Klausimas. Kaip kabalistas sužino apie naftos kainų kritimą? Ar tai turi kažkokią ypatingą dvasinę šaknį?
Atsakymas. To aš nežinau. Aš tiesiog matau, kaip Aukštesnioji jėga po truputį niveliuoja visas žmonių galimybes vieniems su kitais kariauti.
Kadaise nafta ir dujos buvo rimtas pretekstas kariauti. Dabar tai baigiasi. Prasidėjo skalūnų revoliucija – naftos gavyba iš skalūnų uolienų, kurių visame pasaulyje yra labai daug. Jų yra netgi Kinijoje, Izraelyje, Amerikoje. Todėl nafta kainuos centus. Tai iš vienos pusės.
Iš kitos pusės, nuo naftos pereiname prie elektromobilių ir t. t. Taigi, šį etapą jau praėjome, bet dėl to, kad daugeliui žmonių tai naudinga, pasaulis vis dar palaiko naftos kainas. O iš esmės jau seniai galėjome tai nutraukti, nes technologijos paruoštos. Todėl 2018 metais iš tikrųjų gali ateiti priklausomybės nuo naftos ir dujų pabaiga.
Be to, kils gėlo vandens išteklių problema, ypač Šiaurės Afrikos teritorijose nuo Maroko iki Egipto, Libane, Sirijoje, Jordanijoje, pietinėje Turkijoje, Saudo Arabijoje, taip pat Irake ir Irane. Šioje juostoje dėl didelių sausrų labai trūks vandens.
Klausimas. Ar tai matote kaip kabalistas, ar tiesiog analizuojate naujienas?
Atsakymas. Aš visa tai analizuoju ir matau, kad taip bus. Pasaulyje yra kelios galimybės valdyti žmoniją – kamuoti be karo iki tokios būsenos, kol iš tikrųjų suvoks, jog turi kažką daryti su savimi, kitaip sunaikins gamtą, nuo kurios priklauso.
Klausimas. Apie kokią gėlo vandens išteklių problemą kalbate, jei yra sukurtas ne vienas technologinis sprendimas: vandens gavimas iš oro, įvairūs gėlintuvai ir t. t.
Atsakymas. Teisingai, bet pamatysite, kaip tai veiks iš tikrųjų. Kai kalbama apie milijonų gyventojų aprūpinimą vandeniu, visa tai virsta labai didele problema.
Klausimas. Ar žmonija gali padaryti išvadą, kad vandens problemos kyla dėl neteisingų mūsų tarpusavio santykių?
Atsakymas. Ji nenoromis padarys tokią išvadą, nes bus pasiruošusi tai išgirsti. Dabar ji dar nieko negirdi. O kai iš tikrųjų neliks vandens ir normalių derlių, tuomet, žinoma, kils problema.
Bet problema – ne vandens radimas, nebus kur jo ieškoti. Žmonės puls į šiaurę. Jei anksčiau į Europą kas mėnesį atvykdavo po 10 tūkstančių arba po 10 milijonų žmonių, tai dabar atvyks 100 milijonų. Jie užplūs Rusiją ir visas kitas šiaurines šalis – ten, kur yra vandens. Štai tada ir vieni, ir kiti ims galvoti, ką daryti.
Klausimas. Aukštesniojo valdymo užduotis – sumaišyti žmoniją?
Atsakymas. Aukštesniojo valdymo užduotis – priversti žmoniją galvoti apie kardinalius veiksmus su savimi, kurie užkirstų kelią tokiems katastrofiškiems kataklizmams. Juk kartu kils įvairios epidemijos ir visa kita.
Artinasi nelengvi laikai, bylojantys mums – tiems, kas supranta, kaip to galima išvengti, – kad turime kuo greičiau sustiprinti išsitaisymo metodikos platinimą.

Iš 2017 m. gruodžio 24 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateities pasaulio žemėlapis – be sienų

Metas dirbti mažiau

Keletas žingsnių iki bedugnės

Klausimas. Ar verta ieškoti mokytojo ar mokytojas pats tave susiras, kai būsi pasirengęs?
Atsakymas. Esmė ta, kad paieškoms galite išvaistyti visą gyvenimą. Žmogui, kuris nežino, kur, ko ir kaip ieškoti, geriausia – susirasti tikrąsias kabalistines knygas ir pagal jas sulyginti, kokie mokytojai jums tenka.
Iš principo, jeigu iš tikrųjų siekiate tikslo, mokytojas atsiranda pats. O jei nelabai siekiate, kitaip tariant esate pasirengę tikslo pakaitalui, tai galite mokyti šen ir ten, eiti iš vietos į vietą keisdamas mokytojus.
Klausimas. Ar mokytojas privalo savo mokinius pažinti asmeniškai? Palaikyti su jais ryšį, kad perduotų žinias?
Atsakymas. Nieko panašaus. Daugumos savo mokinių nepažįstu iš veidų ir nepamenu vardų.
Apskritai mažai ką prisimenu gyvenime, netgi formules. Jei reikėjo išspręsti užduotį taikant kokią nors formulę, tai pirmiausia ją išsivesdavau, o paskui taikydavau.
Klausimas. Galiu būti jūsų mokinys net jei nežinote, kad esu?
Atsakymas. Žinoma. Norint būti mano mokiniu, nieko ypatingo nereikia. Paskui rasime vidinį ryšį, ir jūs išvysite, kaip tai atrandama.

Iš 2017 m. gruodžio 31 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjo garsiakalbis

Dvasinės informacijos perdavimas

Mokytojo ryšys su mokiniu

Klausimas. Kodėl studijuojant kabalą didelė reikšmė skiriama pamokoms?
Atsakymas. Kabaloje mokymasis skirtas ne žinioms gauti, kaip priimta daugelyje kitų mokslų ir specialybių. Kabalos požiūris į mokymąsi visiškai kitoks: tikslas ne studijuoti medžiagą, o keisti žmogaus prigimtį.
Svarbiausia – atvesti žmogų prie tokių pokyčių, kurie leis jam atskleisti aukščiausią jėgą ir pamatyti dvasinį pasaulį. Tinkamai mokydamasis kabalistinėje grupėje, žmogus dar šiame gyvenime atskleis jėgą, kuri pakels jį į naują sąmonės, suvokimo, atskleidimo pakopą, esančią aukščiau šio pasaulio.
Todėl kabaloje į mokymąsi nežiūrima akademiškai, kai tiesiog mokomasi tekstų. Net jei norėtume juos tiesiog išmokti teoriškai, vis tiek negalėtume to padaryti. Juk kabalistiniai tekstai aprašo reiškinius ir veiksmus, esančius visai kitoje pakopoje, kurios paprastas žmogus negali pasiekti. Tai mums kažkas neaiškaus, nesuprantamo, neatskleisto, nematyto šiame pasaulyje.
Kalbama apie mūsų valdymo sistemą, dvasinių jėgų tinklą, kitaip tariant, apie dvi priešingas mus veikiančias jėgas: gavimą ir davimą. Ir mes turime išstudijuoti, kaip šis tinklas dirba, kaip mus veikia ir kaip turėtume reaguoti į šį poveikį.
Jei būdami šio pasaulio būsenos dedame pastangas, kad ypatingai reaguotume į šį poveikį, tai aukščiausia sistema ima mus palaipsniui keisti ir įpareigoja tapti panašiais į ją.
Tai ir yra pageidaujamas mokymosi rezultatas. Studijavimas išplečia mūsų sąmonę tiek, kad matome ne tik materialų pasaulį, bet ir visą tikrovę, pasaulį, žmones – viską veikiančių jėgų tinklą. Pradedame atskirti šias jėgas, jas pateisinti, susisiekti su jomis. Galime jas veikti ir taip keisti savo likimą.
Galų gale išsitaisome taip, kad atskleidžiame visą pasaulėdarą, visą jėgų tinklą, vadinamą aukštesniąja pakopa, būsimu, paslėptu pasauliu arba Kūrėju. Tai laukiami kabalos studijavimo rezultatai, kaip pasakyta: „Savo pasaulį išvysi gyvendamas“.
Visas paslėptas mus valdančių jėgų tinklas vadinamas „Kūrėju“. Todėl pagal apibrėžimą kabala – tai Kūrėjo atskleidimo metodika šio pasaulio žmogui. Kol žmogus dar gyvena šiame pasaulyje, savo biologiniame kūne, jis privalo visiškai atskleisti aukščiausią jėgą, aukščiausią valdymo sistemą.

Iš 2017 m. liepos 20 d. TV pokalbio „Naujas gyvenimas“ Nr. 884

Daugiau šia tema skaitykite:

Išsklaidyti mitai apie kabalą

Tapk savo gyvenimo prodiuseriu

Rytinė pamoka ir dvasinis vystymasis

Negyvoji, augalinė, gyvūninė, žmogiškoji pakopos dvasiniame pasaulyje nusako mūsų dalyvavimo tikrovės sistemoje laipsnį. Negyvajame lygmenyje šią sistemą atskleidžiu tik pasyviai, visiškai valdomas Aukštesniosios jėgos. Aš tarsi gemalas motinos įsčiose, kurio darbas – visiškas savęs anuliavimas. Tai darbas negyvajame lygmenyje: kiek savęs anuliuosiu, tiek atskleisiu Aukštesnįjį.
O augalinėjė pakopoje aš išsaugau negyvajį lygmenį, nes iš jo viskas kyla, bet jau atlieku ypatingus veiksmus, kurie leidžia giliau atskleisti Aukštesnįjį. Tai reiškia, kad tampu augalu.
Bet mano augimas priderintas prie Aukštesniojo: kokius pokyčius atskleidžiu Jame, taip keičiuosi ir pats. Visą laiką saugau mūsų atitikimą, susiliejimą, kaip augalas, nuolat besistiebiantis į šviesą, saulę.
Vėliau pamatysime, kad visas pasaulis: negyvoji gamta, augalai, gyvūnai, žmonės – visi, išskyrus kabalistus, paklusniai kartoja visus Kūrėjo judesius, kitaip tariant, yra susilieję su Aukštesniąja jėga. Bet kabalistas turi susilieti su Kūrėju sąmoningai.
Dvasinio pasaulio negyvajame lygmenyje galime jungtis tik anuliuodami save. Anuliavęs save galiu patekti į kitą ir nebūti jaučiamas, tačiau tada ir komunikacija tarp mūsų neįmanoma. Tarp mūsų atsiranda ryšys, kuris kol kas nepalieka jokių pasekmių, o tik suteikia pagrindą būsimoms ryšio formoms.
Kai mes susijungiame tokia negyvąja forma, anuliuodami save vienas prieš kitą, pasiekiame kontaktą su Kūrėju, bet kol kas to nejaučiame.
Yra bendras pojūtis, kad esame valdomi kažkokios jėgos, ir viskas. Nors tai jau dvasinė būsena: bendroji šviesa Nefeš, tačiau joje yra tik labai ribotas suvokimas, supratimas – tik pojūtis, kad esi dvasinėje aplinkoje. Bet jau yra kontaktas su Aukštesniąja jėga.
Žmogaus anuliacija prieš Kūrėją vadinama negyvąja šventumo būsena. Jis tampa visiškai nebylus, priimdamas viską, ką daro Aukštesnysis. Todėl jaučia, kad yra Aukštesniojo viduje, lyg gemalas motinos įsčiose, kuris „mato visą pasaulį nuo krašto iki krašto, žvakė dega virš jo galvos ir moko visos Toros“. Ir tai dėl to, kad jis visiškai save anuliavo savojoje pakopoje.

Iš 2018 m. sausio 11 d. pamokos pagal straipsnį „Pratarmė knygai „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Toks nenuspėjamas žmogus

Piršlybos su Aukštesniąja gamtos jėga

Dvasinio gimimo metodika

Klausimas. Kas atsitiks žmonėms ir jų sieloms, jei jie nepanorės taisytis pagal kabalos metodiką?
Atsakymas. Kitos metodikos vis tiek nėra. Reikia taisytis, ir viskas.
O jeigu nepanorės, tai žmogų bakstelės iš viršaus smarkiau. Jis pajus: „Oi!“ Dar kartą bakstelės – jis jau sušuks. Dar kartą – ir sutiks su viskuo.
Jei mūsų materija – noras patirti malonumą, tai iš mūsų atims malonumą ir liks vien tik noras. Tu visą laiką kažko nori, o iš tavęs tai vis atima ir atima. Bet tai dar nieko baisaus. Štai kada ne tik „atims norus“, bet nusiųs tave į minusą, ten tu jau pradėsi šaukti, nes tai jau skausmas. Čia jau niekur nedingsi.
Todėl geriau nesipriešinti. Mes patys silpniausi kūriniai Žemėje.

Iš 2017 m. gegužės 21 d. pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Spręskite patys

Davimo mokslas

Už ką gamta baudžia mus? I dalis

Klausimas. Azijos kontinente yra moterų trūkumas, nes laikydamiesi Rytų ir Azijos tradicijos tėvai labai norėjo berniukų. Atsiradus galimybei atlikti ultragarsinį tyrimą, buvo pradėta daryti dirbtinius abortus. Ką jūs manote apie tokį kišimąsi į gamtą?
Atsakymas. Žmonija vystosi. Kuo labiau vystosi, tuo labiau kenčia, kadangi vystome savo egoistines galimybes visose gyvenimo srityse. Ir išeina taip, kad kuo daugiau žinių, tuo daugiau ir kančių.
Kur visa tai veda? Blogio suvokimo link – tai svarbiausia. Matome pagal savo asmeninius pavyzdžius, kad visos mūsų žinios, visos sukauptos galimybės pakeisti aplink save pasaulį, pajungti jį sau – visa tai kenkia ir blogai baigiasi.
Kišamės ne tik į aplinką, bet ir į savo asmeninę prigimtį. Ko ypatingo žmogus pasiekė, braudamasis į savo prigimtį? Pavyzdžiui, vietoje penkiasdešimties gyvensime šimtą metų. Kas nuo to taps laimingesnis?
Šiandien žiūrėdamas į savo anūkus nepatiriu didelės laimės iš to, kad stebiu jų vystymąsi tokiu būdu, kokį jiems duoda šiuolaikinė visuomenė. Tai matysiu ir žvelgdamas į proanūkius, ir toliau. Na ir kas? Tai man nieko neduos.
O kuo užsiimsiu antroje savo gyvenimo pusėje? Gausiu pašalpą, sėdėsiu priešais ,,dėžę“, bukai žiūrėsiu į ją ir snūduriuosiu? Kokia žmogui nauda iš ilgo gyvenimo? Jokios. Jis jau ir pats nenorėtų tokio egzistavimo, tačiau negali su juo išsiskirti, nes egoizmas neleidžia.
Todėl ir matome, kad iš visų, net pačių geriausių mūsų ketinimų gimsta beprasmybė, tuštuma ir depresija, kuri apima visą pasaulį. Belieka vartoti narkotikus ir antidepresantus. O priešakyje visiška tuštuma, kuomet nebebus jokių poreikių.
Pavyzdžiui, gims dar pusė milijardo Indijoje, pusė milijardo Kinijoje – ir kas toliau?
Pirmiausiai mums reikia savęs paklausti, ar kuriame normalias sąlygas tam, kad egzistuotų ateities karta, ar ruošiame jai gerą visuomenę?
Prisimenu, būdamas aštuonerių pasibaisėjau išgirdęs, kai mano bendraamžiai, kurie tais sunkiais laikais badavo, pasakė: ,,Mama, kodėl mus pagimdei?“. Tai buvo Baltarusijoje, kaime. Iki šiol prisimenu jų žodžius.
Komentaras. Jie nematė ateities…
Atsakymas. Jokios ateities, kuomet tuščias pilvas ir galvoji tik apie tai, kaip jį pripildyti.
Komentaras. Dabar kita tuštuma, nes yra kuo užpildyti pilvą…
Atsakymas. Bet tai dar blogiau, nes žmogus lieka be veiklos, jis jaučiasi niekam nereikalingas.
Kaip sakoma, sėdėjo išminčiai prieš du su trupučiu tūkstančių metų ir galvojo, kas laimingesnis: gimęs ar negimęs? Ir nusprendė, kad laimingesnis tas, kas negimė!
Bet jeigu jau gimei, tai gimei dėl to, kad atliktum savo paskirtį – atskleistum Kūrėją mūsų pasaulyje ir pakiltum aukščiau šio pasaulio dar šiame gyvenime. Štai tada iš tiesų realizuosi save, kitaip tu – gyvūnas. Tavo gyvenimas neturi prasmės.
Todėl patariu visiems pakilti aukščiau gyvūno lygmens.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar mūsų gyvenime daugiau laimės?

Atkerėti mūsų gyvenimo burtus

Apsigyventi dvasiniame pasaulyje

Klausimas. Ką reiškia kabalistinis principas „viską, kas tavo jėgoms, – daryk“?
Atsakymas. Žmogus, atkakliai stengdamasis savarankiškai atlikti dvasinius veiksmus, turi greitai įsitikinti, kad tai ne jo jėgoms. Tai visiškai kitokia prigimtis, todėl jam reikia kreiptis į aukštesniąją Šviesą.
Visa pasaulių sistema padalinta į dvi dalis. Esame jos žemesnėje, egoistinėje dalyje, o aukštesnis lygmuo – altruistinis. Abi dalys papildo viena kitą, bet dirbame tik su savo egoizmu.
Panorėję pereiti į aukštesnį lygmenį, turėsime atlikti tam tikrus veiksmus – pritraukti jėgas iš altruistinės gamtos, kad jos paveiktų mus ir padėtų pakilti iki jų.
Tai ne daugiau nei jėgos akimirkos, visiškai tikslūs matematiniai skaičiavimai, ir čia daugiau nieko nėra. Gamtoje viskas išdėstyta labai aiškiai, konkrečiai, diskretiškai. Todėl turime kuo greičiau suprasti, kad negalime patys atsikratyti egoizmo, nesugebame veikti altruistiškai ir pakilti į aukštesniųjų jėgų sritį.
Turime įsisąmoninti savo pastangų beprasmiškumą, kad išspręstume gyvenimo tikslo ir prasmės problemą. Juk jeigu neišeiname iš egoizmo, išnykstame jame, mirštame ir nieko nebelieka, kol atsiras kita galimybė. Kada ją gausime, neaišku.
Todėl svarbiausia – įsitikinti, kad patys negalime nieko padaryti, ir tuomet teks kreiptis į Kūrėją.
Tačiau įprasti kreipimaisi į Kūrėją irgi nieko neduoda, nes, kaip aiškina kabalistai, Kūrėjas mūsų negirdi. Kūrėjas – davimo savybė, visiškai priešinga mūsų gavimo prigimčiai. Todėl abi jėgos, abi savybės yra visiškai poliarinės ir nekontaktuoja viena su kita. Jei norime užmegzti kontaktą, turime kažkaip prilygti aukštesniajai jėgai – davimo savybe.
Dėl to sukurta žmonija, suskaidyta į daugybę individų, atskirtų vienas nuo kito savo egoistiniais norais.
Jei buriame grupę, kurioje stengiamės per jėgą suartėti vieni su kitais, sukurti iš mūsų tam tikrą bendrumą, prilygti vienybei, tai tiek pritraukiame aukštesniąją jėgą – davimo savybę ir ji pradeda mus veikti, nukreipdama savo švytėjimą į mus. Todėl ši Šviesa vadinama supančiąja, ne tiesiogine, ne įeinančia į mus vidine Šviesa, o supančia.
Dėl aukščiausiosios Šviesos poveikio mumyse atsiranda visiškai naujos vidinės savybės: davimas, meilė, jausmas lyg priklausytume vienas kitam, vienam ratui, vienai grupei.
Būdami tokios būsenos jau galime veikti toliau. Įgyjame bendrą teigiamą jėgą, priešingą individualiai egoistinei, neigiamai jėgai.
Klausimas. Ką žmogus gali padaryti pats?
Atsakymas. Nieko, išskyrus viena – surinkti grupę, ir joje pradėti mechaniškai pozityviai sąveikauti tarpusavyje. Tam nereikia jokių vidinių dvasinių savybių. Jis gali tiesiog tai atlikti.
Klausimas. Kaip suprasti principą: „Viską, kas tavo jėgoms, – daryk“? Kaip pajausti savo jėgų ribą – kur ji yra?
Atsakymas. „Viską, kas mano jėgoms“ reiškia daryti viską, ką galiu, kad galėčiau labiau susivienyti su savo draugais, kad prilygčiau aukštesniojo pasaulio prigimčiai. Tuomet, atsižvelgiant į mano pastangas, ši Šviesa veiks mus.
Drauge turėsime įsitikinti, kad tik būdami grupėje, galime iš jos veikti Šviesą, o Šviesa veikia tik visus kartu.
Klausimas. Kodėl neįmanoma pasinaudoti Šviesos jėga, kol neįsitikinau, kad tai nėra mano jėgoms?
Atsakymas. Negalėsite kreiptis į ją. Visąlaik tikėsitės, kad patys viską mokate ir suprantate.
Jei įdėjote maksimaliai pastangų ir daugiau jau nebegalite, tuomet gausite atsakymą. O jei nėra atsakymo, reiškia įdėjote ne visas jėgas.

Iš 2017 m. lapkričio 26 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Leiskite Šviesai šviesti!

Ieškokite Kūrėjo ten, kur Jis yra!

Pagrindiniai įrankiai egoizmui valdyti

Klausimas. Kokią įtaką pasaulinei istorijai daro kūrinijos programos nežinojimas ir nenoras ją pažinti?
Atsakymas. Istorija – tai, kas „rašoma ant mūsų kaulų“. Todėl, jei norime būti pasaulinės istorijos dalyviais, mums verta suprasti, kaip ją interpretuoti ir keisti.
Šiandienos istoriją rašome mes. Jei rankose turiu galimybę per grupę pritraukti aukščiausią Šviesą, kuri vis labiau kelia mane virš egoizmo, tada imu jausti tai, kas vadinama aukštesniuoju pasauliu. Tai ir bus mano istorija.
Tik aš pats galiu tai su savimi atlikti ir niekas negali man sutrukdyti. O padėti – gali. Tam yra dešimtukas, grupė.
Klausimas. Ar kabalistai gali kištis į istoriją ir ją keisti?
Atsakymas. Į istoriją galiu kištis tik tuo, kad platinu kabalistinę metodiką ir jei žmonės ja domėsis, tai tuo irgi gerins mūsų padėtį. Daugiau neturime jokios galimybės kažkam daryti įtakos. Kabaloje neįmanoma manipuliuoti gamtos jėgomis. Egzistuoja tik dvi gamtos jėgos, ir per save reikia jomis manipuliuoti.
Gali veikti tik viena kryptimi: vis labiau prilygti Kūrėjui. Taip Šviesa vis labiau per tave pereis į Malchut, kurioje yra visa žmonija.
Klausimas. Ar galima sakyti, kad istorija – tai kūrimo sumanymas, jo programa?
Atsakymas. Taip. Tai kūrimo sumanymo atskleidimo kūriniams programa.
Klausimas. Ir viskas nulemta, nieko negalima pakeisti išskyrus ateitį? Kitaip tariant, galiu veikti dabar ateities atžvilgiu?
Atsakymas. Gali veikti dabar, kad keistum būtent ją.
Tai ir aiškina kabalistai. Tik tam ir skirtas kabalos mokslas. Jis aiškina, kaip greitai ir maloniai pereiti laikotarpį, pradedant mūsų laikais iki visiško kūrinijos ištaisymo.

Iš 2017 m. liepo 16 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulio istorija pagal kabalą, I dalis

Pasaulio istorija pagal kabalą, II dalis

Ištaisymas eilės tvarka

Visos gamtos dalys, išskyrus žmogų, geba tarpusavyje susikurti ypatingą ryšį, kurį gauna susijungus į vieną kūną, vieną norą, ir per jį veikti gamtą su didžiule jėga. Šis poveikis žymiai didesnis, negu uraganas, tornadas, atominis sprogimas, vulkano išsiveržimas ar cunamis.
Teigiama susijungimo jėga, kurią tarpusavyje galime sugeneruoti ir paveikti gamtą, pajėgi nuraminti visus gamtos kataklizmus, taip dažnai pasikartojančius paskutiniu metu ir griaunančius mūsų gyvenimo pamatus.
Viskas priklauso nuo to, ar suprasime pagaliau, kad esame viena iš gamtos formų, vienas iš jos lygmenų: negyvojo, augalinio, gyvūninio, žmogiškojo. Mes priklausome gamtai ir esame įtraukti į jos mechanizmą, o nesame virš jos. Būtent mes dėl savo neteisingo įsijungimo į gamtą naikiname ją blogais tarpusavio santykiais ir nenoru susivienyti.
Jeigu susijungsime ir skaitysimės vienas su kitu, tuomet galėsime tarpusavyje sukurti pozityvią, gerą jėgą, kuri išvaikys visus gamtos smūgius, besiartinančius mūsų link. Taip įvesime tvarką pasaulyje, juk viskas priklauso nuo aukštesniojo lygmens, iki kurio žmonija pajėgi pakilti, t. y. nuo minčių, suvokimo, noro lygmens.
Dėl to primygtinai rekomenduoju: susijunkime, susėskime kartu, pakalbėkime ir pagalvokime, kaip galime susijungdami paveikti visą tikrovę. Tai mūsų jėgoms, tad padarykime tokį bandymą ir pasitikrinkime kaip laboratorijoje. Manau, kad galėtume iš to daug išmokti: paveikti gamtą ir pamatyti jos reakciją.
Žinodami, kad rimtos bėdos nenumaldomai artinasi, pabandykime tapti jautresni gamtai ir elgtis su ja kaip su partnere. Gamta taip griežtai su mumis elgiasi, tarsi joje egzistuotų blogoji jėga, o iš tiesų gamta taip nori pažadinti mus, kad pradėtume su į ją reaguoti tinkamai.
Susisiekime vienas su kitu, sujunkime mūsų širdis ir paveiksime gamtą gerumo jėga: pamatysime, kaip nusiramins visi uraganai, tornadai, išsisklaidys gamtos mums ruošiami nauji smūgiai.
Mes visi priklausome vienam mechanizmui. Visa žmonija, iš esmės, yra susijusi su vienu gamtos vystymosi lygmeniu – žmogiškuoju. Mes jau supratome, kad esame integraliai susiję vienas su kitu, visiškai priklausomi. Tad susijukime tarpusavyje, nepriklausomai nuo to, kas kur yra: Majamyje, Šiaurės Karolinoje, Kuboje ar Dominykos Respublikoje.
Reikia suprasti, kad mes – viena žmonija, ir turime susivienyti bei su gailesčiu pripažinti, kad patys prisišaukėme tragiškas gamtos reakcijas. Tai turime daryti visi kartu, nesvarbu, kad gyvename toli nuo vietų, kurias užgriuvo stichinės nelaimės: Australijoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje, kurios kol kas nepatyrė gamtos katastrofų.
Baisi grėsmė kyla visam mūsų Žemės rutuliui, tai duokime mūsų Žemei teigiamą jėgą – meilės jėgą, susijungimo, davimo vienas kitam jėgą. Tai būtina visai žmonijai, kur begyventų kiekvienas iš mūsų.
Tokiu būdu galime sušvelninti gamtos mums paruoštą negailestingą nuosprendį ir pradėti pagaliau gyventi puikų gyvenimą. Mūsų maža planeta pavirs rojaus sodu – vienais bendrais namais. Pasirūpinkime gėrio kupinais namais visiems.
Kuomet matau gamtos kataklizmus, vykstančius pasaulyje, tai meldžiuosi, kad žmonės suprastų, kad sudaro bendrą mechanizmą. Jeigu šis mechanizmas sujungtas geruoju, tai gėrio jėga galės numaldyti visus gamtos smūgius ir atneš mūsų pasauliui, Žemei, žmonijos visuomenei daug ramybės, tikrumo, leis harmoningai vystytis ir suteiks kiekvienam pasitenkinimą.
Mes galime susikurti pasakišką gyvenimą – viskas priklauso tik nuo mūsų! Susijukime ir pamatysime, kaip gamta nepaprastai tiksliai reaguoja į gerus mūsų tarpusavio santykius.
Sėkmės!

Daugiau šia tema skaitykite:

Gamta ėmė naikinti apsauginį ekraną, II d.

Gamta ėmė naikinti apsauginį ekraną, III d.

Gamta ėmė naikinti apsauginį ekraną, IV d.

Visi žmonės turi „tašką širdyje“ – siekį pažinti gyvenimo tikslą. Klausimas, ar jis pasireiškia dabar gyvūniniame žmogaus egoizme, ar dar ne.
Baal Sulamas Įvade į „Mokymą apie dešimt sfirų” rašo, kad tik tie žmonės, kuriuose jis pasireiškia, ieško kabalos mokslo, bandydami sužinoti, dėl ko jie gyvena, kodėl, kam, kokia gyvenimo prasmė.
Jie pradeda studijuoti kabalos mokslą, tačiau gali susidurti su rimtais sunkumais. Taip pat kaip daug žmonių įstoja į universitetą ir jį meta, taip gali atsitikti ir čia. Pasakyta, kad tūkstančiai studijuoja kabalos mokslą ir tik vienas iš jų jį realizuoja.
Komentaras. Žmogui ne taip paprasta: jam kelia abejonių, šmeižia kabalos mokslą, o jis turi atsilaikyti.
Atsakymas. Iš tiesų, jis turi kariauti su visais kabalos mokslo iškraipymais. Be to, yra daug kitų sunkumų siekiant suvienyti žmoniją su Kūrėju, atskleisti Jį. Nes žmonija, kaip bet kuris dvasinis „parcufas“, dalijasi į dvi dalis: galvą ir kūną.
Yra tokių žmonių, kurie pagal savo vidinę struktūrą priklauso galvai, ir jiems reikalingas Kūrėjo, aukštesniojo pasaulio, aukštesniosios valdymo sistemos, atskleidimas. Jie turi būti susijungę tarpusavyje ir su ja.
O yra tokių, kurie nejaučia jokio dvasinio prabudimo, vidinio spaudimo, nes priklauso šio parcufo kūnui. Jie sugeba suvokti tai, ką jiems perduoda galvos dalis ir sekti jai iš paskos.
Todėl egzistuoja kelios aukštesniojo valdymo sistemos atskleidimo žmonėms mūsų pasaulyje stadijos: formuojasi galvos dalis, kūno dalis, kuri irgi dalijasi į daug dalių: dešiniąją, kairiąją, viršutiniąją, apatiniąją sistemos puses ir t. t.
Šiandien žmonijos sistema jau pradėjo palaipsniui formuotis. Ir galima sakyti, kad tai, ką šiandien kuria pasaulinė grupė „Bnei Baruch“, yra šio dvasinio parcufo galvos dalies embrionas.
Aš tikiuosi, kad artimiausiu laiku baigsime jį formuoti ir turėsime aiškų žmonijos padalijimą į galvos ir kūno dalis. Tada galėsime teisingai orientuoti kabalos mokslą į visą žmoniją, kaip vieną sielą.

Iš 2017 m. rugsėjo 10 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Senojo pasaulio paradigmos keitimas

Ar visi žmonės turi tašką širdyje?

Kiekvienas turi tapti kūrinio autoriumi!