Jeigu dar pamenu, kad nuopuolis ateina iš Kūrėjo, tai šitai dar ne nuopuolis. Tikrasis nuopuolis – visiškas atsijungimas, kai neturiu jokio ryšio su Kūrėju, jokių minčių, norų. Telieka viena galimybė – susisiekti su dešimtuku.
Tam ir esame savo dabartinės būsenos pakopoje, kuri vadinasi „materialus pasaulis“, kad galėtume į jį nukristi ir pradėti nuo nulio, nuo materialios pakopos, būdami atplėšti nuo dvasinio pasaulio. Bet vis dėlto mums paliekamas tam tikras siūlo galas, numetama virvutė net tada, kai esame mūsų pasaulyje. Ir todėl mūsų pasaulyje esame Bnei Baruch sistemoje, turime ryšį su pasauline grupe, dešimtuku, pamokomis.
Net jeigu visiškai nukrentu ir neturiu ryšio su dvasiniu pasauliu, man visgi lieka materialus ryšys su dvasine sistema: dešimtuku, pamokomis. Kol jaučiu šį materialų ryšį su dešimtuku ir jo laikausi, kol Kūrėjas visiškai neišmetė manęs, nepaisant mano nenoro, neapykantos, atstūmimo, tol dvasinio pasaulio, dvasinės būsenos atžvilgiu vis dar esu nukritęs, ir iš jo galiu pradėti kilti. Todėl sakoma „Tūkstantį kartų teisuolis kris ir kils“.
Reikia priprasti prie nuopuolių ir nepanikuoti. Kūrėjas visuomet duoda vaistus drauge su smūgiu. Jei grupėje kas nors nukrito, tai šalia būtinai bus tokie, kurie nenukrito ir galės padėti. Be to, yra „gabai“, „šac“ – žmonės, kurie esant bet kuriai būsenai yra atsakingi, rūpinasi grupės vienybe ir greitu jos pakėlimu. Viskas priklauso nuo teisingo grupės organizavimo.

#275602

Iš 2020 m. gruodžio 16 d. rytinės pamokos „Arti Kūrėjo nuopuolio metu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Negalima trauktis

Vakarykščiai pasiekimai virsta į šiandienos kritimus

Kas yra kritimas dvasiniame pasaulyje?

Klausimas: Kabalistinėje praktikoje visas dvasines būsenas lydi kliūtys. Kokios būna kliūtys ir kaip jomis naudotis, kad dvasiškai tobulėtume?
Atsakymas: Mūsų gyvenimas susideda iš klausimų ir atsakymų. Taip iš aukščiau valdo mus ir praktiškai visą gamtą.
Tačiau negyvosios gamtos, augalijos, gyvūnijos atžvilgiu visuomet keliami klausimai, į kuriuos automatiškas duodamas atsakymas. Tad visa gamta, išskyrus žmogų, yra valdoma instinktų.
O kalbant apie žmogų, tai jis atsiduria tarp pliuso ir minuso, tarp klausimo ir atsakymo ir turi viską išsiaiškinti. Jis turi suprasti, koks klausimas kaskart kyla jame, reikia susieti jį su gamta/Kūrėju ir pamėginti rasti teisingą atsakymą.
Jeigu jis visą tą laiką taip save pozicionuoja, tai jo požiūris į gyvenimą, gamtą, Kūrėją yra teisingas. Galų gale žmogus išsiaiškina, kad bet kurie klausimai atsiranda jame tik tam, kad vestų jį pirmyn, kad suvoktų, jaustų, suprastų pasaulį.
Visą gyvenimą taip ir einame pirmyn: pliusas – minusas, kairė – dešinė pusė ir t. t. Būtent taip gamta mus veikia. Todėl į visas neva kylančias problemas turime žiūrėti ne kaip į kliūtis, o kaip į pagalbines sąlygas, kurioms esant galėsime dar labiau vystytis ir kilti.

#275256

Iš 2019 m. vasario 4 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kliūčių tikslas

Šiuolaikinės kliūčių rūšys

Kaip išnaudoti Kūrėjo duodamas kliūtis?

Klausimas: Multikultūrizmas – tai koncepcija, kuri kviečia pripažinti, kad visos kultūros lygios ir turi vienodas teises gyvuoti. Ar su tuo sutinkate?

Atsakymas: Žiūrint kokios kultūros ir kur jos veda. Netikiu gražiais žodžiais. „Multi“ apskritai nėra gamtoje. Gamtoje egzistuoja viena vienintelė jėga. Jei norime jai prilygti, tada pasiekiame gerą vardiklį. O jei ne – blogą.

Komentaras: Bet gamtoje tokia įvairovė!

Atsakymas: Ta įvairovė tik mūsų žmogiškoje prigimtyje, kai visuomet laimi stipresnis. O jei norime pakilti virš visos gamtos, kad neėstume vieni kitų, tuomet reikia priešingai – kad laimėtų ne stipresnis, o geresnis. Tik tokiu atveju įstengsime išgyventi.

#275158

Iš 2020 m. spalio 7 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Išsitaisymas – tai suartėjimas

Tokia, kokia dabar, ES ateities neturi

Egoistų sąjungos pasmerktos nesėkmei

Klausimas: Žmonėms, pripratusiems prie spartaus internetinio gyvenimo, tikrovė atrodo pernelyg nuobodi. Ar sutinkate su tokiu tvirtinimu?
Atsakymas: Žiūrint, kurlink viskas eina. Prie to, kad užverstų mus naujais įvairiausiais nereikalingais duomenimis? Kad kiekvieną dieną kurtume didžiules talpyklas, kur laikytume įvairią, niekam nereikalingą interneto informaciją?! Kam?
Gali ištrinti absoliučiai viską, ką iki šiol turėjo žmonija. Norint tinkamai eltis ir pasiekti kūrimo tikslą viso šito žmogui nereikia.
Tačiau tai nėra veltui nugyventi metai, nes jais remdamiesi darome išvadą, kad turime pasikeisti.
Visi teigiami pokyčiai visgi atsiras, kai tik iš tikrųjų panorėsime teisingo gyvenimo ir iš aukščiau, iš gamtos kils jėgos, kaip tai realizuoti.

#275057

Iš 2020 m. spalio 7 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kad laikas nebėgtų veltui

Atskleisti pirminę priežastį

Kūrėjo žaidimų tikslas

Komentaras: Kartais jaučiu, kad realybė yra daug jausmingesnė, stipresnė nei bet koks filmas ar scenarijus. Dabar perskaitysiu jums adresuotą laišką.
„Gerbiamas Michaeli Laitmanai, esu Stanislavas. Klausausi jūsų pokalbių, nepraleidžiu nė vieno. Ir tik paskatintas savo žmonos. 28 metus su ja gyvenome nepriekaištingai. Neturėjome vaikų, tad įsivaikinome. Jį užauginome. Labai mylėjome, ypač žmona, kuri nieko jam negailėjo.
Koronaviruso metu labai saugojomės. Su žmona dirbome iš namų ir klausėmės jūsų pokalbių. Abu jūsų nuomonei pritarėme. Tačiau sūnus tai priėmė kaip iššūkį. Jis ėjo į lauką, nedėvėjo kaukės, šaipėsi iš mūsų. Nieko negalėjome jam paaiškinti, jis neklausė.
Esmė ta, kad jis mus užkrėtė. Aš sirgau lengvai, žmonai buvo sunku. Ji mirė prieš du mėnesius.
Negaliu žiūrėti į sūnų, nekenčiu jo! Suprantu, kad žmonos nesugrąžinsiu; nenoriu gyventi nekęsdamas sūnaus, juolab, kad jis jaučiasi esąs kaltas. Bet negaliu sau padėti. Žiūriu į jį, nukreipiu akis, vos susilaikau, kad jo neaprėkčiau. Mano viduje nėra meilės, nėra meilės! Kaip ją sugrąžinti? Ką daryti? Kaip jam atleisti? Nežinau. Padėkite man!“
Atsakymas: Tiesiog jaučiu, koks pragaras yra žmogaus viduje…
Jis turi suprasti, kad tai kyla tik iš aukštesniojo lygmens, aukštesniojo sprendimo, tad sūnus yra visiškai nekaltas!
Komentaras: Bijau, kad būnant tokios būsenos žmogui sunku tai išgirsti.
Atsakymas: Nieko. Jis turi išgirsti, nes būtent tai išgelbės jį nuo neapykantos. Neapykanta yra baisiausias dalykas.
Komentaras: Jis jaučia, kad neapykanta jį ėda. Jis nori pabėgti ir negali.
Atsakymas: Todėl galime jam pasakyti: tai kyla iš viršaus, tad nė vienas nėra kaltas, išskyrus tai, kad nepripažįstame savo klaidų. Turime iš jų mokytis. Ką Kūrėjas atskleidžia – mokykis.
Klausimas: Kokia jo klaida?
Atsakymas: Jis turi sau pasakyti: „Užteks!“ Būtina pakelti mintį iki veiksmo. Jis negali to tęsti, tai neteisinga. Jis degina save ir viską aplinkui.
Klausimas: Ar kada nors taip nekentėte, kad viskas tiesiog degė?
Atsakymas: Taip. Tačiau supratau, kad tai neteisinga.
Klausimas: Vadinasi, turime tai jausti? Kokia mano pirmoji mintis?
Atsakymas: „Nėra nieko kito, išskyrus Jį!“ Esu įpareigotas visa priskirti Kūrėjui, kad ir kas tai būtų! Ten, pas Jį, Jo lygmenyje yra visi sprendimai: ir dėl šios nelaimingos moters, jos sūnaus, holokausto, žmogžudysčių, ir visų baisių mūsų pasaulio veiksmų. Absoliučiai viskas!
Viskas yra aukštesniajame lygmenyje. Turite ten pakilti, tada pamatysite, kad viskas priešingai. Pasirodo, tai ne koks nors aukščiausias žiaurumas, bet didžiausias gailestingumas.
Klausimas: Kitaip sakant, ne bausmė, o gailestingumas?
Atsakymas: Taip. Neįmanoma viso to įsivaizduoti. Dabar turime pamažu pradėti tai girdėti, tada suprasime.
Klausimas: Ar žmogui duodama tiek, kiek jis gali ištverti?
Atsakymas: Ištverti nėra baisu. Tarsi žmogui suleidžiami nuskausminamieji ir jis viską ištveria. Ištverti reikia ne šiame lygmenyje, o kai žmogus mato, supranta visą kūriniją nuo pradžios iki galo ir įstengia tai pateisinti žiūrėdamas iš Kūrėjo pusės. Prilygdamas Kūrėjui, gali pateisinti viską, kas vyksta. Viską!
Antraip, graušime save. Kiek žmogus sau priekaištauja dėl to, ką padarė gyvenime!
Komentaras: Pažiūrėkite, kiek neapykantos pasaulyje. Pasaulis laikosi ant neapykantos.
Atsakymas: Tiesą sakant, įsitikinsime, kad tai – ne neapykanta, o meilė. Viskas priešingai. Nereikia toliau kurstyti neapykantos.

#271914

Iš 2020 m. liepos 27 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Meilėje virš neapykantos

Neapykanta – Šviesos nebuvimas

Koronavirusas – abipusės neapykantos pasekmė

Klausimas: Senovėje amoralių žmonių neprileisdavo prie mokslo. O šiandien nėra jokios sąsajos tarp žmogaus moralės principų ir jo profesionalumo. Ar galima ištaisyti šią situaciją?
Atsakymas: Mums būtina pakelti žmogaus moralės lygį, kitaip, būsime priversti atsisakyti savo ateities, nes galiausiai susinaikinsime.
Yra konvencija, draudžianti gaminti nuodingas medžiagas. Ir kas jos laikosi? Nesivadovaujame įvairiausiais nustatytais apribojimais.
Turime pakelti žmogų taip, kad jis matytų: tokie dalykai pasaulyje veikia prieš jį. Visuomenė, kuri gamina tokias medžiagas, pati save žudo. Ji neturi ateities.
Klausimas: Žmonės, kurie labiau už kitus pažengę morališkai, yra kuklūs. Ir todėl jie nenori mokyti kitų.
Atsakymas: Taip neteisinga. Tai jų egoizmas. Jie turi pergalėti save ir skleisti savo idėjas, savo nuostatas, savo filosofiją, nes tai visuomenės labui. Žmogui nuo to gera ar bloga, gėdijasi jis ar ne – visa tai neturi reiškmės. Jis privalo tai daryti!

#275111

Iš 2020 m. spalio 9 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Moralinių principų pagrindas

Moralė – būdas apsisaugoti nuo egoizmo

Kas apibrėžia moralę?

Komentaras: Kabala sako, kad nuodėmė, kai žmogus meldžiasi už save (iš esmės paprastam žmogui tai yra natūralu).
Atsakymas: Jeigu žmogus galvoja apie save, jis tarsi atsiskiria nuo kitų, nepriartėja prie jų. Savaime suprantama, kad tai atitolina jį nuo Kūrėjo, nes Kūrėjas mato visus mus susivienijusius į vieną bendrą visumą, kokie buvome iki pasidalydami į atskiras asmenybes.
Klausimas: Kūrėjas negalvoja apie save? Jis neturi tokių minčių?
Atsakymas: Pirma, Jis negalvoja apie save. Antra, Jis negalvoja apie kiekvieną žmogų atskirai, nes jaučia mus kaip visumą.
Klausimas: Tarkime, žiūriu į žmogų. Jį sudaro milijardai ląstelių. Juk nesikreipiu į kokią nors vieną ląstelę, kreipiuosi į žmogų. Taip ir Kūrėjas nemato mūsų pavieniui?
Atsakymas: Taip! Jis neturi nė menkiausio išskaičiavimo nė vieno žmogaus atžvilgiu. Jis sukūrė mus su egoistine savybe, priešinga Sau, kai jaučiamės egzistuojantys atskirai vieni nuo kitų.
Klausimas: Ir ką turėčiau iš to suprasti? Ar Kūrėjas visiškai su manimi nesiskaito? Ar Jis nė nežino, kad aš egzistuoju?
Atsakymas: Visai kitas klausimas, žino Jis ar ne. Jis neatsižvelgia į tavo asmeninius pavienius judesius, išskyrus artėjimą prie Jo vienijantis su kitais.

#274650

Iš 2018 m. lapkričio 19 d. TV programos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Malda – pokalbis su Kūrėju

Malda, išjudinanti sistemą

Grupės malda

Klausimas: Kabalistiniuose šaltiniuose rašoma, kad surinkus draugėn žmonių malonumus per visą žmonijos istoriją, jų vis tiek nebūtų įmanoma palyginti su vienu dvasinio malonumo gramu. Ar taip yra iš tikrųjų?
Atsakymas: Taip ir yra. Esmė ta, kad niekas negali prilygti dvasinio pasaulio jėgai, gelmei, suvokimo detalėms, galimybėms sujungti priešingas savybes, būsenas, rasti, kaip jas sugretinti, suvienyti. Tik kabalos mokslas leidžia pajausti šią aukštesniąją harmoniją, kuri sudaryta iš absoliučiai priešingų savybių.
Aukštesnysis pasaulis atskleidžiamas gretinant maksimalias priešybes, kurios mūsų pasaulyje niekaip negali būti sujungtos ir netgi lyginamos.
Kiekvienas dvasinis reiškinys sudarytas iš dviejų priešingų būsenų, kurios mūsų pasaulio lygmenyje nejungiamos ir kurių neįmanoma kartu tyrinėti. Tiesiog mūsų žemiško proto, materialiu lygmeniu jos neturi galimybės būti kaip nors sujungtos, veikti viena kitą. Kokybiškai tai – visai kitokios būsenos.
Dvasinį pasaulį galime apibūdinti kaip skirtingų objektų ir reiškinių gretinimą.
Tai suteikia didžiulį malonumą, nes jauti harmoniją, kai viskas, ką gali įsivaizduoti net mūsų pasaulio lygmeniu kaip vienas kitą neigiančius ir išstumiančius daiktus, dvasiniame pasaulyje, priešingai, palaiko vienas kitą ir iš priešybių sukuria aukštesniąją harmoniją.
Klausimas: Kitaip tariant, jei materialiame pasaulyje dvi priešingos būsenos sukelia žmogui nusivylimą ir jis negali paaiškinti, kodėl taip vyksta, dvasiniame pasaulyje yra kitaip?
Atsakymas: Dvasiniame pasaulyje jie tampa dar labiau priešingesni, kritiškesni, priešiškesni vienas kitam. Ir tarp jų atsiranda visiškai naujas, šio mūsų pasaulio lygmenyje neišsprendžiamo neva konflikto sprendimas.
Tai ir sukuria naują erdvę, kurioje egzistuoja Aukštesnysis pasaulis.

#274442

Iš 2020 m. lapkričio 12 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Du dvasinio darbo aukštai

Prisiliesti prie Aukštesniojo pasaulio

Aukštesnieji pasauliai – šviesos atskleidimo mastai

Komentaras: Anot Baal Sulamo, davimo visuomenei dėsnio specifika yra tokia, kad, kitaip nei gavimo dėsnis, neigiamas grįžtamasis ryšys ne tik neateina iš karto, bet ir veikia mus netiesiogiai.
Atsakymas: Materialiame pasaulyje matau, kad kuo daugiau gausiu, tuo man geriau. Tačiau absoliučiai neaišku, ar man bus geriau, jei daugiau duosiu. Priešingai, man rodos, jog bus blogiau.
Todėl mūsų pasaulyje dėsnis veikia tik į vieną – gavimo – pusę.
Komentaras: Kitaip tariant, jei galvoju apie visuomenę, duodu žmonėms, rūpinuosi, tai nematau iš to jokios naudos sau ir, žinoma, jokio paskatinimo iš visuomenės. Todėl, kaip rašo Baal Sulamas, pažeidus šiuos du dėsnius žmonijai gresia susinaikinimas, tiek iš vidaus, tiek iš išorės: badas, kataklizmai, krizės, virusai ir t. t.
Atsakymas: Esmė ta, kad mes, žmonės, esame aukščiau kitų gamtos lygių ir mūsų neigiami ketinimai veikia biologinius, fizinius ir kitus reiškinius.
Taip veikiame gamtą, o jos dalys, elementai, dėsniai, reiškiniai tampa agresyvesni. Tai ir matome savo gyvenime, mūsų pasaulyje.
Tačiau mes nesuprantame savo ryšio su gamta, ir tuo pažadiname tokią grubią netinkamą tarpusavio sąveiką joje. Nutraukiame gerus gamtos ryšius ir verčiame ją elgtis neteisingai, kai jos dalys integraliai neatitinka viena kitos, netinkamai komunikuoja.

#273704

Iš 2020 m. rugpjūčio 21 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Išoriniai veiksmai ir vidiniai ketinimai

Žmogaus ketinimas – tai jis pats

Apie norus, ketinimą ir prašymą

Klausimas: Kiekvienas kolektyvas turi daugybę taisyklių. Kai žmonės, sukūrę grupę, ima mokytis, susiformuoja tam tikros moralės normos: ką galima kalbėti, o ko ne. Pavyzdžiui, kabalistinėse grupėse neįprasta kalbėti apie savo dvasinius pasiekimus.
Integralaus ugdymo kursuose žmonių grupės taip pat formuojamos laikantis tam tikrų bendravimo taisyklių. Tačiau nuolat plūsta nauji studentai. Kaip jiems geriau paaiškinti šias taisykles?
Atsakymas: Geriausia, kai grupė pradeda tarpusavyje apie tai diskutuoti ir tarsi pati sukuria tinkamas taisykles. Ji išsiaiškina, ką reiškia sukurti tam tikrą būseną bendram tikslui pasiekti, ar jai to reikia, kaip ir kodėl, kada, kokia tvarka keisti bendravimo įgūdžius ir t. t.
Taigi žmonės tarsi patys formuoja taisykles. Tada jiems atrodo, kad tai – natūralu, būtina, tikrai kyla iš gamtos.
Komentaras: Bet mes iš tiesų neišgalvojame taisyklių, juk jos jau egzistuoja.
Atsakymas: Taisyklės egzistuoja. Tačiau kabalistai jas paėmė iš gamtos, kurią turime suvokti.

#274647

Iš 2020 m. spalio 14 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas sugalvojo žaidimo taisykles?

Naujos sėkmės taisyklės

Žaidimas pagal gerumo taisykles