Pateikti įrašai su Adam žyme.


Žmonija – vieninga sistema

Klausimai ir atsakymai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Sąvokos „lygybė“, „vienybė“ ir „laisvė“ mums buvo žinomos nuo Prancūzijos revoliucijos laikų. Prieš ją ir po jos, žmonės kovojo dėl šių principų.
Matome, kad žmonija yra įtraukta į vieningą ekonominių, socialinių, politinių ir kultūrinių tarpusavio santykių sistemą, vadinamą globalizacija. Bet tai tik išorinė vienybė.
Jūs visą laiką kalbate apie jausminę vienybę minčių ir norų lygmenyje. Ar galėtumėte apibūdinti, kaip matote žmonijos vienybę šiame lygyje?
Atsakymas: Tai tolimos ateities reikalas. Žmonija visiškai neklausia apie tai, nėra tam pasirengusi, nieko negali padaryti.
Problema ne ta, kad priverstinai nuvarytume žmoniją į vienybės būseną, bet ta, kad ji pati to norėtų, o jos noras iš anksto nulemtų jausminę vienybę iki pat maldos ją pasiekti. Dabartinei žmonijai dar labai toli iki to.
Klausimas: Ir vis dėlto, ko turėtume pasiekti? Visuose pirminiuose šaltiniuose rašoma, kad žmonija turi tapti vieninga. Kokia turėtų būti galutinė būsena?
Atsakymas: Žmonija turėtų tapti vieninga struktūra. Žmonės visiškai skirtingi, skirtingi interesai, skirtingi judėjimai. Kiekvienas turi savo tašką, iš kurio gimė ir vystėsi. Tačiau suprantame, kad visi turime bendrą tikslą – sukurti iš savęs tokią struktūrą, kurios būsena – dvasinė ir žemiška pusiausvyra.
Visi juda vieno tikslo link, palaiko vienas kitą. Būtent abipusis palaikymas yra svarbiausias dalykas naujojoje visuomenėje, kuri turėtų būti po visų mūsų patiriamų sunkių laikotarpių.
Mūsų tikslas itin paprastas – sukurti iš žmonijos vieningą sistemą, kur priešingybės palaikytų kita kitą ir suformuotų vieną bendrą harmoningą visumą. Kai dvi priešybės susivienija siekdamos bendro tikslo – už savo ribų, tuomet jos harmoningai egzistuoja.
Turime įsisąmoninti, kad su savo įgimtais gabumais dabar to negalime padaryti. Tačiau vis tiek turime to siekti. Tad pirmiausia turime pajausti vienybės poreikį, o paskui suvokti, kad neįmanoma to pasiekti patiems.
Klausimas: Ar galima sakyti, kad nuo pradžių buvome sumanyti kaip vienas organizmas?
Atsakymas: Taip ir buvo. Tai dar vadinama „Adam“ sistema iki jai sudūžtant. Kitaip tariant, jau buvome tos būsenos.
Mes – tai visos sielos, visi mūsų vidiniai informacijos įrašai (rešimot).

#273416

Iš 2020 m. rugsėjo 11 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Vieninga aukštesnioji ugdymo sistema

Ateities visuomenė – vieninga žmonija

Vieningas pasaulis – nauja realybė

Komentarų nėra

Žmogus – dvasinė būtybė ar gyvūnas?

Egoizmo vystymasis, Gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kas yra žmogus? Tai dvasinė būtybė ar gyvūnas?
Atsakymas: Žiūrint koks žmogus turimas omenyje. Jei kalbame apie žmogų mūsų pasaulyje, tai, iš principo, jis yra gyvūnas, vedinas egoistinio instinkto. Kas akimirką jis tiria, kas jam gerai ir stengiasi daryti tik tai. Šiuo atžvilgiu jis niekuo nesiskiria nuo gyvūnų, tik jo noras didesnis.
Mūsų pasaulis remiasi noru mėgautis, ir žmogaus noras mėgautis didesnis nei kitų. Todėl žmogus, iš principo, ir užkariavo pasaulį. Kartu šis noras jį žemina labiau už kitus, nes nedirba jo naudai. Bendrai tariant, neišeiname iš gyvūninio pasaulio ribų.
Yra keturi gamtos lygmenys: negyvasis, augalinis, gyvūninis ir žmogaus. Žmogus – tai kitas mūsų raidos lygmuo, kai imame kilti aukščiau savo egoistinio noro į priešingą jam – altruistinį, ir galime matyti gamtą, pasaulį, jėgas, kurios iš aukščiau valdo mūsų pasaulį.
Štai tada vadinamės „Žmogumi“ iš hebrajiško žodžio „Adam“ – „panašus į Kūrėją“. O Kūrėjas – tai visa visata su visomis jos integraliomis jėgomis.
#267046

Iš 2020 m. gegužės 24 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvūnas ar žmogus?

Ką sukūrė Dievas: kūną ar sielą?

Pakilti į lygmenį „Žmogus“

Komentarų nėra

Atkurti pirminį ryšį

Dvasinis darbas, Viena siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar galima auginti norą dvasingumui nepatiriant tuštumo ir prisipildymo būsenų?
Atsakymas. Ne, neįmanoma. Esmė ta, kad kadaise visi buvome viena visuma – viena siela (Adam). Vėliau ši siela sudužo į daugybę mažų dalelių – milijardus atskirų sielų. Tačiau tarp jų buvo kontaktas, buvo ryšys, tai šie kontaktai liovėsi dirbę.
Kuo skiriasi miręs žmogus nuo gyvo? Tuo, kad gyvame žmoguje nuolatos vyksta susijungimas, ryšių atnaujinimas, o mirusiame žmoguje to nėra. Todėl mūsų būsena yra vadinama dvasiškai mirusi.
Ką mums reikia daryti? Susijungti. Būtent vienybės procese įgyjame vis didesnę bendros būsenos, bendros sielos dalį.
Turime atkurti mūsų pirminį ryšį, egzistavusi iki „nuopolio“, iki bendros sielos sudužimo.
#246630

Iš 2019 m. sausio 20 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Siela, panaši į kūrimo sistemą

Ryšys, skirtas sielai gimti

Bendros sielos sistemoje

Komentarų nėra

Pažinti bendrą sistemą

Dvasinis darbas, Viena siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Bendroje Adam sieloje kiekvienas turi savo vaidmenį ir dalį. Tarkime, man parengtas nedidelis Kūrėjo suvokimas. Ką tai reiškia?
Atsakymas. Nesvarbu, jums parengtas didelis ar mažas Kūrėjo suvokimas, juk esate vieno integralaus organizmo ląstelė.
Todėl iš savo ląstelės jaučiate visą organizmą. Beje, visą jo veiklą, visą jo darbą, visus jo planus suvokiate priklausomai nuo jūsų įėjimo į šią sistemą.
Tuo pat metu suvokiate visą sistemą. Jums nelieka jokių pojūčių, kad kažko nesuvokiate. Jaučiatės visiškai užpildyti pažinimu.
#239946

Iš 2018 m. spalio 7 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Siela – viena visiems?

Kaip pavienė siela gali veikti visas kitas sielas?

Siela, panaši į kūrimo sistemą

Komentarų nėra

Gyvenimo tikslas – tapti Žmogumi

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar teisingai supratau, kad gyvenimo prasmė – tapti Žmogumi, ir kad mes esame ta jungtis, siejanti gyvūnus ir žmogų, kaip beždžionė?
Atsakymas. Mes ne beždžionė, nes ji negali tapti žmogumi, bet mes išties esame siejanti jungtis.
Klausimas. Tačiau mes pavojingi visai žmonijai?
Atsakymas. Nieko nepadarysi. Vis tiek Kūrėjas/Šviesa supa mus. Todėl ta grėsmė, kurią keliame, tai pavojus vien mums patiems.
Bet kuriuo atveju pasaulis nebus sunaikintas, ir mes privalėsime jį pertvarkyti į dvasinį, grįžti į pačią aukščiausią dvasinę pakopą. Žinoma, kad mūsų dabartinės būsenos gali patirti gana nemalonias metamorfozes. Mes rimtai, dvasiškai evoliucionuojame.
Klausimas. Ir kuo turime tapti?
Atsakymas. Turime tapti žmonėmis. „Adam“ (žmogus) hebrajų k. kilęs iš žodžio „panašus“ į Kūrėją.
Iš principo imame po truputį suprasti, kaip tai gali veikti. Būtina bent nedidelė grupė, kurioje tinkamai elgsimės vieni su kitais.
Svarbiausia, kad galėčiau perleisti Šviesą kitiems, kitaip tariant, gerai apie juos galvoti, rūpintis jais – ne fiziškai, o viduje. Tuomet pajausiu, kaip manyje susidaro blokas (AHAP), kuris per mane kitiems perduoda Šviesą, informaciją, jėgas, poveikį, šilumą.
Vystau savyje davimo savybę, ir tiek esu panašus į Kūrėją. Vadinasi, tiek, kiek siekiu jam duoti, tame ketinime jaučiu Kūrėją.
Kitaip tariant, vos tik imu iš tikrųjų išeiti į kitus, tai savo tęsinyje juose imu jausti Kūrėją, manyje susiformuoja Jo savybės.
#237757

Iš 2018 m. liepos 15 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Prašau padaryti mane Žmogumi

Dvi duotybės

Dvasingumo imitatorius

Komentarų nėra

Metai

Dvasinis darbas, Šventės

каббалист Михаэль Лайтман„Metai“ – tai laikotarpis nuo kūrinijos pradžios iki jos galo. Parašyta, kad Adam buvo sukurtas naujųjų metų išvakarėse, per Roš ha Šana, o iki to buvo sukurtas visas pasaulis. Todėl per metus reikia pabaigti visus taisymus. Ir jeigu nepavyko per šiuos metus, tai ateina kiti.
Metai – tai visas būsenų ciklas, būtinas visoms mūsų savybėms ištaisyti. Todėl mūsų programa kitiems metams – pasiekti galutinio išsitaisymo būseną, o tam reikia visąlaik žadinti Kūrėją, kad duotų mums jėgų taisytis. Nepalikti Jo ramybėje.

Iš 2018 m. rugsėjo 11 d. rytinės pamokos pagal knygą „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalistinės šventės

Šventės iš kabalistinio požiūrio taško

Kiek metų liko žmonijai?

Komentarų nėra

Viską nulemia dvasinio pasaulio dėsniai

Pasaulio struktūra, Viena siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kokius pagrindinius kasdienybės dėsnius lemia dvasinio pasaulio įvykiai ir dėsniai?
Atsakymas. Visas mūsų pasaulis nulemtas dvasinio pasaulio dėsnių, nes jis vystosi egoistiškai, ir iš viršaus yra nuolatos pakraunamas Šviesa. Mūsų pasaulyje nėra jokių pašalinių, atsitiktinių judesių. Viskas vyksta tik veikiant aukštesniajam pasauliui.
Klausimas. Ar galima sakyti, kad visi mūsų pasaulio dėsniai paklūsta vienam vieninteliam dvasiniam dėsniui?
Atsakymas. Taip, yra tik vienas dėsnis – atvesti visą materiją į tokią būseną, kai ji visiškai atitinka Kūrėją.
Klausimas. Kodėl tuomet jaučiame daugybė dėsnių: traukos, susiliečiančių indų ir t.t.?
Atsakymas. Mes visi esame sudužęs Adam (iš hebrajų k. žodžio „domė“ – panašus) indas, kitaip tariant, indas, kuris buvo panašus į Kūrėją.
Adam – tai vienas bendras noras, sudužęs į 613 egoistinių dalių – norų, kurie visiškai priešingi tarpusavyje. Todėl mūsų pasaulis atrodo mums toks daugiasluoksnis, daugialypis, sudužęs it stikliukai kaleidoskope su besikeičiančiais ornamentais ir spalvomis.

Iš 2018 m. vasario 25 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Trys kabalos postulatai

Mūsų pasaulis – dvasinio pasaulio šešėlis

Dvasinius dėsnius suvoks visi!

Komentarų nėra

Kiek metų liko žmonijai?

Egoizmo vystymasis, Šventės

Klausimas. Kodėl sakote, kad žmonijai liko 223 metai? Iš kur šitie skaičiavimai?
Atsakymas. Prieš 5777 metus žmogus, vardu Adomas, atskleidė, kad egzistuoja tokia metodika, kurią pasitelkus galima pasiekti Aukštesnįjį pasaulį.
Šią dieną laikome jo gimimo diena ir švenčiame Naujuosius metus – Roš ha Šana. Adomas parašė knygą apie savo atradimus, kuri vadinasi ,,Slaptasis angelas (,,Slaptoji jėga“). Nuo to laiko mes vedame kabalistinį kalendorių – jau praėjo 5777 metai.
Taigi, mums liko šiek tiek daugiau nei du šimtai metų, kuomet visa žmonija, kaip ir Adomas, pasieks Aukštesnįjį pasaulį, tai yra tikrąją būseną, kurią jausime, išėję iš savo egoizmo ribų.
Baal Sulamas pateikia labai gražų pavyzdį su ridiku, kuriame gyvena kirminas.


Kuomet kirminas iškiša galvą į išorę ir žiūri į pasaulį, jis mato, kad ten šviečia saulutė, čiulba paukščiai. Jis nustemba, dėl ko visą tą laiką gyveno tokiame nykiame pasaulyje (mūsų pasaulyje), jeigu egzistuoja toks nuostabus Aukštesnysis pasaulis?
Taip ir mes turime išlįsti iš savo ridiko. Kaip kirminą paskatino išlįsti į viršų ridiko kartumas, taip skausmas (kančios) išstumia mus iš mūsų pasaulio.
Nieko įdomaus mūsų pasaulyje nėra. Mes turime suprasti, kad tikrasis prisipildymas pasiekiamas su kabalos metodika. Šiandien žmonija po truputį pradeda jausti, kad mūsų pasaulis – tai karti ropė, ir dėl to priartėja prie kabalos.

Komentarų nėra