Pateikti įrašai priklausantys Sveikata kategorijai.


Mes ne gyvenome, o žaidėme gyvenimą

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманIki koronaviruso buvo įprasta keliauti, eiti į restoranus, prekybos centrus. Tai teikė pasitenkinimą, pripildė mūsų gyvenimą prasmės. Tačiau koronavirusas visa tai pakeitė. Kas suteiks žmogui užpildymą naujame pasaulyje, į kurį dabar žengiame?
Esame tarsi staiga užaugę vaikai. Kol vaikai maži, jie vedami pasivaikščioti, žaisti aikštelėse, suktis karuselėse, bet kai užauga, turi pradėti mokytis, o tapę suaugusiaisiais, jie turi įgyti profesiją ir dirbti, prisiimti įvairių įsipareigojimų.
Gyvenimas nėra vaikų darželis. Ir nors vaikystėje mums buvo gera ir norėtume ten sugrįžti, tačiau tai mums jau netinka. Ar sutiktumėte grįžti į darželį ir žaisti ten kaip vaikas?
Žmonija dabar išgyvena ypatingą suaugimo etapą, kuris paveikia vyrus, moteris ir vaikus, tai nėra lengva. Turėsime suvokti, kad į gyvenimą reikia žvelgti kitaip.
Pamenu, kaip man buvo sunku, kai baigėsi nerūpestinga vaikystė, o tėvai, kurie prieš tai lepino, staiga ėmė iš manęs reikalauti, versti mokytis, rūpintis savimi. Negalėjau suprasti, kodėl staiga įvyko toks pokytis.
Man buvo sunku tai išgyventi, kol supratau, kad gyvenimas yra padalintas pusiau. Pirmoje pusėje esi vaikas, o tėvas su motina viskuo rūpinasi. O antroje gyvenimo pusėje tampi suaugęs ir privalai pasirūpinti savimi, o tėvas su motina nebegali visko už tave padaryti.
Ir tai dabar vyksta su žmonija, kuri anksčiau buvo išlepinta gamtos. Bet dabar turime tapti suaugusiaisiais. Ir ši branda nereiškia, kad turime sukurti kuo daugiau verslų, kaip buvo iki viruso, keliauti po pasaulį, sėdėti restoranuose ir baruose, tai yra mėgautis gyvenimu. Šį periodą jau baigėme, ir nuo šiol gamta reikalaus iš mūsų, kaip iš suaugusiųjų.
O kaip suaugę žmonės turime žinoti, kodėl gyvename, koks mūsų gyvenimo tikslas, kur jis mus veda. Nebegalime būti nerūpestingi vaikai, privalome atsimerkti ir pamatyti, kad prieš mus – rimtas gyvenimas, reikalaujantis rimto požiūrio.
Turime virsti naujais žmonėmis, gyvenančiais naujame pasaulyje. Ir tas pasaulis jau skleidžiasi prieš mus, tik nenorime jo pastebėti ir iki šiol žaidžiame tarsi vaikų darželyje.
Naujajame pasaulyje užpildymą suteiks tik gyvenimo prasmės suvokimas. Iki šiol mes tarsi maži vaikai tiesiog linksminomės žaisdami su žaislais, kamuoliais, statydami ir griaudami smėlio pilis, žaisdami tarpusavyje karą. Ir staiga prasidėjo naujas etapas, kai iš mūsų reikalaujama rimtai žiūrėti į gyvenimą.
Iki šiol ne gyvenome, o žaidėme gyvenimą. Susikūrėme dirbtinį pasaulį ir žaidėme savo sukurtoje sferoje. Jei kas nors pažvelgtų į Žemę iš kosmoso, nesuprastų, ką veikia žmonės, kodėl jie nerimsta, kokia iš to nauda?
Reikia išmokti gyventi kitaip. Aš irgi kadaise norėjau gyventi kaip vaikas ir kad tėvai manimi rūpintųsi. Bet jie nesutiko ir negalėjo to padaryti, suprasdami, kad jau užaugau. Todėl jie pamažu nuo manęs tolo, mažindami dėmesį ir rūpestį. Jie galėjo šiek tiek padėti iš tolo, bet kaskart vis mažiau ir mažiau, todėl buvau priverstas suaugti.
Taigi dabar turime suprasti, kaip pagerinti savo gyvenimą ir kokia forma gyventi, kokį tikslą pasiekti, kad nustotume žaisti įvairius išgalvotus žaidimus ir pradėtume kurti gamtos požiūriu prasmingą gyvenimą.
Tam reikia suvokti gamtą ir suprasti, kas su mumis vyksta, ir ką reikia padaryti, norint būti suaugusiais pagal gamtoje numatytą programą, kurios dar nesame palietę.
Gyventi – tai suprasti, jausti, suvokti jos esmę ir tikslą, ir, dar būnant šiame pasaulyje, jausti aukštesniąją, kosminę gyvenimo prasmę, apimančią visą Visatą, visą gamtą. Matome, kad gamtoje viskas turi prasmę, tikslą, ir tarsi tik mūsų gyvenimas jo neturi. Tai ir yra mūsų darbas: atskleisti gyvenimo prasmę, jo esmę, tikslą ir pradėti realizuoti. Tai užduotis, mums iškelta gamtos.
#264812

Iš 2020 m. gegužės 12 d. laidos „Pasaulis“

Komentarų nėra

Įėjimas į naują gyvenimą atidarytas

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKoronavirusas pasuko mūsų gyvenimą 180 laipsnių kampu, tačiau būtent dėl jo mokomės teisingai žiūrėti į gyvenimą. Gyvenimo prasmė – tai ne bėgioti nuo ryto iki vakaro verčiantis įvairiais verslais ir ne siekti patenkinti visus savo egoistinius norus ir polinkius.
Nesiūlau asketizmo, tačiau užsipildyti galima tik su sąlyga, kad tuo pat metu suprantame gyvenimo esmę ir jo tikslą, ir tai mums svarbiausia. Todėl požiūris į gyvenimą turi būti toks, kad pirmiausia norime atskleisti, kur mus veda gyvenimas.
Kaip per epidemiją atsiriboti nuo negatyvaus požiūrio ir teigiamai žvelgti į gyvenimą? Manau, kad žmonijos dabar laukia itin pozityvi ir daug žadanti perspektyva, jei žmogus supranta, ką gamta jam ruošia.
Ir priešingai, jeigu nesutiksime su gamta – kentėsime. O gamta vis tiek išmokys mus, kaip tinkamai žiūrėti į gyvenimą. Pasiekėme brandą ir dabar kaip suaugę žmonės žengiame į naują gyvenimo etapą.
Ar gyvenimo ir nežinios baimė gali būti teigiama perspektyva? Nemanau, kad turime bijoti, juk atsidūrėme vaiko situacijoje: jis užaugo ir turi įgyti profesiją, kurti savo gyvenimą kaip suaugęs vyras.
Vyras (gėvėr – hebr. k.) kilęs iš žodžio „įveikimas“ (hitgabrut – hebr. k.), nes jis įveikia visus sunkumus bei problemas ir kuria savo gyvenimą: turi kurti šeimą, statyti namą, gimdyti vaikus ir aprūpinti juos visais būtinais dalykais.
Štai taip turėtume suvokti šį gyvenimo periodą, kad svarbiausia būtų ne siekis praturtėti, pradėti įvairius verslus ir skraidyti po pasaulį. Visa tai gali būti, bet svarbiausia, jog matytume, kam visa tai darome.
Turime žinoti, kaip pasiekti gyvenimo esmę, jo tikslą, sukurti naują, teisingą žmoniją, pačius save ant Žemės rutulio. Ir ne senąja forma, kai žaidėme it vaikai, varžydamiesi vieni su kitais, o rimtai pažvelgti į save ir savo gyvenimą, kad suvoktume jį, kaip įėjimą į kitą gyvenimą, tobulą ir amžiną, kupiną prasmės.
Žmonija užaugo ir privalo elgtis, kaip suaugusi – štai ko iš mūsų reikalauja koronavirusas. Turime ji suprasti, kaip kvietimą rimčiau pažvelgti į savo gyvenimą. Nūnai mūsų gyvenimo prasmė yra gauti malonumą. O rytoj atskleisime naują gyvenimo prasmę – kad mūsų gyvenimas taptų amžinas. Šito iš mūsų reikalauja gamta.
#264950

Iš 2020 m. gegužės 5 d. programos „Pasaulis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Išėjimas iš karantino, II dalis

Laiminga pabaiga žmonijos istorijai

Kauke, aš tavęs nepažįstu!

Komentarų nėra

Išėjimas iš karantino, II dalis

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманŠiomis dienomis grįžtame iš karantino į įprastą gyvenimą: atsidaro daugiau parduotuvių, paslaugų, verslų. Kyla jausmas, kad ant mūsų nusileido tamsus debesis, vadinamas „koronavirusu“, o paskui išsisklaidė, tarsi nieko ir nebuvo.
Iš tikrųjų, tai apgaulingas įspūdis, nes ankstesnis gyvenimas jau negrįš. Mes dabar išsiaiškinsime ir suprasime, kad grįžimo atgal negali būti, kaip neįmanoma du kartus įbristi į tą pačią upę.
Todėl negalėsime grįžti prie ankstesnio gyvenimo, kuris grindžiamas konkurencija ir nesibaigiančiu vartojimo didėjimu. Priešingai, mes veikiame gamtos sistemose, net jei to nesuvokiame ir nejaučiame. Ir šiandieninės gamtos sistemos skiriasi nuo tų, kurios buvo iki koronaviruso. Jos neleis mums naudotis mūsų piktu egoizmu, darant žalą sau kaip anksčiau.
Virusas išryškino, kad mes visi susiję. Epidemija išplito po visą žemės rutulį, nes mūsų biologiniai kūnai sujungti į vieną sistemą, kuri veikia aukščiau šių kūnų, jungdama juos tarpusavyje. Todėl liga, kilusi vienoje vietoje, staiga kyla ir kitose.
Virusas ateina į tokius kaimus, kurie apskritai neturėjo jokio ryšio su civilizacija. Iš kur jis galėjo kilti? Čia veikia gamtos sistema, kuri, pasiekusi tam tikrą būseną, išleidžia iš savęs į pasaulį šią problemą, vadinamą „koronavirusu“.
Todėl negalėsime grįžti į ankstesnę būseną, net ir labai norėdami. Neįmanoma ten grįžti, to niekada nebuvo istorijoje! Žmonių santykiuose neįmanoma grįžti atgal – tik eiti pirmyn: arba į naują gyvenimą, arba į naują mirtį.
Bendra nelaimė pakeitė visuomenę į gera, įpareigodama mus būti solidarius ir laiduoti vienus už kitus, kaip matėme, kad jauni padėjo pagyvenusiems, esantiems rizikos grupėje.
Dabar, grįžtant į normalų gyvenimą, visi šie teigiami pokyčiai ir tarpusavio parama gali išnykti, jei mes neįsiklausysime į tai, ką nori pasakyti mums gamta. Turime suprasti, kad visi esame susiję ir lemiame vienas kito ateitį.
Visas žemės rutulys ir apskritai visa visata – tai viena integrali sistema ir kiekviena jos lygmens – negyvojo, augalinio, gyvūninio ir žmogaus – būsena priklauso nuo visų kitų.
Už visko slypi ilga egoizmo vystymosi istorija, kuri privedė mus iki blogio suvokimo. Iš esmės, mes jau suvokėme šį blogį, juk niekas nėra patenkintas savo gyvenimu: nei turtingieji, nei vargšai, nei protingi, nei kvaili, nei stiprūs, nei silpni, nei jauni, nei seni.
Kaip yra pasakyta: „ne savo noru gimsti, ne savo noru gyveni, ne savo noru mirsi“. Todėl turime atlikti viso savo gyvenimo reviziją. Tam padėjo koronavirusas, parodydamas, kad esame šioje žemėje kaip viena žmonių populiacija ir privalome atsižvelgti į savo tarpusavio priklausomybę.
Reikia kurti visuomenę, kurios pagrindas nebūtų konkurencija, kuriai eikvojame visas savo jėgas, darydami tik žalą sau. Aš negaliu susieti savo geros ateities su tuo, kad daryčiau bloga kitam. Laikas pereiti į naują būseną: mes, kaip žmonės, privalome pasipriešinti savo blogajai prigimčiai ir sukurti aukščiau jos kitą, geresnį, lygmenį.
Todėl akivaizdu, kad grįžimo atgal negali būti. Kam mums grįžti? Argi gyvenome džiaugsmingai ir laimingai? Ar buvome ramūs už savo vaikų ateitį, gimdydami juos didžiulės konkurencijos, neapykantos ir pavojų kupiname pasaulyje?
Imkime ir pafantazuokime, į kokią tikrovę norėtume patekti, o ne kur grįžti. Koks turi būti geras gyvenimas? Ar gebame taip pasikeisti?
Grįžti į praeitį neįmanoma: tam neturime nei jėgų, nei pinigų – jokio pagrindo. Bandydami tik veltui eikvosime jėgas ir nervus, įsitrauksime į konfliktus, vedančius į trečiąjį pasaulinį karą.
Mes neturime kitos išeities: jei priklausome integraliai gamtai, tai ir turime veikti kaip integrali visuomenė. Negyvoji, augalinė ir gyvūninė pakopos egzistuoja vienoje uždaroje simbiozėje. O žmogus veržiasi per šias gamtos sienas, išeina iš gyvūninės pakopos į žmogaus ir ten siautėja, savo egoizmu naikindamas viską, pradėdamas vis naujus karus ir konfliktus.
Dabar esame likimą lemiančiame taške, kur turime nustoti vystytis egoistiškai ir pradėti mokytis, kaip vykdyti gamtos dėsnių sistemą. Žmonių visuomenė turi būti apvali, kaip integrali integralios gamtos dalis, ir žengti žingsnį vienybės link.
Mes naudojome gamtą neva savo naudai, bet naudą gavo tik mūsų egoizmas. Pažvelkime, ką padarėme su šiuo pasauliu, koks jis užterštas ir sugriautas. Taip daugiau negali tęstis, nes neturime kitos planetos gyvenimui.
Ir dabar, sustabdę dviem mėnesiams gamybą, matome, kaip gamta akimirksniu atgimsta: valosi oras, atmosfera, atsikuria ozono sluoksnis, girdisi džiaugsmingas paukščių čiulbėjimas, miško žvėrys vaikšto po miestų gatves.
Mus bandys sugrąžinti į praeitį, kad vėl padarytų senosios sistemos vergais, bet tai nebesuveiks. Gamta turi savą vystymosi variklį, kuris stums mus pirmyn ir neleis nusiristi atgal.
Jei bandysime grįžti į senąją tvarką, tai brangiai susimokėsime daugybe kančių ir nelaimių, iki trečio pasaulinio karo. Nėra grįžimo, du kartus nežengsi į tą pačią upę. Turime judėti pirmyn į neatsiejamą integralaus žmogaus paveikslą kaip atskiri individai ir kaip vienas bendras kūrinys – žmonija.
#264509

Iš 2020 m. gegužės 5 d. 1232-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Išėjimas iš karantino, I dalis

Koks bus pasaulis po koronaviruso?

Laiminga pabaiga žmonijos istorijai

Komentarų nėra

Virusai vietoj Kūrėjo

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманPasaulis pamažu įgauna naują formą. Koronaviruso paplitimas yra pasekmė to, kad vėluojame: esame „paskutiniojoje kartoje“, tai yra pirmoje kartoje, kuri turi būti ištaisyta ir pakilti į davimo pakopą.
Davimo pakopa vadinasi „tikėjimu virš žinojimo“, tai yra, davimas yra aukščiau gavimo. Todėl reikia pažiūrėti, kiek mes atitinkame šį reikalavimą.
Gamta reikalauja iš mūsų didesnio vieningumo ir ryšio vienų su kitais, didesnio visos tikrovės, kaip vientisos sistemos, suvokimo ir pajautimo, kur negyvoji, augalinė, gyvūninė gamta ir žmonės egzistuoja harmonijoje.
Kol kas mums mažai rūpi, kas nutiks su negyvuoju, augaliniu ir gyvūniniu pasauliu, su aplinka, kurioje mes gyvename. Tai reiškia, kad neartėjame prie integralios formos, kurioje visos keturios gamtos formos egzistuoja simbiozėje.
Vidinis tikrovės variklis ir toliau veikia, palaipsniui kreipdamas mus tobulo ryšio link. Bet mes nejudame tinkamu greičiu, todėl vis pajuntame įvairių formų neigiamą gamtos reakciją. Tai gali būti virusai, tai yra reakcija gyvūniniame lygmenyje arba reakcija augaliniame ir negyvąjame lygmenyje.
Gaila, kad žmonija dar nesupranta, kaip judėti į integralią formą, kur visos gamtos dalys yra sujungtos ir visos keturios pakopos pamažu artėja prie vienos sistemos, kurioje atsiskleidžia Kūrėjas, kaip mumyse veikianti bendra ištaisymo jėga.
Mes turime suteikti Jam vietą atsiskleisti. Kuo labiau susivienysime, tuo greičiau pamatysime, kad Kūrėjas atsiskleidžia mūsų sukurtame ryšių tinkle.
Kol Kūrėjas yra pasislėpęs, mes prašome Jo suvienyti visas gamtos dalis: negyvąją, augalinę, gyvūninę ir žmones teisinga, vientisa forma. Net iš dalies suvokdami šį suvienijimą, mes jaučiame, kaip Kūrėjas atsiskleidžia šioje gamtoje. Juk Kūrėjas yra vienybės ir meilės jėga, ir kuo labiau mes judame vienybės link, tuo labiau galime atskleisti Kūrėją.
O kol kas vietoj Kūrėjo randame virusus. Ir tai yra ženklas, kad žmonija juda neteisingai. Kūrėjas pažadina mumyse norą Jį pažinti, suprasti, atskleisti. Tačiau atskleisti Kūrėją kaip vienybės ir davimo jėgą įmanoma tiek, kiek mes sujungsime visas sudužusias dalis į vieną sistemą, kad atrastume savo tarpusavio ryšį, išryškintume davimo ir meilės jėgą tarp mūsų.
Nėra kitos išeities, mes esame įpareigoti atvesti visą pasaulį į vieną formą ir įgyvendinti meilės savo artimui, kaip sau principą – pagrindinį visos pasaulėdaros dėsnį, visų jo dalelių vienybę. Ir per šią vienybę mes atskleisime meilės ir susivienijimo jėgą – Kūrėją.
Jei to nerealizuojame tinkamu greičiu, tada dėl savo tingumo ir vėlavimo vietoje meilės atskleidžiame koronavirusą tarp mūsų. Virusas atskiria mus vieną nuo kito, parodydamas mūsų neištaisymą ir nesugebėjimą suartėti. Šiuo smūgiu jis mus gydo ir parodo, ką mums reikia daryti.
Virusas mums kainuoja daug pinigų ir kančių, o kartais ir mirčių, bet vis tiek veda į ištaisymą. Tikėkimės, kad ne tik kentėsime nuo viruso, bet ir suprasime, kaip jis mums padeda, parodydamas, kur dėti pastangas ir kaip susivienyti, kaip suderinti vidinę vienybę su išorine.
Koronavirusas sako: „Jūs negalite susivienyti ir fiziškai artėti vienas prie kito, jei tarp jūsų nėra vidinio ryšio.“ Netrukus mes tai suprasime, atskleisime ir pajusime. Tarp materialaus ir dvasinio pasaulio negali būti skirtumo – visa tai yra viena neatsiejama sistema.
Nėra skirtumo tarp šio pasaulio ir būsimojo pasaulio. Todėl visuose mūsų santykiuose turime pastebėti tą patį atstumą, kurio iš mūsų reikalauja koronavirusas, ir atitinkamai reaguoti taisant savo santykius. Jei mes suartėsime viduje, galėsime suartėti ir išorėje.
Koronavirusas gydo ir paaiškina mums, kur yra mūsų neištaisymas ir kad turime būti draugiški ir susiję vidumi. Tuomet išorinis pasaulis taip pat bus ištaisytas ir taps geras. Virusas reikalauja pakilti virš gavimo jėgos, virš egoizmo į davimo jėgą, o tai reiškia pakilti į tikėjimą virš žinojimo, kad davimo jėga taptų aukštesnė už gavimo jėgą.
Taip mes įgyjame Kūrėjo prigimtį ir susiliejame su Juo. Ištaisymo pabaigoje visi pakils į tikėjimą virš žinojimo, į davimo savybę ir bus sujungti į vieną sistemą. Nebus išimčių, nebus nė vieno žmogaus, kuris nepajus, kokia yra Kūrėjo prigimtis, davimo ir tikėjimo prigimtis.
#263921

Iš 2020 m. balandžio 29 d. pamokos „Tikėjimas virš žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Koks bus pasaulis po koronaviruso?

Koronvirusas – abipusės neapykantos pasekmė

Koronavirusas perkuria mūsų gyvenimą

Komentarų nėra

Kauke, aš tavęs nepažįstu!

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманŠiandien mums tenka susidurti su nauja tikrovės perspektyva, su saugumo jausmo praradimu, esant asmeninių santykių problemoms ir nežiniai dėl ateities. Ir vienas iš jaudinančių veiksnių yra kaukių, kurios dabar dėvimos visame pasaulyje, naudojimas, siekiant apsisaugoti nuo koronaviruso.
Kaukė keičia mūsų bendravimą, nes žmogaus veido išraiškos perteikia tam tikrą informaciją – tai yra žmogaus kalbos dalis, padedanti suprasti, kas yra priešais. Ir jei veidas uždengtas kauke kaip ekranu, tada aplinkiniai jaučiasi nesaugūs, nežinodami, su kuo kalba. Ar tai pakeis žmonių santykių pobūdį?
Manau, kad kaukė kaip tik yra gerai, nes padeda suprasti, kad nepažįstame priešais stovinčio žmogaus. Gerai, kad su žmogumi elgiamės tarsi su kažkuo nepažįstamu. Juk iš tiesų nežinau jo norų, ketinimų, ką jis apie mane galvoja.
Man reikia susipažinti su žmogumi, įtikinti jį atverti man savo širdį. Nesvarbu, kad nematau jo veido – juk žinome, kokia dirbtinė gali būti šypsena. Lai jis sutinka mane atvira širdimi, kad galėčiau būti tikras dėl jo gero požiūrio.
Ir jei aš su juo ir jis su manimi gerai elgsimės, tada nebijosime jokio viruso ir galbūt neprireiks jokių kaukių. Koronavirusas žaidžia su mumis, jis yra labai gudrus. Mes dar atskleisime tai žmogiškajame lygmenyje, išvysdami, kaip jis žaidžia su mumis, vesdamas per įvairias būsenas. Kaskart iš naujo, puldamas ką nors šalia, jis veda mus paskui save, įtraukdamas į žmonių santykių, savybių, ryšių formų džiungles.
Staiga suprasime, kad koronavirusas nėra tik genetinė mutacija, bet ir veiksnys, veikiantis žmogaus lygmenyje ir reikalaujantis pakeisti mūsų santykius. Jei mūsų santykiai draugiški, galime užmegzti kontaktą.
O jei santykiai blogi, tai mums negalima artėti vienas prie kito jokia forma. Nebus galima kalbėtis net iš tolo. Staiga pajusiu, kad nekenčiu visų ir jie nekenčia manęs, ir jei norime palaikyti kokį nors ryšį, privalome pasikeisti ir tapti artimesni bei draugiškesni.
Jei norime išgyventi šiame pasaulyje, turime pakeisti savo santykius į gerus. Priešingu atveju negalėsime susitarti, negalėsime susisieti vieni su kitais. Esmė ne kaukė, nes atrasiu, kad esu absoliučiai kurčias kitiems, o jie – kurti man.
Mes negalime veikti kartu. Tai atsiskleis ypatinga forma ir tada pasakysiu, kad tai ne virusas, o auklėtojas, žmonijos vedlys, besirūpinantis, kad pakiltume į kitą tobulėjimo etapą – širdžių, naujų santykių vystymo etapą ir pradėtume gyventi kaip vienas žmogus, viena šeima.
Ir tada mes sukursime naujus verslus, ne tokius kaip anksčiau, kai visi siekė užsidirbti kitų sąskaita. Mums reikės ne kaukės ant veido, o ekrano ant savo egoistinių norų ir tik per jį kontaktuoti vienas su kitu.
Antiegoistinis ekranas, apie kurį kalba kabalos mokslas, blokuoja ne šiaip mus, bet egoistinius mūsų norus, blogą požiūrį vienas į kitą. Jei ištaisysime savo norus, kad galvotume apie kitų gerį, tada galėsime juos naudoti ir užmegzti kontaktą.
Taip kuriame naują, teisingą ryšių lauką, gražų ir gerą, kuris atves mus prie naujų verslų, kur visi padeda vieni kitiems, dirba visų labui, užuot galvoję apie savo naudą ir sėkmę, konkuruodami tarpusavyje. Mes kursime tik tokius santykius, kurie bus naudingi visiems.
Virusas išmokys mus taip dirbti. Mes dar atskleisime, kas slypi už koronaviruso, jei ne už šito, tai už kitų, kurie ateis po jo. Ir visa tai tam, kad ugdytų mus ir darytų žmonėmis. Žmonės nėra gyvūninė pakopa, kurioje mes egzistavome, tai kūriniai, kurie palaiko gerus ryšius vieni su kitais virš savo egoizmo.
Ši transformacija įvyks dėl apribojimų ir nemalonių smūgių, kuriais paveiks mus virusas. Juk jis turi mus pažadinti, kitaip neatkreipsime dėmesio į pasikeitimus, kuriuos reikia atlikti. O kita vertus, mums padės kabalos mokslas ir kabalistai, pasakojantys apie tai, kaip būtina pasikeisti, norint tinkamai organizuoti savo, kaip suaugusių, subrendusių žmonių, gyvenimą.
#264630

Iš 2020 m. gegužės 12 d. programos „Pasaulis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Būkite visi sveiki!

Koronavirusas: kiaurai visas galaktikas

Koronavirusas atskleidžia socialines problemas

Komentarų nėra

Koronavirusas perkuria mūsų gyvenimą

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманAr įmanoma išsitaisyti, išvengiant dešimties „Egipto bausmių“? Juk gamta jau ėmėsi mūsų, siųsdama koronavirusą, ir, žinoma, mūsų laukia dar kiti išbandymai.
Koronavirusas jau privertė mus išsilaisvinti iš visų išgalvotų veiklų. Dabar, panaikinus karantiną, pamatysime, kad dauguma verslų, kurių iš tikrųjų nereikėjo, negalės atsigauti.
Visa pramonė susitrauks, nes nebereiks kuro ir elektros kaip anksčiau. Pirminė užduotis bus aprūpinti kiekvieną tuo, kas būti gyvenimui, kitaip tariant, maistu ir būstu. Viskas bus kukliau, nereikės vežti egzotinių vaisių iš kitų pasaulio kraštų, viską galėsime auginti vietoje, šiltnamiuose. Pasaulis įgis naują formą.
Dauguma žmonių mokysis ir vienysis. Vienijimas taps mūsų pagrindiniu darbu, o visa kita bus nukreipta tik į tai, kaip aprūpinti kuriančius vienybę žmones viskuo, kas būtina: produktais, rūbais, išsilavinimu, ryšių kanalais. Viskas suksis aplink šį vienijimąsi.
Jau matome, kaip vienas vienintelis virusas pertvarkė mūsų gyvenimą. Šiame koronaviruse yra daugybė informacijos apie tai, kaip mums organizuoti savo gyvenimą.
Tai užtruks dar metus ar dvejus, kaip ir kalbant apie bet kokius pereinamuosius procesus, pirmiausia pastebimi staigūs pliuso ir minuso šuoliai, o tada virpesiai pamažu rimsta ir procesas stabilizuojasi.
Todėl tikiuosi, kad ateityje mūsų nelaukia karai ir didelės problemos. Žmonės ir be jų ims pamažu keistis iš vidaus. Mažyčiai virusai, kurių net neįmanoma pamatyti, mus jau taip stipriai pakeitė. Kasdien žmoguje vyksta teigiami pokyčiai.
#266232

Iš 2020 m. birželio 14 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogaus pareiga

Tikslus gamtos išskaičiavimas

Virusas nuveda mus nuo bėgimo takelio

Komentarų nėra

Žmogaus pareiga

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Mūsų visų problemų (pradedant gamtos kataklizmais ir baigant koronavirusu) priežastys – pusiausvyros nebuvimas žmonių visuomenėje tarp noro gauti iš visuomenės ir noro duoti?
Atsakymas: Taip. Žmonių visuomenė griauna save ir viską aplink. Jei tarp mūsų būtų pusiausvyra, jei būtume išsitaisę, o ne egoistai, subalansuotume egoizmą ryšiais ir meile, ir matytume, kad visa gamta eina paskui mus.
Klausimas: Subalansuoti žmoguje šias dvi tendencijas – ištisas mokslas. Nejau žmogus įstengs tai atlikti?
Atsakymas: Tai žmogaus pareiga. Jis turi atskleisti visus savo prigimties ir supančios gamtos dėsnius ir visą tai atvesti į absoliučią, integralią, visišką sąveiką. Tokia žmogaus užduotis ne tik čia ir dabar, o apskritai. Kosminė užduotis.
#266274

Iš 2020 m. balandžio 16 d. TV laidos „Postkoronaviruso epocha“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar gamta jaučia mūsų skausmą?

Įsilieti į gamtą kaip jos integrali dalis

Begalinis gamtos dosnumas

Komentarų nėra

Tikslus gamtos išskaičiavimas

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Ar nulemta iš anksto, kas turėjo žūti nuo koronaviruso, ar tai atsitiktinumas?
Atsakymas: Čia nėra atsitiktinumo. Gamtoje apskritai nėra nieko atsitiktinio, viskas absoliučiai apibrėžta. Viskam yra tikslus gamtos išskaičiavimas, pradedant nuo jos pirmo atomo (netgi anksčiau) ir baigiant galutine būsena – visuotiniu sugrįžimu į vieną integralią sistemą, kurios dar nepasiekėme.
Visa problema kaip iš pirminės būsenos judame į galutinę: veikiami gamtos smūgių, kaip koronavirusas, ar patys siekdami – greitai, lengvai, teisingai, sąmoningai. Skirtumas tik šis. Iš esmės galutinė būsena jau apibrėžta pradžioje, ir nieko netikėto joje nėra. Apie tai rašoma kabaloje.
Mums reikia atskleisti šią gamtos programą ir būnant kiekvienos būsenos aktyviai dalyvauti visuose jos veiksmuose.
#266286

Iš 2020 m. gegužės 3 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar galime pakeisti gamtos planus?

Kaip rinktis likimą? II dalis

Gamta žūsta nuo žmogvirusio

Komentarų nėra

Abejonė vis dėlto atsirado

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Dabar susilpnėjo karantinas, žmonės išėjo į gatves: restoranai, kirpyklos, parduotuvės – vien vartojimas. Visas kaip anksčiau, niekas nepasikeitė. Kam buvo reikalingas virusas?
Atsakymas: Manau, kad iš pirmo karto, žinoma, negalime pasikeisti. Bet vis dėlto suabejojome, kad galbūt gyvenome netinkamai. Viską pažįstame lygindami.
Tačiau per vieną kartą, vargu, ar galėsi padaryti išvadas. Juolab, kad dar negrįžome į praeitį, neišanalizavome to, kas buvo. Sėdėjimą namuose traktuojame kaip įkalinimą, kalėjimą.
O dabar vėl išeisime dirbti ir pamažu pamatysime, kad grįžimas prie vartojimo atsiskleis mumyse kaip kažkas neigiamo. Tuomet mums taps aišku, ką daryti.
#266186

Iš 2020 m. gegužės 3 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Dvasinės ir įprastos depresijos skirtumas

Dvasinis darbas, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kas yra „kilimas dėl kritimo“ ir kaip tai pasireiškia veiksmais?
Atsakymas: Geriau sakyti „kritimas dėl kilimo“. Nes visi kritimai, kurie su mumis vyksta, skirti tam, kad padėtų pakilti aukščiau. Todėl kiekvienas naujas kritimas visada didesnis nei buvęs. Atitinkamai kiekvienas naujas kilimas aukštesnis už paskesnį.
Klausimas: Ką žmogus jaučia, esant kritimui? Kaip aš galiu suprasti, kad patiriu kritimą?
Atsakymas: Jis jaučia, kad jam nesvarbus dvasingumas, jis nori tik šio pasaulio malonumų, jam nėra svarbus Kūrėjas, viskas nesvarbu, kas priklauso dvasiniam kilimui. Jis nori mėgautis šiuo pasauliu, o kartais net nenori ir to, nes išgyvena bendrai nusivylimą, neviltį, beprasmiškumą. Tai yra kritimas.
Klausimas: Kuo skiriasi toks dvasinis kritimas nuo depresijos?
Atsakymas: Priežastimi: kodėl, dėl ko?
Depresija – tai bendra būsena, kai gyvenime žmogui niekas nemiela, be to, jis visiškai neturi norų ir niekuo negali jų patenkinti.
O dvasinis kritimas – kai jam specialiai suteikė naują, išvystytą egoizmą, ir šis egoizmas tempia jį žemyn. Todėl egoistinė depresija daug rimtesnė, nei įprasta depresija, nes tu jauti, kad tavęs nejaudina nei dvasingumas, nei Kūrėjas – niekas!
Viskas dingsta. Ir tu krenti dar žemiau, nei paprasta depresija sergantis žmogus šiame gyvenime. Bet visa tai labai greitai praeina, ir atsiranda kilimas. Šiame gyvenime mes visada suvokiame šviesą iš tamsos, negali būti jokių pakilimų, jei prieš tai nebuvo kritimų.
Klausimas: Kaip greitai tai praeina?
Atsakymas: Tai priklauso nuo žmogaus. Kritimas gali trukti tiesiog keletą sekundžių, akimirką.
Komentaras: Vienoje iš savo knygų jūs paminėjote, kad vienas iš XVII-XVIII a. kabalistų išgyvendavo 400 būsenų per penkias minutes.
Atsakymas: Lygiai tas pats vyksta ir mūsų XXI a.
#261111

Iš 2019 m. kovo 27 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra kritimas dvasiniame pasaulyje?

Besišypsanti depresija

Vienintelis judėjimas – į vienybę

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai
Vėlesni įrašai »