Pateikti įrašai priklausantys Valios laisvė kategorijai.


Suvokti gyvenimo tikslą

Realybės suvokimas, Valios laisvė, gyvenimo prasmė

Klausimas. Ar galima pasakyti, kad skirtumas tarp dvasinio ir materialaus pasaulio – tai sąmoningas ir nesąmoningas egzistavimas? Net mokslininkai sako, kad egzistuojame nesąmoningai.
Atsakymas. Iš tikrųjų, egzistuojame automatiškai, absoliučiai nesąmoningai ir apskritai nesuprantame, kas mes, kokie, dėl ko. Visi mūsų organai, ląstelės, viskas, kas mus supa, veikia virš mūsų, ir mes jaučiame tą akimirką, kurią jau išgyvename.
Todėl neturime jokių galimybių kažką pakeisti, nėra jokios valios laisvės, viskas nulemta, ir mus tiesiog tempia per įvairias būsenas. Kokiu tikslu? Dėl to, kad tam tikroje mūsų vystymosi atkarpoje nusiviltume tokiu egzistavimu, pripažintume jo nenaudingumą, nereikšmingumą, tuštumą ir panorėtume rasti gyvenimo tikslą.
O mūsų pasaulis egzistuoja tik tam, kad suteiktų mums galimybę sąmoningai pakilti aukščiau visko į tolimesnį – dvasinį – išmatavimą.
Klausimas. Ką reiškia „sąmoningai”? Mūsų pasaulyje manyje nuolatos prabunda norai ir aš lakstau paskui, kad juos pripildyčiau. O kas dvasiniame pasaulyje? Aš turiu pats išrasti šiuos norus?
Atsakymas. Kažkurią akimirką tau nusibos lakstyti paskui ir mėgautis savo norais, tu nustosi tapatintis su jais ir pamatysi, kad tai vilionės, ir tu priverstas nuolatos jas vaikytis. Nors gauni malonų jausmą, bet jau nenori, kad jis tave papirktų, nori būti vis labiau nepriklausomas, o ne parsiduoti savo maloniems pojūčiams.
Tada imi galvoti: „Kaip man pakilti aukščiau to? Kodėl aš turiu visą laiką bėgioti paskui malonumus ir kiekvieną kartą matyti, kaip jiems parsiduodu? Ar to pakanka mano gyvenimui?! O gal man verta susimąstyti, kam visa tai? Viskas praeina: sekundė po sekundės, malonumas po malonumo. Kuo mažiau kentėti ir pasijausti truputį geriau – štai ir visas mano egzistavimas?!“
Klausimas. Kokia viso to alternatyva dvasiniame pasaulyje?
Atsakymas. Alternatyva ta, kad imi suvokti savo egzistavimo prasmę. Šis suvokimas pripildo nepaaiškinamu, neapsakomu pojūčiu, kad pasiekei harmoniją, aukštesnįjį egzistavimą, tiesą, tikrumą, tikslą – tai, ko nėra materialiajame pasaulyje.
Mūsų pasaulyje, jei man blogai, vadinasi, reikia, kad būtų nors truputį geriau, tada vėl blogai ir vėl truputį geriau. Ir viskas – štai ir visas egzistavimo tikslas!
O dvasiniame pasaulyje tu suvoki visko, kas vyksta, prasmę. Tu viską suvoki ne savyje, ir tai sukuria tavyje tobulumo, harmonijos, pusiausvyros, amžinybės būseną.

Iš 2016 m. vasario 21 d. pamokos rusų kalba

Komentarų nėra

Dvasinė ir materialioji laisvė

Valios laisvė

Klausimas. Ar priklauso dvasinė laisvė nuo materialiojo pasaulio?
Atsakymas. Jokiu būdu. Juk, dėl to, kad įgytų dvasinę laisvę, kabalistą paveikia arba jame pasireiškia ypatingos aukštesniosios jėgos, kurios duoda davimo savybę ir meilę, savybę išeiti iš savęs, galimybę pakilti virš savo egoizmo.
Dėl to jis visai nejaučia jokių apribojimų, susijusių su mūsų pasauliu, su savo gyvūniniu kūnu.
Tarp materijos ir dvasios nėra jokio ryšio. Gali kilti dvasiniais laiptais, likdamas tokiame pačiame materialiame būvyje, su tais pačiais įpročiais ir skoniais.
Klausimas. Vadinasi, materijoje nėra nieko dvasinio?
Atsakymas. Žinoma! Negyvoji, augalinė, gyvūninė materija – tai mūsų pasaulis. Jie veikia pagal egoistinį įstatymą – energijos išsaugojimo programą. Kiekviena dalelė nori išsaugoti save ir tiktai save išnaudodama kitus – nesvarbu, kokiomis priemonėmis. Svarbiausia – išdidinti save, t. y. kiekvieną kartą patirti maksimaliai gerą egoistinę būseną.
Klausimas. Ar materialioji laisvė priklauso nuo dvasinio pasaulio?
Atsakymas. Praeitais amžiais nepriklausė. Mūsų laikais – priklauso, dėl to, kad dabar dvasinis pasaulis ir mūsų pasaulis artėja vienas prie kito. Dėl to mūsų pasaulyje kyla vis didesnių problemų ir tuo pačiu metu didesnių galimybių atskleisti dvasinį pasaulį. Įsisavindami jį, galėsime paveikti mūsų pasaulį.

Daugiau šia tema skaitykite:

Svaiginanti laisvė, neribojama laikinos būties

Laisvė sekti gamtos dėsniais

Realybės suvokimas: kūnas ir siela

Komentarų nėra

Nuo ko priklauso gyvenimo ilgis?

Kūnas ir siela, Valios laisvė

Klausimas. Nuo ko priklauso žmonių gyvenimo trukmė? Juk kartais ir nuostabūs žmonės, ir klastingi žmogžudžiai miršta gana anksti. Ar įmanoma, kalbant apie sielos brandą, kad dabartiniame įsikūnijime pirmųjų sielos jau aukštai pakilo, o antrųjų yra beviltiškos ir jas paima naujam gimimui?
Atsakymas. Visa tai susiję su sielų įsikūnijimų ciklu. Jokio išskaičiavimo, susijusio su kūnais, nevyksta! Mūsų gyvenime tu gali būti blogas ar geras žmogus, bet egoizmo atžvilgiu tai neturi reikšmės.
Atsižvelgiama tiktai į bendrą sistemą – siekiama optimaliu būdu atvesti ją iki visiško išsitaisymo. Ir todėl kalbama tiktai apie žmogaus realizaciją bendroje sieloje. O kūnas duotas tam, kad jis savo valia patalpintų save šioje sieloje – ryšyje su kitais, visiškame davime ir meilėje.
Jeigu jis gali tai padaryti, tai randa savo sielą. Tada atsižvelgiama į jo būseną kiekvieną laiko momentą.
O jeigu neranda, tai jam duodamas tam tikras laiko tarpas, kad laisva valia įsijungtų į bendrą aplinką, gali būti, kad netgi į dvasinį pasaulį. Jeigu jis neišnaudoja ir šios galimybės, tada ją atima, ir žmogus pradeda naują įsikūnijimo ciklą. Tas pats dvasinis genas pereina į kitą kūną, su naujais duomenimis, naujoje aplinkoje, ir vėl duodama galimybė įvykdyti savo misiją.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip tapti amžinam?

Iš anksto nulemtas kelias

Gyvenimo programa, I d.

Klausimas. Nuo ko priklauso žmonių gyvenimo trukmė? Juk kartais ir nuostabūs žmonės, ir klastingi žmogžudžiai miršta gana anksti. Ar įmanoma, kalbant apie sielos brandą, kad dabartiniame įsikūnijime pirmųjų sielos jau aukštai pakilo, o antrųjų yra beviltiškos ir jas paima naujam gimimui?

Atsakymas. Visa tai susiję su sielų įsikūnijimų ciklu. Jokio išskaičiavimo, susijusio su kūnais, nevyksta! Mūsų gyvenime tu gali būti blogas ar geras žmogus, bet egoizmo atžvilgiu tai neturi reikšmės.

Atsižvelgiama tiktai į bendrą sistemą – siekiama optimaliu būdu atvesti ją iki visiško išsitaisymo. Ir todėl kalbama tiktai apie žmogaus realizaciją bendroje sieloje. O kūnas duotas tam, kad jis savo valia patalpintų save šioje sieloje – ryšyje su kitais, visiškame davime ir meilėje.

Jeigu jis gali tai padaryti, tai randa savo sielą. Tada atsižvelgiama į jo būseną kiekvieną laiko momentą.

O jeigu neranda, tai jam duodamas tam tikras laiko tarpas, kad laisva valia įsijungtų į bendrą aplinką, gali būti, kad netgi į dvasinį pasaulį. Jeigu jis neišnaudoja ir šios galimybės, tada ją atima, ir žmogus pradeda naują įsikūnijimo ciklą. Tas pats dvasinis genas pereina į kitą kūną, su naujais duomenimis, naujoje aplinkoje, ir vėl duodama galimybė įvykdyti savo misiją.

Komentarų nėra

Karma ar sąmoningas judėjimas?

Kūnas ir siela, Realybės suvokimas, Valios laisvė

Klausimas. Ar likimas priklauso nuo žmogaus veiksmų šiame pasaulyje – to, kas vadinama karma?
Atsakymas. Žmogus iš tiesų gali veikti savo likimą, bet ne karmos lygmeniu, o tik siekdamas vienytis su kitais.
Tada jo įtaka sau ir pasauliui bus teigiama. Jeigu jis neišnaudos galimybių vienytis, jo įtaka bus neigiama.
Šiame pasaulyje mus riboja mūsų filosofijos ir išsigalvojimai. Mes turime tik vieną galimybę: susivienyti arba nesusivienyti.
Nuo to priklauso, ar pritrauksime aukštesniąją jėgą, ar ji praeis pro mus ir veiks be mūsų, tada visuose lygmenyse atsiskleis neigiamas jos poveikis: praradimai ir kančios.
Klausimas. Visi žmonės taps tobuli ir pakils į aukštesnįjį lygmenį, ar bus kažkokia atranka?
Atsakymas. Jokios atrankos nebus, kiekvienas užims savo vietą. Juk to, kuo mes užsiimame, reikia mūsų vystymuisi paspartinti, galutinei būsenai pasiekti geru ir greitu būdu, be jokių kančių.

Iš 2015 m. lapkričio 8 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš anksto nulemtas kelias

Išminčių karta

Kaip pakeisti įrašus gyvenimo dienoraštyje

Komentarų nėra

Kaip išvengti likimo smūgių?

Auklėjimas, vaikai, Dvasinis darbas, Valios laisvė

Klausimas. Jei viskas užprogramuota, tai gal verta likti pasyviam?
Atsakymas. Jeigu žmogus pasyviai sėdės ir lauks, tai įvairiausi likimo smūgiai vis tiek privers jį ieškoti.
Nuolat ieškome. Juk ko ieškome moksle, mene, gimdydami vaikus ir t.t.? Būdų, kaip pagerinti savo padėtį, tačiau vis dar nerandame šios problemos sprendimo, o pats geriausias ir vienintelis sprendimas – ryšys tarp mūsų, nes jame atsikleidžia aukštesnioji jėga, ir mes susiliejame su savo šaknimi.
Tik grįžimas į savo šaknį, iš kur atėjome, ir į kur turime grįžti, gali suteikti mums visišką pasitenkinimą.
Klausimas. O studijuojant kabalą likimo smūgių nebus?
Atsakymas. Jei realizuosime kabalą, o ne šiaip jos mokysimės, tai tada ne tik kad nebus likimo smūgių, bet dar ir „iš dangaus“ kris vien dovanos. Kalbu labai rimtai! Žmogus staiga ims jausti, kaip viskas jam tiesiog į rankas krenta.
O kodėl visi neturėtų taip jaustis?! Iš tiesų, Gamta geranoriška, tiesiog mums reikia rasti pusiausvyrą su ja.

Iš 2015 m. lapkričio 15 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš anksto nulemtas kelias

Išminčių karta

Kaip pakeisti įrašus gyvenimo dienoraštyje

Komentarų nėra

Viskas atvira ir laisva

Kabala ir religija, Valios laisvė

Klausimas. kuo kabalistinė grupė iš dešimties žmonių skiriasi nuo sektos, kuri mane išnaudos?
Atsakymas. Esmė ta, kad kabalistinė grupė grindžiama visiška meile, joje nepaklūstama vadovams, tik jos dvasiniam pašaukimui. Tad jei norite – ateikite, nenorite – nereikia.
Sekta – itin sąlygiškas pavadinimas. Kokie kriterijai leidžia grupę vadinti sekta?
Uždarumas? Kabalistinė grupė neuždara.
Ypatingi principai? Tik tarpusavio meilės, tarpusavio įsijungimo, susiliejimo, tarpusavio pagalbos principas.
Kokie nors bendri veiksmai, bendros maldos, ceremonijos? Visiškai nieko! Vienintelė rekomenduojama ceremonija – valgyti kartu.
Daugiau jokių sąlygų. Bet kokios tautybės, rasės, kilmės žmogus, norintis ateiti į kabalistinę grupę yra priimamas, panorėjęs išeiti – išeina. Viskas atvira ir laisva. Visa mokomoji medžiaga internete visomis kalbomis, jokio uždarumo. Kodėl tai sekta?
Sekta – tai kažkas riboto, uždaro, kur egzistuoja savita, tiksli ideologija, ir kuo ji arčiau tos grupės centro, tuo labiau slepiama. Sektai būdingos tam tikros vienijimosi formos, tam tikri fiziniai veiksmai: maldos, meditacijos ir pan. Kabaloje viso to nėra.
Kabala už tai, kad būtų galima suvienyti visą pasaulį per tarpusavio meilę, įsijungimą, be jokios prievartos ir visiškai lygiai visiems.

Iš 2015 m. lapkričio 29 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Laisvė sekti gamtos dėsniais

Valios laisvė

Kad galėtume naudotis žodžio laisve, pirmiausia turime pasirūpinti visuomenės švietimu. Be šito kiekvienas tuščiai šauks iš savo kampo apie kažką savo. Gamta įdiegė mums saviraiškos siekį, kad juo pasinaudotume teisingai.
Žmogus turi suprasti, kam jam suteikta žodžio laisvė ir ką su ja galima keisti. Juk matome, kad kiekvienas, įrodinėdamas savo tiesą ir traukdamas į savo pusę, pasaulyje sukeliame vis daugiau netvarkos. Žinoma, nesiūlau uždrausti žodžio laisvės – tai nebūtų gerai. Žodžio laisvė reikalinga, bet prieš ja naudodamasis žmogus turi gauti tinkamą ugdymą.
Reikia išugdyti žmogų žmoguje, kad jis suprastų, kokia kryptimi turi vystytis visuomenė, kad neprieštarautų gamtos dėsniams ir bendram žmonijos vystymosi procesui.
Tik visa tai žinodamas žmogus galės išreikšti savo nuomonę, turės kuo ją pagrįsti. Jis kreips visuomenę į tą patį tikslą kaip ir gamta, o gamtos nustatytą tikslą bet kuriuo atveju privalome pasiekti.
Visų pirma reikia išsiaiškinti, kur esame laisvi ir kam galime daryti įtaką. Gamta neklausia mūsų norų, vystydama mus evoliucijos keliu. Mūsų uždavinys – surasti parametrą, kurį esame pajėgūs pakeisti.
Tada galėsime tarpusavyje diskutuoti, kokiu būdu jį pakeisti – šį vienintelį parametrą, kurį gamta patikėjo žmonijai. Jei keisime jį teisingai, tai ir vystysimės teisingai, sklandžiai. Būtina tai išsiaiškinti, o ne tik šūkauti, kitaip valios laisvė liks bare, prie alaus bokalo.
Svarbiausia – kas tas žmogus, kuris išsako savo nuomonę visiems. Kuo jis remiasi? Jis užsidegė kokia idėja ir dabar bando tuo įtikinti visus? Visų pirma reikalingas teisingas išsilavinimas, leidžiantis suprasti gamtos, visuomenės dėsnius, žmonijos dabartinę būseną ir tą, į kurią ji turi ateiti.
Tada galėsime svarstyti, kokia forma įmanoma pasiekti šią iš anksto numatytą būseną. Kaip mums visiems kartu, jaučiant atsakomybę, pasiekti šio tikslo, nubrėžto gamtos, geriausiu, trumpiausiu, teisingiausiu ir maloniausiu keliu.

Iš 2015 m. birželio 21 d. 587-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Komentarų nėra

Valios laisvė neegzistuoja

Valios laisvė

Nuomonė. Kas sekundę mūsų smegenys apdoroja didžiulį informacijos kiekį, iš kurio mes suvokiame tik truputėlį. Nors nuolatos pastebime mumyse vykstančias permainas – minčių, nuotaikos, suvokimo, elgsenos, nieko nežinome apie už jų slypinčius neurofiziologinius mechanizmus.
Mes esame nekokie savo asmeninio gyvenimo stebėtojai. Motorinė galvos smegenų žievės sritis suaktyvėja 300 milisekundžių iki individui nusprendžiant atlikti vieną ar kitą judesį – smegenys nusprendžia, kaip jums elgtis. Šis „sprendimas“ daro poveikį sąmonei ir jūs tikite, kad nusprendžiate savarankiškai. Ir kokia čia laisvė?
Smegenys – tai fizikinė sistema, mūsų mintys ir veiksmai nulemti jų būsenų pokyčių. Mūsų laisvės valios pojūtis kyla iš nesugebėjimo susivokti savyje. Mes nežinome, ką ruošiamės daryti, tol, kol mumyse susiformuoja ketinimas. Ši išvada tolygi pripažinimui, kad nevaldome savo minčių ir poelgių.
Iš tikrųjų turėti valios laisvę reiškia, kad reikia suvokti ir visiškai kontroliuoti visus faktorius, lemiančius mūsų mintis ir poelgius.
Komentaras. Suvokti ir kontroliuoti visų faktorių, kurie nulemia mūsų mintis ir norus, mes apskritai negalime, nes jie susiformuoja dar iki mums juos suvokiant ir pajuntant.

Daugiau šia tema skaitykite:

Vystymasis savo iniciatyva ar be jos

Laisvas vergas

Laisvė – tapti Žmogumi

Komentarų nėra

Siekiant tobulo ryšio

Dvasinis darbas, Grupė, Valios laisvė

Kongresas Sankt Peterburge. Antroji pamoka
Klausimas. Savo dvasiniame darbe negaliu sujungti Kūrėjo su grupe. Ką man daryti?
Atsakymas. O kas man suteikė šią grupę? Kas mane į ją atvedė, organizavo? Kas valdo visus žmones, kurie sėdi prieš mane?
Dešimtuke, išskyrus mane, devyni žmonės ir visi pasiruošę susivienyti su manimi. Kas jiems visiems vadovauja, atrenka, paruošia, stumia vienytis tarpusavyje? Kokia jėga tai daro, jei ne Kūrėjas? Nėra jokios kitos jėgos. Man tereikia atskleisti, kaip Jis tai daro, kaip visus mus vedžioja, judindamas siūlus tarsi lėlininkas, ir taip surenka mus kartu.
O kur aš pats? Kas iš mūsų turi valios laisvę, kaip ji pasireiškia? Kokiame būtent vidiniame judesyje?
Tada pradedu galvoti, žvelgti į kitus ir suprasti, kad Kūrėjas padarė viską ir suteikė mums galimybę padidinti norą tarpusavio ryšyje, kad atskleistume Jį. Kad iš besislepiančio lėlininko Jis virstų matomu – tuo, kas užpildys tarp mūsų visas tuščias erdves ir mes staiga visomis savo jėgomis, savybėmis ir ketinimais, norais ir mintimis imsime papildyti vienas kitą taip, kad susiformuos tobula sistema, kurioje viskas idealiai tinka vienas kitam.
Todėl, išskyrus galimybę idealiai susijungti, siekti vienybės, visą kitą padarė Kūrėjas. O mums tereikia mėginti judėti idealaus susivienijimo link. Ir tai taip pat atliks Jis, bet turime stengtis to siekti.
Mes nežinome, nesuprantame, nejaučiame. Tik norime, kad tai įvyktų – Jam padedant.

Iš 2014 m. rugsėjo 19 d. antrosios Sankt Peterburgo kongreso pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Šviesa iš grupės centro

Daugialypis Šviesos poveikis

Aukštesnioji programa laukia tavo dalyvavimi

Komentarų nėra

Patikimos ateities raktas

Dvasinis darbas, Valios laisvė

Klausimas. Kaip žmogus gali valdyti savo mintis, kad nenusidėtų?
Atsakymas. Žmogui nepavaldžios jo mintys. Jis apskritai negali savęs valdyti. Argi aš esu pats sau šeimininkas?! Kur tai matyta?! To nėra!
Bet privalau pažadinti aplink save teigiamą jėgą tiek, kad ji darytų man poveikį ir palaikytų mane. Tuomet aš valdysiu save.
Visada formuojame savo būseną išorinių jėgų, aplinkos, visuomenės padedami, palaikomi. Pats žmogus jos nevaldo. Jis nežino, kokia jo būsena bus po minutės, kaip gi jis gali valdyti?
Žmogus gali užsitikrinti savo ateitį, tik parengęs visus išorinius indus / norus. Rūpindamasis, kad artimas turėtų garantuotą ateitį, jis užtikrina savąją.
Jeigu žmogus yra sistemos dalis, tai kaip jam gali rūpėti, kas nutiks jam asmeniškai? Jis priklauso nuo sistemos. Svarbiausia, kad sistema suformuota taip, jog žmogui duota valios laisvė ją sustiprinti, o tada jis gali pasitikėti savo ateitimi. Niekada žmogus neturės daugiau nei kyla iš sistemos, kurią jis parengė. Jeigu parengė nepakankamai, tai gaus smūgių, priversiančių suvokti būtinybę ją parengti.

Iš 2014 m. gegužės 27 d. pamokos pagal „Knygą Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką pliekia Kūrėjo smūgiai

Šis darbas žmogui!

Atskleisiu jums paslaptį…

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai
Vėlesni įrašai »