Pateikti paieškos 'siela' rezultatai.


Gydytojo siela

Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kas yra gydytojas dvasine prasme?
Atsakymas: Tai labai sudėtinga tema, nes paprastas žmogus patiki gydytojui brangiausią dalyką, kurį turi, nes negyvena dvasinio, o tik įprastą gyvūninio kūną gyvenimą. Ir kai gyvūno kūnas nebepaklūsta jam, žmogus tikisi, kad jis paklus gydytojui. Taigi, gydytojas šiuo atžvilgiu yra aukštesnioji būtybė.
Gydytojas jaučia šį žmogaus požiūrį ir, savaime aišku, didžiulę atsakomybę. Jis negali dirbti atmestinai, nors turi dešimtis ar net šimtus pacientų. Ir taip – kiekvieną dieną. Atsiranda naujų, senieji daro jam spaudimą ir t.t. Tai – didžiulis darbas. Niekas nemoko gydytojų būti dievais ir niekas jiems nesuteikia rimtos psichologinės paramos. Apskritai, neturime aiškaus medicininio kodekso, nežinome, kaip elgtis su pacientu, kai šis perša gydytojui savo sureikšmintą požiūrį į jį.
Dabar tokių paciento ir gydytojo santykių nėra, kokie buvo visose senovės visuomenėse, kai pacientas iš esmės žinojo, kad gyvena ir miršta, o gydytojas gali jam tik kažkuo padėti, bet ne taip, kaip šiais laikais, kai gydytojas iškeliamas ant pjedestalo, kai žmogaus gyvenimas yra jo rankose, ir viskas! Tai – labai sudėtinga. Paprastam šiuolaikiniam žmogui labai sunku būti ant tokio pjedestalo.
Klausimas: Kodėl žmonės nekeičia savo profesijos, – taip juk būtų lengviau?
Atsakymas: Ne, jie negali pakeisti, išeiti. Gydytojas – tai ne tik profesija. Pirma, norint tapti gydytoju, reikia 10–15 metų studijuoti. Antra, tai didžiulė atsakomybė prieš visuomenę, šeimą, visus. Trečia, tai ir garbė, ir pagarba, ir visuomenės požiūris į gydytoją. Tai veikla, kurios taip paprastai nemesi. Todėl medikas jaučiasi tarsi gniaužtuose. Visa medicina yra netinkamos būklės, bet dabar ji vis dėlto pradeda tai jausti, o kai kur imama galvoti, kaip tai sutvarkyti. Bet, deja, tai labai sunkus supratimo, apsivalymo ir ištaisymo kelias.
Klausimas: Kaip padėti gydytojams?
Atsakymas: Gydytojams galima padėti, jei šalia bus dvasininkas. Nesvarbu koks, tai gali būti psichologas, iš esmės – tai yra tas pats. Bet jis turi būti šalia, jis turi perimti iš gydytojo visą psichologinę paciento iškrovą. Kai, pavyzdžiui, gydytojas pacientui leidžia vaistus, tai dvasininkas iš kitos pusės tarsi laiko jį už rankos. Šiuo atveju žmogaus ir dvasinė, ir fizinė būklė yra prižiūrimos. Juo rūpinamasi, su jo siela ir kūnu dirba du specialistai.
Be to niekur nedingsime, nes mūsų siela nuolat tobulėja. Ji tampa vis sudėtingesnė, todėl – trapi. Kadangi tai – nuolat tobulėjanti sistema, atskleidžianti vis daugiau ir daugiau savo sudėtingų posistemių, jos neįmanoma paprastai sutvarkyti. Todėl net paprasčiausias žmogus šiandieniniame pasaulyje nėra toks pat, kaip anksčiau.
Paimkite kokį nors žmogų, gyvenusį prieš 200 metų: rašytoją, poetą ar dailininką ir pasikalbėkite su juo. Pamatysite, kad šiandieninis benamis yra aukštesniame psichologiniame lygmenyje, psichologiškai subtilesnis ir pažeidžiamesnis, nei inteligentas, gyvenęs prieš 200 metų. Todėl nieko nepadarysi: šiais laikais turime labai rimtai rūpintis žmonėmis.
Klausimas: Kuri sunkesnė – sielos ar kūno liga?
Atsakymas: Vidinė sielos liga yra daug sunkesnė, nes ji yra visų ligų pagrindas! Visų! Jei žmogaus požiūris į pasaulį teisingas, galite jį panardinti į ledinį vandenį ir laikyti valandą, ir jam nieko neatsitiks.
Klausimas: O koks požiūris į pasaulį yra teisingas?
Atsakymas: Teisingas požiūris, kai žmogus yra pusiausvyroje ne tik su fizine, bet – svarbiausia – ir su vidine prigimtimi. Jis nesijaučia atskirtas nuo jos.
Klausimas: Kaip pasiekti šį efektą?
Atsakymas: Tam yra technikos. Bet ne rytų, nors jos iš dalies to pasiekia. Tiesa, jos nebesugeba priartėti prie šiuolaikinio žmogaus, nes iš esmės jos labai primityviai derino žmogų su gamta, su aplinkiniu pasauliu, kad žmogaus ir gamtos vidiniai pasauliai kažkaip susijungtų.
Problema ta, kad negyvasis, augalinis ir gyvūninis gamtos lygiai egzistuoja vienas kitame (negyvoji, augalų, gyvūnų), o žmogus progresuoja, vystosi dideliu greičiu. Todėl staiga jis pasijunta esąs už gamtos ribų, virš jos, kuria tam tikras dirbtines egzistencijos, gyvenimo formas. Jis peržengia gamtos rėmus.
Tai mums nutiko jau prieš tūkstančius metų, bet labiausiai atitrūkome nuo Viduramžių, per pastaruosius 300–400 metų. Ir nieko negalime padaryti: didžiulis mūsų atsiribojimas nuo gamtos ėmė kelti įvairiausių problemų – psichologinių, fizinių ir kitų. Viena vertus, mes tarsi kompensuojame jas žiniomis apie savo prigimtį ir mechaniškai stengiamės jas kažkaip papildyti.
Kita vertus, negalime toliau harmoningai gyventi gamtoje kaip žvėrys, gyvūnai – nebesame gamtos dalis. Mes jau pakilome aukščiau „žmogaus“ lygio. Žmogus gyveno beveik kaip gyvūnas iki maždaug XV a., o po to išsiveržė pirmyn ir šiandien nepriklauso gamtai, yra virš jos. Todėl bandome ją pavergti, sutraiškyti, dominuoti. Bet, žinoma, nieko gero iš to neišeina.
Klausimas: O ko reikia?
Atsakymas: Kad suprastume, kaip mes galime papildyti gamtą, o gamta – mus.
Klausimas: Pokalbį pradėjome nuo to, kad dar studijuojant mediciną žmoguje kaupiasi savižudybės rizika. Kokios „piliulės“ pagelbėtų jam su įgytomis žiniomis sukaupti jėgų, padėsiančių atremti šią grėsmę?
Atsakymas: Žmogus turi suprasti, kokiame pasaulyje gyvena. Jis turi pamatyti mūsų pasaulio vientisumą ir save šiame pasaulyje, kaip aukščiausią neatsiejamą dalį, papildančią mūsų pasaulį. Ir kaip nuo jo priklauso visas pasaulis, jo harmonija, vidinė ir išorinė žmogaus harmonija su gamta. Tada viskas bus teisingai, nekils jokių problemų gydytojams ar visuomenės pretenzijų gydytojui.
Klausimas: Kaip jam nuolat sugrįžti prie šio žinojimo, kad pasisemtų iš jo stiprybės?
Atsakymas: Tam reikia gydytojus mokyti, grubiai tariant, ne tik apie piliules. Vienu metu vyksta ir sielos taisymas. Nieko nepadarysi, būtina taisyti sielą. Gydytojas nėra tik gydytojas. Negalime atplėšti vidinės žmogaus dalies nuo išorinės ir nedirbti su siela, nes niekas nežino, kas tai yra. Mes visa tai turime atskleisti žmoguje kaip vieną bendrą visumą. Tik taip galėsime suprasti sveikatą.
Sveikata iš esmės yra visų žmogaus dalių ryšys, o šiais laikais pagrindinė problema yra žmogaus „psiche“ (siela), kuri išeina iš pusiausvyros ir kurią reikia subalansuoti. Mes prieisime prie to, bet kiek dar kančios ir supratimo reikės! Kadangi gydytojai šiais laikais patys patiria tokias būsenas, todėl jie mums padės. Gydytojai įsitikins, kad būtent to jiems trūksta, o pacientas – nedalomas. Todėl visose ligoninėse, klinikose ir apskritai gyvenime žmogų turi lydėti toks specialistas, kuris padėtų subalansuoti jo sielą. Juk medicina (sveikata) – žmogaus sistemų pusiausvyra.
Kiekvieną iš jų sudaro dvasinė ir materialioji dalys. Kaip paveikti materialiąją dalį gydytojai mokosi, tačiau yra ir dvasinė dalis. Jeigu ją subalansuosime, tada ir iš medicininės įrangos, iš visų teigiamų, neigiamų dalelių, jonų, kurie klaidžioja mumyse, gausime didžiulį krūvį.
Pasitelkdami dvasinę pusiausvyrą, teisingą požiūrį į save, į pasaulį, subalansuosime save taip, kad tai paveiks ir mūsų materialiąsias dalis, nesančias pusiausvyroje. Tai iš principo ir vadinama „liga“ arba „sveikata“ – mūsų pusiausvyra visuose lygmenyse.
#260517

Iš 2020 m. sausio 28 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Atskleisti savo sielą dabar, šiame gyvenime

Auklėjimas, vaikai, Krizė, globalizacija, Kūnas ir siela, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kaip suprantu, teigiama gamtos jėga, kurią turime pritraukti, reiškia, kad privalome pradėti gerbti gamtą? Žmonės gamtoje palieka daug šiukšlių, ir nedaugelis pagalvoja, kad reikia susitvarkyti.
Ką reiškia panaudoti teigiamą energiją? Ir kaip mes galime pasakyti, kad štai nuo šiandien aš prisiimu atsakomybę, būsiu sąmoningas žmogus, suprantantis gamtos jėgas ir gyvenantis aukštesnėse vibracijose?
Atsakymas: Dėkoju už klausimą, bet mes kalbame apie visiškai kitą poveikio gamtai lygmenį. Juk mūsų žmogiškoji prigimtis – absoliutus egoizmas. Ir visi mūsų iš pažiūros pozityvūs, geri, malonūs darbai, meilė vaikams, pasauliui ir pan. kyla tik iš egoizmo. Mūsų pasaulį valdo tik viena jėga. Antra jėga yra paslėpta, ir reikia ją atskleisti, todėl žmonės nesupranta, ką jiems daryti.
Neužtenka vien to, kad gražiai elgiamės vieni su kitais, nuo to niekas nesikeičia. Tokių bandymų istorijoje jau yra buvę daug. Turime išmokti iškviesti teigiamą gamtos jėgą – pliusą, kuris pradėtų veikti kartu su minusu, ir mes egzistuotume tarp šių dviejų polių.
Tada iš tikrųjų sužinosime, kas yra tobulas, amžinas pasaulis, amžina egzistencija. Mes suprasime, kad žmogus egzistuoja ne tik žemišku pavidalu (fiziniu kūnu), bet jame yra kažkas amžino, vadinamo siela, ir tai turi būti atskleista gyvenant šiame pasaulyje dabar, šiandien, čia.
Turime atskleisti savo būsimas būsenas, tai yra amžiną, tobulą pasaulį, esantį aplink mus, kurio mes nematome, nes žiūrime į jį per savo egoistines savybes. Visa tai turime įvaldyti ir palaipsniui paaiškinti žmonėms.
Ir jie turi suprasti, kad žmogus, gyvendamas šiame pasaulyje, turi pakilti į naują lygmenį ir pradėti jausti tikrąjį pasaulį.
Tai yra įmanoma. Aš turiu mokinių, kurie tai supranta. Sistema, kurią mes studijuojame ir įgyvendiname, vadinama kabalos mokslu. Ji leidžia tai padaryti.
Klausimas: Ar jūs kalbate apie visuotinę meilę, kurią galima pavadinti „absoliučia meile“?
Atsakymas: Ne, to negalima vadinti absoliučia meile, nes aš nemoku mylėti blogio. Aš tik noriu, kad žmonės elgtųsi vienas su kitu su gerai, kas būdinga visai gamtai.
Ir tada per teisingą gėrio ir blogio sistemą galėsime pamatyti kaip juodą ir baltą tikrąjį pasaulio vaizdą. Virš mūsų kabantis šydas išnyks ir vidiniu bei išoriniu regėjimu pamatysime, kad egzistuojame ne mažoje planetoje, ne kažkokiame uždarame erdvės tūryje, bet visiškai kitose, aukštesnėse dimensijose. Tai turime atskleisti dabar, šiandien, šiame gyvenime.
O dėl ko gi mes vis dar egzistuojame? Kad pasitenkintume mažais malonumais ir ramiai numirtume?
Klausimas: Jūs sakote, kad neturėtume mylėti blogio. Tačiau pasaulyje yra daug agresyvių žmonių, iš kurių kyla šis blogis. Kas pagimdo šią agresiją? Kaip ją išgydyti?
Man atrodo, kad tikroji absoliuti meilė padeda apšviesti tamsiąją žmogaus sielos pusę. Kaip galima išgydyti šią agresiją ir blogį?
Atsakymas: Kantrybė ir pavyzdys. Kantrybė, priešpastatyta žmogaus blogiui, ir geras pavyzdys, kurį jis galėtų suprasti. Nieko daugiau.
#264366

Iš 2020 m. kovo 29 d. programos „Susitikimas su kabala. Viktorija Bonia“

Daugiau šia tema skaitykite:

Visuotinė transformacija

Ar žmogus taps gamtos karaliumi?

Atversta gamtos knyga

Komentarų nėra

Kabalistiniai terminai: „siela“

Kabala, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Iš kur kilo terminas „siela“?
Atsakymas: Terminas „siela“ kyla iš žodžio „nėšama“. Kabaloje yra penkios norų būsenos, kai jis panašus į Kūrėją: nėfėš, ruach, nėšama, chaja, jėchida.
Nėfėš, ruach, nėšama – tai būsenos, kurias galime pasiekti ir nuolatos jose būti. Aukščiausia iš jų – nėšama. Todėl taip vadinasi mūsų dvasinė dalis.
Be to, yra dar būsenos, vadinamos chaja ir jėchida. Tačiau tai papildomas, laikinas priedas prie sielos būsenos.
#264782

Iš 2019 m. birželio 17 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Siela – tai Kūrėjo dalis

Kas yra dvasingumas?

Atskleiskime, kas yra siela

Komentarų nėra

Padėti sielai augti

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Vienoje kabalistinėje dainoje yra tokie žodžiai: „Žmogaus siela auga ne pagal laiką, vėl ir vėl atlikdama širdies darbą, kad galiausiai iš sėklos išaugtų meilė“.
Atsakymas. Taip ji ir auga. Ir nieko nepadarysi, reikia pasirūpinti ta sėkla (tašku širdyje) ir jo aplinka. Nors aplinka – tai visas mūsų pasaulis. O paskui dar ir netyrieji dvasiniai pasauliai, vadinamieji klipot. Tai itin rimta pagalba sielai augant, bet ji neigiama. Taip ir pasakyta: „Sukūriau pagalbininką prieš tave“.
Netgi mūsų pasaulyje, jeigu noriu būti sportininkas, mokslininkas – nesvarbu, kas – turiu dėti pastangas ir eiti prieš savo prigimties tingumą. Tik taip galima įveikti tingulį.
Tačiau dvasiniame pasaulyje, kad ir kaip keista, tai kur kas lengviau. Dvasiniame pasaulyje reikia tik suprasti, kad visus klausimus sprendi per vienybę. Neįmanoma jų išspręsti, jeigu vienas eini priešais juos, juk tuomet atsibedi į sieną, mušiesi, mušiesi, vis įsistatydamas guzus.
O jeigu susijungi su kitais, tai drauge randate praėjimą į dvasinį pasaulį, įeinate ten tarsi peilis per sviestą.
#260920

Iš 2020 m. vasario 9 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kada atsiskleidžia taškas širdyje?

Kaip suprasti, kad siela vystosi?

Aplinka nulemia likimą

Komentarų nėra

Ar gali dirbtinis intelektas įgyti sielą?

Kabala ir kiti mokslai, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar gali dirbtinis intelektas įgyti sielą?
Atsakymas. Pirmiausia, tai ne intelektas. Susitarkime, ką vadiname intelektu, o ko ne.
Nejau mašina, kuri gali teisingai apskaičiuoti įvairius ėjimus, – tai intelektas? Neturime galimybės sukurti mašinos, kuri būtų intelektuali kaip žmogus. Sakau tai kaip biokibernetikos specialistas, tai mano pirmoji specialybė. Baigiau universitete „Biologinę, medicinos kibernetiką“. Biokibernetika – tai struktūros gyvame organizme.
Galime sukurti mašinas, kurios protingesnės už mus, susigaudo greičiau už mus, tačiau jei apibrėšime „intelekto“ sąvoką, pamatysime, kad tai neįmanoma, nes intelektas – tai savybė, kuri duota iš aukščiau, o tiksliau tokios pat savybės mechaninėje ar biologinėje materijoje negalime sukurti.
Todėl mašinos niekada nebus išmintingesnės už žmones. Protingesnės – taip, bet ne išmintingesnės. Kitaip tariant, jos gali greičiau skaičiuoti, mažiau klysdamos veikti ir pan., bet intelektualiai išmintingesnės už žmogų negali būti.
Komentaras. Atitinkamai juose nėra sielos.
Atsakymas. Žinoma. Siela – tai Kūrėjo dalis iš aukščiau.
#254400

Iš 2019 m. rugsėjo 15 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Siela – amžina substancija

Naujos technologijos

Ar pakeis dirbtinis intelektas žmogų?

Komentarų nėra

Siela – amžina substancija

Dvasinis darbas, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar gali siela užgimti iš naujo tame pačiame gyvenime? Ar gali siela mirti ir atgimti viename kūne?
Atsakymas. Siela negimsta ir nemiršta. Ji nemirtinga, nes yra davimo savybė.
Todėl jums nereikia jaudintis dėl to, kas nutiks su siela. Ji gali tik vystytis, jeigu, žinoma, ją vystysite. Nieko kito su ja nevyksta.
Tai amžina substancija, kuri yra kiekviename iš mūsų ir tarp mūsų, o mes tiesiog turime ją sau atskleisti.
#251707

Iš 2019 m. birželio 23 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dar kartą apie sielą

Kas mums trukdo pajausti sielą?

Kas vyksta su siela po mirties?

Komentarų nėra

Kaip nepakenkti savo sielai?

Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Knygos „Šamati“ („Išgirdau“) 94 straipsnyje kalbama apie gyvūninę ir dvasinę žmogaus sielą. Koks skirtumas tarp jų? Kaip žmogus gali pakenkti savo dvasinei ar gyvūninei sielai?
Atsakymas. Nei gyvūninei, nei dvasinei sielai negalime pakenkti tol, kol neįgysime tos sielos.
Gyvūninė siela – tai, ką turime dabar kaip kad bet kuris gyvūnas. Materialiame lygmenyje turime teisingai kontaktuoti tarpusavyje, ir tinkamai bendrai gyventi tarp žmonių. Tai ir yra gyvūninė siela.
O dvasinę sielą pirmiausia reikia atskleisti. Ją reikia sukurti, t. y. pajausti, kad ji būtina, pritraukti Šviesą, kuri ją atkurs ir sukurs gerą tarpusavio ryšį tarp mūsų. Tuomet jau galėsime sąveikauti vieni su kitais.
O kol kas tikrosios sielos niekas neturi. Siela – tai bendras ryšys tarp mūsų arba kaip sakoma „visi mes panašūs į gyvūnus“.
#253587

Iš 2019 m. vasario 13 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nustatyti dvasinę bangą

Kodėl žinios apie sielą ją vysto?

Atgal į vieną sielą

Komentarų nėra

Kas mums trukdo pajausti sielą

Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip nutiesta duomenų perdavimo gija tarp gyvenimų ratų?
Atsakymas. Labai paprastai. Mūsų neva egzistuojantis kūnas lydi mus šiame pasaulyje. O kai jis miršta mums atrodo, kad nieko nelieka. Bet būtent tada ir imame jausti, kad gyvenome sieloje.
O dabar mūsų kūnas pamiršta sielą, neleidžia mums jos pajausti. Egoizmas visąlaik atitraukia mus, mėto tai šen, tai ten ir mes savyje nejaučiame sielos.
#253376

Iš 2019 m. rugpjūčio 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo ratų kaita – sielos ratų kaita

Gyvenimas, mirtis ir sąmoningumas

Kur po mirties iškeliauja žmogaus siela?

Komentarų nėra

Ar siela susijusi su kūnu?

Dvasinis darbas, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar gali žmogus, gyvenantis šiame pasaulyje biologiniame kūne, kaip nors veikti savo sielą?
Atsakymas. Iš principo klausiate: kokia mūsų materialaus kūno prasmė?
Esmė ta, kad materialus kūnas mums duotas tam, kad imtume pozicionuoti save su siela, kad ją atskleistume, išvystytume, ir iš tam tikros būsenos tarsi išeitume iš kūno ir imtume su juo dirbti.
Klausimas. Tačiau jūs kaip kabalistas vis tiek rūpinatės savo kūnu? Jis jums svarbus?
Atsakymas. Žinoma. Dėl to, kad egzistuoju jame, suvokiu ir vystau savo sielą, ją taisau. Tačiau pats kūnas tame dalyvauje tik kaip tarpininkas.
Klausimas. Vadinasi sielą išvystyti galima tik iš būsenos, kai esi materialiame kūne?
Atsakymas. Taip. Tačiau pati siela neturi jokio ryšio su kūnu. Kitaip tariant, gyvendamas kūne, vystau sielą.
Klausimas. O kaip tai atlikti?
Atsakymas. Siela tai norai: arba neigiami – egoistiniai, arba teigiami – altruistiniai. Dirbdami su jais taip, kad altruistiniai norai visuomet vyrautų egoistinių atžvilgiu statome savo sielą.
#250610

Iš 2018 m. gruodžio 11 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kūnas ir siela“ pagal kabalą

Kaip siela susijusi su kūnu

Realybės suvokimas: kūnas ir siela

Komentarų nėra

Ar kūnas susijęs su siela?

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Mano sielos vystymosi greitis ir kilimas į dvasinį pasaulį priklauso nuo mano ankstesniųjų gyvenimų?
Atsakymas. Viskas priklauso vienas nuo kito. Jeigu dabar koks nors žmogus, kokia nors siela pasaulyje eina priešakyje, ar priešingai atsilieka, tai šitai veikia visus, įskaitant ją pačią.
Mes visi visiškai priklausome vieni nuo kitų. Ir ankstesnės mūsų būsenos, ir tolimesnės – visa tai yra absoliučiai integralus paveikslas, kurį mums reikia įsisąmoninti.
Klausimas. Dvasinių ir materialių įsikūnijimų ryšys – itin svarbi tema. Jei kalbėtume tik apie dvasingumą, tai suprantama, kad būsenos keistų kita kitą, ir per dieną galima patirti daugybę įsikūnijimų.
O materialiame gyvenime matome, kad žmonės gimsta ir miršta. Tai tarsi visai kita sistema, bet tai juk kaip nors susiję?
Atsakymas. Gyvenimas, kūno mirtis, persikūnijimai – tai tiesiog gyvūninis lygmuo. Dabar jaučiu tamprų ryšį su savo gyvūninių kūnu, jis man brangus, nes man atrodo, kad per jį jaučiu gyvenimą.
Išties tai tikra iliuzija. Šiame kūne man nieko nėra. Per jį jaučiu skausmą, malonumą, bet tik gyvūniniame lygmenyje. Su siela tai niekaip nesusiję. Kurį laiką pabūsime šiame kūne ir išsiskirsime su juo.
#250753

Iš 2019 m. birželio 16 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Laikas priklauso nuo mūsų

Gyvenimo ratų kaita – sielos ratų kaita

Kur yra siela?

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai
Vėlesni įrašai »