Klausimas. Egzistuoja kabalistinis principas: „Kiekvieno, kuris aukščiau draugo, blogio pradas didesnis“. Apie ką čia kalbama?
Atsakymas. Kiekvienas, kuris aukščiau savo draugo, pasiekė aukštesnį dvasinį lygmenį todėl, kad nugalėjo savyje didesnį blogio pradą. Vadinasi, kiekvieno, kuris aukščiau kito, egoizmo lygis didesnis, bet jis sugebėjo įveikti šį egoizmo sluoksnį.
Klausimas. Kitaip tariant, žiūrėdamas į draugus, aš matau, kad jiems sunkiau, jų didesnis egoizmas?
Atsakymas. Gali būti taip, o gal ir ne. Jei jie aukščiau tavęs, vadinasi, jų ir egoizmas didesnis.
Komentaras. Paprastai žmogus mano, kad jam sunkiau, nei kitiems.
Atsakymas. Tai grynai egoistinis požiūris. Jei tu matytum kitų likimus, tai niekada nenorėtum pakeisti savo gyvenimo į jų likimą.
#226064

Iš 2017 m. gruodžio 3 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Egoizmo patarimai: visiškai priešingai

Aukštyn dvasinių pasaulių pakopomis

Ypatingas egoizmo tipas

Klausimas. Jei aš neturiu pasirinkimo laisvės ir veikiu pagal programą, kurią sukūrė Kūrėjas, tai ką reiškia, kad „dvasingume nėra prievartos“?
Atsakymas. Nėra prievartos, nes tavęs niekas neverčia eiti dvasingumo keliu. Nenori judėti į priekį – nereikia. Gulėk namuose ant sofos, kol tave užklups ir pažadins kančios.
Taip sutvarkytas pasaulis, nes egzistuoja kūrimo programa – su pradžia ir pabaiga. Nori ar ne, turi ją įvykdyti. Ji veikia. Kuo labiau vėluosi, tuo blogiau tau. Sąlygos nuolatos keičiasi.
„Nėra prievartos dvasingume“, turima omenyje, kad kol nesuvokei turintis pasiekti kūrimo tikslą, tavęs niekas nevers.
Tu privalai sukurti grupę, teisingus ryšius su draugais, pritraukti Aukštesniąją šviesą, t. y. viską padaryti tam, kad geranoriškai, džiaugsmingai atskleistum Aukštesnįjį pasaulį.
Klausimas. Ką daryti, jei būtinybė tai įvykdyti suvokiama, o jėgų tam neužtenka?
Atsakymas. Jei yra suvokimas, bet nėra jėgų, vadinasi, neturite tinkamos grupės, iš kurios galėtumėte jų gauti.
Klausimas. Aplinka, kuri mane veikia dvasiniame lygmenyje, irgi turi siekti dvasingumo?
Atsakymas. Bet kokiu atveju, tu negali pakilti aukščiau savo aplinkos. Tik jei visiškai anuliuosiesi prieš ją, kaip rabis Yosi ben Kisma. Todėl pageidautina, kad aplinka būtų didi ir stipri.
#226021

Iš 2017 m. gruodžio 3 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur atsiskleidžia Aukštesnysis pasaulis?

Renkuosi sunkųjį kelią

Neprievartauk savęs – taisykis

Komentaras. Amerikos ir britų mokslininkai pateikė Nacionalinės mokslų akademijos Jungtinėse Amerikos Valstijose oficialų pranešimą, kad gyventi Žemėje taps neįmanoma nuo 2200 iki 2400 m., nepriklausomai nuo numatomo gyventojų skaičiaus sumažėjimo iki 2100 m.
Ekspertai atkreipia dėmesį į klimato kaitos pavojų, neišvengiamą dėl didėjančio energijos suvartojimo, kuris tęsis net ir sumažinus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą. Be to, yra ir kitų pasaulinių grėsmių. Stephenas Hawkingas neseniai pasisiūlė rasti naujus namus žmonijai kosminėje erdvėje.
Atsakymas. Problema ta, kad tokie projektai yra nerealūs. Žmonės yra neatskiriamai susiję su šia planeta nematoma virkštele. Mes – viena visuma, susipynę su ja daugybe gijų, ir negalime be jos funkcionuoti.
Na, tarkime, persikraustysime į Marsą, – o kas toliau? Mes jį lygiai taip pat užteršime ir išsiurbsime iš jo visus išteklius, kaip ir Žemėje. Be to, susidursime su asmeninėmis ir socialinėmis problemomis, nes pakeitę gyvenimo vietą, nepakeisime savo prigimties. Ką gi daryti? Taip ir keliausime iš planetos į planetą, bėgdami patys nuo savęs? Tai – nepadės.
Mes sėjame aplink save mirtį, nes tokia mūsų prigimtis. „Mirtis“ – tai mūsų egoizmas, kuris nori viską praryti. Jis mėgaujasi tuo, kad viską aplink naikina. Mūsų neatlaikys nė viena planeta. Juk mes nemokame susieti savęs su visaapimančia gamta ir jos pagrindiniais dėsniais.
Mes kreipiame dėmesį tik į tai, kas mums naudinga ir patogu. Pats šis požiūris naikina Žemę, nes nuodija mūsų bendrą planetos sistemą.
Neigiamas egoizmo krūvis – štai kas išbalansuoja noosferą. Didėjantis disbalansas visuomenėje, tarp žmonių, išderina pusiausvyrą visame kame. Kas mūsų laukia? Blogiausiu atveju, po didelių kančių, įskaitant ir branduolinę žiemą bei kitus antiutopinius „malonumus“, – galų gale suvoksime, kad mums būtina atsikratyti egoizmo.
Tada žmonės galiausiai pakils virš savo egoistinės prigimties ir ištaisys šią Žemę, liausis ją teršti ir naikinti kitais būdais. Juk Žemė turi labai galingą regeneracinį potencialą. Ji gali atsistatyti, kai tik žmogus jai nebekenks ir paisys gamtos dėsnių, kurie lemia sąveiką, harmoniją, homeostazę.
Kitaip sakant, pakilę virš egoizmo, mes tarsi atsidursime kitoje planetoje, kuri užsigydo savo žaizdas ir yra mums geranoriška. Tada mums nereikės niekur skristi. Mes pamatysime, kad atsisakę savimeilės klestime. Ir lieka tik vienas klausimas: kodėl mums nepadarius to tiesiog dabar?
#223433

Iš 2018 m. sausio 1 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

„Netikiu Stivenu Hokingu“

Žemė gali būti rojus

Kūrėjas kol kas laukia…

Klausimas. Ar teisingai supratau, kad žmogui susiliejus su Kūrėju materialus pasaulis išnyks?
Atsakymas. Materialus pasaulis išnyksta, kai žmogus pasiekia Kūrėjo lygmenį, arba kai žmogus miršta. Tačiau tai visiškai skirtingos pasekmės.
Klausimas. Nejau šis pasaulis neišnyks po to, kai žmogus suvoks aukštesnįjį pasaulį?
Atsakymas. Ne, mūsų pasaulis neišnyksta, tačiau kabalistas jį suvokia kitaip: drauge su aukštesniuoju pasauliu.
Penkios materialios juslės egzistuoja iki numirštant gyvūniniam kūnui, kuris yra pati žemiausia aukštesniojo pasaulio aplikacija.
#235272

Iš 2018 m. liepos 1 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar ateis pasaulio pabaiga?

Gyvenimas – tai susiliejimas su Kūrėju

Dvasinis pasaulis, materialus pasaulis

Dvasinis kelias grįstas dviem priešybėmis: pakilimais ir nuopuoliais, ir abu vienodai svarbūs ir veda į vieną tikslą. Priešingi laikai, būsenos, kūriniai, turintys atvirkščias savybes, bet vis tiek susijungiantys draugėn – visas dvasinis pasaulis grįstas dviem priešingybėmis, veikiančiomis kaip viena visuma.
Priešingos savybės neanuliuoja viena kitos ir nesikeičia, o veikia paraleliai, tuo pat metu.
Galintis iškęsti tokį susidvejinimą sukurs sau įėjimą į dvasinį pasaulį. O kas neiškęs nesugebės sukurti kli dvasiniam suvokimui.
Kūrėjo atžvilgiu, žinoma, nėra jokio prieštaravimo, ir viskas susijungia į viena. Prieštaravimai egzistuoja tik kūrinio atžvilgiu, nes jis susideda iš viena kitai priešingos materijos ir dvasios. Mums dar teks suprasti ir pajausti, kiek jų priešybė nepakeičiama, nesutaikoma, visiškai neišsprendžiama.
Kai prieštaravimas kyla mūsų pasaulyje, ieškome kompromiso, tarpinio sprendimo, sutaikančio vieną su kitu. Tačiau dvasiniame pasaulyje neieškome kompromiso, priešingai, kuo toliau vystomės dvasiniame pasaulyje, tuo silpniau jaučiame priešybes tarp materijos ir formos įsivelkančios į materiją, tarp noro mėgautis ir noro duoti, tarp egoizmo ir dvasingumo, ekrano, šviesos.
Reikia tirti šį priešingumą ir laukti, kad Šviesa suformuotų mumyse galimybę išlaikyti tokią priešpriešą ir įjungti į save dvi, vis poliariškesnes priešybes. Iš to aišku, kad dvasinis suvokimas skiriasi nuo materialaus, jis yra visiškai kitame matavime. Neįmanoma jo suprasti nepatyrus.
Dvi priešybės veikiančios išvien – tai formulė, dvasinio kli pagrindas, visa jo esmė. Tai itin subtilus, pikantiškas, įdomus dalykas – nesuprantamas ir drauge patrauklus. Jis leidžia pajausti tam tikrą dvasinio pasaulio skonį net tiems, kas ten nėra, kaip kvantinė fizika, pasiekianti materijos ir šviesos ribas.
Štai todėl dvasinis darbas vyksta tikėjimu aukščiau žinojimo, aukščiau mūsų gyvūninio proto, juk jis remiasi mums neįprastomis, priešingomis savybėmis. Žmogus susideda iš dviejų formų: žmogiškos ir gyvūninės.
Žmogus eina tikėjimu aukščiau žinojimo, priimdamas abi priešybes kaip lygiavertes vienos visumos dalis. O gyvūninis kūnas vadovaujasi materialiu protu ir jausmais. Ir žinoma, žmogus turi pažaboti savo gyvūną, atsisėsti ant jo iš viršaus.
#235015

Iš 2018 m. spalio 16 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš chaoso į harmoniją, I dalis

Meilė – tai harmonija

Kabala, moralė ir etika

Klausimas. Kai vedate žmogų į aukštesniojo pasaulio atskleidimą, pasitelkiate eksperimentines formas, kurių nebuvo jūsų kelyje atskleidžiant dvasinį pasaulį?
Atsakymas. Ne. Yra tikslus kelias, kurio negaliu pakeisti nei aš, ne kas nors kitas.
Šis kelias apibūdintas visose kabalistinėse knygose, pradedant nuo Adomo prieš beveik 6000 metų ir iki mūsų dienų. Niekas jame nepasikeitė, nes mums atskleidžiami nekintantys aukštesnės gamtos dėsniai.
Klausimas. Tačiau kalbate apie neaiškumą mūsų kelyje, nes tai pirmąsyk praeina grupė…
Atsakymas. Taip, bet ne todėl, kad keičiasi dėsniai, o todėl, kad keičiasi žmonės, ir tos pačios pakopos atsiskleidžia kiek kitaip kiekvieno atžvilgiu, individualiai. Jei anksčiau egoizmo lygmuo buvo toks, kad į dvasinį pasaulį galėjo prasiveržti vienas žmogus, tai dabar reikia grupės, kuri susivienija draugėn.
#235761

Iš 2018 m. birželio 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinio gyvenimo išvakarės

Kaip raginti asilą: trauk ir stumk

Išvien su Kūrėju

Klausimas. Kodėl žmonės gali numatyti ateitį, jausti, kas nutiks kitą akimirką, ir kam tai duota?
Atsakymas. Iš tikrųjų yra tokių žmonių su gebėjimu numatyti, žinančių, kas bus priešakyje. Bet tik žemiškame gyvenime!
O kas gali pasikeisti per mano gyvenimą? Net jei ir pasikeis – koks skirtumas? Man vis tiek teks pasakyti: „Visa tai – nuo Kūrėjo“.
Todėl manęs nedomina mano žemiška ateitis. Mane domina suvokimas, ką galiu įgyti per visą tą laiką. Ir jis – amžinas, kas išliks ir po kūno mirties. Šitai pasiėmei ir tai su tavimi, ir tu tame gyveni. Praktiškai nemiršti. Materialaus kūno mirtis niekaip neatsiliepia tavo dvasiniam suvokimui, kuriame esi.
Klausimas. Nejau kabalisto visai nedomina ateitis kaip žinios, tarkime, kuriais metais tūkstančiai žmonių atskleis Kūrėją ar kas nors panašaus?
Atsakymas. Iš esmės kabalistą domina tik jo dalyvavimas šiame procese – ten, kur yra jo valios laisvė. O ateitis, kaip žemiškos žinios, domina tik tiek, kiek tai gali padėti ar pakenkti jo dvasiniam vystymuisi.
Klausimas. Bet panorėjęs kabalistas gali žinoti ateitį – tai, kas nepriklauso jam?
Atsakymas. Esu tikras, kad taip. Tačiau taip pat esu tikras, kad jis tuo neužsiims, nes taip jis nusižengia pagrindinei taisyklei „tikėjimas aukščiau žinojimo.“
Klausimas. Kokia tai taisyklė?
Atsakymas. Bina savybė turi būti aukščiau Malchut, kitaip tariant, davimas aukščiau gavimo. Tai reiškia, kad man nereikia jokios informacijos, noriu dirbti be jos, duodamas, kitaip vėl užsikasu egoizme.
#235824

Iš 2018 m. birželio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateitis kuriama dabartyje, I dalis

„Ateiti ir pamatyti“ naują realybę

Laisvo pasirinkimo pakopos

Klausimas. Kaip Kūrėjas – geras ir kuriantis gėrį galėjo sugalvoti visus iškrypimus vykstančius pasaulyje? Kaip į tai žiūri kabalistai?
Atsakymas. Kabalistai žiūri į tai kaip į visišką gėrį. Jie iš savo patirties mato, kokie jie silpni ir kaip nieko negali padaryti – viską daro Kūrėjas. Kad ir kaip išsisukinėtum ir teigtum: „Tai aš, aš, aš” – visi veiksmai kyla iš Kūrėjo.
Problema tik ta, kad iš visų poveikių mums imtume kurti teisingo poveikio atsakomojo ryšio sistemą, bet tik per grupę. Iki tol, nieko negalėsi atlikti. Todėl turime turėti sveiką požiūrį į pasaulį, ir suprasti, kad ką nors pakeisti įmanoma tik per žmonių vienybę jų bendru ketinimu, nukreiptu į kūrimo tikslą.
#235232

Iš 2018 m. birželio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Atskleisti Kūrėją

Kodėl reikalingos kančios?

Kaip pateisinti Kūrėją?

Klausimas. Kabaloje suvokti sistemą reiškia turėti galimybę ją valdyti?
Atsakymas. Taip. Jei teisingai suvokiame sistemą, tai toje dalyje, kurioje ją atskleidžiame, privalome imtis valdymo instrumentų. Dėl to, kad visa pasaulių sistema yra tarsi ne mumyse, mes nuolatos įjungiame ją į save, absorbuojame ją, imame dirbti su ja kaip su savo paties instrumentu.
Klausimas. Kodėl išstudijavęs sistemą galėsiu ją valdyti?
Atsakymas. Jei studijuoji kokią nors sistemą ir imi su ja kontaktuoti bei dirbti, ji tampa visiškai tavo veikiama. Galiausiai susijungdamas su šia sistema gyveni joje! Ji juk neatsiplėšia nuo tavęs, ir tu negali nuo jos atitrūkti. Imi egzistuoji jos viduje. Tai vadinama „aukštesniojo pasaulio pajautimu“.
#235758

Iš 2018 m. birželio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulis – tai, ką mes suvokiame

Kur atsiskleidžia Aukštesnysis pasaulis?

Mūsų pasaulio valdymo sistema

Intelektiniai vaidmenų žaidimai tapo alternatyva šventėms prie vaišių stalo. Klerkai, vadybininkai, gydytojai, mokytojai entuziastingai ieško būdų sustabdyti sprogimus atominėje elektrinėje, gaudo maniakus, vaikosi slaptų povandeninio laivo brėžinių… Vienu žodžiu, visa galva pasineria į menamą iššūkį.
Vaikystėje mes skaitėme knygas ir žiūrėjome filmus apie didvyrius, kuriais norėjome tapti. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad gyvenime nėra vietos ekraniniam heroizmui ir nuotykiams. Tai kodėl nepažaidus neišsipildžiusių svajonių?
Tačiau yra ir kita pusė: juk tikrasis didvyris turi būti pavyzdys kitiems, tiesa? Ir pavyzdys šokinėti iš lėktuvo su skėčiu nėra labai patrauklus… Ne, pavyzdys turi būti artimas mums. Ir dar: neskaitant kovos su priešais, visuomenės problemomis, nelaimėmis, herojus turi įveikti save, kad padėtų kitiems.
Tokiam didvyriui galima pavydėti – juk jis neša gėrį. Tokius mes norėtume matyti visus. Mums visiems reikalingas didvyris, kuris moka atiduoti save kitiems, nors tai nėra lengva. Ir tegul kiekvienas pastato save į jo vietą, tegul užsinori būti toks, kaip jis. Tada, išėjęs iš teatro ar vaidmenų žaidimo ir grįžęs į gyvenimą, aš elgsiuosi taip pat.
#224238

Iš 2018 m. sausio 16 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nesidrovėkite žaisti

Buvo žaidimas, tapo tiesa

Žaidimas – tai labai rimta