Pateikti įrašai priklausantys Viena siela kategorijai.


Kodėl pasaulyje tiek daug kančių?

Dvasinis darbas, Kūnas ir siela, Viena siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kodėl tiek daug kančių tenka visai žmonijai, jei šios kančios tiesiogiai neveikia taško širdyje? Kodėl jos apskritai reikalingos ir ką jos duoda? Koks kančių ryšys su taško širdyje pabudimu?
Atsakymas: Kad tai suprastume, turime išstudijuoti bendrą sielos struktūrą. Siela visiems viena, ir mes visi esame joje kaip jos skirtingos dalys dar nuo bendros sielos sudužimo laikų, vadinamosios Adomo nuodėmės.
Sieloje yra penki egoizmo storio sluoksniai. Be to, ji yra padalinta pagal savybes į įvairiausius derinius. Todėl sunku pasakyti, kodėl kiekvieno žmogaus vienoks ar kitoks likimas.
Tai jau priklauso nuo sielų vystymosi. Juk mes nuolat jungiamės vienas su kitu, susiliejame, atsiskiriame, nutolstame. Neįmanoma aprašyti, kaip visapusiškai ši sistema sąveikauja tarpusavyje, atsižvelgdama į mūsų pradinius komponentus, kai mes buvome vieningi, paskui visiškai atsiskyrėme ir dabar pamažu pradedame jungtis.
Galutinis tikslas – tai tas pats susivienijimas, kuris buvo pradžioje, tik su visomis mūsų pastangomis, kuriomis jungdamiesi mes tampame absoliučiai tapatūs Aukštesniajai jėgai, Šviesai, Kūrėjui.
O kad kiekvienas turi tokį painų likimą, ir mums neaišku, kodėl vieni žmonės kenčia mažiau, o kiti daugiau, – dėl to reikia pažinti visą sistemą, ir tada pamatysime, kiek viskas yra tobula, ir nėra jokių nuolaidų nei užtarėjų nė vienam žmogui.
Kita vertus, jūs nematote visos gyvenimų grandinės. Jūs nesuprantate, kas buvo su anais ir kas bus su šiais. Bet galiausiai niekas negali pasakyti, kad tam yra geriau, o anam nieko neteko, pradedant nuo pačių žymiausių kabalistų ir baigiant paprastais, tolimais nuo kabalos žmonėmis, kurie dar negimė ir neaišku, kaip ir kur egzistuoja.
Niekas negalės papriekaištauti, kad Aukštesnysis valdymas neteisingas. Aš garantuoju. Suvokdami šią sistemą, jūs pamatysite, kiek ji yra integrali ir kiekvieną akimirką nukreipia mus tik į tai, kad pasiektume absoliučią, tobulą būseną.
#261100

Iš 2020 m. vasario 9 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Siela – tai Kūrėjo dalis

Prie dvasinio pasaulio slenksčio

Kūrėjas – tobula altruistinė sistema

Komentarų nėra

Kas mus skiria vienus nuo kitų?

Kūnas ir siela, Viena siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Visų žmonių Žemėje anatomija ir fiziologija vienoda. Žmonių psichologija ir net energetika paklūsta tam tikriems dėsningumams. O kas skiria kiekvieną žmogų ir kur jo individualumas? Juk vis dėlto nėra dviejų absoliučiai panašių žmonių.
Atsakymas: Kiekvienas iš mūsų susideda iš tam tikro dešimties sfirų rinkinio, ir visi jie skirtingi, nė viename nepasikartojantys. Tuo skiriamės vieni nuo kitų. Todėl niekaip negalite būti visiškai į ką nors panašūs. Visų mūsų dešmties sfirų deriniai skirtingi.
Klausimas: Koks čia taško širdyje vaidmuo?
Atsakymas: Taškas širdyje tik paleidžia šias savybes, tačiau neapibrėžia pačios žmogaus esmės, kuri susideda iš to „skeleto“ – dešimties sfirų. Jis susijęs su sielos šaknimi ir turi savo ypatybes.
Klausimas: Išeitų, kad kiekvienas iš mūsų turi savo vietą vienoje bendroje sieloje?
Atsakymas: Taip, kiekvienas turi savo vietą, savo „skeletą“, savo išeities ir baigties tašką. Tad žmogus niekados negalės su kuo nors savęs supainioti. Čia negalima pakeisti jokių bendros sielos organų.
Klausimas: Žmogus gali apibrėžti, kur jo vieta?
Atsakymas: Taip. Jis suvokia savo sielos šaknies sampratą. Visa tai laukia jūsų priešakyje.
#259102

Iš 2019 m. gruodžio 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Siela, panaši į kūrimo sistemą

Ko mus moko sielos šaknis?

Nenoriu būti skruzdėle!

Komentarų nėra

Bendras žmonijos indas

Dvasinis darbas, Viena siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar visa žmonija turi susivienyti į vieną bendrą indą?
Atsakymas. Žinoma! Kiekvienas iš mūsų neša savyje didžiulio sudužusio indo dalelę. Todėl turime surinkti tarpusavyje visas daleles ir taip visuotinai susijungti, kas pasiektume meilę.
Pirmiausia tai atlieka tie, kurie turi tašką širdyje. Tarkime, jis jumyse pabudo, vadinasi, galite pradėti suartėti vieni su kitais. Ir pamatysite, kaip tarpusavio ryšyje imsite atskleisti, kaip atsiranda bendras indas.
Kiek atskleisite šį indą, tiek jausite jo pripildymą Šviesa, kitaip tariant, įsisąmoninimu, amžinybės pojūčiu, nemirtingumu, įeisite į visiškai naują matavimą. Tai mūsų jėgoms. Visa tai galite atlikti dabar, būdami šiame pasaulyje. Tik nesustokite.
Visi žmonės pasaulyje, užsiimdami tuo kiekvienas šiek tiek savaip, padeda vieni kitiems, nes mes visi, žemiečiai, esame vieno sudužusio indo dalys.
#261097

Iš 2020 m. vasario 2 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Sielos augimo požymiai

Dvasinis darbas, Kūnas ir siela, Viena siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kokie vidiniai ir išorinai sielos augimo požymiai?
Atsakymas. Ėmę vienytis leidžiame Šviesai sklisti mumyse. Pradedame ją jausti, suvokti, kaip mus užpildančią. Iš to matome mūsų tarpusavio vienybės sistemą, nes pasiekiame sielos struktūras.
Tai svarbiausia, nes suvokdami sielos struktūras, priklausomai nuo to, kaip ji ima atgyti veikiama joje cirkuliuojančios Šviesos, pajaučiame kaip Kūrėjas kalba su mumis: kaip Jis bangomis keičia santykius tarp mūsų ir kaip mes galime savo kintama tarpusavio vienybe atsakyti Jam. Tai ir yra kontaktas, mūsų santykis su Kūrėju.
Klausimas. Ar žmogus, kurio siela auga, jaučia, kad keičiasi?
Atsakymas. Dar kaip! Visa tai vyksta absoliučiai realiai, būtent dėl abipusio kontakto tarp žmogaus ir Kūrėjo.
#261329

Iš 2020 m. vasario 9 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Siela – tai Kūrėjo dalis

Sielos raidos pradžia

Kaip suprasti, kad siela vystosi

Komentarų nėra

Du metrai neutralios zonos

Dvasinis darbas, Krizė, globalizacija, Sveikata, Viena siela

каббалист Михаэль ЛайтманVisa šio pasaulio tikrovė turi būti įtraukta į mūsų santykius su aukščiausia gamtos jėga. Tačiau šiandienos tikrovėje yra labai daug tuštumų. Juk kas yra koronavirusas?
Virusas parodo, kad vietoj ryšio tarp mūsų yra tuščių sričių, kurias reikia užpildyti tinkamais santykiais. Atskleisdami šias spragas tarp mūsų, pastebime, kad per jas neįmanoma bendrauti, nes per šį sugadintą ryšį vienas kitam perduodame virusą.
Virusas atskleidė milžiniškus plyšius tarp mūsų, kuriuos reikia užpildyti draugiškais santykiais. Jei negalime sukurti tokių jungčių, geriau neiti į šias zonas, o likti namuose.
Atstumas tarp žmonių yra noras, kitaip tariant, virusas atskleidžia mums naujus norus, naujas savybes, naujus ryšius, kurie turi būti užmegzti tarp mūsų. Jei per šį dviejų metrų atstumą vienas nuo kito susisieksime nauju būdu, tapdami kaip vienas žmogus su viena širdimi, tada Kūrėjas atsivers tarp mūsų.
Virusas atskleidžia tuštumas, kurias reikia užpildyti gerais santykiais. Ir tada pasieksime naują ryšį, panašesnį į Adam Rišon sistemą. Visos šios bendros sistemos dalys pradės veikti kartu, vieningai, esant tarpusavio supratimui. Užuot primetęs kitam tai, kas gerai man, duosiu tai, kas gerai jam.
Ir tada atstumai tarp mūsų pradės nykti, pasaulis ims jungtis būtent per tarpus tarp mūsų. Visos tikrovės dalys susivienys ir suformuos naują, ištaisytą Adam Rišon sistemą, kurioje pasirodys Kūrėjas, organizuodamas mūsų ryšius ir užpildydamas juos. Tai nėra dviejų metrų atstumas, o norai, užpildyti aukštesniosios jėgos atskleidimu.
Prireiks laiko tai suprasti ir įgyvendinti, tačiau taip įvyks ir visas pasaulis ims apie tai kalbėti. Tiesiog dar nepradėjome taisyti šių tarpų tarp mūsų tinkamais, gerais, geraširdiškais santykiais. Bet vos tai nutiks, pasaulis iškart pamatys, kad būtent toks yra sprendimas, vaistai nuo koronaviruso, nauja tikrovė ir kad būtent toks turi būti pasaulis.
#262826

2020 m. balandžio 7 d. iš rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur yra siela?

„Už ką man ši bausmė?“

Koks bus pasaulis po epidemijos?

Komentarų nėra

Atkurti pirminį ryšį

Dvasinis darbas, Viena siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar galima auginti norą dvasingumui nepatiriant tuštumo ir prisipildymo būsenų?
Atsakymas. Ne, neįmanoma. Esmė ta, kad kadaise visi buvome viena visuma – viena siela (Adam). Vėliau ši siela sudužo į daugybę mažų dalelių – milijardus atskirų sielų. Tačiau tarp jų buvo kontaktas, buvo ryšys, tai šie kontaktai liovėsi dirbę.
Kuo skiriasi miręs žmogus nuo gyvo? Tuo, kad gyvame žmoguje nuolatos vyksta susijungimas, ryšių atnaujinimas, o mirusiame žmoguje to nėra. Todėl mūsų būsena yra vadinama dvasiškai mirusi.
Ką mums reikia daryti? Susijungti. Būtent vienybės procese įgyjame vis didesnę bendros būsenos, bendros sielos dalį.
Turime atkurti mūsų pirminį ryšį, egzistavusi iki „nuopolio“, iki bendros sielos sudužimo.
#246630

Iš 2019 m. sausio 20 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Siela, panaši į kūrimo sistemą

Ryšys, skirtas sielai gimti

Bendros sielos sistemoje

Komentarų nėra

„Už ką man ši bausmė?“

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas, Viena siela

каббалист Михаэль ЛайтманŽmonės dažnai klausia: „Už ką man tokios nelaimės?“ Netikėtai atleistas iš darbo, užkluptas sunkios artimojo ligos ar mirties žmogus klausia: „Ką blogo padariau, kad mane taip baudžia?“ Šį klausimą girdėjau tūkstančius kartų iš žmonių, atėjusių pas mane patarimo.
Iš tiesų neįmanoma sužinoti, kodėl atsitiko nelaimė, ir nereikia kapstytis praeityje ieškant priežasties, tarsi būtų ryšys tarp mūsų veiksmų, atlyginimo ir bausmės.
Jei bandyčiau susieti praeitį su ateitimi pagal priežasčių ir pasekmių seką, tai būtų labai primityvus ir materialus požiūris. Taip kalbama su nesuprantančiu mažu vaiku. Vyresniam vaikui (12-13 metų) reikia formuoti kitokį mąstymo būdą.
Nežinau, kodėl man taip atsitinka – tai kyla iš mano sielos šaknies. Kiekviena būsena – kas akimirką kažkas visiškai naujo. Nėra jokio ryšio su tuo, kas buvo anksčiau, viskas priklauso nuo bendrosios visai žmonijai skirtos programos, nuo bendros sielos. Viskas man ateina iš ten, aš susietas su begale faktorių, lemiančių mano likimą.
Galbūt kurios nors sielos dalys, esančios labai toli nuo manęs, apsprendžia tai, kas dabar man atsitiks. Ir atvirkščiai, aš galiu būti priežastis to, kas vyksta su jomis. Juk mes visi sujungti į vieną bendrą sielą, Adomą.
Suprantama, kad paprastame materialiame lygyje galiu nuspėti savo fizinių veiksmų pasekmes. Bet staiga kažkas atsitinka ir aš prarandu tiesioginį ryšį. Tai įvyksta todėl, kad mes savo gyvenime negalime atsižvelgti į visus parametrus. Mums atrodo, kad visos priežastys turi būti matomos, bet taip nėra.
O ką gi daryti, jei kilo sunkumų? Nereikia žvalgytis į praeitį, o dirbti su dabartine būsena. Žmogus kiekvieną akimirką, kiekvieną dieną naujas. Nėra panašių akimirkų. Tai dvasiniai dėsniai. Iš dvasinio pasaulio mums ateina nurodymai, neturintys jokio ryšio su tuo, ką veikiame šiame pasaulyje.
Tai griauna visą mūsų ankstesnę įsivaizdavimų apie atlygį ir bausmę sistemą, tačiau kuria naują mechanizmą, kuriame esame susieti su tikrosiomis priežastimis, su aukštesniuoju valdymu, reguliuojančiu visą mūsų gyvenimą.
Kam nors atsitikus neverta priežasties ieškoti praeityje. Net jei man atrodo, kad radau, argi tai padės? Tuo remdamasis ateityje pridarysiu dar daugiau klaidų.
Todėl teisingiau sakyti, kad kiekviena akimirka ateina iš aukščiau, iš sielos šaknies. Jei noriu sau užsitikrinti gerą, greitą vystymąsi, turiu paveikti savo sielos šaknį, kad iš ten ateitų tik geri nurodymai.
Praeitis buvo ir pražuvo, ja nebesirūpinkime. Dabartyje turiu siekti didesnio susivienijimo su visais. Ir jeigu nesu kabalistų grupėje, tarp žmonių, norinčių susivienyti į vieną bendrą sielą Adam Rišon, tai neturiu jokios galimybės paveikti savo gyvenimą. Aš tiesiog vykdysiu aukštesniosios programos įsakymus, nežinodamas, iš kur jie ateina.
Jeigu noriu susijungti su savo dvasine šaknimi, privalau būti tinkamoje aplinkoje, kad rūpinčiausi žmonija ir grupe, skatindamas visus vienytis. Tada man atsiskleis sistema, kurioje esu ir iš kur man ateina įsakymai.
Atsitikus nelaimei negalima savęs kaltinti ir krimstis – reikia tiesiog tai priimti ir dar labiau susivienyti su grupe. Dėl to turiu būti tarp tokių žmonių, kurie taip pat nori paveikti savo likimą, jį suprasti, pakilti virš jo. Tai įmanoma.
Matome, kad šiame pasaulyje nėra atlygio ir bausmės už praėjusius veiksmus. Nusikaltėliai gyvena puikiai, o paprastas juodadarbis, savo prakaitu uždirbantis duonos kąsnį, kenčia. Ieškoti čia teisybės – tai veltui švaistyti jėgas ne ta kryptimi. Mums nėra ko mokytis iš šio pasaulio, jis grįstas apgaule.
Kabalos mokslas moko vienintelio būdo, kaip paveikti pasaulį: rasti vienminčių grupę ir imti joje vienytis. Tik savo susivienijimo galia galime paveikti Aukštesniąją jėgą. Ir tada ji pakeis tikrovę mums visiems.
Tokią revoliuciją galime įvykdyti be kareivių ir šūvių, be jokios prievartos, tik vienos Aukštesniosios jėgos padedami. Jei susivienijame dešimtuke, sužadiname Aukštesniąją jėgą, kad ištaisytų mus ir visą žmoniją.
Atlyginimas – tai susivienijimas ir pojūtis, kad dešimt mūsų kaip vienas. O bausmė – negalėjimas to padaryti. Ir tada, kad ir kas man nutiktų, net ir blogiausia, sakysiu, kad ši būsena atėjo iš Aukščiau, ir ji yra pati geriausia, nes stumia mane meilės ir vienijimosi su dešimtuku link.
Kiekviena akimirka – naujas gyvenimas, nauja būsena, kurioje turiu dirbti su dešimtuku. Tuomet visus man siųstus įvykius suvoksiu kaip gerus.
Dešimtuke kuriu savo sielą. Dešimt draugų, siekiančių susivienyti (draugas/chaver iš žodžio vienijimas/chibur), tarpusavyje konstruoja mechanizmą, vadinamą siela. Jame atsiskleidžia davimo, meilės, vienijimosi jėga, valdanti visą pasaulį. Todėl ji ir vadinama Aukštesniąja jėga. Visas likimas, visi įvykiai veda mus tik į šio tikslo įgyvendinimą.
#250672

Iš 2019 m. rugpjūčio 5 d. naujienų programos

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš kur mano sielos šaknis?

Atlygis – jaustis prasikaltėliu

Išprašyti Kūrėjo šviesti mums

Komentarų nėra

Kodėl susitinkame čia ir dabar?

Dvasinis darbas, Viena siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Mes klausomės jūsų, nes esame pašaukti studijuoti kabalos mokslą?
Atsakymas. Susitinkame čia ir dabar, nes visi esame vienos sielos dalys. Beje, ne tik vienos sielos, bet ir vieno sielos organo. Kitaip, gyventume skirtingose kartose, skirtingose Žemės vietose ir t.t.
O šitaip tarp mūsų vis dėlto egzistuoja ryšys, nes priklausome vienam sielos organui.
#253402

Iš 2019 m. rugpjūčio 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar yra ryšys tarp žmonių sielų?

Giminingos sielos

Siela, panaši į kūrimo sistemą

Komentarų nėra

Kad atgytų marionetės

Dvasinis darbas, Viena siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kai studijuoju kabalą, aš jaučiu, kad gyvenu dviejuose pasauliuose. Jaučiu kančias žmonių, kurie nėra mūsų studijose.
Jaučiuosi tam tikroje naujoje tikrovėje ir stengiuosi jiems papasakoti, kad problema yra vienybės tarp mūsų nebuvime. Bet jie manęs negirdi. Ką aš galiu padaryti? Tai – mano pats didžiausias rūpestis.
Atsakymas. Kas tave labiau jaudina: žmonių požiūris į tave, tavo požiūris į žmones ar Kūrėjo požiūris į tave ir tavo požiūris į Kūrėją? Pagalvok apie tai. Nes tavo požiūris į žmones ir žmonių požiūris į Kūrėją – viskas kyla iš Kūrėjo. Taip Jis viską pateikia tau.
Nepriimk to už tikra. Visa tai – teatras, kurį Kūrėjas režisuoja tau. Jis tikrovės kūrėjas. Todėl per daug neįsijausk. Bet kuriuo atveju viskas turi būti nukreipta tik į Kūrėją, nes Jis – visko pirminė priežastis.
Jis sustatinėja visas šias lėles scenoje, visą žmoniją ir tave kartu su jais tik tam, kad jūs truputį atgytumėte ir tarpusavio ryšyje taptumėte panašūs į Jį. O jeigu ne, jūs liksite lėlės, marionetės.
Kuo labiau jungiasi, skudurinės lėlės vis labiau atgyja ir virsta gyvomis. Dėl jų tarpusavio susijungimo jos susirenka į vieną gyvą formą – ne materialaus žmogaus, o formą „Adomo“, kuris panašus į Kūrėją.
Tai davimo ir meilės forma, dar viena be Kūrėjo. Ji tiksliai tokia pat, kaip Kūrėjas, bet savarankiška ir randasi priešais Jį. Būtent šią formą mums reikia sukurti. Mes esame jos kūrėjai.
O tai, kad tau rūpi žmonija, yra mūsų judėjimo kelyje rezultatas, mes turime taip veikti. Tai teisingi išgyvenimai. Bet vis dėlto pažiūrėk truputį plačiau. Sėkmės!
#246194

Iš 2019 m. balandžio 7 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Surinkti bendros sielos dalis

Dvasinis darbas, Viena siela

каббалист Михаэль ЛайтманTau netrūksta nieko, tik išeiti į „lauką, kurį palaimino Kūrėjas“, surinkti visas tas atitrūkusias nuo tavo sielos dalis ir sujungti jas į vieną kūną. (Baal Sulamas, Laiškas Nr. 4)
„Laukas, kurį palaimino Kūrėjas“ – tai būsena tarp mūsų. Tai neliestas laukas, kurį žmogus turi pamažu suarti, apsėti ir gauti derlių.
Sunkiausia – įsitikinti, kad turime surinkti visas atitrūkusias bendros sielos dalis ir sujungti jas į vieną kūną. Esame pasirengę studijuoti kabalą, įvairias išmintis, užduoti suktus klausimus, neva vystyti protą. Netgi esame pasirengę jausti ne kitus, o savo asmeninius išgyvenimus, bet visa tai – visiškai ne tai, ko reikia.
Mums reikia galvoti tik apie tai, kaip savo vidiniais norais prisijungti prie Kūrėjo. Kiekviename iš mūsų yra toks noras, Kūrėjas iš anksto davė jį mums; ir tai didžiulė dovana. Tačiau mums reikia visus siekius sujungti draugėn.
Kaip galime įsitikinti, kad mums reikia susijungti su draugais tik savo norais, nukreiptais į Kūrėją: mano, tavo, jo(s), visų? Viso kito nepaisome, visa kita – gyvūninė dalis.
Kaip sujungti visus tuos norus, siekius, ketinimus į vieną bendrą norą? Nusivylimas – tegu būna mūsų visų bendru nusivylimu, siekis – bendru siekiu, ir visa tai nukreipsime į Kūrėją. Kitaip tariant, dirbsime su Juo: štai tai galime, to ne, to prašome, dėl šito esame nusivylę, dėl šito verkiame ir pan.
Tai ir reiškia „surinkti visas tas dalis, kurios atitrūko nuo tavo sielos, ir sujungti jas į vieną kūną.“ Šie mėginimai jau iššauks Šviesos poveikį ir tuomet susijungsime.
#253429

Iš 2019 m. rugsėjo 6 d. kongreso Moldovoje pamokos Nr. 1

Daugiau šia tema skaitykite:

Siela – viena visiems?

Siela, panaši į kūrimo sistemą

Ar yra ryšys tarp žmonių sielų?

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai