Prijaukinti egoizmą

Dvasinis darbas, Egoizmo vystymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Mūsų siela evoliucionuoja per egoizmo suvokimą. Vadinasi, tik tada, kai mūsų ego bus susinaikinimo taške, mes galėsime iki galo save suvokti ir pereiti į šviesos pusę?
Atsakymas: Ne. Mes tai darome jau gerokai anksčiau. Čia slypi laipsniškas, pakopinis žmogaus vystymasis, kai jis suvokia savo egoizmą ir supranta, kad juo naudodamasis nieko nepasiekia. Nepaisant to, jis neturi jo atsikratyti. Egoizmo neįmanoma sunaikinti, tai – gamtos jėga. Mums reikia tik pakeisti jo taikymo tikslą.
Klausimas: Jūs sakėte, kad kabala moko pakilti aukščiau egoizmo. Kuo didesnis ego, tuo aukščiau pakyli virš jo. Kitaip tariant, tai – tavo evoliucinis augimas. Ar teisingas egoizmo suvokimas yra vienas iš mūsų vystymosi elementų, kai didiname jį, dirbtinai ar kontroliuodami, nukreipdami jį į altruizmą?
Atsakymas: Taip. Tu jį prisijaukini, kaip laukinį žvėrį, ir jis tampa daugiau ar mažiau prijaukintas.
Klausimas: Vadinasi, su juo nereikia kovoti, o reikia jį suprasti?
Atsakymas: Visai teisingai! Teisingai jį valdyti. Tada jis taps tavo pagalbininku.
Klausimas: Kitaip tariant, tai nėra kova, o greičiau panirimas, suvokimas, šios vidinės jėgos naudojimas, kai tu per savo laimės pojūtį pradedi įgyvendinti altruistinį polėkį, perduodamas šią būseną pasauliui?
Atsakymas: Taip. Tau altruistiniai polėkiai iš tikrųjų yra patys geriausi. Iš esmės, mūsų pasaulyje altruizmas suprantamas, kaip neatlyginamai duoti kažką kažkam. Ne! Tu tiesiog matai, kad tu pradedi sąveikauti su aukštesnėmis gamtos jėgomis. Ir tai yra gerai.
#268024

Iš 2020 m. gegužės 24 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas trukdo būti laimingiems?

Brangesnė už gyvenimą tiesa

Kuo neutralizuoti egoizmą?

Komentarų nėra

Kas skatina mus judėti į priekį?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras: Dažna pradedančiųjų studijuoti kabalą klaida, bent jau pirmuosius kelerius metus, yra prašyti žinių.
Atsakymas: Taip. Žmogus siekia žinių, nes pripratęs prie to mūsų pasaulyje. Tai yra natūralus, egoistinis, suprantamas jam laimėjimas.
Klausimas: Tai yra jis prašo pajausti Kūrėją. Bet juk tai yra neteisinga?
Atsakymas: Žiūrint dėl ko. Iš esmės, jis neturi įsakinėti Kūrėjui. Be to, judant pirmyn jam dingsta noras atskleisti Kūrėją. Bunda noras atskleisti davimo savybę, būti daugiau savybėje, panašioje į Kūrėją, nei jausti Jį savo egoizme.
Klausimas: Visada galime paaiškinti būseną, kurią turime, taip pat būsimą: kaip jausimės, jeigu Kūrėjas pasireikš mumyse. Bet nėra aiškus pats perėjimas nuo būsenos „x“ į būseną „x plius vienas“. Kaip tai vyksta? Kokius veiksmus reikia daryti? Negaliu to suvokti.
Atsakymas: Apie tai pasakyta: „To, ko nepadaro protas, padaro laikas“. Turi sistemingai mokytis, dirbti grupėje, dirbti su savimi, užsiimti platinimu, įdėti savo pastangų į tai, kaip pasakyta: „Viską, kas tavo jėgoms, daryk“.
Pagaliau visais šiais savo veiksmais tu budini Aukštesniąją šviesą, ir Ji veda tave pirmyn. Būdamas davimo, meilės ir susijungimo savybe, Kūrėjas visą laiką spinduliuoja savo jėgą, ir tavyje pasireiškia šios savybės. Pradedi jų norėti, pradedi jausti, kad tavyje jų nėra. Šioje šviesoje jautiesi priešingas Jam. Tai vadinasi blogio suvokimu.
Kadangi matai priešingybes, jauti blogį savyje, tai trokšti išsilaisvinti nuo jo, netgi savo egoistinėmis savybėmis. Ir nors esi dar egoistas, jau nori atsikratyti savo egoizmo. Manai, kad jis tau kenkia. Čia ir prasideda žmogaus darbas virš savęs ir jo nuoseklus ėjimas pirmyn, į davimo savybę.
#263329

Iš 2019 m. balandžio 1 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra suvokimas kabaloje?

Greičiau suvokti Kūrėją

Du dvasinio darbo etapai

Komentarų nėra

Ar mes atliekame savo funkciją?

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Mokslininkai teigia, kad kuo labiau visuomenė ar organizmas išvystytas, tuo pažeidžiamesnis jis tampa. Dabar net patį mažiausią smūgį žmogus jaučia labai stipriai. Pavyzdžiui, izoliaciją namuose daugelis priima kaip stiprų sukrėtimą: „Mes sėdime mėnesį ir nebegalime to pakęsti!“ Žmonės eina iš proto. Anksčiau jie niekur nevaikščiojo, gyveno savo kaimuose ir bendravo tik su kaimynais. Ar čia pastebimas ryšys tarp egoizmo ir mūsų norų? Ar egoizmas ir noras yra tas pats? Ar noro užsipildymo forma vadinama egoizmu?
Atsakymas: Žmonės iš kartos į kartą gyveno tame pačiame kaime neišeidami, ir su jais nieko baisaus neatsitikdavo. Šiandien žmogus gyvena dideliame mieste ir to jam neužtenka: jis kelis kartus per metus skraido į kitas šalis. Jam reikia pokyčių, nes keičiasi, auga jo norai.
Komentaras: „Egoizmo“ sąvoka kilo iš lotyniško žodžio „ego“ – „aš“. Tai reiškia tokį žmogaus elgesį, kurį lemia mintis apie jo paties naudą, kai žmogus iškelia savo interesus aukščiau kitų.
Atsakymas: Visiškai teisingai.
Klausimas: Ar tai, kad žmogus daug skraido po pasaulį, užsiima muzika, menu, vadinama egoizmu? Aš negaliu tuo pakenkti kitam. Kodėl tai yra blogai?
Atsakymas: Tai – jau visiškai kita sritis. Kam skirtas žmogus ir ar jis atlieka savo funkciją gamtos sistemos atžvilgiu? Jam gali atrodyti, kad jis yra ramus, normalus, gyvenime nieko bloga nedarantis, o iš tikrųjų jis daro didelę žalą visai gamtai. Jis tarsi varžtelis didžiuliame automobilyje, kuris nesisuka – nieko nedaro, bet dėl jo visas automobilis stovi. Jis galėtų pasakyti: „Aš nieko nedarau. Ko norit iš manęs?“ O iš tiesų jis svarbus, nes be jo mašina nepajudės.
Klausimas: Ar manote, kad kiekvienas žmogus daro žalą gamtai?
Atsakymas: Be abejo! Nes mes visi esame integralioje sistemoje. Visa gamta yra absoliuti ir integrali! Visos jos dalys yra sujungtos. Kiekviena iš jų turi savo programą, savo tikslą, kuris įeina į bendrąją programą ir į bendrą visos gamtos tikslą ir juda kaip sudėtinga mašina. Visas gamtos mechanizmas priklauso nuo kiekvieno dalyvavimo.
Klausimas: Kokią žalą visiems daro paprastas žmogus, gyvenantis, tarkime, Lotynų Amerikoje? Jis nepumpuoja naftos, neskraido į kitas šalis, net nenaudoja šios naftos. Kaip jis gali kažkam kenkti?
Atsakymas: Jis yra neatsiejama žmonijos dalis, mažas jos varžtelis. Jis turi išsiaiškinti, ką ir kaip turi veikti, kad būtų susietas su visa žmonija ir atliktų savo funkciją. Jei jis neatlieka šios funkcijos – daro žalą.
#267214

Iš 2020 m. balandžio 23 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš kur ateina mintys ir norai?

Kodėl mūsų norai nuolatos auga?

Pasiekti „Žmogaus“ lygmenį

Komentarų nėra

Pasiekti „Žmogaus“ lygmenį

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija, Sveikata, Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Mes matome gamtoje, kaip atomai jungiasi į molekules, molekulės – į sudėtingesnes medžiagas. Šis vienijimosi procesas mums yra aiškus. Augalai jungdamiesi gali sukelti lietų. Skruzdėlės organizuojasi į kolonijas ir taip toliau. O kaip žmonija? Mes žvelgiame į negyvąją, augalinę, gyvūninę gamtą ir nematome pavyzdžio, kaip turime sukurti mūsų visuomenę. Mums nepavyksta.
Atsakymas: Kodėl ne? Kuo žmogus skiriasi nuo negyvosios, augalinės ir gyvūninės gamtos? Tuo, kad jis turi valios laisvę. Jis gali elgtis kaip gamtos integrali dalis ir gali elgtis priešingai.
Komentaras: Bet skruzdėlės bendrauja tarpusavyje instinktyviai.
Atsakymas: O mes turime veikti ne instinktyviai, o sąmoningai. Aš turiu sąmoningai atsiriboti nuo savo egoistinių impulsų, kad nepakenkčiau gamtai, neišeiti iš integralaus paveikslo rėmų.
Klausimas: Ar turi žmogus kažkokį ypatingą vaidmenį?
Atsakymas: Taip. Kai siekiame panašumo su gamta, mes pradedame ją suprasti, jausti. Mes tampame integraliai neatsiejami su ja ir palaipsniui pradedame matyti jos vidinę prasmę, vystymosi programą.
Mes esame įjungti į šią programą, bet nenorime jos laikytis. Norime viską daryti pagal savo egoistinę programą. Tuo esame prieštaroje su gamta.
Klausimas: Jei mes, žmonės, pradėsime artėti vienas prie kito, į ką pavirs žmonija? Kokia įvyks transformacija?
Atsakymas: Visų pirma, kad suartėtume, mums reikia pakilti kiekvienam aukščiau menkaverčio, asmeninio egoizmo. Mes turime jį nužeminti, valdyti jį. Tokiu būdu būsime savo žmogiškos prigimties valdymo lygmenyje, pakilsime aukščiau jos.
Susijungdami mes sukuriame sistemą, panašią į negyvąjį, augalinį ir gyvūninį lygmenį. Tada mes sukursime gamtos lygmenį, vadinamą „Žmogus“. Tai vieninga sistema, kaip negyvoji, augalinė ir gyvūninė, turinti vieną protą, vienus jausmus, vienas savybes, kurios susijungia, papildydamos viena kitą.
Kurdami šią sistemą suprasime, kad joje egzistuoja vienas protas, kurį suvoksime kaip gimstantį būtent tarp mūsų – egoistų. Taip pajausime aukštesnįjį gamtos valdymą, Aukštesnįjį pasaulį.
#265206

Iš 2020 m. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kam gamta sukūrė žmogų?

Ant žmonijos atsinaujinimo slenksčio

Žmogus – minčių ir jausmų sistema

Komentarų nėra

Gamta daugiau negali kentėti!

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Jūs sakote, kad situacija su koronavirusu truks pusę metų, metus. Kada visa tai baigsis?
Atsakymas: Nelaukite! Gamta turi mus sutramdyti, nukreipti visiškai nauju keliu – aukščiau egoizmo. Mes negalime toliau jos žaloti, mes privalome gyventi kitaip. Negalima eikvoti 80 % savo jėgų, energijos, proto, kad naikintume gamtą, o 20 % ar dar mažiau palikti savo egzistavimui. Mes toliau negalime taip veikti, juk taip pažeidžiame dėsnius ir gamtos pusiausvyros sąlygas. Ir ji negali to atlaikyti. Vos per du mėnesius, kai nustojome kištis į gamtą, ji atsigavo. Gamta daugiau negali kentėti! Sistema daugiau negali būti taip išnaudojama!
#264754

Iš 2020 m. kovo 29 d. TV programos „Susitikimai su kabala. Viktorija Bonia“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gamta mus privers

Už ką gamta baudžia mus? III dalis

Kokius malonumus ruošia epocha po koronaviruso?

Komentarų nėra

Kokia bus aukštoji mada?

Krizė, globalizacija, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Mados sociologo manymu, madai ateina galas. Dabar patys šauniausi Versace, Armani, Lagerfeld, Dolce Gabbana, Yves Saint Laurent, Chanel namai, kuriems lankstėsi pasaulis, turės persitvarkyti iš pagrindų. Kaip jūs manote, kur jie turi pasukti? Kokia, jūsų nuomone, būsimos mados ideologija?
Atsakymas: Ideologija bus kuriama, veikiant egoizmą smūgiams. Ji mus pratins daryti tai, kas patogu mums ir kitiems. Ir viskas. Tai atrodys gražu. Grožis tame, kad jis yra lakoniškas, su kuo yra patogu bendrauti, jautiesi laisvai, o ne tai, kas stebina ir spaudžia, kaip karaliaus dvare.
Komentaras: Bet vis dėlto mada dirgino vaizduotę.
Atsakymas: Tie laikai praėjo.
Klausimas: Pakalbėkime apie šio reiškinio šaknį. Kodėl taip buvo?
Atsakymas: Damos siekė stebinti kavalierius, o šie auklėti taip, kad jomis žavėtųsi.
Klausimas: Kaip susieti madą su egoizmo vystymusi?
Atsakymas: Egoizmas vystosi kartu ir su išmintimi. Tame dalyvauja protas, o ne tik nuogas egoizmas. Todėl manau, kad mada taps optimalesnė. Net įprasti kostiumai jau praktiškesni. Tikiuosi, kad pasaulis sukasi, ir labai sėkmingai, į optimizacijos pusę. Manau, kad žmonija greičiau taps išmintingesnė, t. y. neleis savęs įtempti į tą pelkę, į kurią nori mus įvilioti mados, mašinų, aprangos ir visko ko įmanoma tendencijų formuotojai.
Klausimas: Ką patartumėte žinomiems mados tendencijų kūrėjams?
Atsakymas: Įsisąmoninti, kad jų laikas praėjo. Tegu pereina prie kito stiliaus – patogaus. Reikia daryti viską labai praktiškai, kad žmogui būtų patogu ir paprasta. Tai yra svarbiausia. Aukštinti tokį įvaizdį. Ir tie, kas kuria praktiškai, ir pagal medžiagiškumą, ir pagal kritimą, ir pagal patogumą, kad temptųsi, o ne sukaustytų žmogų, – bus vertinami: „Šis žmogus praktiškas. Jis supranta gyvenimą“.
Komentaras: Bet jūs juk žinote, kad mano klausimai ir jūsų atsakymai skirti daugiausia moterims. Tai jos, vienaip ar kitaip, reguliuos madą, kurs poreikį. Jas įkvėps, ir jos to reikalaus, ir vėl prasidės lenktynės.
Atsakymas: Nemanau, kad viskas grįš į vietas. Žmonija šiek tiek subrendo, sumažino puikybę: lyg mergaitės pasaulėžiūra perėjo į moters su vaiku pasaulėžiūrą. Viskas lyg ir baigta: pasėdėjome su šeimomis, su vaikais, išgyvenome šį virusą, o dabar reikia tęsti gyvenimą kažkaip kitaip, prisitaikyti prie kito viruso. Ir mokslininkai apie tai kalba, ir gydytojai, ir virusologai. Taigi, manau, kad eisime kitu keliu.
Klausimas: Geras palyginimas: buvo mergaitė, kuriai patiko viskas, kas gražiai blizga, nes jos tikslas buvo – patikti. Dabar ji tapo moterimi, turi vaikus, šeimą. Jai reikia ne patikti, o padaryti taip, kad būtų patogu šeimai. Net vaizdžiai kalbant, ji subrendo. Ar dabar po viruso atakos ji pradeda suvokti daugiau?
Atsakymas: Žinoma. Jai susiformavo blaivus požiūris į pasaulį, į gyvenimą. Poreikiai visai kiti.
Klausimas: Ir kils, kaip sakote, patogios mados poreikis?
Atsakymas: Taip. Jai svarbiausia – kad būtų praktiška.
#267059

Iš 2020 m. balandžio 13 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Briliantai, kurių neįmanoma pavogti

Auklėjimas, vaikai, Ekonomika ir pinigai, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль Лайтман

Komentaras: Pandemija atskleidė, kad brangenybių niekam nereikia. Jų pardavimas sparčiai krinta. Staiga žmogus suprato, kad jam užtenka šiek tiek drabužių ir maisto, o blizgučių, kuriuos nešiojo, norėdamas pasirodyti prieš kitus, nereikia. Sakoma, kad brangakmenių rinka smuko 10 kartų ir krenta toliau.
Kas gi tokio juose yra? Kodėl jie kainuoja tokius beprotiškus pinigus? Žmonija juos vertino, dėl jų žudė vienas kitą. Daug kraujo pralieta.
Atsakymas: Nes tai yra retenybė. Deimantus iškasti labai sunku. Vėliau jie šlifuojami, poliruojami, pjaunami. Visa tai kainuoja.
Klausimas: Kas juose yra nepaprasto?
Atsakymas: Kabalos požiūriu? Visiškai nieko. Tiesiog žmonės suteikia jiems vertę. Pavyzdžiui, ėmė ir nustatė kažkokiam popieriui kainą. O dabar visa tai nevertinga.
Pastaba: Tokiais sunkiais laikais žmogus renkasi duoną, o ne deimantus.
Atsakymas: Žinoma, viską atiduos už duoną.
Komentaras: Vadinasi, duona, bet ne deimantai yra vertinga.
Atsakymas: Juk svarbiausia – gyvybė.
Klausimas: Kodėl taip padaryta iš aukščiau, aukštesniosios jėgos?
Atsakymas: Kad žmonės liautųsi nustatinėti šio pasaulio vertybes, kurios jiems atrodo vertybės.
Klausimas: Taigi, mes meldžiamės brangenybių dievui? Ir tai visai ne Dievas?
Atsakymas: Žinoma! Na kas gi šiame akmenuke?
Klausimas: Kodėl mums jį perša? Tiek kraujo pralieta! Dėl to prasidėjo karai.
Atsakymas: Žmonijai reikia ko nors vertingo, brangaus, kad ji galėtų už tai kovoti, tuo spekuliuoti, parduoti, pirkti, mainyti, saugoti, paveldėti. Kaip kitaip? Gyvenime turi būti kokia nors vertybė. Tarkim, aš numirštu. Kas toliau? Kur mano vertybė? Turiu ją kažkur padėti.
Klausimas: Tai baisu, ką sakote. Vadinasi, mano vertybė – šiame blizgutyje?
Atsakymas: Ir jį perduosiu savo anūkui.
Komentaras: Duodu jam šią vertybę ir sakau: „Gyvenk taip. Šitaip gyvenk „.
Atsakymas: Ir ji jam padeda viskuo, nes perduodu tai, ką vertina visi žemės gyventojai.
Klausimas: Taip jam suteikiu jėgų?
Atsakymas: Žinoma. O dabar visa tai pradedama vertinti iš naujo.
Klausimas: O prie ko mes artėjame?
Atsakymas: Prie to, kad gyvenime nėra nieko vertingo.
Klausimas: Ar šiame gyvenime nėra nieko vertingo?
Atsakymas: Visiškai! Išskyrus mintį! Grįžtame prie to, apie ką kalbėjome: išskyrus mintį, kurią gali perduoti savo anūkui, pasaulyje nėra nieko vertingo.
Naudodamasis tavo mintimi, jis tikrai įgyja turtų… Kas apskritai yra mintis? Tuštuma? Bet jis tikrai gauna tai, kas egzistuoja amžinai, kas tobula, ko niekas negali pavogti ir negali nieko su tuo padaryti. Pats svarbiausias turtas – požiūris į gyvenimą, į žmones. Mintis – tavo vidinis turtas. Tai brangiau už bet kokį deimantą. Mūsų laikais kardinaliai perkainojamos vertybės. Tai, kas man buvo vertinga, už ką kovojau, gyvenau, miriau, bandžiau kaupti, perduoti kitoms kartoms – visa tai šiandien praranda savo vertę.
Klausimas: Vis dėlto, kur mes einame? Kas iš tikrųjų bus verta gyvybės, pinigų?
Atsakymas: Tik mintis.
Klausimas: Bet ar jums tai neatrodo per daug abstraktu?
Atsakymas: O ką apskritai žmogus turi ne abstraktaus, jei jis gyvena ir miršta? Taigi, pats vertingiausias dalykas yra tas, kurį gali perkelti iš vienos būsenos, kai gyvena, į būseną, kai miršta, anapus mirties slenksčio.
Klausimas: Ar jis gali ten pasiimti mintį?
Atsakymas: Žinoma, kad gali. Tik tai jam ir lieka.
Klausimas: Kokią mintį reikia dabar išplėtoti, kad ji būtų vertinga ir būtina?
Atsakymas: Teigiamą požiūrį į pasaulį ir į kitus. Tai niekur nedingsta. Tai nuolatos lieka su tavimi, nes yra ne tavo egoizme, kuris miršta su kūnu ir išnyksta, bet yra altruizme, gerosiose savybėse, kurias įgijai per savo žemišką gyvenimą. Ir tada tu su jomis išskrendi, patenki į kitą erdvę – teigiamų savybių ir jėgų erdvę.
Mes egzistuojame tam, kad sukauptume tokias teigiamas emocijas, mintis, norus, siekius, impulsus ir išeitume su jais.
Aš palieku šį pasaulį, perdavęs, kiek galėjau, teigiamą požiūrį į pasaulį, žmones, gyvenimą savo vaikams ir anūkams bei apskritai visiems, kam įmanoma.
Klausimas: Manote, kad tai jūsų ir visų mūsų misija?
Atsakymas: Žinoma. Bet tai yra mano nuomonė.
Klausimas: Bet tai ir visų kartų kabalistų nuomonė?
Atsakymas: Taip, žinoma.
Komentaras: O tai, ką aš dabar matau komentaruose: blogis, siaubas, neapykanta, nesantaika…
Atsakymas: Tai verčia mus įvertinti tai, kas iš tikrųjų svarbu gyvenime, surinkti ir perduoti, mokyti naująją kartą.
Klausimas: Vadinasi, kaip atsispirti nuo šios tamsos ir judėti geros minties link?
Atsakymas: Taip. Viskas bus gerai.
#268654

Iš 2020 m. birželio 15 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mintis – aukštesnioji jėga

Mintis – pati didžiausia jėga

Komentarų nėra

Energetiniai vampyrai

Auklėjimas, vaikai, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Energija yra kiekviename, ji mums kaip kuras. Kaip atskirti gyvūninę energiją nuo dvasinės?
Atsakymas: Nėra skirtumo, dvasinė ji ar gyvūninė. Žmogus savo požiūriu dalina šią energiją į dvasinę ir materialią.
Klausimas: Kaip naudoti energiją konstruktyviai?
Atsakymas: Tam kad praplėstume ryšius tarp visų visatos dalių.
Komentaras: Yra toks posakis – „tu švaistai save ne tam žmogui“, tai yra eikvoji energiją kažkam nereikalingam.
Atsakymas: Nežinau, kam apskritai eikvoti energiją žmogui – tinkamam ar netinkamam. Naudoju energiją sau, mylimam, kad pasiekčiau pačią tobuliausią būseną pasaulyje. Ir jeigu tobula būsena apima tai, kad skleidžiu energiją iš savęs, kad sujungčiau kitus, stengčiausi atvesti žmones į vienybę, lygybę, į tokį suartėjimą, kad jie atrastų tarpusavyje vieningą lauką, jėgą, kuri juos sujungia, tai aš tai darau.
Komentaras: Mus supa žmonės, kurie turi savybių, trukdančių šiam susijungimui. Tyrėjai pataria šalinti tokius žmones iš savo gyvenimo.
Atsakymas: Kokiu pagrindu juos rūšiuosiu, jeigu aš pats – egoistas?
Klausimas: Kaip žmogui suprasti, kad viskas, ką jis mato, iš tikrųjų yra jo viduje? Pavyzdžiui, yra žmonių, kurie mėgsta skųstis. Juos vadina bėdavotojais. Jie ateina, kad pasakotų apie savo rūpesčius, sukeltų užuojautą. Ir kartu suėda mūsų energiją. Kaip dirbti su tokiais žmonėmis?
Atsakymas: Sakau jam: „O, tau blogai? Štai tau knygelė, tu ten rasi atsakymą.“ Ir aš jam įteikiu pirmą knygą apie kabalą. Jeigu žmogui blogai, – tai labai gerai! Vadinasi, jis gali pasiekti tiesą, atkapstyti teisybę ir ištaisyti savo gyvenimą taip, kad būtų gerai. Bet dėl to jis turi pats stengtis. Štai jam instrukcija, ir į priekį!
Komentaras: Kita žmonių kategorija – tai skolininkai. Mūsų laikais negalima pragyventi nesiskolinant – arba pinigų, arba daiktą. Bet reikia atsiminti, kad skolą būtina grąžinti. Yra žmonių, kurie pamiršta, negrąžina. Tai formuoja negatyvią būseną, negatyvią energiją.
Atsakymas: Žmogus apskritai mano, kad visi jam skolingi!
Klausimas: Kam galima būti skolingam? Ir apskritai, ar būti skolingam yra gerai?
Atsakymas: Manau, kad aš skolingas visam pasauliui. Tiesą pasakius, aš skolingas visam pasauliui visiškai teisingą dalyvavimą visame, visame pasaulyje!
Atsakymas: Jeigu pasaulis neištaisytas, tai aš dėl to esu kaltas! Ir aš turiu ieškoti, kuo pasaulyje galiu prisidėti, kad aš pamatyčiau jį ištaisytą. Kaip aš turiu save ištaisyti, kad matyčiau pasaulį tobulą?
Klausimas: Ir kaip jūs turite save ištaisyti?
Atsakymas: Davimui, meilei. Tada pamatysiu visus išsitaisiusius, kaip mato mama savo kūdikį – tobulą. Nieko nereikia pridurti. Jeigu aš išvystysiu meilę šiam pasauliui, tai pamatysiu jį tobulą.
Komentaras: Egzistuoja apgavikai. Sakoma, kad reikia laikytis pažadų, bet žmogus apgavo jus vieną kartą, paskui vėl, ir apipylė melais bei pažadais be jokio sąžinės graužimo.
Atsakymas: O jis, gali būti, ir nežino to: aš niekam nieko, o pas mane vis tiek kažkodėl ateina su priekaištais. Taigi, geriausia niekam pretenzijų neturėti. Nori kaltinti? Nesusipratimas? Nukreipk į save ir pradėk rimtai su tuo dirbti.
Klausimas: Ar melas yra gera savybė?
Atsakymas: Žiūrint kam ir ką. Sau pačiam yra gerai meluoti. Jeigu jau gamtoje egzistuoja kokia savybė, ji yra būtina. Tik reikia ja teisingai naudotis. Todėl ateikite pas mus, studijuokite, ir pamatysite, kad nėra blogų savybių gamtoje. Viskas gerai, jeigu teisingai tuo naudojamės.
#265856

Iš 2020 m. sausio 14 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pusiausvyra tarp gėrio ir blogio

Kodėl meluojame?

Iš chaoso į harmoniją, V dalis

Komentarų nėra

Gavimo dėl savęs „tragedija“

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras: Materialiame pasaulyje egzistuoja daugybė norų, poreikių, dėl kurių reikia nuolat ieškoti malonumų. Dvasiniame pasaulyje, priešingai, yra nuolatinė gausa ir tau nereikia ieškoti, ko tau trūksta.
Atsakymas: Taip. Kad suteiktume Kūrėjui malonumą, man reikia nuolatos norėti gauti iš Jo.
Klausimas: Vadinasi, šiame pasaulyje mes visą laiką ieškome malonumų, o dvasiniame pasaulyje jų begalės, bet nėra norų. Kur juos paimti?
Atsakymas: Tam yra sprendimas. Mūsų pasaulyje sprendimas yra perėjimas prie dvasinio gavimo lygmens, kitaip tariant, dėl davimo. O dvasiniame pasaulyje tu turi absoliučiai neribotas galimybes gauti dėl davimo. Žinoma, tu turi tai kurti aukščiau savo egoizmo, bet tai pasiteisina.
Komentaras: Materialiame pasaulyje mes jaučiame malonumą tik keletą sekundžių. Su kiekviena akimirka jis blėsta, o paskui reikia laukti, kol vėl kils kažkoks noras. O dvasiniame pasaulyje, kaip sako kabalistai, mėgavimasis yra begalinis. Man net sunku tai įsivaizduoti.
Atsakymas: Ne. Dvasiniame pasaulyje yra nuolatinis siekis formuoti davimo norą, ir atitinkamai tam yra galimybė jį įgyvendinti.
Komentaras: Žymus anglų rašytojas Oskaras Vaildas sako: „Mūsų gyvenime įmanomos tik dvi tragedijos: viena – kai negauni to, ko nori, o kita – kai gauni. Ir antroji daug blogesnė“.
Atsakymas: Kai gauni, tai nusivili, nes dingsta malonumo pojūtis. Malonumas jaučiamas tik tarp noro ir pripildymo susijungimo. Jei jau nėra šio kontakto, tai pripildymas tampa atgrasus, nes vietoj malonumo jis suteikia kančias.
Todėl kabalos mokslas kalba apie tai, kaip teisingai gauti. Žmogus gauna tik ketindamas atiduoti. Čia kartu egzistuoja du priešingi elementai: noras gauti su ketinimu duoti.
Ir jei žmogus kuria teisingą santykį tarp jų, kuris vadinamas parcufu, tada jis turi galimybę begalinio malonumo, beribio ir laike, ir pagal kiekį, ir pagal kokybę.
#264785

Iš 2020 m. birželio 10 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kuo skiriasi įvairūs malonumai?

Atitrūkus nuo Kūrėjo

Kliūtys malonumo pavidalu

Komentarų nėra

Mūsų pasaulio altruizmas

Egoizmo vystymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: 10 procentų žmonių pasaulyje laikomi altruistais. Jie rūpinasi kitais, gamta, bet su paslėpta nauda sau. Kaip tai reikėtų vertinti?
Atsakymas: Paslėpta nauda sau, nepakenkiant kitiems, nekelia jokio pavojaus nei žmogui, nei supančiam pasauliui. Jei tu tyčia kenki pasauliui, tai jau yra rimta.
Klausimas: Daugelis mano, kad iš vadinamųjų altruistų reikia imti pavyzdį. Bet juk ir jie yra egoistai?
Atsakymas: Egoizmas – tai vienas kito išnaudojimas, o jei žmogus normaliai gyvena mūsų pasaulyje: eina į darbą, augina vaikus, važiuoja atostogų, tai nėra laikoma egoizmu. Egoizmas yra kitų išnaudojimas dėl savęs.
Komentaras: Įdomu, kad to nejaučiame: retas pripažins, kad yra egoistas.
Atsakymas: Todėl žmogų reikia auklėti, aiškinti, rodyti pavyzdį, duoti pratimų. Kitaip gamta neatlaikys mūsų visuomenės, o visuomenė neišlaikys savęs.
#265916

Iš 2020 m. balandžio 23 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvi iš Kūrėjo einančios jėgos

Altruistai – egoistai

Kaip atskirti egoistinius norus nuo altruistinių?

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai
Vėlesni įrašai »