Video klipas rusų k.

Pasaulinis kongresas Maskvoje, antroji pamoka

Klausimas: Sakote, kad moteris nepritraukia Šviesos. Tai kas padeda jai išsitaisyti?
Atsakymas: Moteris nepritraukia Šviesos. Šviesą pritraukia vyrų grupė. Moteris gauna šią Šviesą iš vyriškosios dalies, ir moters dėka Šviesa pagimdo kitą pakopą.
Kaip kad mūsų pasaulyje: vyras iš olos išeina į medžioklę, atneša mamutą ir visi turi ko valgyti. O moteris gimdo ir saugo namų židinį. Tai natūrali teisingo judėjimo ir vystymosi gamtoje forma. Todėl reikia kartu, taip pat natūraliai, dalyvauti šiame procese.
Nutolome nuo viso šito ir susipainiojome santykiuose, todėl tokia visuomenė. Turime grąžinti ją į harmoniją su gamta.
Jokių dirbtinių įstatymų čia niekas nekuria. Kabala kalba viena: tyrinėk gamtą, būk harmonijoje su ja ir kartu su ja po truputį pasieksi pačią aukščiausią būseną – begalybę, amžinybę, tobulumą.

Iš 2011 m. birželio 10 d. antrosios pamokos Maskvos kongrese

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulio vienybė – harmonijoje tarp vyro ir moters

Be moterų nepagyvensi…

Moteris – permainų vieta

Klausimas: Kas traukia vyrą prie konkrečios moters? Ar yra šios traukos dvasinė šaknis?
Atsakymas: Jeigu nagrinėsime šį klausimą mūsų pasaulio lygmenyje, tai čia žmonės patiria potraukį gyvūniniame, fiziologiniame lygmenyje.
Lygmuo „žmogus“ mumyse – tai pakopa, kurioje turime susijungti, kad atskleistume Kūrėją, kitą egzistavimo lygmenį. Todėl renkuosi sau porą ne pagal išorinius požymius (lygmenyje „siela“ fiziologinis kūnas neegzistuoja), aš renkuosi tą, kuris galės man būti maksimaliai naudingas siekiant tikslo.
Taip pat renkamės draugus, grupę ir knygas. Kiekviename žingsnyje visada renkuosi pačią naudingiausią priemonę.
Ir jeigu įsivaizduosime, kaip tuokiamasi pagal dvasinio pasaulio sąlygas, tai atsižvelgdamas į visas esamas galimybes pasirenku tą moterį, kuriai padedant pačiu trumpiausiu ir efektyviausiu keliu ateisiu į tikslą.
Ir, aišku, kad renkantis porą visi šio pasaulio privalumai netenka savo svarbos. Pats žmogus dėl savęs šitai pasirenka. Tikiuosi, kad pamatysime savo aplinkoje tokias poras.

Iš 2011 m. kovo 8 d. paskaitos auditorijoje „Kabala tautai“

Klausimas: Kodėl moteris visada nesutaria su anyta?
Atsakymas: Abi šios moterys turi bendrą norą valdyti tą patį vyrą. Žinoma iš Toros, kad anksčiau buvo atvirkščiai.
Prieš vedybas vyras atvesdavo savo sužadėtinę į tėvų namus, pas mamą, kur ji sukdavosi jam įprastoje aplinkoje. Tokiu būdu moteris suprasdavo būsimo vyro charakterį ir gaudavo iš jo motinos visą informaciją apie jį, kad teisingai prie jo prisijungtų.
Vyras gi yra tarp dviejų moterų – savo motinos (aukštesniosios, Binos, ir žemesniosios, Malchut). Štai kodėl vyrams natūralu su žmona tam tikru lygiu elgtis kaip su mama ir dažnai matyti joje savo mamą.
Visa tai iš tikrųjų nusileidžia į mūsų pasaulį iš dvasinio, taigi, moterims verta atleisti savo vyrams už tai, kad jie tokie.

Iš 2011 m. kovo 8 d. paskaitos „Kabala liaudžiai“

Pasaulinis kongresas Maskvoje, antroji pamoka

Jokiu būdu negalima suvokti santykių tarp vyrų ir moterų kaip priešiškų. Atvirkščiai, privalome matyti vienas kitame pagalbininką. Jeigu kalbame apie pasaulio vienybę, tai pirmiausia ji yra dviejų pasaulio dalių – vyriškosios ir moteriškosios – tarpusavio palaikymas.
Šios dalys kyla iš bendros kūrinio šaknies: Kūrėjas, Šviesa, ir noras, indas, pripildomas Šviesa. Be to, šis indas patiria įvairias savo pokyčių formas. Šiame inde abu – ir vyriškoji, ir moteriškoji dalys, turi dirbti poroje, kaip idealioje šeimoje.
Bendras kolektyvinis vyro pavidalas su bendru kolektyviniu moters pavidalu turi dirbti kartu, bendrai, abipusiai, aiškiai suprasdami kiekvieno iš mūsų prigimtį. Vyras suvokia save ir moteriškąją prigimtį, moteris suvokia save ir vyriškąją prigimtį, ir mes sveikai, protingai, kaip suaugusios, kaip išsilavinusios, rimtos, siekiančios bendro tikslo dalys veikiame dėl šito tikslo.
Tikslas pasiekiamas tarpusavio ryšyje. Yra sakoma, vyras ir moteris ir Kūrėjas tarp jų. Kitaip tariant, Kūrėjas atskleidžiamas būtent teisingame tarpusavio ryšyje, ekrane, atsirandančiame tarp Šviesos ir noro. Taip turime be perstojo papildyti vienas kitą.
Nėra nei vienos dalies, nei smulkiausios dalelės, nei vieno reiškinio gamtoje, mūsų santykiuose ir mūsų pasaulyje, ir dvasiniuose pasauliuose, kur nors kokiame smulkiausiame aspekte nebūtų abipusio vyriškosios ir moteriškosios dalies viena kitos papildymo, susijungimo, susiliejimo.
Mūsų pasaulyje tai visiškai nepasireiškia. Mes neįsivaizduojame šio abipusio papildymo, susijungimo, susiliejimo, o dvasiniame pasaulyje tai – privaloma sąlyga. Atsižvelgiant į tai, kokiuose lygiuose būsime, jie bus apibrėžiami būtent abipusiu papildymu, abipusiu susijungimu, kol susiliesime į vieną.
Taigi, teisinga mūsų bendro darbo samprata yra pati svarbiausia sėkmės sąlyga.
Pasakyčiau taip: nėra nė vienos problemos, kurią išsispręstų atskirai vyrai arba moterys, nes jos visada sprendžiamos viena per kitą, kitaip tariant, moteriškosios problemos sprendžiasi per vyrus, o vyriškosios – per moteris.
Vyrų požiūris, kad galima egzistuoti atskirai: „Tegul jos eina sau!“ (paprastai ši frazė skiriama moterims) ir „Mes patys viską išspręsime, patys viską padarysime!“ yra visiškai neteisingas. Moterys, suprantama, irgi neteisios, jeigu mano: „Vyrai kažką padarys, išspręs, ir viskas bus gerai, o mes jau šalia jų kažką gausime.“
Iš pradžių, nuo paties pirmo žingsnio turi būti tikslus vidinis kontaktas. Ne išorinis, ne fizinis, netgi ne vizualinis ar verbalinis, o būtent vidinis kontaktas, kuris įvyksta tik per Aukštesniąją jėgą, per kitą pakopą, o ne tiesiogiai tarp mūsų. Toji Aukštesnioji pakopa pasireiškia šiame susijungime. Kitaip tariant, tarsi yra minusas ir pliusas, o tarp jų – koks nors pasipriešinimas, arba įrenginys, kuris pradeda veikti būtent dėl prie jo prijungtų skirtingų polių.

Iš 2011 m. birželio 10 d. antrosios kongreso pamokos Maskvoje

Daugiau šia tema skaitykite:

Ko trūksta dvasiniam vyrų tobulėjimui?

Moteris – permainų vieta

Moteriškas indėlis

Klausimas: Kodėl visuomenėje klesti nepagarbus požiūris į moterį? Kodėl vyrai mano moteris esant žemiau už juos?
Atsakymas: Toks požiūris kyla iš to, kad moteris negali pati pasiekti dvasingumo, todėl ji yra priklausoma nuo vyro.
Mūsų bendrąją sielą sudaro vyriškoji ir moteriškoji dalys. Moteriškoji dalis, nukva, – tai noras užsipildyti.
Mūsų pasaulyje jis pasireiškia tuo, kad moteriai reikia namų, ji turi gimdyti vaikus ir rūpintis jais. Vaikai pasiglemžia visą jos gyvenimą. Ir todėl ji labiau negu vyras priklauso nuo visuomenės. Jai būtinas stabilumas, užtikrintas rytojus.
Kitaip tariant, moteris jaučiasi labiau nepatenkinta, ir tai prielaida jos dvasiniam vystymuisi, tačiau mūsų egoistiniame pasaulyje tai laikoma silpnybe.
Dvasiniame judėjime – viskas atvirkščiai. Juk kuo didesnis noras, tuo daugiau žmogus pasiekia. Mes, kūriniai, priklausome tik nuo noro. Ir jeigu šis noras nukreiptas teisinga linkme, tada tai ir yra raktas į sėkmę.
Todėl, jeigu vyrai nepersiima moterų norais, jie negali dvasiškai tobulėti.

Iš 2011 m. kovo 4 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Laimė dviems

Moteris – permainų vieta

Netikra lygybė

Video klipas rusų k.

Pasaulinis kongresas „WE!“ Naujajame Džersyje, 2-oji pamoka

Klausimas: Kai stengiamės susijungti, moterų taškai širdyje susijungia tarpusavyje, o vyrų taškai širdyje irgi susijungia tarpusavyje, ar tai nesvarbu?
Atsakymas: Visos sielos susijungia kartu, nes mes – viena siela. Baal Sulamo straipsniuose rašoma, kad pasaulyje egzistuoja tik viena siela, sudaryta iš vyriškosios ir moteriškosios dalių. Šios dvi dalys tarpusavyje sukuria ryšį, kuris suteikia galimybę gimti naujai gyvybei.
Mūsų pasaulyje vyras ir moteris kartu pagimdo savo pratesimą – sūnus ir dukteris. O dvasiniame pasaulyje susijungdami kartu pagimdome naują pakopą irgi vadinamą „sūnumi“ ir „dukra“. Išeina, kad tarp mūsų yra Kūrėjas, kaip pasakyta: „Vyras ir žmona − Šchina tarp jų“, ir galiausiai visi trys susijungia ir tampa viena visuma – tai ir yra kita pakopa.
Tad moterų užduotis tokia pati kaip ir vyrų ir netgi didesnė, juk moteris turi chisaroną (nepripildytą norą). Ji verčia vyrą tobulėti, išeiti iš namų, kad jis uždirbtų, išlaikytų šeimą, kad būtų atsakingas. Tas pats vyksta ir dvasiniame pasaulyje.
Todėl mes, vyrai, labai tikimės, kad moterys prisiims atsakomybę už vyrų tobulėjimą, bus aktyvesnės ir dar labiau mus spaus. Nes noras kyla iš moteriškosios dalies, o realizuojamas – vyrų, tačiau be moterų noro vyrai negali jo išpildyti.
Todėl moterims būtina suvienyti jėgas, kad pareikalautų iš vyrų tikresnio tarpusavio susijungimo, kuris atneš Šviesą moterų norui. Taip mums reikia dirbti kartu.

Iš 2011 m. balandžio 4 d. 2-osios kongreso Naujajame Džersyje pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Moteris – permainų vieta

Ypatingas spaudimas

Mūsų jėga – mūsų silpnybėje

Klausimas: Ką reiškia būti laiminga? Kuo moteriška laimė skiriasi nuo vyriškos?
Atsakymas: Galų gale abiejų laimė − suvokti savo sielos šaknį. Ten jie ras tobulumą, pasitenkinimą, pripildymą.
Tačiau, nežiūrint į tai, kad jie eina šiuo keliu kartu, jų pojūčiai visiškai skirtingi. Taip pat Acilut pasaulyje Zeir Anpin gauna Šviesas iš jį pagimdžiusio parcufo Aba ve Ima, o Malchut gauna tik iš jo, panašiai kaip jaunesnioji sesuo, nors jos padedamas jis pakilo.
Jų tikroji vienybė realizuojasi Binoje – tada jie pasiekia išsitaisymą, kuris vadinasi: „du didieji šviesuliai“. Zeir Anpin ir Malchut kartu pakyla į šią pakopą ir tarp jų įsivyrauja tikroji lygybė, bendras tobulumas. Tai galima tik bendrame vedančiame į tikslą ir į susiliejimą su Kūrėju kelyje.
Mūsų tai dar laukia, tačiau jau dabar reikia šito siekti, suprasti šį procesą ir priėjimą prie jo. Taip sprendžiama dabartinės krizės problema.

Iš 2011 m. kovo 8 d. pokalbio apie moterį

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinė šeima

Moterų grožis – ne išpaikimas

Moterys ieško prasmės