Pateikti įrašai su aplinka žyme.


Kaip pajausti savo knygą?

Kabalistiniai šaltiniai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Ko palinkėtumėte kabalistinių knygų skaitytojams, nes tarp jų, sakėte, yra ir lyrikų, ir fizikų? Iš didžiulės knygų įvairovės vis dėlto sunku išsirinkti. Kaip pajausti savo knygą?
Atsakymas: Žmogus turi suprasti, kas jį traukia: „lyrika“ ar „fizika“. Tai labai rimta, nes kabala atskleidžia mokslinį-jausminį požiūrį į pasaulį – į tai, iš ko esame sudaryti.
Iš esmės pirmiausia jaučiame pasaulį, po to bandome jį įsprausti į tam tikrą formatą, paaiškinti, rašyti formules ir t. t. Į tai reikia atsižvelgti.
Visų pirma patarčiau išstudijuoti mano pirmąją knygą „Aukštesniųjų pasaulių suvokimas“. Ji jausmingesnė ir atskleidžia žmogui, kur jis eina, kad neturėtų jokių iliuzijų.
Vėliau nuo jausmingos knygos pereičiau prie tikresnio „Įvado į kabalos mokslą“ su brėžiniais ir paveikslėliais.
Tačiau pagrindinis dalykas, kurio reikia, yra noras!
Klausimas: Kur jį gauti?
Atsakymas: Niekur negausite. Turite patekti į aplinką, kuri tuo domisi, ir būti joje. Iš jos ir gausite norą. Laukiame jūsų.

#279093

Iš 2019 m. spalio 22 d. pokalbio „Klausimai apie kabalistines knygas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kad jausmai susilietų su protu

Kabala – lyrikos ir pragmatikos junginys

Pirmasis kabalos mokslo vadovėlis

Komentarų nėra

Pabandyk ir įsitikink!

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Žmogus sutiks suartėti su kitais tik matydamas kokios nors naudos sau. Žinoma, geriau, kad tai būtų dvasinė nauda: aukštesniosios jėgos, kito egzistavimo lygmens atskleidimas. Niekas kitas negalės jo įtikinti?
Atsakymas: Gali padėti visuomenė, teisingai nukreipdama į tikslą.
Klausimas: Gal pakanka pasakyti, kad gerai gyvensi ir verta pabandyti?
Atsakymas: Niekas tuo nepatikės. Žmogus tai turi jausti atitinkamoje visuomenėje. Tik taip galės įsitvirtinti ryšio ir brolybės santykiuose su kitais, iki meilės. Tada iš tikrųjų pajaus naują egzistavimo lygmenį.
Klausimas: Įdomu, kad žmogus pasirengęs netgi mirti dėl ateities gyvenimo. O kodėl nėra pasiruošęs vienytis su kitais dėl ateities gyvenimo?
Atsakymas: Todėl, kad netiki, nejaučia, jog tai įmanoma. Niekas nesiūlo susimąstyti, kad gamta mums tai paruošė.
Komentaras: Bet šiandien visi – nuo politikų iki filosofų – kalba apie susivienijimą, abipusį laidavimą.
Atsakymas: Tiesiog kalba, bet niekas netikrina.
Komentaras: Įdomiausia, kad niekas neįrodė, jog egzistuoja Dievas ir patenkame į rojų, o žmonės vis tiek tuo tiki.
Atsakymas: Tai jų reikalas, ką tikėti. Beprasmiška įrodinėti, juk visi remiasi savo egoistine prigimtimi. Atitinkamai pagal tai žmogus kuria savo pasaulį, išgyvena įvairias problemas. Ir atsiranda kabalos mokslas, kuris sako: „Problema išsprendžiama pakylant aukščiau to pasaulio, kurį sukūrei.“
Komentaras: Bet žmonės netiki.
Atsakymas: Nereikia nieko tikėti! Pabandyk ir įsitikink! Tik taip šitai veikia.
Bandydami kartu su grupės draugais imate matyti, kad tai veikia, kaip tik taip galėsite apskritai egzistuoti gamtoje, iš pradžių mažoje, o paskui vis didesnėje aplinkoje. Darote įtaką vieni kitiems, atliekate veiksmus, kurie pritraukia Šviesą. Ji jus keičia ir tampate kitokiais.

#275527

Iš 2020 m. spalio 16 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip patikėti, kad yra gyvenimas kitame lygmenyje?

Kūrėjo žaidimų tikslas

Kas mums trukdo pajausti sielą

Komentarų nėra

Gerbti aplinką

Ateities visuomenė

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras: Nuolat sakote, kad žmonijos problemos kyla dėl to, kad nesame vieningi. Tačiau žmonės negali suprasti, kodėl jų ryšys gali kaip nors stabdyti žemės drebėjimą ar koronavirusą.
Atsakymas: Tai paaiškinti nėra lengva. Reikalinga tinkama aplinka. Kai tave supantys žmonės galvoja tam tikru būdu, ir pats neišvengiamai imi taip pat galvoti. Taip esame sukurti.
Iš esmės esame viena sistema, vadinama „Adomu“. Todėl tai, ką supanti mane visuomenė priima kaip tiesą, galiausiai irgi priimsiu kaip tiesą.
Klausimas: Patarkite, be aplinkos, koks dar veiksnys vysto, motyvuoja?
Atsakymas: Giliai mąstyti. Ne daugiau.
Klausimas: Ką tiksliai žmogus turėtų daryti aplinkoje? Kokia tai technika?
Atsakymas: Technika labai paprasta. Jei noriu pakeisti savo siekius į naujus, jie turi būti reikalingi, svarbūs tiems žmonėms, kuriuos gerbiu. Ir tada bus labai lengva pakeisti savo kryptį.
Komentaras: Taigi esmė yra ne pati aplinka, o kiek ją vertinu. Jei žmonės man yra svarbūs, jie man darys įtaką.
Atsakymas: Jie gali būti visiškai paprasti, niekuo neišsiskiriantys žmonės. Tarkime, mano mažasis sūnus ar anūkas nori užsiimti kuo nors, kas jam įdomu, nori nenori tai tampa įdomu ir man, pradedu gerbti ir girti jo veiklą.
Klausimas: O jei žmogus neranda tokių svarbių žmonių, iš kurių galėtų pasisemti energijos, ar reikia juos dirbtinai išaukštinti?
Atsakymas: Taip. Žmogus turi susirasti tokią aplinką, kuri vis dėlto užsiimtų tuo, kas jam būtina. Kabaloje taip ir pasakyta: jei nori būti geras siuvėjas, turi patekti į siuvėjų kompaniją, kurie gerbia savo darbą ir specialybę. Ir pamatysi, kad tai prilimpa prie tavęs.

#273597

Iš 2020 m. rugpjūčio 28 d. TV laidos „Valdymo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas tai yra integralaus auklėjimo metodika?

Motyvacija – skatinimas veikti

Žmonija – vieninga sistema

Komentarų nėra

Ar gali žmogus laisvai rinktis?

Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Mūsų prigimtis – tai egoizmas, kuris veikia pagal programą „maksimalus malonumas su minimaliomis energijos sąnaudomis“. Tikriausiai šiuose rėmuose turime tam tikrą pasirinkimą. Bet jis nėra laisvas, nes vis tiek yra ribos.
Pavyzdžiui, galiu pasakyti, kad dabar renkuosi gerti kavą ar arbatą. Bet esmė ta, kad šis sprendimas jau priimtas kai kuriomis iš anksto numatytomis sąlygomis.
Ar gali žmogus laisvai rinktis?
Atsakymas: Ne. Absoliučiai.
Pasak kabalos, vienintelis dalykas, ką galime, – tai daryti įtaką mus formuojančiai aplinkai. Negalime betarpiškai savęs veikti, bet galime rinktis aplinką ir daryti jai įtaką, kad ji būtų tokia, o ne kitokia. Turima omenyje, kad aplinkoje – labai daug faktorių. Kaip jie paveiks mus, tokie ir būsime.
Klausimas: Sakykime, yra turtingų žmonių, siunčiančių savo vaikus mokytis į Oksfordą. Jie tarsi renkasi tą aplinką. Bet ar tai pasirinkimas?
Atsakymas: Taip, tai tam tikras pasirinkimas.
Klausimas: Vėlgi, ribotas. O mane domina, ar apskritai žmogus turi galimybę rinktis neutraliai?
Atsakymas: Ne. Pagal kokius duomenis jis pasirinks neutraliai? Turėtų būti pirminiai parametrai.
Klausimas: Ką tada reiškia, kad jis renkasi aplinką? Tai irgi nėra pasirinkimas.
Atsakymas: Ne, vis dėlto tai – tam tikras pasirinkimas iš kelių galimų variantų. Galbūt nežinome, kodėl jis pasirinko būtent tai. Iš vidaus pajuto tam tikras aplinkybes, hormonus, genus ir kita.
Šiaip ar taip, vis tiek nesame laisvi. Laisvi esame tik per atitinkamą aplinką nukreipdami save į teisingesnį tikslą iš visų galimų.
O jeigu ne, galiu rinktis ir kitą aplinką, pavyzdžiui, nusikaltėlius, banditus, ir taip sukurti visai kitokią savo ateitį.

#268711

Iš 2020 m. gegužės 7 d. TV laidos „Postkoronaviruso epocha“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mano aplinka šiandien – aš rytoj

Kur slypi valios laisvė

Kuo pasireiškia valios laisvė?

Komentarų nėra

Nuo ko priklauso motyvacija gyventi ir dirbti?

Klausimai ir atsakymai

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras: Motyvaciją lemia du veiksniai: žmogaus sėkmės vertinimas ir svarbos pasiekti tikslą matas. Jei žmogus nemato galimybės tapti sėkmingam, neras savyje energijos atlikti šį darbą.
Atsakymas: Atsižvelgiama į tris motyvacijos rūšis: ketinimo, gavimo ir atlikimo. Todėl žmogus turi ne šiaip matyti ateitį, bet matyti aiškiai, konkrečiai, išmokti analizuoti ją, skirstyti dalimis ir vėl jungti. Jis turi suprasti, kaip ateis į tą ateitį.
Motyvacija pati savaime – tai tiesiog žodis. Ir ėmus perteikti ją formulėmis, grafikais, lentelėmis, projektais prasideda rimtas darbas.
Klausimas: Kitaip tariant, žmogus, žvelgdamas į ateitį, turi matyti naudą iš kokio nors veiksmo?
Atsakymas: Būtinai, juk tai jį motyvuoja. Mūsų prigimtis taip sukurta, kad negalime dirbti be naudos sau.
Klausimas: Kodėl taip sukurta gamtos, kad yra nemotyvuotų žmonių? Net gyventi nėra motyvacijos. Kokia priežastis?
Atsakymas: Tai priklauso nuo sielos šaknies. Kitaip nepasakysi. Yra žmonių, kurie nori gyventi, o yra tokių, kurie iš pradžių nenori. Viskas priklauso tik nuo to, kiek žmogus mato savo ateitį ir save joje.
Klausimas: Ar galėtumėte žmogui be motyvacijos gyventi kaip nors ją suteikti?
Atsakymas: Niekam nieko negaliu duoti. Tegaliu padėti žmogui išvystyti savyje motyvaciją.
Klausimas: Nejau pats žmogus įstengs pats išvystyti savyje šį gabumą?
Atsakymas: Po truputį, pamažu – taip. Negalima jam pasakyti: „Štai, veik“, nes jis neturi jėgų dirbti su savimi. Bet pamažu gali to pasiekti. Viskas iš esmės priklauso nuo aplinkos, kurioje jis yra.
Klausimas: Kartais motyvacija staiga dingsta ir taip pat netikėtai atsiranda. Ar galima ją valdyti?
Atsakymas: Pasitelkus aplinką galima. Aplinka – tai žmonės, knygos – viskas, iš ko žmogus gali gauti jėgų.

#273449

Iš 2020 m. rugpiūčio 28 d. TV laidos „Valdymo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ryšys tarp norų vystymosi ir motyvacijos

Motyvacija – skatinimas veikti

Svarbiausia motyvacija gyvenime

Komentarų nėra

Atskleisti gyvenimo prasmę

Gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Jei žmogus supranta, kad egzistuoja be prasmės gyvenime, tačiau kol kas nejaučia poreikio jos pasiekti, kaip jam žengti žingsnį ir panorėti tos prasmės, tarsi valdytume savo likimą? Kaip iš vienos būsenos pereiti prie kitos?
Atsakymas: Tai įmanoma tik pasitelkus tinkamą aplinką. Niekaip kitaip.
Kabalos mokslas aiškina, kad jeigu žmogus įeina į ypatingą žmonių grupę, kurie domisi, kaip suvokti gyvenimo prasmę, kaip pakilti į aukštesnį gyvenimo lygmenį, aukščiau šio pasaulio, į sistemą valdančią mūsų gyvenimą, tuomet jis gali tai atkleisti ir dar gyvendamas mūsų pasaulyje pasiekia dvasinį pasaulį.

#275784

Iš 2020 m. gruodžio 7 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo prasmė – čia ir dabar

Kokia gyvenimo prasmė ir kam gyventi?

Kokia gyvenimo prasmė

Komentarų nėra

Kabalistiniai metodai pakelti motyvaciją

Kabalos mokymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Ar yra ypatingi kabalistiniai metodai, kaip motyvuoti?
Atsakymas: Žmogų reikia patalpinti į aplinką, vertinančią tą tikslą, kurį norite jam įskiepyti, ir kad tame kolektyve jis būtų apsuptas jo gerbiamų žmonių. Tuomet jie pakels jo motyvaciją.
Iš esmės, jei žmogus yra aplinkoje, kurią ne itin gerbia, tai galima dirbtinai kelti kolektyvo narių svarbą ir tuomet jie vis dėlto jį paveiks.

#273884

Iš 2020 m. rugpjūčio 28 d. TV laidos „Vadovavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalisto motyvacija

Motyvacija – skatinimas veikti

Mano aplinka šiandien – aš rytoj

 

Komentarų nėra

Kur slypi laisvas pasirinkimas?

Koronavirusas, Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kaip dabartinė pandemija paveiks mūsų vystymąsi? Ar ji skatina žmogaus laisvą valią? Mes matome, kad ji tarsi atima iš jo pasirinkimą, juk elgiamės pagal išorines aplinkybes. Kur gi čia yra laisvė?
Atsakymas: Mes ir neturėjome laisvo pasirinkimo, juo niekada nesivadovavome ir veikėme tik dėl savo egoizmo. Priimdami vienokius ar kitokius apribojimus, kuriuos mums primetė aplinka, mes veikėme tik varomi mūsų egoizmo, kad pripildytume ir patenkintume jį kiekvieną akimirką.
Komentaras: Anksčiau buvo nors laisvės pasirinkimo iliuzija.
Atsakymas: Tiesa, iliuzija dingo. Bet būtent dėl to, kad jos nėra, mes gavome galimybę pasiekti tikrą laisvą pasirinkimą. Tai yra pakilimas aukščiau mūsų egoizmo, kuris sukausto mūsų rankas, kojas ir neleidžia jokiu būdu būti laisviems. Kitaip tariant, laisvas pasirinkimas – tai, visų pirma, laisvė nuo savo egoistinės prigimties, kuri mums suteikta iš aukščiau.
Klausimas: Kodėl daugelyje šaltinių yra rašoma, kad valios laisvė slypi teisingos aplinkos pasirinkime?
Atsakymas: O tai jau yra įrankis. Jei aš manau, kad privalau išsilaisvinti iš mane spaudžiančio egoizmo, tai ieškau, kokiomis priemonėmis galiu tai pasiekti. Pasirodo, kad tai galima padaryti tik sukūrus tinkamą aplinką, kuri teisingai veiktų mane.
Klausimas: Bet kurioje egoistinėje visuomenėje gavimas iš jos man teikia malonumą, o davimas visuomenei sukelia nepasitenkinimą. Aš nenoriu jai duoti arba noriu duoti tiek, kiek iš jos gaunu. Bet staiga visuomenėje pradeda keistis vertybės, ir man sako, kad duoti – tai gerai. Ir aš pradedu dirbti tarsi prieš savo egoizmą. Tai ir yra laisvas pasirinkimas, apie kurį jūs sakote?
Atsakymas: Laisvės pasirinkimas, tai mano sąlytis su teisinga aplinka, kurioje davimo savybė laikoma aukščiausia, dominuojančia gavimo savybės atžvilgiu.
Tada, įsijungdamas į šią visuomenę kaip mažas vaikas, užmerkęs akis, pasiduodamas jai, aš galiu pakeisti savyje šiuos du lygius, kad davimo savybė man būtų svarbesnė, geresnė, didingesnė, lyginant su gavimo savybe.
Klausimas: Vadinasi, viena vertus, aš einu prieš tikruosius savo polinkius gauti. Kita vertus, visuomenė man suteikia tam tikras vertybes, kurios man sako, kad verta jai duoti. Ir šis konfliktas pateikia man tam tikrą veiksmų spektrą, kur aš laisvas rinktis?
Atsakymas: Visiškai teisingai.
#268221

Iš 2020 m. balandžio 30 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie valios laisvę

Virusai sustojo į eilę

Valios laisvės beieškant, III dalis

Komentarų nėra

Styvas Džobsas – gyvenimo filosofija

Gyvenimo prasmė, Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras: Gatvėje pakalbintas paprastas žmogus turbūt nežinos nei išminčių, nei tikriausiai karaliaus Saliamono vardų. Tačiau Styvas Džobsas jam bus žinomas. Tai – „Apple“ įkūrėjas, žmogus, daug nuveikęs mūsų pasauliui. Norėčiau, kad kabalisto požiūriu paaiškintumėte keletą jo citatų.
Citata: „Manau, kad žmogaus savybes lemia jo aplinka, o ne paveldimumas“.
Atsakymas: Visiškai teisingai. Paveldimumas yra atspirties taškas. Bet iš esmės viską lemia aplinka.
Klausimas: Vadinasi, aplinka gali pakeisti paveldimumą?
Atsakymas: Nematau nieko neigiamo paveldimume, net jei jis blogas. Aplinka formuoja žmogų. Ji paima žmogų tarsi į spaustuvus ir apdoroja jį, kaip tekinimo staklėse. Gaunamas visiškai naujas produktas.
Klausimas: Vadinasi, nesu laisvas?
Atsakymas: Ne. Niekaip! Yra pradinės savybės, tačiau aplinka žino, kaip su jomis dirbti ir daro iš žmogaus tai, ko reikia.
Klausimas: Ar aš ieškau aplinkos, ar aplinka mane randa?
Atsakymas: Iš esmės nei tu, nei aplinka, tai nulemta iš viršaus, aukštesniojo tikslo.
Komentaras: „Vengti klaidų reiškia gyventi nepilnavertį gyvenimą“.
Atsakymas: Iš esmės, visas mūsų gyvenimas susideda tik iš klaidų, ir kai kiekviename žingsnyje suvokiame šias klaidas, einame teisingai.
Klausimas: Vadinasi, mes po kiekvieno žingsnio ką nors pataisome ir vis tiek klystame?
Atsakymas: Žinoma. Mes vien tik klystame! Bet nuo pat pradžių kiekviename žingsnyje atskleidžiame savo blogąją prigimtį ir kiekviename žingsnyje bandome ją ištaisyti.
Klausimas: Ar būtent todėl, kad mūsų prigimtis egoistinė, kiekvienas mūsų žingsnis – klaida?
Atsakymas: Kiekvienas mūsų žingsnis iš anksto yra klaida, tačiau nuo mūsų priklauso, kaip ją paversti pilnaverte, t. y., suklysti taip, kad išmoktume.
Komentaras: „Jūsų laikas yra ribotas, nešvaistykite jo gyvendami kažkieno kito gyvenimą“.
Atsakymas: Tai teisinga. Surasti save, savo liniją ir eiti tik ja, niekada nepasiduoti kitų nuomonei, filosofijai, idėjoms – tai labai svarbus žmogaus uždavinys. Bet manau, kad tai skirta tik vienetams. Kad neperimtum kitų žmonių idėjų ir jomis nesivadovautum, tam reikia daug patirties.
Patirti – tai analizuoti, apdoroti savyje, spręsti, bijoti, keltis, kilti, kristi. Vadinasi, tai turi būti žmogus, visą laiką reikalaujantis iš gyvenimo vidinės prasmės.
Komentaras: Styvas Džobsas vadovavosi tokiu posakiu: „Niekada negali žinoti, ko ieškai, kol to nesurandi“.
Atsakymas: Tikrai taip. Ir tik radęs iš tikrųjų suprasi, ko ieškojai. Jei iš anksto žinotume, ko ieškoti, tai net nereikėtų to ieškoti.
Klausimas: O kabalistas ieško? Ar jis turi ko ieškoti?
Atsakymas: Kabalistas ieško tik vieno dalyko – šuolio į Kūrėją. O kas nutiks, nesvarbu. Svarbiausia – priartėti. Ir tai yra vienintelė jo užduotis.
Komentaras: O kai taip nutinka, paaiškėja, kad jis viską suprato visiškai kitaip?
Atsakymas: Žinoma! Tai nesvarbu, jam apskritai visai nekyla šis klausimas! Jis neužsako sau ateities – koks nori būti ir kaip jaustis. Ne! Tik priartėti prie Kūrėjo.
#270229

Iš 2020 m. gegužės 25 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Žmogus – sociali būtybė

Egoizmo vystymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kaip jūs suvokiate apibrėžimo, kad žmogus yra egoistinis socialinis gyvūnas, prasmę?
Atsakymas: Egoizmą mums suteikia gamta, o norint realizuoti ego, žmogui reikia visuomenės. Todėl jis yra sociali būtybė.
Klausimas: Yra buvę atvejų, kai vaikas, mažas patekęs į vilkų ar kitų gyvūnų būrį, vėliau nebegalėjo pritapti prie gyvenimo žmonių visuomenėje ir tapti visaverčiu žmogumi. Kuo ypatinga mūsų aplinka, dėl kurios esame žmonės?
Atsakymas: Žmogaus aplinkoje iš kartos į kartą mes kuriame naujus komutacijos dėsnius ir pradedame save transformuoti taip, kad taptume visuomenės vaikais. Kadangi tai yra dirbtinė mūsų būsena, gyvūnai negali patekti į mūsų bendruomenę. Jie gali gyventi šalia mūsų ir kažkaip užimti savo vietą, jausdami savo mažą egoistinį lygmenį ir suprasdami, kas jiems naudinga, o kas ne. O žmogus, įpratęs suvokti aplinką kaip gyvūnų bendruomenę, gimęs ar augęs tarp gyvūnų, praranda gebėjimą prisitaikyti prie žmonių visuomenės. Todėl vaiką turi auklėti žmonės. Iš gamtos gauti instinktai negali kompensuoti ryšio su socialine aplinka, į kurią jis vėliau patenka. Kad ir koks žmogus pats būtų, bet jei jis nesukūrė socialinių ryšių tiesiogine prasme nuo pat gimimo, jausdamas savo motiną, šeimą ir pan., jis nebegalės jų iki galo realizuoti.
#267776

Iš 2020 m. balandžio 30 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kuo prigimtinis egoizmas skiriasi nuo žmogiškojo?

Žmogus – dvasinė būtybė ar gyvūnas?

Mano aplinka šiandien – aš rytoj

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai