Klausimas: Į ką turime dabar atkreipti dėmesį per pandemiją? Kokią informaciją turime atsirinkti?
Atsakymas: Bendra, integrali, aukštesnioji jėga nori, kad žmonija taptų panaši į ją, kad ji taip pat taptų integralia, tarpusavyje susijusia, priklausoma. Tokia būsena gali būti pasiekiama geruoju arba prievartiniu keliu.
Tikėkimės, kad mes eisime pirmyn geruoju keliu, nors iki šiol ėjome ne visai sėkmingai. Mūsų egoizmas trukdo mums susijungti į bendrą integralią priklausomybę, todėl ir kenčiame: atsiranda įvairūs virusai ir problemos. Jei nesieksime integralumo, tai ateityje mums paruošta užtektinai daug visokių problemų.
Klausimas: Ką daryti, jei mus valdo, ir kaip išgirsti save? Kaip neišklysti iš savo asmeninio kelio?
Atsakymas: Tam reikia tyrinėti ir save, ir kabalos mokslą. Tyrinėdami save, jūs tyrinėjate jėgas, kurios jus veikia, ir pradedate suprasti, koks turi būti teisingas tarpusavio ir išorinės jėgos junginys.
Visatoje egzistuoja dvi jėgos: jūsų – egoistinė ir išorinė – altruistinė. Tarp jūsų ir altruistinės jėgos yra visa žmonija. Ir jūs tiriate, kaip palyginti save su žmonija, kad būtumėte kuo arčiau aukštesnės jėgos ir taptume panašūs į ją.
#267596

Iš 2020 m. gegužės 24 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Nevalia „užmigti“ ir „nubusti“ Ištaisymo pabaigoje

Keisdamas save, keiti pasaulį

Kilti šviesos greičiu

Klausimas: Kaip dabar, pandemijos laikotarpiu, pasikeis vartotojų paklausa? Į ką turėtų sutelkti dėmesį verslininkai ir verslo naujokai?
Atsakymas: Mes pasiekėme būseną, kai žmonija turi išaugti iš savo egoizmo. Todėl visos akivaizdžiai egoistinės įmonės palaipsniui išnyks. Tai yra artimiausių metų klausimas.
Esmė ta, kad šioje kartoje turime tapti panašūs į gamtą – integralūs, visi priklausomi nuo visų. Ir nors mums atrodo, kad egoistinė visuomenė vystosi, bet ji jau yra vidinėje stagnacijoje.
Aš manau, kad koronaviruso smūgiai – tai stagnacijos pradžia. Gamta toliau nebeleis mums su ja daryti, ko norime. Mes negalime nebaudžiami visiškai neapgalvotai atidaryti bet kokias įmones ir naikinti ekologiją tik dėl to, kad kauptume pinigus ir nežinotume, ką su jais daryti.
Mums kyla didelis uždavinys – suprasti, kaip save subalansuoti. Manau, kad išėję iš saviizoliacijos mes pirmą kartą pradėsime jausti, kad negalime grįžti į įprastą egoistinį, kapitalistinį pasaulį, taip pat pamatysime, kaip smarkiai pasikeitė žmonės.
Mes pamatysime, kad jie bjaurisi viskuo, kas susiję su siekiu tik užsidirbti, nuslopinti kitus, didžiuotis tuo, kiek yra tavo banko sąskaitoje, lyginant su kitais.
Išėjimas iš krizės bus nelengvas. Žmonės nelabai norės grįžti į ankstesnį gyvenimą. Jie staiga pajus, kad tai nėra lengva, kad atsirado kažkoks kitas požiūris į laikotarpį prieš koronavirusą. Bent jau neatidarinėsime ant kiekvieno kampo kirpyklų šuniukams ir panašių įstaigų, t. y. nebus jokio nebūtino verslo. Žmonės apsiribos normaliomis bendromis žmogiškomis vertybėmis.
Pati gamta mums to nebeleis kartu su sociologine situacija. Pasaulyje bus iki 70 proc. bedarbių, ir jiems nebegalėsime kurti nereikalingų pareigų.
Galbūt, tai atsitiks dar ne rytoj, bet kabala siūlo šiuos 70 proc. nukreipti mokytis ir mokėti jiems uždarbio dydžio stipendiją. O kiti 20–30 proc. gyventojų užsiims būtinu, gyvybiškai svarbiu žmonijai darbu, o ne tuo, kad pirktų ir parduotų brangiau.
Tokią matau artimiausią perspektyvą. Aš labai tikiuosi, kad taip ir bus, juk jei ne dabar, tai po kažkurio laiko mes vis tiek prie to prieisime.
Mes taip pat esame gamtos dalis, ir ji neleis mums toliau teršti aplinkos, tuščiai eikvoti gamtos išteklių ir t.t., nes jau pasiekėme proto ribą. Štai dėl to ir atsiranda įvairių virusų. Ateityje mūsų laukia dar daug panašių siurprizų iš gamtos. Aš manau, kad koronavirusas mums – tai pirmoji apsivalymo stadija.
Ir jei kažkam norisi kažką atidaryti arba įkurti kažkokius verslus, jis turi veikti normaliai, sveikai, tikėdamas, kad daro kažką, kas reikalinga žmonėms, be ko jie iš tikrųjų negalės apsieiti.
#268092

Iš 2020 m. gegužės 24 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Visuomenė – vienas bendras dvasinis organizmas

Realus gyvenimas ir integrali gamta

Koks turėtų būti pasaulis po koronaviruso?

Klausimas: Gamta – tai kažkas gyvo, protingo, ji turi emocijas, mintis, planus ir galimybę apgalvotai reaguoti į mūsų poveikį?
Atsakymas: Gamta – tai griežta sistema, susidedanti iš negyvosios, augalinės, gyvūninės ir žmogiškos dalių. Viso jos tarpusavyje išlaiko tam tikrą dinamišką pusiausvyrą. Jeigu savo egoistiniu poveikiu sugriauname šią pusiausvyrą, tai gamta reaguoja į tai priešinga kryptimi, kaip švytuoklė, siūbuodama į kitą pusę. Tai patiriame šiandien koronaviruso akivaizdoje.
Dabar gausime tokius smūgius, kurie privers mus integraliai susisieti, juk egzistuojame „paskutiniojoje kartoje“. Paskutinioji karta – tai paskutinė egoistinė karta, kai ištaisomas egoizmas. Egoizmą ir turime ištaisyti.
Klausimas: Vadinasi visos tos kančios kyla iš gamtos?
Atsakymas: Žinoma. Visos kančios iš to, kad sugriauni gamtos integraciją, jos pusiausvyrą. Tik dėl tavo kaltės netekus pusiausvyros gamtoje, sulauki iš gamtos reakcijos, kurią jauti kaip skausmą, nemalonumą, problemas.
Žmogus pats savaime itin silpnas. Jį šiek tiek paspausi, ir jis jau dejuoja, verkia, pasirengęs viską atlikti, kaip reikia. Taip gamta privers mus suaugti, tapti gerais, o svarbiausia – geromis viena kitai gamtos dalimis.
#266598

Iš 2020 m. gegužės 10 d. rytinės pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Už ką gamta mus baudžia koronavirusu?

Gamta ima mus mokyti

Paklausykite, ką jums sakau aš, Gamta!

Klausimas: Mokslininkai teigia, kad kuo labiau visuomenė ar organizmas išvystytas, tuo pažeidžiamesnis jis tampa. Dabar net patį mažiausią smūgį žmogus jaučia labai stipriai. Pavyzdžiui, izoliaciją namuose daugelis priima kaip stiprų sukrėtimą: „Mes sėdime mėnesį ir nebegalime to pakęsti!“ Žmonės eina iš proto. Anksčiau jie niekur nevaikščiojo, gyveno savo kaimuose ir bendravo tik su kaimynais. Ar čia pastebimas ryšys tarp egoizmo ir mūsų norų? Ar egoizmas ir noras yra tas pats? Ar noro užsipildymo forma vadinama egoizmu?
Atsakymas: Žmonės iš kartos į kartą gyveno tame pačiame kaime neišeidami, ir su jais nieko baisaus neatsitikdavo. Šiandien žmogus gyvena dideliame mieste ir to jam neužtenka: jis kelis kartus per metus skraido į kitas šalis. Jam reikia pokyčių, nes keičiasi, auga jo norai.
Komentaras: „Egoizmo“ sąvoka kilo iš lotyniško žodžio „ego“ – „aš“. Tai reiškia tokį žmogaus elgesį, kurį lemia mintis apie jo paties naudą, kai žmogus iškelia savo interesus aukščiau kitų.
Atsakymas: Visiškai teisingai.
Klausimas: Ar tai, kad žmogus daug skraido po pasaulį, užsiima muzika, menu, vadinama egoizmu? Aš negaliu tuo pakenkti kitam. Kodėl tai yra blogai?
Atsakymas: Tai – jau visiškai kita sritis. Kam skirtas žmogus ir ar jis atlieka savo funkciją gamtos sistemos atžvilgiu? Jam gali atrodyti, kad jis yra ramus, normalus, gyvenime nieko bloga nedarantis, o iš tikrųjų jis daro didelę žalą visai gamtai. Jis tarsi varžtelis didžiuliame automobilyje, kuris nesisuka – nieko nedaro, bet dėl jo visas automobilis stovi. Jis galėtų pasakyti: „Aš nieko nedarau. Ko norit iš manęs?“ O iš tiesų jis svarbus, nes be jo mašina nepajudės.
Klausimas: Ar manote, kad kiekvienas žmogus daro žalą gamtai?
Atsakymas: Be abejo! Nes mes visi esame integralioje sistemoje. Visa gamta yra absoliuti ir integrali! Visos jos dalys yra sujungtos. Kiekviena iš jų turi savo programą, savo tikslą, kuris įeina į bendrąją programą ir į bendrą visos gamtos tikslą ir juda kaip sudėtinga mašina. Visas gamtos mechanizmas priklauso nuo kiekvieno dalyvavimo.
Klausimas: Kokią žalą visiems daro paprastas žmogus, gyvenantis, tarkime, Lotynų Amerikoje? Jis nepumpuoja naftos, neskraido į kitas šalis, net nenaudoja šios naftos. Kaip jis gali kažkam kenkti?
Atsakymas: Jis yra neatsiejama žmonijos dalis, mažas jos varžtelis. Jis turi išsiaiškinti, ką ir kaip turi veikti, kad būtų susietas su visa žmonija ir atliktų savo funkciją. Jei jis neatlieka šios funkcijos – daro žalą.
#267214

Iš 2020 m. balandžio 23 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš kur ateina mintys ir norai?

Kodėl mūsų norai nuolatos auga?

Pasiekti „Žmogaus“ lygmenį

Klausimas: Mes matome gamtoje, kaip atomai jungiasi į molekules, molekulės – į sudėtingesnes medžiagas. Šis vienijimosi procesas mums yra aiškus. Augalai jungdamiesi gali sukelti lietų. Skruzdėlės organizuojasi į kolonijas ir taip toliau. O kaip žmonija? Mes žvelgiame į negyvąją, augalinę, gyvūninę gamtą ir nematome pavyzdžio, kaip turime sukurti mūsų visuomenę. Mums nepavyksta.
Atsakymas: Kodėl ne? Kuo žmogus skiriasi nuo negyvosios, augalinės ir gyvūninės gamtos? Tuo, kad jis turi valios laisvę. Jis gali elgtis kaip gamtos integrali dalis ir gali elgtis priešingai.
Komentaras: Bet skruzdėlės bendrauja tarpusavyje instinktyviai.
Atsakymas: O mes turime veikti ne instinktyviai, o sąmoningai. Aš turiu sąmoningai atsiriboti nuo savo egoistinių impulsų, kad nepakenkčiau gamtai, neišeiti iš integralaus paveikslo rėmų.
Klausimas: Ar turi žmogus kažkokį ypatingą vaidmenį?
Atsakymas: Taip. Kai siekiame panašumo su gamta, mes pradedame ją suprasti, jausti. Mes tampame integraliai neatsiejami su ja ir palaipsniui pradedame matyti jos vidinę prasmę, vystymosi programą.
Mes esame įjungti į šią programą, bet nenorime jos laikytis. Norime viską daryti pagal savo egoistinę programą. Tuo esame prieštaroje su gamta.
Klausimas: Jei mes, žmonės, pradėsime artėti vienas prie kito, į ką pavirs žmonija? Kokia įvyks transformacija?
Atsakymas: Visų pirma, kad suartėtume, mums reikia pakilti kiekvienam aukščiau menkaverčio, asmeninio egoizmo. Mes turime jį nužeminti, valdyti jį. Tokiu būdu būsime savo žmogiškos prigimties valdymo lygmenyje, pakilsime aukščiau jos.
Susijungdami mes sukuriame sistemą, panašią į negyvąjį, augalinį ir gyvūninį lygmenį. Tada mes sukursime gamtos lygmenį, vadinamą „Žmogus“. Tai vieninga sistema, kaip negyvoji, augalinė ir gyvūninė, turinti vieną protą, vienus jausmus, vienas savybes, kurios susijungia, papildydamos viena kitą.
Kurdami šią sistemą suprasime, kad joje egzistuoja vienas protas, kurį suvoksime kaip gimstantį būtent tarp mūsų – egoistų. Taip pajausime aukštesnįjį gamtos valdymą, Aukštesnįjį pasaulį.
#265206

Iš 2020 m. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kam gamta sukūrė žmogų?

Ant žmonijos atsinaujinimo slenksčio

Žmogus – minčių ir jausmų sistema

Klausimas: Jūs sakote, kad situacija su koronavirusu truks pusę metų, metus. Kada visa tai baigsis?
Atsakymas: Nelaukite! Gamta turi mus sutramdyti, nukreipti visiškai nauju keliu – aukščiau egoizmo. Mes negalime toliau jos žaloti, mes privalome gyventi kitaip. Negalima eikvoti 80 % savo jėgų, energijos, proto, kad naikintume gamtą, o 20 % ar dar mažiau palikti savo egzistavimui. Mes toliau negalime taip veikti, juk taip pažeidžiame dėsnius ir gamtos pusiausvyros sąlygas. Ir ji negali to atlaikyti. Vos per du mėnesius, kai nustojome kištis į gamtą, ji atsigavo. Gamta daugiau negali kentėti! Sistema daugiau negali būti taip išnaudojama!
#264754

Iš 2020 m. kovo 29 d. TV programos „Susitikimai su kabala. Viktorija Bonia“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gamta mus privers

Už ką gamta baudžia mus? III dalis

Kokius malonumus ruošia epocha po koronaviruso?

Klausimas: Minėjote, kad galima atlikti statistinį eksperimentą: paimti 1000 žmonių, kurie gyvena egoistiškai: „aš sau, tu sau“ arba, atvirkščiai, kažką slopina, dominuoja, ir paimti kitus 1000 žmonių, kurie taikosi vienas prie kito, bando užmegzti ryšį, aiškinasi, kas yra artimo meilė, kaip nedaryti kitam to, ko pats nenori. Teigėte, kad tie, kurie siekia meilės artimui, pasirodytų daug sveikesni, nelinkę į depresiją. Ar yra tokia tiesioginė priklausomybė?
Atsakymas: Nėra taip paprasta. Priešingu atveju gamta būtų mus sukūrusi siekiančius meilės, ir viskas! Būtume lyg mechaniniai žaislai, kurie linkčiotų vienas kitam kaip kiniškos lėlytės.
Komentaras: Norisi tokio logiško ryšio: jei gerai elgiuosi, tai esu sveikesnis.
Atsakymas: Tada visi gerai elgtųsi iš egoistinių paskatų. Esmė ta, kad norint sukurti žmogų panašų į Kūrėją, reikia jį sukurti priešingą Kūrėjui, ir kad žmogus padarytų save panašų į Kūrėją savo pastangomis. Klausimas, kaip tai padaryti.
Jei iš karto padarysi žmogų kaip Kūrėją, tai jis bus lėlė, kopija, kurią padarei ir išmetei. Niekas žmoguje nebus jo paties. Bet jeigu žmogus yra priešingas Kūrėjui ir pradeda pats kurti panašumą į Jį, tai jis taps Žmogumi, t. y. savarankiškai kovos už panašumą, nes yra sukurtas priešingas. Be to, šis priešingumas išliks jame kaip aiškus egoistinis pagrindas.
Klausimas: Kas yra „Kūrėjas“?
Atsakymas: Tai antiegoistinė davimo, meilės savybė. Ir žmogus prašys jos iš Kūrėjo.
Klausimas: Tai yra, jis norės tapti mylinčiu ir duodančiu, kaip Kūrėjas?
Atsakymas: Taip.
Klausimas: Iš kur tokiame, kuris iš prigimties tik gauna, kiltų toks noras?
Atsakymas: Kūrėjas sukelia šį norą. Jis daro žmogų iš egoizmo – savybės, priešingos sau, ir duoda jam lašelį savo savybės. Taigi, žmogus susideda iš dviejų dalių, pradų, todėl jis patiria tokias priešingas būsenas, tiesiog plėšomas į skirtingas puses viduje, kiekvienas savaip.
Jei jis pasiekia tokią būseną, kai iš tikrųjų nori tapti panašus į Kūrėją, jis turi to paprašyti iš Kūrėjo. Ar galite įsivaizduoti, koks tai darbas? – Rasti savyje jėgų ir noro tapti panašiam į Kūrėją, tai yra priešingam sau ir paprašyti, kad Kūrėjas tai padarytų. Tada Kūrėjas palaipsniui, nuosekliai, žingsnis po žingsnio atlieka reikiamus ištaisymus. Žmogus pamažu vis labiau panašėja į Kūrėją. Šis procesas nėra lengvas, jis laužo žmogų, jį persuka, kad taptų Žmogumi – Adomu – panašiu į Kūrėją.
Klausimas: Jūs sakote, kad dabar laikas, kai žmogus pats pradeda siekti šios permainos, vis labiau pradeda jausti Kūrėjo tašką savyje. Kas dar be kančios verčia jį dabar atkreipti dėmesį į šį tašką?
Atsakymas: Kai šis taškas pradeda veikti žmoguje, klausimų nelieka, kyla pojūtis, kad tiesiog taip reikia, kad tai yra tiesa, kad tai yra giliausia mintis, pasaulio pagrindas. Tai – Kūrėjo taškas. Ši savybė yra iš aukštesnio lygmens.
Komentaras: Kūrėjas pats sukuria žmogų kaip gaunantįjį, pats įterpia savo tašką, pats vėliau jį įjungia ir pats tada veda pas save?
Atsakymas: Žinoma.
Klausimas: Tada nuolat kyla tas pats klausimas: „Ar aš neturiu laisvos valios?”
Atsakymas: Turi. Tu esi ir tu to nori. Esi liudytojas, bendrininkas, partneris.
Klausimas: Kokia mano užduotis?
Atsakymas: Vis dėlto panorėti, kad Kūrėjas tai padarytų.
Klausimas: Ar paprastas žmogus jus supras?
Atsakymas: Supras. Jis supras, kad ilgiau tokios būsenos gyventi neįmanoma. Jis supras, kad negali savęs pakęsti.
#267441

Iš 2020 m. gegužės 11 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kam Kūrėjui reikia manęs?

Kaip blogąjį valdytoją pakeisti geru

Ar aš laisvas?

Klausimas: Jei negalime trukdyti gamtai, tai tegul ji daro, ką panorėjusi? Reikia tai priimti, susitaikyti?
Atsakymas: Pirma, nereikia savęs priešpriešinti gamtai, nes tai – visiškai nelogiška, neprotinga. Gamta – tai visas kosmosas. Tai tokie vidiniai lygmenys, kurių visiškai nepažįstu. Kas aš toks? – Tiesiog gamtos Kūrinys. Vabalėlis prieš visatą! Net nesuvokiu, su kuo susiduriu. Kodėl turiu mąstyti kaip mažas vaikas, bandantis kovoti su vėjo malūnais? Kam reikalingas šis donkichotiškas elgesys? Mes tiesiog turime suprasti, kad esame didžiulėje, daugiapakopėje sistemoje, tačiau nežinome, kur, su kuo ir kaip. Todėl tobulėdami turėtume stengtis automatiškai į ją integruotis.
Jei būtume negyvoji, augalinė ar gyvūninė gamtos dalis, automatiškai būtume joje. Kadangi mes priklausome „žmogaus“ lygmeniui, tai be to, kad priklausome gamtai, turime ir tokį elementą kaip egoizmas: „Aš noriu būti ypatingas!“ Tuo žmogus skiriasi nuo gyvūnų. Taigi, dėl savo egoizmo jis iškrenta iš gamtos ir dėl to kenčia.
Tačiau egoizmas mumyse nuolat auga, verčia būti priešais vienas kitam ir aplinkinei negyvajai, augalinei, gyvūninei gamtai. Apskritai, tai yra mūsų blogis, mūsų problema, kuri taip ir vadinasi – žmogaus blogio pradas.
Jis buvo sukurtas tam, kad suvoktume blogį ir ištaisytume jį į gėrį. Tada galėsime suprasti visą gamtos gilumą, kaip esame su ja visapusiškai susisieti, ir dalyvauti visuose jos veiksmuose.
Todėl egoizmas mums duotas ne tam, kad priešgyniautume gamtai ir priešpriešintumės jai, o tam, kad būtent jos padedami susilietume į viena; pajustume, kaip mes nuo gamtos atitolę, priartėtume prie jos ir tinkamai su ja sąveikautume. Tada žmogus tikrai taps lygiavertis visai gamtai, kuri vadinama Kūrėju. Nes gamta ir yra Kūrėjas.
#265435

Iš 2020 m. balandžio 19 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Viename energetiniame lauke

Kaip gyventi Žmogaus gyvenimą

Deginančios mintys

Klausimas: Kiekvienas iš mūsų išgyvena sunkių akimirkų, kai norisi paklausti: „už ką man visa tai?“ Ar iš tikrųjų egzistuoja karmos dėsniai ir kiekvienas žmogus nusipelno to, kas jam nutinka?
Atsakymas: Iš dalies – taip. Kiekvienas žmogus turi savo sielos šaltinį. Jis gimsta su tam tikru savybių rinkiniu, ankstesnių reinkarnacijų patirtimi. Gimęs turi tęsti savo kelią ir pasiekti egzistavimo tikslą – visiškai prilygti Kūrėjui.
Taigi, žmogaus pradinis taškas išnyksta kažkur praeitose reinkarnacijose, o galutinis – būsimuose gyvenimuose. Esamu metu jis vykdo tam tikrą programą, todėl viskas, kas jam nutinka, nėra atsitiktinumas. Viskas veda į tikslą.
Klausimas: Ar visiems reikia iš to pasimokyti?
Atsakymas: Taip, jei nori. Jeigu to siekia, tada jam padeda iš viršaus, suteikia tam tikrą aplinką, tada žmogus gali išmokti šias pamokas ir eiti pirmyn gana sąmoningai.
Klausimas: Ar žmonija, atsižvelgdama į esamą situaciją, išmoko pamoką? Ką turėjome suprasti iš situacijos su koronavirusu?
Atsakymas: Tai, kad mūsų pasaulis yra integrali sistema, kuri dabar išgyvena pandemijos bangą. Pirmąkart ji apima visą planetą. Per visą istoriją pasaulyje nebuvo nieko, kas būtų palietę visus be išimties. Mums rodoma, kad mūsų pasaulis iš tikrųjų yra absoliučiai integrali, uždara sistema, ir tuo vadovaudamiesi turime pasiekti visišką vidinę pusiausvyrą.
#267420

Iš 2020 m. gegužės 24 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš anksto nulemtas kelias

Karma ar sąmoningas judėjimas?

Ar kančios mus apvalo?

Klausimas: Mes nesuprantame žmogaus tarpusavio ryšio su gamta, jau nekalbant apie tarpusavio ryšius tarp žmonių. Jie apskritai paslėpti.
Pavyzdžiui, 60-ajame dešimtmetyje žvirblių sunaikinimas Kinijoje sukėlė badą dešimtims milijonų žmonių. Kačių naikinimas Šiaurės Korėjoje leido atsirasti dideliam kiekiui žiurkių ir gyvačių, dėl to reikėjo importuoti kates iš kaimyninių šalių. Vilkų naikinimas taip pat visada lemia nesubalansuotą elnių ir šernų skaičių, nes vilkai, iš esmės, žudo tik sergančius gyvūnus.
Galima pateikti labai daug tokių pavyzdžių. Bet mano klausimas susijęs būtent su žmogaus lygmeniu. Ar jūs sutinkate su teiginiu, kad gamtoje bendra yra svarbiau už asmeniška?
Atsakymas: Bet ne vienas kito sąskaita. Jei paimsime integralią sistemą, tai kiekviena dalis joje yra lygi pagal savo vertę visoje sistemoje. Kitaip sistema nebus integrali, baigtinė, absoliuti.
Komentaras: Yra dar toks teiginys, kad jei žmogus reikalingas bendrai sistemai, tai jis egzistuoja, o jei ne – neegzistuoja.
Atsakymas: Aš tai galiu pasakyti apie negyvąją, augalinę ir gyvūninę gamtą, bet ne apie žmogų, nes jis su savo egoizmui įsiterpia į gamtą, viešpatauja aukščiau jos ir gali daryti viską, ko nori, net jei tai prieštarauja sveikam protui.
Klausimas: Mokslininkai tvirtina, kad visos sistemos praeina tam tikrą evoliucijos vystymosi procesą. Pradžioje visada yra atmetimo, padalijimo procesas, siekiant pereiti į kitą būseną, susivienijimą, bet jau aukštesniame lygmenyje. Dabar gamta mus padalino koronavirusu. Ir mes tarsi kuriame kažkokią virtualią tikrovę. Koks kitas mūsų tarpusavio ryšio lygmens etapas?
Atsakymas: Mums reikia suvokti, kad mūsų ryšys, visų pirma, turi būti integralus, ir nukreipti mus į vienybę. Mes ne žvėrys, kad vienytumės instinktyviai. Mes žmonės, bet mes esame prieš šį susijungimą. Mumyse stipriai veikia egoizmas. Todėl turėsime suprasti jo stiprumą ir pakilti aukščiau jo.
#266175

Iš 2020 m. balandžio 16 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“