Klausimas: Jūs traktuojate gamtą kaip kažką išmintingo, arčiau sąvokų „Kūrėjas“, „Dievas“, „Aukštesnis protas“. Kaip tai paaiškinti kabalos požiūriu?
Atsakymas: Kabala žiūri į gamtą kaip į aukštesnįjį protą, kuris turi savo dėsnius. Ši sistema yra absoliučioje pusiausvyroje ir siekia, kad mūsų menka egoistinė prigimtis būtų panaši, pusiausvyroje su ja.
Todėl, kai tik mes nukrypstame nuo visiškos visų gamtos dalių – negyvosios, augalinės, gyvūninės ir žmogaus – tarpusavio bendradarbiavimo kelio, tai iš karto vyksta kažkokie negeri posūkiai, neigiamos apraiškos gamtoje.
Jie gali būti maži – tokie, kad mes į juos nekreipiame dėmesio, ir gali būti rimti – tokie kaip uraganai, žemės drebėjimai, o praeityje – net didelių meteoritų kritimai ir pan.
Mes turime suprasti, kad gamta – tobula. Netobuli tik mes – jos mažoji dalis.
Mes palaipsniui judame į gerus tarpusavio ryšius, bet ne geruoju keliu, o priverstinai vykdydami gamtos, integracijos ir komunikacijos dėsnius. Todėl mes einame pirmyn, kaip tai vadinama, „su lazda į laimę“: gauname smūgius ir po truputį keičiame savo kelią.
Egoizmas visą laiką nori pasukti mus kairėn, o gamta mus muša, tada mes pasukame truputį dešinėn, ir esame tokios būsenos, kai balansuojame į dešinę, į kairę. Taip žmonija nuolatos juda su lazda į laimę.
Dabar jau pradedame suvokti, kad patenkame į aklavietę. Mes praėjome visas visuomenės egoistinio vystymosi stadijas ir šiandien galime suvokti, kad su savo egoistine prigimtimi nieko gero negalime pasiekti.
Žmonija praktiškai suvokė savo egoistinio vystymosi galą. Ji turi mokytis iš gamtos integralaus vystymosi, juk mes visi esame vienoje sistemoje. Šią sistemą mums reikia ištirti ir ja vadovautis.
Komentaras: Šiandien nėra problemos rasti medžiagos apie mūsų pasaulio globalumą, apie žmogaus abipusį ryšį su gamta. To iš tikrųjų reikia mokytis. Bet vis tik norėtųsi pereiti prie koronaviruso.
Atsakymas: O tai yra tas pats. Juk mūsų kryptis skiriasi nuo visos gamtos ir todėl sukelia tokias pasekmes kaip įvairių virusų atsiradimas, kurie priverstinai grąžina mus į normalią būseną.
#262766

Iš 2020 m. kovo 19 d. TV programos „Koronavirusas keičia tikrovę“

Klausimas: Ar yra išeitis iš aklavietės, kurią pasaulyje jau aiškiai įsisąmonina daugelis?
Atsakymas: Jeigu kalbėsime net nesiremdami kabala, tai ir plika akimi matyti, kad artimiausiu metu pasaulis privalės spręsti: ar pradėti karus dėl energijos išteklių, ar iš esmės pakeisti savo santykį su gyvenimu ir gamta – liautis žiūrėjus į gyvenimą kaip į nepaliaujamą vartojimą, atsisakyti vartotojiškos visuomenės krypties.
Visa žmonijos istorija, ypač paskutiniųjų amžių techninio vystymosi istorija, priėjo logišką pabaigą. Uždaroje sistemoje (kokia yra gamta) neįmanomas besaikis vartojimas. Uždaroje sistemoje neįmanoma nekęsti, vogti, naikinti – vartoti ir teršti.
Planetos ištekliai išsemti, gamta rodo mums, jog nepavyks panaudoti atominės energetikos, idant patenkintume mūsų nesibaigiančius energijos poreikius. Norom nenorom telieka viena išeitis – kiekvienam vartoti tik tiek, kiek jam reikia, kad normaliai gyventų.
Jeigu šitaip eisime toliau, tai rasime kiekvienoje šalyje dėl resursų trūkumo nepatenkintą opoziją, kuri nuolatos jungsis į įvairiausias protesto formas, kad perskirsytų valdžią ir gamtos išteklius.
Šiuolaikinių ryšių visuomenei nebereikia, kad ją valdytų vyriausybė ar valdžios organai. Šiuolaikinis visuomenės valdymo būdas – per virtualias formas, kurios realiu laiku skaitysis su visos tautos nuomone sprendžiant kiekvieną klausimą: apdorojant, skaičiuojant, sumuojant kiekvieno požiūrį į bendrą nuomonę.
Tiesa, tam virtualiame tinkle būtina įvykdyti revoliuciją – jį reikia padaryti skaidrų ir visiškai laisvą nuo manipuliacijų mūsų sąmone. Norint sukurti „švarų“ ryšį, būtina išsivaduoti iš kvailinančios mases žiniasklaidos, iš visuotinio kiekvieno mūsų kontroliavimo tinkle, visiškai išsilaisvinti iš bet kokios reklamos!
Žmogų turi formuoti ne reklama, ne žiniasklaida apskritai ir ne valdžios užsakytos socialinės virtualios technologijos, bet ypatinga globalaus integralaus ugdymo valdyba. Šiai valdybai turi būti perduotos visos ryšio priemonės, televizija, komunikacijos, švietimas ir ugdymas.
Išvada: 1. Pereiti prie tokio vartojimo, kuris būtinas normaliam egzistavimui – „kiekvienam pagal poreikius”. 2. Nutraukti bet kokią reklamą ir bet kokį gyventojų „apdorojimą“. 3. Visas ryšio priemones naudoti tik globalaus žmogaus ugdymui. 4. Naujomis globaliomis sąlygomis sukurti aukščiausią žmonijos ugdymo organą. 5. Sukurti žmonijos valdymo organą, besiremiantį globalios gamtos dėsniais.
Pastaba: Kabaloje yra daugybė medžiagos šiais klausimais, jų aiškinimas ir pagrindimas.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulio ištaisymas-1

„Ateities Visuomenės“ dėsniai

Norus reikia ne eksploatuoti, o taisyti

Mes leidžiamės iš paties Begalybės pasaulio per visus pasaulius iki „šito pasaulio“, iš kur dabar patys turime pakilti atgal. Kol leidomės, mūsų noras vis mažėjo: pasaulis po pasaulio, laiptelis po laiptelio, kol priėjome iki šio pasaulio, kur mumyse neliko Šviesos, Kūrėjo, dvasingumo noro! Liko tik mažytė gyvenimo kibirkštėlė, leidžianti kaip nors egzistuoti, kuri ir vadinama „šituo pasauliu“.
Toliau vystomės taip, kad noras mumyse vėl pradeda augti, ir jį reikia padaryti panašų į Šviesą. Mumyse atsiskleidžia vis didesnis egoistinis noras, o mes turime pakilti aukščiau jo, aukščiau to įgimto egoizmo. Bet šitai neįmanoma be aukštesnės jėgos pagalbos – neįmanoma atskirti norą ir ketinimą tam, kad tam pačiam norui gautum davimo ketinimą ir vis kiltum aukščiau.
Tai yra visas judėjimas vyksta aukščiau egoizmo tam, kad visiškai neapkęstume jo, pamatę, kad tik dėl jo kyla visos mūsų problemos ir kančios. Bet tai ne taip paprasta įžvelgti.
Žmonija jau pradeda atskleisti, kad pasiekė aklavietę tuo gyvenimu, kurį sukūrėme šitoje žemėje, ir viso to priežastis – žmogiškasis ego, juk mes griauname savo pasaulį. Nepaisydami viso to, matome, kad nesugebame sustoti.
Noras mėgautis bėga toliau pagal numatytą tvarkaraštį ir veikia egoistiškai. Mes nesugebame susilaikyti, sumažinti vartojimą, pagerinti santykius vienas su kitu. Pasaulis ir toliau ritasi vis giliau į bedugnę paskui savo egoizmą.
O žmogus, kiek jis save betyrinėtų, negali atskleisti savyje jėgų, galinčių nors truputį pagerinti padėtį ir išsigelbėti. Ir tai dar tik kritimo pradžia. Mes dar pamatysime, kas bus – taip, kaip parašyta, kad žmogus mato besiartinantį prie jo mirties angelą su nuodų lašu ant kalavijo ašmens, nuolankiai ryja nuodus ir miršta. Jis neturi pasirinkimo, jo egoistinis noras reikalauja to!
Šiandien gyvename po senovei, nes mums atrodo, kad pasaulis negalės egzistuoti, jeigu nedirbsime savo egoizmui. Iš tikrųjų, dėl ko dar dirbti? Mes nesuprantame, kad gali būti kita programa.
Bet, iš kitos pusės, Kūrėjas egoizmo nekenčia, nes tai atvirkštinė Jo davimui forma, o todėl tokia atvirkštine forma jis ir skleisis. Ką daryti?
Kaip kiekvieno žmogaus jo asmeniniame dvasiniame darbe, taip ir viso pasaulio bendrame darbe su savo egoizmu, nėra kito sprendimo, išskyrus įsisąmoninti savo blogį. Blogis atsiskleis ir parodys, kad patys nieko negalime su juo padaryti ir mums reikia aukštesniosios jėgos pagalbos. Štai tada Ji pasirodys ir pakeis mūsų prigimtį.
Tokiu būdu vyksta asmeninis žmogaus išsitaisymas ir bendras pasaulio išsitaisymas.

Iš 2011 m. gegužės 4 d. pamokos pagal straipsnį iš knygos „Šamati“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dėl visko kalti purvini akiniai

Suprask gyvąją gamtos kalba ir pasakysi: „Pasaulis nuostabus!“

Įsilieti į permainų procesą