos. Kitaip tariant, manyje užduoti visi parametrai: rešimot (dvasiniai informaciniai duomenys) ir visi mano duomenys. Pagal savo išsivystymą aš piešiu savyje šiuos vaizdus Aukštesniojo pasaulio fone.
Kas gi vyksta iš tikrųjų?
Viena vertus, manyje yra blogi norai. Kita vertus, yra Šviesa – gerosios savybės. O tarp jų yra vadinamasis pasaulis, kur aš egzistuoju, kur aš tarsi suvokiu jo paveikslus, kur yra visi mano ketinimai.

Todėl pasaulis neturi jokios formos. Visa tai yra vaizduojama mumyse. Dar daugiau, visa tai vaizduojama kiekviename iš mūsų arba tiktai manyje. Aš galiu pasakyti: „Jūs neegzistuojate, jūs egzistuojate tik mano vidiniame suvokime“.
Tęsime…

Iš 2017 m. liepos 16 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulinė istorija pagal kabalą I dalis

Pasaulinė istorija pagal kabalą II dalis

Rešimot istorija ir vystymasis

Komentarų nėra

Dvasiniame pasaulyje niekas nedingsta

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ką reiškia kabalistinis principas „Dvasiniame pasaulyje niekas neišnyksta“?
Atsakymas. Dvasiniame pasaulyje niekas nedingsta. Visos mūsų pastangos, mintys, troškimai, siekiai – viskas, kas susiję su egoizmu (neigiama jėga) ir mūsų bandymais dirbti su juo, pasitelkus teigiamą jėgą, įrašoma į pačią materiją (norą), todėl noras visada išlaiko savo pavidalą ir persitvarko toliau.
Tad dvasiniame pasaulyje negali būti jokių dingimų. Mūsų pasaulyje taip pat – tiesiog to nematome. Čia tik pereinama iš vienos būsenos į kitą, į kurias galima grįžti keliaujant laiko ašimi. Visi priežasties ir pasekmės ryšiai yra fiksuoti ir išlieka.
Klausimas. Ar pasekmė gali daryti įtaką priežasčiai?
Atsakymas. Taip. Egzistuoja atvirkštinis teigiamas ir neigiamas ryšys. Absoliučiai viskas, kaip ir kibernetikoje – valdymo moksle.
Klausimas. Jūs sakote, kad suvokę dvasinį pasaulį, galėsime keliauti laiko ašimi, grįžti į skirtingas būsenas. Į ateities būseną taip pat?
Atsakymas. Į bet kurias praeities ir ateities būsenas. Dvasiniame pasaulyje nėra laiko, tik būsenos. Todėl galėsite „plaukioti“ laikuose – iš kartos į kartą, iš pasaulio į pasaulį.
Kitaip tariant, mūsų jausmuose, savybėse, noruose, mintyse, galime būti visiškai skirtingų būsenų, bet pakaitomis. Tai neturi nieko bendra su mūsų kūnais. Žmogus gali ramiai sėdėti vietoje.

Iš 2017 m. lapkričio 19 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Klausimas apie realybės suvokimą

Trys pasaulio suvokimo būsenos

Dvasinių pakopų pajutimas

Komentarų nėra

Kaip objektyviai suvokti psaulį?

Dešimtukas, Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Remdamasis kabalos mokslo metodika, aš imu dešimt žmonių, pagal tam tikrus dėsnius užmezgu su jais tarpusavio ryšius ir per tai pradedu jausti pasaulį. Ar tai nėra subjektyvu? Vis tiek tai būsiu aš, tai aš per juos jausiu, aš pamatysiu kažkokį kitą pasaulį, o mano draugas pamatys visai kitką.
Atsakymas. Tu neturi kitos galimybės pažinti Aukštesniojo pasaulio. Bet tu ir tavo draugas jausite vieną ir tą patį, nes kiekvienas iš jūsų įtrauks į save visus likusius, visą dešimtuką.
Būdamas dešimtuke, aš esu malchut (M), devyni mano draugai yra pirmos devynios sfiros, kurių atžvilgiu aš anuliuojuosi. Visas jas aš įtraukiu į save ir tuomet jose matau viską.


Su savimi aš nesiskaitau. Aš save anuliuoju (cimcum).
Veikiu tik per draugus ir todėl matau pasaulį objektyviai – per juos. Aš matau dvasinį pasaulį, jo pakopas. Šiose susivienijimo pakopose atsiskleidžia Kūrėjas. Daugiau ten nieko nėra.
Klausimas. Nėra žvaigždžių, nėra medžių, nėra miestų?
Atsakymas. Ne. Tai kabalistas jaučia penkiuose savo gyvūniniuose (materialiuose) jutimo organuose.
Jei tu nori teisingai suvokti pasaulinę istoriją, tai turi pasinerti į savo dešimtuką ir jame vis labiau vienytis. Tada tu pajusi vienijimosi pakopas ir savo kilimą jomis į pasaulėdaros ir šviesos atskleidimą.

Iš 2017 m. liepos 16 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Dešimtukas – minimalus visuomenės pjūvis

Objektyvusis pasaulio suvokimas

Apie vystymąsi aukščiau žinojimo

Komentarų nėra

Kas yra dvasinė ramybė?

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas yra dvasinė ramybė?
Atsakymas. Sakoma, kad nėra ramybės nei šiame pasaulyje, nei būsimame.
Visuomet turime be perstojo eiti pirmyn. O kai visiškai išsitaisysime, kitaip tariant, visiškai pakilsime virš savo egoizmo ir suvoksime aukštesnįjį pasaulį, tuomet viskas pasieks visiškos, amžinos ramybės būseną.

Iš 2017 m. lapkričio 19 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikroji ramybė, o ne laikinas užsimiršimas

Suderink save su Begalybe!

Harmoningo gyvenimo priemonė

Komentarų nėra

„Grupė“ – šventa sąvoka

Dvasinis darbas, Kabalos mokymasis, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманAteidamas studijuoti kabalą, žmogus galvoja, kad ji susijusi su mistinėmis aukštesnėmis jėgomis, angelais, dvasiomis, kitu pasauliu kažkur danguje, kurį jis pažins ir pajaus.
Ir vietoj to jam netikėtai tenka studijuoti straipsnius apie grupę. Iš pradžių tai atrodo itin keista, tarsi jis atėjo studijuoti mokslą apie visuomenę, valstybę.
Egzistuojame fiziniuose kūnuose, kiekvienas savo mažame pasaulyje, todėl mums sunku suprasti, kad be įprasto egoistinio pasaulio, egzistuoja visiškai kitoks tikrovės suvokimas per mums svetimus, priešingus jutimo organus.
Ir nors perėjimas iš prigimtinio tikrovės suvokimo į aukštesniojo pasaulio suvokimą nėra lengvas darbas, reikalaujantis didžiulių pastangų, tačiau galų gale visi turi įgyti tikrąjį, „atvirą“ realybės suvokimą, kuris neapsiriboja žmogaus juslėmis.
„Knyga Zohar“ apibūdina dabartinę egoistinę būseną kaip miegančią, kai akys nukreiptos vidun. Juk domimės ir matome tik tai, kas vyksta mūsų viduje, mažame nore mėgautis, tarsi kūdikis, kuriam rūpi tik jo kūnas.
Kabalos metodika leidžia mums pereiti prie platesnio realybės suvokimo, jau ne kūdikio, o suaugusiųjų žmonių, sąveikaujančių su milžinišku aplinkiniu pasauliu. Toks perėjimas įgyvendinamas per aplinką, grupę.
Mūsų pasaulyje vaikas auga dvidešimt metų, apsuptas tėvų, giminių, tų pačių vaikų, draugų ir draugių, kol išeina į didįjį pasaulį su viskuo, ką šis turįs: išsilavinimą, kultūrą, pramonę.
Be žmonių aplinkos vaikas paprasčiausiai išaugtų kaip gyvūnas. Tačiau, kadangi jis nori imti iš aplinkos, aplinka patenka į jį ir sukuria jo pasaulį. Kad atvertume naująjį pasaulį, reikia naujos aplinkos, dirbdami su ja ir sugerdami ją į save, per ką pajausime begalinį aukštesnįjį pasaulį.
Viskas priklauso nuo aplinkos ir jos svarbos jautimo, kaip su ja susisiejame kaip į vieną žmogų su viena širdimi taip, kad mūsų tarpusavio ryšys su aplinka tampa ištisu pasauliu, kur atskleisime visą pasaulių sistemą. Tai jau ne tėvas ir motina, bet aplinka su ypatingomis savybėmis, įstatymais, tradicijomis, suvokimu, vertybėmis – viskas visiškai nauja.
Žmogus turi sukurti tokią aplinką, o šio kūrimo proceso metu aplinka sukurs žmogų, užtikrindama jo dvasinį tobulėjimą. Todėl aplinka – svarbiausia, nuo jos priklauso gera žmogaus ateitis. Iš aplinkos žmogus gauna naujus jutimo organus aukštesniajam pasauliui suvokti. Megzdamas ryšius su aplinka, žmogus taip kuria savo aukštesnįjį pasaulį.
Todėl „aplinka“ – šventa sąvoka kabalistams. Mano mokytojas Rabašas buvo ypatingas kabalistas, nes suformulavo teisingą ir tikslią aplinkos kūrimo metodiką ir jos ryšį su žmogumi, tai ir yra kabalos metodikos pagrindas. Tinkamame ryšyje su aplinka žmogus kuria dvasinį indą iš dešimties sfirų, kuriame atskleidžia savo sielos šviesą, t.y. aukštesnįjį pasaulį, aukštesniąją jėgą, Kūrėją.
Todėl kabalos mokslas, skirtas tinkamai aplinkai sukurti, yra toks reikalingas dabar, kai žmonija patiria globalinę krizę, ypač – visuomeninę, kai sugniuždytas žmogus atsiduria sugriuvusioje visuomenėje.
Ir žmogus, ir visuomenė jaučia, kad pasiekė akligatvį ir nežino, kaip vystytis toliau. Tik kabalos metodika gali padėti žmonėms sukurti tinkamą visuomenę ir išeiti iš krizės.

Iš 2018 m. vasario 13 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Sprendimas – žmogaus prigimties pasikeitime

Dvasinės tikrovės filmas

Išsitaisymas prasideda visuomenėje

Komentarų nėra

Mūsų pasaulio koordinatės – subjektyvios

Pasaulio struktūra, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kabalistas negalvoja apie ateitį, tik apie dabartį?
Atsakymas. Viskas priklauso nuo to, kiek jis atitinka Kūrėją. Jei aš visiškai susilieju su Kūrėju, man dingsta laiko kaip kažkokio faktoriaus samprata, ir apskritai viskas, kas egzistuoja. Aš nesikeičiu, tiesiog visą laiką esu susiliejęs su Kūrėju.
Klausimas. Paprastas žmogus vis galvoja, kas bus po minutės, dienos, metų ir t. t., kuria kažkokius planus. Kabalistas visai apie tai negalvoja?
Atsakymas. Normaliam žmogui reikia „gydytis“, ir tada jis supras, kad laiko, erdvės ir judėjimo koordinatės grynai subjektyvios, ir reikia suvokti jų subjektyvumą, o vėliau – ištaisyti.
Klausimas. Kai kurie mūsų gyvenimo procesai vis tik susiję su laiku: pavyzdžiui, vaikui vieneri metai, ir kol nepraeis keturi metai, jam nesukaks penkeri.
Atsakymas. Žinoma, laikas egzistuoja mūsų koordinatėse, nepriklausomai nuo mūsų. Ir tai tik todėl, kad tu egzistuoji savo gyvūniniame kūne ir tose koordinatėse, kuriose pokyčiai vyksta tam tikra tvarka: vakar, šiandien, rytoj ir t. t.
Todėl neįmanoma grįžti į praeitį, ateitį galima priartinti ir t. t., ir tai todėl, kad mes egzistuojame šio pasaulio rėmuose. Kai tik pakylame virš jo, pradedame visiškai kitaip suvokti laiką, judėjimą, erdvę.

Iš 2017 m. kovo 19 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra laikas?

Kas yra amžinybė?

Nuo ko priklauso greita laiko tėkmė?

Komentarų nėra

Kas yra amžinybė?

Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jei dvasiniame pasaulyje nėra laiko, tai kas yra amžinybė?
Atsakymas. Amžinybė – tai nekintama noro būsena, kurią jis pasiekia po galutinio ištaisymo, po visiškos realizacijos. Tada laikas išnyksta.
Klausimas. Jei nėra laiko, tada nėra ir mirties?
Atsakymas. Iš tiesų, mirties iš viso nėra. Juk kas yra mirtis? Tai noro išnykimas iš dabartinės būsenos ir perėjimas į kitą būseną. Tu gali pasakyti, kad tai buvusio noro mirtis, tačiau tai ne mirtis, o perėjimas į naują būseną.

Iš 2017 m. kovo 19 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Pajusti amžinybės alsavimą

Egzistavimas virš laiko

Gyvenimas už gimimo ir mirties ribų, I dalis

Komentarų nėra

Kodėl išmirė dinozaurai?

Kūnas ir siela, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kodėl reikėjo, kad dinozaurai egzistuotų šimtus milijonų metų? Ar kabalistas žino, kodėl jie išmirė?
Atsakymas. Visa negyvoji, augalinė, gyvūninė gamta ir žmogus palaipsniui keičiasi į aukštesnes formas. Todėl savo laiku išnyko senieji paparčiai ir kiti augalai, išmirė įvairūs gyvūnai. Net mineralai, ir tie pasikeitė. Remiantis tyrimais, galima nustatyti, kiek kokiam akmeniui milijonų metų. Visa tai vyksta natūraliai.
Tas pats ir su žmonėmis. Pažvelkite, kaip skiriasi žmonės, gyvenantys dabar ir prieš šimtą ar tūkstantį metų. Net išvaizda, nekalbant apie sąmonės galimybes. Jei šiandien aš pasakočiau apie kabalos mokslą taip, kaip apie jį rašė Aristotelis ir Platonas, teigiantys, kad siela priklauso nuo to, kaip giliai kvėpuoja žmogus, iš manęs pasijuoktų. Įsivaizduokite, apie ką rašė didieji praeities mąstytojai?! – Kad giliu įkvėpimu ir iškvėpimu mes pripildome savo sielą. O juk jie iš tiesų manė, kad tai ir yra siela.
Šiandien šie didieji tos kartos žmonės, jei liktų savo lygmenyje, atrodytų kvaili berniukai, nes pastoviai besivystantis noras vysto ir žmones. Todėl mums negalima lygintis su praėjusiomis kartomis.

Iš 2017 m. kovo 19 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl išmirė dinozaurai?

Gamtos kataklizmai ir žmogaus vaidmuo

Kitaip išmirsime kaip dinozaurai

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai
Vėlesni įrašai »