Pasaulis, kurį matome, nėra tikrovė, o tam tikras 3D tipo filmas. Mums tik rodosi, kad matome kitus žmones, iš tikrųjų, matome savo savybes, esančias tarsi ne mumyse.
Klausimas. Kaip gi tada du žmonės žiūri į trečią ir mato tą patį?
Atsakymas. Mes nematome to paties. Mes nė negalime sulyginti to, ką matome, ir įvertinti, ką jaučia kitas žmogus. Tiesiog tarp mūsų yra nerašytas susitarimas vadinti matomą filmą mūsų pasauliu. Mes galime net ginčytis dėl kažkieno savybių, nes mūsų suvokimas skiriasi.
Mes visi matome vieną ir tą pačią iliuzinę tikrovę, į kurią kiekvienas žiūri pro savo 3D akinius.
Klausimas. Kodėl gi mes matome vieną ir tą pačią tikrovę?
Atsakymas. Todėl, kad mūsų matoma tikrovė turi atsispausti penkiuose jutimo organuose: regėjime, klausoje, uoslėje, skonyje, lytėjime. Yra matrica, pro kurią kiekvienas sugeba žiūrėti į pasaulį, ir todėl matome tik tam tikras savybes. Tačiau kiekvienas traktuoja ir suvokia jas pagal savo charakterį.
Tikrovė gali būti tik viena – Aukštesnioji jėga, kuri vadinama Kūrėju, kurį mes turime atskleisti. Jis – tai tikra ir vienintelė egzistuojanti tikrovė. Visa kita – iliuzija, įskaitant ir mus pačius ir visą šį pasaulį, kuris kabaloje vadinamas įsivaizduojamuoju pasauliu.
Man rodosi, kad egzistuoju aš ir visi, aš įsivaizduoju visas kitas formas ir milijardus žmonių, žemės rutulį, mūsų galaktiką, visatą. Bet visa tai egzistuoja tik mano vaizduotėje.
Šiuolaikinės technologijos leidžia pagaminti tokius akinius, kurie vaizduoja žmogui didžiulės apimties holografinius vaizdus ir suteikia jam visiškai tikrovišką įspūdį, kad prieš jį yra, sakykim, kavos puodelis, kurio iš tikrųjų nėra.
Jei nedėvime tokių akinių, tai juk jau gimėme su jais. Jie yra galvoje, todėl visą laiką matom įsivaizduojamą tikrovę. Mes negalime jų nusiimti, jie įaugę mumyse nuo gimimo.
Kitaip tariant, ir be 3D akinių esame 3D iliuzijoje. Visas pasaulis – tai iliuzija, kurią visi įsivaizduojame nuo akimirkos, kai gimstame.

Iš 2016 m. lapkričio 1 d. 787 –ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimas akvariume

Pasaulis – tai, ką mes suvokiame

Kas yra dvasinis suvokimas?

Klausimas. Kaip gerbti vyrus ir juos palaikyti dvasiniame kelyje, jeigu jie tinginiai ir bijo dirbti su savo egoizmu?
Atsakymas. Tai ne baimė dirbti ir ne paprasta tinginystė, tai ypatinga pasipriešinimo rūšis, kuri pasireškia vyrui, sudužus bendram indui (kli), ji susiformavo kaip pasekmė pirmosios nuodėmės, t. y. moteriškosios dalies įsijungimo į jį.
Moters siekis daug didesnis negu vyro, bet tai jokiu būdu neduoda teisės smerkti vyrų, kad jie neturi tokio siekio.
Esmė ta, kad visi norai, siekiai, sąlygos, įvykiai, vidiniai ir išoriniai, – viskas ateina iš viršaus, iš Kūrėjo. Dėl to, jeigu žmogus yra tokios būsenos, kuomet išskyrus futbolą ir alų jo niekas nedomina, neturime jo mažiau gerbti negu žmogaus, kuris visomis jėgomis dirba kabaloje.
Dėl to, kad ir viena, ir kita duodama iš viršaus Kūrėjo. Jeigu Kūrėjas duotų šitam futbolo fanui tokį patį norą, kaip žmogui, siekiančiam kabalos, tai dar neaišku, kaip jis su tuo susitvarkytų ir realizuotų, – gali būti, daug geriau. Neturime teisės imtis atsakomybės teisti ir kaip nors rūšiuoti žmonių.
Būtina viską, kas vyksta, sieti su Kūrėju! Dėl to turime su visais elgtis vienodai. Kitaip primaišome savo egoizmo ir imamės perdaryti žmogų.

Daugiau šia tema skaitykite:

Vyro ir moters dvasinis kelias

Paliepus ar pasirinkus

Kur prasideda laisvė

Komentaras. Harvarde buvo atliktas dar vienas tyrimas, kuriuo nustatė, kad absoliučiai nėra faktas tai, jog esame laimingesni, kai gauname tai, apie ką ilgai svajojome. Mes vaikomės laimės, tarsi ją būtų galima „rasti“ ar „sugauti“, o iš tikrųjų ją galima sukurti tik savyje.
Straipsnyje sakoma: „Nepriklausomai nuo to, kas vyksta aplink mus, mes turime galimybę sintezuoti laimę, jos neįmanoma „rasti“. Svarbu žinoti, kad laimė – tai ne koks nors galutinis tikslas, o greičiau šalutinis gyvenimo produktas, gyvenant taikiai su savimi, meilėje su kitais. Taigi, liaukitės vaikytis auksinio luito kitame vaivorykštės gale ir pasigrožėkite pačia vaivorykšte.“
Atsakymas. Tai – klaidinga, tai grynai Harvardo psichologija.
Esmė ta, kad laimė yra siekyje, kai žmogus dabar pradeda jausti būsimą nuostabią būseną.
Sakykime, vestuvės po mėnesio: yra mylimas žmogus, viskas nuostabu, pora jau ne tik svajonėse, bet ir planuose, jau įgyvendina juos, ruošdamasi iškilmingai dienai. Tai argi mėnesis iki vestuvių mažiau malonus, nei mėnesis po vestuvių?! Ne.
Malonumas laukti laimės dar didesnis, nes jis beribis. Juk kada laukiu laimės, tai laukimas neribotas, o kai ją gaunu – rėmai susiglaudžia.
Laimės laukimas priklauso tik nuo mūsų, ir būsimos laimės rėmus apibrėžiame tik mes! Juos galima išplėsti, mėgautis tuo visą laiką, ir taip žmogaus būsena gali būti be ribų. O galima ją dar padaryti ir nesibaigiančia ir tuo gyventi.
Bet kai kažką gaunu, laimė įgauna rėmus , imu ją jausti savyje. Iš išorinės (makif) ji tampa vidine (pnimi). Aš riboju ją savimi, įtraukiu į savo įvairiausius jausmus ir tuo ją iškraipau.
Ji jau pasireiškia mano jutimo organuose: čia – truputį daugiau, ten – truputį mažiau, nesutarimas, atsijungimas, – ir taip toliau, ir tuo viskas baigiasi.
Laimė – judėjime į tai, ko norime.

Iš 2016 m. spalio 31 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mūsų laimės paslaptis

Laimingo gyvenimo patentas

Ar įmanoma rasti laimę?

Klausimas. Kokia feminizmo prigimtis? Kodėl ir kokiu tikslu Kūrėjas leido šiam reiškiniui egzistuoti?
Atsakymas. Manau, feminizmas atsirado dėl to, kad egoizmas iškreipė moters rolę visuomenės, šeimos, savo atžvilgiu. Tai kyla iš nesupratimo, kaip teisingai moteriai save realizuoti.
Visas sroves, kurios nėra visiškai natūralios ir tradicinės, reiktų vertinti kaip iškraipymus, su kuriais reikia skaitytis, tačiau jos neturi būti skatinamos. Žmonės, besilaikantys tokio požiūrio, neturi teisės traukti prie savęs naujų žmonių, propaguoti savo specifinio požiūrio į pasaulį, į save, į gyvenimą, į lytis.
Komentaras. Anksčiau moterų priespauda, neturėjimas pasirinkimo buvo laikomas socialiniu reiškiniu, buvo kovojama už elementarias žmogaus teises.
Atsakymas. Tai – kitas reikalas. Tačiau dabar feminizmas pabrėžtinai sutelkia dėmesį į moters lytį. Be to, vyrus verčia tam tikru būdu reaguoti į tai, skirti ypatingą dėmesį.
Pavyzdžiui, dažnai būnu įvairiuose kongresuose ir konferencijose. Sakykime, ten renkamas prezidiumas iš 20 žmonių. Staiga visi suvokia, kad išrinkta 18 vyrų ir 2 moterys, o „turi būti po lygiai“. Pradedamas pertvarkymas.
Šitaip į prezidiumą patenka moterų, kurios neišmano svarstomos temos, tačiau išlaikoma nuostata „tiktai po lygiai“. Tai jau ryškūs vakarietiški iškraipymai, kurie ilgai nebesitęs.

Klausimas. Nuo ko priklauso būsimo vaiko lytis? Kaip tai susiję su dvasingumu?
Atsakymas. Tai priklauso nuo sielos, kurią reikia ištaisyti, savybių. Nepatarčiau į tai kištis ir užsiimti genetiniu būsimų vaikų rūšiavimu. Neverta to daryti. Vis tiek Kūrėjo neapgausite. Kiek jam reikia vyrų ir moterų ir su kokiomis savybėmis – tai priklauso nuo bendro sielos indo (kli), kuris turi susijungti. Tam ir atsiranda mūsų pasaulyje nauji kūnai su naujomis savybėmis.

Klausimas. Kur ir kaip galima įsigyti amžino malonumo patentą? Ar tai įmanoma žemiškajame gyvenime? Ar galimybė mėgautis išnyksta po fizinio kūno mirties?
Atsakymas. pasiekti amžino malonumo įmanoma tiktai žemiškajame gyvenime, ir dėl fizinio kūno mirties tai nesikeičia.
Kūnas tik suteikia galimybę užkabinti, pradėti jausti šį nežemišką malonumą, esant dar kūne, o po to galima vystyti tą norą be apribojimų, kurias mums piešia mūsų pasaulis. Mes iki fizinio kūno mirties turime pasiekti nors dvasinio malonumo pradžią, tuomet jį pratęsiame amžinybėje.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalos mokslas: begalinio malonumo patentas

Amžinas malonumas

Begalinio pripildymo metodika

Klausimas. Jeigu egzistuoja tiktai Kūrėjas ir aš, kodėl man reikalingas tarpininkas – grupė?
Atsakymas. Kaip gi surasite Kūrėją? Kūrėjas – tai, ką atskleidžiame grupėje, – susijungimo jausmą. Mes esame instrumentas, noras. Kaip galime atskleisti Aukštesniąją jėgą?
Įsivaizduokite, kad esame šviesos vandenyne. Raketa išskrendu už Žemės ribų, randuosi beorėje erdvėje, skrieju aplink Žemės rutulį. Ten matau tamsą! Kas man užstoja šviesą? Niekas! Kodėl aš vietoje šviesos matau tamsą? Dėl to, kad nėra kam grąžinti šviesos, kad pamatyčiau jos atspindį. Mes nematome šviesos, sklindančios tiesiai į mus, mes matome atspindėtą šviesą.
Pagalvokite apie mūsų pasaulio fizikinį reiškinį: kodėl kosmosas juodas. Keleiviai viršgarsinio lėktuvo ,,Konkordas“, pakylančio į labai didelį aukštį, kur mažas pasipriešinimas ir didelis oro išretėjimas, per iliuminatorių mato juodą dangų – ne baltą, ne mėlyną, o juodą.
Būtina suprasti, kad viską pasaulyje galime pajusti tik atstumdami, o ne gaudami. Dėl to man reikalinga grupė, kad sąveikaudamas su ja, atstumdamas ją nuo savęs ir save nuo jos, spręsčiau apie Aukštesniąją jėgą. Ji atsiskleidžia tiktai dėl tarpusavio atstūmimo ir pritraukimo (abipusio) tarp mūsų.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl nejaučiame Kūrėjo

Tai buvau ne aš!

Ryšys su draugais – ryšys su tikslu

Klausimas. Kiek suprantu, yra noras ir yra malonumas, ir malonumas gesina norą. Kabala – tai metodika, kuri siūlo įdėti tam tikrą rezistorių (pasipriešinimą) tarp malonumo ir noro, kad vienas kito negesintų. Kas yra tas rezistorius?
Atsakymas. Ketinimas veikti dėl davimo kitam, o ne dėl savęs, kai aš mėgaujuosi tuo, kad suteikiu malonumą kitiems. O kiti – tai begalinis, milžiniškas noras, esantis ne manyje. Ir tada, jei praleidžiu per save malonumą, kuriuo juos pripildau, tai šis malonumas prateka per mane, pripildo mane, bet nedingsta, kadangi jis turi pereiti jiems.
Galima pasakyti, kad tarp manęs ir malonumo yra kitas žmogus. Aš, kaip aukštesnysis (parcufas), imu malonumą ir pervedu jam. Jei mes visi kartu esame viename tinkle ir gauname vieni iš kitų dėl to, kad perduotume toliau, tai vienu metu viską gauname ir viską atiduodame, ir šitaip esame begalinio, amžino absoliutaus malonumo cirkuliacijoje.
Tai ir yra amžino malonumo receptas – mėgautis dėl kažko. Jis absoliučiai logiškas, jį galima suprasti protu. Tik jį reikia įgyvendinti.
Klausimas. Ar yra panašių pavyzdžių mūsų pasaulyje?
Atsakymas. Neįmanoma pamatyti pavyzdžių, nes tam reikia matyti davimo ir gavimo savybes. O tas savybes galima pamatyti tik savyje.
Tai nėra paslėpta. Tačiau didžioji mūsų pasaulio žmonių dalis vystymosi procese nepasiekė tokios būsenos, kad juose kiltų šis poreikis, kitaip tariant, kad jie iš tikrųjų trokštų įgyti amžiną, tobulą malonumą per davimą ir būtų tam pasiruošę. Norinčių šito išmokti yra labai mažai. Todėl, kad tam reikia mokytis duoti, tada atsiras galimybė gauti amžiną malonumą.

Iš 2016 m. rugpjūčio 28 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Amžinas malonumas

Kabalos mokslas: begalinio malonumo patentas

Laimingo gyvenimo patentas

Kabalos mokslas įteikia žmogui begalinio malonumo patentą. Juk kūrinijos priežastis – suteikti kūriniams nesibaigiantį malonumą, kaip pasakyta: „Kūrėjas sukūrė pasaulį, kad jo kūriniai mėgautųsi.“ Tačiau pirmiausiai reikia atlikti darbą, o po to mėgautis.
Iš tiesų, kai tik žmogus susipažįsta su šiuo mokslu, jis iš karto turi suprasti, kad tai ne tik mokslas, bet ir priemonė gauti malonumą.
Tai skamba egoistiškai. Tačiau žmogus, savo egoizmo padedamas, gali prisikasti iki aukso grynuolių, kurie yra jo viduje: jo siela, o joje – Kūrėjas ir, galų gale, amžinas malonumas, amžinas gyvenimas, egzistavimas be jokių rėmų.
Tačiau tai yra įmanoma, tik jei žmogus turi tikrai gero, sveiko egoizmo ir visada siekia šio tikslo, nė už ką jo nemeta.
Iš pradžių žmogus nesupranta, koks egoizmas slepiasi jame ir ką reiškia su juo dirbti, kas yra Aukštesnioji šviesa ir kaip reikia ją pritraukti sau, kad ji padalintų jį į egoistą ir altruistą, į davimą ir gavimą. Tai nėra lengva.
Viskas priklauso nuo žmogaus atkaklumo. Jei jo noras tikrai rimtas, tai žmogus pasieks tikslą.

Iš 2016 m. rugpjūčio 28 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Būsime priversti tapti altruistais

Begalinis malonumas vietoj „juodojo penktadienio“

Amžinas malonumas

Klausimas. Jei žmogus žūsta, tai jo kūnas neturi galimybių tęsti darbo?
Atsakymas. Kūnas – ne, o siela – taip. Kūnas skirtas konkrečiai užduočiai, ir viskas.
Klausimas. Tačiau, juk yra valios laisvė?
Atsakymas. Jei žmogus turi valios laisvę, tai kitas reikalas, su juo – kiti išskaičiavimai. Tada jam yra dėl ko gyventi! Jis įsijungia į kitus, pradeda juos mylėti, mokyti, gyvena jų, o ne savo kūno norais.
Tokiu būdu, jei jis veikia tinkamai, gali gyventi šimtus metų! O jei jis gyvena tik dėl savęs, tai pats nuodija save savo egoizmo nuodais.

Iš 2016 m. birželio 9 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie sielą, gyvenimą ir mirtį

Kas vyksta su siela po mirties?

Amžinai nauja mano siela