Ištraukos iš 2018 m. liepos 1 d. rytinės pamokos

Dvasinis darbas, Egoizmo vystymasis

каббалист Михаэль ЛайтманViskas priklauso nuo mūsų požiūrio
Iš esmės, skirtumas tarp didžiausio gedulo, karčiausios dienos ir pačios saldžiausios, džiugesio dienos apibrėžiamas mūsų požiūriu į mums duotas sąlygas. Galima į jas žiūrėti ir jas priimti per savo egoizmą, blogąjį pradą, o galime ir per davimo savybę, gerąjį pradą, kitaip tariant, per mūsų susiskaidymą arba vienybę.
Ta pati Šviesa, kuri turėjo atsiskleisti vienybėje, atsiskleidžia susiskaidyme ir sukelia tragiškas pasekmes.
Negalime dėl savo bėdų kaltinti poveikio iš aukščiau, juk viskas priklauso nuo to, į kokius indus šį poveikį gauname. Iš viršaus visada nusileidžia vienas ir tas pats: aukštesnioji šviesa, gailestingumas, o rezultatą nulemia, kiek esame panašūs į šią Šviesą.
Šiuo ypatingu laiku ateina tas pats švytėjimas, kuris atvedė prie sudužimo. Tačiau jis turėjo atvesti prie išsitaisymo, jei nebūtų nusižengta su auksiniu veršiu ir akmens plokščių sudaužymu. Visuomet reikia taip žiūrėti į tai, kas vyksta, ir suprasti, jog viskas priklauso nuo mūsų vienybės. Joje, į tinkamą kli galime gauti tinkamą poveikį iš viršaus.
O jei nesame tam pasirengę, tai ta didžiulė Šviesa, kuri turėjo apsivilkti į tinkamą kli ir atnešti mums džiaugsmą, tobulėjimą, kilimą, atveda į griūtį, bėdas. Viskas priklauso nuo mūsų.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nereikalingos kančios

Nesėkmė kaip sėkmės žadintuvas

Linkstu duoti

Komentarų nėra

Mes amžinos būtybės

Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Pažinti save – reiškia pajausti ir suprasti, kad negyvoji, augalinė, gyvūninė gamta ir aštuoni milijardai žmonių – tai aš. Kūrėjas taip piešia man mano subjektyvų pasaulio vaizdą. Iš tikrųjų viso to nėra, įskaitant mane, yra tik aukštesnioji šviesa. Baugoka kažkaip.
Atsakymas. Jokiu būdu! Egzistuoju amžinybėje, tobulybėje, Kūrėjuje, kartu su Juo, būdamas panašus į Jį. Tik turiu apibrėžti save, surasti save. Ir aš, ir tu, ir mes visi, esame šioje sistemoje.
Tačiau sakyti, kad viso šito nėra ir manęs nėra – neteisinga. Mes amžinos būtybės, mums tereikia rasti šią būseną. Tam ir gyvename šiame pasaulyje, žemiausiame iš visų.

Iš 2018 m. vasario 11 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pajusti amžinybės alsavimą

Prisilietimas prie amžinybės

Kabalos mokslas:  kelias į aukščiausią harmoniją

Komentarų nėra

Viską nulemia dvasinio pasaulio dėsniai

Pasaulio struktūra, Viena siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kokius pagrindinius kasdienybės dėsnius lemia dvasinio pasaulio įvykiai ir dėsniai?
Atsakymas. Visas mūsų pasaulis nulemtas dvasinio pasaulio dėsnių, nes jis vystosi egoistiškai, ir iš viršaus yra nuolatos pakraunamas Šviesa. Mūsų pasaulyje nėra jokių pašalinių, atsitiktinių judesių. Viskas vyksta tik veikiant aukštesniajam pasauliui.
Klausimas. Ar galima sakyti, kad visi mūsų pasaulio dėsniai paklūsta vienam vieninteliam dvasiniam dėsniui?
Atsakymas. Taip, yra tik vienas dėsnis – atvesti visą materiją į tokią būseną, kai ji visiškai atitinka Kūrėją.
Klausimas. Kodėl tuomet jaučiame daugybė dėsnių: traukos, susiliečiančių indų ir t.t.?
Atsakymas. Mes visi esame sudužęs Adam (iš hebrajų k. žodžio „domė“ – panašus) indas, kitaip tariant, indas, kuris buvo panašus į Kūrėją.
Adam – tai vienas bendras noras, sudužęs į 613 egoistinių dalių – norų, kurie visiškai priešingi tarpusavyje. Todėl mūsų pasaulis atrodo mums toks daugiasluoksnis, daugialypis, sudužęs it stikliukai kaleidoskope su besikeičiančiais ornamentais ir spalvomis.

Iš 2018 m. vasario 25 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Trys kabalos postulatai

Mūsų pasaulis – dvasinio pasaulio šešėlis

Dvasinius dėsnius suvoks visi!

Komentarų nėra

Kad kūnas netrukdytų dirbti dvasiškai

Dvasinis darbas, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar galima išnaudoti materialią gerovę, kad dirbtum dvasinį darbą?
Atsakymas. Savaime suprantama, jog kabalistas būdamas savo gyvūniniame kūne nori jaustis patogiai, kad kūnas netrukdytų dvasiškai dirbti. Niekas neturi veltui versti save kentėti.
Klausimas. Kaip kūnas gali trukdyti dvasiškai dirbti?
Atsakymas. Jei kūnas nekontroliuojamas, jis trukdo dvasiniam darbui. Bet jeigu žmogus jį valdo ir gyvūninius norus išnaudoja, kad nusiramintų ir padarytų taip, kad jo dvasiniai siekiai jį motyvuotų, tada viskas gerai.

Iš 2018 m. vasario 25 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalistas – mokslininkas, tiriantis save

Kaip kabalistas žvelgia į kančias?

Realybės suvokimas: kūnas ir siela

Komentarų nėra

Evoliucijos siurprizai, II dalis

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kokie pakitimai įvyks su žmogumi artimiausioje ateityje? Jūs sakote, kad mūsų laukia ryškus evoliucijos šuolis?
Atsakymas. Materialaus lygmens evoliucija jau pabaigta. Dabar visi pokyčiai vyks žmoguje, kuris vystosi bendruomenėje. Tai jutiminis ir intelektinis vystymasis, ir mūsų laukia staigus perėjimas.
Juk šis vystymasis vyksta ne grubioje, inertiškoje materijoje, o dinamiškuose ir lanksčiuose jausmuose bei prote. Ir todėl šis vystymasis vyksta kosminiu greičiu. Pagal įvykusių pokyčių kiekį nė neįmanoma palyginti XX amžiaus su visu ankstesniu laikotarpiu: kiek jame išgyventa revoliucijų, karų, naujų gyvenimo stilių, atradimų moksle ir žmonijos bendruomenėje.
Klausimas. Visa tai buvo praėjusiame amžiuje, o kokia esmė naujo šuolio, laukiančio mūsų artimiausiu metu?
Atsakymas. Visi vystymosi šuoliai, kurie jau buvo ir dar bus, kyla dėl atskleidimo mumyse naujo egoistinio noro, trukdančio mums gyventi, laidojančio mus po savimi.
Mes matome per šiuolaikinių socialinių interneto tinklų pavyzdį: „Facebook“, „Google“ ir pan., kurie, nespėję pasirodyti, jau tapo piktybiškais švietėjais. Mes galėtume džiaugtis virtualiais ryšiais, bet matome, kad šie tinklai ir ryšiai atsisuka prieš mus, naikindami žmonijos bendruomenę.
Melagingos naujienos, kurias kiekvienas laisvas publikuoti, kaip jam šauna į galvą, žlugdo mūsų gyvenimą. Jos sugeba privesti prie karo ir konfliktų tarp žmonių. Apie šį pavojų kalba net patys socialinių tinklų įkūrėjai. Blogio suvokimas, kuriam ankščiau prireikdavo daugelio dešimčių metų, dabar vyksta per kelerius metus. Ši būsena ruošia šuoliui ant kito laiptelio.
Klausimas. Ir į kur mums teks peršokti?
Atsakymas. Mes atskleisime, kad mūsų ryšys vienas su kitu yra blogas. Komunikacija tarp žmonių pagrįsta melu, ir su tuo reikia kažką daryti. Nebėra kur išsiskirstyti, pasitraukti vienam nuo kito, izoliuotis. Arba mums teks pasukti evoliuciją atgal, juk ji atvedė mus prie to, kad mes paprasčiausiai žudome vienas kitą.
Šiandien per sufalsifikuotas naujienas galima sudarkyti visas sistemas: paveikti rinkimų rezultatus, sukelti daugybę problemų. Žmonija gavo tokių galimybių, kad gali lengvai susinaikinti.
Jeigu kažkada cheminio ginklo turėjimas tarnavo kaip sulaikantis faktorius, leidžiantis laikytis „status-kvo“, tai šiandien viskas gerokai sudėtingiau. Melaginga informacija, akimirksniu paplintanti po visą pasaulį, gali suklaidinti žmones ir privesti prie sprogimo.
Todėl kitas žmonijos evoliucijos etapas – tai savojo blogio, nuodijančio gyvenimą, suvokimas. Visos šiuolaikinės technologijos pagrįstos ryšio tarp žmonių vystymu: internetas, masinio informavimo kanalai. O iš kitos pusės, mes nesugebame panaudoti šio ryšio gėriui.
Kažkada žmonės gyveno kaimuose, kur nuo namo iki namo buvo daugiau nei kilometras. Todėl jie netrukdė vienas kitam. O jeigu kaimynai pykosi, tai jie turėjo galimybę išsiskirstyti į skirtingas puses, kaip parašyta apie Abraomą ir Lotą: „Jeigu tu eisi į dešinę, tai aš eisiu į kairę“.
Bet šiandien jau negalime išsiskirstyti į skirtingas puses, mes sujungti interneto voratinkliu, kur galima nužudyti žmogų: apšmeižti jį, pažeminti, papasakoti apie jį bet kokį išsigalvojimą. Jeigu visi užsipuola žmogų, kuris visiškai priklauso nuo masinių informacijos priemonių, nuo kitų žmonių nuomonės apie jį, tai jo belieka tik gailėtis.
Melagingos naujienos geba pridaryti daugybę bėdų. Visi atsimena, kaip neseniai internete išplito informacija apie tai, kad Trumpas pasiruošęs įvesti amerikiečių kariuomenę į Šiaurės Korėją. Bet tai buvo visiškas melas, jis apie tai niekada nekalbėjo.
Tačiau kažkas pasakė, kad girdėjo iš Trumpo tokį pareiškimą, ir ši melaginga naujiena buvo pasigauta ir išplito po visą pasaulį. Tik įsivaizduokite, kas galėjo atsitikti, jeigu Šiaurės Korėjos lyderis būtų paspaudęs mygtuką?
Bus tęsinys…

Iš 2017 m. gruodžio 14 d. 932-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Evoliucijos siurprizai, I dalis

Visa evoliucija – tai egoizmo vystymasis

Evoliucijos tikslo atskleidimo išvakarėse

Komentarų nėra

Izraelio valstybė – daugelio amžių kabalistų svajonė, I dalis

Izraelis ir pasaulio tautos

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Mane žavi pirmeiviai, kurie įdėjo milžiniškas pastangas, kuriant Izraelio valstybę, nepaisant visų sunkumų. Kaip kabalistai suvokia Izraelio valstybės atkūrimo stebuklą?
Atsakymas. Tai iš tikrųjų buvo stebuklas, apie kurį žydai svajojo du tūkstančius metų. Buvo iš anksto žinoma, kad kažkada tai įvyks. Kabalistai buvo labai optimistiškai nusiteikę ir laukė šio įvykio visais laikais.
Dar XVI a., Ari laikais, kabalistai pajuto, kad ateina Mašiacho dienos ir laikas pradėti auklėti, ruošti žmones sugrįžti į Izraelio, kaip materialaus, taip ir dvasinio, žemę.
Kai prasidėjo judėjimas už sugrįžimą į Izraelio žemę (chalucim), pirmoji ir antroji Alija, kabalistai labai palaikė šį judėjimą. Jie matė tai, kaip žmonių įėjimą į paskutinį etapą prieš išsitaisymo pabaigą. Ši svajonė labai sujungė pirmuosius pirmeivius, visiškai netikinčius žmones, su kabalistais.
Mano mokytojui, Baruchui Šalomui Leviui Ašlagui, vyresniajam žymaus kabalisto Judos Ašlago, Baal Sulamo, sūnui, Izraelio valstybės suvokimas ir žydų gyvenimas Izraelio žemėje turėjo didžiulę svarbą, visų aukščiausią. Kabalistai visada kvietė žydus sugrįžti į Izraelio žemę, sukurti čia žydų valstybę ir kaip galima labiau susijungti tarpusavyje netikintiems ir tikintiems, juk jie – viena tauta.
Ravas Kukas labai palaikė Izraelio valstybės kūrimą. Tai iš tikrųjų buvo bendra brangi širdžiai svajonė ir noras iš aukščiau. Kabalos mokslas visiškai palaiko Izraelio valstybę ir visada buvo už sionizmą. Ant Baal Sulamo peilio, kuriuo šeštadieniais pjausto chalą, buvo parašyta: „Izraelio valstybė“, o tai kai kuriuose ortodoksų ratuose galėjo būti palaikyta net šventvagyste.
Kabalistai visada laukė, kad Izraelio tauta sugrįš į savo žemę ir įkurs ten valstybę, kurioje bus visko, kas reikalinga gyvenimui. Kitaip tariant, kad joje būtų galima auklėti žmones ir sujungti juos visus kartu, kad ji būtų pajėgi apsiginti ir sukurti sąlygas, kuriose Izraelio tauta taps Kūrėjo tauta.

Iš 2018 m. vasario 4 d. 958-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Jeruzalė – suvienytos žmonijos sostinė

Pradininkų tauta

Sistema, kurioje atsiskleidžia Kūrėjas

Komentarų nėra

Programišių kongresas

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Neseniai įvyko programišių kongresas. Ši naujiena sukėlė triukšmo šiuolaikinėje visuomenėje. Tačiau pasirodė, kad tokie kongresai vyksta jau 34 metus iš eilės! Jei 90-aisiais metais jame dalyvavo 150 žmonių, tai dabar susirinko daugiau nei 5000.
Kongresą suorganizavo tarptautinis klubas „Chaosas-kompiuteris“, kuris gina laisvo keitimosi informacija principus. Svarbiausias Chaoso klubo principas – visa informacija, išskyrus asmeninę, turi būti prieinama.
Ar kenkia visuomenei prieinamumas prie kiekvieno žmogaus visuomeninių duomenų? Kas turi teisę jais naudotis?
Atsakymas. Kyla problema: jei visuomenė būtų teisinga, tai visa informacija galėtų būti atskleista, ir viskas būtų teisingai suvirškinta, sumalta kaip mėsmalėje, ir išeitų geras maltinukas.
Bet kai ir visuomenė, ir įvairių šalių valstybiniai saugumo organai, ir advokatai, teismai, ir kita tik ir laukia, kad sumaltų viską savo naudai, tai nemanau, kad informaciją reikia atskleisti. Tokiu atveju, manau, internetas virsta šiukšlynu.
Jei atveri internetą ir viską ten pilti, įvyks tas pats, kas su vandenynais: skrendi virš jų ir matai plaukiant kalnus šiukšlių. Internetas – tai taip pat vandenynas. Jis iš tikrųjų gali priimti bet ką, bet galiausiai, net jei jis begalinis, beribis, jame susikaupia šiukšlių kalnai, stabdoma informacija, kemšasi šlamštas ir visa kita.
Todėl aš ne už absoliučią, o už išmintingą laisvę. Su žmogumi reikia elgtis, kaip su vaiku – leisti tai, kas naudinga jo vystymuisi. O jei viską atskleidžiame vaikui, jį žalojame. Taip ir šiuo atveju.
Žmonija – tai neišmintingi vaikai. Ją reikia auklėti ir tuomet kartu su tuo leisti internete viską, kas naudinga. Bet tik tiek, kiek atitinka išsiauklėjimą, kad žmogus gautų iš interneto tai, kas iš tikrųjų naudinga jam ir visuomenei.

Iš 2018 m. sausio 7 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Internetas – vystymosi greitintuvas

Susitikimo vieta – internetas

Internetas eina per chaosą į Šviesą

Komentarų nėra

Jeruzalė – suvienytos žmonijos sostinė

Izraelis ir pasaulio tautos, Izraelis šiandien

каббалист Михаэль ЛайтманJeruzalė – Šventyklos vieta, bet drauge – sunaikinimo vieta. Turime pasiekti būseną, kai Jeruzalė (hebrajiškai ira šlėma – visiška baimė), įsiviešpataus mūsų širdyse, mūsų nore, ir su naujai įgytu ketinimu duoti sukursime tobulą dvasinį indą, vadinamą „Šventykla“.
Pirmasis dvasinis indas: gauti, kad duotum, antrasis – duoti, kad duotum, priklausė tik bendros sielos galvai. Trečiajame inde bus ir davimas vardan davimo, ir gavimas dėl davimo visoms tautoms, kaip pasakyta: „Mano namai vadinsis maldos namais visoms tautoms“, t. y. viso noro mėgautis, sukurto žmogaus lygmenyje.
Visi lygiai atskleis aukščiausiąją jėgą, drauge susivieniję. Skirtumas tarp žmonių išnyks, ir šis pasaulis išnyks taisymosi pabaigoje, kaip rašo Baal Sulamas. Liks tik bendras noras, kuriame visi susijungia tobuloje vienybėje, pilnai užpildytoje aukščiausia Šviesa.
Visi visiškai suvoks aukščiausiąją jėgą kaip viena širdis, be jokių skirtumų. O ankstesnioji atskirtis sustiprins vienybę, kaip pasakyta: „Meilė padengs visus prasižengimus“.
Tokia turi būti atkurtoji Jeruzalė. O kol kas, kaip matome, ji visiškai sugriauta. Visame pasaulyje nėra labiau susiskaldžiusio, stiprios opozicijos ir prieštaravimų draskomo miesto. Visa tai turi atsiskleisti kaip medžiaga taisymuisi.
Jeruzalės diena primena mums išsitaisymą, kuris iš tiesų būtinas. Išeitų, jog ši šventė ne tam, kad būtų pagerbtas pats miestas, bet tam, kad mums yra suteikta galimybė išsigelbėti.
Štai tai ir švenčiame: Jeruzalės diena kaip mums duota darbo vieta; vieta, kur ateityje įvyks išsitaisymas. Tuomet atsiskleis Izraelio tauta ir visos kitos tautos; Izraelio žemė ir visas pasaulis susilies su vienu Kūrėju.
Taip „Israel“ atliks savo paskirtį – tapti šviesa visoms tautoms. Izraelio tautos misija, kaip dvasinio parcufo galvos kūno atžvilgiu: ištaisyti visą žmoniją. Tačiau išsitaisymas turi pasklisti visose tautose, o Kūrėjas visa savo jėga atsiskleidžia bendros sielos kūne, t.y. pasaulio tautose.
Parašyta, jog taisymosi pabaigoje Izraelio žemė pasklis po visą pasaulį. Kitaip tariant, noras mėgautis, susijęs su Kūrėjo suvokimu, pasklis visoje pasaulėdaroje, ir visi susijungs draugėn ir taps Kūrėjo tauta, kaip pasakyta: „Visi pažins mane – nuo mažo iki didelio“.
Jeruzalė priklauso ne tik Izraelio, bet visos žmonijos vienybei. Šis ypatingas taškas, šis miestas egzistavo dar prieš tai, kol mūsų protėviai atėjo į Izraelio žemę, jie nesukūrė jo tuščioje vietoje.
Tai, kad pasaulio tautos, pavyzdžiui, JAV ir kt., perkelia savo pasiuntinybes į Jeruzalę, yra tam tikras simbolis. Tačiau tai netaiso – taisymas patikėtas Izraelio tautai. Atėjo laikas tiems, kurie yra ant Israel laiptelio (jašar kėl, t. y. siekiantys atskleisti Kūrėją), susivienyti tarpusavyje ir su Kūrėju, tampant dvasinio parcufo galva. Svarbiausia – mūsų vienybė. Nėra nieko svarbiau.

Iš 2018 m. gegužės 13 d. pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Vienas dėsnis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Izraelio valstybė – vieta Kūrėjui atsiskleisti

Pradininkų tauta

Abraomo atradimas

Komentarų nėra

Teisingas dešimtukas

Dešimtukas, Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманManęs Feisbuke klausia: „Ar gali dešimt atsitiktinių žmonių, nestudijuojančių kabalos, bet susivienijusių sielomis, pasiekti dvasingumą?
Esmė ta, kad sielų susivienijimui nėra kitos metodikos, tik kabalos mokslas. Visos kitos metodikos palieka žmogų žemiškame lygmenyje, ir tik kabala leidžia atskleisti savyje davimo savybę, pakilti aukščiau savo egoistinės prigimties ir jos apribojimų.
Ši davimo savybė, naujas tikrovės suvokimas, – ir yra „Kūrėjas“, absoliučiai realus, suvokiamas.
Kiti keliai veda mus tikėjimo kuo nors arba kažkuo link su pomirtinio apdovanojimo pažadu.
Bet ne, nieko nebus, sako kabalos mokslas, – kol nepakeisime pačių savęs. Nėra jokio anapusinio pasaulio, o yra egoizmas, kurį ištaisydamas atrandu Kūrėjo savybes. Šis pakilimas aukščiau egoistinio suvokimo išlaisvina mane iš materialių ribų, išveda už laiko ir erdvės – į amžinybę ir tobulybę.
To nepasieksime „atsitiktinio“ vienijimosi keliu. Dešimtukas turi sudaryti vieną visumą, vieną vieningą norą, kuriame kiekvienas „nulenkia galvą“, kad susilietų su kitais. Tada tarp jų kyla bendra būsena, bendras ryšių tinklas: kiekvienas ne dėl savęs, o tik dėl kitų devynių.
Taip jie sukuria ir sielą, indą Kūrėjo atskleidimui. Priklausomai nuo egoizmo dydžio, virš kurio jie pakilo ir pradėjo teisingai elgtis vienas su kitu, jiems atsiskleidžia Kūrėjas – meilės ir davimo savybė.

Iš 2018 m. vasario 1 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Monolitinis dešimtukas

Egoizmas ne kliūtis, o vystymosi priemonė

Dešimtukas kaip susiliejimo instrumentas

Komentarų nėra

Kas yra suvokimas kabaloje?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas kabaloje vadinama suvokimu?
Atsakymas. Suvokimas, kad viskas, kas vyksta, kyla iš Kūrėjo, iki pačios mano norų, kuriuos tyrinėju, gelmės; visų pirminių, antrinių ir kitų reiškinių atsiskleidimas iki paties galo ir tarpusvio priklausomybėje ir yra suvokimas.
Klausimas. Galima sakyti, kad žmogus praeina tris etapus: iš pradžių žinių, paskui supratimo ir galiausiai suvokimo? Ar jis iš karto viską suvokia jausmais?
Atsakymas. Tai priklauso nuo to, kaip žmogus dirba dvasinį darbą.
Klausimas. Sakykime, jei aš girdžiu, kad „Nėra nieko, tik Jis“ arba kažkokį kitą principą, vadinasi, dabar žinau, kad Jis egzistuoja, net nesuprasdamas?
Atsakymas. Jei žmogus tik pradėjo mokytis ir kol kas dar nieko nesuvokė, tada taip. O jei jis jau visa tai suvokia, jaučia ir turi dvasinius indus (kėlim) – apsisprendimo, jutimo ir atskleidimo priemones, – tai jo požiūris kitoks.
Žmogui, kuris pirmą kartą skaito ir girdi apie šiuos dalykus, visa tai atrodo nesuprantama abėcėle: „Kur tai vyksta? Kokiame pasaulyje? Su kuo?“. Jam reikia laiko. Tai, ko neleidžia protas, padaro laikas.
Jis pamažu pripranta prie kabalistinių terminų skambesio, žodžių ir žodžių junginių tarpusavio ryšių, paskui sakinių ir galiausiai prie sakinių ryšių. Visa tai įeina į jį palaipsniui, ir ne per protą, o per širdį.
Tiek, kiek žmogus bando būti kartu su savo draugais, susivienijusiais grupėje, padėti, duoti, palaikyti juos, tiek jis ima suvokti vidinę to, ką girdi, prasmę.

Iš 2017 m. lapkričio 19 d. pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra dvasinis suvokimas?

Kaip suvokiame gamtą?

Kiekvienas nors kartą gauna galimybę

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai
Vėlesni įrašai »