Kiekvienoje pakopoje, prieš kiekvieną taisymą mums pirmiausia reikia pajausti, kad esame neištaisyti. Visi nusileidžiame iš Adam Rišon nusižengimo, sudužimo. Tarsi važiuotume automobiliu, o jis staiga subyrėtų į dalis: nukristų ratai, vairas, pabirtų variklis.
Viskas ne tik sugedo, bet ir pabiro į dalis. Vietoj mašinos – laužo krūva. O dabar reikia patikrinti kiekvieną detalę ir suprasti, kaip jas sujungti tarpusavyje. Todėl tikriname kiekvienos detalės davimo ketinimą, kitaip tariant, ar ji pasirengusi susijungti su kitomis dalimis, kad automobilis vėl būtų tinkamas.
Iš detalių, kurios pajėgios ir tam pasirengusios, imame rinkti automobilį, tikrindami, kas tinka, o kas ne, ir kaip viską galima sujungti. Štai toks mūsų darbas.

#289703

Iš 2021 m. lapkričio 9 d. rytinės pamokos pagal knygos „Šamati“ straipsnį Nr. 54

Daugiau šia tema skaitykite:

Kasdien nuo švaraus lapo

Ataka širdyje

Grupė – Kūrėjo tyrimo laboratorija

Visus karčius pojūčius reikia priimti tikslingai, grupės ir Kūrėjo atžvilgiu, kad virš jų pakiltume. Ir todėl nematau jokio blogio vykstančio pasaulyje, nieko kenksmingo. Juk tikrovėje egzistuojančios nelaimės ir bėdos susiformavo sudužus norams ir jiems nukritus.
Ir dabar, kai ateina jų eilė taisytis, jie pakyla iš tos gilumos, į kurią nukrito, ir reikalauja ištaisyti. Todėl jų atskleidimas turi mums nešti džiaugsmą.
Žinoma, tai apsunkina širdį, sukelia skausmą, tačiau veda į dienos šviesą. Todėl reikia džiaugtis, kad manyje atsiskleidžia blogos mintys, būsenos, savybės, egoistiniai norai. Jeigu tai atsiskleidė manyje, vadinasi, galiu šitai ištaisyti, pakilti virš to.
Jie visi paruošti nuo tos akimirkos, kai sudužo bendra Adam Rišon siela, todėl bet kuri sudužusi, reikalaujanti taisymo būsena turi suteikti mums džiaugsmą. Viskas priklauso nuo ryšio tarp mūsų, ar esame pasirengę pačiupti tuos mums atsiskleidusius sudužusius norus, prijungti juos sau ir ištaisyti.
Kūrėjas pakelia juos mums, o mums tereikia juos pasiimti, ir susisiekus su Kūrėju, melstis, kad padėtų mums išlaikyti juos drauge dešimtuko centre ir pakelti tą sudužusį indą maldoje Kūrėjui. Kaip atsakas ateis Šviesa, kuri ištaisys tą into dalį ir nušvis jame. Taip kylame į dvasinę pakopą.

#277721

Iš 2021 m. sausio 29 d. rytinės pamokos „Visus prasižengimus uždengs meilė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip ištaisyti mūsų prigimtį?

Skydas ir kardas: darbas su norais

Kiekvienas atsako už pasaulio taisymą

Klausimas: Ar mes, skaitydami knygą „Zohar“, galime išsiugdyti bendrąjį, universalųjį pojūtį? Ir ar tai nepaneigia kiekvieno žmogaus unikalumo?
Atsakymas: O kas yra tas žmogaus unikalumas? Juk kalbama tik apie  „gyvūną“, iš kurio mes dar tik turime atkurti Žmogų.
Tu turi „asilą“ (hebrajų k. asilas/chomer – nuo žodžio medžiaga/chomer), o jame – dvasinę kibirkštėlę. Mes norime padėti tau išlaisvinti šią žiežirbą iš „asilo“, sujungti ją su visomis likusiomis kibirkštimis, žėrinčiomis virš „asilų“ bandos.
Įsivaizduok: septyni milijardai „asilų“, ir virš kiekvieno žybsi jo kibirkštėlė. Mes norime sujungti visas šias kibirkštis ir suformuoti iš jų Žmogų, panašų į Kūrėją. Tik tada visos jos įgis bendrą – vieningos Adam Rišon sielos – pojūtį.

Iš 2010 m. gruodžio 3 d. pamokos pagal knygą „Zohar“, Įvadas

Daugiau šia tema skaitykite:

Unikalus kiekvienos sielos diapazonas

Individualumas – susiliejant

Individualumas – būtent dvasiniame pasaulyje

Klausimas: Kokia mano atsakomybė pasauliui? Jei per dieną nesugebėjau su kažkuo susitvarkyti, ar tai atsiliepia pasauliui?
Atsakymas: Žinoma. Juk tu dantratukas bendrame kūrinijos mechanizme. Kūrėjas sukūrė tokią sistemą, kurioje kiekvienas yra egoistas, ir ji tau padalyta į būsenas 125 pakopose: nuo visiško atotrūkio nuo kitų einant link vis glaudesnio tavo dantratuko sukibimo su kitais tol, kol visi jūs tapsite vieningi. Beje, taip matai tik tu, o iš tikro nėra kitų žmonių, yra tik vienas Adam Rišon. Tave veikia tie patys dėsniai, kaip ir visus kitus. Paprasčiausiai tavo noras didesnis nei kitų: jie tenkinasi smulkmenomis, o tu nori praryti dar ir dvasinį pasaulį.
Taškas širdyje – tai dar ne davimas. Atvirkščiai, būtent dvasiniame pasaulyje atsiskleidžia sunkiausiai numaldomas noras mėgautis. Ir štai tada, kai atsiveria ši gelmė, žmogus pasiruošęs ištaisymams.

Iš 2010 m. gruodžio 26 d. pamokos pagal straipsnį „Taika pasaulyje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gaisras sieloje

Taisydamas save – taisai pasaulį

Manojo egoizmo smėlio audra