Turiu matyti, kad draugai dideli, o aš pats mažiausias tarp jų. Tačiau neįmanoma laikytis šio kraštutinumo vien žeminant save. Kita vertus, turiu jaustis didžiausiu, kad galėčiau patraukti visus paskui save.

Išeitų, kad esu ir pats žemiausias taškas, ir pats aukščiausias. O visi draugai – tarp šių dviejų polių. Vienąsyk jų atžvilgiu nusižeminu iki visiško nulio, kuo daugiau nulių. Kitąsyk išdidinu save kaip vienetą, už kurio daugybė nulių.

Ir tik tarp jų dviejų galiu sukurti savo teisingą santykį su dešimtuku ir apskritai visu pasauliu. Tarp šių dviejų taškų galiu patalpinti visą pasaulį, netgi visus didžiuosiu kabalistus. Mat mano taškas širdyje – ypatingas, unikalus, daugiau tokio niekas neturi. Tik aš galiu susisieti su Kūrėju tame taške ir be manęs niekas kitas, nes daugiau tokio taško nėra nė viename žmoguje.

O paskui, kai per tą tašką perduodu ryšį su Kūrėju visiems, tai esu visiškai unikalus ir tampu Kėtėr. Ir taip kiekvienas.

#274720

Iš 2020 m. lapkričio 28 d. rytinės pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra dešimtukas?

Dešimties širdžių malda

Lygybė rate

Klausimas. Kas yra „tikėjimas virš žinojimo“?
Atsakymas. Tikėjimas virš žinojimo reiškia, kad aš pakylu virš savo prigimties ir pasiekiu būseną, kurioje yra Kūrėjas.
Kūrėjas – tai davimo, visuotinio ryšio, meilės savybė. Iš pradžių aš neturiu šios savybės. Tačiau, jei kažkokiu būdu sugebėsiu sukurti, atskleisti ją savyje, tai ji bus virš mano egoistinės prigimties ir vadinsis „tikėjimu virš žinojimo“.
Juk žinojimas yra tai, kas vyksta mano prigimtyje, egoizme, suvokime ir jausmuose. O kai aš pakylu virš to, norėdamas veikti atvirkščiai, tada būsiu savybėje, priešpastatytoje žinojimui, tikėjime virš žinojimo. „Atvirkščias“ nereiškia „priešingas“.
Apskritai, mūsų paprastame gyvenimo supratime yra tiek daug tokių prieštaravimų, kuriuos pirmiausia reikia apeiti, ir tada pabandyti pajusti, nes tikėjimas virš žinojimo yra jausmas, kad yra tokia būsena, kaip Aukštesnysis pasaulis, pakilimas virš savęs, gyvenimas dėl davimo, ir tokią savybę tu nori pasiekti.
Kai žmoguje atsiranda toks vidinis judesys, jis pradeda ruoštis išėjimui iš egoistinės vergovės. Tai įvyksta dėl konkretaus, bet ilgą laiką vykstančio poveikio jėgos, vadinamos Aukštesniąja jėga.
Šią jėgą sukelia žmogaus noras ir veiksmai siekiant pakeisti save. Ir nors jie egoistiški viduje, tačiau jų tikslas – altruistinis.
Jei žmogus gauna tokį poveikį iš savo darbo grupėje, kai praktikuoja kabalą, norėdamas įgyti papildomos jėgos, nežemišką savybę, tada jis palaipsniui pradeda vystytis, kaip vaisius įsčiose. Vėliau ši savybė – tikėjimas virš žinojimo – pradeda egzistuoti savarankiškai. Tai vadinama siela.
Kalbant kabalos mokslo kalba, žmogus prilimpa prie Binos ir tarsi atsikabina nuo Malchut. Todėl tikėjimas virš žinojimo – Binos savybė, kuri vyrauja virš Malchut. Arba galima pasakyti, kad tai – davimo savybė, kuri realizuojasi virš gavimo savybės; arba noras duoti, kuris organizuojasi virš noro gauti.
Tokiu principu sukurta bendros sielos konstrukcija. Taip mes egzistuojame dvasiniame pasaulyje. Tai mes turime savyje sukurti. O iki tol nė vienas iš mūsų sielos neturi. Yra tik fizinis kūnas, kuris kabalos moksle iš viso neminimas.
Kabalos moksle kaip „kūnas“ suprantamas egoistinis noras gauti, mėgautis, jis nesusijęs su gyvūniniu kūnu.
#242486

Iš 2018 m. gruodžio 23 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš egoizmo į tikėjimą aukščiau žinojimo

Tikėjimas aukščiau žinojimo – tai pasiekimas

Judėti labiau tikint

Klausimas: Ar įmanoma pereiti prie davimo be jokio skausmo ir kančių?
Atsakymas: Taip. Galima pereiti be kančių, jei tai vyksta veikiant aplinkai.
Aplinka gali įkvėpti siekti bet kokio, net nerealaus tikslo. Jei visi aplinkui apie tai galvos, ir aš pradėsiu to siekti. Man bus visai nesunku vietoje šiandieninio egoistinio gavimo vertinti davimo savybę kaip didelį apdovanojimą­ – su sąlyga, kad aplinkiniai taip galvos ir elgsis.
Žmogus panašus į kompiuterį. Visuomenė gali ištrinti iš jo seną programą ir instaliuoti naują, pažangesnę, su naujais duomenimis – dėl to aš darau pažangą. Man reikalingas protas tik tam, kad sekčiau tais, kurie rodo man dvasinį kelią. Ne taip jau paprasta jais sekti – juk dėl to nevirsti robotu, o atvirkščiai – augi! Tau visą laiką įvairiais lygiais: negyvuoju, augaliniu, gyvūniniu, žmoniškuoju duodamos kliūtys, trukdančios eiti dvasiniu keliu. Tačiau tu turi sumažinti savo didžiulį egoizmą tam, kad sugebėtum sekti dvasiniu mokytoju. Todėl tau reikia aštraus proto, kad atspėtum visas savo egoizmo pinkles, klastą ir nesektum juo, o eitum aukščiau savo proto – paskui mokytoją. Mums siunčia tokias būsenas, taip suklaidina, kad pradedame jo vengti ir net nekęsti. Tačiau jei sugebi virš to pakilti ir pasiversti „niekuo“, „dulkėmis po teisuolių kojomis“ – vadinasi – eini paskui teisuolį dvasiniu keliu. Tada tu – didelis, toks kaip ir jis. Juk gauni viską, kas jo prote – per jį gauni tai iš Kūrėjo.
Kai sakoma, kad žmonės ėjo paskui Mozę kaip banda paskui piemenį – neturima galvoje, kad jie ėjo kaip gyvuliai. Tai ypatinga tobulėjimo forma, kai anuliuoji save prieš mokytoją, prieš Mozę, o per jį anuliuoji save prieš Kūrėją. Taip pat, kai per meilę žmonėms mes pasiekiame meilę Kūrėjui – taip ir šiuo atveju negalime pasikeisti kitaip. Keiti ankstesnę formą ir įgyji naują – panašią į Kūrėją. Šiuose žodžiuose nėra jokios paniekos. Jei anuliuoji save dvasiniame pasaulyje prieš klipot Asija, Jecira, Brija, Acilut pasaulių aukštyje ir eini paskui mokytoją – pasikeli į šių pasaulių aukštį. Kalbama tik apie tavo pasipriešinimo intensyvumą siunčiamoms (kylančioms) kliūtims. Tai vadinama vadovautis „tikėjimu aukščiau žinojimo“. Juk nesu įgijęs tokio žinojimo, kokį turi mokytojas, tad anuliuoju save jo akivaizdoje, anuliuoju savo protą ir gaunu iš jo naują aukščiausios pakopos žinojimą – „tikėjimą“. Į mane įsilieja jo dvasinio parcufo apatinė dalis, ACHAP, ir aš priimu tamsą kaip šviesą, nors mano egoistiniame nore ji atrodo kaip tamsa. Taip galiu eiti pirmyn dvasiniu keliu.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip išaugti dvasiškai?

Geriausia priemonė nuo visų ligų

Kaip išvengti kančių?

Ateities matymas paslėptas nuo paprasto žmogaus. Ir teisingai, nes būtų atimta valios laisvė.
Priešingai, žmogui duota tamsa, tuštuma. Nori ateiti prie tokios būsenos, kai būsi aukščiau laiko? Prašom, eik, bet savo jėgomis, kai būsi tame sluoksnyje sąmoningai ir niekaip nepakenksi kitiems.
Tu visuomet tylėsi, net jeigu būsi tame sluoksnyje. Ir tai niekada neapribos tavęs ir tavo laisvo judėjimo – nepasiduosi kokiam nors kvailam fanatizmui, kad plauktum per tą sluoksnį fatališkai.
Žmogus pakyla į tą sluoksnį tik su ekranu, kai prisiima atsakomybę eiti pirmyn taip, kad net ir matydamas 100% nulemtą ateitį, vis tiek norės ją realizuoti pats. Tai vadinama tikėjimu aukščiau žinojimo.

#310037

Iš pokalbio „Man suskambo telefonas. Kabalistai prieš ekstrasensus“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip nuskrieti į ateitį?

Nulemti ateitį

Patiems kurti ateitį

Klausimas: Kaip galime padėti savo šaliai, joje gyvenantiems žmonėms priartėti prie vienybės? Kaip veikiame juos savo vienybe?
Atsakymas: Patarčiau jums pirmiausia kurti santykius tarpusavyje. Tai svarbiausia. Kai jumyse bent šiek tiek ims skleistis dvasinė jėga – davimo, meilės, ryšio jėga, ji tuo pat metu spinduliuos nuo jūsų, jūsų išorėje. Tai ir pajaus plačios masės. O kol kas, nemanau, kad reikia apie tai galvoti, reklamuoti ar ką nors daryti.
O štai platinti bendras žinias apie tai, kad geras tarpusavio ryšys veda prie gero gyvenimo – būtina. Tuo užsiimame visą laiką.
Klausimas: Kaip galime palaikyti vieni kitus, kad tikėtume, jog galime pasiekti tikėjimo aukščiau žinojimo būseną?
Atsakymas: Ši galimybė priklauso tik nuo jūsų. Ir nuo nieko daugiau. O pasaulio būsena sudaryta taip, kad jei panorėsite, tai būtinai ir greitai pasieksite pokyčių. Viskas priklauso nuo jūsų noro dydžio. Tad – pirmyn! Ir netikėkite niekuo, kad tai neįmanoma, kad tai sunku. Svarbiausia mūsų problema šiame pasaulyje – atskleisti Kūrėją. Tuomet mums viskas taps aišku. Sėkmės jums!

#293230

Iš 2022 m. sausio 8 d. Tarptautinio kongreso „Pakilti virš savęs“ pamokos Nr. 5

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienybė – gamtos tendencija

Vienintelis judėjimas – į vienybę

Kokybiška vienybė

Turime įsisąmoninti, kad nepasiekę tarpusavio laidavimo neįstengsime būtu susiję draugėn. O tarpusavio ryšys būtinas, kad sukurtume dvasinį kli, kuriame pajausime Šviesą, Kūrėją.
Todėl, nustatę save taip, tarsi gyventume tikėjimu aukščiau žinojimo, turime pagalvoti, kaip mums veikti, kad iš tikrųjų būtume davimo aukščiau gavimo pakopoje, tarytum jau esame dvasiniame pasaulyje, jaučiame dvasinius ryšius, davimo savybę bei palaikymą.
To neįmanoma pasiekti be tarpusavio palaikymo. Tai ir yra „arvut“ – tarpusavio laidavimo savybė.

#292949

Iš 2022 m. sausio 9 d. Tarptautinio kongreso „Pakilti virš savęs“ pamokos Nr. 6

Daugiau šia tema skaitykite:

„Įjungti“ tarpusavio laidavimą

Laidavimo dėsnis

Abipusis laidavimas – abipusio rūpesčio savybė

Kabalistai rašo, kad Kūrėjas atsiskleidžia ryšyje tarp mūsų, grupės centre. Ir viskas, kas vyksta tarp mūsų, mūsų grupės centre, yra suvokiama aukštesnėje už mus pakopoje, kuri vadinama „Kūrėju“.

Esame ant dvasinių laiptų, kuriais reikia pakilti į kitą, aukštesnę už mus pakopą, o paskui vis aukščiau. Ir visuomet gausime nurodymus, Šviesą, signalus ir pažadinimus iš aukštesniosios pakopos.

Tad reikia siekti užmegzti ryšį su aukštesniąja pakopa, įsijungti į ją. Šis ryšys pasiekiamas dėl aukštesniosios pakopos didumo.

Aukštesnioji pakopa žemesniosios atžvilgiu visuomet yra Kūrėjas kūrinio atžvilgiu. Juk mes nusileidome tomis pakopomis iš Begalybės pasaulio per parcufus Galgaltą, AB, SAG iki šio pasaulio pakopos: per penkis pasaulius po penkis parcufus kiekviename pasaulyje ir po penkias sfiras kiekviename parcufe – dėl to 5х5х5=125 pakopos.

Tomis pačiomis pakopomis kylame atgal. Ir kaskart vis aukštesnė pakopa žemesniosios atžvilgiu vadinasi Kūrėju. Pirmiausia, todėl, kad ji išties pagimdė žemesniąją pakopą leisdamasi iš viršaus žemyn. O dar todėl, kad per ją galime pakilti atgal, ją suvokti, „ateiti ir išvysti“ Kūrėją (Borė). Iš jos galėsime pakilti dar aukščiau ir taip eisime pirmyn.

Kiekvienam dešimtukui yra gija, nutiesta iš Begalybės pasaulio. Ir per tą giją turime pakilti iki Begalybės pasaulio iki taisymosi pabaigos. Jei pildome kabalistų patarimus, tai kaskart kylame iš pakopos į pakopą: nuo Malchut prie Binos, ir vėl nuo Malchut prie Binos.

Žemesnioji pakopa vadinasi Malchut aukštesniosios pakopos (Binos) atžvilgiu. O kilimo jėga – vadinasi tikėjimu aukščiau žinojimo, davimo jėga, Binos jėga, kuri aukščiau už Malchut jėgą, norą mėgautis. Jei teikiame pirmenybę norui duoti, draugų vienybei, tai galėsime pakilti nuo Malchut prie Binos, nuo žemesnės pakopos prie aukštesnės.

#288292

Iš 2021 m. spalio 7 d. rytinės pamokos pagal „Šamati“ straipsnį Nr. 19

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuo teorijos prie praktikos

Dvasiniai veiksmai kasdieniniame gyvenime

Šventovės – dvasinio atskleidimo pakopos

Esame savo egoistiniame nore, kuris natūraliai priverčia mus rūpintis tik pačiais savimi. Todėl jei norime jausti ir suvokti Kūrėją, pakilę į dvasinį egzistavimą, turime priešintis savo egoizmui ir kovoti prieš jį, kad užuot sekę savo nuomone eitume pagal Toros, Kūrėjo nuomonę.

Šis darbas (nusižeminimas, savo egoistinio noro nulenkimas Kūrėjo noro atžvilgiu) turi vykti nepaliaujamai, ir taip kuriame aukštesnįjį pasaulį virš šio pasaulio.

Toks darbas vadinamas tikėjimu aukščiau žinojimo, nes mes Kūrėjo norą laikome aukščiau savojo, keldami save aukščiau gavimo jėgų prie davimo jėgų. Nepaisant noro atitolti nuo kitų, mums reikia nusižeminti draugų atžvilgiu. Ir taip formuojame savyje Kūrėjo savybes, imame jausti Jį pagal savo savybių panašumą.

Šis darbas tampa vis aiškesnis, labiau fokusuotas, tikslesnis. Vis iš naujo grįžtame prie savo noro mėgautis, kad vėl performuotume jį, iš naujo organizuotume. Tačiau jei pakeisime savo norą į Kūrėjo davimo norą, tai vietoj šio pasaulio išvysime aukštesnįjį, dvasinį pasaulį, tikrą ir amžiną.

Tam nuo žinojimo pereiname prie tikėjimo aukščiau žinojimo. Kodėl tai vadinama tikėjimu, o ne tiesiog aukštesniosios pakopos nuomone? Mat kaskart kuriame Kūrėjo savybę virš savo noro mėgautis, virš davimo savybės. Išeitų, kad tai ne šiaip tikėjimas ar davimas, Kūrėjo nuomonė, o tikėjimas aukščiau žinojimo, kitaip tariant, virš Malchut viešpataujanti Bina.

Tik taip vis aukščiau kylame, kol išsilaisvinę iš šio pasaulio jautimo ir atskleidžiame aukštesnįjį pasaulį, ir taip einame, kol visiškai įgyjame Binos savybę. Pirmiausia atitolstame nuo Malchut ir įeiname į Biną, o paskui ir Malchut įsijungia į Biną, ir taip pasiekiame Kėtėr.

Šiame darbe kiekvienąsyk vis labiau atskleidžiame Kūrėją ir aukštesnįjį pasaulį. Pamažu įeiname į pramintą kelią, vedantį mus į supratimą, kas yra kūrinys, kaip sukurta žmonija ir visa visata, visa gamta, pasauliai. Viskas turi įsijungti į mūsų kelią, leisti mums vis labiau išsiaiškinti ryšį tarp visų dalių ir jausti save kūrinijos viduje.

Tuo pat metu neišvengiamai krisime ir painiosimės. Pereinant iš būsenos į būseną, iš pakopos į pakopą, visa, kas buvo anksčiau, išsitrina ir mes netenkame visų pojūčių, įeidami į naują pakopą. Juk tikrovę suvokiame dešimtyje sfirų, ir kai jos atsinaujina, kai ateina naujas noras ir virš jo naujos dešimt sfirų, tai vyksta fundamentalūs mūsų kli pokyčiai, kur jaučiame tikrovę. O todėl atsiplėšiama nuo ankstesnės būsenos, nuo dvasinio suvokimo bei jautimo ir pereinama į naują būseną.

Reikia priprasti prie tokių perėjimų, kurie vadinasi „diena“ ir „naktis“ Kūrėjo darbe. Nauja diena neateina be nakties, be naujų, neištaisytų kelim atskleidimo. Ir atsidūrę šiuose naujuose noruose, nesuprantame, kur esą, susipainiojame. Tai vadinama naktimi dvasiniame darbe.

Reikia priprasti prie tokio darbo naktimis, prie tamsos jautimo, pojūčių ir supratimo netekimo, įsisąmoninti tokių būsenų būtinybę, be jų neįmanoma ateiti į naują būseną, į naują pakopą. Būtent darbas tamsoje padeda pamatyti, ko trūksta norint, kad diena susilygintų su naktimi, o tamsa nušvistų kaip šviesa, kad ateitume į būseną, kur viskas – diena.

Visas šis kelias nuo pradžios iki galo eina per nusižeminimą, savo egoizmo sutaikymą, kol imsime vis labiau su juo dirbti. Nuo Malchut iki Binos palenkiame savo norą, o įgydami Binos pakopą, davimo pakopą, imame žadinti norą mėgautis ir kylame iš Binos į Kėtėr.

#286887

Iš 2021 m. rugsėjo 1 d. pamokos „Nusižeminimas ir susitaikymas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Diena ir naktis dvasiniame pasaulyje

Naktis pavirs diena, o diena – naktimi

Po tamsos išaušta

Klausimas: Minios išminties poveikis toks, kad apibendrinta didelės žmonių grupės nuomonė leidžia pateikti tikslesnių atsakymų ir prognozių. Tačiau taip atsitinka tik tada, kai minios nariai priima sprendimus nepriklausomai vienas nuo kito. Kodėl? Kaip tai veikia?
Atsakymas: Kitaip nei kabaloje, pagal kolektyvinio duomenų apdorojimo principą kiekvienas žvelgia iš savęs į priešingas nuomones, pažiūras, priešingas mokyklas. Kai bandoma kartu apibendrinti rezultatą, jis būna daug geresnis ir tikslesnis nei kiekvieno žmogaus atskirai. Tačiau kabala vis dėlto kalba ne apie tai.
Pagal kabalą, turime pakilti į „tikėjimo aukščiau žinojimo“ lygmenį, kitaip sakant, virš savęs, ir problemas spręsti ne egoistiškai (kiek kiekvienas iš mūsų protingesnis ir geba labiau susijungti su kitais), o būnant tikėjime aukščiau žinojimo, įvaldžius kolektyvo jėgą, pakilus virš asmeninio ir bendro individualumo.
Sudėdami savo egoizmus draugėn surenkame norą pakilti aukščiau mūsų ego. Pasirodo, viena vertus, turime didžiulį bendrą egoizmą, kita vertus, įgyjame antiegoistinę jėgą. Ir tada tikrai galime atlikti labai kokybišką, visiškai naują veiksmą, grįstą davimu, o ne gavimu.
Komentaras: Tai panašu į tai, ką sakė A. Einšteinas: „Negalima spręsti problemos tame lygmenyje, kuriame ji gimsta. Ji visada sprendžiama iš aukštesnės pakopos“.
Kita pakopa – žmonių suartėjimas.
Atsakymas: Taip. Ir nors A. Einšteinas prie to priėjo instinktyviai, diagnozė yra teisinga.

#273844

Iš 2020 m. rugsėjo 25 d. TV programos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kolektyvinis protas: pasireiškimo lygmenys

Minios elgesio psichologija

Minties jėga ir proto vystymasis

Nagrinėjant sąvoką „tikėjimas aukščiau žinojimo“, galima sakyti, kad žinojimas – tai, ką jaučiame savo juslėse. O tikėjimas – tai šaknis, šaltinis, iš kurio išeina ir žinojimas, ir visi poveikiai mums.
Tai toks tikslus suvokimas, kai nėra nieko stipriau nei tikėjimas. Žinojimas žemiau tikėjimo. Netgi tai, ką jaučiu, man nieko apie tai nesako. Svarbiausia, kad pakylu į tikėjimo lygmenį ir matau šaltinį to, ką jaučiu žinojime, savo juslėse.
Klausimas: Kitaip tariant, tikėjimo jautimas kabaloje kur kas tikslesnis nei tai, ką jaučiu penkiomis materialiomis juslėmis?
Atsakymas: Žinoma. Imi suvokti savo pojūčių šaltinį: kas tave valdo, ką būtent jauti. Savo penkiuose jutimo organuose jauti šį pasaulį, o šį pasaulį tau kuriantis Šaltinis tau jį ir parodo. Todėl tau tai svarbu.
Klausimas: Šaltinis – tai kas buvo iki Didžiojo sprogimo?
Atsakymas: Ir iki Didžiojo sprogimo, ir apskritai. Kitaip tariant, tai vienintelė aukštesnioji jėga, kuri viską valdo, viską savyje apima.
Komentaras: Teliko patikrinti.
Atsakymas: Tai vyksta palaipsniui ir mes prie to einame.

#275893

Iš 2019 m. kovo 11 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Galimybė atskleisti Kūrėją

Judėti labiau tikint

Dvasinio darbo pradžia