Pateikti įrašai priklausantys Sveikata kategorijai.


Kam kelti mirusiuosius?

Kūnas ir siela, Sveikata

Komentaras. Amerikos biotechnologai mokosi prikelti žmones iš mirusiųjų. Manoma, kuomet žmogaus smegenys išsijungia, bet dar dirba vidaus organai, jį galima išvesti iš vegetatyvinės būsenos, atgaivinti ir grąžinti į gyvenimą. Dabar tokie bandymai bus atliekami su žmonėmis, ir tam Amerikoje skiriamos didelės subsidijos.
Atsakymas. Esmė ta, kad jie dirba dėl subsidijų, kitu atveju jiems nebus ką veikti.
Norėčiau paklausti: „Kodėl?!“ Pagal induizmą, jeigu žmogus numirė, iš karto kviesk laidojimo įmonę, kad kūną perduotų žemei. Vis tiek jis jau nieko nejaučia, jis mirė, – kam jį prikelti?!
Juk smegenų mirtis – tai, iš principo, visiška mirtis. Po to juk žmogus nebus pilnavertis. Jis bus kaip robotas arba zombis.
Jeigu smegenys miršta, niekuo nepadėsi. Kūnas judės automatiškai, bet tai jau ne žmogus, nes nervinės ląstelės miršta pirmosios. Toks prikėlimas visiškai neracionalus.
Neseniai kalbėjome apie tai, kad žmonės gyvens 150 arba 200 metų. Kokiu tikslu? Tiktai dėl to, kad bijai mirties, atitolini ją?!
Pavyzdžiui, žmogui prasidėjo smegenų mirtis, ir jo artimieji iš naujo grąžina jį į patį blogiausią, žemiausią pasaulį. Kam? Aš – už natūralų įvykių vystymąsi.
Komentaras. Juk reikia palaikyti gyvybę žmogui, kurio smegenys numirė, ir jis ilgą laiką yra komoje.
Atsakymas. Nemanau, kad tai būtina. Viskas turi vykti natūraliai.
Kas iš to, kad prijungiame žmogų prie aparatų ir tik dėl jo organai egzistuoja? Tai nenormalus organų funkcionavimas, juk žmogus nebendrauja su išoriniu pasauliu. Kokia prasmė?
Klausimas. Jūs manote, kad toks prikėlimas naudingiausias biudžetui išsimušti?
Atsakymas. Žinoma! Visas mokslas už to ir laikosi. Kitaip, ką veiktų mokslininkai?
Galiausiai, reikia suprasti, kad mes negalime įveikti natūralios gyvenimo tėkmės. Mes tik prieisime prie išvados, kad reikia gyventi natūraliomis sąlygomis, kurioms sukurtas mūsų organizmas. Dėl ilgesnės gyvenimo trukmės niekas iš mūsų nelaimi. Vis tiek tai baigtinė būsena, nes ateityje mūsų laukia kitokio pobūdžio gyvenimai – daug geresni, negu mūsiškis – blogiausias iš visų galimų pasaulių.

Daugiau šia tema skaitykite:

Egzistuoti amžinai – įmanoma

Ką pasiimsiu su savimi į amžinybę?

Apie sielą, gyvenimą ir mirtį

Komentarų nėra

Streso nauda

Sveikata

Komentaras. Šiandien pasaulyje labai populiarūs streso tyrimai. Viskonsino universiteto mokslininkai aštuonerius metus stebėjo trisdešimt tūkstančių tyrimo dalyvių ir nustatė, kad stresas padidina mirtingumą 43 procentais, bet tik tuo atveju, kai žmogus mano, jog stresas kenkia organizmui.
Pasirodė, daugumos tiriamųjų kraujagyslės buvo susiaurėjusios, bet tiems, kuriems buvo pasakyta, kad stresas – tai naudinga reakcija į grėsmę, kraujagyslės atsipalaidavo, ir viskas buvo tvarkoje.
Galiausiai mokslininkai priėjo labai įdomią išvadą: jei patirdami stresą priimate sprendimą susivienyti su kitais žmonėmis, tai sukuriate tvirtą apsaugą nuo išorinių poveikių.
Atsakymas. Žinoma. Tai natūralu.
Komentaras. Tačiau nuo streso miršta labai daug žmonių.
Atsakymas. Todėl, kad jie nemoka tinkamai tuo naudotis. Juk net gyvūnų natūrali apsauginė reakcija nuo streso – ne atsiskyrimas, o vienijimasis. O žmonės, priešingai, užsisklendžia, užsidaro, nutolsta nuo kitų.
Tuomet dar labiau susitraukia ne tik kraujagyslės, susitraukia žmogaus galimybė mąstyti, priimti teisingus sprendimus. Jis užsidaro, užsisklendžia, nors viskas turi būti kaip tik priešingai.
Mūsų problema ta, kad mes neteisingai naudojame savo pradinius duomenis. Mes turime būti tarpusavyje susiję. Ir kuo labiau jaučiame tarpusavio atstūmimą, tuo labiau mums reikia artėti vieniems prie kitų.
Būtent apie tokį požiūrį į gyvenimą kalba kabalos mokslas.
Komentaras. Patiriančiame stresą žmoguje pradeda daugiau dirbti jo „aš“. Jis sako: „Aš kenčiu, man blogai.“ Ir iš tikrųjų, jis ieško nišos, kur galėtų pasislėpti, arba būdo, kaip pačiam atlaikyti stresą.
Atsakymas. Tai – bloga visuomenės organizacija. Mes nepasirengėme dabar mus užgriūvančiam stresui, problemoms dėl depresijos, požiūriui į pasaulį, gyvenimą, save, namiškius ir t. t.
Mes bėgame nuo jų: nenorime šeimos, nenorime vaikų, draugų – nieko. Mes sėdime prieš kompiuterį. Nuolatinis žmonių įnikimas į išmaniuosius telefonus – depresijos rodiklis. Žmonės nenori sąveikauti tarpusavyje. Tai baisi problema!
Klausimas. Iš esmės, stresai suteikiami specialiai, kad žmogus pradėtų vienytis su kitais?
Atsakymas. Taip. Žinoma, ši problema bus išspręsta. Arba ji atves žmoniją į didžiulį karą, arba žmonės supras, kad reikia veikti tik vienijantis. Ir tada jie pasitelks vienijimosi mokslą – kabalos mokslą, nes labai greitai paaiškės, kad jokios kitos priemonės nepadeda.

Iš 2015 m. balandžio 6 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Depresija kenkia visam kūnui

Svajoti numirti

Vaistas nuo depresijos – ryšys su kitais žmonėmis

Komentarų nėra

Laimingi žmonės gyvena trumpiau

Sveikata

Komentaras. Atliekama daug laimės tyrimų. Mokslininkai tvirtina, kad laimingi ir nerūpestingi žmonės gyvena trumpiau nei niūrūs žmonės.
Jeilio, Denverio ir Jeruzalės hebrajų universitetų mokslininkai atliko daugybę bandymų ir priėjo išvadą, kad knygos apie tai, kaip tapti laimingiems, taip pat atneša daug blogio.
Skaitytojai susirenka informaciją, pradeda vaikytis laimės, bet jie greičiausiai patirs nesėkmę ir jausis dar blogiau.
Atsakymas. Visų pirma, skirtingu metu tai veikia skirtingai. Nieko nėra visiškai tikro.
Antra, laimės vaikymasis galiausiai atveda prie nelaimės, nes laimė nepasiekiama, ir jei tu nepasitenkini kažkuo mažu, jautiesi nelaimingas.
Jei laimė ta, kad savaitgalį nuvažiuoji žvejoti, pagauni kad ir smulkią žuvytę ir giriesi tuo, arba gauni bilietą į sporto varžybas, tada tai pasiekiama laimė – ji yra pasiekiamumo ribose.
Tačiau jei leki paskui kokią nors nerealią laimę – ji, galbūt, ir yra, bet kaip ją pasiekti – neaišku.
Todėl visas mūsų gyvenimas, jei kalbėsime iš egoizmo tenkinimo taško, tai visiškai tuščias vaikymasis. Nes laimė visada išslysta: tu bėgi paskui ją, o ji lekia vis toliau, ir vėl bėgi, o ji dar toliau – ir taip gyvenimas baigiasi, o žmogus nepasiekia savo laimės.
Todėl yra labai daug metodikų, kaip tapti laimingiems: niekur nebėk, juk tam yra narkotikai, sportas ir kiti panašūs „masalai“. Kiek visokio šlamšto internete ir televizijoje. Pasižiūrėk kokias nors futbolo varžybas arba pokalbių laidą, ir viskas – tu jau laimingas.
Ir dar tave spaudžia supančios visuomenės nuomonė. Ji kalba tą patį. Laimė? Ji štai čia, pas mus, su mumis. Šiandien truputį išgersiu po darbo, rytoj susitiksiu su draugais, poryt – nueisiu kur nors su vaikais.
Kitaip tariant, rodoma, jog viskas yra žmogui, jo gerovei taip, kad tas gėris būtų pasiekiamas ir žmogus negalvotų apie jokias problemas – tiek, kad į viską reikia „įleisti“ truputį narkotikų: arba emocinių, arba dvasinių, arba informacinių. Reikia suteikti žmogui galimybę ramiai pasimėgauti, kad tik negalvotų apie jokias aukštas materijas.
Komentaras. Vis dėlto šioje teorijoje yra tam tikra spraga, nes depresijos atvejų tik daugėja.
Atsakymas. Spraga egzistuoja ne žmonijos ir žiniasklaidos, kuri padeda slopinti visa, kas kilnu, elgesyje, o tame, kad mūsų egoizmas nuolatos iškiša galvą iš vidaus ir rėkia: „O kur prasmė?!“ Ir čia reikia laiku suduoti smūgį, stuktelėti plaktuku, kad egoizmas nuleistų galvą.
Kaip rašo Baal Sulamas, mums svarbiausia – užsimiršti šiandien kaip vakar ir tęsti savo gyvenimą negalvojant.
Bet esmė ta, kad mūsų gyvenime visos egoizmo slopinimo arba netikro pripildymo priemonės ribotos, ir nieko kito mums nelieka, kaip vis tik išgirsti, jog jis veblena apie gyvenimo prasmę. Bet kuriuo atveju mums reikės teisingai atsakyti į šį klausimą, nesidangstant netikrais tikslais, pripildymais.
Galiausiai žmonija vis tiek atsipeikės nuo visų savo narkotikų ir antidepresantų, o jos dejonė pakils virš visos žemės ir paskatins būtinai rasti tikrąją egzistavimo prasmę.

Iš 2016 m. kovo 17 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur rasti laiko laimei?

Laimingo gyvenimo patentas

Į laimę vienu šuoliu

Komentarų nėra

Išsigelbėjimas – vegetarystė

Sveikata

Komentaras. Oksfordo universiteto mokslininkai paskaičiavo, kokią naudą atneštų žmonių vegetarizmas. Remiantis jų modeliais, jeigu pasaulio gyventojai sutiks tapti vegetarais, bus išgelbėta apie aštuonis milijonus gyvybių. Be to, jie mini ir daugybę kitų pliusų: bus išsaugoti medžiai, miškai, gamta ir t. t.
Atsakymas. Tai, žinoma, fantastika. Keliavau po visą pasaulį ir nesvarbu, kur gyvenau, žmonės valgo viską: nuo jūros gėrybių, gyvačių, varlių, šunų iki naminių gyvulių, paukščių, žvėrių.
Mėsos vartojimo iš žmonijos gyvenimo nepašalinsi. Tai ne tik įprotis ar senovinė nuostata – žmogus su tuo gimė, su tuo gyvena, ir dar reikia įrodyti, kad be šito galės egzistuoti. Niekas jam nepakeis mėsos.
Žmogus – tai gyvūnas. Ne žolėdis, o visavalgis! Ir tai nėra nei blogai, nei gerai – taip nustatyta gamtos ir nėra laikoma naikinimu.
Jeigu nebevartosime gyvulinės kilmės produktų, tada teks atsisakyti ir tai, kas iš jų: kiaušinių, riebalų, baltymų, angliavandenių, teks nesinaudoti odos gaminiais ir t. t.
Tada pereisime prie augalinio maisto. Ir kuo remdamiesi jį vartosime, juk augalai irgi jaučia? Jaučia net akmuo! Jau nekalbant apie augalinį lygmenį. Todėl teks atsisakyti ir jo. Ir prie ko prieisime?
Atvirai kalbant, neturime pakankamai įrodymų, kad be tinkamo, normalaus įvairiapusio maisto, gaunamo iš gamtos, išgyvensime. Žmonija neišgyvens, ji turi vartoti viską.
Pasaulis sukurtas tam, kad žmogus naudotų viską, kas yra apačioje, po juo. Jis pakilo į piramidės viršų ir ji visa skirta jam, kad tinkamai maitintųsi ir materialiai, ir dvasiškai.
Visas pasaulis sukurtas tam, kad pateisintume būtent tokį jo egzistavimą, o ne jį perdarytume.

Iš 2016 m.kovo 28 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Meilė gyvūnams ir meilė žmonėms

Ar galima valgyti kiaulieną?

1 komentaras

Svajoti numirti

Egoizmo vystymasis, Sveikata

Komentaras. Ispanijos Granados universiteto mokslininkas mano, kad depresija yra daug sudėtingesnis, kompleksiškesnis susirgimas, nei buvo manoma. Pasirodo, depresijos gali būti bet kokių ligų – nuo širdies kraujagyslių iki onkologinių – priežastis.
Atsakymas. Depresija – tai daugelio, kokių tik įmanoma, negalavimų, ligų, kančių pagrindas.
Pagrindinė žmogaus prigimties medžiaga yra noras. Neužpildytas noras sukelia nepasitenkinimo jausmą. O susikaupęs iki tam tikro dydžio, šis jausmas juntamas kaip kančia – iki nebepakeliamo skausmo, noro žudytis, kad tik išvengtum kančios.
Depresija – tai visų problemų pagrindas. Jos padariniai pasireiškia materialiajame, ląstelės lygmenyse, organizme ir visame kame. Ji persiduoda ne tik kitiems žmonėms, bet ir naminiams gyvūnams, kurie šiandien irgi girdomi antidepresantais.
Šiandien aplink Žemę kuriasi depresijų juosta, kuri veikia visus. Be to, žmonės, esantys už tūkstančių kilometrų nuo ypač pasižyminčių depresija žemės centrų, vis tiek ją junta.
Mes, visi Žemės žmonės, esame nuolatiniame tarpusavio ryšyje per Aukštesniąją sistemą. O ji, žinoma, kuria mums stoką, nes laukia, kol kreipsimės į ją.
Bet judėti Aukštesniosios sistemos, turinčios mus užpildyti, link galima tik per mūsų vienybę, per panašumą į ją. Nesivienydami, nebūdami į ją panašūs, neprisitraukiame galimybės užsipildyti ja. Todėl šis čiaupas uždarytas, ir mes neužsipildome. Tačiau mūsų egoizmas kiekvieną akimirką auga ir stumia mus į vis didesnę depresiją.
Klausimas. Ar galima sakyti, kad depresija – tai Aukštesniosios sistemos kvietimas priartėti prie jos?
Atsakymas. Tai kvietimas suvokti, kad turime atskleisti užsipildymo metodiką.
Klausimas. Tai mūsų laukia galingų depresijų amžius?
Atsakymas. Manau, kad ne visas amžius, bet didelė jo dalis. Žmonija kris į tokias depresijas, kad žmonės svajos numirti, užmigti ir neprabusti: „Gydytojau, ar turite tokią tabletę?“
Komentaras. Bet šiuo metu išrandama daugybė antidepresantų…
Atsakymas. Tai nepadės. Mes negalime aplenkti egoizmo vystymosi, kuris negali mūsų užpildyti ir todėl sukelia mums depresiją. Todėl mes nuolat didinsime vaistų dozes ir vartosime vis stipresnius, vis veiksmingesnius narkotikus.
Klausimas. Koks antidepresantas bus veiksmingas?
Atsakymas. Veiksmingas bus tik pasiekimas tokio pojūčio, kuris užpildys mūsų tuštumą, išeities nebuvimo jausmą, neišsipildantį mūsų norą. O tai gali duoti tik Šviesa! Mes jau pasiekėme tokią būseną.
Klausimas. Kas yra Šviesa, kuri taps geriausiu antidepresantu?
Atsakymas. Egzistavimo prasmės pajutimas, šios prasmės suvokimas, kitaip tariant, pakilimas iki lygmens, kur tavo noras bus pripildytas pojūčio, kad esi susijęs su visais kaip viena integrali sistema, pilna Šviesos. Šviesa duos mums tokią užpildymo rūšį, kuri atves iki absoliutaus ryšio su likusiais kūriniais ir galiausiai su Aukštesniąja jėga – su Kūrėju.

Iš 2016 m. kovo 11 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Netrauk savęs už plaukų

Vienišiaus būtis

Depresija – gyvenimo prasmės nebuvimo liga

Komentarų nėra

Nutukimas nenugalimas

Krizė, globalizacija, Sveikata

Klausimas. Per paskutiniuosius 40 metų kenčiančių nuo nutukimo žmonių skaičius pasaulyje išaugo nuo 105 milijonų iki 640 milijonų! Praktiškai šešis kartus!
Sakoma, kad iki 2025 metų kas penktas žmogus kentės nuo nutukimo. Vieni tai aiškina pinigų stygiumi sveikam maistui, kiti sako priešingai, kad pradėjome gauti daugiau, daugiau ir valgome. Ar galima kaip nors paaiškinti šį procesą?
Atsakymas. Tai priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo. Nedaugelis šiandien dirba fiziškai. Be to, svoriui įtaką daro mūsų mityba. Juk riebalai – tai pats lengviausias priedas maistui, pati patikimiausia gerinanti skonį priemonė.
Nemanau, kad čia įvyks kokia nors ypatinga revoliucija.
Tik tada, kai visuomenė ims pamažu įsisąmoninti kūrinijos tikslą ir jai bus neįtikėtinai įdomu pasiekti gyvenimo prasmę, išeiti į kitą egzistavimo lygmenį, idant nutrauktų ryšį tarp gyvenimo ir mirties ir tarp gyvenimo ir mirties rastų išėjimo į kitą išmatavimą tašką tik tada. kai žmonės supras, turį tokią galimybę, pasikeis jų požiūris į maistą ir į gyvenimo būdą. Žmonija praras skonį valgydama tam tikras maisto rūšis.
Be to, kai žmonės rimtai studijuos aukštesnės būsenos suvokimo metodiką, kaip išeiti į kitą pasaulį, tai žemiškame gyvenime įgis didesnę pusiausvyrą. Ir todėl išnyks visas iškreiptas, išsigimęs, vienpusis požiūris į maistą ir į visa kita.
Nemanau, kad egzistuos restoranai ir net kavinės tokie, kokie jie dabar. Tai nebebus laisvalaikio praleidimo vietos.
Žinoma, liks tarpusavio vaišės, maistas, bet tai bus paprastas, geras, įprastas maistas.

Iš 2016 m. balandžio 3 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Smegenys – modemas

Mintis ir noras, Realybės suvokimas, Sveikata
Klausimas. 2017 m. Italijoje ruošiamasi žmogaus galvą transplantuoti  kitam kūnui. Kaip jausis žmogus po tokios operacijos: naujas, svetimas?
Atsakymas. Tokie patys klausimai kilo tuomet, kai buvo planuojamos pirmosios širdies operacijos. Kas pasikeitė? Kas ypatingo?
Galva tėra komandų centras, kuris valdo kūną, siųsdamas jam signalus, kad kūnas funkcionuotų ir tiek. Tiksliai sujungus galvą ir kūną, kūnas dirbs toliau. Aš nematau čia nieko antgamtiško.
Kiek šiandien daroma širdies persodinimo operacijų? O kada tokia operacija buvo pirmąkart atlikta Pietų Afrikoje, tuomet atrodė, kad tai perversmas. Ir nieko – tiktai pastatė naują pompą kraujui pompuoti. Tas pats ir su galva.
Galva nėra organas, kuriame užrašoma informacija. Visa surašyta informacija – mus supančioje erdvėje. Galva tėra modemas, sujungiantis kūną su supančia erdve, kad būtų galima jį aktyvuoti pagal iš ten gaunamus nurodymus. Supančioje aplinkoje egzistuoja visi dėsniai, įrašai, informacija, viskas kaupiama ten. Mūsų protas suvokia tą informaciją, perdirba ją į nurodymus kūnui ir taip jį paleidžia, kad atliktų tam tikrus veiksmus, be bendrojo organizmo funkcionavimo. Štai ir viskas. Taip smegenys, iš principo, kaip ir protas tarnauja, kad pildytų mūsų egoistinius norus. Protas aptarnauja norą.

Iš 2015 m. gruodžio 20 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Minties jėga, II d.

Neribota prieiga prie Kūrėjo kompiuterio

Dėl ko širdis stipresnė už protą

Komentarų nėra

Mintis – norų tvarkytoja

Auklėjimas, vaikai, Mintis ir noras, Sveikata
Mūsų evoliucija tęsiasi tūkstantmečius ir svarbiausia šiame kelyje – minties galia. Tai pats aukščiausias žmogiškasis veiksnys ir būtent jis iš esmės atskiria žmogų nuo negyvojo, augalinio ir gyvūninio pasaulio.
Apskritai, mūsų protinė raida turi atitikti fizinę. Jei intelektas pranoksta fizines galimybes, vadinasi, organizmas kažkuo serga. Ir priešingai, jei žmogus fiziškai išsivystęs, tačiau jo minties jėga nepakankama, jis gali kelti pavojų visuomenei – pavyzdžiui, kai kūno stiprumas derinamas su dvejų metų vaiko protu.
Amžius yra nekintamas kriterijus, pagal kurį tikriname fizinę ir intelektinę raidą. Šios dvi linijos visada turi sutapti, tarpusavyje koreliuoti. Minties jėga neturi viršyti fizinių galimybių, o fizinės galimybės neturėtų dominuoti minties atžvilgiu. Jei šios sąlygos laikomasi, žmogus yra harmonijoje: jis gali įgyvendinti savo troškimus ir drauge supranta, kuriuos iš jų reikia įgyvendinti, o kurių – ne.
Taigi už minties jėgos slepiasi supratimas: ko aš noriu, kuriuos savo norus galiu ir kurių negaliu įgyvendinti gyvenime, kurių iš jų man neverta imtis. Galiausiai, mintis aptarnauja norus, kurie yra manojo „Aš“ pagrindas. Būtent minties jėga atskleidžia visų mano norų esmę. Ji rūšiuoja norus, tikrina juos ir pateikia man rezultatą: „Štai šiuos norus tau verta palaipsniui įgyvendinti: dalį – iš karto, dalį – vėliau, dalį – tolimoje ateityje“. O kai kuriuos norus ji „atsijoja“; „Tai labai pavojinga. Neverta jų liesti, prišauksi sau nelaimes, gėdą ir kitas problemas, net ligas ir mirtį“.
Mintis viską sudėlioja į savo vietas: lengvesni ir sunkesni norai, ilgalaikiai ir trumpalaikiai norai, į mane nukreipti ir nuo aplinkos priklausantys, priskiriami negyvajai, augalinei, gyvūninei ar žmogaus pakopai…
Trumpai tariant, mintis veikia ne šiaip sau – ji pakyla virš norų ir nukreipia mane tinkamai ir naudingai juos įgyvendinti. Neįmanoma minties nagrinėti pačios savaime, atplėšus nuo tikrovės. Priešingai, minties jėga skirta padėti man valdyti mano norus, kurie ir yra „Aš“.
Be to, minties galia leidžia man būti atkakliam ir išauginti bet kokį norą, kad jis sustiprėtų, išsiskirtų, įgytų svarbą, daugiau spaustų mane. Ir atvirkščiai, pasitelkęs mintį galiu susilpninti, „numarinti“ norą, įtikindamas save, kad jis yra neproduktyvus.
Taigi, nors mintis ir yra noro vaisius, tačiau valdydamas mintį galiu valdyti norą. Kalbama apie itin sudėtingą sistemą. Iš esmės, mokyti žmogų teisingai naudotis norais ir mintimis reiškia jį formuoti. Juk visa kita – tiesioginis šio mechanizmo veikimo rezultatas.
Iš čia matome tolimesnes pasekmes. Pavyzdžiui, norėdamas mesti rūkyti, galiu įtikinti save, koks kenksmingas šis įprotis. Rodau sau įvairiausias įtikinamas iliustracijas, įsiklausau į gydytojų nuomonę, pateikiu savo norui tokius įrodymus, kurie įvaro jam baimę, – ir taip jį neutralizuoju. Panašiai galiu valdyti save visose gyvenimo srityse. Ne paslaptis, kad žmonės geba mintimis palenkti save teigiamiems pokyčiams arba priešingai, ligoms ar net mirčiai.
Jei jau prašnekome apie sveikatą, žinoma, galiu savyje pažadinti tokias jėgas, kurios suteiks man gyvybinę energiją, atsparumą. Netikėtai pasijausiu stiprus, galingas, tarsi įgijau antgamtinių jėgų. Kita vertus, net visiškai sveiką žmogų galima „užkrėsti“ tokiomis mintimis, kad jis pasijaus ties mirties slenksčiu ir iš tikrųjų numirs. Minčių atkaklumo, nusistatymo jėga geba numarinti ir sugrąžinti į gyvenimą.
Kaip tokiu atveju turėtume elgtis su savo būsenomis? Kaip rūpintis savo dvasine ir fizine sveikata?
Pirmiausia, ją nulemiančios priežastys gali būti visiškai skirtingos: santykiai su artimaisiais, su bendradarbiais, su pačiu savimi, su kuo tik nori… Ir viskas čia priklauso nuo minties ištvermės, kuri treniruojama ypatingais pratimais. Tam rekomenduojama pravesti seminarus. Juk artimas bendravimas – įtikinamiausias veiksnys. Sėdžiu dešimties žmonių grupėje, bendraujame pagal vedėjo nurodymus ir tokiu būdu įtvirtinama reikalinga nuomonė. Man tai – nuostabiausia savęs įtikinimo priemonė.
Būna ypatingų atvejų, kai žmogus veikia pats save. Bet svarbiausias klausimas: kokią įtaką jam daro aplinka? Juk visi esame tarpusavyje susiję, visi mes – jautrūs gamtos elementai, veikiami aplinkinių, kurie vienaip ar kitaip kažkuo mus įtikina. Ir čia slypi tiek teigiama, tiek neigiama jėga.. Jei apie ką nors galvoju blogai, net nekalbėdamas su juo, – tai mano mintis jį veikia. Kai kurie čia pasiekia didžiulę sėkmę, pasitelkę specialią techniką, kurios moko saugumo tarnybos ir kitos įstaigos. Šioje srityje vyksta paslėptas karas, apie kurį garsiai nekalbama.
Trumpai tariant, minties jėga – tai ta pati valdžios jėga. Kai žmogus valdo save, kai vienas žmogus valdo kitą, kai žmogus valdo gamtą. Pasitelkę mintį galime valdyti, kontroliuoti mūsų tarpusavio ryšį su universaliomis, dvasinėmis gamtos jėgomis, kurios veikdamos nustato mūsų padėtį tarp gyvenimo ir mirties visoje galimoje būsenų gamoje.
Ši sistema tokia milžiniška, mat mintis turi lydėti visus troškimus. Kaip vaikui reikalinga pusiausvyra tarp fizinio ir protinio vystymosi, taip ir man būtina, kad kiekvieną mano norą lydėtų mintis ir kad jie išlaikytų tarpusavio darną. Tada esant harmonijai tarp jų man visada bus malonu, patogu, o bet kokį disbalansą savyje galėsiu greitai kompensuoti. Tai ir yra dvasinė sveikata: ko noriu, tą galiu įgyvendinti; apie ką galvoju, to galiu norėti; galiu daugiau nenorėti to, kas neįgyvendinama ir netikslinga; ir priešingai, man nereikia savęs riboti tuo, kas neįsispraudžia į šiuos rėmus.
Jei žmogus gali plaukti šioje tėkmėje, tarp to, kas neįgyvendinama ir netikslinga,– jis gyvena nuostabų gyvenimą harmonijoje su savimi ir kitais.
Komentarų nėra

Minties jėga, I d.

Mintis ir noras, Realybės suvokimas, Sveikata

Protas aptarnauja norus
Klausimas.
Kabala kalba apie didžiulę žmogaus minties galią, tai patvirtina daugybė mokslinių tyrimų. Yra žinomas placebo efektas, kai ligoniai gaudavo jokio medicininio poveikio neturėjusią tabletę ir rezultatas buvo labai panašus į gydymą tikraisiais vaistais.
Šiuolaikinė robotika gamina robotus, galinčius nuskaityti žmonių mintis ir atlikti norimus veiksmus. Kas yra mintis ir koks jos veikimo mechanizmas?
Atsakymas. Kūrinio medžiaga – tai noras mėgautis, kuris skirstomas į keturias dalis pagal galingumą. Pirmosios trys noro dalys (negyvoji, augalinė ir gyvūninė) turi fizinius pavidalus šiame pasaulyje. Negyvasis lygmuo – tai akmenys, mineralai, metalai, visi Mendelejevo lentelės elementai.
Negyvajam norui būdingas pasyvumas. Visa jo jėga nukreipta į tai, kad išlaikytų savo statišką būseną ir nesikeistų. Šis noras labai mažas ir nori save išsaugoti tokį, koks yra.
Paskui noras vystosi, auga, kol medžiagos pradeda spinduliuoti kaip radioaktyviosios medžiagos. Kitaip tariant, jose matyti daugiau vidinio gyvenimo ženklų, kurie netgi išeina į paviršių.
Tarpinė pakopa tarp negyvosios materijos ir augalijos – tai koralai, „gyvieji“ akmenys, kuriuose atsiranda ir ima vystytis gyvenimo pojūtis. Augalas gyvena ir miršta, bėgant laikui keičiasi, jaučia supančią aplinką. Netgi yra tyrimų, įrodančių, jog augalas jaučia, prie jo artinasi geras ar blogas žmogus.
Augalui reikia oro, maisto, jo ryšys su aplinka jau aktyvesnis. Paskui noras vystosi toliau, iš augalo virsta gyvūnu. Būna plėšriųjų augalų, kurie gaudo grobį ir juo maitinasi. O gyvūninis lygmuo – tai visi gyvūnai, įskaitant žmogaus kūną.
Kuo didesnis noras mėgautis, tuo didesnės minties galios jis reikalauja, kad palaikytų savo gyvenimą geriausios, saugiausios būsenos. Tai akivaizdu stebint patį save: kaip aš sėdžiu, guliu. Kad ir ką daryčiau, visuomet galvoju apie tai, kaip pripildyti savo gyvūninį kūną, kitaip tariant, gauti kuo didesnį malonumą ir kuo mažiau kentėti.
Kadangi mano noras verčia mane ieškoti didžiausios naudos sau mažiausiomis sąnaudomis, tai manyje ima vystytis minties jėga. Visų pirma, man reikalinga atmintis, kad prisiminčiau, kur man buvo gerai ir kur blogai. Turiu praktiškai pritaikyti minties jėgą, kad numatyčiau, kas yra gerai, o kas blogai, artėti prie to, kas yra naudinga ir tolti nuo to, kas kenksminga.
Imu aktyviau susisieti su aplinka: ieškau geros visuomenės ir vengiu blogos. Turiu įvertinti, kaip išlošdavau praeityje, ar laimėsiu dabar ir ateityje, o vėliau jausiu laikus priklausomai nuo savo prisipildymo.
Vystosi minties jėga, kuri skirta pripildyti norą, rūpintis tuo, kad jis nekentėtų, o išsipildytų ir būtų patenkintas. Tai puikiai matyti žiūrint į gyvūnus ir mažus vaikus, o suaugęs žmogus tai užmaskuoja, juk jis slepia savo tikruosius troškimus.
Jei noriu ką nors iš tavęs gauti, tai nereikalauju to tiesiogiai, o veikiu aplinkiniu keliu. Mano noras mėgautis susiduria su tavo noru mėgautis, tarp mūsų prasideda žaidimas, kad kitas nepajaustų, kad noriu juo pasinaudoti. Vaizduoju, tarsi norėčiau pripildyti jo norą, o iš tikrųjų, prisipildau pats.
Mano minties jėga atsižvelgia į tavo egoistinį norą, kuris savaime neleidžia tau dirbti man. Bet aš stengiuosi tave suprasti ir pasukti taip, kad tu vis dėlto patenkintum mano norą.
Jeigu jau taip būtina, tai esu pasirengęs kaip kompensaciją ką nors dėl tavęs atlikti. Taip vystosi mūsų tarpusavio ryšiai ir mūsų protas. Matome, kaip augdamas vaikas mokosi visų šių gudrybių. Mes nesuvokiame šito, bet būtent į tai nukreiptas visas žmonijos protas.

Iš 2016 m. vasario 9 d. 688-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyventi ir mėgautis, III d.

Numalšinti troškulį minties jėga

Nėra nieko stipriau už mintį, I d.

Komentarų nėra

Organai turi savo sąmonę

Sveikata

Atradimas. Kūno organai išlaiko proporcijas tarpusavyje. Bet kaip jie žino, kad metas liautis augus? Mokslininkai atrado, kad organai vystosi skirtingu greičiu keičiantis kūno apimtims, tartum turėtų savo sąmonę.
Tyrimo rezultatai parodė, kad kintant mūsų kūno dydžiui, skirtingi organai ir jų ląstelės reaguoja įvairiais būdais.
Komentaras. Kabala sako, kad kiekvienoje mūsų kūno ląstelėje yra jos protas. Menkiausioje kūno dalyje – visas mikro kosmosas. Dalis ir visuma lygūs. Tai kyla iš visiškai uždaro, integralaus ryšio tarp visų pasaulėdaros dalių, kurios sudaro vieną tobulą visumą. Visi atradimai – tai, ką atrandame egzistuojančio mūsų atžvilgiu.

Daugiau šia tema skaitykite:

Suprojektuotas vaikas

Visų ligų šaknis

Dėl ko širdis stipresnė už protą

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai
Vėlesni įrašai »