Klausimas. Kuo paaiškinti tai, kad nepakenčiu seminarų, man nepatinka toks bendravimo, mokymosi būdas?
Atsakymas. Puikiai jus suprantu. Tęskite, kiek galite, ir pamažu viskas ateis.
Yra žmonių, kuriems itin sunku sėdėti seminaruose, sunku suartėti su kitais. Reikia metų ar net dešimtmečių, kol žmogus supranta, kodėl seminarai būtini. Ir vis tiek kaskart ateiti į juos jam bus sunku.
Aš asmeniškai pagal savo prigimtį – visiškas vienišius. Uždarykite mane, sakykim, kalėjime, tik duokite visa, kad būtina, – kompiuterį, knygas, net durų galite neužverti – niekur neišeisiu. Mano prigimtis laikys mane viduje.
Yra žmonių, kurie itin mėgsta kompaniją, negali sėdėti namuose, jiems reikia sukiotis gatvėje, bendrauti su kitais. Tokiems žmonėms patinka seminarai, jie iš jų gauna didelį malonumą.

Iš 2017 m. spalio 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Seminaras: nekritikuoti ir nesiginčyti

Seminaras: savo reakcijų analizė

Žingsnis po žingsnio

Klausimas. Baal Sulamas rašė, kad kritika – minčių srityje garantuoją sėkmę ir raidą. Kodėl per seminarus, priešingai, draudžiama kritikuoti, ginčytis, leistis į asmeninius dialogus?
Atsakymas. Baal Sulamas sakė tai apie visiškai skirtingus dalykus. Jis rašė, kad kritinis požiūris visuomenėje, visuose visuomeniniuose santykiuose ir sferose yra būtinas norint vystytis. Ir tai natūralu. Suprantama, tai visiškai racionalus požiūris.
Tačiau grupėje turime pakilti virš asmeninių santykių aiškinimosi, nemalonumų ir tarpusavyje jaučiamo atstūmimo. Tad ten negali būti jokios kritikos. Tik tarpusavyje vienytis, kol paaiškės, kad myli visus.
Juk savo vaikus myli, kad ir kokie jie būtų. Net jeigu tavo vaikas chuliganas, bet kai šitai sako kaimynas, imi jį ginti, nors supranti, kad kaimynas teisus. Taip ir čia.

Iš 2017 m. spalio 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas gimsta ginčuose?

Seminaras: savo reakcijų analizė

Apie ką kalbame seminare?

Klausimas. Rate kiekvienas būna dviejose skirtingose fazėse: kai duoda ir kai gauna; kai kalba ir kai klauso. Kuo skiriasi kiekviena fazė? Kur esame lygūs – kai tylime?
Atsakymas. Mes ničniekur nelygūs, tik jeigu visi sieksime suartėti tarpusavyje, kad atskleistume tarp mūsų bendrą davimo ir meilės savybę, vadinamą Kūrėju.
Jeigu taip nesuartėjame, tai niekaip nebūsime lygūs. Lygybė tarp mūsų – tai pastangos suartėti su Kūrėju, kuriame mes susijungiame.

Iš 2017 m. spalio 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie ką kalbame seminare?

Kas yra lygybė?

Pasaulinės grupės dvasinė piramidė

Klausimas. Jeigu seminare kalbu – esu duodantis, o kiti dalyviai gaunantys? Arba priešingai: jei jie kalba, suvokiu juos kaip pačius didžiausius pasaulyje?
Atsakymas. Nebūtinai. Galiu kalbėti ir gauti, o ne duoti. Viskas sąlygiška, t. y., priklauso nuo žmogaus ketinimo.
Klausimas. Sunkiausia kieno nors klausytis. Jei matau žmogų pirmąsyk, kaip galiu jį išaukštinti, kad įstengčiau klausyti?
Atsakymas. Turiu įsivaizduoti esąs Kūrėjo veikimo zonoje, Jis per mano draugus kreipiasi į mane.
Todėl, pirma, mane domina, ką sako draugas, antra, kaip į tai reaguoju. Galbūt į tai žvelgiu gerai, su meile, jauduliu, atleidimu, o galbūt blogai – su kritika, nepasitenkinimu, neapykanta.
Stebiu savo reakcijas ir taip kylu virš jų ir virš visko, ką sako draugas, susijungiu su juo.
Kūrėjas nurodo man, kokioje būsenoje esu. Kad ir ką kiekvienas sakytų rate (net jei ir nemėgstu to, man tai nepatinka, atsibodo), turiu nepaisant šių pojūčių pasiekti meilės jiems, net jeigu jie kalbės pačius nemaloniausius dalykus. Juk žiūriu ne į juos, o į tai, kad per juos kalba Kūrėjas.
Klausimas. Sakykime, įdėmiai stebiu savo reakcijas į tai, ką jie sako. Ir ką daryti su tokiu stebėjimu?
Atsakymas. Analizuoti, kiek tu su jais sutinki ar ne, ir stengtis savo atsakymuose pakilti virš savojo egoizmo.

Iš 2017 m. spalio 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Žingsnis po žingsnis

Kur atskleisti Kūrėją?

Apei ką kalbame seminare?

Klausimas. Kodėl per seminarą negaliu kalbėti apie savo jausmus? Ar turiu juos slėpti?
Atsakymas. Neturi jų slėpti, tiesiog tavo egoistiniai jausmai niekam neįdomūs, per juos negalėsi mūsų ištaisyti, mūsų pakelti.
Jei kalbėsi kapotomis frazėmis iš knygos, vargu, ar įkvėpsi draugus, nes visiems aišku, kad jas perskaitei. Iš širdies kalbėti irgi nelabai reikia, nes mes, egoistai, jausime tai, ką jauti širdyje, ir tau galime pakenkti.
Paprastai kabalistai kalba apie bendrą kilimą, apie Kūrėjo didybę savo žodžiais. Tačiau, iš principo, geriausia kalbėti apie grupę: kokia tai ypatinga sistema, per kurią galime susilieti su Kūrėju ir visą pasaulį atvesti į naują, būtiną būseną.

Iš 2017 m. spalio 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie ką kalbame seminare?

Ratas ir egoizmas – dvi nesuderinamos formos

Kas gimsta ginčuose?

Klausimas. Iš kur kilo visos seminaro taisyklės: kalbėti iš eilės, anuliuoti save, nekritikuoti? Juk, priešingai, ginče gimsta tiesa.
Atsakymas. Visos seminaro taisyklės remiasi kabalistų aprašytais pagrindais pradedant „Knyga Zohar“, kai dešimt didžiųjų kabalistų susirinko draugėn, pasislėpė uoloje ir ten parašė šią Knygą. Iš ten ir kilo „dešimtuko“ samprata, kaip joje jungtis, ką su ja daryti.
Vėliau mano mokytojas Rabaš itin detaliai aprašė tarpusavio santykius dešimtuke, pabrėždamas, kad visi pagrindai, kokie turėtų būti žmonių santykiai rate, nesusiję su psichologinėmis treniruotėmis.
Tvirtinimas, kad ginče gimsta tiesa – visiškai neteisingas. Kaip ginče gali gimti tiesa, jei visi egoistai, visi galvoja neteisingai, o nuo to, kad jie ginčysis, iš dešimties egoistinių tiesų gims dar dvidešimt, trisdešimt, keturiasdešimt tokių tiesų.
Nemačiau, kad tiesa gimtų ginčijantis. Tam reikia, kad žmonės būtų ypatingi ir suprastų, kaip išnaudoti šį principą esant ribotoms galimybėms.
Kabaloje tai visiškai nepriimtina. Negali būti jokių ginčų, nes tiesa mums turi ateiti iš kito pažinimo lygmens – ne mūsų! Mums savyje nėra ko ieškoti. Man rodos, žmonijos istorija mums tai tiksliai parodė: iš savęs nieko gero neištrauksime.
Tad ieškoti nieko nereikia, „tiesos“ taip pat. Turime taip susiburti, kad pritrauktume sau aukštesnįjį švytėjimą, Šviesą. Ir tuomet mums viskas pasiseks.

Iš 2017 m. spalio 8 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip atsiskleidžia Aukštesnysis pasaulis?

Dešimtukas kaip susiliejimo instrumentas

Dvasinis pasaulis, materialus pasaulis

Klausimas. Jei kariaujančių kareivių motinos kviečia žmones vienytis, ar tai padeda jų sūnums ir visai šaliai?
Atsakymas. Tikroji socialinė vienybė nėra gražūs žodžiai ir neįprasti „receptai“. Būtent iš kabalos mokslo galime pasiimti nurodymų, kaip tai įgyvendinti. Juk šis mokslas autentiškas, tai gili išmintis, tikras mokymas. kuris  buvo slėpiamas tūkstantmečius, kad šiandien būtų atskleista ir suteiktų mums tikrosios vienybės metodiką.
Norint ja pasinaudoti, reikia apsilankyti mūsų seminaruose ir juose mokytis, kaip belstis į žmonių širdis, kad jie panorėtų vienytis, kad suprastų, jog vienybė – tai amžinas tikslas, kurį kas akimirką turime sau atnaujinti. Juk taip pakylame aukščiau mus skiriančių jėgų, ir iš tikrųjų tampame viena visuma.
O svarbiausia, kuo stipriau to siekiame, kuo daugiau įdedame pastangų, kad taptume kaip vienas, tuo stipresnis Gamtos jėgos poveikis. Veikdami šią jėgą „iš apačios“ suteikiame jai galimybę stoti tarp mūsų ir sujungti mus. Mes įsileidžiame į vidų Šviesą, kad ji padarytų iš mūsų vieną visumą pagal principą „kaip vienas žmogus, su viena širdimi“.