Klausimas: Ką reiškia visiškai anuliuoti save?
Atsakymas: Visiškai anuliuoju save, kai anuliuoju savo rūpesčius, mintis ir ketinimus apie save, ir visas savo savybes, jausmus, jėgas nukreipiu į ryšį su savo draugais. Taip visus priartinu prie būsenos, kur atsiskleis aukštesnioji jėga.
Klausimas: O ko negalima anuliuoti?
Atsakymas: Negalima anuliuoti savo egoizmo. Aš tik turiu virš jo dirbti ir jokiu būdu ne nekęsti jo taip, kad norėčiau sunaikinti. Turiu nekęsti egoizmo tiek, kad pakilčiau virš jo, bet tuo pat metu jį vertinčiau, nes jo padedamas kylu.

#292975

Iš 2022 m. sausio 6 d. Tarptautinio kongreso „Pakilti virš savęs“ pamokos Nr. 1

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip anuliuoti save

Pakilti virš egoizmo

Kaip anuliuoti save

Klausimas: Kaip anuliuojame save?
Atsakymas: Anuliuojame save įsisąmoninę būtinybę. Dėl to, kad mėnesių mėnesiais apie tai girdžiu. Ir kaskart girdėdamas, gaunu tam tikrą Šviesos dalelę.
Galiausiai imu jausti, kaip tai mane veikia, jaučiu, kad manyje vyksta tam tikri pokyčiais, tam tikras vidinis spragtelėjimas, persijungimas ir staiga įsisąmoninu, kad iš tiesų negaliu be grupės, nes turi anuliuoti save.
Galiu jausti arba save, arba Kūrėją. O kaip pajausti Kūrėją, jei neturiu instrumento, kad pakeisčiau save? Todėl keičiu save į grupę. Ir tuomet, toje grupėje, imu jausti Kūrėją.

#292445

Iš 2022 m. sausio 7 d. Tarptautinio kongreso „Pakilti virš savęs“ pamokos Nr.2

Daugiau šia tema skaitykite:

Savęs anuliavimo kriterijai

Kaip anuliuoti save?

Anuliuoti save, kad gimtum

Klausimas. Kaip man verta auginti savo norą dvasingumui? Sakote, kad galima prisijungti savyje kitų norus dvasingumui. Ar yra koks nors mechanizmas, kaip tai atlikti?
Atsakymas. Tik anuliuojant save. Nieko negalite įgyti neanuliuodami savęs. Būtent taip staiga imsite jausti, kad šis veiksmas leidžia jums absorbuoti į save visiškai naujas savybes.
Klausimas. Kaip atskirti, koks tai noras?
Atsakymas. Tarkime, matote draugą, kuris savo elgesiu jums nepatinka. Anuliuokite save ir imkite solidarizuotis su jo elgesiu, jo poelgiu. Veikite taip, tarsi jūs sutinkate su juo, tarsi einate kartu su juo. Pamėginkite ties tuo padirbėti su savimi! Tai ir vadinama vienybe su draugais.
Pažvelkite į kitus: viename jums nepatinka tai, kitame šitai. Pamėginkite anuliuoti save, sutikti su draugu, būti kartu su juo jo veiksmuose, ir išvysite, kaip tai jus praturtina, kaip su juo vienijatės. Taip ir atsiranda bendras kli/indas, kuriame pamažu atsiskleidžia Kūrėjas.
#253388

Iš 2019 m. rugsėjo 5 d. kongreso Moldovoje pamokos Nr. 0

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinės vienybės požymis

Duoti draugui

Pasinerti į žmonijos norus

Klausimas. Tarkime, norėdami tarpusavyje susivienyti grupėje pakylame virš savo prieštaravimų. Kada vyksta mūsų suartėjimas, neatsiejamai susijęs su „Įvado i kabalos mokslą“ (Pticha) supratimu?
Atsakymas. Kai tu išprašysi Kūrėjo, kad Jis imtų tau šviesti. Tiktai tada. Tai užima daug laiko. Viskas priklauso nuo bendrų pastangų.
Jeigu jūsų pastangos bendros, tai galima pakilti per labai trumpą laiką, tarsi kylanti raketa. Ji turi pirminį uždegimą, kuris su sprogimu pakelia ją į tam tikrą aukštį virš žemės, o paskui įsijungia variklis, ir raketa skrenda toliau.
Galima gana greitai susprogdinti šį uždegimą ir pasikelti virš egoizmo. O ten jau įsijungia pirminė pakopa ir einate pirmyn.
Klausimas. Tarkime, jau pakilau virš savęs, susijungiau su draugais ir neprašau, kad Jis man šviestų. Ką reiškia „išprašyti Kūrėjo, kad Jis man šviestų“?
Atsakymas. Jau esate tokios būsenos, kai kiekvienas neatskiria savęs nuo draugų? Tame egoizmo lygmenyje, kur dabar esate, jau pakilote virš šito? Viduje susijungėte taip, kad jaučiatės kaip viena bendra visuma? Jaučiate tą vidinį bendrumą, kurio anksčiau nebuvo? Jis atsirado tik dėl ryšio tarp jūsų.
Kitaip tariant, kiek kiekvienas anuliavo save, tiek visos anuliuotos asmeninės dalelės susijungia kartu ir sudaro vieną bendrą anuliaciją. Tai vadinama „virš savęs“. Šią bendrą dalį ir veikia Kūrėjas. Galite susijungti su Kūrėju, Kūrėjas – su jumis, ir imti veikti.
Ar tarpusavyje pajutote tą bendrą dalį, kurią kiekvienas tarytum išskyrė iš savęs ir sujungė su kitais? Aš tai atiduodu, noriu tame egzistuoti, atsiplėšti nuo savojo „aš“, būti toje dalyje, kuri išėjo iš manęs, ir joje noriu susivienyti su kitais. Ar ją turite?
Ar jaučiate, kaip šios dalys susijungia tarp jūsų į bendrą visumą, kaip jūs norite joje pajausti Kūrėją? Šioje bendroje, visų išskirtoje dalyje, norite duoti vienas kitam, susivienyti tam, kad duotume Kūrėjui ir pajaustumėte Jį. Visus šiuos išgyvenimus reikia kultivuoti, reikia juos nuolatos aptarinėti, atidirbinėti, jausti. Ir galiausiai jūs tai praeisite.
#244933

Iš 2019 m. balandžio 4 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Aukštesnioji nauda

Kaip veikti, jei viskas dėl savęs

Kritinis vienybės taškas

Klausimas. Ką reiškia anuliuoti save grupės atžvilgiu?
Atsakymas. Visas savo savybes nukreipti, kad tarnautum grupei, kad jos vienybėje maksimaliai būtų realizuotas Kūrėjo (davimo, meilės, ryšio, abipusiškumo) pavidalas.
Pirmasis veiksmas – kai draugai anuliuodami save vieni kitų atžvilgiu randa rato centrą. Ir tuomet anuliuodamiesi ima atskleisti Kūrėją, Jo pirminę savybę.
Klausimas. Kas motyvuoja žmogų, kuris tinkamai anuliuoja save?
Atsakymas. Tiesa, kad tik tai ir egzistuoja, o visa kita mums duota tikslingai kaip antimaterija, kad virš jos atskleistume davimo ir meilės savybę.
Klausimas. Kaip žinau, kad iš tikrųjų noriu tinkamai anuliuoti save dešimtuko atžvilgiu? Apie ką galvoju: apie Kūrėją, save, draugus, materiją? Koks turėtų būti vektorius?
Atsakymas. Tai nuolatinis darbas, kai žmogus įsivaizduoja, kaip jis džiaugiasi tuo, kad vietoj savęs ima jausti visą pasaulėdarą kaip vieną, visą grupę kaip vieną. Tai pojūtis, kad atitrūksti nuo egoizmo, kai visi susijungia kaip lygūs ir yra noras atskleisti Kūrėją.
Kūrėjas atsiskleidžia su sąlyga, kad visas dešimtukas rūpinasi ne savimi, o kitais – tai kitos pakopos būsena. Bet kai visi iš tikrųjų anuliuoja save – tai jau dešimtuko centras, jų bendras įsijungimas į jį vadinamas sėklos lašo prilipimas gimdos įsčiose. Jie jaučia, kad yra aukštesniajame parcufe, kad turi kontaktą su juo.
Klausimas. Tarkime, galiu anuliuoti save, tačiau juk neatsakau už kitų draugų tokią būseną?
Atsakymas. Tau tik atrodo, kad yra kiti draugai, kaip kad tau atrodo, kad egzistuojame. Mes egzistuojame tavyje! Todėl turi įsivaizduoti, kad visi mūsų pavidalai tavo vaizduotėje tarsi anuliavo save ir egzistuoja centre tarp mūsų. Tai ir yra tikroji realybė.
#235105

2018 m. balandžio 12 d. TV laidos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Neutralioje zonoje tarp gėrio ir blogio

Laidavimas: ištirpti visuose ir kiekviename

Amžinas variklis

Pradėdami dvasinį darbą, nejaučiame jokio ryšio su Kūrėju. Kartais iš Jo tikimės, kartais keliame Jam pretenzijas – psichologiniu lygmeniu.
O dar kabala moko mus, kad nuo Kūrėjo priklauso viskas. Žmogus viską gauna iš aukščiau – klausimas tik tas, kaip jis dalyvauja procese.
Apskritai mūsų dalyvavimas – tai prašymas ir dėkingumas. Ir todėl mums reikia kuo greičiau išvystyti jautrumą Kūrėjui, pajausti ryšį su Juo. Jis geras ir kuria gėrį, Jis sukūrė viską, viską pateikė, išskyrė mums tam tikrą „teritoriją“, kurioje galime veikti, formuodami savo kreipimąsi į Jį.
Sakoma, kad gerai žmogui melstis visą dieną. Tačiau pirmiausia reikia suprasti, kas yra „malda“. Ši sąvoka kabaloje neatitinka tradicinių įsivaizdavimų.
Pagal kabalistinę terminologiją, prašymas, kurį keliame Kūrėjui, vadinasi pažodžiui „moteriški vandenys“ (mei nukvin arba MAN). Kalbama apie kūrinio (Malchut) norą, kuris nori įsijungti į aukštesniąją pakopą (Biną), turinčią „vandens“ savybes (Šviesa Chasadim).
Galiu kreiptis į Kūrėją pavydėdamas draugams, arba nusivylęs savo jėgomis. Priežasčių būna įvairiausių – malonių ir nemalonių mano egoistiniam norui. Esant galimybei tikrinu jų norą duoti, savo požiūriu į davimą, kuris man atrodo artimas ar tolimas.
Vienaip ir kitaip, žmogui verta pasikapstyti savyje: kas būtent jį judina, kas ir kaip jį nukreipia? Kam jam reikia Kūrėjo?
Jeigu suteiksime svarbą kreipimuisi į Kūrėją, tai eisime geru, greitu keliu. Kitaip raidos mechanizmai pažadins mus savo laiku griežtais metodais.
* * *
„Dvasingumui“ reikia suteikti kuo tikslesnį apibrėžimą. Tai ne šiaip kreipimasis į Kūrėją ar grupę ir net ne svarstymas apie tai, kad nėra nieko kito, tik Jis. Daug religijų, tikėjimų ir praktikų užsiima kuo nors panašiu.
Iš tikrųjų „dvasingumas“ – tai davimas virš gavimo jėgo, tikėjimas aukščiau žinojimo. Tai kai noriu, kad mane judintų artimųjų, o ne mano paties poreikiai.
Man artimo noras užima centrinę vietą visoje kūrinijoje ir įgyja didesnę svarbą. Visas mano dvasinis ieškojimas susiveda į tai: kur slypi esminis noras kūrinijoje – „taškas širdyje“? Ir kiek jis „kalba“ manyje?
Taip aš kokybiškai einu pirmyn, kreipdamasis į Kūrėją. Juk dvasiniame pasaulyje svarbiausia – kokybė, o ne kiekybė.
Šis svarbiausias, centrinis noras išreiškiamas vienybės siekiu. Jis pažadina mus pačius ir skatina paaiškinti jį kitiems taip, kad jie galėtų jį realizuoti.
Susivieniję visi atksleidžiame abipusio davimo jėgą, kuri vadinama „Kūrėju“. Iš esmės, Jo ir prašome vienybės, ar tai būtų dešimtukas, ar daug dešimtukų, Izraelio tauta ar visa žmonija, prisijungusi prie altruistinio ketinimo.
#232923

Iš 2018 m. rugsėjo 4 d. rytinės pamokos tema „Gimimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogus ir jo aplinka

Akmeninės širdies malda

Aukščiau žinojimo – bilietas į naują pasaulį

Visas dvasinio embriono darbas – anuliuoti savo norą mėgautis – paprašyti apie tai aukštesniosios jėgos. Ir tuomet pamažu, pakopa po pakopos gausime vietoj jo norą duoti, naują formą. Mūsų darbas – parodyti norą keistis, paprašyti apie tai.
Tačiau poreikio taip keistis savyje negalime rasti, juk esame sukurti priešingi. Mums savyje būtina suformuoti naują, nebūdingą norą, o tai įmanoma tik gaunant įspūdžius vieniems iš kitų. Gavę įspūdžius iš aplinkos, kreipiamės su prašymu aukščiau, ir taip einame embriono raidos etapais.
Prašome apie tai, kaip susijungti tarpusavyje, ir taip susirenkame į vieną dvasinį organizmą. Išeitų, kad iš sėklos lašelio išauga dvasinis parcufas.

* * *
Dvasinio embriono būsena – tamsoje. Natūralu, kad embrionas auga tamsioje vietoje. Jis sutinka likti tamsoje, kad tik priliptų prie Kūrėjo, aukštesniojo, motinos.
Būdamas embriono būsenos prašau ne pakeisti mano būseną, bet mano požiūrį į ją. Esu aukštesniosios jėgos viduje, visiškai jos valdomas, ir prašau iš jos tik vieno – suteikti man galimybę priimti mano būseną kaip tobulą. Ir tai ne tam, kad man būtų gera, o tam, kad noriu sutikti su Kūrėju, aukščiau savo žinojimo.
#232857

Iš 2018 m. rugsėjo 4 d. rytinės pamokos tema „Gimimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mūsų pirmoji dvasinė pakopa

Kelias į pirmą pakopą – sunkiausias

Lengviausias ir sunkiausias veiksmas

„Embrionas“ – tai pirmoji dvasinė pakopa, įėjimas į dvasinę erdvę, aukštesniojo pasaulio, Kūrėjo pajautimas. Tai tikra revoliucija žmogui suvokiant tikrovę, jaučiant ir suprantant gyvenimą.
Žmogus pagaliau ima suprasti Kūrėjo savybes. Tačiau paties Kūrėjo negalime suvokti ir todėl tiriame Jo savybes, įspaudžiame jas savo prigimtyje.
Viena vertus, embriono būsena – sunkiausiai pasiekiama, juk įeiname į nežinomą mums tikrovę. Kita vertus, lengviausia, pati pirmutinė pakopa, kur iš mūsų be savęs anuliavimo nieko nereikalaujama. Tereikia anuliuoti save tarsi visai neegzistuoji, it vaisius motinos kūne.
Ir tada imame vystytis, patiriame daugybę būsenų per „devynis nėštumo mėnesius“, kuomet Malchut anuliuoja save devynių pirmųjų sfirų atžvilgiu, pereina per tris skirsnius: NECHI-CHAGAD-CHABAD. Žmogus vis labiau anuliuoja save tarsi nebylys neklausdamas ir visur sutikdamas su aukštesniosios pakopos valdžia. Taip eina pirmyn.
Šis procesas gali būti labai greitas, o gali būti, kad devyni nėštumo mėnesiai išsitęs į daugybę mėnesių. Svarbiausia pasistengti įsivaizduoti, ką reiškia būti dvasiniu embrionu, visur save anuliuojant.
Esu aukštesnėje pakopoje: Kūrėjas – tai viskas, „Nėra nieko kito, tik Jis“. Tai mano pirmasis aukštesniosios jėgos suvokimas, kai suprantu, kad iš tiesų be jos nieko nėra ir įsivaizduoju esąs jos viduje. Visas mano protas ir širdis, visa, kas vyksta su manimi, yra aukštesniosios jėgos rankose, o aš tik anuliuoju save.
Tai pats lengviausias dvasinis veiksmas iš visų, kuriuos vėliau teks atlikti esant „maitinimo“ (jėnika) ir „brandos“ (gadlut) būsenų. Ten prireiks mūsų aktyvaus darbo, kad taptume panašūs į Kūrėją ir imtume duoti.
Dabar tai tik savęs anuliavimas. Gal mums ir tenka įveikti kliūtis, sunkumus, išblaškančias pagundas, tačiau tik anuliuojant save, kol visiškai neanuliuosime savo egoizmo pačiu mažiausiu laipsniu.
Visose kitose pakopose jau reiks ir apribojimo, ir ekrano, ir atspindėtos Šviesos. Prasidės darbas ties noru mėgautis siekiant jį paversti noru duoti.
#232860

Iš 2018 m. rugsėjo 4 d. rytinės pamokos tema „Gimimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Laisvas davimo veiksmas

Prašykite Kūrėjo!

Dvasinis judėjimas pirmyn

Klausimas. Ar yra atlygis, atitinkantis įdėtas pastangas?
Atsakymas. Dvasiniame pasaulyje atlygis duodamas už pastangas, bet ne tokia forma, kaip įprasta mūsų pasaulyje: reikalauju didesnio atlygio už mažesnes pastangas, o tu, kaip šeimininkas, siūlai man mažesnį užmokestį už didesnes pastangas. Ir taip deramės, sutariame ir ties kažkuo sustojame.
Esmė ta, kad dvasiniame pasaulyje dirbu prieš aukštesniąją Šviesą. Priklausomai nuo to, kiek supanašėju su ja, ji įeina į mane, tai ir yra atlygis. Čia negali būti jokių mainų, teisingų ar neteisingų sprendimų, veiksmų ir pasekmių. Viskas – tiksliai pagal gamtos dėsnius.
Klausimas. Tuomet kaip suprasti prieštaravimą „įdėjau pastangų – ir radau“?
Atsakymas. Turima omenyje, kad tiksliai nežinau, kokią Šviesą iš anksto gausiu, nes niekada anksčiau jos nejaučiau. Tas suvokimas, kurį atskleisiu, man dabar yra paslaptis. Žinau, kad bus, bet negaliu pasakyti, kas tiksliai ir kaip, nes dar nesu pasiruošęs, neturiu jokių „priemonių“, kur galėčiau gauti šią informaciją, šį pojūtį ir pasakyti: „Štai kur einu!“
Žinau, kad einu į kitą, aukštesnę, davimo, stipresnio ryšio sistemoje pakopą, kuri vadinama meile. Meilė – tai priklausomybė sistemos viduje.
Jei bet kuri mūsų sukurta sistema (tarkime, kondensatoriai, varžos, ritės ir kt.) veikia tinkamai, tuomet sakome, kad ji yra tarpusavio meilėje, t. y., visiškai suprantanti tarpusavio programą, ryšį. Čia yra tas pats.
Klausimas. Vadinasi stengiuosi anuliuoti save ir galvoti apie kitus?
Atsakymas. Savęs anuliavimas yra privalomas, priešingu atveju neįsijungsiu į sistemą.
Komentaras. Bet nežinau, kada gausiu atlygį už tai.
Atsakymas. Įsijungimas į sistemą ir yra atlygis. Įsivaizduokite, kad yra visiškai tarpusavyje susijusi sistema, kurioje viskas vyksta gyvu analoginiu režimu. Jei prisijungsiu prie jos, tai egzistuosiu joje. O egzistavimas joje ir yra mano atlygis.
Jei dar nesu joje, turiu dirbti su savimi, kad prisijungčiau prie jos, kad integraliai susisiečiau su ja. Tai mano darbas.
Klausimas. Tarkim, įdėjau pastangų. Bet kada prisijungsiu prie sistemos vis dar lieka man paslaptis?
Atsakymas. Neįmanoma pasakyti, nes net nežinau, ką man vis dar reikia padaryti, kad visiškai integruočiausi į šią sistemą. Iš visų kondensatorių, varžų, ričių ir tūkstančių kitų elementų, tiksliai nežinau, ką man reikia paimti, kad pasikeisčiau, kad prisijungčiau prie jų. Tiesiog turiu anuliuoti save, kad jie suformuotų mane pagal save.
Iš esmės, mūsų užduotis – anuliuoti savo „aš“. Tegu likusi schemai, elektroninė ar žmogiškoji – nesvarbu kokia, pati pritaiko mane prie savęs, tiesiog atsiduodu jai. Tai yra pirmojo apribojimo (Cimcum Alef) sąlyga.

#231403

Iš 2018 m. balandžio 22 d. pamokos rusų k. 

Daugiau šia tema skaitykite:

Nematomas apdovanojimas

Veiksmas ir yra atlygis

Kaip puodas gali tapti puodžiumi

Klausimas. Kas yra „rato centras“?
Atsakymas. Rato centras – tai būsena, kai visiškai anuliuojame savo egoizmą, savąjį „aš“ ir sujungiame taškus širdyje, savo siekius, nukreiptus ne į save.
Klausimas. Kaip pirmąsyk į ratą sėdęs žmogus gali anuliuoti savo egoizmą?
Atsakymas. Niekaip. Jis klausysis kitų, dalyvaus drauge kaip kūdikis, kurį laiko ant rankų.
Žmonių visuomenė itin marga ir reikia priimti visus.

Iš 2017 m. spalio 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dešimt žmonių ir Kūrėjas tarp jų

Grupės centras – vienalytė masė

Savęs anuliavimo menas