Klausimas: Kaip jaučiamas ryšys tarp žmonių dešimtuke? Ar jis pastovus?
Atsakymas: Jeigu žmogus jaučia dešimtuką, jis jaučia, kad susijęs su visais į vieną kūną, vieną norą, vieną siekį. Tačiau ši būsena dinamiška, be perstojo besikeičianti, nes reikia vystytis.
Todėl jis nuolatos jaučia, kaip atitrūksta nuo draugų, kitaip žiūri į juos. Jį išmeta lauk, jis atsitraukia nuo tikslo ir vėl per jėgą sugrąžina save į ryšį su kitais.
#266259

Iš 2020 m. balandžio 19 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulis pasiutusiame sūkuryje

Sutalpinti draugus į savo širdį

Tapti viena visuma

Manau, kad pati didžiausia mūsų problema – žiniasklaida.
Tai didžiulė jėga visame pasaulyje! Jie nori ne pateikti informaciją, o komanduoti žmonių dvasiai ir mintims per tai, kaip tai pateikia.
Klausimas: Kitaip tariant, jiems kas nors už tai moka?
Atsakymas: Kas moka, tas ir užsako, tai suprantama.
Klausimas: Manote, kad ši sistema papirkta?
Atsakymas: Visiškai parsidavusi sistema.
Klausimas: Kodekso nėra?
Atsakymas: Koks gali būti kodeksas, jeigu jie gali ištepti purvu bet kurį teisėją, bet kurį advokatą. Gali paimti bet kokį žmogų ir taip išjuodinti jį žiniasklaidoje, kad net jeigu jis nesiekia būti išrinktas, jo jau nepriims į atsakingą darbą. Eisi dirbti gatvėje, valyti šaligatvius.
Tai žiniasklaidos ryšys su didžiuliais turtais ir valdžia. Ir visi šie trys veiksniai valdo tautą taip, kaip nusprendžia tarpusavyje. Beje, situacijoje, kurioje dabar yra pasaulis, tai itin pavojinga.
Klausimas: Manote, kad 2020 m. jų poveikis paaštrės?
Atsakymas: Taip, žinoma.
Klausimas: Nesumažės?
Atsakymas: Ne! Kaip jis gali sumažėti? Mūsų egoizmas auga. Ir problema ta, kad nors jis ir auga bei jaučia didžiulę savo tuštumą, tačiau kad kaip nors užpildytų šią tuštumą, jie turi sugalvoti vis daugiau ekscesų.
#259081

Iš 2019 m. gruodžio 30 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Evoliucijos siurprizai, II dalis

Kas yra blogio įsisąmoninimas?

Žiniasklaida – dėžutė su dvigubu dugnu

Kas praeidamas čiumpa šunį už ausų, tas įsikiša į svetimą kivirčą. Karalius Saliamonas.
Klausimas: Taigi, žmogus gadina savo likimą?
Atsakymas: Žinoma! Jei kišatės į kito asmens ginčą, jūs sukeliate jo pyktį šuns lygmenyje. Mes žinome, kad geriausia – ne įsikišti, o suteikti žmogui galimybę išsiaiškinti, kur jis yra, be jokios išminties ir patarimų, kitaip tapsi priešu abiem.
Klausimas: Tarkime, kyla ginčas. Ką veikia žmogus?
Atsakymas: Pašalinis – nieko. Palieka juos ir atsitraukia. Policija ar kažkas kitas, kas turi galių sušvelninti situaciją, yra jų reikalas, o pašalinis neturi teisės kištis.
Klausimas: Kadangi jis nežino, kas teisus, o kas kaltas?
Atsakymas: Apskritai neturi teisės kištis. Priešingu atveju šios būsenos neras savo sprendimo.
Klausimas: Karalius Saliamonas sakė, kad ginčas kyla manyje. Koks kivirčas egzistuoja žmoguje?
Atsakymas: Nuolatinis, nes žmogus yra sukurtas iš dviejų norų: egoistinio ir altruistinio. Tačiau tikrasis žmogus yra tas, kuriame visada vyksta vidinė kova tarp gėrio ir blogio, kuris konkrečiai nukreipia savo gėrį į blogį. Blogis kyla nuolat, norisi visko sau. O žmogus, kuris nori save ugdyti, nuolatos vysto savyje gėrį ir pastoviai būna šioje vidinėje kovoje. Todėl visos tokios sakmės kaip apie Saliamoną yra pagrįstos žmogaus blogio atskleidimu tiek, kiek jis bando savyje atskleisti gėrį.
Klausimas: T. y. manyje blogis, egoizmas, yra visada, tai – mano prigimtis?
Atsakymas: Taip. O tu prašai Kūrėjo, kad jis suteiktų tau ir gerąją prigimtį, kad galėtum subalansuoti šias dvi prigimtis!
Galima būtų pasakyti: „Aš prašau Kūrėjo, kad pašalintų iš manęs šią piktą prigimtį“. Ne! Tai – neprotinga. Reikia prašyti, kad duotų gerą prigimtį ir kad šios dvi prigimtys egzistuotų pusiausvyroje. Ne vieną, didesnę už kitą, nereikia, kad teigiama būtų aukščiau už neigiamą.
Vidurio linija tarp jų yra nuostabi būsena! Ir aš visada esu šioje pusiausvyroje. Ant dviejų kojų stoviu virš jų. Tik tada aš galiu iki galo jausti minusą ir pliusą bei visą gamtą, esančią po manimi.
Klausimas: Vadinasi, žmogus, turintis savo prigimtį ir Kūrėjo prigimtį, yra harmoningas žmogus?
Atsakymas: Žinoma! Tada jis vadinasi „Adomu“ – panašiu į Kūrėją, nes jo vidinė savybė, kuri priešinga Kūrėjui, taip pat tampa panaši į Kūrėją.
#260367

Iš 2019 m. gruodžio 16 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Klausimas: Kaip tinkamai tarpusavyje susijungti: apeliuojant į jausmus, mintis ar logiką?
Atsakymas: Geriausia remtis logika, kai žmogus žino, kodėl turi susivienyti, kad vienybė – tai gamtos dėsnis ir taip jis vis labiau atitinka visą pasaulėdarą, bendrą integralią sistemą, vadinamą „Kūrėju“.
Kai žmogus tai įsisąmonina, jo egzistavimo užduotis tuomet tampa – tos sistemos atskleidimas, kad integraliai rastų save joje.
#265812

Iš 2020 m. balandžio 19 d. pamokos rusų k.

Pasaulis įžengė į periodą, kai kasdien auga būtinybė pradėti taisymąsi. Prie to mus stumia koronavirusas, masinis nedarbas ir kitos artėjančios problemos bei rūpesčiai. Net neįsivaizduojame, kokius išbandymus mums ruošia gamta.
Mūsų pareiga – paaiškinti žmonėms, kur esame. Ir jeigu patys to iki galo nesuprantame, turime pradėti skleisti šią žinią ir sulauksime pagalbos iš viršaus. Taip rašė Baal Sulamas, kad nusipelnė dvasinio kilimo, nes rūpinosi savo karta, ir todėl pasiekė atskleidimą.
O jeigu manote, kad galima luktelti, kol viskas atsiskleis, ir tuomet eisite aiškinti kartai, kas vyksta, – tai taip nieko nebus. Pirmiausia atlikite tai, ką privalote, ir kaip atsakas į jūsų pastangas viskas ateis: protas, žinios, jėgos.

* * *
Dabar skirtingose ​​šalyse karantinas pamažu silpnėja, ir žmonės džiugiai skuba atgal į parduotuves ir restoranus. O po savaitės jie turės naują ligos antplūdį. Bandome grįžti į seną gyvenimą, tačiau tai didelė klaida, kuri mums brangiai kainuos.
Gyvenimą reikia kurti visiškai kitaip. Jeigu kas nors atlieka darbą, kuris nėra būtinas žmonijai, tai tegul sėdi namuose ar eina pasivaikščioti, tačiau neina į viešas vietas, kur daug žmonių. Priešingu atveju, epidemija sustiprės dar labiau nei anksčiau.
Koronavirusas paliks mus tik su sąlyga, kad pakeisime savo gyvenimą į naują, o ne bandysime grąžinti jį į senąsias vėžias. Virusas neleis mums grįžti, juk aukštesniojo valdymo pobūdis jau pasikeitė.

* * *
Kokia dabar Amerikoje ir Kinijoje vykstančių neramumų priežastis? Kūrėjas nori mums parodyti, kad viena, ko mums trūksta, – tai meilė. Mums reikia ieškoti, kur rasti šią meilės jėgą, juk tik su šia jėga galime taip susivienyti, kai visiems bus gerai.
Gamta turi pakankamai priemonių mus veikti: trečiasis ir ketvirtasis pasauliniai karai, daugybė skirtingų virusų. Tad išsigelbėjimas tik meilėje: „meilė padengs visus nusikaltimus“. Nėra kitos galimybės pasiekti sėkmę, išsitaisyti, eiti pirmyn, atsikratyti koronaviruso ir neapykantos, kuri dabar atsiskleidžia tarp juodųjų ir baltųjų, tarp Amerikos ir Kinijos.
Atskleisti meilę reiškia atskleisti, kad pasaulyje yra jėga, kuri mus vienija aukščiau neapykantos. Todėl ir pasireiškia neapykanta, kad mums prisireiktų meilės. Be meilės neįmanoma ištaisyti neapykantos.
O nūnai neapykantos pasaulyje bus pakankamai, juk pasaulis ims griūti: maisto nepriteklius, tvarkos stoka, nesėkmė tarptautinėje prekyboje, pinigų devalvacija, kritimas biržoje. Neprireiks ir pasaulinio karo, kad pasaulis būtų sužlugdytas – jis pats sugrius.
Todėl reikia žinoti, ką daryti su aštuoniais milijardais žmonių, susiduriančių su mirties iš bado grėsme. Kaip juos nuraminti, kad jie neišeitų gatvėje žudyti vieni kitų, netekę proto nuo neapykantos, alkio bei ligų?
Tai laikas, kai išgelbės tik meilė, kitaip tariant, vienybė virš visų prieštaravimų. Nors man ir nepatinka mano vaiko savybės, mat jis melagis, tinginys ir visiškai manęs neklauso, bet aš jį myliu! Meilei taisyklių nėra – myliu jį  ir taškas: „Visus prasižengimus padengs meilė“. Štai tokios meilės reikia mokytis, nėra išeities.
Neramumai, įsiplieskę Amerikoje, pasklis po visą pasaulį ir nesiliaus. Ateis nauji virusai bei teroras – ir viskas tik tam, kad mus įpareigotų mylėti. Nėra jokios priežasties mylėti, bet žinau, kad jei to nepadarysiu, ir man, ir šiam pasauliui bus galas.
Tai labai paprastas principas. Meilė nereikalauja didelio proto – tai pats kvailiausias dalykas. Aš tiesiog myliu ir tam nėra paaiškinimo, meilė mane varo iš proto. Kiekvienam iš aštuonių milijardų žmonių tai turėtų būti aišku, tam nereikia jokio pasiruošimo. Mūsų karta yra pasirengusi įsiklausyti ir suprasti, kad sprendimas gali būti tik meilė.
#265985
Iš 2020 m. birželio 9 d. rytinės pamokos tema „Pareiga skleisti kabalos mokslą daugeliui“

Daugiau šia tema skaitykite:

Iki ir po koronaviruso

Vidinė krizės prasmė

Naujame pasaulyje gimdome pačius save

Klausimas: Kaip kabala veikia žmogų, kad jis pasikeičia? Kaip tai vyksta?
Atsakymas: Kabala yra išmintis, pasakojanti apie altruistinių jėgų, vadinamų dvasinėmis, nusileidimą į mūsų pasaulį. Šios davimo ir meilės savybės yra visiškai priešingos žemiškoms. Jos pamažu artėja prie žmonijos, todėl mes kenčiame.
Galima sakyti, kad kenčiame dėl to, kad Kūrėjas artėja prie mūsų. Jaučiame savo priešinimąsi Jam, todėl jaučiamės blogai. Davimo, meilės, vienijimosi savybės artėja prie mūsų, o mes pagal savo prigimtį to nenorime. Tai ir yra viso mūsų gyvenimo problema.
Ir kadangi nesuprantame to, kas vyksta su mumis žemėje, jaučiame tai ne kaip dvasinį pakilimą, o kaip įvykius, kurie mus atstumia ir žemina.
Jei suvoktume savo kančių kilmę, kad jos kyla dėl dvasinių jėgų artėjimo ir atitinkamai taptume panašesni į šias dvasines jėgas – davimo, meilės, vienijimosi savybes, tada mes jas teisingai suvoktume, kontaktuotume su jomis ir jaustume, kaip jos mums padeda pakilti į visiškai kitų savybių aukštybes – į dvasines pakopas.
#259974

Iš 2020 m. sausio 26 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Eikime geruoju keliu

Kas sukelia kančias?

Akstinas judėti Šviesos link

Pateik Šviesai tinkamą norą ir ji įsilies į jį. Apie tai sakoma: „Karvė labiau nori penėti, nei veršiukas žįsti“. Imk kiek nori Šviesos, jei esi pasirengęs gauti malonumą duodamas. Tačiau neįstengiame to suprasti ir dėl to kabala yra slaptas mokslas – patys slepiame jį savyje.
Tačiau svarbiausia būti šiame kelyje ir suprasti, ko reikia saugotis, kad iš jo neišeitum. Visąlaik apsunkinama širdis, kaskart vis labiau, nes be to neįmanoma priartėti prie išėjimo iš „Egipto“ ir įeiti į „Izraelio žemę“. Visi šie etapai būtinai turi realizuotis mumyse, ir jeigu pabėgi, tai pralaimi šį gyvenimo ratą.
Matome tūkstančius žmonių, kurie išėjo ir neteko savo šanso realizuoti šį gyvenimo ratą. Mokytojas negali sustabdyti žmogaus, nes griežtai draudžiama perduoti dvasinius pojūčius iš mokytojo mokiniui. Juk tai atimtų iš mokinio daugybę vidinių apibrėžimų, kuriuos jis privalo pamažu įgyti šiame kelyje mokydamasis, per grupę, draugus.
#223623

Iš 2018 m. kovo 16 rytinės pamokos pagal Rabaš straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Išėjimas iš Egipto kartu su visu pasauliu

Su Kūrėju nepasiginčysi

Didžiulė Kūrėjo malonė

Kaip paprastas žmogus, turėjęs darbą, karjerą, uždarbį, ateities perspektyvas iki 2020-ųjų kovo, dabar gali susitaikyti, kad visa tai jau praeityje, o gyvenimas eina visai kita linkme? Jis nenori su tuo sutikti, dar nėra pasirengęs šiai tikrovei, todėl būtina mokytis gyventi kitaip.
Mes neturime kito pasirinkimo, nes taip bus, šis pokytis vis labiau apima mūsų pasaulį, ir turime tai paaiškinti, diskutuoti visose žiniasklaidos priemonėse. Jei nepriimsime šių pokyčių dabar, vis tiek būsime priversti, tik daug sunkesnėmis, kritinėmis sąlygomis, nes šis procesas tęsiasi savaime.
Mes visi esame skirtingi, ir daugelis nesugeba priimti pokyčių tokiu greičiu, todėl kyla tiek daug konfliktų. Privalome išmokyti visus meilės ir supratimo. Mes susiduriame su bendra, nacionaline ir globalia problema. Galime pasakyti, kad tai nėra net pasaulio problema, o visuotinė visatos revoliucija.
Žmonių raida šiandien pasiekė didžiausią išsivystymą ir išgyvena transformaciją, kurios istorija dar nežinojo. Kol kas tai – tik pirmasis etapas. Iš šio materialaus gyvenimo, kurį žmogus pradėjo prieš tūkstančius metų medžiodamas mamutą, pereiname prie naujo gyvenimo – kolektyvinio, socialinio. Žmonių santykiai nulems naują visuomenės organizaciją.
Turime išmokti šio naujo gyvenimo ir išstudijuoti savo seną gyvenimą, kad suprastume, kodėl jis mus atvedė prie šios ribos. Tai nėra atsitiktinumas, tai – gamtos dėsniai, kurie lemia mūsų vystymąsi ir daro įtaką – tai nepriklauso nuo mūsų. Tačiau nuo mūsų priklauso, kaip priimsime šią būseną: jei suvoksime, kas vyksta, ir bendradarbiausime su gamta, mažiau kentėsime.
Tada pasieksime gerą gyvenimą, kuris mums paruoštas. Galų gale gamta veda mus prie visko, kas gera, ne pagal mūsų gerovės supratimą, kaip turto, galios, valdžios, bet prie ramaus gyvenimo materialinėje sferoje bei gyvenimo, kuriame pilna prasmės, turinio, dvasinio užpildymo.
Visiems tai bus naudinga. Be to, mes turime suprasti, kad gamta yra stipresnė už mus ir vis tiek privers mus dalyvauti šiame procese. Taigi, nesipriešinkime ir eikime kartu su gamta.
#266375

Iš 2020 m. gegužės 14 d. programos „Globalios perspektyvos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Iki ir po koronaviruso

Koronavirusas mus privers…

Koks bus pasaulis po koronaviruso?

Ką žmogus per draugus gali duoti Kūrėjui? Pirmiausia, visi draugai turi drauge su juo sutikti atlikti šį veiksmą – perduoti save Kūrėjui.
Tai reiškia, kad jie susijungia tarpusavyje ir tampa vienu kli Kūrėjui jausti, kli, kur Jis gali įsivilkti.
Mes virstame nukva, moteriška savybe Kūrėjo, vyriškos savybės, atžvilgiu, ir norime, kad Kūrėjas įsivilktų į mus ir mus valdytų. Esame pasirengę perduoti save davimo savybės valdžiai.
#264986

Iš 2020 m. gegužės 18 d. rytinės pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Dešimtukas – savęs ištirpinimas kituose

Kas suteikia malonumą Kūrėjui?

Kūrėjas kol kas laukia…

Klausimas: Ar tuo, kad mokomės ir vienijamės, taisome pasaulį?
Atsakymas: Taip. Sukuriame pasaulyje teigiamą komponentą, nes kalbame apie jo vienybę, apie tai, kad žmonės turi būti sujungti gerais ryšiais.
Tai suteikia pasauliui tam tikrą teigiamą kryptį, tam tikrą pataisą, tačiau to nepakanka. Egoistiniam pasauliui mūsų santykinai altruistinis komponentas yra neabejotinai per mažas, kad būtų galima ištaisyti pasaulio judėjimo kryptį.
Jei atvirai, tikiuosi, kad dabar, grįždami į savo ankstesnes būsenas ir valdymo formas, įmonių atkūrimą ir pan., vis tiek susidursime su tuo, kokie esame riboti ir kad turėtume elgtis kitaip.
Klausimas: Po izoliacijos žmogus supras, kad pasaulis yra kitoks, ir priims jį per savo pokyčius?
Atsakymas: Manau, kad pasieksime tam tikrą vidinę būseną, kurioje įvertinsime abi būsenas: ikikoronavirusinę ir pokoronavirusinę. Mes jas palyginsime ir galvosime, ką padaryti kitaip. Net jeigu žmonės neturi nieko bendra su mumis, bet girdi mūsų kvietimą, jie vis tiek suvoks tikrovę tokiu būdu.
Klausimas: Kur yra šis žmonių virsmo taškas? Ar tai ateis per kančias, kad tam tikru momentu įvyktų revoliucija ir prasidėtų sprogstamasis žmonių, pasirengusių mus palaikyti, augimas?
Atsakymas: Taip, viena vertus, tai įvyks susikaupus kančioms ir nepasitenkinimui. Kita vertus, dėl to, kad pradėsime suprasti, kad turime eiti kitu keliu, matydami geresnę būseną nei buvusią.
Todėl santykinai gali nebūti įvairių smūgių, tik aiški geros ateities vizija. Manau, kad dabar, kai grįžtame į praeitį, vis dėlto norėsime ją ištaisyti.
#266481

Iš 2020 m. gegužės 3 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Vidinė krizės prasmė

Koronavirusas – gamta su mumis susitvarkys

Koks bus pasaulis po koronaviruso?