Klausimas. Ar keičiasi protas priklausomai nuo to, ką žmogus studijuoja? Kitaip tariant, kabalą studijuojančio žmogaus protas kardinaliai skiriasi nuo to, kuris, tarkim, studijuoja astronomiją?
Atsakymas. Taip. Kabala užsiimantis žmogus studijuoja Kūrėjo veiksmus. Jis mąsto kitaip.
Egzistuoja penki pasauliai: vienas kitame, trečiame, ketvirtame ir penktame. Aukštesnioji Šviesa praeina per visus pasaulius iki paties centro.
Šie pasauliai vadinasi Adam Kadmon (AK, išvertus tai reiškia „pirmasis žmogus“, kitaip tariant, žmogaus prototipas) Acilut, Brija, Jėcira, Asija. O pats mažiausias ratas centre vadinamas „mūsų pasauliu“. Jame gyvename. Egzistuojame pačioje tamsiausioje vietoje. O aukštesnioji Šviesa eina pas mus per visus pasaulius iš Begalybės Šviesos.
Komentaras. Aplinkui tiek daug Šviesos, o šis mažas segmentas, mūsų pasaulis, lieka tamsoje…
Atsakymas. Žmogui nereikia šios Šviesos, nes negalime pakęsti davimo Šviesos. Tai mums mirtis. Galime suvokti tik egoistinę šviesą ir joje egzistuojame.
#249794

Iš 2019 m. balandžio 21 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Viską nulemia dvasinio pasaulio dėsniai

Kaip penki pasauliai susiję su penkiomis juslėmis?

Pakilti iš savojo Kėtėr į aukštesniojo Malchut

Klausimas. Naujagimis niekam sąmoningai ar tikslingai nekenkia. O kaip su suaugusiais, kurie, priešingai, gali su malonumu, tikslingai naikinti, kenkti kitiems žmonėms?
Atsakymas. Į šį klausimą negalime atsakyti teisingai, nes nematome visos sistemos. Visai įmanoma, kad ta žala, kurie jie padaro, iš tikrųjų yra pagalba, kad būtų pasiekta kita būsena.
Gamta nieko neatlieka veltui: bet kokios pačios didžiausios problemos, žvėriškumas, naikinimai – kad ir kas, būtų turi pradžią ir pabaigą, priežastį ir pasekmes, ir mes negalime daryti jokių išvadų, kol neišvysime viso vaizdo.
#251290

Iš 2019 m. liepos 7 d. pamokos rusų k.

Klausimas. Kaip dirbti su nenoru studijuoti veikalą „Įvadas į kabalos mokslą“ („Pticha“)?
Atsakymas. Kaip mūsų pasaulyje yra fizikų ir lyrikų, humanitarų ir technikų, taip ir kabalos moksle yra žmonių, kurie jausmiški iš prigimties ir jiems ryšys su Kūrėju pasireiškia per jausminius tekstus, frazes, galbūt per dainas, šokius, kažkokius pojūčius. O yra žmonių, kurie techniškai suvokia pasaulį, jiems svarbus brėžinys: tu jiems nupiešk, ir jie supras. Arba kai kurie nori, kad viskas būtų griežtai susisteminta ir t. t. Todėl mums labai svarbu mokytis ir to, ir to. O vėliau jau pats žmogus specializuosis. Kiekvienoje grupėje bus jautrių ir bus praktiškų, bet mes turime eiti bendru keliu. O bendras kelias yra tas, kurį mums numatė Ari ir Baal Sulamas: tu žiūri į brėžinį ir matai jame ne grafinį vaizdą, o jausmų išraišką. Aš galiu nupiešti kokį kabliuką vietoj to, kad kalbėčiau 10 min., o tu pažiūrėsi į jį ir suprasi, apie ką jis, taip, kaip mes perteikiame savo jausmus žodžiais.
Iš esmės, visas kabalos mokslas yra jausmų kalba, nes kūrinio pagrindas yra noras.
#246134

Iš 2019 m. pamokos rusų kalba

Klausimas. Kabaloje itin svarbus mokytojo ir mokinio santykiai. Kiek suprantu, psichologijoje taip nėra.
Atsakymas. Manau, kad žmogus ir ten prisiriša prie savo psichologo.
Tačiau kabaloje mokinio ryšys su mokytoju tiesiog būtinas. Reikia, kad jis klausytųsi mokytojo ir mėgintų realizuoti jo patarimus, net jei jie atrodo nevisiškai realūs.
Mokytojas kabaloje – tai tam tikra problema mokiniui: jis turi jį priimti ir sekti paskui nepaisydamas savo sveiko proto.
Psichologijoje tai daugmaž aišku. Ir psichologas, ir pacientas yra viename egoistiniame lygmenyje, o kabaloje mokytojas ir mokinys yra dviejuose lygmenyse: mokytojas – dvasiniame, o mokinys – materialiame, ir todėl čia kyla problema.
Klausimas. Ar tiesa, kad visi patarimai, kuriuos duoda mokytojas-instruktorius kabaloje mokiniui nėra suprantami?
Atsakymas. Jų vidinė prasmė, žinoma, kad nėra aiški, nes mokinys dar nepasiekė mokytojo lygmens. O psichologiją iš esmės gali išstudijuoti pats ir suprasti, kas ir kur eina, ką apie tą sakė didieji psichologai ir pan.
Kitaip tariant, psichologija apsiriboja protingomis mintimis ir norais, o kabala virš šių ribų – tai vadinama „tikėjimu aukščiau žinojimo“.
#251293

Iš 2018 m. gruodžio 13 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala ir psichologija

Mokytojo ryšys su mokiniu

Sekti paskui tą, kuris mato kelią

Sukurti naujus jutimo organus dvasiniam pasauliui atskleisti – reiškia sukurti ryšį tarp mūsų, kurio viduje galėsime atskleisti Kūrėją ir taip Jam suteikti malonumą. Šis naujas suvokimas vadinasi „tikėjimas aukščiau žinojimo“, Binos, davimo pakopa, altruistinis ketinimas.
Rengdamas mus šiam taisymui Kūrėjas pamažu paslepia dvasinius pasaulius, nuleidžia juos iki šio pasaulio lygmens, kur gali egzistuoti kūrinys, ir sudaužo bendrą sielą į daugybę dalių.
Taisymo pradžioje turime užmegzti ryšį materialiame lygmenyje, kitaip tariant, egoistiškai, žinodami. O paskui reikia pakilti virš to, kad visi mūsų ryšiai būtų ne egoistiniai, kad kiltų ne iš noro mėgautis, bet iš davimo prigimties.
Tačiau taip mes nesunaikiname savo noro mėgautis, priešingai, kaskart pasitelkiame jį kaip pavyzdį, tai vadinama kaire linija, ir kuriame priešingą formą, dešinę liniją, norą duoti.
Išeitų, kad neįmanoma pakilti į meilės ir davimo pakopą, kol neatskleisime neapykantos, atstūmimo, susiskaidymo, egoizmo visomis jo formomis. Ir virš viso to kuriame dešinę liniją: vienybę, meilę, artumą, tarpusavio supratimą, kaip pasakyta: Visus prasižengimus uždengs meilė. Nėra prasižengimų – nėra meilės, reikia ir vieno ir kito, vieno paskui kitą: žingsnis kairėn žingsnis dešinėn.
Pirmiausia turi atsiskleisti trūkumas kairėje pusėje, o jau iš jo suprasime kokia turi būti priešingybė, kaip „Šviesos pranašumas iš tamsos“, ir galėsime kurti dešinę liniją, teisingą vienybę.
Dabar nežinome, kad yra teisingas ryšys, tam neturime jokio pasirengimo. Tad lieka tik sekti kabalistų patarimais, tik taip galėsime tarp mūsų sukurti naujus ryšius, kurie bus dvasiniai. Juk šių iš esmės ypatingų ryšių viduje mums atsikleis davimo ir meilės jėga, ir tai vadinsis Kūrėjas.
Toks ir yra žmogaus darbas. Visas mokymasis – tai pasirengimas praktiškai realizuoti, sukurti ryšius kitame lygmenyje, pagal kitą davimo prigimtį, kur nėra nė lašo šiandien mus valdančio egoistinio noro.
Dabar nežinome, kad yra davimas. Kad ir kiek prievartautume save, nepavyks nieko išspausti – tik egoizmas. Iš esmės viskas itin paprasta: tereikia savo norą prilyginti Kūrėjo norui.
Jei pasistengsime įeiti į artimo norą ir iškelsime jį aukščiau savo egoizmo, paversdami jį stipresniu ir svarbesniu už savo norą (nepaisydami to, jog tai prieštarauja asmeniniam interesui) tuomet galėsime vieną prigimtį pakeisti kita. Taip suprasime, ką reiškia įveikti save ir eiti aukščiau savo nuomonės, savo jausmų ir proto.
Mano paties pojūčiai ir protas lieka, tačiau papildomai įgyju draugų, grupės širdį ir protą. Einu paskui draugus užmerktomis akimis, juk negaliu patikrinti ir sugretinti jų norų su savaisiais. Tiesiog reikia atiduoti draugui „paskutinius marškinius“, kitaip tariant, jo noras turi nulemti visus mano veiksmus.
Savo kūną naudoju kaip mašiną, kurios viduje veikia grupės noras. Taip eisiu pirmyn, kol atskleisiu, kad tai Kūrėjo noras, kuris jau yra manyje ir mane valdo. Atlikdamas veiksmus, imsiu Jį pažinti, juk tai Kūrėjas veikia manyje.
Jei suteiksiu Jam tokią galimybę savo laisvu pasirinkimu, tai šiuose veiksmuose atskleisiu Jo prigimtį, charakterį, programą, prieigą ir tapsiu panašus į Jį. Taip susiliejame su aukštesniąja jėga, Kūrėjas įsivelka į kūrinį.
Atėjo metas šį darbą atlikti rimtai, praktiškai, intensyviau. Tikiuosi, kad jau žengėme pirmąjį pusę žingsnio pirmyn.
#235866

Iš 2018 m. lapkričio 4 d. rytinės pamokos, tema „Darbas žinant ir aukščiau žinojimo“

Klausimas. Viena vertus, sakote, kad visąlaik gyvename ateityje. Kita vertus, sakote, kad ateities nėra. Prašau tai paaiškinti.
Atsakymas. Esmė ta, kad visuomet perspėju pats save ir einu puse žingsnio pirmyn. Kitaip, mano dabartine būsena negalės egzistuoti. Tai reiškia, kad gyvenu tarsi ateityje. O ateities iš tikrųjų nėra, nes ją apibrėžiu. Iš vienos pusės, jos laukiu, iš kitos, ją apibrėžiu.
Kabala sako itin paprastai: jei manai, kad ateitis pati tau ateina, vadinasi, egzistuoji gyvūniniame lygmenyje. Negyvasis, augalinis, gyvūninis gamtos lygmenys – tai, kas tave valdo.
Jei nori pats nulemti savo ateitį – prašom, gali nulemti pats, tačiau dėl to, tau reikia pakilti į atitinkamą valdymo lygmenį, kai suprasi, kad ateitis priklauso tik nuo žmonių vienybės masto.
Kuo jie stipriau susijungę, tuo ateitis geresnė, didesnis laiko paspartinimas ir įvykiai tampa darnesni. Kuo žmonės labiau nesutaria, tuo bus blogiau, ir, žinoma, visa kita.
Tad mes savo sąveika prie mūsų vienybės arba atitolimo patys nulemiame ateitį.
#250316

Iš 2019 m. balandžio 28 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Patiems kurti ateitį

Kad ateitis nebejaudintų

Ateitis priklauso nuo vienybės

Laidavimas – tai bendrosios sielos sistemos ir visos gamtos dėsnis. Visa tai vienas indas, kurio dalys atskirtos egoizmo ir sujungtos noru duoti.
Dėl šio skirtumo tarp skiriančiojo noro mėgautis ir jungiančio noro duoti, dėl atotrūkio tarp šių dviejų tendencijų, kūrinys sugeba priimti iš Kūrėjo visą gėrį ir egzistuoti.
Problema tik su žmogumi, kuris sąmoningai sukurtas taip, kad nesilaiko tarpusavio laidavimo, paprastos vienybės dėsnio.
Žmogaus siekis yra priešingas vienybei, priešingas Kūrėjui, susijungimui, todėl šio pasaulio tikrovėje jis jaučiasi menkas ir kenčiantis. Visas pasaulis sukurtas taip, kad leistų žmogui įsisąmoninti savąjį blogį ir integruoto pasaulinio, globalios gamtos, vienybės gėrį.
Žmogaus užduotis – suvokti vienybę iki pat jos šaknų, t. y. vienos ir vienintelės Kūrėjo jėgos, be kurios daugiau nėra nieko.
Kūrėjas sukūrė blogio pradą, o norintys pateisinti Kūrėją teisuoliai per prašymus ir maldas grąžina visą sistemą į gėrį. Jie prašo prilipti prie Kūrėjo ir todėl vadinami teisuoliais, nes pateisina kūrinį, o Šviesa suvokiama tik iš tamsos.
Neįmanoma pasiekti gėrio iš gėrio, jis nebus jaučiamas. Kūriniai jaučia tik kontrastines savybes. Todėl Kūrėjo sukurtas blogio pradas mums buvo didelė dovana. O dviguba dovana – galimybė pasiekti gėrį, paprašyti, kad jis realizuotųsi mumyse.
Yra daug kelių pas Kūrėją. Yra pasauliečių ir religingų žmonių, Izraelis ir 70 pasaulio tautų. O Izraelio tautoje yra 70 šaknų kaip 70 tautų atspaudų. Dirbdami ties Izraelio tautos vienybe, įpareigojame ir stumiame visą žmoniją vienybės link. Sujungdami Izraelio tautą ir taisydami pasaulio tautų šaknis, ištaisysime visą pasaulį.
Todėl visų pirma laidavimo dėsnis turi būti įgyvendintas Izraelio tautoje. O iš ten jis pasklis ir bus priimtas visų tautų, paversdamas visą žmoniją viena tauta, kokia ji buvo Senovės Babilone, prieš susiskaidant į kalbas ir susimaišant.
Tarpusavio laidavimas – tai gamtos dėsnis. Pamažu įsitikinsime, kad viskas priklauso nuo šio dėsnio laikymosi, o visa Tora yra skirta laidavimo dėsniui vykdyti. Štai kodėl tik sutikus su laidavimo sąlygomis, gaunama Tora. Visi priesakai yra Kūrėjo nurodymas, kaip pasiekti tarpusavio laidavimą. Tikėkimės, kad Izraelio tauta tai supras, o paskui ją, ir visas pasaulis.
* * *
Širdis – tai noras, padengtas egoistiniais šarvais. Tad turime trintis širdimis norėdami nuimti šį egoistinį apvalkalą ir palikti vien norą, kuriam gausime ketinimą duoti.
#240463

Iš 2019 m. sausio 31 d. rytinės pamokos, ruošiantis kongresui dykumoje

Daugiau šia tema skaitykite:

Siela, panaši į kūrimo sistemą

Kaip dirbti su žmogaus prigimtimi

Laidavimo dėsnis

„Kodėl gi kiekvienas jaučiasi esąs individualybė? Kas kiekviename iš mūsų ypatingo? Kokią savybę savyje vis dėlto galime nepriklausomai keisti?
Jei ji yra, turime ją išskirti iš visų kitų savybių ir ugdyti tik ją, nes visos kitos bus realizuotos priverstinai.“ (Baal Sulamas „Valios laisvė“)
Kur gi mano „aš“? Po to, kai jį apibrėšiu, galėsiu įsitverti už jo ir suprasti, kokiais atvejais jis gali būti laisvas.
Ir ką man tai duos? Jei pastebėsiu, kad esu visiškai nelaisvas ir mane valdo kokia nors pasaulinė valdžia, ar virš manęs kosminiame laive sėdi ateiviai ir kažkaip mane nustato, ar tai ką nors pakeis manyje?
Elgsiuosi kitaip? Ne. Tik galėsiu sužinoti, kad elgiuosi taip dėl kažkieno blogos valios. Ir kas? Tai praktiškai neturi jokios reikšmės, juk elgsiuosi taip pat.
Kitaip tariant, visas mūsų darbas – apibrėžti, kas mums iš tiesų daro įtaką, kas mums vadovauja.
#250319

Iš 2019 m. gegužės 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar aš laisvas?

Kur slypi valios laisvė

Ar gali žmogus valdyti savo likimą?

Klausimas. Kaip pagal žydų kalendorių skirstomos dienos?
Atsakymas. 24 valandos per parą, taip pat keturi metų laikai ir keturi žydiški naujieji metai, turintys slenkantį grafiką. Tas pats grafikas egzistuoja tarp dienos ir nakties: vasarą dienos ilgesnės, naktys trumpesnės, o žiemą – atvirkščiai.
Pagal žydų kalendorių, valanda yra ne 60 minučių, kurių kiekvienoje yra 60 sekundžių, bet sąlyginis vienetas. Jis nėra pastovus, bet priklauso nuo laiko.
Pagal įprastą kalendorių manoma, kad nuo saulėlydžio iki saulėtekio praeina 12 valandų, nuo saulėtekio iki kito saulėlydžio taip pat 12 valandų. Tačiau, atsižvelgiant į šviesą nuo saulėtekio iki saulėlydžio gali praeiti 20 valandų, o naktis (tamsa) truks tik 4 valandas.
Tokiu atveju dienos ir nakties valandos yra visiškai skirtingos. Tai šiek tiek panašu į saulės laikrodį, kuriame ne tolygus ciferblatas, o sudarytas pagal logaritminę skalę.
Kadangi dienos ir nakties ilgis keičiasi kasdien, tai reiškia, kad kasdien keičiasi ir nakties bei dienos valandų trukmė. Tai priklauso tik nuo parcufo Zeir Anpin pasaulyje Acilut, kuris praktiškai vadovauja šiems veiksmams, nes aukščiausia Šviesa, praeidama per jį į Malchut (o Malchut – tai mes), lemia viską.
Jei aiškiai žinotume, kaip tai veikia, jaustume šią sistemą, didžiulę astronominę mašiną, kuri mus supa ir taip mus veikia. Tuomet pradėtume siekti jos vidinių parametrų: ką reiškia daugiau ar mažiau Šviesos, šilčiau ar šalčiau? Jei gyventume ir dirbtume tokiomis valandomis, tai būtų visiškai kitoks gyvenimas.
Kita vertus, kaip galima egzistuoti šioje mechanikoje? Kam ji mums reikalinga? Kodėl ji turi taip mus veikti? Jei pasikeistume ir gyventume pagal ją, kaip jaustume gamtą ir pačius save? Tai įdomu. Kitaip tariant, jaustume ją priklausomai nuo jos poveikio mums. Aplinkinis pasaulis, erdvė, žvaigždės – viskas šviestų kitaip.
#243038

Iš 2018 m. gruodžio 30 d. pamokos rusų k.

Klausimas. Kai mane užvaldo noras, galiu apie tai galvoti be galo be krašto. Kaip noras staiga gali paveikti aukštesnį minties lygmenį?
Atsakymas. Keičiasi noras – keičiasi mintys. Imu galvoti, kaip aptarnauti savo naująjį norą.
Klausimas. Kol nepasikeis noras, nepasikeis mintis?
Atsakymas. Žinoma. Kiek laiko praleidžiame tuščia galva, kuri apie nieko negalvoja, kurioje nieko nėra, be vilnijančių joje bangų? Vos tik atsiranda koks nors noras kam nors – viskas, imu galvoti, kaip ir kada jį realizuoti.
#246968

Iš 2019 m. vasario 2 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Noras, mintis ir protas

Iš kur ateina mintys ir norai?

Mintys ir norai – iš Kūrėjo