Streso valdymas I d.

Ateities visuomenė, Krizės sprendimas, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманStresas – prarasta orientacija šiuolaikiniame pasaulyje
Komentaras: Stresas – tai organizmo išteklių mobilizavimas, didelės įtampos būsena, apsauginė reakcija į įvairius nemalonius veiksnius.
Tik prieš 70 metų vienas iš pirmųjų terminą „stresas“ pradėjo vartoti fiziologas Hans Selye. Vadinasi, iki tol arba žmonės nejuto streso, arba tiesiog nežinojo, kas tai yra.
Atsakymas: Tada žmonės nebuvo tiek išsivystę, kad jaustų stresą.
Klausimas: Psichologijoje stresas apima sąvokas „nerimas“, „konfliktas“, „grėsmė manajam „aš“. O kaip stresą apibrėžtumėte kabalos požiūriu?
Atsakymas: Stresas yra didžiulė vidinė įtampa praradus tikslią orientaciją.
Klausimas: Iš tikrųjų prarasta orientacija – būtent tai, kas vyksta šiandien. Bet grįžkime prie istorijos. Ar jautė žmonės stresą prieš tūkstantį ar penkis tūkstančius metų?
Atsakymas: Ne, žmonės nejautė streso. Jų gyvenimo nuostatos buvo šiek tiek kitokios. Jie suprato, kas gali ištikti: mirtis, badas, kančios dėl šalčio ir kokių nors kitų veiksnių.
Tai buvo labai paprastos, žemiškos, visiškai kitaip suvoktos problemos. Žmonės nelaikė tų dalykų, kurie dabar atrodo baisūs, neįprastais, netgi kai buvo vedami į kartuves ar deginami ant laužo.
Komentaras: Stresas, mano supratimu, tai būsena, kai ilgą laiką noriu ką nors gauti, bet negaliu? Tai kelia diskomfortą, stiprią nedarną.
Atsakymas: Taip, tai irgi stresas, bet kito tipo – ne momentinis, o ilgalaikis.
Komentaras: Streso priežastis gali būti bet kuri konfliktinė situacija ar nepasitenkinimas savo išvaizda, gyvenimo rutina arba ilgalaikės lėtinės ligos ir t. t.
Atsakymas: Priežastys gali būti pačios įvairiausios, kuomet norai nesutampa su tikrove.
Bus daugiau…

#268718

Iš 2020 m. birželio 25 d. TV laidos „Valdymo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Chroniškas stresas – kvietimas imtis veiksmų!

Kaip užkirsti kelią stresui darbe

Ryšys su Kūrėju anuliuoja stresą

Komentarų nėra

Pabandyk ir įsitikink!

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Žmogus sutiks suartėti su kitais tik matydamas kokios nors naudos sau. Žinoma, geriau, kad tai būtų dvasinė nauda: aukštesniosios jėgos, kito egzistavimo lygmens atskleidimas. Niekas kitas negalės jo įtikinti?
Atsakymas: Gali padėti visuomenė, teisingai nukreipdama į tikslą.
Klausimas: Gal pakanka pasakyti, kad gerai gyvensi ir verta pabandyti?
Atsakymas: Niekas tuo nepatikės. Žmogus tai turi jausti atitinkamoje visuomenėje. Tik taip galės įsitvirtinti ryšio ir brolybės santykiuose su kitais, iki meilės. Tada iš tikrųjų pajaus naują egzistavimo lygmenį.
Klausimas: Įdomu, kad žmogus pasirengęs netgi mirti dėl ateities gyvenimo. O kodėl nėra pasiruošęs vienytis su kitais dėl ateities gyvenimo?
Atsakymas: Todėl, kad netiki, nejaučia, jog tai įmanoma. Niekas nesiūlo susimąstyti, kad gamta mums tai paruošė.
Komentaras: Bet šiandien visi – nuo politikų iki filosofų – kalba apie susivienijimą, abipusį laidavimą.
Atsakymas: Tiesiog kalba, bet niekas netikrina.
Komentaras: Įdomiausia, kad niekas neįrodė, jog egzistuoja Dievas ir patenkame į rojų, o žmonės vis tiek tuo tiki.
Atsakymas: Tai jų reikalas, ką tikėti. Beprasmiška įrodinėti, juk visi remiasi savo egoistine prigimtimi. Atitinkamai pagal tai žmogus kuria savo pasaulį, išgyvena įvairias problemas. Ir atsiranda kabalos mokslas, kuris sako: „Problema išsprendžiama pakylant aukščiau to pasaulio, kurį sukūrei.“
Komentaras: Bet žmonės netiki.
Atsakymas: Nereikia nieko tikėti! Pabandyk ir įsitikink! Tik taip šitai veikia.
Bandydami kartu su grupės draugais imate matyti, kad tai veikia, kaip tik taip galėsite apskritai egzistuoti gamtoje, iš pradžių mažoje, o paskui vis didesnėje aplinkoje. Darote įtaką vieni kitiems, atliekate veiksmus, kurie pritraukia Šviesą. Ji jus keičia ir tampate kitokiais.

#275527

Iš 2020 m. spalio 16 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip patikėti, kad yra gyvenimas kitame lygmenyje?

Kūrėjo žaidimų tikslas

Kas mums trukdo pajausti sielą

Komentarų nėra

Pamėginkite galvoti apie artimą!

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Koks žmogus artimas?
Atsakymas: Bet kuris. Jeigu žmogus daro viską, kad palaikytų mūsų sistemos balansą, tuomet jis viską duoda. Iš tikrųjų tai lengva. Pamėginkite galvoti apie kitą, ir pamatysite, kaip jums iš galvos išeina visokios beprasmybės, visokios problemos. Tik taip – nuo savęs.
Klausimas: O artimas tikrai bet kuris žmogus pasaulyje?
Atsakymas: Taip. Pamėgink. Netgi buitiniu lygmeniu. O kabalistiniu lygmeniu tai jau tarpusavio ryšių sistema.
Klausimas: Kad ką nors daryčiau dėl kito, man reikia gauti tam tikrų degalų. Turiu suprasti, dėl ko tai darau.
Atsakymas: Kuro tau duos. Duos ir kalorijų, kad veiktum.
Komentaras: Bet žmogui tai nenatūralu – galvoti apie artimą.
Atsakymas: Prašyk jėgų, kad taptų įmanoma.
Klausimas: Kam visa tai?
Atsakymas: Taip tampi panašus į Kūrėją.

#279029

Iš 2019 m. gruodžio 26 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Persikelti į savo artimąjį

Pamilk artimą – pagrindinis Gamtos dėsnis

Tolima „pamilk artimą“ žvaigždė

Komentarų nėra

Ne fantazijos, o realus išsitaisymas

Dvasinis darbas, Pamokos

каббалист Михаэль ЛайтманJei žmogus tiesiog intuityviai siekia Kūrėjo ir jam atrodo, kad jis jaučia aukštesniąją jėgą, tai šitai kol kas tėra fantazijos ir saviapgaulė. To nepakanka norint gimti dvasiškai.
Norėdamas tapti dvasiniu embrionu, turiu nors kaip nors atsiskirti nuo savo egoizmo. O tai įmanoma tik jungiantis su draugais. Mano ryšio su draugais taške formuojasi ta vieta, kur anuliuojamas mano egoizmas ir kur paskui ims augti dvasinis embrionas.
Kalbama ne apie fantazijas, o apie realius gamtoje egzistuojančius norus, kuriuos mums reikia ištaisyti, kad paskui pajaustume juose aukštesniąją jėgą. Kitaip ta jėga mums neatsiskleis.

#278978

Iš 2021 m. vasario 27 d. Tarptautinio kabalos kongreso pamokos Nr.5  „Gimti dešimtuke“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pradėti nuo nulio

Gimti kiekvieną dieną iš naujo

Dvasinio gyvenimo išvakarės

Komentarų nėra

Žmogaus prigimtis – mėgdžioti kitus

Auklėjimas, vaikai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Yra tokia sąvoka „challenge“ – ypatingo žanro video, kur jo kūrėjas ką nors rodo ir duoda kitiems užduotį pakartoti. Pavyzdžiui, apsipylė šaltu vandeniu ir sako: „Darykit, kaip aš“. Tai gali būti protingi ir kvaili, sudėtingi ir paprasti dalykai. Tai vyksta kasdien, šimtai milijonų žmonių visame pasaulyje tai kartoja. Kodėl žmonės mėgsta mėgdžioti kitus?
Atsakymas: Nežinau, ar jie mėgsta, bet tai mūsų prigimtis. Mokomės iš kitų. Tai mūsų beždžioniška prigimtis, likusi iš primatų, iš kurių išsivystėme. Ir apskritai žmogui būdinga daryti kaip kiti, nes jis visuomeninis gyvūnas. Nieko naujo čia nėra.
Galiausiai tai mus apibendrina, suartina. Kai kur imame geriau suprasti vieni kitus. Tai nėra blogai. Žiūrint, ką mėgdžiosime.
Komentaras: Yra tokia mada: atlik gerą darbą ir papasakok apie jį internete, parodyk, kaip tu jį padarei. Padėk kam nors.
Atsakymas: Tai kitas reikalas. Tuomet aš – už.

#278989

Iš 2021 vasario 16 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogus nėra kilęs iš beždžionės – jis ja tapo

Kaip išmokyti vaiką būti geram?

Ugdyti pavyzdžiu

Komentarų nėra

Kiek laiko užtrunka pereiti machsomą?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kiek laiko gali užtrukti norint pereiti machsomą?
Atsakymas: Tiksliai nepasakysi. Galbūt keletą metų, o galbūt dešimtmečius. Viskas priklauso nuo to, kiek žmogus įdeda pastangų, kokia gili jo siela.
Jeigu jo siela rimta, gili, tai reiškia, kad jo egoizmas didžiulis ir tuomet jam labai sunku pereiti machsomą, pajausti aukštesnįjį pasaulį, pradėti jame taisyti save ir kitus.
Yra žmonių, kurie perėjo tai lengvai, net per porą metų.
Paprastai tai priklauso nuo sielos egoizmo dydžio. Todėl su sunkiu egoizmu – didelis darbas. Bet už tai vėliau ši siela gali atlikti labai daug ir mūsų pasaulyje, ir dvasiniame pasauliuose.

#278986

Iš 2020 m. vasario 6 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Machsomas – psichologinis barjeras

Kas vyksta pereinant machsomą

Kvietimas už machsomo

Komentarų nėra

Įsiveržimas į asmeninę zoną

Grupė, Mokytojas ir mokinys

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Tarp žmonių yra įvairių atstumo rūšių. Į intymią atstumo zoną (15–45 cm) gali patekti tik artimiausi, pavyzdžiui, vaikai ir tėvai. Asmeninė zona (45–120 cm) naudojama kasdien bendraujant su pažįstamais žmonėmis. Socialinė zona (120 cm–4 m) pasitarnauja bendraujant darbe, su pašaliniais žmonėmis. Visuomeninė atstumo zona yra daugiau nei 4 metrai: paskaitos, susirinkimai ir t. t.
Ar leistina mokymosi procese pažeisti intymią zoną, kitaip tariant, seminare sėdėti arti, dainuoti dainas apsikabinus ir t. t.?
Atsakymas: Nelygu, apie ką seminaras, koks jo tikslas. Jei žmonės mokosi integralaus tarpusavio ryšio ir suartėjimo, pamažu teorinę medžiagą turi įgyvendinti ir praktiškai. Todėl, žinoma, vedami praktiniai užsiėmimai.
Kai sėdime arti vienas kito, galime pasakoti intymesnius išgyvenimus. Galime susikabinti rankomis, šokti, kartu valgyti, kitaip tariant, naudotis visomis žmonių bendravimo formomis.
Komentaras: Sakykime, kaip instruktorius suprantu, kad tai turi būti ne iš karto, o po dviejų trijų užsiėmimų mėnesių. Bet visgi reikia atsižvelgti ir į individualias žmogaus ypatybes. Juk vieni juda greičiau, o kitiems tai duodasi sunkiau.
Atsakymas: Turi pažinti savo mokinius, juk po kelių užsiėmimų matyti, su kuo galima suartėti, su kuo – ne, kam reikia daugiau aiškinti, o kam pateikti kokių nors pavyzdžių.
Klausimas: Pasitelkti visuomenės nuomonę ar vis dėlto laukti, kol žmogus pats norės?
Atsakymas: Ne visuomenės, o grupės nuomonę. Ji – būtina.
Bendra grupės nuomonė veiks kiekvieną, todėl visi pamažu, daugiau ar mažiau pasieks bendrą vardiklį, bendrą būseną, bendrą nuomonę. Tokia grupės prigimtis, kai žmonės kartu dirba, mokosi, bendrauja.
Turime suprasti to tikslo, į kurį einame, svarbą, ir ši svarba veiks žmogų.

#275513

Iš 2020 m. spalio 30 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kai išnyksta atstumai

Socialinio atstumo mažinimas

Jei nepakenčiu seminarų

Komentarų nėra

Gerbti aplinką

Ateities visuomenė

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras: Nuolat sakote, kad žmonijos problemos kyla dėl to, kad nesame vieningi. Tačiau žmonės negali suprasti, kodėl jų ryšys gali kaip nors stabdyti žemės drebėjimą ar koronavirusą.
Atsakymas: Tai paaiškinti nėra lengva. Reikalinga tinkama aplinka. Kai tave supantys žmonės galvoja tam tikru būdu, ir pats neišvengiamai imi taip pat galvoti. Taip esame sukurti.
Iš esmės esame viena sistema, vadinama „Adomu“. Todėl tai, ką supanti mane visuomenė priima kaip tiesą, galiausiai irgi priimsiu kaip tiesą.
Klausimas: Patarkite, be aplinkos, koks dar veiksnys vysto, motyvuoja?
Atsakymas: Giliai mąstyti. Ne daugiau.
Klausimas: Ką tiksliai žmogus turėtų daryti aplinkoje? Kokia tai technika?
Atsakymas: Technika labai paprasta. Jei noriu pakeisti savo siekius į naujus, jie turi būti reikalingi, svarbūs tiems žmonėms, kuriuos gerbiu. Ir tada bus labai lengva pakeisti savo kryptį.
Komentaras: Taigi esmė yra ne pati aplinka, o kiek ją vertinu. Jei žmonės man yra svarbūs, jie man darys įtaką.
Atsakymas: Jie gali būti visiškai paprasti, niekuo neišsiskiriantys žmonės. Tarkime, mano mažasis sūnus ar anūkas nori užsiimti kuo nors, kas jam įdomu, nori nenori tai tampa įdomu ir man, pradedu gerbti ir girti jo veiklą.
Klausimas: O jei žmogus neranda tokių svarbių žmonių, iš kurių galėtų pasisemti energijos, ar reikia juos dirbtinai išaukštinti?
Atsakymas: Taip. Žmogus turi susirasti tokią aplinką, kuri vis dėlto užsiimtų tuo, kas jam būtina. Kabaloje taip ir pasakyta: jei nori būti geras siuvėjas, turi patekti į siuvėjų kompaniją, kurie gerbia savo darbą ir specialybę. Ir pamatysi, kad tai prilimpa prie tavęs.

#273597

Iš 2020 m. rugpjūčio 28 d. TV laidos „Valdymo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas tai yra integralaus auklėjimo metodika?

Motyvacija – skatinimas veikti

Žmonija – vieninga sistema

Komentarų nėra

2020 metų pamokos

Koronavirusas, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKoronaviruso epidemija sukėlė tokį sprogimą visame pasaulyje, tarsi įsiplieskė pasaulinis karas, atnešdamas ekonominę krizę, nusivylimą ir baimę. Kodėl žmonės iki šiol neįsisąmonino būtinybės naujai kurti pasaulį iš esmės keičiant visuomenę?
Esmė ta, kad kiekvienas veikia iš savo asmeninio, individualaus egoizmo. Todėl niekam nerūpėjo, kas vyksta pasaulyje, su kitais žmonėmis; buvo svarbu tik tai, kas susiję su juo asmeniškai.
Todėl žiūrėjome, kaip kenčia kiti, ir tai nelabai mus veikė, svarbiausia, kad mums buvo gerai ir galėjome užtikrintai egzistuoti bei klestėti.
Bet staiga patekome į kitą pasaulį ir jaučiame, kad visuomenė, aplinka, šalis, žmonės, pasaulis – viskas tampa tarpusavyje susiję ir priklausoma. Perduodame vieni kitiems mirtiną virusą, negalime laisvai egzistuoti, esame priversti sėdėti karantine.
Viena vertus, teko nutraukti ankstesnius naudingus ryšius, kurie leido skraidyti po pasaulį, keliauti, susipažinti. Be to, buvome priversti dar labiau izoliuotis, užsidėti kaukes, pirštines ir laikytis dviejų metrų atstumo.
Atsirado kelios naujos privalomos taisyklės, kurios mums nelabai patinka. Gamta tarsi sako: „Negalite elgtis, kaip anksčiau, turite atitolti vienas nuo kito. Negalite važiuoti, kur norite, negalite keliauti po pasaulį, negalite leisti vaikų į mokyklas ir darželius“.
Jaučiame, kad gamta įsiterpia tarp mūsų ir moko mus tarpusavio ryšio. Kad ryšys būtų naujas, geras, teisingas, jis turi atitikti naujus dėsnius, kurių moko koronavirusas. Jei laikomės šių dėsnių, galime bendrauti vienas su kitu, o jei nesilaikome, negalime suartėti.
Gamta ima mokyti mus naujų žmonių tarpusavio ryšio formų, ir greitai suprasime, kad tai mums naudinga. Galiu susisiekti su žmonėmis tik tuomet, jei veikiu jų labui, o ne savo naudai. Tokia gamtos pamoka. Per karantiną, negalėjimą bendrauti, skraidyti, keliauti, ji rodo mums, kad galime palaikyti ryšius tik rūpindamiesi vieni kitais ir galvodami apie kitų gėrį.
Galite eiti pasivaikščioti, svečiuotis, bendrauti, jeigu tik gerai galvojate vieni apie kitus ir rūpinatės ne savimi, o kitais. Taip gamta pamažu išmokys mus gerų santykių.
Tai įvyks greitai ir neskausmingai, jeigu žiniasklaida bendradarbiaus su kabalistais, kurie supranta, kaip turime elgtis, kad padėtume gamtai pakeisti žmonių visuomenę ir pastūmėti ją į kitą etapą, jei perduos žmonėms, kokią santykių formą turime pasiekti.
„Tepadeda žmogus artimui“ principas padės užmegzti ryšį tarp mūsų virš bet kokios neapykantos, kad suprastume, jog ateitis neįmanoma be gerų santykių. Pasieksime tai trumpu ir lengvu ar ilgu kančių keliu, neišvengdami pasaulinio karo, priklauso nuo mūsų.
Nuo kabalistų ir žiniasklaidos priklauso, kaip greitai žmonija praeis pereinamąjį laikotarpį ir sukurs naujus ryšius tarp žmonių, kad gamta nustotų mus spausti ir riboti. Nereikės jokio išorinio spaudimo, juk patys suprasime, kas yra gerai.

#276258

Iš 2020 m. gruodžio 8 d. laidos „Pasaulis“

Daugiau šia tema skaitykite:

2020 m. – naujosios žmonijos gimimo metai

Nepamirštami 2020 metai

Ko mus moko koronavirusas?

Komentarų nėra

Laisvė – tai apribojimas

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija, Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Laisva prekyba, laisva rinka – tai gerai ar blogai?
Atsakymas: Bet mes juk matome, kad ji nelaisva. Kadangi mūsų pasaulis valdomas griežtais egoistiniais įstatymais, nieko laisvo būti negali.
Turime sutvarkyti tuos įstatymus, kad nežudytume vieni kitų iš už kampo. Todėl mums būtinai reikia įsisprausti į tam tikrą abipusių santykių, apribojimų, susitarimų tinklą.
Esmė ta, kad visos visuomenėje egzistuojančios sutartinės sąlygos eina mums dar iš Senovės Romos laikų ir net anksčiau. Jomis remiamės. Mūsų įstatymų pagrindas – Romos teisė, Graikijos teisė, prancūzų revoliucijos lozungai ir t. t. Visa tai egzistuoja iki dabar ir mus riboja.
Laisvė – tai apribojimas. Bet tų rėmų viduje žmogus jaučiasi laisvas. Dėl ko? Dėl to, kad jo niekas neužpuls, su juo nepadarys nieko blogo. Kitaip tariant, laisvė – tai praktinis įstatymų rinkinys, padedantis mums nežudyti vieni kitų ir taikiai egzistuoti tų įstatymų ribose.

#277759

Iš 2019 m. balandžio 29 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Įsivaizduojamos laisvės įkaitai

Menama laisvė

Kelias į laisvę

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai
Vėlesni įrašai »