Pateikti įrašai su amžinybė žyme.


Už materijos

Dvasinis darbas, Zohar

каббалист Михаэль ЛайтманTora tai priemonė laisvei įgyti – laisvei nuo mirties angelo.
Per šį gyvenimą turime pereiti keturis teisingo taisymosi ir mūsų egoizmo naudojimo etapus. Egoizmas padeda mums iš priešingos pusės: kenkdamas mums, padeda virš jo pakilti.
Tinkamai išnaudodamas egoizmą, žmogus pasiekia amžinybę. Jis ima jausti save virš egoistinio lygmens. Jeigu tik galėtume įsivaizduoti, ką reiškia išeiti į kitą lygmenį! Mes pasiekiame būseną, kuri egzistuoja nevartodama, nesugerdama ir neįimdama į save, vien atiduodama tarsi būtų ne materijoje. Tokia būsena mus apibrėžia ir ją jaučiame kaip amžiną.
Tai iš principo ir suteikia mums kabala. Ji apskritai nekalba apie šį pasaulį, tautas, žemes, apie tai, kaip susitvarkyti čionai su savo problemomis, susijusiomis su banku, darbu, sveikata ir šeima.
Kabala kalba tik apie tai, kaip išvesti žmogų aukštesnį lygmenį, kur egzistuoji už materijos ribus ir todėl esi amžinas.

#279916

Iš 2010 balandžio 16 d. TV laidos „Knygos Zohar jėga“ Nr. 8

 

Komentarų nėra

Moralinių principų pagrindas

Įvairūs

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Skirtingai nuo paprastų įpročių ir papročių (gimtadienių šventimas, vestuvės, palyda į armiją, įvairūs ritualai) moralės normų laikomasi ne dėl įprastos visiems priimtos tvarkos, bet dėl to, kad jos randa idėjinį padrindimą žmogaus įsivaizdavimuose.
Kaip manote, kuo turėtų remtis visuomenės moralės pricipai?
Atsakymas: Bet kuri moralė turėtų būti grįsta tuo, kad kiekvieną savo raidos akimirką visuomenė būtų nukreipta į abipusį susiliejimą, meilę, draugystę, į tai, kaip pasiekti absoliutų, pilną, visą bendrą norą, vadinamą „siela“.
Gamtos tikslas – pakelti žmogų, o po jo ir visą gamtą į amžinybės ir tobulybės lygmenį. O geri santykiai tarp mūsų – būdas šiam tikslui pasiekti. Juk jeigu jo nebūtų, tai nebūtų ir jokio poreikio mylėti artimą, ir kokios nors moralės.

#274683

Iš 2020 m. spalio 9 d. TV laidos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Visi gamtos dėsniai – tai Kūrėjo savybės

Kas apibrėžia moralę?

Gamtos tikslas

Komentarų nėra

Du meilės tipai

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kaip galima laikytis principo „pamilk artimą kaip save patį“, jei artimą žmogų myliu egoistine meile, o turiu mylėti altruistiškai?
Atsakymas: Iš tikrųjų, tai du meilės tipai. Tačiau mylėti kitą labiau už save galima, jeigu imi įsisąmoniniti, kad meilė kitam – tai ta pati meilė, tik kitame lygmenyje: globaliame, integraliame, amžiname, tobulame. O mylėti save reiškia, kad myli tik gyvūniniame lygmenyje.
Todėl neįmanoma sugretinti išorinės, integralios meilės su vidine, linijine, egoistine. Kai žmoguje kyla du meilės tipai, jis ima mylėti amžinybę, tobulybę, pasaulį labiau nei savo gyvūninį kūną.
#265910

Iš 2020 m. balandžio 19 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Meilė meilei nelygu

Ar yra meilė šiame pasaulyje?

Kas mus išjudina: egoizmas ar aukštesnioji meilė?

Komentarų nėra

„Aš“ ir mirtis

Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Mūsų protas atsisako suvokti mirties neišvengiamybę. Kai jis gauna informaciją, susiejančią mus su mirtimi, kažkas mums nurodo šių duomenų nepatikimumą. Galime netgi nuspėti kito mirtį, o dėl savos – praktiškai visada klystame.
Pasak ekspertų, žmogus pasąmoningai ignoruoja faktus, suvokia save kaip kažką, kieno laukia ilgas, jei ne begalinis, egzistavimas. Kodėl taip vyksta su žmogumi?
Atsakymas: Nes nė vienai gyvai būtybei nereikia ir negalima suprasti, kad yra apskritai mirtinga. Viskas turi būti savo laiku, kiek judame į priekį – ką nors realizuojame, ką nors paliekame po savęs.
Klausimas: Ar suvokimas, kad esi mirtingas, mirties baimė ką nors duoda žmogui?
Atsakymas: Mirties baimė – tai nebūties baimė. Kaip galiu įsivaizduoti pasaulį, kuriame manęs daugiau nėra? Tai baisus atstūmimas egoizmui.
Juk ką reiškia – pasaulis? Pasaulis – tai aš, tai aš egzistuoju, aš jį žinau, suprantu, jaučiu. Aš jame ir pačiame jo centre. Kaipgi staiga aš dingstu?
Kas lieka pasaulyje? Žmogus juk jaučia jį per save. Jeigu šio „aš“ nėra, tai viskas! Egoizmas nesuvokia, kad pasaulis egzistuoja be jo.
Ir mes randame išeitį – tiktai aiškinti žmonėms, kad pasaulis amžinas, beribis, tobulas. Jis visai ne toks, kokį jį suvokiame. Bet tam mums reikia pakilti į davimo ir meilės savybės lygmenį. Ir tada išvysime kitokį pasaulį.
Klausimas: Kitaip tariant, atsiplėšime, pakilsime virš savo egoizmo?
Atsakymas: Taip. Pamatysime pasaulį savybėje, priešingoje egoizmui.
Tai, kad esame sukurti su tam tikra savybe, neturi mūsų riboti. Vis dėlto turime pasaulį matyti kitokį – daugiasluoksnį. Ir tada galėsime spęsti apie save ir pasaulį iš tam tikros vienybės.
Klausimas: Sakote: „Jei pakylu virš egoizmo, įgaunu meilės ir davimo savybę, matau pasaulį begalinį“. Aš irgi tampu begalinis?
Atsakymas: Taip.
Klausimas: Ir, išeitų, kad nėra mirties?
Atsakymas: Davimo savybėje nėra mirties.
Klausimas: Ar žmogus pradės jausti, kad jis  begalinis?
Atsakymas: Taip. Tai mums aiškina kabalos mokslas. Panorėję galime tai atlikti.

#258803

Iš 2019 m. spalio 24 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimas ir mirtis – pojūčių kaita

Kas yra mirtis kabalos požiūriu?

Nesiekite sielos su kūnu!

Komentarų nėra

Kas yra mirtis kabalos mokslo požiūriu?

Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas yra mirtis kabalos požiūriu? Ar tai gyvenimo pabaiga, ar kažko naujo pradžia?
Atsakymas. Gyvūninio kūno mirtis neturi nieko bendra su jūsų tikruoju gyvenimu, kuris, be abejo, neprasideda ir nesibaigia juo. Jūs tiesiog pradedate jausti kitą būseną.
Todėl apie mirtį ir nerimą nėra ko galvoti. Geriau pagalvokime, kaip tęsti savo egzistavimą.
Klausimas. Bet pats noras kažkaip susijęs su mirties baime?
Atsakymas. Ne. Tiesą sakant, noras gyventi yra amžinas, tobulas noras. Tai noras susivienyti su gyvybės šaltiniu, su Kūrėju ir egzistuoti kartu su Juo.
O mūsų gyvūninė būsena, kurią mes vadiname „gyvenimu“, yra tik maža mūsų egzistavimo sąlyga, kad galėtume jausti kažką aukštesnio, kitą lygmenį.
Klausimas. Taigi, žmoguje yra amžinybės įrašas?
Atsakymas. Natūralu, kad mumyse yra amžinosios būsenos įrašas, be jo mes to nesiektume.
#258631

Iš 2019 m. gruodžio 15 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar kūnas susijęs su siela?

Nesiekite sielos su kūnu!

Gyvenimo ratų kaita – sielos ratų kaita

Komentarų nėra

Pamatyti pasaulį tobulą

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Papulti į tobulą pasaulį, į Begalybę, reiškia pačiam tapti tobulam ir iš savęs tobulo matyti amžinybę?
Atsakymas. Taip. Tiktai tiek, kiek keičiuosi savyje, aš galiu matyti pokyčius supančiame pasaulyje.
Klausimas. Kaip suprantu, kad privalau keistis pats? Juk visą savo gyvenimą tik ir stengiuosi pakeisti kitus.
Atsakymas. Tikrai, paprastai žmogus nori pakeisti visus kitus. Jis nenori nieko kito, kaip tik išlankstyti pasaulį pagal save. Bet pasaulis nesilenkia! Jis taip sukurtas, kad panorėję jį palenkti, pasilenksite patys. Ir galiausiai suprasite, galbūt, ne per vieną, o per keletą gyvenimų, kad reikia lenktis jums.
Ir tame nėra nieko žeminančio. Tai toks įtraukiantis žaidimas, tokia patraukli, nenuspėjama kelionė: aš keičiuosi ir matau, kad pasaulis aplink mane taip pat keičiasi, kaip pasakoje. Ir tai įmanoma.
Klausimas. Ir vis dėlto, žmogus per savo gyvenimo 70–80 metų vis tiek kažkaip keičiasi, ko nepasakysi apie pasaulį. Apie kokius pokyčius kalbate jūs?
Atsakymas. Pasaulis taip pat truputį keičiasi, bet tiktai tame negyvajame lygyje, kuriame keičiasi žmogus. Kodėl šiandien pasaulis truputį kitoks, nei prieš 100 metų? Įvyko įvairių techninių ir technologinių pokyčių, tapo kitokios klimato sąlygos, išmirė tam tikros gyvūnijos ir augmenijos rūšys ir t. t. Viskas kyla iš to, kad keisdamiesi mes matome besikeičiantį pasaulį.
Bet tai labai maži pokyčiai tame pačiame negyvajame lygyje. Tai ne naujas pasaulis. Juk mes liekame tie patys egoistai.
Reikalas tas, kad kai mūsų materialūs norai keičiasi, mes pradedame išrasti neva kažką naujo. O nėra ko išrasti, juk jeigu žmogus pradeda kardinaliai keisti savo prigimtį, savo egoizmą į priešingą jam davimo ir meilės savybę, ryšio su kitais savybę, tada per naujas savybes jis mato visiškai kitą pasaulį.
#238803

Iš 2018 m. rugpjūčio 26 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Nori pakeisti pasaulį – pakeisk save

Pamatyti pasaulį nuo vieno krašto iki kito

Tikrovės suvokimas paprastoje Šviesoje

Komentarų nėra

Nesimėgauti kitų sąskaita

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ką reiškia nesimėgauti kitų sąskaita?
Atsakymas. Nesimėgauti kitų sąskaita galima, tik ėmus galvoti apie juos, užuot galvojus apie save. Tai įmanoma tik grupėje, kai pritraukiame galinčią mus ištaisyti Šviesą. Matome, kaip keičiamės, kaip svarbu mums galvoti apie kitus, nes taip priartėjame prie Kūrėjo būsenos.
Noriu pasiekti Jo lygmenį. Šis lygmuo – visiškas davimas, visiška meilė, absoliutus kitų užpildymas taip, kaip Kūrėjas viską emanuoja mūsų atžvilgiu. Tačiau drauge suvokiu amžinybę, tobulybę, išeinu į naują erdvę. Ir tai visiškai aiškiai yra priešais mane.
#237683

Iš 2018 m. rugpjūčio 5 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pajausti kitų norus

Aukščiausias malonumas

Koks malonumas džiuginti kitus!

Komentarų nėra

Kaip mėgautis amžinai?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kokia Kūrėjo parengta malonumo, kurį nori mums duoti, esmė?
Atsakymas. Šis malonumas kuriamas iš priešingumo Jam. Kūrėjas amžinas, tobulas, pranoksta laiką, erdvę, judėjimą, Jis neribojamas jokių rėmų.
Todėl ir mes pamažu turime išeiti iš apribojimų, kuriuos Jis mums specialiai sukūrė, kad pajaustume, ką reiškia, kai jų nėra.
Juk mes, kaip kūriniai, negalime jausti tik vienos būsenos, turime viena jausti iš kito – juodą balto atžvilgiu. Todėl esame sukurti taip, kad kylant Kūrėjo, Jo būsenos suvokimo laiptais mumyse kaskart atsiskleidžia vis priešingesnės jam savybės, kurias pamažu neutralizuojame ir visiškai prilyginame Kūrėjui.
Taip pasiekiame absoliutaus tobulumo, amžinybės būseną. Visi apribojimai, kuriuos tik galime įsivaizduoti ir dar daug kitų, suvokiamų kylant kairiąja linija, yra neutraulizuojami ir papildomi dešinėje linijoje. Taip mėgaujames Kūrėjo tobulumu.
#233530

Iš 2018 m. kovo 22 d. TV laidos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl reikalingos kančios?

Amžinas malonumas

Dvasiniame gyvenime malonumas nedingsta

Komentarų nėra

Gyventi prasmingai, IV d.

Gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Tarkim, žmogus paskyrė savo gyvenimą vaistų, kurie išgelbės milijono žmonių gyvybes, atradimui. Ar tai reiškia „susieti save su amžinybe virš laiko, judėjimo, erdvės“?
Atsakymas. Mūsų pasaulyje nėra pavyzdžių, kaip „susieti save su amžinybe“. Su amžinybe susieti tik kabalistai, t. y. žmonės, kurie atskleidė amžiną tikrovę. Amžina gali būti tik davimo jėga, kurios nėra mūsų pasaulyje, nes ji priešinga pasauliui.
Kabalistai atskleidžia Aukštesnįjį pasaulį, priešingą šiam pasauliui: atskleidžia ir gyvena jame. Ir jie gali palikti mūsų pasaulyje tikrą vaistą, kuris gali padėti žmonėms irgi pasiekti amžinybę, atskleisti Aukštesniąją jėgą, esančią virš materialios prigimties.
Klausimas. Gyvenimo prasmė susijusi su religija?
Atsakymas. Ne su religija, o su dvasiniu pasauliu. Aukštesnioji jėga – tai davimo ir meilės jėga, kuri susijusi su amžinybe, nes veikia ne gavimui ir savęs užpildymui. Ir todėl ji – beribė.
Tokiam žmogui nereikalingas apdovanojimas ar pripažinimas, – jis nori susivienyti su kitais, kad galėtų turėti galimybę jiems duoti. Ir jis turi ką duoti, nes per meilės ir davimo savybes jis susietas su Aukštesniąja jėga.
Klausimas. Ką jis dovanoja žmonėms?
Atsakymas. Jis juos moko, kaip pakilti iki Aukštesniosios jėgos lygmens ir pasiekti amžinybę.
Klausimas. Ir kaip elgiasi žmogus, pasiekęs Aukštesniosios jėgos lygmenį?
Atsakymas. Jis elgiasi labai paprastai: rūpinasi, kad visi žmonės atskleistų ryšį su Aukštesniąja jėga, su Kūrėju. Tai ir yra gyvenimo prasmė, visa kita – laikina ir laikui bėgant išnyksta.
Klausimas. O ką daryti su užkietėjusiais materialistais, kurie netiki Aukštesniąja jėga ir dvasiniu pasauliu?
Atsakymas. Labai puiku, tegul būna absoliučiais materialistais, čia nereikia jokio tikėjimo. Kaip tik materialistai labiausiai tinka gyvenimo prasmės paieškai: kodėl viskas taip sukurta, kokiu tikslu, kas su manimi atsitiks, kodėl aš gyvenu ir mirštu, kokia mano gyvenimo prasmė? Tai labai rimti, principiniai, egoistiniai klausimai, į kuriuos reikia rasti atsakymą.
Pats svarbiausias klausimas: „Kaip rasti gyvenimo prasmę“? – nuo ko viskas prasideda.
#220474

Iš 2018 m. sausio 9 d. 945-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyventi prasmingai, I dalis

Gyventi prasmingai, II dalis

Gyventi prasmingai, III dalis

Komentarų nėra

Gyventi prasmingai, III d.

Gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jei žmogui duodamos nepakeliamos kančios, ar gali jis jose matyti kažkokią prasmę, kad tai būtų tarsi vaistas?
Atsakymas. Tam turiu žinoti, iš kur ateina kančios, kur jų šaltinis ir kaip jį galima paveikti. Reikia ne pačią kančią įveikti, o ją pateisinti ir suvokti, kokią naudą aš gaunu iš to, kad kenčiu. Tai atveda žmogų į tikro tikslo suvokimą.
Nereikia laukti, kol ateis nelaimė – reikia iš anksto ieškoti gyvenimo prasmės, matyti ją už šio pasaulio ribų. Juk mūsų pasaulyje prasmės nėra: viskas, ką praeiname jame, yra vien tik kančios kaip koncentracijos stovykloje, kad visame šiame procese rastume prasmę, kuri yra aukščiau šio gyvenimo, šio pasaulio. Ši prasmė pateisina mūsų egzistavimą šiame pasaulyje, o pačiame gyvenime jokios prasmės nėra.
Jei šis gyvenimas baigiasi, tai kokia gali būti jo prasmė? Mes gimdome vaikus kaip savo pratęsimą, tačiau juk jų laukia tas pats likimas. O be to, kiekvienas veikia egoistiškai artimojo sąskaita. Taigi, jei šis gyvenimas prasideda ir baigiasi šio pasaulio ribose, tai jame nėra jokios prasmės.
Norėdami rasti prasmę, turime išeiti už šio mažo ir labai riboto pasaulio, mažutės planetos Žemės, mažos žmonijos, trumpų gyvenimo metų, ribų. Visame tame negali būti prasmės ir nereikia jos čia ieškoti. O jei kažkam pavyksta rasti prasmę, jis tarsi vaikas, kuris kol kas žaidžia žaidimą.
Prasmė gali būti, kai aš susieju save su amžinybe, su begaliniu procesu, t. y. aukščiau laiko, judėjimo ir erdvės, aukščiau visų šio pasaulio apribojimų. Kitaip tai bus melaginga gyvenimo prasmė, ir aš stengiuosi nuslėpti nuo savęs, kad iš tiesų jos nėra.
Tik jei aš atskleidžiu prasmę virš laiko, judėjimo, erdvės – amžiną tėkmę, amžiną tikslą ir galiu save pakelti iki jo, aš ten rasiu prasmę. Čia veikia Aukštesnioji jėga, kuri aukščiau prigimties, tik tokia forma galima atskleisti gyvenimo prasmę.

Iš 2018 m. sausio 9 d. 945-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyventi prasmingai, I dalis

Gyventi prasmingai, II dalis

Nuo kančių prasmės – prie gyvenimo prasmės

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai