Pateikti įrašai priklausantys Viena siela kategorijai.


Dvasinis genas

Kūnas ir siela, Viena siela

Klausimas. Dvasinis DNR valdo mane, lemia, kokios bus mano savybės ir siekiai, kokie norai pabus manyje kitą akimirką. O kas valdo dvasinį DNR?
Atsakymas. Valdo bendra sistema, kurioje egzistuoja visi dvasiniai DNR, kurioje yra vystymosi pradžia ir jos pabaiga. Vystymosi pradžioje visi esame sudužę, tai vadinama Adomo nuodėme. O vystymosi pabaiga vadinama šios sistemos išsitaisymo pabaiga. Mes esame procese, kuriame ši sistema vystosi nuo pradžios iki pabaigos.
Klausimas. Kokiu būdu dvasinė sistema mus valdo? Kaip dvasinis DNR valdo materialiuosius genus?
Atsakymas. Valdymas vyksta per Begalybės pasaulio sistemą. Mes negalime jos suvokti, nes ji yra aukščiau mūsų proto, aukščiau visko, ką galime įsivaizduoti. To neįmanoma paaiškinti, reikia pačiam atskleisti. Juk mūsų pasaulyje paprastas žmogus negali suvokti net kvantinės fizikos, kuri kabalistams atrodo tokia paprasta. Visos problemos, susijusios su mikro- ir makropasauliais, nesuvokiamos šio pasaulio žmogui. Todėl negaliu paaiškinti, kokia forma dvasinis užtaisas materializuojasi ir nustato viską, kas jame yra.
Kad suvoktume šį ryšį, turime būti iš karto dviejuose pasauliuose. Tada matysime, kaip dvasinis užtaisas veikia kiekvienoje materialioje dalelėje ir kaip ją valdo.
Taigi, apibendrinkime. Dvasinis DNR – tai informacinis įrašas (rešimo) iš Adomo Rišono sistemos, kuris yra kiekviename. Materialusis DNR – tai biologinis genas, ypatinga biologinė forma, padedanti žmogui įgyvendinti jo dvasinį DNR.
Kabalos mokslas moko mus, kaip pasiekti ryšį tarp materialaus ir dvasinio pasaulio: tikėjimo aukščiau žinojimo, principo, kad nieko nėra išskyrus Kūrėją, kuris yra geras ir kuria gėrį. Mes išpildome visas šias sąlygas, norėdami pakilti aukščiau savojo egoizmo ir įsijungti į kitus, ir visa tai tik dėl to, kad įgytume savybių, kuriomis pajausime ryšį – tiltą tarp dviejų pasaulių.

Iš 2016 m. liepos 12 d. 745-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Genetinis žmonijos žemėlapis, 1 d.

Genetinis žmonijos žemėlapis, 2 d.

Grįžti į Adomo pavidalą

Komentarų nėra

Genetinis žmonijos žemėlapis, 2 d.

Izraelis ir pasaulio tautos, Viena siela

Slaptasis genas
Klausimas.
Ar yra kas nors žmogaus genuose ir DNR, ką žino kabala, bet nežino genetikai?
Atsakymas. Yra papildomas – dvasinis – užtaisas, paslėptas nuo paprasto žmogaus.
Pavyzdžiui, Izraelio tautoje įvairiose kartose buvo žmonių, gimusių ne žydais, bet prisijungusių prie šios tautos ir tapusių labai reikšmingomis asmenybėmis. Tačiau jie tarsi ir neturėjo žydiškų genų. Ypač daug tokių atsitikimų buvo Šventyklos klestėjimo laikais.
Vadinasi, ši informacija nebūtinai perduodama iš tėvų per fizinį kūną. Čia veikia dvasinės informacijos dalis, išjudinanti vidinį dvasinį vystymąsi ir įpareigojanti žmogų realizuoti savo paskirtį, neturinčią nieko bendro su tėvų namais.
Pavyzdžiui, Rabi Akivos tėvai nebuvo žydų kilmės, jie judaizmą priėmė vėliau. Tačiau tai nesutrukdė jų sūnui tapti didžiu žydų išminčiumi, vienu iš didžiausių Izraelio istorijoje. Iš kur gi tai atsirado? Taigi, pagal materialiąją DNR negalime spręsti apie dvasinę DNR, t. y. apie dvasines šaknis.
Dvasinės šaknys – tai Adomo Rišono sistemos dalis. Adomas – tai ne žmogus, o dvasinė sistema, kurioje visi esame su savo ištaisytais norais. Taip mes visi susijungiame į vieną – dvasinį – kūną. Toks dvasinis kūnas, kuriame visos dalys yra harmonijoje, vadinamas Adomu, pirmuoju žmogumi.
Jei kiekvienas žmogus, ištaisęs savo norus, yra pasiruošęs susijungti su tokiais pačiais ištaisytais norais kitų žmonių, siekiančių jungtis kaip su broliais į vieną kūną, į vieną norą, tai visi susivienija.
Ir tuomet šiame ryšyje pajuntame pirmąjį žmogų, Adomą Rišoną – bendrąjį norą, surinktą iš daugybės atskirų norų. Kiekvienas anuliuoja savo egoizmą ir virš jo susijungia su kitais, kad būtų su jais viename nore, tarsi viename kūne.
Yra tokių sielų, atskirų Adomo dalių, kurios labai veržiasi tokio susivienijimo link, todėl jos laikomos aukštomis sielomis. O yra tokių, kurios ne itin to siekia, yra netgi visai abejingų.
Toks dvasinis genas, vadinamasis „rešimo“ – siekis vienytis, yra kiekviename pasaulio žmoguje: teigiamas, neigiamas arba nulinis.
Bus tęsinys…

Iš 2016 m. liepos 12 d. 744-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Genetinis žmonijos žemėlapis, 1 d.

Israelis – ne tautybė, o veržimasis aukštyn

Grįžti į Adomo pavidalą

Komentarų nėra

Žmonijos sielos struktūra

Kūnas ir siela, Viena siela

Klausimas. Kaip pagal bendros sielos struktūrą skirstoma žmonija?
Atsakymas. Mokomės to knygoje „Ketinimų vartai“, kur siela nagrinėjama kaip parcufas (dvasinis kūnas), susidedantis iš dešimties dalių (sfirot), iš kurių septynios sfiros svarbiausios.
Siela – tai mažas ar didelis, atskiras ar bendras parcufas. Bet tai viena ir ta pati sistema, vienoda sandara, tik ji arba globali, arba individuali. Į ją įeina kiekvienas dešimtuko draugas.
Dvasinė sistema susideda iš „galvos“ (kėtėr, chochma, bina) ir septynių žemutinių sfirų (hėsėd, gvura, tifėrėt, nėcach, chod, jėsod, malchut). Kiekviena žemutinė sfira savo ruožtu susideda iš dešimties sfirų, ir taip susidaro 70 dvasinių šaknų, iš kurių kyla 70 pagrindinių pasaulio tautų.
Žinoma, galima sakyti, kad pasaulyje egzistuoja kur kas daugiau tautų, bet ne visos jos laikomos tokiomis, mat kažkaip išaugo iš pagrindinių tautų ir dabar yra jų dalis. Be to, jos neturi savo pačių šaknies, tik variacijas.

Iš 2016 m. spalio 30 d. pamokos rusų k.

Kas yra sielos sudužimas?

Visas pasaulis – tai dešimt sfirų

Aš ir mano pirmos devynios sfiros

Komentarų nėra

Kas yra sielos sudužimas?

Kūnas ir siela, Viena siela

Klausimas. Kas yra sielos sudužimas? Kaip siela gali sudužti? Ar tai panašu į sudužusią širdį?
Atsakymas. Sudužusi siela – tai būsena, kai vienas didžiulis kūrinys staiga subyra į smulkias dalis, kurios nejaučia tarpusavio ryšio.
Šiandien būtent tokia ir yra visa žmonija. Ji nejaučia esanti tarpusavyje susijusi, priklausoma, nejaučia, esanti vienos visumos dalimi, kaip mūsų kūno ląstelės. Tai mūsų problema.
Kūrėjo užduotis – stumti mus pirmyn per tokius įvykius, kurie priverstų žmones pajausti būtinybę užmegzti tarpusavio ryšį ir susivienyti į vieną bendrą sielą.
O kol kas kiekvienas iš mūsų egzistuoja arba kaip jos fragmentas, arba kaip taškas, nejaučiantis savo būsenos bendroje sieloje ir tejaučiantis gyvenimą gyvūniniame kūne.

Iš 2016 m. lapkričio 6 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip gyventi Žmogaus gyvenimą

Meilė – tai tiltas virš neapykantos

Laisvo pasirinkimo pakopos

Komentarų nėra

Su kovo 8-ąja!

Moters dvasingumas, Viena siela, Vyras ir moteris, Šventės
Brangios moterys!
Jūs nuostabi, ypatinga žmonijos dalis, simbolizuojanti pačią gamtos esmę. Jūs artimos jai, ir todėl klystate  mažiau nei mes. Jūs teisingesnės.
Jūs visiems dovanojate gyvenimą. Vyras gimsta iš moters. Jis myli moterį. Jis jai suteikia viską, ką turįs (jeigu tai tikras vyras). O moteris simbolizuoja visą pasaulio prigimtį.
Šiandien dar negalime tinkamai įvertinti to, kas yra moteris gamtoje, tačiau reikia suprasti, jog tai visa bendra kūrinija.
O vyras – tik padedanti jėga, skirta šiek tiek ištaisyti šį kūrinį savo atitinkamu dalyvavimu. Jeigu jis tinkamai save pozicionuos, t. y. pereis iš ketinimo dėl savęs prie ketinimo duoti (Kam? Moteriai.), tai tada visa gamta išsitaisys ir pasieks ramybę.
Tikėsimės, jog šitai įvyks, jei ne šiandien, tai rytoj.
Čia linkiu Jums, sau ir visiems vyrams didelės sėkmės!
Komentarų nėra

Ar galima suvokti Kūrėją?

Dvasinis darbas, Viena siela

Klausimas. Kūrėjas yra kiekviename iš mūsų, visuose septyniuose milijarduose žmonių. Suvokti Kūrėją galima, tiktai susijungus kartu. Bet jeigu visi septyni milijardai žmonių nesusijungs, vadinasi, negalėsime suvokti Kūrėjo?
Atsakymas. Mes bet kuriuo atveju privalome tai pasiekti. Kūrinijos programa vykdoma nepriklausomai nuo mūsų! Ji glūdi gamtoje, ir gamta spaudžia mus pagal tą programą veikti.
Mums tereikia apsispręsti eiti į priekį greitu ir lengvu keliu, pagreitinant mūsų vystymąsi, susijungimą su supančiais mus žmonėmis, t. y. su ląstelėmis, kad greičiau suformuotume mūsų kūno – bendros sielos – organus.
Klausimas. Jeigu visiems nebūtina susijungti, ar gali žmogus, studijuojantis ir perprantantis kabalą, vienas suvokti Kūrėją, ar tai įmanoma tik grupėje?
Atsakymas. Vienas negali. Juk kur jis patikrins, parodys, atskleis davimo ir meilės savybes? Ko ar kieno atžvilgiu? Kūrėjo atžvilgiu? O Kūrėjo nėra. Tu turi sukurti Jį ryšyje tarp savęs ir draugų.

Iš 2016 m. kovo 13 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Netrauk savęs už plaukų

Už ką žmogus atsakingas?

Grįžti į Adomo pavidalą

Komentarų nėra

Grįžti į Adomo pavidalą

Viena siela

Klausimas. Jei Kūrėjas sukūrė kūrinį pagal savo atvaizdą ir pavidalą, tai kam jį taisyti?
Atsakymas. Biblijoje pasakyta, kad Kūrėjas sukūrė Adomą. „Adomas“ hebrajiškai reiškia „žmogus“. Kitaip tariant, Adomas – dvasinio žmogaus, sukurto pagal Paties Kūrėjo atvaizdą, prototipas.
Ir tada šis žmogus nusidėjo, t. y. nukrito iš dvasinio, davimo, meilės, panašumo į Kūrėją, lygmens į priešingą Jam lygmenį ir sutrupėjo į daugybę mažų dalelių. Ir dabar mes visi kartu turime pakelti šį žmogų.
Mes esame Adomo sūnūs, nes kiekviename iš mūsų yra jo dalelė. Mes turime susivienyti ir vieningai kartu pakelti Kūrėjui savo vidinius lūkesčius ir egoizmo ištaisymą. Tačiau dabar mes nesame Jam tapatūs, mes priešingi Jam.
Todėl turime grįžti į savo  pradinę būseną, ištaisyti visas daleles ir susivienyti į vieną visumą, į tą patį Adomą. Tai ir yra mūsų išsitaisymas. Todėl įsako „pamilk artimą, kaip pats save“  vykdymas yra kelias į išsitaisymą.
Klausimas. Kaip paaiškintumėte, kad vieni kenčia labiau negu kiti? Pavyzdžiui, vienas gimė be namų, be šaknų ir visas jo gyvenimas – kova už gyvybę, kitas gimė gausoje ir nematė gyvenime nei kliūčių, nei kančių.
Atsakymas. Kiekvienas iš mūsų kilo iš įvairių dvasinio Adomo lygmenų. Vienoje dalelėje jo daugiau, kitoje mažiau, ir visos jos kilo iš įvairių dalių: iš smegenų, rankos, kojos, liemens ir t.t.
Adomas – tai dvasinė sistema, kurią nagrinėjame kaip savo kūną, kiekviename yra kita jo dalis, kita didelės bendros sielos šaknis. Todėl kiekvienas turi savo likimą, pradines sąlygas ir, be abejonės, įvairias galutines būsenas.
Tačiau mes visi kartu sudarome vieną pavidalą, ir todėl aš vis tiek save kompensuoju! Kuo aš blogesnis, tuo man lengviau išsitaisyti! Ir kiekvienam skirtasis darbas yra toks pats.

Iš 2016 m. vasario 14 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmonija – uždara sielų sistema

Kabalistas – mokslininkas, tiriantis save

Kur yra siela?

Komentarų nėra

Nėra nieko stipriau už mintį, II d.

Mintis ir noras, Realybės suvokimas, Viena siela

Asmeninės mintys iš bendrojo kompiuterio
Klausimas. Kasdien žmogaus galvoje praskrieja šimtai įvairiausių minčių. Galima būti gerai nusiteikusiam, bet staiga naujienose išgirstas koks nors įvykis visiškai pakeis tavo minčių eigą ir užlies išgyvenimais. Mintys visą laiką keičiasi. Iš kur jos ateina ir nuo ko priklauso?
Atsakymas. Mintys mums ateina iš bendrojo visos gamtos „kompiuterio“, kuris vadinasi „visatos centras”, „kūrimo centras“ arba Šchina , Aukštesnioji jėga, Aukščiausias sumanymas.
Klausimas. Ar šiame kūrimo centre yra mano asmeninis kompiuteris?
Atsakymas. Ne, visi kartu įsijungiame į vieną bendrą kompiuterį, iš kurio išeina visos asmeninės mintys. Dar daugiau, nieko nėra „nereikalingo“ mūsų pasaulyje. Mes tik įsivaizduojame, kad veikiame patys, nepriklausomai vieni nuo kitų. Iš tikrųjų, visi esame susiję ir sujungti į vieną sistemą, valdomi vieno kompiuterio, kuris vadovauja mums visiems per mūsų mintis ir norus.
Klausimas. Kodėl mūsų mintys keičiasi?
Atsakymas. Paprasti žmonės maitinasi mintimis iš bendrojo kompiuterio, iš Aukštesniosios jėgos sumanymo. Žmogų veda per įvairiausius norus ir apmąstymus, visokias situacijas, kurių jis nesirenka, kad atvestų į tobulesnę būseną, kurioje jis galų gale, susimąstys apie savo mintis ir troškimus. Jis ims analizuoti, iš kur jos ateina, koks jų tikslas?
Nuo šios akimirkos jis pradės klausti: „Dėl ko aš gyvenu? Koks mano gyvenimo tikslas?“ Kitaip tariant, jis klaus jau ne apie savo gyvenimą šiame pasaulyje, o apie tai, ko iš jo nori bendrasis kompiuteris, aukštesnysis noras, protas, širdis iš kitos pakopos.
Ir tada žmogus supras, kad visas pasaulis pildo Aukštesniosios jėgos norus ir yra įjungtas į vieną mechanizmą, vieną sistemą. Nūnai šioje materialioje pakopoje atskleidžiame, kad mūsų pasaulis – tai mažas kaimas, kuriame mes visi tarpusavyje susiję.
Galiausiai išsiaiškinsime, kad esame ne šiaip susiję tarpusavyje šio pasaulio plotmėje, mes sujungti su mus valdančiu aukštesniuoju šaltiniu, jo smegenimis ir širdimi. Jis veda mus prie to, kad suvoktume, esą jo sudedamosios, integralios, visiškai tarpusavyje susijusios dalys.
Pradėję tyrinėti šiuos ryšius suprasime, kokie jie nepertraukiami, vienijantys mus į vieną žmogų su viena širdimi ir viena mintimi. Todėl mums reikia būti vieningiems tarsi vienas kūnas. Ir taip pakilsime į visos didžiulės, integralios, vieningos sistemos aukštesnįjį proto ir širdies lygmenį, kuris vadinamas Kūrėju , Aukštesniąja jėga.

Iš 2016 m. vasario 9 d. 689-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Nėra nieko stipriau už mintį, I d.

Numalšinti troškulį minties jėga

Žmonija – uždara sielų sistema

Komentarų nėra

Artimieji tampa mūsų sąmonės dalimi

Realybės suvokimas, Viena siela

Pranešimas. Mokslininkai išsiaiškino, kad kiti žmonės įsipina į mūsų sąmonę neuronų lygmenyje. Ką nors įsileisdami į savo gyvenimą, mes tai tiesiog įleidžiame į savo smegenis. Žmonės gali su artimaisiais integruotis neuronų lygmenyje.
Evoliucijos procese mūsų sąmonė tapo dalimi „neuronų gobeleno“, į kurį įpinti tie žmonės, kuriems esame neabejingi. Kuo daugiau laiko žmonės leidžia kartu, tuo panašesni vienas į kitą tampa.
Tyrimai atskleidžia smegenų gebėjimą modeliuoti sąmonę kitų žmonių atžvilgiu. Artimi žmonės tampa mūsų pačių dalimi, ir tai yra realybė. Mes iš tikrųjų jaučiame grėsmę, kai partneriui iškyla grėsmė. To nebūna, jei pavojus gresia nepažįstamajam.
Komentaras. Apskritai mes visi esame bendrame tinkle, absoliutaus tarpusavio ryšio voratinklyje, mums dar teks atskleisti jo universalumą. Iš to suprasime, kaip kiekvienas iš mūsų formuoja kitų gyvenimus. Vadinasi, būtent absoliutus mūsų tarpusavio ryšys prives prie tobulo egzistavimo. Visi turime tapti artimi, nes ne savo valia esame susieti į bendrą tinklą!

Daugiau šia tema skaitykite:

Empatija – mūsų ląstelėse!

Sąmonė – tai tam tikrą struktūrą turinti šviesa

Pasiūlymas, naudingas vyriausybei ir visiems

Komentarų nėra

Žmonija – uždara sielų sistema

Viena siela

Klausimas. Nieko nežinome apie tuos, kas pasiekė aukštas dvasines pakopas. Išeitų, kad jie dirbo dėl savęs. Kokia iš to darbo nauda žmonijai?
Atsakymas. Pirmiausia, visa žmonija – tai visiškai tiksli, uždara sielų sistema, apimanti mirusiuosius ir gyvuosius, dar negimusius, esančius dvasiniame pasaulyje ar mūsų lygmenyje – nesvarbu, kur ir kaip. Į šią sistemą įeina ir negyvoji gamta, augalija, gyvūnija.
Kitaip tariant, visa gamta yra vieninga, integraliai suderinta, sujungta, tai vienas ryšys, viena schema. Tad nereikia kokios nors dalies atskirti nuo kitų. Visa tai – tarpusavyje susijusi sistema.
Nesvarbu, jaučia žmogus tai ar ne – jis yra joje! O toliau viskas priklauso nuo to, kaip jis su šia didžiule sielų sistema sąveikauja, arba, kitaip tariant, kaip jis sąveikauja su ta viena, vieninga, bendra siela, kaip jis ją veikia, kaip šią bendrą sielą veda į geriausią būseną – į tobulumą.

Iš 2016 m. sausio 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Šeštasis pojūtis – siela

Kaip atskleisti gyvenimo žemėlapį?

Kaip pagerinti savo gyvenimą?

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai