Pateikti įrašai priklausantys Viena siela kategorijai.


Bendros sielos sistemoje

Dvasinis darbas, Viena siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Į šaltinį gražinanti Šviesa – kokia tai jėga? Į kokį šaltinį ji gražina?
Atsakymas. Į šaltinį gražinanti Šviesa – tai davimo ir meilės savybė, visų bendros sielos dalių teisingos komutacijos savybė.
Žmogus yra šios vienos sielos bendroje sistemoje. Savo atžvilgiu jis jaučia, kaip ši siela atskirta, ir tuo pat metu jaučia save ir vidinėje, ir išorinėje krizėje.

Iš 2018 m. kovo 25 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Eikime kartu su Šviesa!

Kaip pritraukti Šviesą?

Šviesa iš grupės centro

Komentarų nėra

Viską nulemia dvasinio pasaulio dėsniai

Pasaulio struktūra, Viena siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kokius pagrindinius kasdienybės dėsnius lemia dvasinio pasaulio įvykiai ir dėsniai?
Atsakymas. Visas mūsų pasaulis nulemtas dvasinio pasaulio dėsnių, nes jis vystosi egoistiškai, ir iš viršaus yra nuolatos pakraunamas Šviesa. Mūsų pasaulyje nėra jokių pašalinių, atsitiktinių judesių. Viskas vyksta tik veikiant aukštesniajam pasauliui.
Klausimas. Ar galima sakyti, kad visi mūsų pasaulio dėsniai paklūsta vienam vieninteliam dvasiniam dėsniui?
Atsakymas. Taip, yra tik vienas dėsnis – atvesti visą materiją į tokią būseną, kai ji visiškai atitinka Kūrėją.
Klausimas. Kodėl tuomet jaučiame daugybė dėsnių: traukos, susiliečiančių indų ir t.t.?
Atsakymas. Mes visi esame sudužęs Adam (iš hebrajų k. žodžio „domė“ – panašus) indas, kitaip tariant, indas, kuris buvo panašus į Kūrėją.
Adam – tai vienas bendras noras, sudužęs į 613 egoistinių dalių – norų, kurie visiškai priešingi tarpusavyje. Todėl mūsų pasaulis atrodo mums toks daugiasluoksnis, daugialypis, sudužęs it stikliukai kaleidoskope su besikeičiančiais ornamentais ir spalvomis.

Iš 2018 m. vasario 25 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Trys kabalos postulatai

Mūsų pasaulis – dvasinio pasaulio šešėlis

Dvasinius dėsnius suvoks visi!

Komentarų nėra

Tapti viena visuma

Dvasinis darbas, Viena siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kokia tai būsena, kai žmonės jaučiasi esą kaip viena visuma?
Atsakymas. Tai su niekuo nepalyginamas jausmas. Mūsų pasaulyje nėra tokių pojūčių. Atplėšdami save nuo egoizmo ir savo altruistinę, manyje gimusią dalį prilipdydami prie kitų draugų, kurie irgi atnešė savo altruistinę dalį į bendrąją sistemą, drauge sukuriame šių dalelių visumą.
Tarkime, atnešu šviesą į bendrą sistemą, ir kartu su manimi, kiekvienas mano draugas taip pat nukreipia į čia savo šviesos dalelę. Galiausiai susijungiame savo norais pakilti virš savęs ir susilieti altruistinėmis jėgomis. Tai altruistinių jėgų bendras susiliejimas, vadinamas „siela“.
Beje, siela – bendra visiems, ir kiekvienas, kas prisijungia prie dešimtuko centro, pajaučia bendrą sistemą, vadinamą siela.


Klausimas. Jungianti žmones energija, jėga – nekintantis dydis?
Atsakymas. Pati sistema stabili, bet mūsų atžvilgiu ji nėra pastovi, nes ją suvokdami nuolatos judame. Kitaip tariant, sistema nekinta, o mes jos atžvilgiu visąlaik judame, kad vis labiau ją pasiektume.

Iš 2016 m. spalio 30 d. iš pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Sielos ledynmečio pabaiga

Griežtai susijusioje sistemoje

Amžinai nauja mano siela

Komentarų nėra

Griežtai susijusioje sistemoje

Kūnas ir siela, Valios laisvė, Viena siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Iš mūsų pasaulio išėjusi siela pati sprendžia, kada jai įsikūnyti naujame kūne, ar tą sprendimą priima Kūrėjas?
Atsakymas. Kadangi visi esame tarpusavyje susiję, tai šiuo atžvilgiu nėra jokio laisvo pasirinkimo. Kiekvienas iš mūsų yra didžiulės, bendros, uždaros sistemos dalis, todėl mūsų judėjimas griežtai ribojamas ir numatytas be išimčių.
Mes tik galime jį pakeisti iš pliuso į minusą, iš minuso į pliusą kaip binarinėje sistemoje kompiuteryje ir ne daugiau.
Mes iš anksto įjungti į vieną sistemą ir visiškai priklausome vieni nuo kitų, kaip maži dantratukai vienoje sistemoje. Tad vieno siela negali atsiskleisti bet kokiomis būsenomis, ji susijusi su visomis kitomis.
Viskas iš anksto užprogramuota visoje sistemoje iki pat jos galo: kada gimti, kada mirti, kaip save pozicionuoti kitų atžvilgiu. Viena, ką galime atlikti, – greičiau vesti sistemą geru keliu jos visiško ištaisymo per save ir kitus link.
Klausimas. Norite pasakyti, kad Kūrėjas priima sprendimus atsižvelgdamas į aplinkybes?
Atsakymas. Kūrėjas apskritai nepriima jokių sprendimų. Mes iš anksto esame apibrėžtoje, griežtoje aukštesniojo pasaulio sistemoje. Ji egzistuoja ir funkcionuoja savyje ir todėl jai nereikia jokios ypatingos aukštesnės jėgos.
Mes keliame norą (MAN) ir pagal tai gauname reakciją iš sistemos (MAD). Kitaip tariant, egzistuojame idealios sistemos atžvilgiu ir viskas priklauso nuo to, kokius signalus jai siunčiame. Kaip ją veikiame, tokį atsaką ir gauname.
Ši bendra sistema vadinasi Kūrėju. Ji nepriima jokių sprendimų, nes ji – Absoliutas. Mes priimame sprendimus. Mes ją paleidžiame, mat įeiname į ją kaip sudedamoji dalis ir priklausomai nuo to, kaip su ja susijungiame sulaukiame iš jos reakcijos.

Iš 2017 m. sausio 1 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Sielos gyvenimas

Kas vyksta su siela po mirties?

Lygiagretūs pasauliai – tarp mūsų

Komentarų nėra

Kaip išvystyti „tašką širdyje“?

Dvasinis darbas, Viena siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Girdėjau, kad mes visi – vienos „Adam“ sielos dalys, ir kiekviename iš mūsų yra jos dalelė, vadinama tašku širdyje. Kas yra šis taškas širdyje ir kaip jį išvystyti?
Atsakymas. Mes visi priklausome vienam norui. Šis didžiulis noras skilo į daugybę dalių, kurių kiekviena pateko į kūną: tavo, jo, mano… Ir mūsų kūnai skiria šias noro dalis vienas nuo kitų. Aš noriu ko nors vieno, tu nori ko nors kito, jis nori dar ko nors, nes mūsų kūnas valdo ir nurodo norui, ko jam norėti.
Kabalos mokslas sako, kad jeigu dar gyvendami šiame pasaulyje savo kūnuose sujungiame draugėn noro dalis, egzistuojančias kiekvieno viduje, tai gautame bendrame nore imsime jausti „nesančius kūne“ reiškinius, kitaip tariant, kitą realybę – dvasinį pasaulį.
Juk šį pasaulį kiekvienas jaučia savo asmeniniame, individualiame, izoliuotame nore. O jeigu sujungsime mūsų norus, jie dėl vienybės įgis naują savybę. Šis bendras noras tampa integralus, priklauso visiems, jo viduje jaučiame tikrovę, kuri yra ne tavyje, ne manyje ir ne jame – tai aukštesnysis pasaulis.
Nėra labai sunku to pasiekti, svarbiausia, suprasti, kaip svarbu mums išvysti aukštesniąją pakopą, aukštesnę ir labiau išorėje esančią būseną nei šis pasaulis, t. y. reikia siekti būsimojo pasaulio. Kaip pasakyta: „Savo pasaulį išvysi dar gyvendamas“. Jeigu anuliuojame kūno apribojimus ir susijungiame į vieną žmogų su viena širdimi, tai pajausime aukštesnįjį pasaulį.

Daugiau šia tema skaitykite:

Sudaužyta tik tavo siela

Sujungti taškus širdyje

Grįžti į Adomo pavidalą

Komentarų nėra

Nenoriu būti skruzdėle!

Viena siela

Klausimas. Iš individualizmo – į bandą? Nejaugi skruzdėlynas – tai artimiausia mūsų ateitis?
Atsakymas. Tai sąmoningas „skruzdėlynas“ – kolektyvinis protas, kolektyvinis pojūtis pakelia mus į aukštesnę pakopą.
Žmogus netampa nesąmoninga skruzdėle, nenustoja save suvokti, nepraranda individualumo kaip paukščiai ar žuvys, judančios būriu.
Mes liekame savarankiški, nes kiekvienas mūsų yra savarankiška visos žmonijos dalis. Kiekvienas gali duoti žmonijai tai, ko negali duoti nė vienas kitas bendroje sistemoje, šiame viename organizme.
Todėl kurdami šį ypatingą integralų tarpusavio ryšį „Žmogaus“ lygmenyje, pakylame į kitą susivienijimo lygmenį. Pradedame jausti paslėptą gamtos pusę, imame suvokti sekančią pakopą, kur jaučiame jėgas, valdančias visą pasaulį.
Ši aukštesnė pakopa nesusijusi su mūsų pasauliu. Mes turime į ją pakilti.
Ir kai pakylame į šį aukštesnį lygmenį padedami savo naujo kolektyvinio proto, kolektyvinio noro, mes jau egzistuojame ten virš laiko, erdvės, fizinio judėjimo ir todėl patenkame į tobulo, amžino Begalybės pasaulio būseną.
Taip kad tai nėra paprastas panašumas į skruzdėles.
Individualumas neprarandamas, jis įtraukia į save visą žmoniją, nes žmogus, kaip  vienos visumos dalelė, turi savyje visus.
Apie tai ir kalba kabalos mokslas – apie maksimalios, absoliučios kiekvieno individualybės atskleidimą, kai vienas žmogus lygiavertis visiems.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur mus nuveda individualizmas?

Planeta kaip vienas kambarys

Gamtos dėsnių nežinojimas neatleidžia nuo tarpusavio laidavimo

Komentarų nėra

Kiek žmonių gali ištaisyti pasaulį

Dvasinis darbas, Kūnas ir siela, Viena siela

Komentaras. Kūrėjas sukūrė didžiulį norą gauti, ir šis noras gauti šiandien yra įsikūnijęs septyniuose milijarduose žmonių. Ar gali atsitikti taip, kad jis bus įsikūnijęs tik keliuose tūkstančiuose žmonių, kaip rašo Bal Sulamas, kad paskutinėje kartoje gali likti keletas tūkstančių žmonių?
Nėra skirtumo, koks kiekis biologinių kūnų ateis, kad ištaisytų norą gauti? Arba, tarkim, dešimties žmonių pakanka?
Atsakymas. Taip. Svarbiausia, kad šie dešimt žmonių įkūnytų visatos egoizmą, tai yra visos žmonijos (milijardų žmonių) egoizmas susikoncentruotų tuose dešimtyje, kurie susirinktų tarpusavyje,  anuliuotų šį egoizmą ir susijungtų kartu į vieną vienetą. Ši būsena ir yra Adomas – viena bendra siela.
Be abejo, egoizmą ištaisyti sunkiau, kai jis sukoncentruotas dešimtyje, negu tuomet, kai jis įsikūnijęs milijarduose, dėl to kabala kviečia mus būtent šiandien pasiekti išsitaisymą.
Po trečiojo pasaulinio karo bus daug blogiau, nors kančios, kurias atneš karas, privers žmones susivienyti. Tačiau valios laisvė, sprendimas vienytis – šias užduotis vis tiek teks spręsti.
Būtent todėl privalome siekti išsitaisymo šiandien.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip išvengti karinių konfliktų?

Karas ar taika?

Kančių mažinimo formulė, 1 dalis

Komentarų nėra

Dvasinis genas

Kūnas ir siela, Viena siela

Klausimas. Dvasinis DNR valdo mane, lemia, kokios bus mano savybės ir siekiai, kokie norai pabus manyje kitą akimirką. O kas valdo dvasinį DNR?
Atsakymas. Valdo bendra sistema, kurioje egzistuoja visi dvasiniai DNR, kurioje yra vystymosi pradžia ir jos pabaiga. Vystymosi pradžioje visi esame sudužę, tai vadinama Adomo nuodėme. O vystymosi pabaiga vadinama šios sistemos išsitaisymo pabaiga. Mes esame procese, kuriame ši sistema vystosi nuo pradžios iki pabaigos.
Klausimas. Kokiu būdu dvasinė sistema mus valdo? Kaip dvasinis DNR valdo materialiuosius genus?
Atsakymas. Valdymas vyksta per Begalybės pasaulio sistemą. Mes negalime jos suvokti, nes ji yra aukščiau mūsų proto, aukščiau visko, ką galime įsivaizduoti. To neįmanoma paaiškinti, reikia pačiam atskleisti. Juk mūsų pasaulyje paprastas žmogus negali suvokti net kvantinės fizikos, kuri kabalistams atrodo tokia paprasta. Visos problemos, susijusios su mikro- ir makropasauliais, nesuvokiamos šio pasaulio žmogui. Todėl negaliu paaiškinti, kokia forma dvasinis užtaisas materializuojasi ir nustato viską, kas jame yra.
Kad suvoktume šį ryšį, turime būti iš karto dviejuose pasauliuose. Tada matysime, kaip dvasinis užtaisas veikia kiekvienoje materialioje dalelėje ir kaip ją valdo.
Taigi, apibendrinkime. Dvasinis DNR – tai informacinis įrašas (rešimo) iš Adomo Rišono sistemos, kuris yra kiekviename. Materialusis DNR – tai biologinis genas, ypatinga biologinė forma, padedanti žmogui įgyvendinti jo dvasinį DNR.
Kabalos mokslas moko mus, kaip pasiekti ryšį tarp materialaus ir dvasinio pasaulio: tikėjimo aukščiau žinojimo, principo, kad nieko nėra išskyrus Kūrėją, kuris yra geras ir kuria gėrį. Mes išpildome visas šias sąlygas, norėdami pakilti aukščiau savojo egoizmo ir įsijungti į kitus, ir visa tai tik dėl to, kad įgytume savybių, kuriomis pajausime ryšį – tiltą tarp dviejų pasaulių.

Iš 2016 m. liepos 12 d. 745-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Genetinis žmonijos žemėlapis, 1 d.

Genetinis žmonijos žemėlapis, 2 d.

Grįžti į Adomo pavidalą

Komentarų nėra

Genetinis žmonijos žemėlapis, 2 d.

Izraelis ir pasaulio tautos, Viena siela

Slaptasis genas
Klausimas.
Ar yra kas nors žmogaus genuose ir DNR, ką žino kabala, bet nežino genetikai?
Atsakymas. Yra papildomas – dvasinis – užtaisas, paslėptas nuo paprasto žmogaus.
Pavyzdžiui, Izraelio tautoje įvairiose kartose buvo žmonių, gimusių ne žydais, bet prisijungusių prie šios tautos ir tapusių labai reikšmingomis asmenybėmis. Tačiau jie tarsi ir neturėjo žydiškų genų. Ypač daug tokių atsitikimų buvo Šventyklos klestėjimo laikais.
Vadinasi, ši informacija nebūtinai perduodama iš tėvų per fizinį kūną. Čia veikia dvasinės informacijos dalis, išjudinanti vidinį dvasinį vystymąsi ir įpareigojanti žmogų realizuoti savo paskirtį, neturinčią nieko bendro su tėvų namais.
Pavyzdžiui, Rabi Akivos tėvai nebuvo žydų kilmės, jie judaizmą priėmė vėliau. Tačiau tai nesutrukdė jų sūnui tapti didžiu žydų išminčiumi, vienu iš didžiausių Izraelio istorijoje. Iš kur gi tai atsirado? Taigi, pagal materialiąją DNR negalime spręsti apie dvasinę DNR, t. y. apie dvasines šaknis.
Dvasinės šaknys – tai Adomo Rišono sistemos dalis. Adomas – tai ne žmogus, o dvasinė sistema, kurioje visi esame su savo ištaisytais norais. Taip mes visi susijungiame į vieną – dvasinį – kūną. Toks dvasinis kūnas, kuriame visos dalys yra harmonijoje, vadinamas Adomu, pirmuoju žmogumi.
Jei kiekvienas žmogus, ištaisęs savo norus, yra pasiruošęs susijungti su tokiais pačiais ištaisytais norais kitų žmonių, siekiančių jungtis kaip su broliais į vieną kūną, į vieną norą, tai visi susivienija.
Ir tuomet šiame ryšyje pajuntame pirmąjį žmogų, Adomą Rišoną – bendrąjį norą, surinktą iš daugybės atskirų norų. Kiekvienas anuliuoja savo egoizmą ir virš jo susijungia su kitais, kad būtų su jais viename nore, tarsi viename kūne.
Yra tokių sielų, atskirų Adomo dalių, kurios labai veržiasi tokio susivienijimo link, todėl jos laikomos aukštomis sielomis. O yra tokių, kurios ne itin to siekia, yra netgi visai abejingų.
Toks dvasinis genas, vadinamasis „rešimo“ – siekis vienytis, yra kiekviename pasaulio žmoguje: teigiamas, neigiamas arba nulinis.
Bus tęsinys…

Iš 2016 m. liepos 12 d. 744-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Genetinis žmonijos žemėlapis, 1 d.

Israelis – ne tautybė, o veržimasis aukštyn

Grįžti į Adomo pavidalą

Komentarų nėra

Žmonijos sielos struktūra

Kūnas ir siela, Viena siela

Klausimas. Kaip pagal bendros sielos struktūrą skirstoma žmonija?
Atsakymas. Mokomės to knygoje „Ketinimų vartai“, kur siela nagrinėjama kaip parcufas (dvasinis kūnas), susidedantis iš dešimties dalių (sfirot), iš kurių septynios sfiros svarbiausios.
Siela – tai mažas ar didelis, atskiras ar bendras parcufas. Bet tai viena ir ta pati sistema, vienoda sandara, tik ji arba globali, arba individuali. Į ją įeina kiekvienas dešimtuko draugas.
Dvasinė sistema susideda iš „galvos“ (kėtėr, chochma, bina) ir septynių žemutinių sfirų (hėsėd, gvura, tifėrėt, nėcach, chod, jėsod, malchut). Kiekviena žemutinė sfira savo ruožtu susideda iš dešimties sfirų, ir taip susidaro 70 dvasinių šaknų, iš kurių kyla 70 pagrindinių pasaulio tautų.
Žinoma, galima sakyti, kad pasaulyje egzistuoja kur kas daugiau tautų, bet ne visos jos laikomos tokiomis, mat kažkaip išaugo iš pagrindinių tautų ir dabar yra jų dalis. Be to, jos neturi savo pačių šaknies, tik variacijas.

Iš 2016 m. spalio 30 d. pamokos rusų k.

Kas yra sielos sudužimas?

Visas pasaulis – tai dešimt sfirų

Aš ir mano pirmos devynios sfiros

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai