Kabalos mokslas ir gyvenimo prasmė

Kokybinių pokyčių laikas

rima — Sun, 05 Feb 2012 07:00:56 +0000

Kai žmogus prieina savo vystymosi negyvajame lygmenyje ribą ir privalo pakilti į kitą lygmenį – augalinį, jis pradeda jausti esąs skirtingas nuo kitų, pajunta nepritarimą, praranda vidinę ramybę.
Taip yra ne dėl kažkokių paprastų gėrybių trūkumo: maisto, sekso, šeimos, pinigų, garbės, žinių. Jam trūksta kokybiškesnio prisipildymo: supratimo, dėl ko jis gyvena, kokia gyvenimo prasmė, priežastis, tikslas.
Jam nebepakanka tiesiog save pripildyti, pasisotinti tarsi kūdikiui – ir tai vadinama augaliniu žmogaus vystymosi lygmeniu. Šiandien žmonija priartėjo prie pakilimo į šį augalinį lygmenį, kurio link ėjome tūkstančius metų. Mūsų dar laukia gyvūninis ir žmogiškasis lygmenys.
Reikalas tas, kad visa pasaulių sistema yra sukurta kaip piramidė – ji labai plokščia. Didžiausią jos dalį užima negyvoji gamta, kurios vystymuisi prireikė 15 mlrd. metų. Virš jos – augalinė dalis, egzistuojanti apie milijoną metų, gyvūninė – pusės milijono metų ir žmogaus – viso labo 50 tūkstančių metų.
Kuo aukštesnis vystymosi lygmuo, juo greičiau vystomasi – laikas susispaudžia – tą visi matome. XX amžiuje išgyvenome tiek, kiek nepatyrėme per visą žmonijos istoriją. O dabar mes vos užbaigėme pirmuosius dešimt XXI a. metų – ir pažiūrėkite, kiek jau įvyko pokyčių! Mėnesis po mėnesio viskas greitės.
Žinoma, mes dar jausime smūgius ir nuopuolius, laikas tai greitės, tai lėtės. Tačiau nereikia stebėtis, kad ankstesnis žmogaus vystymasis vyko tokį ilgą laiką, milijonus metų, o dabar mes taip greitai vystomės. Taip pasireiškia kokybiniai skirtumai tarp negyvojo, augalinio, gyvūninio ir žmogiškojo lygmenų.
Viską lemia kokybė. Šiandien vien savo mintimi išsprendi daugiau problemų nei kažkada galėjai pasiekti sunkiu darbu per šimtą tūkstančių metų. Čia slypi skirtumas tarp kokybinės ir kiekybinės jėgos. Vienas žmogus gena paskui save dešimties tūkstančių karvių bandą ir jas atveda, kur reikia. Jos klauso ir eina paskui jį, todėl kad jaučia jį esant žmogumi. Jos instinktyviai supranta, kad jis geriau žino ir pasirūpins jomis.
Tokia yra kokybinės jėgos galia, ji labai sutrumpina laiką, judėjimą, vietą, juk veikiama kokybe. Pažiūrėk į savo mobilųjį telefoną – šioje mažoje dėžutėje yra daugiau mokslinių pasiekimų negu žmonija kažkada atskleidė per šimtą tūkstančių metų.
Todėl kokybiškai nauji reiškiniai, šiandien atsiskleidžiantys mūsų gyvenime, atveda prie tokių staigių ir veržlių pokyčių. Jie mus labai painioja, juk kol kas nesuprantame, kur slypi jų priežastis ir tikslas.
Žmonijai teks pasikankinti, kol ji atskleis sau metodiką ir supras, kad su ja galima tęsti egzistavimą, progresuoti ir gauti atsakymus. Gal mes kol kas ir nesuprantame tų atsakymų, bet jau nujaučiame, kad mums atsiskleidžia tiesa. Kuo giliau aš įeinu vidun, tuo daugiau sau atskleidžiu, t. y. anksčiau ar vėliau, aš viską suprasiu.
Taip jausis kiekvienas žmogus. Tuomet jis deramai įvertins kabalos mokslą ir pradės jį realizuoti.

Iš 2011 m. rugpjūčio 26 d. pamokos pagal straipsnį iš knygos „Šamati“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimas reiškia priklausomybę vienas nuo kito

Žmogus, kuris nepasiduoda

Gyventi bėgant nuo prasmės

Atverti žmonijai akis

rima — Sat, 04 Feb 2012 06:00:40 +0000

Klausimas: Integralaus auklėjimo metodika suaugusiesiems susideda iš teorinės ir praktinės dalies. Norėtųsi smulkiau išnagrinėti teorijos kursą. Koks informacijos paketas privalomas žinoti kiekvienam žmogui Žemėje?
Atsakymas: Svarbiausias kursas – psichologija.
Tačiau bazinis kursas skirtas žmonijos ir bendrai visos gamtos evoliucijai. Visų pirma, jis aiškina visatos vystymąsi, pradedant Didžiuoju sprogimu arba tam tikru stebimu tašku. Kas buvo iki tol, kol kas nežinome.
Evoliucinis vystymasis buvo nuoseklus, vyko palaipsniui sunkėjant materijai, kai iš elementariųjų dalelių pradėjo formuotis „plytelės“, iš „plytelių“ – „pastatai“: dujos, planetos, žvaigždės ir kiti objektai, kurie palaipsniui susidarė iš šių dujų.
Tada susiformavo mūsų Žemė ir unikali Saulės sistema. Mes iki šiol neradome ir nerasime nieko panašaus visatoje, nepaisant to, kad nuolatos atrandame naujų planetų. Tai patvirtina, kad gyvenimas mums pažįstamu pavidalu iš tikrųjų unikalus.
Turime jį išgvildenti: kokia tai išskirtinė ypatybė šioje negyvoje visatoje, persmelktoje daugybės jėgų, vystymosi idėjų, tam tikro sumanymo. Staiga šis sumanymas pradeda vystytis ne tik negyvosios materijos objektuose, bet ir augalinėje, gyvūninėje ir žmogaus prigimtyje. Sukrečiantis ir nesuprantamas reiškinys! Paversti negyvąją materiją į augalinę, o augalinę į gyvūninę…
O žmogus – dar mažiau suprantamas fenomenas: kuo gi jis skiriasi nuo gyvūno; kur yra ta riba ir kuo jis ypatingas? Žinoma, galime žmogui labai daug priskirti, tačiau iš esmės visiškai tikslaus, aiškaus apibrėžimo, kuo žmogus skiriasi nuo gyvūno, kol kas dar neradome.
Reikia paaiškinti visiems žmonėms Žemėje pačią sąvoką „gyvenimas“: kaip materija vystosi, tobulėja, pereina tam tikrus etapus, panašius į tuos, kuriais vystosi ir visata – visus pritrenkiančius virsmus ir metamorfozes.
Paskui, ir tai svarbiausia, pereiname prie žmonių visuomenės studijų: kaip ji vystosi, veikiant atsiradusiam ir augančiam egoizmui; kur slypi egoizmas. Yra rūšių išsaugojimo lygio egoizmas – prigimtinis egoizmas, o yra toks egoizmas, kuris jau pastato save priešpriešiais kitiems. Kitaip tariant, kiekviename evoliucijos lygmenyje mūsų egoizmas verčia mus vystytis. Kodėl jis vystosi iš savo negyvojo lygmens į augalinį, o paskui – į gyvūninį ir žmogaus lygmenį?
Kai pasiekiame „žmogaus“ lygmenį, kuriam, tarkime, šimtai tūkstančių metų, jame jau pradeda vystytis jo vidinė esybė, kuri taip pat pereina šias keturias stadijas.
Egoistiniai norai, kurie stumia mus pirmyn, vystosi iš negyvosios formos į augalinę, gyvūninę ir žmogaus. Todėl šiandien priėjome prie tokio audringo eksponentinio žmonijos vystymosi. Pažiūrėkite, kaip staigiai išaugome per XX amžių!
Mums reikia paaiškinti visą istoriją, kurios ašis – egoistinis žmogaus vystymasis. Būtent egoizmo vystymasis verčia mus be perstojo keistis, tobulinti technologijas, pramonę, visuomeninius tarpusavio santykius, formacijas, keisti šeiminius principus, kultūrą. Visa tai lemia mūsų egoizmas. Egoizmo esmė, jo ypatumas pasireiškia ir kiekviename žmoguje, ir žmonių grupėje, palaipsniui suformuodamas tautas ir civilizacijas.
Didžiulį susidomėjimą kelia pačios žmonijos istorija: kodėl vyksta vieni ar kiti dramatiški įvykiai, technologijų proveržiai, revoliucijos. Jeigu į visa tai žvelgsime įvairių augančio egoizmo formų požiūriu, tai istorijos raida įgis pakankamai rimtą pagrindą. Žmogus staiga pamato savo atsiradimo šaltinį ir kitokį savęs, kaip evoliucijos vystymosi elemento, suvokimą. Vystymosi į ką? Tai klausimas.
Šiandien į šį klausimą jau galime atsakyti, nes egoizmas, pradedant nuo XX a. vidurio, baigė vystytis, todėl prasidėjo visuotinės depresijos laikotarpis – ne ekonominis, kurį matome pastaruoju metu, o vidinis, kai žmonės vis aštriau klausia apie egzistavimo prasmę. Tai, kas anksčiau buvo filosofų duona, ir net ne visų, šiandien tapo kasdienybe paprasto žmogaus, kuriam šis klausimas kyla nesąmoningai. Jis nejaučia paties klausimo, bet jaučia tuštumą, depresiją. Dėl to žmonės griebiasi narkotikų, teroro, nesutaria šeimos ir t. t.
Būtina parodyti, kaip egoizmas, kuris iš pradžių vystosi tiesia linija, paskui eksponentiškai, o paskui išeina į soties liniją, atveda mus prie to, kad dabar, šios soties linijos gale, vyksta jo integracija.
Susiduriame su nauju, visiškai nesuprantamu mums paveikslu, kai jaučiamės integraliai susiję. Drugelio efektas: visos mintys, visi norai perduodami vienas kitam. Žinoma, atitinkamai vystosi internetas, visuotinis ryšys, pasaulinė komunikacija. Egoizmas skatina mus vystyti būtent tarpusavio ryšių technologijas. Bet viduje mes nesivystome.
Įdomu, kad šis egoizmas nepaliečia mūsų vidinio ryšio, t. y. jis susaisto mus tarpusavyje, bet tik griežtai gamtos lygyje. O ten, kur turime būti tarpusavyje susiję jau mūsų valios pastangomis, jis neveikia. Visiškai akivaizdu, kad privalome dalyvauti šiame procese asmeniškai.
Galiausiai, tyrinėdami visą paveikslą, matome, kad gamta palieka mums tarsi tarpą mūsų vidiniame ryšyje. Ir jeigu mes jo neužpildysime, tai būsime panašūs į didžiulį integralų mechanizmą, analoginę sistemą, kurioje viskas tarpusavyje susiję, bet to, kas svarbiausia – mūsų sąmoningo dalyvavimo sujungiant visus sistemos elementus – nėra. Vadinasi, sistemos smegenys atjungtos. Mūsų laikais tai jaučiama vis labiau ir labiau.
Užuot įjungę šią dalį, tai yra susivieniję, sukūrę tarpusavyje bendrą norą ir bendras mintis, mes bandome išspręsti šiandienines integralias problemas senais tiesioginiais, egoistiniais metodais, kitaip tariant, žaidžiame protekcionizmą integralių tarpusavio veiksmų lauke, todėl šios dvi sistemos visiškai netinka viena kitai. Pastaruoju laiku mūsų sprendimų priėmimas, jų įgyvendinimas nuolatos atneša žlugimą, bankrotą, bendrą nesantaiką ir susiskaldymą.
Žmonija pradeda suvokti, kad jai nieko neišeina šiandieniniame gyvenime, ir ieško to priežasties, bet dėl to paties egoizmo dar nėra pasiruošusi klausytis kokių nors paaiškinimų ir sunkiai tam ryžtasi.
Dėl to mes susiduriame su didžiule problema. Mūsų pirmoji užduotis – pamažu išaiškinti tai, remiantis mokslo duomenimis ir gerbiamų mokslininkų nuomonėmis. Reikia atskleisti žmogui visatos sistemą, jos judėjimą ir mūsų vietą joje. Reikia jam parodyti tą darbą, tą pripildymą, kurį mes patys sąmoningai, savo aiškiu dalyvavimu turime atlikti šioje sistemoje, užbaigti ją, privesti iki uždarymo, iki harmonijos. Tai bazinis kursas.

Iš 2012 m. gruodžio 12 d. pokalbio apie integralų auklėjimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Integralusis auklėjimas = laisvė

Manojo „Aš“ filosofija

Gyvenimas reiškia priklausomybę vienas nuo kito

ES politikai – keiskite ekonomiką!

rima — Fri, 03 Feb 2012 06:02:48 +0000

Nuomonė (V. Potaninas, 30 proc. bendrovės „Norilsko Nikelis“, „Reuters“, Jungtinė Karalystė): Europos lyderiai, bandantys kovoti su ES skolų krize, susidūrė su neišsprendžiama problema, kuri nusmukdys ekonomiką ir gamybinius pajėgumus.
Jei aš būčiau Europos politikas, nusižudyčiau. Aš nesuprantu, kaip galima suderinti Vokietijos ir Graikijos interesus! ES plėtėsi labai greitai ir nesukūrė ES narių interesų pusiausvyros mechanizmo. Dabar ES turi pasirinkimą: pašalinti šalį iš ES arba palikti ir sumažinti išlaidas. Bet sumažinti išlaidas ne kiekviena pasiruošusi.
Gamybos perkėlimas į besivystančias rinkas išsekino daugelio Europos šalių turtus, joms teko dirbtinai išlaikyti aukštus gyvenimo standartus skolinantis. Versle, jei įmonė neneša pelno, ją uždaro – bet negalima uždaryti tokios šalies kaip Graikija.
Komentaras: Krizė praris visus! Ruoškitės visi tam, kad jūsų gamybinių pajėgumų prireiks tik saikingam gyvenimo būdui palaikyti. Apie gamybos augimą pamirškite! Augimo procentai tereikalingi jums, potaninams, kaip varžybos „kas kurį peržais“.
Ateities ekonomika rūpinsis patenkinti tik saikingus visų žmonių poreikius, o krizė privers (per suvokimą ar per kančias) valdančiuosius gamybą potaninus, prekybininkus, valdžią suprasti šias gamtos sąlygas ir būtinybę dirbti tik dėl šių tikslų.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tokia, kokia dabar, ES ateities neturi

Vokietija: ES gelbėjimo projektas

Europai grasina pabaisos

Gyvenimas reiškia priklausomybę vienas nuo kito

rima — Fri, 03 Feb 2012 06:00:33 +0000

Klausimas: Nesuprantama, kam reikėjo milijardus metų vystyti negyvąją gamtą, jei ji visiškai nėra susijusi su žmogumi? Ko galime iš jos pasimokyti?
Atsakymas: Mokslas sako, kad Visata atsirado dėl Didžiojo sprogimo. Energijos kibirkštis prasiveržė į tuščią erdvę ir pradėjo kurti šiame vakuume visas materijos rūšis. Taip atsirado visos galaktikos, žvaigždės, įvairios medžiagos formos.
Materija susiformavo iš pačios pirmapradės būsenos – iš neutrinų ir kitų elementariųjų dalelių. Mokslininkai iki šiol nežino visų dalelių, iš kurių susidaro medžiaga.
Vėliau materijos dalelės pradeda artėti ir jungtis viena su kita, sudarydamos visokias formas – taip jau susidarė elektronai, protonai, neutronai. Visas vystymosi procesas – tai medžiagos dalelių jungimosi procesas. Jungimasis vyksta nesąmoningai, veikiant gamtos jėgoms, kurios vadinamos negyvosiomis – ir dėl to trunka taip ilgai.
Galiausiai, materija susijungia pagal tam tikrus dėsnius – jungimosi formules tarp pliusų ir minusų. O paskui ji susijungia tiek, kad iš negyvųjų dalelių išeina augalas – medžiaga gauna galimybę plėstis, augti, pati gimdyti tam tikras naujas savybes – naujas gyvenimo formas.
Visa tai buvo gauta iš pirminės kibirkšties. Skirtumą tarp negyvojo, augalinio, gyvūninio ir žmogaus lygmenų sudaro vis didesnis tos pačios kibirkšties prasiveržimas. Skirtumas, delta tarp dviejų lygių – tai Šviesa! Joje ir slypi gyvenimo esmė, kurią turi augalas. Negyvojoje materijoje nėra gyvybės, ji tiesiog egzistuoja ir viskas.
Visą laiką vyksta prasiveržimas nuo pakopos ant pakopos – po to, kai materija visiškai susijungia su ankstesne pakopa ir baigia savo vystymąsi, pasiekusi visų rūšių susijungimą. Iki tokio laipsnio, kad negyvosios pakopos vystymosi pabaigoje atsiranda radioaktyviųjų medžiagų, kurios gali pačios spinduliuoti energiją. Kitaip tariant, jos visiškai priartėja prie augalinio lygmens, tarsi atlikdamos davimą – ir dėl to jos tokios pavojingos.
Radioaktyvioji medžiaga – jau nepatvari, nes ji turi ypatingų savybių, ypatingą vidinį judėjimą, išmeta iš savęs daleles arba spinduliuoja šviesą ir įvairias bangas.
O augalinėje pakopoje vyksta jau ne paprasta absorbcija ir energijos spinduliavimas, jos perdavimas iš vienos dalelės kitai, ji reikalauja abipusiškumo, laidavimo. Kitaip ji negalės egzistuoti. Aš duodu tau, o tu man pagal tam tikras savybes, ypatingą programą.
Tai jau tikėjimo vienas kitu egzistavimo sąlyga. Juk aš tau duodu, o tu – man, todėl mes turime tikėti vienas kitu! Aš turiu kažkaip tave pajausti, o tu mane, kitaip negalėsime būti susiję vienas su kitu, kad gyventume.
Gyvenimas reiškia, kad aš priklausau nuo tavęs, o tu nuo manęs – medžiagos dalelėmis, kurias mes perduodame vienas kitam, kai susijungiame. Čia iškyla tam tikra nauja esmė.
Lygiai taip vyksta su visa žmonija, kai mes dabar kylame iš savo negyvojo vystymosi lygmens į augalinį. Aš staiga atskleidžiu, kad priklausau nuo tavęs, o tu nuo manęs, dar ir kaip! Aš privalau tau duoti, o tu man, kitaip negalėsime egzistuoti. Baisu jausti tokią abipusę priklausomybę, kol susitaikysime su tuo ir galėsime pasiekti laidavimą.
Reikia, kad pasiekčiau laidavimą ne todėl, kad neturiu kitos išeities, o suprasdamas, kad tuo laimiu nuostabų gerą pasaulį ir tokį gyvenimą, dėl kurio pats panorėsiu šio laidavimo. Laukia įvairių vystymosi pakopų. Tačiau laikas trumpėja, jei anksčiau vystymasis trukdavo milijardus metų, tai šiandien jis bus labai greitas.

Iš 2011 m. rugpjūčio 26 d. pamokos pagal straipsnį iš knygos „Šamati“

Daugiau šia tema skaitykite:

Visas pasaulis – ant mažo plausto

Piramidė

„Viena šeima“ – ne utopija!

Vienybė kaip metodas pasaulinei krizei įveikti (4 dalis)

rima — Thu, 02 Feb 2012 06:01:38 +0000

Nuomonė (D.Sorosas, milijardierius, vienas pasaulinio kapitalo rinkos lyderių): Mums būtina nauja pasaulinė tvarka. Nauja tvarka – ekonominė, visuomeninė ir įstatyminė, bendra šalių ir organizacijų veikla, bendras teisės aktų kūrimas. Turime siekti veikti bendrai pasauliniu mastu.
Jei to nepadarysime, atsidursime prieš bauginančią tikrovę. Tarpusavio santykių sistema iširo, o naujos sistemos sukūrimui prireiks „visų rankų, esančių mūsų laive“. Pasaulio ateitis iš esmės priklauso nuo vienybės ir bendrų veiksmų.
Komentaras: Naujoji pasaulio tvarka – tai visiškai ne ta tvarka, kokią įsivaizduoja pasaulinio kapitalo lyderiai. Jie netinkami jos kūrimui, ir visi dabartiniai jų veiksmai veda pasaulio sunaikinimo link, siekiant nors vienai dienai atidėti savo žlugimą. Naująją pasaulio tvarką turi kurti žmonės, mąstantys integraliai, o ne egoistiškai, jaučiantys pasaulį kaip vieną šeimą, o ne kaip melžiamą karvę…

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienybė kaip metodas pasaulinei krizei įveikti (1 dalis)

Vienybė kaip metodas pasaulinei krizei įveikti (2 dalis)

Vienybė kaip metodas pasaulinei krizei įveikti (3 dalis)

Atsargiai! Pranašystės pildosi

rima — Thu, 02 Feb 2012 06:00:26 +0000

Video klipas rusų k.

www.youtube.com/watch?v=pdv_VmQz7rY

„Šeimos kūrimo“ kursai

rima — Wed, 01 Feb 2012 06:01:33 +0000

Kiekvienas integralaus auklėjimo sistemos kursas turi didelę prasmę, keičiant mus tiesiog kaip asmenybes ir kaip integralias asmenybes visuomenėje.
Iš čia išplaukia jau siauresni, praktiniai kursai – „šeimos kūrimo“ kursai. Tai elgesys šeimoje, tarp sutuoktinių, su vaikais ir su tėvais, auklėjimas, namų ūkio tvarkymas. Čia iškyla labai daug etinio, moralinio pobūdžio klausimų.
Manau, kad visiems tiems kursams turi vadovauti psichologas, remdamasis daugeliu mūsų gyvenimo pavyzdžių: kas buvo ir kas turi būti, kaip nutiesti tiltelį iš mūsų praeitų būsenų – buitinių, santuokinių, namų ūkio tvarkymo, vaikų auklėjimo – į naujas būsenas.
Vaikų auklėjimas, tėvų įtaka vaikams nagrinėjami atskirai. Mes neardome šeimos, nedarome tėvams jokio spaudimo, neatitoliname jų nuo vaikų, kaip buvo tarybų valdžios laikais, kada vaikus atiduodavo į internatus, arba kaip Izraelio kibucuose, kur vaikus tiesiog atimdavo iš tėvų ir auklėdavo atskirai. Nors apskritai buvo siekiama kilnių tikslų, tačiau viskas pavirsdavo asmenybės prievarta. Taip neturėtų būti.
Mes jokiu būdu neardome šeimos, o tiesiog mokome žmones teisingai įsijungti vienas į kitą. Jie privalo vidumi susilieti, susijungti taip, kad šeima taptų integralios visuomenės ramsčiu ir sudarytų vieną vienetą, vieną mažą sistemą, kuri susivienytų su kitomis tokiomis pačiomis sistemomis.
Klausimas: O kaip tai padaryti? Kuo sujungti?
Atsakymas: Jeigu tėvai ir vaikai lankys iš esmės vienodus kursus, tik kiekvienas atitinkančius jo amžių ir mentalitetą, tada be jokių problemų jie neišvengiamai pradės keistis ir vykstant šiems pasikeitimams galės juos aptarinėti šeimos rate. Čia negali būti gėdos ar priekaištų vienas kitam, nes visa visuomenė privalo pasikeisti.
Dabar mes visi privalome specialiai dalyvauti šiame žaidime tam, kad leistume gamtai palankiai mus veikti. Kitu atveju nuosekliai vystydamasi gamta mus prispirs tai padaryti parodydama, kokie priešingi jai esame . Ir mes tai pajusime patirdami didžiules kančias.

Iš 2011m. gruodžio 12 d. pokalbio apie integralų auklėjimą

Širdyje slapta auganti malda

rima — Wed, 01 Feb 2012 06:00:35 +0000

Kreipimasis su prašymu aukštyn (MAN kėlimas) – tai toks veiksmas, kurio mes nejaučiame. Tai daugybės veiksmų, darbų, mokymosi valandų, platinimo darbo, jungimosi su grupe, vidinės analizės pasekmė. Visa tai kaupiasi vis daugiau ir daugiau, kol pasiekiame būseną, kurioje ši taurė persipildo.
Todėl žmogus nežino, kada tai atsitiks. Jis stengiasi, treniruojasi, bando pasiruošti ir galiausiai prieina prie to, jog įgyvendina šį veiksmą kaip viso milžiniško pasiruošimo rezultatą. Tada jis jau gali kažką apie jį pasakyti.
Bet iš tikrųjų šis veiksmas kaupiasi ne jame ir ne jis pats ruošiasi bei galiausiai atlieka šį veiksmą. Todėl pasakyta: „Moneta prie monetos sukrauna didžiulį kapitalą“ ir tada ši bendra didžiulė sąskaita suveikia aukštesniajame, priversdama jį atlikti šį veiksmą.
Visi veiksmai paklūsta formos atitikimo dėsniui. Todėl tai įvyksta tada, kai žemesniojo prašymas atitinka tai, ką aukštesnysis pasiruošęs su juo padaryti.
MAN – tai malda, prašymas, noras, su kuriuo kreipiuosi aukštyn. Ir tai vienintelis dalykas, kurį galime padaryti. Kai su savo prašymu kreipiuosi į aukštesnįjį, nežinau, ar jis teisingas, ar ne. Nežinau, ar padariau tai, ar ne, juk malda vadinamas darbas širdyje, ir todėl mes nejaučiame, kaip keliame maldą, nuo sudužimo likusias kibirkštis (rešimot).
Mes nežinome, kas iš tikrųjų vyksta mūsų širdies gelmėje, ir jaučiame tik pasekmę, kai jau gauname atsakymą į savo maldą. Atsakymas jau jaučiamas širdyje, ir ji išsiplečia bei pradeda suvokti naujus reiškinius, iš kitos plotmės – tokius, kurių anksčiau žmogus nejuto, nesuprato, nepažinojo.
Širdis tampa platesnė dėl to, kad žmogus vis labiau išeina iš savęs ir vis daugiau aprėpia – iš pradžių dalį pasaulio, o po to visą pasaulį, visus aukštesniuosius pasaulius bei dvasines pakopas.

Iš 2011 m. rugpjūčio 24 d. pamokos pagal straipsnį iš knygos „Šamati“

Daugiau šia tema skaitykite:

Auksinių kibirkščių ieškotojai

Melsti vidinės davimo jėgos

Baimė gimdo maldą, o meilė – dėkingumą

JAV Finansų ministerija: stiprinti ekonomikos augimą

rima — Tue, 31 Jan 2012 17:28:50 +0000

Nuomonė ( T. Geithneris, JAV Finansų ministerija): JAV turi sustiprinti darbo rinką, Europa – kovoti su skolų krize, Kinija ir kitos besivystančios ekonomikos – padidinti vidaus paklausą ir leisti savo valiutom greičiau augti. Svarbiausia užduotis – sustiprinti ekonomikos augimą.
Finansų politika visame pasaulyje turi remtis ekonomikos augimo būtinybe. Naujos sukoordinuotos priemonės, analogiškos taikytoms 2009 metais, nebus efektyvios, turint omenyje dabartinių problemų specifiką.
Komentaras: Gaila, bet jis tai sako rimtai! O juk krizę lemia būtent tai, kad mes naudojamės šiais senais mūsų ryšių metodais, pritaikydami juos naujai atsirandantiems tarpusavio santykiams. Senoji ekonomika neatsižvelgė į tarpusavio ryšį, o siekė tik asmeninės naudos, todėl naujame ryšių tinkle neveikia.
Stengtis ją pritaikyti – reiškia greitinti krizę. Galbūt tai gerai, norint kuo greičiau išvysti dugną ir priežastis, kad būtų rasta išeitis. Bet tai kančių, o ne išsitaisymo kelias.

Daugiau šia tema skaitykite:

Žlugimas žlugimui nelygu

TVF: Globaliai ekonomikai būtini kolektyviniai veiksmai

Nauja krizė jau prasidėjo

Vienybė kaip metodas pasaulinei krizei įveikti (3 dalis)

rima — Sat, 28 Jan 2012 07:32:16 +0000

Nuomonė (L. Ivašovas, Geopolitinių problemų akademijos viceprezidentas, profesorius): XXI amžiaus riba tapo ta istorine sankryža, ties kuria atsidūrė žmonija, išgyvenanti objektyvų globalizacijos procesą ir turinti rinktis tolimesnį vystymosi kelią.
Kur ir kaip toliau vystytis, kad būtų išsaugota žemės civilizacija ir tautos neįsitrauktų į tarpusavio susinaikinimo verpetą, vis didėjant pavojui, susijusiam su nesiliaujančiu gamtinių resursų išsekimu?
Kaip pasaulio struktūros modelis, kuris yra alternatyva „civilizacijos hierarchijos“ schemoms, siūlomas Vieningos globalios visuomenės modelis, kurį galima pavadinti „civilizacijos tarpusavio pagalba“ arba „civilizacijos harmonija“. Jo koncepcijos esmė yra idėja apie pasaulio globalizaciją kaip apie naują vieno gyvo organizmo – žmonijos civilizacijos su visa civilizacijos tipų ir Žemės planetos, kaip gyvenimo aplinkos, įvairove – vystymosi etapą.
Komentaras: Galima tiktai stebėtis, kiek žmonių teisingai nustato žmonijos ir krizės diagnozę, bet kol kas negirdėti, kad kas nors siūlytų vaistus… Beje, nė nenori girdėti apie vaistą – būtinybę keisti save kryptingai veikiant žiniasklaidai.

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienybė kaip metodas pasaulinei krizei įveikti (1 dalis)

Vienybė kaip metodas pasaulinei krizei įveikti (2 dalis)

Kameronas – reikia skubiai „taisyti visuomenę“