Pateikti įrašai priklausantys Sveikata kategorijai.


Iki ir po koronaviruso

Dvasinis darbas, Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Ar tuo, kad mokomės ir vienijamės, taisome pasaulį?
Atsakymas: Taip. Sukuriame pasaulyje teigiamą komponentą, nes kalbame apie jo vienybę, apie tai, kad žmonės turi būti sujungti gerais ryšiais.
Tai suteikia pasauliui tam tikrą teigiamą kryptį, tam tikrą pataisą, tačiau to nepakanka. Egoistiniam pasauliui mūsų santykinai altruistinis komponentas yra neabejotinai per mažas, kad būtų galima ištaisyti pasaulio judėjimo kryptį.
Jei atvirai, tikiuosi, kad dabar, grįždami į savo ankstesnes būsenas ir valdymo formas, įmonių atkūrimą ir pan., vis tiek susidursime su tuo, kokie esame riboti ir kad turėtume elgtis kitaip.
Klausimas: Po izoliacijos žmogus supras, kad pasaulis yra kitoks, ir priims jį per savo pokyčius?
Atsakymas: Manau, kad pasieksime tam tikrą vidinę būseną, kurioje įvertinsime abi būsenas: ikikoronavirusinę ir pokoronavirusinę. Mes jas palyginsime ir galvosime, ką padaryti kitaip. Net jeigu žmonės neturi nieko bendra su mumis, bet girdi mūsų kvietimą, jie vis tiek suvoks tikrovę tokiu būdu.
Klausimas: Kur yra šis žmonių virsmo taškas? Ar tai ateis per kančias, kad tam tikru momentu įvyktų revoliucija ir prasidėtų sprogstamasis žmonių, pasirengusių mus palaikyti, augimas?
Atsakymas: Taip, viena vertus, tai įvyks susikaupus kančioms ir nepasitenkinimui. Kita vertus, dėl to, kad pradėsime suprasti, kad turime eiti kitu keliu, matydami geresnę būseną nei buvusią.
Todėl santykinai gali nebūti įvairių smūgių, tik aiški geros ateities vizija. Manau, kad dabar, kai grįžtame į praeitį, vis dėlto norėsime ją ištaisyti.
#266481

Iš 2020 m. gegužės 3 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Vidinė krizės prasmė

Koronavirusas – gamta su mumis susitvarkys

Koks bus pasaulis po koronaviruso?

Komentarų nėra

Kabalistų reginiai

Kūnas ir siela, Platinimas, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Paprastai, siekiant nuraminti mases, jiems siūloma duonos ir reginių. Duonos duos vyriausybė, o kokių reginių gali pasiūlyti pasauliui „Bnei Baruch“?
Atsakymas: Mes stengiamės organizuoti žmonijai naudingas, būtinas programas ištisą parą visomis įmanomomis kalbomis. Tam turime tam tikrų galimybių, žmonių, visokių ruošinių. Aš tikiuosi, kad mes tai galėsime atlikti.
Kiekvieną dieną ruošiame įvairiausias laidas, klipus, dainas, pamokas, kad perduotume žmogui tai, apie ką iš esmės, jis turi žinoti: apie savo gyvenimą, apie tikslą, dėl ko jis gyvena, kas jį pasitinka po gyvūninio kūno mirties, ką daryti su jo siela, kitaip tariant, su tuo dvasiniu tašku jame, kuris yra amžinas, tobulas ir nemiršta kartu su kūnu. Visa tai mes turime papasakoti žmogui.
Mums reikia padėti jam rasti kontaktą tarp jo, jo „aš“ ir sielos, kad jis nedalintų savęs į dvi dalis – į kūną ir sielą, o sujungtų juos į vieną „aš“. Mes norime, kad kiekvienas žmogus turėtų tokią galimybę. Aš tikiuosi, kad mes galėsime tai atlikti. Bent jau bandysime.
#263345

Iš 2020 m. kovo 22 d. pamokos rusų kalba

Komentarų nėra

Senatvė – santykinė sąvoka

Dvasinis darbas, Kūnas ir siela, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kas yra senatvė fiziniu ir dvasiniu požiūriu? Ar jūs jaučiatės senas?
Atsakymas: Senatvė reiškia, kad žmogus jau prisipildė tam tikromis žiniomis, nesvarbu, teisingomis ar ne, ir laiko šias žinias savyje. Kaip mažas vaikas nepaleidžia iš rankų žaisliuko, niekam neduoda, taip ir senolis laiko savo žinias, nes yra visiškai jose.
Šios žinios ir įpročiai suformavo, pakoregavo jį, ir jis jau negali veikti kitaip. Todėl šis žmogus kenkia visuomenei ir gamta sunaikina jį per virusus.
Klausimas: O jūs, ar jaučiatės tokiu žmogumi?
Atsakymas: Tikiuosi, kad ne, mat visąlaik keičiuosi, esu pasiruošęs pokyčiams, ir pats stengiuosi skatinti juos ir perleisti per jaunimą. Jaučiuosi jaunas.
Bet jeigu reikės keisti apvalkalą, pakeisiu. Gyvenimo ciklo pasikeitimai – nieko nepadarysi, reikia. Kabalistai į tai žiūri labai paprastai. Mano mokytojas sakė: „Kaip vakare pakeiti marškinius ir meti skalbti, taip ir šio gyvenimo pabaigoje nusimeti kūno apvalkalą ir kitame gyvenime turėsi apsivilkti kitą“. Taigi, nieko baisaus nevyksta.
Komentaras: Pateikėte labai įdomų senatvės apibrėžimą. Vadinasi, apskritai esmė ne amžius. Net jauną žmogų, kuris pilnas žinių ir nenori keistis, gamta tarsi pakeičia. Būtent taip nuolatos vyksta su visomis sistemomis ir technologijomis.
Atsakymas: Jei sistema pasiruošus atsinaujinti, tada senatvės nėra. Priešingai, ji juda vis geresnio, tobulesnio, progresyvesnio pasikeitimo link.
Klausimas: Kitaip tariant, gamta nuolatos tobulėja, ir mes tarsi turime prilygti šiam procesui?
Atsakymas: Jeigu einame išvien su gamta, tai mums nereikia nieko, kas stumtų mus pirmyn: nei virusų, nei kitokių niuksų. Jaustumės absoliučiai patogiai.
#263705

Iš 2019 m. kovo 26 d. TV programos „Koronavirusas keičia tikrovę“

Komentarų nėra

Vienatvės epidemija baisesnė už koronavirusą

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманEmocinis stabilumas – rimta problema koronaviruso laikotarpiu dėl karantino, stresinių situacijų šeimose. Daugeliui žmonių reikalinga psichologo pagalba, jie jaučiasi izoliuoti ir kenčia nuo vienatvės, kaip niekad anksčiau.
Dar prieš koronavirusą medicinos ekspertai pranešė apie vienišumo epidemiją JAV. Virusas smarkiai paaštrino šią problemą, tai paveikė 28 proc. amerikiečių namų, nes apie 36 milijonai žmonių gyvena vieni, be šeimos, be vaikų.
Kita vertus, yra vilčių, kad koronavirusas privers mus atkreipti dėmesį į vienišumo problemą ir ieškoti būdų ateityje užmegzti daugiau socialinių ryšių.
Kaip paaiškėjo, lengviau išvengti koronavirusinės infekcijos nei apsisaugoti nuo emocinio streso bei psichinių anomalijų dėl karantino. Kaip visuomenė turėtų kovoti su socialinės izoliacijos padariniais po koronaviruso?
Vienatvės jausmas po epidemijos tęsis ir augs. Visuomenė skils į daug dalių, ir žmonės bendraus vis rečiau. Bus mažiau susitikimų ir galimybių bendrauti darbo vietose. Sporto klubus, restoranus, barus, teatrus lankys vis mažiau žmonių. Jausimės vis labiau atsiriboję vienas nuo kitų, nutolę.
Nauja koronaviruso ir kitų problemų banga privers mus nutolti tarpusavyje, be to, kiekvienas turėsime rūpesčių dėl savo sveikatos ir visuomenės problemų. Pamatysime, kad ne 36 milijonai žmonių kenčia nuo vienatvės, bet kur kas daugiau.
Skyrybų ir kitų problemų skaičius šeimose smarkiai išaugs. Mūsų laukia labai sunkus laikotarpis, kai žmonija turės suprasti, kad neįmanoma egzistuoti pagal senąsias taisykles, reikia nustatyti naują gyvenimo tvarką.
Nūnai žmogus jaučiasi labai vienišas šiame didžiuliame pasaulyje. Ir nors šis pasaulis toks turtingas, įvairiaspalvis, žmogus jame negali rasti savęs. Netgi turėdamas geras pajamas ir galėdamas sau leisti daug materialine prasme, žmogus vis tiek kenčia nuo vienatvės. Juk mūsų nemoko užmegzti tinkamų tarpusavio ryšių, nemoko gyvenimo globaliame, integraliame pasaulyje.
Nejaučiame, kad gyvename toje pačioje sferoje, kurioje negyvasis, augalinis, gyvūninis lygmenys ir žmonės egzistuoja kartu vienoje integralioje sistemoje.
Šiandien esame visi susipriešinę, tiek asmeninių santykių, tiek tautų ir valstybių atžvilgiu. O kai ateina koronavirusas ir daugelis kitų problemų, kurios yra neišvengiamos dėl tokio elgesio, tai, žinoma, negalime jaustis gerai.
Viena Misūrio valstijos mokytoja apibūdino savo būklę karantino metu: „Būna dienų, kai jaučiuosi gerai, o kartais man atrodo, kad jeigu šis karantinas dar užtruks, tiesiog išprotėsiu. Ar galiu likti sveiko proto ir toliau gyventi vienatvėje mėnesius, metus?“
Kodėl žmonėms tokie svarbūs tarpusavio ryšiai? Kodėl jiems reikalingas nuolatinis bendravimas su kitais žmonėmis ir jeigu jie nežino, kaip tai padaryti teisingai, eina iš proto dėl vienatvės, arba gyvena kartu ir varo iš proto vienas kitą?
Esmė ta, kad žmogus yra socialus kūrinys. Negalime gyventi kaip gyvūnai, kurie trumpam susitinka dėl palikuonių, o vėliau išsiskiria. Žmogui reikalinga šeima, visuomenė, namai, miestas, šalis, kurioje jis gali gyventi kartu su kitais.
Žmogui reikalingas dvasinis ryšys, ko nėra negyvajame, augaliniame, gyvūniniame lygmenyse – ne cheminis, hormoninis, o jausminis ryšys. Bet tokio ryšio neturime, ir todėl stengiamės šiuos jausminius santykius pakeisti verslo ar konkurenciniais santykiais.
Ir visi dėl to kenčia. Net turtingiausias žmogus neturi to, ką turėtų gauti iš visuomenės. Iš visuomenės jis turi gauti daugiau, nei iš savo motinos.
Bet mes to neturime, nes nesukuriame visuomenės, kuri visiems suteiktų šilumos, pasitikėjimo savimi, palaikymo jausmą. O be šito žmogus jaučiasi lyg vakuume, ir dar blogiau – priešiškoje aplinkoje. Jis išeina į gatvę ir kiekvieną sutiktą žmogų suvokia kaip savo priešą.
Žmonija labai dėl to kenčia. Dėl tokių tarpusavio santykių savo egoistinėmis mintimis ir norais sukuriame vietą, iš kurios išeina įvairiausi kenkėjai, pavyzdžiui, koronavirusas, ir dėl to rizikuojame savo gyvybe.
Galų gale turime išsiaiškinti, kam gyvename, kas esame, kodėl taip elgiamės, ar galime elgtis kitaip?
Pagalvokime, kaip sukurti visuomenę, kuri atitiktų visą visatą. Juk visa gamta yra neperskiriama, visos jos dalys yra sujungtos. Žmonių visuomenė turi būti tokia pat draugiška, pagrįsta abipuse parama. O mes savo egoizmu ją sukūrėme visiškai priešingą.
Atėjo laikas atlikti išsamią reviziją ir nuspręsti, kad privalome eiti prieš savo egoistinę prigimtį, siekdami užmegzti tinkamą ryšį tarp mūsų. Mūsų gera ateitis priklauso tik nuo to.
Aišku, kad pats sunkioje situacijoje esantis žmogus nežino, ką daryti, ir esant aplinkos spaudimui, yra sumišęs dėl užklupusių skolų ir įsipareigojimų. Belieka tik apgailestauti. Tačiau yra socialinių sistemų, kurios privalo apie tai galvoti. Jau dabar aišku, kad taip tęstis negali, nes artėjame prie visiško žlugimo.
Mums reikia integralios švietimo sistemos, kad ugdytume naują, draugiškesnį žmogų. Gamta mus tam įpareigoja. Mes esame sferos viduje kaip viena simbiozė, kur negyvoji gamta, augalai ir gyvūnai palaiko ir papildo vienas kitą. Visi, išskyrus žmogų!
Žmogus vienas nori viską valdyti be jokių ribų. Jam nerūpi, kad jis kenkia visai sistemai. Jei nesustabdysime žmogaus, jis sunaikins Žemės rutulį.
Todėl visos gamtos ir mūsų vidinės prigimties atžvilgiu privalome suvokti, kad priklausome vienai integraliai sistemai ir turime save ugdyti iš naujo.
#265121

Iš 2020 m. gegužės 15 d. TV laidos „Globalios perspektyvos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Koronavirusas atskleidžia socialines problemas

Kaip tu jautiesi šiomis sunkiomis dienomis?

Ties raudona linija

Komentarų nėra

Kuo gresia tinkamų santykių neišmanymas

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Ar manote, kad dabartinė pandemija pakeis žmonių vertybes? Ar praeis šiek tiek laiko ir viskas bus pamiršta?
Atsakymas: Manau, kad tai nepraeis nei per dvi savaites, nei per du mėnesius, o truks ilgai. Mano nuomone, tai užtruks mažiausiai nuo šešių mėnesių iki metų. Žemė, žmonės išsekę, todėl žmonių santykiai palaipsniui niveliuosis, pradėsime atprasti nuo buvusios egoistinės sąveikos. Tik reikia pasirūpinti buvusią sąveiką pakeisti kažkuo geru, kitaip žmonės sutriks, nežinos, kaip bendrauti.
Anksčiau mes, siekdami egoistinės naudos, suprasdavome, kad į šį žmogų reikia kreiptis taip, į kitą – kitaip, prie trečio iš viso neverta eiti. Kai žmonės nustos vadovautis įprastu egoistiniu požiūriu, gali nutikti labai nemalonių dalykų. Galime pradėti elgtis kaip vaikai, kurie kažką griebia iš kitų, nesuprasdami, grynai instinktyviai, nes tiesiog nori.
Aš labai bijau tokių būsenų. Jos blogesnės už karą, nes jose nėra jokios komunikacijos. Nustoję suprasti vienas kitą, tiesiog nustojame teikti reikšmę savo veiksmams ir pasekmėms, kurias galime sukelti kitiems žmonėms. Tai labai baisu.
Klausimas: O ar nemanote, kad pandemijos situacija, atvirkščiai, vienija žmones? Galų gale, kai viskas yra blogai, žmonės gali susitelkti. Būtent todėl mums sukuriama iš viršaus dabartinė padėtis, kad suprastume ir pajaustume, kaip svarbu turėti vienas kitą. Ar vis dar manote, kad, atvirkščiai, tai mus atskiria, kaip sakėte, labiau nei karas?
Atsakymas: Manau, kad kiekviena tauta turi savo charakterį, savo požiūrį į žmones, į pasaulį. Puikiai pažįstu rusus ir jaučiu, kokia gili jų trauka vienas kitam. Bet visa tai veikia tik labai mažame egoistinio suvokimo lygmenyje. Ypatingomis sąlygomis, pavyzdžiui, koncentracijos stovyklose ar Leningrado blokadoje, tai ne visada gali suveikti. Taigi, nebūčiau linkęs tikėti tokia baigtimi.
Manau, kad visomis priemonėmis reikia pritraukti teigiamą gamtos jėgą į mūsų pasaulį. Ji yra paslėpta, bet ji egzistuoja. Gamta susideda iš dviejų priešingų jėgų. Neigiama jėga, kuri labiausiai veikia šiandien, turi būti priešpastatyta teigiamai. Tik taip galime užtikrinti ateitį sau, vaikams ir anūkams.
#264323

Iš 2020 kovo 29 d. programos „Susitikimas su kabala. Viktorija Bonia“

Daugiau šia tema skaitykite:

Koks bus pasaulis po koronaviruso?

Jei norime būti sveiki…

Koronavirusas – gamta su mumis susitvarkys

Komentarų nėra

Koronavirusas – gamta su mumis susitvarkys

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Jei mirštamumas nuo viruso yra 3–5 proc., galbūt teisingiau leisti jiems numirti, o ne stabdyti visus procesus, įvedant visą pasaulį į karantiną, užsitęsusią krizę, kuri gali būti blogesnė, nei 3–5 proc. susirgusiųjų mirtis?
Atsakymas: Aš to nesusiečiau. Aš žvelgiu į pasaulį visiškai kitaip: viena vertus, yra liga, kurią sukelia virusas: teisingo žmogaus organizmo veikimo pažeidimas. Tokiu atveju žmogus miršta.
Antra vertus, yra baimė, kurią ši liga sukelia žmogui. Žmonės iš baimės slepiasi namuose, atsitolina vienas nuo kito. Aukštesniojo valdymo požiūriu, tarp jų nieko bendra. Vienas dalykas – siunčiamas virusas, kitas – lydinti jį baimė. Ir viskas.
Galbūt pakaktų tik vienos baimės be viruso? – Ne, turi būti kažkoks pagrindas. Ir taip pat nėra prasmės siųsti viruso be baimės. Kam? Todėl daromas junginys. Be to, tai dvi visai skirtingos sistemos gamtoje: problemos, sukeliančios baimę, ir problemos, sukeliančios ligą.
Kuo baimė ir panika yra gerai? Tuo, kad jos sustabdo žmoniją nuo absoliučiai nereikalingo, išsigimusio ekonominio, politinio, materialaus vystymosi.
Žmonės priversti pagalvoti: „Ką aš darau? Kam man tai reikalinga?“
Priverstinai mes gaminame 50–70 proc. produkcijos, kuri nereikalinga. Vadinasi, sustosime ir daugiau to negaminsime.
Kai daugelis šeimų yra namuose, galima pasižiūrėti į savo šeimą ir pagalvoti, kur praleisdavo laiką mūsų vaikai, kuo jie užsiimdavo. O kada apskritai šeima susirinkdavo namuose? Kada jie sėdėjo kartu? Ir staiga namiškiai pradeda kažkaip artėti. Iš pradžių jie sėdi atskiruose kampuose, kaip yra įpratę, po vieną, o paskui pradeda kalbėtis, net žaisti bendrai. Juk yra laiko, yra galimybė.
Suprantate, kiek tai viską keičia? Mūsų pasaulis keičiasi! Todėl aš sakau, kad virusas iš tikrųjų yra gėris. Jis perkilnos visą žmoniją.
Jei per tą laiką mes ir toliau terštume dangų, tai mirtų žymiai daugiau žmonių, nei nuo viruso. Jūs sakote: „Virusas numarino tūkstantį žmonių“. Bet dėl užteršto oro, kuris būtų buvęs be karantino, mirtų žymiai daugiau žmonių.
Paanalizuokime šiuos dalykus globaliau ir pamatysime, kad galimas visai kitas požiūris.
O jei pažvelgsime truputį į priekį, tai suprasime, kad virusui padedant galima atsikratyti nereikalingos gamybos, nereikalingų daiktų, nereikalingų ryšių, skrydžių ir viso kito. Taip galbūt padarysime mūsų senutę Žemę žydinčią, švelnią, minkštą, tiesiog kaip gerąją mamą. Kas čia blogo? Kodėl jūs žvelgiate į pasaulį taip siaurai?
Priimkite visą sistemą atviriau. Supraskite, kad ateina jėga, kuri gerina jūsų pasaulį, priverčia susimąstyti: „Pagalvok, kuo tu užsiimsi?!“ Štai ką daro išmintingos gamtos pasiųstas virusas.
Gamtoje nieko nevyksta šiaip sau, priešgyniaujant, norint pakenkti. Viskas tik dėl to, kad atvestų mus, žmones, prie teisingo tarpusavio ryšio, gerų santykių, kad mes suvoktume savo egoizmą kaip blogį ir galėtume paversti jį gėriu. Ir tai bus atlikta. Aš jus užtikrinu.
Gamta stipresnė už mus. Jūs matote, kaip ji gali mus visus parklupdyti. Ir mes pasiruošę. Kai aš žiūriu į tai, kaip žmonija šiandien reaguoja į virusą, aš pradedu tikėti, kad ši žmonija galbūt turi gerą ateitį, kad gamta su mumis susitvarkys.
#263966

Iš 2020 m. kovo 22 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ko mus moko koronavirusas?

O kodėl taip norite gyventi?

Apsauga nuo baimių

Komentarų nėra

Žmogus – gamtos kūrinys

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Yra nuomonė, kad pasaulis negrįš į ankstesnę būseną. Nebus turizmo tokiais mastais kaip anksčiau. Greičiausiai pasikeis ir mada, sportas, menas.
Sako, kad judėti po šalis bus labai sunku dėl medicininių patikrinimų. Žmogus turės įrodyti, kad yra sveikas, ir tik tada jį galės įleisti į kokią nors šalį.
Natūralu, kad informacija apie sveikatą bus atvira visiems. Bet kadangi mes esame egoistiška visuomenė, ji gali būti naudojama negeriems tikslams.
Įsivaizduokite, kad išsivysčiusiose šalyse bus informacija, tarkime, apie kokį nors trečiojo pasaulio šalies valdovą: visas jo ligas, psichinius sutrikimus, seksualinius nuotykius ir pan. Natūralu, kad jei toks asmuo bus renkamas, galite įsivaizduoti, kokią įtaką jis pajus? Ir nereikės jokio karo. Jūs suprantate, kaip bus įmanoma paveikti tokį valdovą!
Ar visa tai žmoniją nukreipia į kitą vystymosi pakopą?
Atsakymas: Visų pirma, jei kalbame apie kitą pakopą, tai bus kita vystymosi, o ne degradacijos pakopa.
Antra, nemanau, kad žmogus turėtų kažko bijoti ar gėdytis. Mes visi esame gamtos kūriniai. Ir jei turime tam tikrų polinkių, kuriuos mums suteikė gamta, neturėtume jų ypač slėpti.
Tiesiog mūsų visuomenėje viskas yra labai perdėta. Kam rūpi, kas tu esi, koks tu esi? Tai, kaip jūs patenkinate save, ką valgote ar kokius filmus žiūrite, yra jūsų asmeninis reikalas. Aš tai laikau tam tikru visuomenės neišsivystymu. Kodėl turėtume kreipti dėmesį į tokius dalykus? Tai grynai asmeniška, žmogiška.
Kiekvienas iš mūsų turi daugybę įpročių, kuriuos jis atsineša iš motinos namų. Juk ne su visais dalijatės tuo, koks jums labiausiai patinka maistas. Vienas teikia pirmenybę varlėms, kitas – mėsai, o trečias mėgsta pieno produktus arba tik daržoves.
Klausimas: Taigi, jūs nematote problemų tame, kad egzistuoja tokia mūsų savybių įvairovė?
Atsakymas: Manau, kad žmogus turėtų atkreipti dėmesį į savo dvasinį tobulėjimą, o tai, kur tempia jo gyvūninis kūnas, nėra svarbu, nes jis yra sukurtas gamtos ir yra nekintamas. Todėl žmogus turi būti aukščiau to, atskirti fizinį kūną nuo amžinosios sielos ir užsiimti ja. Duokite gyvūniniam kūnui tai, ko jam reikia ir ne daugiau.
#263796

Iš 2019 m. kovo 26 d. TV programos „Koronavirusas keičia tikrovę“

Komentarų nėra

Nauja istorija, suderinta su gamtos programa

Ateities visuomenė, Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKoronavirusas mus atskyrė ir privertė pajusti, kaip toli vienas nuo kito esame. Jis atskleidė mums tiesą apie tai, kaip atsiribojame ir kartu esame visiškai priklausomi vienas nuo kito, t. y. virusas suteikia mums galimybę galvoti apie tai, koks turėtų būti teisingas mūsų ryšys. Jei suvienysime žmones, pažadindami juose gerą ir stiprų norą siekti teisingo tikslo, tada pakeisime savo istoriją, savo būseną.
Jokiu kitu būdu negalima pagerinti situacijos: nepadės nei demonstracijos, nei protestai, nei reikalavimai. Galų gale, vyriausybė neturi išteklių suteikti žmonėms tai, ko jie nori. Galima išspausdinti daugiau pinigų, bet nebus ką pirkti. Todėl svarbiausia tinkamai organizuoti žmonių visuomenę, ir visų pirma, aprūpinti maistu, vaistais, drabužiais, būstu – viskuo, ko reikia, kad jis galėtų normaliai egzistuoti su savo šeima.
Ateis kiti smūgiai ir virusai, kurie privers mus gintis ir kurti teisingą gyvenimą. Jei visa tai ateina iš viršaus, tai tikrai lemia gerus pokyčius.
Bet kuri sistema – socializmas ar kapitalizmas – įvilkta į žmogaus egoizmą, tampa destruktyvi. Tarybinė liaudis nuo socializmo nukentėjo labiau nei kitos tautos. Tai įrodo faktas, kad galų gale jie metė socializmą ir perėjo prie kapitalizmo, kuris pats savaime nėra geras, bet geresnis už tai, kas buvo.
Socializmas, apie kurį rašo Baal Sulamas, reiškia visai kitą dalyką: visuomenę, socialinę sistemą, kuriai pirmiausia rūpi žmonės, nes jokia sistema, pagrįsta egoizmu, nepasiteisino ir niekada nepasiteisins. Tik jei išvalysite iš žmogaus egoistinę prigimtį ir įdiegsite jam rūpestį kitais, tada sistema suveiks.
Tačiau neįmanoma pašalinti egoizmo iš žmogaus, nes Kūrėjas įdėjo į jį šią jėgą. Sutvarkyti šį egoizmą taip, kad jis tinkamai veiktų, yra įmanoma tik padedant integraliam auklėjimui ir Aukštesniajai šviesai. Tam reikia visos visuomenės ir Aukštesniosios šviesos palaikymo.
Mes gyvename paskutiniojoje kartoje, prieš pat ištaisymą, tačiau taisymas gali trukti dar daug metų. Turėsime išmokti ištaisymo metodiką diegti žmonijoje, kuri yra egoistinė nuo pat gimimo, todėl bet kokia visuomenės forma, kuri teoriškai yra graži: socializmas, kapitalizmas, komunizmas, praktiškai virsta egoizmu, ir todėl nebūna sėkminga.
Tik šviečiant Grąžinančiai į šaltinį šviesai galime ištaisyti savo prigimtį ir tinkamai sutvarkyti visuomenę. Mes patys nieko nepadarysime, mūsų darbas – tik pritraukti Grąžinančią į šaltinį šviesą, kuri tai padarys už mus.
Jei susiesime egoistinę žmoniją su Aukštesniąja jėga, kuri ištaisys egoizmą, gausime teisingą, gerą rezultatą, aukštesnį už egoizmą. O tam reikia suburti didelį pirmeivių būrį, kuris visiems kitiems parodys, kaip reikia judėti pirmyn.
Tik tokiu būdu galima pasiekti sėkmę pagal programą, kuri egzistuoja gamtoje ir nėra sugalvota komiteto posėdyje. Istorijoje jau yra toks precedentas, nes Sanedrino laikais tarp Pirmosios ir Antrosios šventyklų buvo laikas, kai visuomenė gyveno pagal teisingus įstatymus.
#263422

Iš 2020 m. kovo 20 d. pamokos „Pasaulio susivienijimas paskutinėje kartoje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nauji namai, kur yra vietos visiems

Senasis pasaulis mirė, tegyvuoja naujasis pasaulis!

Koks bus pasaulis po koronaviruso?

Komentarų nėra

Mes ne gyvenome, o žaidėme gyvenimą

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманIki koronaviruso buvo įprasta keliauti, eiti į restoranus, prekybos centrus. Tai teikė pasitenkinimą, pripildė mūsų gyvenimą prasmės. Tačiau koronavirusas visa tai pakeitė. Kas suteiks žmogui užpildymą naujame pasaulyje, į kurį dabar žengiame?
Esame tarsi staiga užaugę vaikai. Kol vaikai maži, jie vedami pasivaikščioti, žaisti aikštelėse, suktis karuselėse, bet kai užauga, turi pradėti mokytis, o tapę suaugusiaisiais, jie turi įgyti profesiją ir dirbti, prisiimti įvairių įsipareigojimų.
Gyvenimas nėra vaikų darželis. Ir nors vaikystėje mums buvo gera ir norėtume ten sugrįžti, tačiau tai mums jau netinka. Ar sutiktumėte grįžti į darželį ir žaisti ten kaip vaikas?
Žmonija dabar išgyvena ypatingą suaugimo etapą, kuris paveikia vyrus, moteris ir vaikus, tai nėra lengva. Turėsime suvokti, kad į gyvenimą reikia žvelgti kitaip.
Pamenu, kaip man buvo sunku, kai baigėsi nerūpestinga vaikystė, o tėvai, kurie prieš tai lepino, staiga ėmė iš manęs reikalauti, versti mokytis, rūpintis savimi. Negalėjau suprasti, kodėl staiga įvyko toks pokytis.
Man buvo sunku tai išgyventi, kol supratau, kad gyvenimas yra padalintas pusiau. Pirmoje pusėje esi vaikas, o tėvas su motina viskuo rūpinasi. O antroje gyvenimo pusėje tampi suaugęs ir privalai pasirūpinti savimi, o tėvas su motina nebegali visko už tave padaryti.
Ir tai dabar vyksta su žmonija, kuri anksčiau buvo išlepinta gamtos. Bet dabar turime tapti suaugusiaisiais. Ir ši branda nereiškia, kad turime sukurti kuo daugiau verslų, kaip buvo iki viruso, keliauti po pasaulį, sėdėti restoranuose ir baruose, tai yra mėgautis gyvenimu. Šį periodą jau baigėme, ir nuo šiol gamta reikalaus iš mūsų, kaip iš suaugusiųjų.
O kaip suaugę žmonės turime žinoti, kodėl gyvename, koks mūsų gyvenimo tikslas, kur jis mus veda. Nebegalime būti nerūpestingi vaikai, privalome atsimerkti ir pamatyti, kad prieš mus – rimtas gyvenimas, reikalaujantis rimto požiūrio.
Turime virsti naujais žmonėmis, gyvenančiais naujame pasaulyje. Ir tas pasaulis jau skleidžiasi prieš mus, tik nenorime jo pastebėti ir iki šiol žaidžiame tarsi vaikų darželyje.
Naujajame pasaulyje užpildymą suteiks tik gyvenimo prasmės suvokimas. Iki šiol mes tarsi maži vaikai tiesiog linksminomės žaisdami su žaislais, kamuoliais, statydami ir griaudami smėlio pilis, žaisdami tarpusavyje karą. Ir staiga prasidėjo naujas etapas, kai iš mūsų reikalaujama rimtai žiūrėti į gyvenimą.
Iki šiol ne gyvenome, o žaidėme gyvenimą. Susikūrėme dirbtinį pasaulį ir žaidėme savo sukurtoje sferoje. Jei kas nors pažvelgtų į Žemę iš kosmoso, nesuprastų, ką veikia žmonės, kodėl jie nerimsta, kokia iš to nauda?
Reikia išmokti gyventi kitaip. Aš irgi kadaise norėjau gyventi kaip vaikas ir kad tėvai manimi rūpintųsi. Bet jie nesutiko ir negalėjo to padaryti, suprasdami, kad jau užaugau. Todėl jie pamažu nuo manęs tolo, mažindami dėmesį ir rūpestį. Jie galėjo šiek tiek padėti iš tolo, bet kaskart vis mažiau ir mažiau, todėl buvau priverstas suaugti.
Taigi dabar turime suprasti, kaip pagerinti savo gyvenimą ir kokia forma gyventi, kokį tikslą pasiekti, kad nustotume žaisti įvairius išgalvotus žaidimus ir pradėtume kurti gamtos požiūriu prasmingą gyvenimą.
Tam reikia suvokti gamtą ir suprasti, kas su mumis vyksta, ir ką reikia padaryti, norint būti suaugusiais pagal gamtoje numatytą programą, kurios dar nesame palietę.
Gyventi – tai suprasti, jausti, suvokti jos esmę ir tikslą, ir, dar būnant šiame pasaulyje, jausti aukštesniąją, kosminę gyvenimo prasmę, apimančią visą Visatą, visą gamtą. Matome, kad gamtoje viskas turi prasmę, tikslą, ir tarsi tik mūsų gyvenimas jo neturi. Tai ir yra mūsų darbas: atskleisti gyvenimo prasmę, jo esmę, tikslą ir pradėti realizuoti. Tai užduotis, mums iškelta gamtos.
#264812

Iš 2020 m. gegužės 12 d. laidos „Pasaulis“

Komentarų nėra

Įėjimas į naują gyvenimą atidarytas

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKoronavirusas pasuko mūsų gyvenimą 180 laipsnių kampu, tačiau būtent dėl jo mokomės teisingai žiūrėti į gyvenimą. Gyvenimo prasmė – tai ne bėgioti nuo ryto iki vakaro verčiantis įvairiais verslais ir ne siekti patenkinti visus savo egoistinius norus ir polinkius.
Nesiūlau asketizmo, tačiau užsipildyti galima tik su sąlyga, kad tuo pat metu suprantame gyvenimo esmę ir jo tikslą, ir tai mums svarbiausia. Todėl požiūris į gyvenimą turi būti toks, kad pirmiausia norime atskleisti, kur mus veda gyvenimas.
Kaip per epidemiją atsiriboti nuo negatyvaus požiūrio ir teigiamai žvelgti į gyvenimą? Manau, kad žmonijos dabar laukia itin pozityvi ir daug žadanti perspektyva, jei žmogus supranta, ką gamta jam ruošia.
Ir priešingai, jeigu nesutiksime su gamta – kentėsime. O gamta vis tiek išmokys mus, kaip tinkamai žiūrėti į gyvenimą. Pasiekėme brandą ir dabar kaip suaugę žmonės žengiame į naują gyvenimo etapą.
Ar gyvenimo ir nežinios baimė gali būti teigiama perspektyva? Nemanau, kad turime bijoti, juk atsidūrėme vaiko situacijoje: jis užaugo ir turi įgyti profesiją, kurti savo gyvenimą kaip suaugęs vyras.
Vyras (gėvėr – hebr. k.) kilęs iš žodžio „įveikimas“ (hitgabrut – hebr. k.), nes jis įveikia visus sunkumus bei problemas ir kuria savo gyvenimą: turi kurti šeimą, statyti namą, gimdyti vaikus ir aprūpinti juos visais būtinais dalykais.
Štai taip turėtume suvokti šį gyvenimo periodą, kad svarbiausia būtų ne siekis praturtėti, pradėti įvairius verslus ir skraidyti po pasaulį. Visa tai gali būti, bet svarbiausia, jog matytume, kam visa tai darome.
Turime žinoti, kaip pasiekti gyvenimo esmę, jo tikslą, sukurti naują, teisingą žmoniją, pačius save ant Žemės rutulio. Ir ne senąja forma, kai žaidėme it vaikai, varžydamiesi vieni su kitais, o rimtai pažvelgti į save ir savo gyvenimą, kad suvoktume jį, kaip įėjimą į kitą gyvenimą, tobulą ir amžiną, kupiną prasmės.
Žmonija užaugo ir privalo elgtis, kaip suaugusi – štai ko iš mūsų reikalauja koronavirusas. Turime ji suprasti, kaip kvietimą rimčiau pažvelgti į savo gyvenimą. Nūnai mūsų gyvenimo prasmė yra gauti malonumą. O rytoj atskleisime naują gyvenimo prasmę – kad mūsų gyvenimas taptų amžinas. Šito iš mūsų reikalauja gamta.
#264950

Iš 2020 m. gegužės 5 d. programos „Pasaulis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Išėjimas iš karantino, II dalis

Laiminga pabaiga žmonijos istorijai

Kauke, aš tavęs nepažįstu!

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai