Pateikti įrašai priklausantys Sveikata kategorijai.


Streso valdymas I d.

Ateities visuomenė, Krizės sprendimas, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманStresas – prarasta orientacija šiuolaikiniame pasaulyje
Komentaras: Stresas – tai organizmo išteklių mobilizavimas, didelės įtampos būsena, apsauginė reakcija į įvairius nemalonius veiksnius.
Tik prieš 70 metų vienas iš pirmųjų terminą „stresas“ pradėjo vartoti fiziologas Hans Selye. Vadinasi, iki tol arba žmonės nejuto streso, arba tiesiog nežinojo, kas tai yra.
Atsakymas: Tada žmonės nebuvo tiek išsivystę, kad jaustų stresą.
Klausimas: Psichologijoje stresas apima sąvokas „nerimas“, „konfliktas“, „grėsmė manajam „aš“. O kaip stresą apibrėžtumėte kabalos požiūriu?
Atsakymas: Stresas yra didžiulė vidinė įtampa praradus tikslią orientaciją.
Klausimas: Iš tikrųjų prarasta orientacija – būtent tai, kas vyksta šiandien. Bet grįžkime prie istorijos. Ar jautė žmonės stresą prieš tūkstantį ar penkis tūkstančius metų?
Atsakymas: Ne, žmonės nejautė streso. Jų gyvenimo nuostatos buvo šiek tiek kitokios. Jie suprato, kas gali ištikti: mirtis, badas, kančios dėl šalčio ir kokių nors kitų veiksnių.
Tai buvo labai paprastos, žemiškos, visiškai kitaip suvoktos problemos. Žmonės nelaikė tų dalykų, kurie dabar atrodo baisūs, neįprastais, netgi kai buvo vedami į kartuves ar deginami ant laužo.
Komentaras: Stresas, mano supratimu, tai būsena, kai ilgą laiką noriu ką nors gauti, bet negaliu? Tai kelia diskomfortą, stiprią nedarną.
Atsakymas: Taip, tai irgi stresas, bet kito tipo – ne momentinis, o ilgalaikis.
Komentaras: Streso priežastis gali būti bet kuri konfliktinė situacija ar nepasitenkinimas savo išvaizda, gyvenimo rutina arba ilgalaikės lėtinės ligos ir t. t.
Atsakymas: Priežastys gali būti pačios įvairiausios, kuomet norai nesutampa su tikrove.
Bus daugiau…

#268718

Iš 2020 m. birželio 25 d. TV laidos „Valdymo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Chroniškas stresas – kvietimas imtis veiksmų!

Kaip užkirsti kelią stresui darbe

Ryšys su Kūrėju anuliuoja stresą

Komentarų nėra

Eutanazija, surogatinė motinystė, klonavimas

Ateities visuomenė, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Eutanazija, arba pacientų gyvenimo nutraukimas, yra rimta medicinos etikos problema. Kaip ją vertinate?
Atsakymas: Nors labai svarbu, kad žmogus mirtų natūraliai, tačiau jei matome, kad kančia yra neišvengiama ir nenaudinga, turime padaryti viską, kas ją palengvintume.
Klausimas: Surogatinė motinystė suteikia nevaisingai šeimai galimybę turėti vaiką. Bet taip vaikas tampa preke, o pakaitinė motinystė yra geras, gerai apmokamas darbas. Kaip tai vertinate moraliniu požiūriu?
Atsakymas: Negaliu pasakyti, ar tai praktikuoti, ar ne. Tokius klausimus sprendžia tik visuomenė. Manau, jei ištaisysime žmogų, šios galimybės įgis visiškai kitokią formą.
Klausimas: Yra daug prieštaringų nuomonių dėl klonavimo. Jis irgi susijęs su etika. Klonuoti draudžiama JAV ir Japonijoje. Ką manote?
Atsakymas: Pirmiausia turime išsiaiškinti patys, kam tai skirta ir kur veda. Jei suprasime, kad klonavimas neprieštarauja kūrinijos tikslui, tada, žinoma, galime tai daryti.

#275429

Iš 2020 spalio 9 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Lengva mirtis

Klonas ir siela

Surogatinė motinystė

Komentarų nėra

Kabala ir sveikata II d.

Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманVisur turi būti pusiausvyra
Komentaras: Sakote, kad yra trys sritys, privalančios harmoningai derėti: aš, visuomenė ir gamta. Koks ryšys tarp žmogaus, visuomenės ir gamtos?
Atsakymas: Kabalos mokslo požiūriu, visuose lygmenyse, įtraukiant ir mūsų pasaulį, turi būti visų veiksnių pusiausvyra. Gamtoje nėra nieko kenksmingo ir naudingo, pliusas ir minusas turi būti savo vietose ir visą laiką vienas kitą atsverti. Pavyzdžiui, negalime išnaikinti vilkų, nes sirgs avys.
Matome, kad gamtoje visa paremta dviejų priešybių sąveika. Todėl žmoguje ir jo santykyje su supančiu pasauliu, gamta, ir pačioje gamtoje, ir visuomenėje turi būti pusiausvyra. Jos reikia mokytis.
Kabalos mokslas aiškina, kaip tai atlikti. Tai nelengva. Visų pirma žmogus turi bent jau pradėti kurti savyje pusiausvyros platformą, kurioje bus subalansuotos geros ir blogos priešybės. Jis neturi nieko savyje naikinti, tik palaikyti pusiausvyrą.
Tai visai kitoks požiūris, kai nėra kalėjimų, viską lemia ugdymas, grįstas tuo, kad nėra nei gėrio, nei blogio, yra tik netinkamas visų veiksnių santykis.
Jei imsime taip nuteikti save viduje ir išorėje, pasieksime būseną, kai pasaulis iš tiesų taps patogus, malonus, saugus ir sveikas.
Klausimas: Pirmas pusiausvyros etapas – tai egoistinės prigimties studijavimas?
Atsakymas: Taip, nes žmogus yra pagrindas. Kabalos mokslas ir daugelis kitų teorijų teigia, kad žmogus veikia supantį pasaulį, iš jo sklinda tam tikra iradiacija, o visas pasaulis – tai žmonių vidinės būsenos pasekmė.
Bus daugiau…

#253638

Iš 2018 m. gruodžio 27 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala ir sveikata, I d.

Kūno sveikata – sielos pusiausvyra

Siekti pusiausvyros

Komentarų nėra

Kaip išnaudoti visą smegenų potencialą?

Sveikata, Žmonija, visuomenė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Sakoma, kad žmogus išnaudoja vos 5 % savo smegenų potencialo. Ar galima teigti, kad to pakanka individualiems gyvūniniams poreikiams patenkinti? O jei dirbsime visuomenei, atsivers ir kiti 95 %?
Atsakymas: Dirbti visuomenei – reiškia pakilti aukščiau savo egoizmo, prisiimti tuos tikslus, kurie yra naudingi visuomenei, jos galutiniam tikslui, kad ji taptų integrali, globali.
Kai visuomenė pakils aukščiau egoizmo ir dirbs tik altruistiškai, pradėsite naudoti gerokai daugiau nei 5 % savo potencialo.
Klausimas: Iš esmės, jei man vienam reikia išspręsti kokią nors mažą asmeninę problemą, pakanka minimalaus potencialo. Bet jeigu, sakykime, reikia išspręsti pandemijos problemą ir mokslininkų grupė bando sukurti vakciną nuo viruso, kartu jie gali prisijungti prie globalaus proto ir išspręsti šį klausimą?
Atsakymas: Ne. Nemanau, kad tai įmanoma, nes jie – egoistai ir kiekvienas dirba dėl savęs. Tam jie turi pakilti aukščiau savęs, kitaip tariant, mylėti vienas kitą, įsijungti vienas į kitą.
Klausimas: Kaip vis dėlto pritaikyti savo potencialą, jei jis didelis, o naudojamės tik 5 %?
Atsakymas: Tam turime pakilti virš savo egoistinės prigimties, kurioje gimėme, ir įgyti kitą, altruistinę prigimtį – „pamilk artimą kaip save“. Tada galėsime susivienyti su kitais į vieną vieningą visumą, į vieną protą, į vieną norą. Visi vidiniai duomenys taps bendri ir kiekvienas dirbs dėl visų gėrio.

#268557

Iš 2020 m. gegužės 7 d. TV laidos „Postkoronaviruso epocha“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar galima išnaudoti smegenis 100 procentų?

Ateities visuomenė – vieninga žmonija

Kam smegenims žmogus?

Komentarų nėra

2020 m. – naujosios žmonijos gimimo metai

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманŽmonijos atmintyje 2020-ieji bus įrašyti kaip itin keisti ir neįprasti. Jie užgriuvo mus kaip smūgis, sustabdęs visą mūsų įprastą gyvenimą. Gyvenome pagal nusistovėjusią rutiną: darbas, pramogos, kelionės, kitaip tariant, maksimaliai išnaudojome savo egoizmą.
Ir staiga ateina toks smūgis kaip koronavirusas, kuris neleidžia mums išeiti iš namų, keliauti po pasaulį, linksmintis. Uždaromi teatrai, kino teatrai, parkai, restoranai, barai. Koronavirusas nutraukė mūsų gyvenimo lenktynes, kuriose žiūrėjome vieni į kitus ir bandėme neatsilikti.
Tai nereiškia, kad turėjome natūralų norą eiti į barą, kiną, teatrą ar keliauti. Žmogus stebėjo, ką daro kiti, ir mėgdžiojo dėl paprasto siekio nebūti blogesniam už kitus, dėl bandos jausmo. Bet kas kontroliavo šią bandą? Žmonės, turintys pinigų, valdžią ir norintys mus išsiųsti į koncertus, barus, restoranus, keliauti į įvairias pasaulio šalis, kad užsidirbtų pinigų.
Bet viskas baigėsi, ir niekada nebebūsime, kokie buvę. Net tada, kai atrodys, kad bus galima grįžti į seną gyvenimą, nepavyks. Net vykdami į kelionę negalėsime ja mėgautis kaip anksčiau. Ateisime į restoraną ar barą ir pamatysime, kad viskas ne taip, tai atrodys vargana ir beprasmiška.
Taip bus visur. Gamta mus ugdo, moko kitokio požiūrio į gyvenimą, į gamtos išteklius, į žmonių visuomenę. Pamažu įsisąmoninsime, kad koronaviruso epidemija ir 2020 m. buvo unikalūs naujos žmonijos gimimo metai.
2020-ieji primena automobilio vairavimą be vairo ar stabdžių. Kaip vėl paimti vairą į savo rankas? Visų pirma, reikia suprasti, kad tai nebuvo žmogaus rankose, bet atėjo iš aukščiau. Štai kodėl viskas įvyko akimirksniu, mūsų neatsiklausus. Aukštesnė jėga, gamtos jėga, spaudė mus iš visų pusių ir iš naujo performatavo visą mūsų gyvenimą.
2020 m. – tai durys į naująjį pasaulį, kuriame gyvensime pagal naujas vertybes. Mums bus svarbu, kaip priartėti vieniems prie kitų, susidraugauti, sužinoti savo gyvenimo tikslą ir jo prasmę. Visa tai reikia pereiti ir įsisąmoninti. Kol kas dar nejaučiame ypatingo ryšio, kuris dabar atsirado tarp mūsų. Bet tai bus nauja žmonija, susieta naujais santykiais tarpusavyje ir su gamta.
Tai bus geras gyvenimas. Šį smūgį reikėtų vertinti kaip vaistą, juk sakoma, kad „Kūrėjo smūgiai gydo“. Gydymas jau vyksta ir yra labai sėkmingas.

#276202

Iš 2020 m. gruodžio 27 d. laidos „Pasaulis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nepamirštami 2020 metai

2021 – žmonijos praregėjimo metai

Pasiekti pasaulinio teatro scenaristo lygmenį

Komentarų nėra

2021 – žmonijos praregėjimo metai

Krizė, globalizacija, Pamokos, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманŽengiame į 2021 metus, kurie atskleis mums, koks pasaulis uždaras, susijęs į vieną sistemą, kenčiantis kartu, todėl sprendimas irgi turi būti bendras.

Visa tai atsiskleis 2021 metais, kurie taps žmonijos praregėjimo metais. Kiekvienam taps aišku, kad neįmanoma pasiekti sėkmės išnaudojant savo egoizmą. Priešingai, visa sėkmė priklausys nuo to, ar sudaužysime mus skiriančias egoistines pertvaras.

Kiek mums tai pavyks atlikti dešimtukuose, tiek galėsime paveikti visą pasaulį. Ir visas pasaulis ims jausti, kad gana švaistyti pinigus ginklavimuisi. Verta investuoti tik į žmonių vienybę.

Nereikės jokių vakcinų ir vaistų prieš virusą. Juk tai ne koronos epidemija, o globalaus, pasaulyje atsiskleidžiančio egoizmo epidemija. Ir šiai ligai gydyti tik vienas vaistas – mūsų vienybė.

#276189

Iš 2020 m. gruodžio 30 d. rytinės pamokos tema „Susitaikymas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Besitaisanti karta

Koks turėtų būti pasaulis po koronaviruso?

Virusas ir toliau dirbs su mumis

Komentarų nėra

Gydyti juoku

Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Sakoma, kad juokas – tai socialinė emocija ir mes ją pasitelkiame, kad užmegztume ir palaikytume socialinį kontaktą. Juokas gydo, pašalina stresą. Ką jūs kaip kabalistas apie tai manote?
Atsakymas: Kabalistai labai mėgsta pokštus, juoką, anekdotus. Kitaip tariant, viską, kur sužiba žmogaus protas, kai jis gali „išsiversti iš vidaus į išorę“ ir tuo mėgautis.
Juokas pakelia žmogų aukščiau jo esamos būsenos, ir todėl jis gali gydyti.
Kai žmogui liūdna, jis gali dirbtinai pasitelkti juoką, ir jėga išeiti iš nuopuolio ar panikos būsenos atlikdamas įvairius pratimus.
Klausimas: Ar manote, kad verta į kiekvieną integralaus ugdymo kursų susitikimą įtraukti keletą anekdotų?
Atsakymas: Taip. Kabalistai tai itin palaikė. Humoras – tai išsivysčiusio žmogaus jausmas, kai žmogus gali pažvelgti į savo egoistinę prigimtį iš šalies, iš altruizmo pozicijų ir sujungti dvi priešybes.

#272439

Iš 2020 m. rugpjūčio 7 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Juokas padeda gyventi

Humoras – apsauga nuo nerimo

Humoras dvasiniame pasaulyje

Komentarų nėra

Integralaus pasaulio link

Izraelis šiandien, Koronavirusas, Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Dabar pasaulyje prasideda kita koronaviruso banga. Dauguma šalių ruošiasi antrajam karantinui. Ekonomika griūva, pasaulis atsinaujina. Kaip žmonėms gyventi naujame pasaulyje?
Atsakymas: Pirmiausia reikia suprasti, kad iš tiesų gyvename naujame pasaulyje, kuris galų gale neįtikėtinai skirsis nuo ankstesniojo. Juk mes iš fizinio pasaulio pereiname prie virtualaus. Tam yra techninės, moralinės, etinės ir kitos prielaidos.
Ateityje viskas priklausys nuo moralinių žmogaus pastangų: kiek jie supras ir ims realizuoti savo gerus santykius vieni su kitais. Galbūt, tai atrodo neįtikėtina, tačiau į tokį pasaulį turime ateiti.
Kalbama apie mūsų egoizmo taisymą, apie žmogaus siekį būti arčiau kitų ir veikti visų labui. Iš ankstesniojo susiskaidžiusio pasaulėlio žmonija eina prie to, kad taptų integralia, viena visuma. Gamta mus daro tokiais. Privalome suprasti šią tendenciją ir tam tikru mastu ją atitikti.
#272511

Iš 2020 m. rugsėjo 27 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Naujame pasaulyje gimdome pačius save

Laiminga pabaiga žmonijos istorijai

Pandemija: ne išgyventi, o nugalėti

Komentarų nėra

Žmonijos diagnozė

Koronavirusas, Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Šiuolaikinis mokslas sukūrė keletą konceptualių pozicijų krizių atžvilgiu:
– Krizė vertinama kaip natūrali bet kurios sistemos raidos būsena.
– Krizei visada būdingas egoizmo augimas.
– Krizė atsiranda kaip dviejų procesų vienybė. Tai visada yra ir sunaikinimas, ir kūrimas kartu.
– Krizės negalima vertinti, kaip vien neigiamo reiškinio.
– Krizės progresyvios, nepaisant jų sukeltų skausmų.
Sakoma, kad teisinga diagnozė yra pusė gydymo sėkmės. Ką žmogus turėtų suvokti? Kokią diagnozę turėtume nustatyti kiekvienas sau?
Atsakymas: Pirmiausiai, turime apšviesti žmoniją, kad visi esame egoistai, todėl turime suprasti, kad turėsime tai pakeisti. Visa gamta, išskyrus žmogų, yra integrali ir netgi altruistinė. Mūsų pasaulyje negyvoji, augalinė ir gyvūninė gamta yra integrali, o žmogus iškrenta iš jos su savo egoizmu ir yra niekam nepavaldus. Tesirūpina, kad jam būtų gerai, net jei tai kenkia kitiems. Ši būsena egzistuoja, kaip gamtos duotybė, todėl jaučiame savo suvokimo ydingumą ir vystymosi aklavietę.
Šiuo metu esame pasiekę būseną, kai pradedame naikinti savo mažą planetą. Ji nebesugeba mūsų atlaikyti. Todėl turime labai rimtų problemų. Gamta maištauja prieš mus ir pradeda labai žiauriai spausti, bandydama priversti mus keistis. Mes nesuprantame jos veiksmų, nepriimame jų ir tęsiame tuštybių mugę.
Klausimas: Kas esame „mes“?
Atsakymas: Mes esame labai riboti dvikojai žinduoliai. Ir tokie riboti, kad esame blogesni už gyvūnus. Galų gale, net ir ta dalimi žinių ir galimybių, kurias turime, kenkiame sau ir supančiai gamtai.
Komentaras: Man atrodo, kad šiandien milijonai žmonių nusistatė sau diagnozę: dėl to, kad mes naikiname aplinkinę gamtą, kalta mūsų egoistinė prigimtis.
Atsakymas: Ir ką daryti, jei jie supranta? Jie supranta ir tęsia.
Komentaras: Tačiau daugelis jau žino apie savo elgesio žalingumą ir kovoja su juo. Ir ne tik keli filosofai, bet milijonai žmonių bei daugybė skirtingų organizacijų.
Atsakymas: Šios organizacijos yra pačios egoistiškiausios. Jos kovoja, kol būna paperkamos ir palaipsniui nutyla, supranta, kad turi sugyventi su šio pasaulio turtingaisiais, todėl viskas tęsiasi. Žinoma, yra tokių, kurie ir toliau priešinasi, tačiau juos užčiaupia, ir jie negali nieko spausdinti, nei veikti. Dėl to viskas užgęsta. Mes matome, kaip vis dar einame egoistiniu keliu, prievartaudami gamtą visais įmanomais būdais.
Tai rodo, kad žmonės turi keistis.
#268611

Iš 2020 m. gegužės 7 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Komentarų nėra

Pandemija: ne išgyventi, o nugalėti

Izraelis šiandien, Koronavirusas, Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманMes stengiamės bendrą bėdą išgyventi atskirai. Tai net ne išskaičiavimas – tai bėgimas nuo tikrovės. Po vieną – pralaimėsime. Kartu – laimėsime.
Iliuzinė pergalė prieš pirmąją bangą susuko mums galvą, pasirodo, kad tai yra spąstai. Pasiekę „sėkmę“, per daug pasitikėjome savimi – ir iškart ėmėme ristis žemyn. Skaudu tai pripažinti, bet be sąžiningos savianalizės mums neišsikapanoti. Galite kaltinti vieni kitus ar vyriausybę, kiek norite – sprendimo nebus, kol nepakilsime virš šio savo absurdo teatro.
Dabar jau aišku: vien karantino priemonių nepakanka – turime realiai rūpintis vieni kitais. Virusas negali būti sustabdytas be šio rūpesčio. Juk susiduriame su daugiau nei epidemija – su pačia Gamta.
Kas tai yra?
Gamta nėra abstrakcija, tai yra universali sistema, kuri mus pagimdė ir kurioje gyvename. Dabar. Tiktų toks šiuolaikinės amerikiečių literatūros klasiko Deivido Fosterio Wallace’o palyginimas: plaukia dvi jaunos žuvys, sutinka senesnę, kuri linkteli ir sako: „Sveiki, vaikinai. Na, kaip vanduo?“ Jaunos žuvys plaukia toliau, o po kurio laiko susižvalgo: „Koks vanduo?“
Taigi, jaunystė baigėsi. Vanduo staiga pasidarė drumstas, bet dabar jį galima pamatyti. Apsižvalgykite: mes kapanojamės ne pandemijos bangose, o savo pačių santykių krizėje. Mes negalime draugiškai susitarti dėl nieko ir nesame pasirengę keistis, nors tai liečia mūsų pačių interesus. Pandemijos veidrodyje mes matome save.
Štai kodėl negalėsime tiesiog išgyventi šios krizės. Jau nuo pradžių ji neturi tradicinio sprendimo. Juk to, kas vyksta, priežastys slypi tarp mūsų, o mes jau ne vaikai, jau galime tai suprasti, ir Gamta automatiškai pakelia atsakomybės kartelę. „Reikalas ne viruse, o tavyje“, – sako ji.
Neverta pasitikėti tais, kurie ketina sutvarkyti situaciją politinėmis, organizacinėmis ir net medicininėmis priemonėmis. Visa tai iš esmės neišsprendžia problemos, neatsižvelgia į Gamtos dėsnius ir reikalavimus. Mes atidžiai sekame jos rodomąją lazdelę, užuot stebėję tai, į ką ji rodo. O rodo ji bendrą moralinę ir socialinę mūsų nesėkmę.
Atėjo laikas atverti akis ir širdis, nusimesti vidinius akidangčius, protu ir jausmu suvokti, kas su mumis vyksta. Tai nėra iššūkis kiekvienam atskirai, o visai tautai.
Apie teisingumą ir tiesą
Koronakrizė gana aiškiai primena žydų tautos egzistavimo prasmę. Ji tiesiog baksnoja mus nosimi į šią baltą dėmę, kurią taip atkakliai stūmėme iš sąmonės. Tai nepadėjo: viskas, ką pamiršome, nuskandinome atminties dugne, iškyla į paviršių.
Pažvelkite į šias rietenas. Šventyklų laikais mes darėme lygiai tą patį – kivirčijomės net nepaisydami galimo susinaikinimo. Tokia ta Izraelio tauta – besiremianti stipria vienybe ir kankinama nesutaikomų skirtumų. Žmonės, kurių tikrąją išmintį gožia užsispyrimas, susiskaldymas, ambicijos ir pasipūtimas. Tai yra mūsų bėda, tikrasis mūsų negalavimas, prieš kurį politikai ir farmakologai yra bejėgiai. Politika mus visada skaldė, o šiandien mus skaldo net sveikatos priežiūra. Į tai ir rodo virusas. Ir jis neatsitrauks, kol nepradėsime suprasti jo vaidmens. „Jūs visi esate paskendę tremtyje, vidiniame susvetimėjime, – sako jis. – Jūs visi neteisūs, nes visi linkę ginčytis, įrodinėti savo tiesą, kurti lygybę kitų sąskaita. Ir aš priversiu jus pasikeisti.“
Kai verčia suaugti, skauda. Geriau pačiam užaugti. Tam pirmiausia reikia suprasti: tiesa yra tik žmonių vienybėje, ir ši vienybė slypi aukščiau bet kurio konkretaus teisumo, kad ir koks jis būtų įtikinamas ir nekintamas. Be vienybės viskas veda į žlugimą tiesiog dabar.
Čia nėra nieko pompastiško, nieko prigalvoto. Kalbu apie tikrus dalykus, apie mūsų ateitį, apie mūsų vaikų ateitį, apie gyvenimą ir mirtį. Atėjo laikas veikti. Veikti kartu, nesilaikant dviejų tūkstančių metų primestų politikos dogmų ir stereotipų.
Galų gale, čia susirinko tiesiog nepažįstami žmonės. Mus visus sieja viena bendra aplinkybė – bėgimas iš karčios tremties. Tačiau tai yra tik išorinė vienybė. Milžiniškoms pastangoms šiame kelyje, kupiname kliūčių, kylančių iš visų be išimties tautos dalių, reikalinga vienybė, nesunaikinama ir stipri kaip plienas. (Baal Sulamas, 1940).
Po aštuoniasdešimties metų tai matome savo akimis. Taigi ar vėl nusisuksime nuo akivaizdžios tiesos ir mokėsime didžiulę kainą? Negalima palikti žmonių likimo įvairių suinteresuotų asmenų malonei. Mums reikia kažko daugiau nei svetimšalių. Izraelis negali išsilaikyti be kiekvieno rūpesčio ir dalyvavimo. O „kiekvienas“ reiškia „aš“.
Mano laisvė
Ne atsitiktinai virusas mus atitolina vienus nuo kitų. Dėl to pradedame matyti, kaip smarkiai esame susipriešinę viduje, atskirti savo pačių rietenų. Ir gerai, kad matome. Juk nepripažinus ligos neįmanoma išgyti.
Karantino ribojimai tarsi kėsinasi į mūsų laisvę, o iš tikrųjų atriboja mus nuo smaugiančių vartotojiškų santykių. Kaip tik dabar, koronaviruso sumaištyje, gavome galimybę patys sukurti tarpusavyje kažką teisingo, tikro, nesugriaunamo. Kaip tik dabar tapome laisvi daryti svarbų darbą.
„Tikras pasaulis – pasaulis žmonių valdžios ir pinigų – džiugiai niūniuoja sau po nosimi, pakinkyti baime, pykčiu, nusivylimu, suvaržymais ir savimeile“, – pasakė David Foster Voles. – „Ta laisvė, kuri tikrai svarbi, susijusi su jautrumu, sąmoningumu, mokymusi, gebėjimu tikrai rūpintis kitais – žmonėmis, duoti“.
Kaip gi realizuoti šią laisvę?
Naudojantis vienijimosi metodika, kurią žydai turi nuo senų senovės. Kabalistine metodika, pradėta Abraomo ir sudarančia mūsų esmę. Taip, mes galime ją įgyvendinti, jei tik panorėsim. Ir jei tapsime, pagaliau, realistais.
Juk žmonijos ateitis – vienybė virš visų skirtumų ir prieštaravimų, interesų bendrystėje, pusiausvyroje. Įsilieję į šią srovę, išsigelbėsime patys ir ištrauksime pasaulį. O jei delsime, risimės toliau, ir niekas mūsų nepasigailės. Priešingai, pasaulis pajaus, kad mus galima pribaigti, ir krizės priveiktas susivienys šiuo tikslu.
Suteikime žmonėms suvienijimą geruoju, tapkime tauta, pradėjusia dvasinį pakilimą, kuri visiems palengvina kelią ir visus pakelia. Dabar, kai braška senojo pasaulio siūlės, reikia pastatyti tiltą į naująjį pasaulį. O kas tai padarys, jei ne mes?
Audringas srautas neša žmoniją į priekį. Grįžimo nebus. Ir viskas priklauso nuo mūsų, nuo tautos, vadinamos „Izraeliu“. Bet tai priklauso ne nuo mūsų smegenų, sugebėjimų, technologijų, išradimų, bet nuo širdžių suartėjimo ir gero tarpusavio ryšio.
Be šio pagrindo mes prapulsime. Mes neturime poros tūkstančių metų rezervo tremtyje. Mes išnaudojome visus avansus ir paskolas. Laikas grąžinti skolą. Tik duodami kitiems išsaugosime ir sustiprinsime save. Ir jei nematome prošvaistės priekyje, tai tik todėl, kad dar nesutikome dėl to viduje ir vis tiek tikimės tiesiog numušti temperatūrą, nesivargindami gydyti priežasčių.
Gamtoje nėra stebuklingų išgijimų. Ji paskyrė mums gydymo kursą, ir klausimas ne tas, ar mes jį priimsime, o kada. Kuo vėliau, tuo bus skaudžiau. Ir dėl to mūsų poliarizuota, atomizuota visuomenė vis tiek taps visaverte bendruomene, o kiekvieno žmogaus žinios lygiomis teisėmis įsilies į bendrą sąmonę, į bendrą srovę. Ir tai bus ne diktatas, o išsivadavimas, ne našta, o proveržis.
Galbūt mums trūksta tikėjimo savimi. Galbūt pasitikėjimo gamta. Tačiau iš tikrųjų tai tik pasiteisinimai. Mes turime viską, ko mums reikia, ir galime naudoti krizę kaip galingą postūmį vienybei. Viskas priklauso nuo mūsų.
#268357

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką rodo virusas?

Kova, kurioje dalyvauja visi

Kas mus privers pakeisti gyvenimo vertybes?

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai