Klausimas. Kaip savęs pažinimo lygis daro įtaką gyvenimo kokybei ir lemia, kiek žmogus jaučiasi laimingas?
Atsakymas. Laimė – santykinė samprata. Ką reiškia laimingas žmogus? Jei jis yra atsijungęs nuo tikrovės ir jaučia, kaip užsipildo jo kūnas, tame jis gali būti laimingas.
Tarkim, išgėrė butelį alaus – laimingas, surūkė cigaretę – laimingas. Viskas priklauso nuo to, kokiame lygmenyje jis vertina, kas yra laimė, ir jos siekia.
Klausimas. Kas yra laimė savęs pažinimo procese?
Atsakymas. Kai žmogus pradeda jausti, kad Kūrėjas dirba jame, o jis Kūrėjuje, – tai ir yra laimė.
#227447

Iš 2018 m. vasario 11 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra laimė?

Kabalisto laimė

Begalinės laimės formulė

Klausimas. Ką reiškia „išeiti iš savęs“? Tai reiškia stebėti savo elgesį ir mintis tarsi iš išorės?
Atsakymas. Išeiti iš savęs – reiškia išeiti iš savo egoizmo, rasti dvasinį save, atsiplėšti nuo žemiškojo savęs.
Visa, kas materialu, jaučiame savo egoizme. Visa, kas dvasinga, – davimo savybėje.
Išėjimas iš gavimo savybės ir įėjimas į davimo savybę reiškia „pajausti pasaulį naujai“, koks jis egzistuoja, tačiau negalėjome jo tokio matyti anksčiau. Jis atsiskleis, nes tu pakeiti savo žiūrėjimo kampą.
#237957

Iš 2018 m. rugpjūčio 5 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Koks žmogus dvasinis?

Pažinti gyvenimo paslaptį

Dvasinio gyvenimo išvakarės

Klausimas. Jeigu nuolatos su didžiuliu noru žiūriu transliacijas per YouTube, ar esu dvasinės grupės dalyvis?
Atsakymas. Ne. Jokiu būdu!
Mokinys tas, kuris realizuoja viską, ką girdi iš manęs. Kitaip tariant, yra grupėje ir realiai įsijungia į vienijimosi su draugais procesą, kur jie realizuoja tai, apie ką kalba kabala.
Tad jums reikalinga laboratorija, būtina praktika. Kitaip esate ne mokinys, o klausytojas.
#238023

Iš 2018 m. rugpjūčio 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Mokytojas ir mokinys – ryšys tarp pakopų

Mokytojas ir mokinys

Kabalos pamokos, IV dalis

Klausimas. Kas yra svajonės pagal kabalą? Ar yra mechanizmas, kaip jas realizuoti? Jei taip – koks?
Atsakymas. Svajonės – dabartinės, ankstesnės ir būsimos – priklauso supančiai Šviesai.
Esmė ta, kad egzistuoja tikrovė, kuri mūsų noruose suvokiama pagal apribojimą, ekraną, atspindėtą Šviesą, tiesioginę Šviesą, įsivelkančią į atspindėtąją ir t. t.
Ir yra visiškai kitokios supančios Šviesos, esančios išorėje. Jos suteikia praeities ir ateities pojūtį, o vidinė Šviesa – dabarties jautimą.
#237960

Iš 2018 m. rugpjūčio 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateitis kuriama dabartyje, I dalis

Ateitis kuriama dabartyje, III dalis

Pagal savybių panašumo dėsnį

Klausimas iš „Facebook“. Kaip suderinti emocijas ir protą, juk mūsų emocijos atsiranda, kaip reakcija į gyvenimo įvykius, jos toli nuo protingos pasaulio santvarkos?
Atsakymas. Mūsų emocijos neturi jokio ryšio su protu. Jos pasireiškia, todėl kad „iššoka“ iš noro. O norai yra mūsų natūrali prigimtis.
Protas – tai įgauta papildoma sistema, kuri pašaukta surinkti emocijas, atrūšiuoti, palyginti tarpusavyje, sutramdyti ir t.t. Bet, iš principo, protas silpnas prieš emocijas, prieš norus, – jis antraeilis.
Klausimas. Ar galima sutramdyti emocijas?
Atsakymas. Nėra prasmės. Reikia pasiekti būseną, kai emocijos bus subalansuotos. Juk visas neigiamas emocijas galima subalansuoti su teigiamomis ir tada jaustis tarp jų patogiai, kadangi ir neigiamos, ir teigiamos emocijos dirbs kartu aukštam tikslui.
Ir tu žinai, kad viso to tau reikia. Tu nekovoji su savo prigimtimi, su supančiais tave žmonėmis. Atvirkščiai, tu įeini į būseną, kai jūs esate tarpusavio harmonijoje. Mes sukurti taip, kad jeigu visi teisingai susijungtume, tai sudarytume idealią sistemą, ir visi mūsų pliusai ir minusai tiksliai derėtų tarpusavyje.
Klausimas. Vadinasi, pliusai ir minusai taip išmėtyti po pasaulį, kad susijungtų?
Atsakymas. Tai ir yra problema. Mes neturime kitos išeities. Mes stengiamės tarpusavyje kažką padaryti, nuleidžiame rankas, matydami, kad nieko negalime, ir taip numirštame. O iš tikrųjų, mums reikia pamatyti, kad nieko negalime padaryti patys, ir prašyti Kūrėjo padėti mums. Tada Jis pašvies mums Aukštesniąja šviesa, kurios veikiami greitai susirinksime į teisingą mozaiką ir papildysime vienas kitą.
Tada išeis idealus derinys visų su visais. Visos neigiamos ir teigiamos emocijos papildys viena kitą, visi vienas kitam bus reikalingi. Taip pasieksime tobulybę.
#227800

Iš 2018 m. balandžio 24 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mūsų pasaulyje viską atlieka norai

Protas ir jausmai dvasinio vystymosi kelyje

Pagrindinis žmonijos darbas

Žmogus dirba su savimi, kad mylėtų draugą, ir iš meilės matyti vien geri dalykai, o blogi, nors juos draugas ir turi, nematomi, kaip pasakyta: „Visus nusikaltimus padengs meilė.“ (Rabašas, „Apie draugų svarbą“)
Žmogus jaučia, kad be jo visa kita – tai Kūrėjo veiksmai, kuris viską valdo ir viską paleidžia. Todėl žmogus negali draugams priskirti kokių nors asmeninių veiksmų, minčių, paskatų. Visa tai – Kūrėjas.
O jam Kūrėjas suteikia nedidelę valios laisvę: kaip žiūrėti į tai, pertvarkyti ir priartėti prie Jo. Ir jis jau žiūri į draugus tarsi jie turėtų visišką ryšį su Kūrėju.
Klausimas. Kai sakoma, kad visus nusikaltimus padengs meilė, omenyje turime prasižengimai manyje?
Atsakymas. Žinoma. Visi egoistiniai polinkiai draugų atžvilgiu padengiami meile. Be to, viena kuriama ant kito, nes ateina Šviesa, kuri tau viską parodo. Anksčiau to nebuvo, matei viską neigiamai, o dabar viską matai teigiamai.
Meilė – tai toks santykis su kitais, kai nematai juose nieko blogo. Myli ir viskas. Jie tau brangesni už patį save.
#237461

Iš 2018 m. gegužės 30 d. TV laidos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis darbas ir dvasingumas

Tikros meilės artimui paslaptis

Pakeisti žmogaus prigimtį

Anksčiau buvo automobilių, kurie labai sunkiai užsivesdavo. Pasuki raktą, o starteris vis treška ir gęsta, kol variklis pagaliau pradeda veikti.
Taip ir žmogus turi save užvesti. Kiekvieną kartą užvesdami save, gauname iš viršaus šviesą, kuri mus veikia ir pradeda kreipti sielą į davimo savybę.
Iš pradžių būtinybė susivienyti mums – tušti žodžiai, juk širdžiai neįsakysi. Ir vis tik mes bandome jėga ją užvesti, kiekvieną kartą savo pastangomis pritraukdami Grąžinančią į šaltinį šviesą. Tai atima labai daug laiko, juk mūsų sielos variklis labai senas, sudaužytas ir niekaip neužsiveda. Tačiau kažkada jis vis tiek po truputį pradeda suktis, ir tada mes suprantame, kad meilė artimui, apie kurią rašo kabalistai, tai ne moralė, o gamtos, visos kūrinijos dėsnis.
Norint patekti į tikrąjį pasaulį, mums būtina susivienyti. Juk be to mes egzistuojame iliuzijoje, įsivaizduojamame pasaulyje, tarsi žiūrėtume filmą, kuris neturi nieko bendra su tikrove.
Mes iš visų jėgų stengiamės mūsų sielą pažadinti, kol nuo daugybės tokių bandymų mūsų variklis galų gale užsiveda, ir mes pradedame judėti tinkama kryptimi. Judėjimą palaiko degalai – Aukštesnioji šviesa.
Europa labai panaši į tokį nedarnų variklį. Ten yra daug grupių, senų ir naujų, taip pat vienišių, kurie nepriklauso jokiai grupei. Reikia pasistengti visus nukreipti viena linkme, įtraukti į bendrą judėjimą.
Kiekviena grupė, kuri turi patirties, jėgos, juda tinkama linkme, supranta ir jaučia, kad būtent susivienijime atsidaro įėjimas į tikrąjį pasaulį iš tokios nesąmoningos būsenos, kurioje dabar esame.
Būtina suprasti, kokia atsakomybė tenka kiekvienam, kuris pasiekė aukštesnę būseną. Jis turi pradėti vilkti visą šį sugriuvusį vežimą, kuris nenori pajudėti. Tai bus mūsų ataka dėl suvienijimo.
Nebūtina laukti kongreso, mes galime ir anksčiau pasiekti tokį susivienijimą, kuris suplanuotas Kūrėjo programoje.
#228523

Iš 2018 m.birželio 17 d. pasiruošimo kongresui pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Pirmasis pasaulinis virtualus kongresas

Tikras darbas – tarp kongresų

Pradininkų tauta

Klausimas. Ką man gali duoti aukštesnioji jėga: nemirtingumą, atsakymus į visus klausimus, absoliutų žinojimą?
Atsakymas. Aukštesnioji jėga gali mums suteikti savybę duoti ne savyje, ją įgyjame padedant Šviesai/Kūrėjui. Ši savybė leidžia mums egzistuoti dvasiniame pasaulyje – iš tikro egzistuojančioje erdvėje. O mūsų erdvė neegzistuoja. Šio pasaulio nėra. Mes tarsi gyvename užrištomis akimis.
Klausimas. Kuo galiu sumokėti už tokius suvokimus?
Atsakymas. Niekuo. Turi įgyti, o ne užmokėti. Neturi kuo mokėti, apskritai nieko neturi! Belieka tik įgyti naują savybę.
Tuo pat metu neprarandi tai, kas sena: tebegyveni mūsų pasaulyje, tave tebesupa tie patys giminės, pažįstami, gyvūnai, žmonės. Nieko nemoki, tik įgyji.
#238019

Iš 2018 m. rugpjūčio 5 d. pamokos rusų k.

Klausimas. Mane neramina labai neįprasi kabalistiniai terminai: Aukštesnysis pasaulis, Supančioji šviesa ir t. t. Kaip galiu juos teisingai suvokti?
Atsakymas. Šiuose terminuose nėra nieko neįprasto.
Aukštesnysis pasaulis – tai antiegoistinė būsena, meilės ir davimo savybė.
Supančioji šviesa yra tai, kas kažkada mumyse buvo ir išnyko, nes mes neatitinkame jos pagal pagrindinį pasaulėdaros dėsnį – savybių panašumo dėsnį.
Taip, kaip ir mūsų pasaulyje, kiekvienas vartotojas gali gauti sau tik tai, kas atitinka jo savybes, taip ir mes negalime gauti šviesos dabartinėje būsenoje, nes neturime jos savybių.
Mes esame Aukštesniosios šviesos lauke, bet jos nejaučiame, nes esami jai priešingi. Taigi, reikia kažkokiu būdu pakeisti savo savybes, ir kiek pakeisime, tiek pradėsime ją jausti.
Komentaras. Iš principo, toks požiūris egzistuoja visose mokslo srityse. Net muzikoje, natos – keisti ženklai, pagal juos kažkas girdi muziką, o kitas iš viso nesupranta, kas tai yra.
Atsakymas. Kabalos moksle viskas pagrįsta fiziniais dėsniais. Tik materialiame pasaulyje kalbame apie fizinius dėsnius, egzistuojančius egoistinėje materijoje, o dvasiniame pasaulyje turime reikalą su altruistine materija. Tačiau patys dėsniai yra veidrodiniai.
#228294

Iš 2018 m. vasario 18 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Šviesa iš grupės centro

Savybių panašumo dėsnis

Pagrindinis dvasinio pasaulio dėsnis

Klausimas. Kas yra tikroji vienybė?
Atsakymas. Kai iš tikrųjų susivienijame, sukuriame jėgą ne savyje.
Jei jungiuosi su jumis, tai atsiranda bendra jėga, kuri yra ne kiekviename iš mūsų, o tarp mūsų.
Būtent dėl to, kad kiekvienas iš mūsų – egoistas, atstumdami nuo savęs ego, įeiname į erdvę tarp mūsų, ir ten iš mūsų anti-egoistinių jėgų sukuriama bendra jėga. Joje koncentruojamės ir atskleidžiame Kūrėją.
Tai vidinis veiksmas.
#238821

Iš 2018 m. rugpjūčio 19 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ne taisyti, o vienytis!

Gyvasis šaltinis

Verdanti vienybės lava