Koronavirusas, išsiųsdamas mus namo, perkėlė į virtualią tikrovę. Palaipsniui, laikui bėgant, įprasime dirbti namuose, priprasime prie naujų virtualių santykių su bendradarbiais, bankais, valstybinėmis įstaigomis, draugais. Sukursime virtualius bendravimo ratus: artimesnius ir tolimesnius, susijusius su darbu ir laisvalaikiu.
Internete galima žaisti šachmatais, galima netgi kartu sportuoti, kiekvienam liekant namuose. Kompiuterinė programa sukuria įspūdį, kad esame kartu ir atliekame tuos pačius pratimus.
Bet kyla klausimas: juk žmonės eina į sporto klubą, norėdami pajusti aplinkos įtaką. Jei praleisiu treniruotę, sulauksiu trenerio pastabos. Treniruotėse turiu stengtis būti ne blogesnis už kitus. Kaip visa tai vyks virtualioje aplinkoje, jei būsiu namuose vienas su kompiuteriu? Nebejausiu spaudimo, buvusio fizinėje grupėje, ir nebesistengsiu kaip seniau.
Likdamas vienas savo mikrokosmose, tampu dideliu egoistu, man nebereikia su niekuo skaitytis ir niekam aiškintis. Bet tai ir gerai: taip pradedu suvokti, koks buvau egoistas. Norėdamas susisiekti su aplinka, turiu pakilti šiek tiek aukščiau savęs, virš savo egoizmo, todėl stengiuosi užmegzti ryšį su kitais.
Tai, kad atsiriboju nuo buvusių ryšių, dar nereiškia, kad tapau didesniu egoistu, nes tai darau priverstinai dėl epidemijos. Aš tolstu, vykdydamas gydytojų, Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymus, kad kam nors neperduočiau viruso ir pats neužsikrėsčiau.
Bet likęs vienas namuose gavau galimybę pamąstyti, kokia forma galiu priartėti prie kitų. Problema ta, kad nusikalstame mintyse: jei mūsų mintys apie kitus būtų geros, nebijotume koronaviruso. Jei eitume į viešumą galvodami, kaip nepakenkti kitiems ir žinotume, kaip juos apsaugoti, niekada viruso neperduotume vienas kitam. Viską lemia mintis, ketinimas.
Dabar bendraujame virtualiai, kiekvienas atsitolinęs nuo kitų. Taigi, pabandykime pajusti, kiek mums leidžiama priartėti prie savo artimo, ir ne dėl koronaviruso, o dėl kito viruso – egoizmo.
Turiu teisę naudotis savo egoizmu tik tiek, kiek nekenkiu artimui. Jei galiu priartėti nepakenkdamas, tai priartėsiu, o jei man kyla egoistinių minčių, tada priartėti negaliu. Taip galima matuoti atstumą tarp mūsų, kad suprastume, kaip toli ar arti vienas nuo kito iš tikrųjų esame. Artumas nustatomas pagal mūsų norą teikti kitiems gėrį iš širdies į širdį.
Kaip galime užtikrinti, kad vykdysime savo įsipareigojimus grupei ir laiku atvyksime į treniruotę bei kartu atliksime visus pratimus? Susitariu su savo grupės draugais, kad virtualiam susitikimui ruošimės kiekvienas gerai galvodamas apie kitus. Tada kiekvienas turi pasitikrinti, ar jam galima artintis prie tokio susibūrimo.
Jei susitarėme susitikti fiziškai, tada išeinu iš namų ir vykstu pas draugus. Ir kažkuriuo metu kelyje imu abejoti, ar galiu dar labiau priartėti. O jei toliau nebegalima, nes aš jiems pakenksiu? Gal aš galvoju apie save, o ne apie juos? Taip pagal dvasinį atstumą pradedu vertinti materialų atstumą.
Tada pradedame kalbėtis su draugais tik dvasiniais atstumais, aiškindamiesi, kokie artimi ar tolimi esame vienas kitam, susiję ar atskirti. Kalbame apie dvasinį artumą ar nutolimą. Pasirodo, kad virtuali visuomenė padeda mums pasiekti dvasinį ryšį. Jei tokiu būdu matuojame atstumą nuo širdies iki širdies, tai – dvasinė dimensija.
Tarpusavyje turime nustatyti tokį atskaitos tašką, kuris bus dvasinis, o ne materialus, matuojamas ne metrais ar kilometrais, bet širdies vienetais, nuo širdies iki širdies. Taip ugdysime ypatingą tarpusavio jautrumą. Tik jei iš tikrųjų linkiu gero savo draugui, galiu prie jo priartėti ir užmegzti ryšį. Tada nepakenksime vienas kitam, ir tarp mūsų negalės plisti joks virusas.
Norint to pasiekti, reikia sukurti kompiuterinę programą, kuri leistų treniruoti savo požiūrį į kitus taip, kaip treniruojami raumenys. Ji parodytų, koks artimas ar tolimas esu kitiems žmonėms ir kaip galiu prie jų priartėti ar nutolti. Man turėtų būti akivaizdu, kad tolstu ne materialiai, o tik dvasiškai. Taip pereisime iš materialaus pasaulio į dvasinį, kuriame viskas matuojama tik savybių atitikimu, širdžių artumu.
Programa turėtų padėti žmogui atlikti keletą pratimų, nuo paprasčiausių iki vis sudėtingesnių, kad jis suprastų savo požiūrį į įvairius veiksmus, įvairiausius kitų žmonių norus. Jis pamatys, ar sugeba pakilti virš savo prigimties, norėdamas labiau susivienyti su artimu. Taip pamažu artėsime.
Reikia kompiuterinių programų, kurios treniruotų žmogų tarsi sporto salėje, skirtingose gyvenimo situacijose ir išmokytų pakilti virš jų ne savo, o kitų naudai. Atlikdamas tokius pratimus, jis pamatys, kas jam labiau rūpi: kiti ar jis pats.
Programa vieną po kitos pristatys žmogui gyvenimiškas situacijas, vesdama jį per skirtingas jausmines būsenas ir parodydama, kaip jis pasirengęs pakilti virš savo egoizmo kitų labui ir jais rūpintis, negalvodamas apie save, ar parodydama, kad jis tam nepasiruošęs. Tai labai pakeis žmogų ir suformuos iš mūsų naują visuomenę. Įmanoma sukurti tokias programas, tik reikia šiek tiek vaizduotės.
#267926

Iš 2020 m. liepos 14 d. programos „Pasaulis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kauke, aš tavęs nepažįstu!

Skiepai nuo koronaviruso

Būkite visi sveiki!

Klausimas: Koronaviruso epocha – nerami, tragiška, dramatiška, bet vis tiek yra laimingų žmonių. Tai – vaikai! Maži vaikai, kurie liko namuose, su tėvais: jie užsiima kuo nori. Ar galima pasakyti, kad mums rodo tokią laimės salelę ne be priežasties? Ką turime suprasti?
Atsakymas: Kad gera būti mažu vaiku.
Klausimas: Ar mes galime, žvelgdami į vaikus, priimti laimę, kurią jie išspinduliuoja?
Atsakymas: Vaikai yra natūralaus, prigimtinio egoizmo lygmenyje. Tai nelaikoma egoizmu. Jie vienas kitam nenori blogo. Jie neturi įvairiausių planų pakenkti, užsidirbti kito sąskaita: kuo kitam blogiau, tuo man geriau – kas nesąmoningai egzistuoja suaugusiuosiuose. Vaikai to neturi ir jiems virusas nebaisus.
Klausimas: Kitaip tariant, virusas nebaisus tam, kas turi vaikišką mąstymą?
Atsakymas: Jis nėra vaikiškas, o natūralus, prigimtinis, egoistiškai apribotas mąstymas.
Komentaras: Jei pasieksime tokią būseną, kad galėsime gyventi ir mąstyti, nenorėdami pakenkti kitam, kas įvyks?
Atsakymas: Jei įvaldysime tik šį egoizmo lygmenį, o visi kiti visuomeniniai egoistiniai lygmenys, ten, kur mes esame susiję vienas su kitu, kitaip tariant, pinigus, šlovę, valdžią, kurie priklauso jau suaugusiųjų pasauliui, pašalinsime, – tai žinoma, mums joks virusas nėra baisus.
Klausimas: Vadinasi, dabar turime vaistus, priešnuodį?
Atsakymas: Ne, tai nėra taip paprasta. Kaip galime išsivaduoti iš visuomeninio egoizmo, iš to, kad nekenktume vienas kitam, jei be perstojo su tuo susitapatiname? Lyginame save su kitais: kad tik kitam nebūtų geriau nei man, kad aš visada jausčiau, kad esu sėkmingas, reikalingas, ypatingas ir t. t. Tai turi kiekvienas, ir tai pasireiškia pasąmoningai.
Klausimas: Ir išeiti iš to negalima?
Atsakymas: Galima, bet ne patiems, o tik Aukštesniajai šviesai padedant: jei esame teisingame kolektyve ir sukeliame ypatingos Aukštesniosios jėgos poveikį sau. Aukštesnioji – nes tai – davimo jėga, meilės jėga, žmonių pritraukimo aukščiau mūsų egoizmo.
Tada būsime susiję kaip maži vaikai, kurie nori žaisti kartu ir žaidžia, bet nesiekia pakenkti. Jie dar to neturi maždaug iki dešimties metų amžiaus. Penkiolikos visi jau egoistai: galvoja apie tai, kaip būti geresniems už kitus, o kitiems kad būtų blogiau nei jiems. Pažvelkite, kaip jie elgiasi mokykloje!
Komentaras: Jūs visą laiką kalbate apie Aukštesniąją šviesą, kuri ir gali mus pakeisti. Mes, egoistai, šios žemės lygmenyje nieko negalime padaryti, kaip benorėtume – nei politikai, nei psichologai – niekas. Tik Šviesa, kurią galime pritraukti į save. Štai šito niekas nesupranta, bet jūs kalbate toliau.
Atsakymas: Ar apie virusą buvo aišku?
Komentaras: Dabar bus aišku. Mes jį ištirsime, nėra kur dingti. Tyrinėdami tokius virusus, pamažu suprasime, kas yra gerai ir blogai. Ir taip pasieksime Šviesą.
Klausimas: Ar jūs galite paaiškinti, kas yra Aukštesnioji šviesa ir kaip ją pritraukti?
Atsakymas: Tai – labai paprasta. Gamtoje yra neigiama ir teigiama jėgos. Ir jos – absoliučiai lygiavertės. Mumyse sužadinama neigiama jėga, vadinamoji egoistinė jėga, kad pareikalautume nubudimo mumyse lygiagrečiai jai ir teigiamai jėgai – altruistinei. Ir kad šios dvi jėgos – egoistinė ir altruistinė – būtų subalansuotos.
O dabar supraskite, ką mums suteikia virusas! Kaip jis stumia mus į šią pusiausvyrą! Jis kalba labai paprastai: „Užsirakinti namuose, užsiimti savimi, neskubėti su kitais bendrauti. Nemokate jūs to daryti, pradėkime po truputį mokytis. Štai jums teigiama jėga, štai jums neigiama jėga, ir taip dirbsime“.
Klausimas: Neigiama jėga – tai yra egoizmas?
Atsakymas: Taip. Egoizmas yra neigiama jėga. Taip žmonėms įprasta manyti. Kūrėjo atžvilgiu nėra nei neigiamos, nei teigiamos jėgos, nes abi išeina iš Jo.
Klausimas: Kokios tos teigiamos ir neigiamos jėgos, iš kur jas imate?
Atsakymas: Bet tarp mūsų jos egzistuoja, ar ne?! Aš noriu išnaudoti tave. Tai ir yra neigiama jėga. Ir atvirkščiai: aš galvoju apie tave ir rūpinuosi tavimi. Tai yra teigiama jėga. Kalbama tik apie žmogaus santykį su žmogumi. Jei aš galvoju apie tai, kaip pasikelti aukščiau kitų, tai bus neigiama jėga, o jei mąstau, kaip man pakelti kitą – tai yra teigiama jėga.
Klausimas: Kaip pakilti aukščiau kitų, man aišku, o kaip – pakelti kitą? Aš tai galiu pasiekti? Ar negaliu?
Atsakymas: Ne, negali. O iš kur tau, apskritai, atsiras noro?
Klausimas: Ir todėl tik Aukštesnioji šviesa, kurią aš sužadinu savo atžvilgiu, gali šį norą išvystyti?
Atsakymas: Taip.
Komentaras: Kaip sužadinti Aukštesniąją šviesą?
Atsakymas: Tik darbu grupėje. Tam skirta grupė. Žiūrėdamas į draugus, pavydėdamas jiems, iš savo egoizmo, norėdamas būti ne žemiau, nei jie ir taip toliau, – taip padedame vienas kitam pakilti, t. y. duoti, padėti kitam.
Klausimas: Sakykime, paprastas žmogus sėdi namuose, mąsto apie savo gyvenimą ir pradeda suvokti, kad nori pasiekti tokią būseną. Jis gali tai padaryti?
Atsakymas: Pamažu. Pradėkite bendrauti telefonu, per vaizdo įrašus, per internetą. Paskui bus galimybė bendrauti ir betarpiškai, net ir ne dviejų metrų atstumu. Ilgainiui pajausite, kad jūs esate viename kūne, be jokių pertvarų. Tada virš jūsų bus viena karūna (korona).
266422

Iš 2020 m. kovo 30 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl koronavirusas gaili vaikų?

Antikūnai prieš egoizmą

Kaip pritraukti Šviesą?

Klausimas: Jūs visada sakote, kad mums nereikia ir neįmanoma neutralizuoti, niveliuoti mūsų egoizmo. Pakanka tik subalansuoti jį kažkokia teigiama gamtos jėga. Kokia tai teigiama jėga? Iš kur ji atsiranda?
Atsakymas: Tai – dvasinė jėga. Mūsų pasaulyje mes esame negyvosios, augalinės ir gyvūninės gamtos lygmenyje. Žmogus čia kaip gyvūnas. Jei jame atsiras antisocialinių veiksmų, tai juos galima subalansuoti, tik išvedant jį į kitą – dvasinės sąveikos „pamilk artimą“ – lygmenį. Tada pamatysime teisingą integralų visos gamtos paveikslą ir save joje. Žmonija supras, kad ji gali egzistuoti be problemų, net be mirties.
Klausimas: Kaip sužadinti šią jėgą, kuri neutralizuotų, subalansuotų mūsų egoizmą?
Atsakymas: Gamtoje išskyrus egoizmą yra dar gera, altruistinė jėga, kuri gali duoti, leidžia galvoti ne apie save, o tik apie kitus. Šios jėgos mums trūksta, kaip atsvaros mūsų egoistinei jėgai, kuri jokiu būdu nepriima kitų norų ir net priešingai – kuo labiau priešinga kitų norams, tuo daugiau mėgaujasi ir prisipildo.
Klausimas: Gera jėga sužadinama kažkokiais gerais poelgiais ir tuo, kad mes kalbame apie ją?
Atsakymas: Taip. Ją reikia vystyti, esant teisingoje aplinkoje, teisingoje grupėje. Ji sužadinama ir mintimis, ir poelgiais, nes poelgius seka mintys.
#265919

Iš 2020 m. balandžio 23 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką taisyti?

Jeigu ego nekenkia…

Ar reikia vystyti egoizmą?

Klausimas: Ar pasaulis jau pasirengęs permąstyti žmonijos vaidmenį ir esmę?
Atsakymas: Ne, nepasirengęs. Tai gali būti tik tada, kai visi turės aiškų, glaustą ateities vaizdą, kur esame pusiausvyroje su gamta, todėl mums negresia nei virusai, nei ozono sluoksnio mažėjimas, nei užsikrėtimas užterštu vandeniu, nei kitos nelaimės.
Privalome žmonėms paaiškinti jų misiją: iš savęs sukurti tinkamą globalią sistemą, aukščiau bet kokių vyriausybių. Jei žmonija panorės – tada taip ir bus. Tam nereikia jokių revoliucijų ir karų. Neprašome imtis nieko panašaus.
Kviečiame žmones suprasti, kad jie turi būti viena sistema. Kai jie supras, gyveną prieštaroje su gamta, tada viskas pasikeis. Tai ateina iš Kūrėjo, o ne iš valdovų. Tiesiog mums reikia labai smarkiai panorėti pasikeisti.
Baal Sulamas savo straipsnyje „Taika pasaulyje“ rašo: „Visas sunkumas – būtinybė pakeisti mūsų prigimtį iš noro gauti savo labui į norą duoti artimui, nes vienas prieštarauja kitam.
Iš pirmo žvilgsnio sumanymas atrodo fantastiškas, nes reikia pakeisti žmogaus prigimtį. Bet jeigu išsiaiškinsime, suprasime, kad visi prieštaravimai tarp noro gauti sau ir davimo artimui yra ne kas kita, kaip psichologinė kliūtis. Mat praktiškai savo veiksmais duodame savo artimui, negaudami jokios naudos sau.“
Šias žinias turime skleisti vis plačiau, kad jos įsiskverbtu, įsigertų į visus žmonijos visuomenės lygmenis. Ir tada pamažu tai pradės veikti. Iš pasąmonės pakils į sąmoningumą ir taps bendravimo bei žmonių planų objektu.
#266189

2020 m. gegužės 3 d. iš pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Išvien su gamta

Begalinis gamtos dosnumas

Įsilieti į gamtą kaip jos integrali dalis

Klausimas: Japonijoje buvo atvejis, kai sergantis koronavirusu ir tai žinantis žmogus išėjo į gatvę ir ėmė glebėsčiuotis su kitais, netgi su artimaisiais. Vėliau grįžo namo ir po kurio laiko mirė. Tai pateikiama kaip moralizuojantis pavyzdys. Ar tikrai egzistuoja vadinamasis „aukščiausias teismas“, kuomet žmogus sąmoningai eina tai daryti?
Atsakymas: Be abejo, šis teismas egzistuoja mūsų pasaulio jėgų lygyje, jis niekur nedingsta. Esmė ta, kad esame susieti į vieną bendrą visumą, į integralią sistemą. Jei žmogus palaiko šią sistemą ir siekia ją padaryti integralią, tai yra jo nuopelnas. Ir atvirkščiai, jei jis nutraukia tarp visų esančią gerų ryšių grandinę, tai yra jo pralaimėjimas, bausmė.
Aišku, kad žmogus, tyčia apkrėtęs kitus, labai sau pakenkė: savo veiksmais jis tarp mūsų pasėjo blogį, tas blogis veikia toliau. Kokios pasekmės? Žmogus sulaikė visos sistemos judėjimą integralumo, ryšio, meilės link, o tai – prislėgė jį patį.
Klausimas: Ar yra toks tiesioginis ryšys, kaip jūs sakote, kad visa tai prislegia žmogų?
Atsakymas: Žinoma. Dabar jo norai tapo daug egoistiškesni. Mirdamas jis atsikratė kūno, šio noro pasireiškimo labai žemame lygmenyje, bet vis tiek pasiruošusio ištaisymui. Ir dabar jis negali biologiškai išsitaisyti. O kaip taisytis dvasiškai, jei ten viskas taip egoistiška, ir dabar nežinia, kada jis galės pradėti išsitaisymą ir kokia forma.
Klausimas: Ar tai taikoma visam pasaulio blogiui? Visiems blogio nešėjams?
Atsakymas: Taip.
Klausimas: Žmonės iškart prisimena baisius budelius, žudikus ir pan. Ar tai taikoma jiems?
Atsakymas: Dar blogiau: žmogus, kuris neleidžia gyventi kitiems, nesuteikia jiems galimybės laisva valia tinkamai išsitaisyti, sukuria sau milžiniškų problemų.
Klausimas: Kodėl tai skiriama žmogui? Dėl ko tai jam įdiegia Aukštesnioji jėga, Kūrėjas? Kodėl reikia taip pakišti žmogų?
Atsakymas: Turi išryškėti visas blogis. Privalo! Ir todėl sielos, praeityje dariusios baisius veiksmus, gauna papildomą krūvį, kad jis nugramzdintų jas į žemiausią tašką, nuo kurio galėtų pradėti kilti. Nes jeigu jos yra kažkur tarp gėrio ir blogio ir nelaiko savęs blogomis, joms reikia suteikti papildomai blogio: tada jos supranta, kad iš tikrųjų turi taisytis.
Klausimas: Sakote, kad absoliučiai viskas nukreipta į išsitaisymą, gėrį, šilumą, meilę, ir mes turime pereiti šias baisias būsenas ir pamatyti tuos baisius žmones, jų nekęsti ir pasmerkti mirties bausmei. Ir visa tai turi būti kelyje į meilę, gėrį?
Atsakymas: Nenorėčiau sakyti, kad apskritai reikia mirties bausmės. Nes ji atima asmens galimybę išsitaisyti, o taisytis turi visi. Taigi, nesu už mirties bausmę, bet turime sudaryti žmogui tokias aplinkybes, kai jis būtinai norėtų pasitaisyti! Tiesiog, tegul erelis lesa jo kepenis!
Klausimas: Kas yra išsitaisymas?
Atsakymas: Išsitaisymas – tai savojo žemumo, niekingumo, kenkėjiškumo, amoralumo supratimas. Tai noras tapti naudingam ir matyti, koks kenksmingas buvai. Suvokimas, kad netinkamai bendravai su žmonėmis, koks buvai bjaurus ir blogas, palyginus su tuo, ką matai dabar, yra pragaro būsena. Tai ir yra pragaras, o mirties bausmė nieko neištaiso.
Klausimas: O kaip sužadinti tokią būseną?
Atsakymas: Tam reikia su žmogumi dirbti. Turi būti pedagogų, kurie tiksliai atvestų jį prie savarankiško apibrėžimo: kas gi jis toks?
Klausimas: Vadinasi, pedagogai neturėtų nusikaltusiojo nekęsti, bet turėtų suprasti, kad tai – išsitaisymo kelias?
Atsakymas: Taip. Turi rodyti jam meilę. Žmogui tai blogiau nei mirtis. T. y., pedagogai jį myli, ieškodami metodų, kaip jam padėti suvokti blogį savyje. Tikiuosi, kad pamatysime patys, kaip žmonės pradės keistis.
Klausimas: O tuomet žmonės iš šios neapykantos pradės suprasti, kas jie tokie ir kad jie yra žudikai?
Atsakymas: Taip. Jie klaidžios gatvėmis kaip mirusieji, prisikėlę iš savo kapų, ir ieškos, kaip galėtų išsitaisyti.
Klausimas: Ar tam reikia pedagogų, kurie jiems parodys, kas yra tikroji meilė? O žmonės žiūrės į juos, nekęs jų ir keisis dėl jų?
Atsakymas: Taip.
#267527

Iš 2020 m. gegužės 11 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Klausimas: Jei aš stengiuosi skleisti gėrį ir meilę visiems mane supantiems darbe, šeimoje, tai ar galiu kažkaip apsaugoti save ir aplinkinius nuo virusų?
Atsakymas: Apskritai, taip, bet nemanau, kad poveikį galima taip aiškiai pamatyti.
Žinoma, geriausias vaistas – tai teisingi, draugiški tarpusavio veiksmai, palaikymas. Būtent juos mes turėjome suteikti gamtai ir nesuteikėme, o bandėme, priešingai, pavogti, įžeisti, pažeminti ir t.t. kitus.
Jei esame integralios sistemos elementai ir visiškai priklausome vienas nuo kito, tai ir elgtis turime atitinkamai. Pabandykite suprasti, kokia tai analoginė, integrali sistema, kur viskas priklauso nuo visų.
Klausimas: Jūs sakote, kad savo neigiamais veiksmais išvedame sistemą iš pusiausvyros. Kokie yra neigiami veiksmai?
Atsakymas: Nemeilė, net iki neapykantos, nenoras papildyti vienam kitą, rūpintis kitais ir pan. Kitaip tariant, sistemos, kurioje visi elementai atsakingi vienas už kitą, pusiausvyros pažeidimas yra vadinamas blogiu.
#263625

Iš 2020 m. kovo 15 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Universalūs skiepai nuo visų virusų

Epidemija – tai ne bausmė, o vaistas

Skiepai nuo koronaviruso

Komentaras: Dabar daug spėliojama, kas bus po koronaviruso. Baimių yra daug, dažniausiai dėl to, kad nebus darbo. Žmonės jau dabar neturi pinigų. Jie bijo naujų virusų, bijo išeiti iš namų, vesti vaikus į darželius ir pan. Apklausos rodo, kad tik nedaugelis mato šviesą tunelio gale. Kabalistai sako, kad tai yra „paskutiniosios kartos“ laikas, tačiau daug kas bijo žodžio „paskutinis“, nes jis reiškia, kad toliau nieko nebus. Paaiškinkite paprastiems žmonėms, kas yra „paskutinioji karta“.
Atsakymas: „Paskutiniosios kartos“ būsenoje pamažu ruošiamės pereiti prie kitos būsenos – dvasinės. Tam nereikia fiziškai mirti, o tiesiog pradėti gyventi, egzistuoti dvasinės vienybės būsenoje. „Paskutiniosios kartos“ požymis yra tas, kad žmonija priartėjo prie ištaisymo ir yra pasirengusi atsikratyti egoizmo. Mums nebereikės vaikytis materialių, egoistinių vertybių. Galėsime egzistuoti labai paprastai, galėsime tiesiog nebekreipti dėmesio į materialias vertybes, į materialų gyvenimą ir skirti jį visą dvasiniam ryšiui. Mes pasieksime būseną, kurioje vertinsime tik tarpusavio susijungimą. Mes sieksime būsenos, kai būsime daugiau negu draugai, daugiau nei viena visuma.
Klausimas: Ar manote, kad dabar žmonija pradėjo judėti šia linkme?
Atsakymas: Aš tai matau visiškai aiškiai, be to, judame gana intensyviai.
Klausimas: Vis sakote, kad gamta privers mus susivienyti, net jei priešinsimės. Kaip žmogui tai imti ir pajausti? Ar jam reikia jausti, kad jis yra visiškas egoistas? Juk būtent tai svarbu?
Atsakymas: Jis tai pajus procese. Viena vertus, jis jaus spaudimą suartėti su kitais, o kita vertus, vos pradės jungtis, pajus savo egoizmo pasipriešinimą. Jis supras, kad tai, kas jam trukdo vienytis, yra jo egoizmas. Kitaip jis net nesupranta, kur gi yra jo egoizmas.
Klausimas: Kokie yra „paskutiniosios kartos“ dėsniai?
Atsakymas: Iš principo, tai yra dėsniai, kurie kyla iš vienybės.
Klausimas: Žmogus turėtų suprasti, kad nėra kitos išeities?
Atsakymas: Būtent! Mes neturime kito pasirinkimo, jau einame šiuo keliu, niekur negalime pasukti.
Klausimas: Taigi, mano užduotis dabar yra sutikti, priimti tai ir po truputį pradėti sklandų judėjimą, žengiant mažais žingsneliais į tarpusavio ryšį? Pradėti kalbėti, galvoti apie tai?
Atsakymas: Teisingai. Suprasti, kad viskas, kas egzistuoja, yra viena, kad mes turime būti susiję vieni su kitais ir su likusia gamta, iki pasieksime meilę vienas kitam tiek, kad „vilkai ganysis kartu su avimis“, tada būsime įvykdę savo misiją. T. y. visą gamtą turime atvesti į tarpusavio meilę, kai visi gamtoje rūpintųsi tik vienas kitu, nes būtent taip daro žmonės.
Klausimas: Ar viskas prasideda nuo žmonių? Ar mes – viršūnė, ir todėl, kai žmogus pasieks šią būseną, viskas susitvarkys visur?
Atsakymas: Taip. Jei aš artėsiu prie integralumo gamtoje, tada visa gamta taps vientisa. Žmogus tai jau gali pamatyti pagal koronavirusą. Ir virusas mūsų nepaleis! Nesitikėkime, kad pavyks išsisukti nuo šio reikalo. Turime pradėti bendrą integralią sąveiką. Ji lems teisingą, gerą, lengvą egzistavimą. Taigi, turime save ištaisyti.
Klausimas: Ar humaniška, mylinti gamta gali atnešti mums didžiulį skausmą tam, kad ištaisytume save?
Atsakymas: Mes, kaip egoistai, nenorime keistis. Mums atrodo, kad žmogiška ir mylinti gamta turėtų mus priimti tokius, kokie esame, tačiau taip nėra. Gamta sukūrė mus priešingus mūsų galutinei, teisingai būsenai ir palaipsniui veda į ją, kad išmoktume ir suprastume skirtumą tarp šių būsenų. Tada mes tapsime suaugę.
#267364

Iš 2020 m. gegužės 11 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Socialinių neramumų pavojus po koronaviruso

Ant žmonijos atsinaujinimo slenksčio

Iki ir po koronaviruso

Komentaras: Dabar daug žmonių bijo netekti pasaulio.
Atsakymas: Iš tikrųjų, matau tai. Bet asmeniškai baimės nejaučiu. Priešingai, kalbu apie naują pasaulį, kad jis užgimtų ir atsiskleistų priešais visus. Manau, kuo greičiau tai nutiks, žinoma, „minkštai leidžiantis“, tuo bus geriau žmonijai.
Kol kas viskas vyksta pagal planą. Žmonija pamažu išsilaisvins iš daugybės įvairiausių egoistinių įmonių ir ryšių. Žmonės norom nenorom taps paprastesni savo kasdieniame gyvenime, vis labiau vertins tarpusavio santykius. Arba per kančias, arba sąmoningai, bet vis tiek jie tai pasieks.
Pasaulių kaita – tai epocha.
#267677

Iš 2020 m. birželio 18 d. TV laidos „Pokalbiai. Leonid Makaron ir dr. M. Laitman apie tarptautinę padėtį“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ant žmonijos atsinaujinimo slenksčio

Virusai sustojo į eilę

Būkite visi sveiki!

Klausimas: Kaip dėl krizės gali išnykti norai ir poreikiai? Krizė, kaip jėga iš aukščiau, dirbtinai suspaudžia norų spyruoklę, o ji nuo to tik auga. Kas daro įtaką mano norų kaitai?
Atsakymas: Pats save neigiate klausimo pradžioje ir pabaigoje. Krizė kyla ne iš aukščiau, o iš mūsų vidaus, nes prisižaidėme su tais „žaisliukais“, o dabar jie mums atsibodo. Ir štai pradedame juos mėtyti. Būtent tai ir vyksta.
Esame gamtos sferos viduje. Ir kažką žaidžiame tol, kol tai ima išsigimti. Tuomet ištinka krizė: daugiau nebegaliu žaisti, negaliu taip elgtis, nenoriu taip sąveikauti su kitais. Visa tai norom nenorom eina iš mūsų vidaus, to net neįsisąmoniname.
Galiausiai išeina, kad mūsų tarpusavio santykius ištinka krizė.
Klausimas: O kas tuomet daro įtaką norų kaitai?
Atsakymas: Tai, kad neatitinkame tos absoliučios, altruistinės, geros sferos, kur esame. Kitaip tariant, tai, kad neatitinkame aukštesniojo pasaulio.
#267432

Iš 2020 m. gegužės 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Virusas ir toliau dirbs su mumis

Iš kur ateina mintys ir norai?

Kelias į beribį malonumą

Klausimas: Ar gali žmogus gyventi, nesiekdamas malonumo?
Atsakymas: Ne. Kiekvieną gyvenimo akimirką jis siekia malonumo.
Klausimas: Kokie nauji malonumų tipai atsiras koronaviruso epochoje? Panašu, kad malonumas sėdėti kavinėse, keliauti po užsienį išnyks.
Atsakymas: Tai pamažu nyksta, bet ne dėl mūsų noro. Gamta užprogramuota taip, kad visi malonumai mumyse palaipsniui keičiasi. Todėl to tipo malonumai, kuriais mėgavomės XX a., XXI a. pamažu dingsta, o kokie malonumai bus – pagyvensime ir pamatysime. Manau, kad jie bus susiję su bendravimu, jais atversime kitą visatos lygį ir pradėsime pildyti protą bei širdį aukštesniojo gyvenimo jausmu.
Klausimas: Ar manote, kad sėdėti, bendrauti ir atskleisti gilesnius tarpusavio ryšių sluoksnius yra didžiausias malonumas?
Atsakymas: Kalbant suprantamai, tai yra psichologinis malonumas iš to, kad jaučiame, kaip Gamta užsiima mumis, kaip mes darome įtaką jai, ji – mums.
Klausimas: Kitaip tariant, visas problemas galima išspręsti, vien pakeitus žmonių santykius? Ar galime tai įrodyti?
Atsakymas: Nereikia nieko įrodyti, pamatysime tai iš gyvenimo. O šiandien, ar ne taip? – Jeigu nebūtų problemų tarp žmonių, pasaulis būtų geresnis.
Komentaras: Viena vertus, lyg ir taip, kita vertus, nesuprantama, kodėl susijungus tarpusavyje kažkaip galima paveikti žemesnius gamtos sluoksnius.
Atsakymas: Tai reikia aiškinti. Kadangi priklausome integraliai gamtai, tai paaiškinti ne taip ir sudėtinga: visas kosmosas – mes, mūsų kūnas, mūsų visuomenė – viskas sukurta pagal integralios dalių tarpusavio sąveikos principą. Vienintelis dalykas, išeinantis iš globalios, integralios sistemos rėmų – žmogus, bet ne fizine, o moraline prasme – požiūriu į kitus. Šį požiūrį į kitą, į „tai, kas išorėje“, jis ir turi susitvarkyti.
Klausimas: Ar manote, kad įmanoma įrodyti, kad jeigu žmonės susijungs, tai iš karto pamatys kokį nors teigiamą gamtos poveikį sau, o jeigu atvirkščiai, – tuomet kokius nors kataklizmus? Ar tai vis dėlto nebus taip akivaizdu?
Atsakymas: Tai vyks ne taip akivaizdžiai, bet galime pagreitinti šį procesą savo aiškinimais. Juk, iš esmės, tokią galimybę turime. O visokie virusai tam padeda.
#265866

Iš 2020 m. balandžio 23 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Koks turėtų būti pasaulis po koronaviruso?

Koks bus pasaulis po koronaviruso?

Suartėti šiuolaikiniame pasaulyje