Kabalos mokslas ir gyvenimo prasmė

Vadovas po knygą „Zohar“. „Lego“ žmonijai

rima — Sat, 04 Sep 2010 09:58:30 +0000

Ištraukos iš mano būsimos knygos „Vadovas po knygą „Zohar“.

Mūsų tarpusavio ryšį galima palyginti su paveikslu, kurį ne tik supjaustė (sudaužė) į smulkias daleles, bet dar ir neteisingai sudėliojo.
Jeigu tarp mūsų nebūtų jokio ryšio – tai dar kaip nors, tačiau sudaužymas sukūrė neigiamą, egoistinį ryšį.
Kodėl taip sukurta? Reikalas tas, kad neigiamas ryšys tarp visų gamtos dalių – tai „pagalba prieš“, idant padėtų mums atrasti Kūrėjo prigimtį Jo išorėje.
Be šio neigiamo tarpusavio ryšio, negalėtume pastebėti, kad priklausome tik nuo to, koks ryšys mus sieja – jis viso blogio ir viso gėrio priežastis.
Jeigu mus sietų geras tarpusavio ryšys, neįstengtume pasiekti Kūrėjo, juk būtume Jame. Jeigu mūsų nesietų joks ryšys, nepajėgtume savo gyvenime pažinti blogio priežasties.
Atskleisdami, jog mūsų tarpusavio ryšys yra blogas ir sukelia visas kančias, galime šį ryšį pakeisti geru tiek, kad stumiami kančių ateitume pas Kūrėją. Ir įsisąmoniname, kad kitaip nebūtume atėję.
Kartais gyvenime nutinka taip: susiklosto situacija, kuri suartina mus su kitais žmonėmis.
Anksčiau mūsų nesiejo artimas ryšys, mes buvome vieni nuo kitų nutolę, pagarbūs ir mandagūs. Tačiau staiga, dėl kažkokios priežasties atsidūrėme kartu, susieti bendro reikalo, bendros problemos.
Mes suartėjome – ir dabar atrandame, kokie mes skirtingi, kaip netinkame vienas kitam… Štai tada tarp mūsų atsiskleidžia blogis, kuris buvo ir anksčiau, bet nebuvo atskleistas.
Pastebėję, kad ryšys tarp mūsų blogas, mes paprastai siekiame atitolti vienas nuo kito, tačiau jeigu išorinės sąlygos mums to neleidžia, tai neturime pasirinkimo – mums teks ištaisyti tarpusavio santykius.
Nejau jums tai neprimena žmonijos būsenos mūsų dienomis? Praeityje ryšiai tarp šalių buvo silpni, kiekviena valstybė siejo ryšiai su nedaugeliu šalių. Tarp mūsų nebuvo tikrojo ryšio, todėl ir blogis ne taip išryškėdavo.
Laikui bėgant pasaulis tapo globalus, pasirodė, kad visi su visais susijęs, visi veikia visus. Mums nėra kur pabėgti vieniems nuo kitų, ir todėl tarp mūsų atsiskleidžia neapykanta. Ir ši neapykanta privers mus ištaisyti tarpusavio santykius.

Daugiau šia tema skaitykite:

Vadovas po knygą „Zohar”. Geras ir mylintis

Vadovas po knygą „Zohar”. Kelias Kūrėjo atskleidimo link

Vadovas po knygą „Zohar”. Grupė – priemonė dvasiškai vystytis

Vienybės žiedas, juosiantis visą pasaulį

rima — Sat, 04 Sep 2010 09:52:14 +0000

Kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį vyksta „Vienybės diena“, kurioje dalyvauja daugybė kabalistinių grupių iš viso pasaulio ir pavieniai žmonės, kurie prisijungia prie grupių internetu.
Vienybėje pasiekiame viso mūsų darbo, visos kūrinijos galutinį ir trokštamą rezultatą, juk vienybė – tai priemonė, indas atskleisti Kūrėją, kai Jis atsiveria „vienas prieš vieną“, kaip parašyta knygoje „Zohar“.
Todėl tai vienintelė tikrovė, kurios galėtume trokšti, kurioje niekas nejaučia pats savęs, o jaučia tik tą „vienintelį“, kuris jungia savyje visus mus.
Kai kiekvienas praranda savąjį „Aš“ ir jo vietoje jaučia vien tik „Mes“ – tai visiškai nauja tikrovė, kuriama „virš mūsų“ ir vadinama Acilut pasaulio Malchut, Šchina.
Sudužusios sielos yra pasauliuose BEA, kurie vadinami „atskirtais nuo šventumo“, o Acilut pasaulio Malchut yra aukščiau BEA pasaulių – tai mūsų susijungimo vieta.
Todėl siekdami vienybės, mes statome Šchiną ir jau tenai atveriame Kūrėją – Šochen.
Štai kodėl diena, kai kuriame tokią vienybę, – didi diena, reikia ją labai branginti ir kiekvienam stengtis kiek tik įmanoma prisijungti!

Daugiau šia tema skaitykite:

Tu turi būsimojo pasaulio dalelę!

Kas yra tikrasis „platinimas“?

Vienybė – naujoji tikrovė

Kodėl bijome mirusiųjų?

rima — Sat, 04 Sep 2010 09:39:12 +0000

Klausimas: kodėl mes, žmonės, bijome mirusiųjų?
Atsakau laidoje „Klausk kabalisto“ (rusų k.):

www.youtube.com/watch?v=ZakLoQcRiCg

Klausimus šiai laidai galite pateikti dienoraščio skyrelyje „Klauskite“ arba elektroninio pašto adresu admin.laitman.ru@gmail.com.

Ankstesnės laidos:

„Klausk kabalisto -63“

„Klausk kabalisto -62“

„Klausk kabalisto -61“

Susenę vaikai

rima — Fri, 03 Sep 2010 07:16:55 +0000

Žmogus auga taip: iš pradžių gauna naujus norus ir pripildymą, būtinus jo vystymuisi, ir tai jam teikia naudą.
Juk tai gamtos suteikta kryptis, gamta nori išauginti žmogų ir pastatyti jį ant kojų – taip, kaip šiame pasaulyje auga vaikai.
Tai nelaikoma uždraustu malonumu, juk aš turiu pereiti šį natūralų vystymosi periodą, kol „suaugsiu“. Matome, kaip vaikai paprastai būna perpildyti įvairiausių norų ir mėgaujasi gyvenimu.
Tačiau tą akimirką, kai tampu suaugęs ir turėčiau pradėti augti bei vystytis sąmoningai, o ne gamtos verčiamas, – visi patiriami malonumai kenkia man, nes nenukreipiu jų į davimą.
Anksčiau visa atsakomybė teko gamtai – Kūrėjas apibrėždavo mano kelią ir vedė juo mane, tarkim, iki 15-20 metų. Visa, ką ėmiau iš šio gyvenimo, buvo naudinga mano vystymuisi.
Tačiau vos tik baigiu šį „vaikišką“ vystymosi periodą ir turiu pats imti nustatyti kryptį, man nuo savęs reikia pridėti ketinimą duoti, kitaip bet koks gautas malonumas jau neaugins ir neves manęs pirmyn, o žudys!
Jis priešingu keliu ves mane, kad pajausčiau, jog toliau taip negalima eiti ir kad aš turiu vystytis ne remdamasis savo egoizmu ir malonumu, o ketinimu duoti.
Todėl visi malonumai, kuriuos žmogus gauna po brendimo laikotarpio, kenkia jam – tarsi žmogus draskytų savo žaizdą.
Tačiau, kaip giliai turime pasinerti į šį blogį, idant suprastume, jog nebegalime taip tęsti – it užaugę vaikai, kuriems gamta daugiau neleis nerūpestingai mėgautis gyvenimu, o reikalaus iš jų duoti?
Kaip giliai„draskysime savąją žaizdą“ priklauso nuo mūsų – mums duodamos visos priemonės ir paaiškinimai: mokymasis, knygos, mus atveda į grupę – ten, kur susiprotėsime ir susimąstysime, ką būtina pridėti gyvenime, norint teisingai vystytis.
O pridedame tiesos-melo išsiaiškinimą greta saldu-kartu, priešingai nei vaikai, kurie supranta tik saldu-kartu.
Kad neliktume vaikais visą likusį gyvenimą, kaip pasakyta: „Ką daryti su vaikais, kurie paseno?“ – turime pradėti veikti pagal principą tiesa-melas.
Tačiau nenubraukiant saldu-kartu, o virš jo kuriant naują santykį su gyvenimu. Tai įmanoma tik studijuojant kabalą, pritraukiant sau Šviesą.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur nusipirkti norą?

Šviesos jėga

Tikroji laisvė – greičiau tapti žmogumi

Iš virtualios realybės – į dvasinę

rima — Fri, 03 Sep 2010 07:07:09 +0000

Mūsų „dvasinis stimuliatorius“ ypatingas, nes jis visiškai atsieja žmogų nuo jo kūno, egoizmo, nuo visko, kas materialu.
Sistema iš tikrųjų gali išspręsti viską, kas trukdo žmogui suartėti su kitais žmonėmis bendraujant paprastu būdu.
Ji – tai tam tikra abstrakti esmė, kurios kiekvienas atskirai neturime, ir visi kartu bandome padaryti taip, kad ji egzistuotų mūsų išorėje, kaip mūsų bendra visuma.
O kadangi ši esmė labai silpna, tai įprastame gyvenime jos nepajausi bendraudamas su kitais žmonėmis, nes ją užgožia gerokai stipresnis žmogaus gyvūninis egoizmas.
Bet jeigu ja rūpinsimės kaip „tamaguči“ [elektroninis gyvūnėlis – vert. past.], jeigu laikysime ją bendru „kūdikiu“, tai ji augs.
Iš pirmo žvilgsnio, tai visiškai iracionalus veiksmas, prieštaraujantis visoms logiškoms sąvokoms, kurias turi žmogus, užsukantis į šią virtualią realybę.
Bet dėl mūsų bendrų veiksmų, viena vertus, sukuriame abstraktų bendrumą, kita vertus, labai aiškų ir intensyvų grįžtamąjį poveikį sau.
Kitaip tariant, akumuliuojama jėga, slypinti visuose mūsų bandymuose susivienyti. Šios jėgos neįmanoma įsisąmoninti, bet ji pasireikš, kaip reakcija į mūsų bendras pastangas.
Tiems, kas prisidėjo prie bendrų pastangų, ji atsiskleis individualiai. Pašalietis – tik pagūžčios pečiais nustebęs.
Jos atsiskleidimo žmogui logiškai nepaaiškinsi, bet galima pakviesti jį dalyvauti ir pajausti. Tai ir yra Kūrėjo atskleidimo pradžia.
Todėl vos pradėjus kurti stimuliatorių man buvo taip sunku, net ir šiandien nelengva įtikinti žmones pirmą kartą į jį užeiti ir dalyvauti šiame procese.
Mokiniui vis dėlto reikėtų eiti „tikėjimu aukščiau žinojimo“, nepaisyti savo įsitikinimų, abejonių, sveiko proto, – imti ir pradėti darbą.
Bet net ir ne naujokui visada kils kliūčių darsyk užeiti, priešinantis savo egoizmui, atplėšiančiam nuo susijungimo vietos.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip sau rasti asilų varovą

Dvasinis stimuliatorius – žingsnis į ateities visuomenę

Nepražiopsokite progos!

10-09-03 d. rytinė pamoka (3 dalis)

rima — Fri, 03 Sep 2010 06:59:44 +0000

Trečia dalis (Įvadas į kabalos mokslą, 79 d.)

Ketvirta dalis (Straipsnis „Kabalos mokslo esmė“)

10-09-03 d. rytinė pamoka (2 dalis)

rima — Fri, 03 Sep 2010 06:55:13 +0000

Antra dalis (Knyga „Zohar“, skyrius „Vajechi“, 177 d.)

10-09-03 d. rytinė pamoka (1 dalis)

rima — Fri, 03 Sep 2010 06:53:36 +0000

Pirma dalis („Šamati “ straipsnis „Dvi situacijos “ )

Stebėti save

rima — Thu, 02 Sep 2010 10:54:24 +0000

Mes turime daugybę įvairiausių norų, ir kiekvienas iš jų turi būti ištaisytas pagal nustatytą tvarką bei seką.
Todėl nežinome tikrųjų mūsų patiriamų būsenų priežasčių. Tačiau mes turime suprasti, kad jų tvarka nustatyta, o nuo mūsų priklauso tik tai, kaip jas praeiti – Šviesos ar kančios keliu.
Bet kuriuo atveju, nesuprasdami, kodėl taip vyksta, bet kokias būsenas turime priimti kaip naudingą įvykį.
Jau vykstančių įvykių negalime kontroliuoti: tai, kas vyksta, reikia priimti su dėkingumu, ištaisyti ir judėti toliau.
Niekada negalima atstumti kitos būsenos, taip darydamas tu atsisakai priimti tau duotas vystymosi priemones.
Nėra tokių būsenų, kurios nepadėtų vystytis. Todėl nereikia kankintis abejojant: gera būsena ar bloga.
Nereikia jos suasmeninti, geriau į tai, kas vyksta tavyje, žiūrėti „tarytum iš šalies“, tarsi būtum pašalinis stebėtojas: man būtina šią būseną praeiti, vadinasi, aš veikiu, praeinu ją ir judu toliau. (Viskas tik į gerą! – Hakol le tova!)

Daugiau šia tema skaitykite:

Pats sau psichologas

Diena prasideda vakare

Kaip išvengti kančių?

Sudužimo atskleidimas

rima — Thu, 02 Sep 2010 10:43:38 +0000

Klausimas: Kas yra žmonės su sudaužyta širdimi?
Atsakymas: Širdis – tai visi žmogaus norai. Kai žmogus pastebi, jog visi šie norai – dėl savo malonumo, tai mato, kad jie sudaužyti.
Ką reiškia sudaužyti? Kažkada, pačioje pradžioje, juos jungė davimo jėga, mūsų tarpusavio jėga. Ši jėga siejo natūraliai, kilo iš Šviesos, buvo sužadinta iš aukščiau – juk taip sukūrė Kūrėjas.
Paskui Kūrėjas paslėpė Save, Šviesa išnyko, ir todėl dingo jų tarpusavio ryšys. Ryšio tarp mūsų nebuvimo atskleidimas vadinamas sudužimu. Visa tai – kūrinių atžvilgiu.
Kūrėjo, davimo savybės atskleidimo nebuvimas paskatino atsiskyrimą. Šis atsiskyrimas gali būti jaučiamas taip, kaip jaučiame dabar: „Nieko baisaus, viskas gerai. Tik nelieskit manęs, ir aš niekam blogo nedarysiu“. Tai vadinama sudužimo paslėptimi.
Ir yra būsena, kai jaučiame, kad esame sudužę, ir tarp mūsų nėra ryšio, vienybės.
Čia irgi galima skirtingu laipsniu įsisąmoninti blogį: nesant ryšio tarp mūsų aš neturėsiu gero materialinio gyvenimo, arba, nesant ryšio tarp mūsų aš sukeliu stichines nelaimes, arba, nesant šio ryšio nejaučiu Kūrėjo, dvasinio pasaulio.
Kitaip tariant, būna, kad iš aukščiau atskleidžiama tremtis, kad nesame susijungę, ir būna atskleidimas iš apačios – tai, ką dabar pamažu suvokia žmonija.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dieviškasis patentas

Tikrasis Pragaras ir Rojus

Kur slypi sudužimo nauda?