Pateikti įrašai su aplinka žyme.


Ar gali žmogus laisvai rinktis?

Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Mūsų prigimtis – tai egoizmas, kuris veikia pagal programą „maksimalus malonumas su minimaliomis energijos sąnaudomis“. Tikriausiai šiuose rėmuose turime tam tikrą pasirinkimą. Bet jis nėra laisvas, nes vis tiek yra ribos.
Pavyzdžiui, galiu pasakyti, kad dabar renkuosi gerti kavą ar arbatą. Bet esmė ta, kad šis sprendimas jau priimtas kai kuriomis iš anksto numatytomis sąlygomis.
Ar gali žmogus laisvai rinktis?
Atsakymas: Ne. Absoliučiai.
Pasak kabalos, vienintelis dalykas, ką galime, – tai daryti įtaką mus formuojančiai aplinkai. Negalime betarpiškai savęs veikti, bet galime rinktis aplinką ir daryti jai įtaką, kad ji būtų tokia, o ne kitokia. Turima omenyje, kad aplinkoje – labai daug faktorių. Kaip jie paveiks mus, tokie ir būsime.
Klausimas: Sakykime, yra turtingų žmonių, siunčiančių savo vaikus mokytis į Oksfordą. Jie tarsi renkasi tą aplinką. Bet ar tai pasirinkimas?
Atsakymas: Taip, tai tam tikras pasirinkimas.
Klausimas: Vėlgi, ribotas. O mane domina, ar apskritai žmogus turi galimybę rinktis neutraliai?
Atsakymas: Ne. Pagal kokius duomenis jis pasirinks neutraliai? Turėtų būti pirminiai parametrai.
Klausimas: Ką tada reiškia, kad jis renkasi aplinką? Tai irgi nėra pasirinkimas.
Atsakymas: Ne, vis dėlto tai – tam tikras pasirinkimas iš kelių galimų variantų. Galbūt nežinome, kodėl jis pasirinko būtent tai. Iš vidaus pajuto tam tikras aplinkybes, hormonus, genus ir kita.
Šiaip ar taip, vis tiek nesame laisvi. Laisvi esame tik per atitinkamą aplinką nukreipdami save į teisingesnį tikslą iš visų galimų.
O jeigu ne, galiu rinktis ir kitą aplinką, pavyzdžiui, nusikaltėlius, banditus, ir taip sukurti visai kitokią savo ateitį.

#268711

Iš 2020 m. gegužės 7 d. TV laidos „Postkoronaviruso epocha“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mano aplinka šiandien – aš rytoj

Kur slypi valios laisvė

Kuo pasireiškia valios laisvė?

Komentarų nėra

Nuo ko priklauso motyvacija gyventi ir dirbti?

Klausimai ir atsakymai

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras: Motyvaciją lemia du veiksniai: žmogaus sėkmės vertinimas ir svarbos pasiekti tikslą matas. Jei žmogus nemato galimybės tapti sėkmingam, neras savyje energijos atlikti šį darbą.
Atsakymas: Atsižvelgiama į tris motyvacijos rūšis: ketinimo, gavimo ir atlikimo. Todėl žmogus turi ne šiaip matyti ateitį, bet matyti aiškiai, konkrečiai, išmokti analizuoti ją, skirstyti dalimis ir vėl jungti. Jis turi suprasti, kaip ateis į tą ateitį.
Motyvacija pati savaime – tai tiesiog žodis. Ir ėmus perteikti ją formulėmis, grafikais, lentelėmis, projektais prasideda rimtas darbas.
Klausimas: Kitaip tariant, žmogus, žvelgdamas į ateitį, turi matyti naudą iš kokio nors veiksmo?
Atsakymas: Būtinai, juk tai jį motyvuoja. Mūsų prigimtis taip sukurta, kad negalime dirbti be naudos sau.
Klausimas: Kodėl taip sukurta gamtos, kad yra nemotyvuotų žmonių? Net gyventi nėra motyvacijos. Kokia priežastis?
Atsakymas: Tai priklauso nuo sielos šaknies. Kitaip nepasakysi. Yra žmonių, kurie nori gyventi, o yra tokių, kurie iš pradžių nenori. Viskas priklauso tik nuo to, kiek žmogus mato savo ateitį ir save joje.
Klausimas: Ar galėtumėte žmogui be motyvacijos gyventi kaip nors ją suteikti?
Atsakymas: Niekam nieko negaliu duoti. Tegaliu padėti žmogui išvystyti savyje motyvaciją.
Klausimas: Nejau pats žmogus įstengs pats išvystyti savyje šį gabumą?
Atsakymas: Po truputį, pamažu – taip. Negalima jam pasakyti: „Štai, veik“, nes jis neturi jėgų dirbti su savimi. Bet pamažu gali to pasiekti. Viskas iš esmės priklauso nuo aplinkos, kurioje jis yra.
Klausimas: Kartais motyvacija staiga dingsta ir taip pat netikėtai atsiranda. Ar galima ją valdyti?
Atsakymas: Pasitelkus aplinką galima. Aplinka – tai žmonės, knygos – viskas, iš ko žmogus gali gauti jėgų.

#273449

Iš 2020 m. rugpiūčio 28 d. TV laidos „Valdymo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ryšys tarp norų vystymosi ir motyvacijos

Motyvacija – skatinimas veikti

Svarbiausia motyvacija gyvenime

Komentarų nėra

Atskleisti gyvenimo prasmę

Gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Jei žmogus supranta, kad egzistuoja be prasmės gyvenime, tačiau kol kas nejaučia poreikio jos pasiekti, kaip jam žengti žingsnį ir panorėti tos prasmės, tarsi valdytume savo likimą? Kaip iš vienos būsenos pereiti prie kitos?
Atsakymas: Tai įmanoma tik pasitelkus tinkamą aplinką. Niekaip kitaip.
Kabalos mokslas aiškina, kad jeigu žmogus įeina į ypatingą žmonių grupę, kurie domisi, kaip suvokti gyvenimo prasmę, kaip pakilti į aukštesnį gyvenimo lygmenį, aukščiau šio pasaulio, į sistemą valdančią mūsų gyvenimą, tuomet jis gali tai atkleisti ir dar gyvendamas mūsų pasaulyje pasiekia dvasinį pasaulį.

#275784

Iš 2020 m. gruodžio 7 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo prasmė – čia ir dabar

Kokia gyvenimo prasmė ir kam gyventi?

Kokia gyvenimo prasmė

Komentarų nėra

Kabalistiniai metodai pakelti motyvaciją

Kabalos mokymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Ar yra ypatingi kabalistiniai metodai, kaip motyvuoti?
Atsakymas: Žmogų reikia patalpinti į aplinką, vertinančią tą tikslą, kurį norite jam įskiepyti, ir kad tame kolektyve jis būtų apsuptas jo gerbiamų žmonių. Tuomet jie pakels jo motyvaciją.
Iš esmės, jei žmogus yra aplinkoje, kurią ne itin gerbia, tai galima dirbtinai kelti kolektyvo narių svarbą ir tuomet jie vis dėlto jį paveiks.

#273884

Iš 2020 m. rugpjūčio 28 d. TV laidos „Vadovavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalisto motyvacija

Motyvacija – skatinimas veikti

Mano aplinka šiandien – aš rytoj

 

Komentarų nėra

Kur slypi laisvas pasirinkimas?

Koronavirusas, Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kaip dabartinė pandemija paveiks mūsų vystymąsi? Ar ji skatina žmogaus laisvą valią? Mes matome, kad ji tarsi atima iš jo pasirinkimą, juk elgiamės pagal išorines aplinkybes. Kur gi čia yra laisvė?
Atsakymas: Mes ir neturėjome laisvo pasirinkimo, juo niekada nesivadovavome ir veikėme tik dėl savo egoizmo. Priimdami vienokius ar kitokius apribojimus, kuriuos mums primetė aplinka, mes veikėme tik varomi mūsų egoizmo, kad pripildytume ir patenkintume jį kiekvieną akimirką.
Komentaras: Anksčiau buvo nors laisvės pasirinkimo iliuzija.
Atsakymas: Tiesa, iliuzija dingo. Bet būtent dėl to, kad jos nėra, mes gavome galimybę pasiekti tikrą laisvą pasirinkimą. Tai yra pakilimas aukščiau mūsų egoizmo, kuris sukausto mūsų rankas, kojas ir neleidžia jokiu būdu būti laisviems. Kitaip tariant, laisvas pasirinkimas – tai, visų pirma, laisvė nuo savo egoistinės prigimties, kuri mums suteikta iš aukščiau.
Klausimas: Kodėl daugelyje šaltinių yra rašoma, kad valios laisvė slypi teisingos aplinkos pasirinkime?
Atsakymas: O tai jau yra įrankis. Jei aš manau, kad privalau išsilaisvinti iš mane spaudžiančio egoizmo, tai ieškau, kokiomis priemonėmis galiu tai pasiekti. Pasirodo, kad tai galima padaryti tik sukūrus tinkamą aplinką, kuri teisingai veiktų mane.
Klausimas: Bet kurioje egoistinėje visuomenėje gavimas iš jos man teikia malonumą, o davimas visuomenei sukelia nepasitenkinimą. Aš nenoriu jai duoti arba noriu duoti tiek, kiek iš jos gaunu. Bet staiga visuomenėje pradeda keistis vertybės, ir man sako, kad duoti – tai gerai. Ir aš pradedu dirbti tarsi prieš savo egoizmą. Tai ir yra laisvas pasirinkimas, apie kurį jūs sakote?
Atsakymas: Laisvės pasirinkimas, tai mano sąlytis su teisinga aplinka, kurioje davimo savybė laikoma aukščiausia, dominuojančia gavimo savybės atžvilgiu.
Tada, įsijungdamas į šią visuomenę kaip mažas vaikas, užmerkęs akis, pasiduodamas jai, aš galiu pakeisti savyje šiuos du lygius, kad davimo savybė man būtų svarbesnė, geresnė, didingesnė, lyginant su gavimo savybe.
Klausimas: Vadinasi, viena vertus, aš einu prieš tikruosius savo polinkius gauti. Kita vertus, visuomenė man suteikia tam tikras vertybes, kurios man sako, kad verta jai duoti. Ir šis konfliktas pateikia man tam tikrą veiksmų spektrą, kur aš laisvas rinktis?
Atsakymas: Visiškai teisingai.
#268221

Iš 2020 m. balandžio 30 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie valios laisvę

Virusai sustojo į eilę

Valios laisvės beieškant, III dalis

Komentarų nėra

Styvas Džobsas – gyvenimo filosofija

Gyvenimo prasmė, Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras: Gatvėje pakalbintas paprastas žmogus turbūt nežinos nei išminčių, nei tikriausiai karaliaus Saliamono vardų. Tačiau Styvas Džobsas jam bus žinomas. Tai – „Apple“ įkūrėjas, žmogus, daug nuveikęs mūsų pasauliui. Norėčiau, kad kabalisto požiūriu paaiškintumėte keletą jo citatų.
Citata: „Manau, kad žmogaus savybes lemia jo aplinka, o ne paveldimumas“.
Atsakymas: Visiškai teisingai. Paveldimumas yra atspirties taškas. Bet iš esmės viską lemia aplinka.
Klausimas: Vadinasi, aplinka gali pakeisti paveldimumą?
Atsakymas: Nematau nieko neigiamo paveldimume, net jei jis blogas. Aplinka formuoja žmogų. Ji paima žmogų tarsi į spaustuvus ir apdoroja jį, kaip tekinimo staklėse. Gaunamas visiškai naujas produktas.
Klausimas: Vadinasi, nesu laisvas?
Atsakymas: Ne. Niekaip! Yra pradinės savybės, tačiau aplinka žino, kaip su jomis dirbti ir daro iš žmogaus tai, ko reikia.
Klausimas: Ar aš ieškau aplinkos, ar aplinka mane randa?
Atsakymas: Iš esmės nei tu, nei aplinka, tai nulemta iš viršaus, aukštesniojo tikslo.
Komentaras: „Vengti klaidų reiškia gyventi nepilnavertį gyvenimą“.
Atsakymas: Iš esmės, visas mūsų gyvenimas susideda tik iš klaidų, ir kai kiekviename žingsnyje suvokiame šias klaidas, einame teisingai.
Klausimas: Vadinasi, mes po kiekvieno žingsnio ką nors pataisome ir vis tiek klystame?
Atsakymas: Žinoma. Mes vien tik klystame! Bet nuo pat pradžių kiekviename žingsnyje atskleidžiame savo blogąją prigimtį ir kiekviename žingsnyje bandome ją ištaisyti.
Klausimas: Ar būtent todėl, kad mūsų prigimtis egoistinė, kiekvienas mūsų žingsnis – klaida?
Atsakymas: Kiekvienas mūsų žingsnis iš anksto yra klaida, tačiau nuo mūsų priklauso, kaip ją paversti pilnaverte, t. y., suklysti taip, kad išmoktume.
Komentaras: „Jūsų laikas yra ribotas, nešvaistykite jo gyvendami kažkieno kito gyvenimą“.
Atsakymas: Tai teisinga. Surasti save, savo liniją ir eiti tik ja, niekada nepasiduoti kitų nuomonei, filosofijai, idėjoms – tai labai svarbus žmogaus uždavinys. Bet manau, kad tai skirta tik vienetams. Kad neperimtum kitų žmonių idėjų ir jomis nesivadovautum, tam reikia daug patirties.
Patirti – tai analizuoti, apdoroti savyje, spręsti, bijoti, keltis, kilti, kristi. Vadinasi, tai turi būti žmogus, visą laiką reikalaujantis iš gyvenimo vidinės prasmės.
Komentaras: Styvas Džobsas vadovavosi tokiu posakiu: „Niekada negali žinoti, ko ieškai, kol to nesurandi“.
Atsakymas: Tikrai taip. Ir tik radęs iš tikrųjų suprasi, ko ieškojai. Jei iš anksto žinotume, ko ieškoti, tai net nereikėtų to ieškoti.
Klausimas: O kabalistas ieško? Ar jis turi ko ieškoti?
Atsakymas: Kabalistas ieško tik vieno dalyko – šuolio į Kūrėją. O kas nutiks, nesvarbu. Svarbiausia – priartėti. Ir tai yra vienintelė jo užduotis.
Komentaras: O kai taip nutinka, paaiškėja, kad jis viską suprato visiškai kitaip?
Atsakymas: Žinoma! Tai nesvarbu, jam apskritai visai nekyla šis klausimas! Jis neužsako sau ateities – koks nori būti ir kaip jaustis. Ne! Tik priartėti prie Kūrėjo.
#270229

Iš 2020 m. gegužės 25 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Žmogus – sociali būtybė

Egoizmo vystymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kaip jūs suvokiate apibrėžimo, kad žmogus yra egoistinis socialinis gyvūnas, prasmę?
Atsakymas: Egoizmą mums suteikia gamta, o norint realizuoti ego, žmogui reikia visuomenės. Todėl jis yra sociali būtybė.
Klausimas: Yra buvę atvejų, kai vaikas, mažas patekęs į vilkų ar kitų gyvūnų būrį, vėliau nebegalėjo pritapti prie gyvenimo žmonių visuomenėje ir tapti visaverčiu žmogumi. Kuo ypatinga mūsų aplinka, dėl kurios esame žmonės?
Atsakymas: Žmogaus aplinkoje iš kartos į kartą mes kuriame naujus komutacijos dėsnius ir pradedame save transformuoti taip, kad taptume visuomenės vaikais. Kadangi tai yra dirbtinė mūsų būsena, gyvūnai negali patekti į mūsų bendruomenę. Jie gali gyventi šalia mūsų ir kažkaip užimti savo vietą, jausdami savo mažą egoistinį lygmenį ir suprasdami, kas jiems naudinga, o kas ne. O žmogus, įpratęs suvokti aplinką kaip gyvūnų bendruomenę, gimęs ar augęs tarp gyvūnų, praranda gebėjimą prisitaikyti prie žmonių visuomenės. Todėl vaiką turi auklėti žmonės. Iš gamtos gauti instinktai negali kompensuoti ryšio su socialine aplinka, į kurią jis vėliau patenka. Kad ir koks žmogus pats būtų, bet jei jis nesukūrė socialinių ryšių tiesiogine prasme nuo pat gimimo, jausdamas savo motiną, šeimą ir pan., jis nebegalės jų iki galo realizuoti.
#267776

Iš 2020 m. balandžio 30 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kuo prigimtinis egoizmas skiriasi nuo žmogiškojo?

Žmogus – dvasinė būtybė ar gyvūnas?

Mano aplinka šiandien – aš rytoj

Komentarų nėra

Žmogaus vystymąsi veikiantys faktoriai

Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Mus veikia daugybė duomenų. Pirma, genai ir savybės, būdingos mums iš prigimties, nesikeičia. Antra, mus veikia visuomenė. Trečia, egzistuoja išorinis poveikis, toks kaip pandemija, ekonominė krizė arba tam tikri gamtos kataklizmai, kurie gali paveikti vystymąsi vienokia ar kitokia linkme. Sakykime, jei žmogus turi polinkį į šykštumą, bet jis gyvena šalyje su aukštu pragyvenimo lygiu, tai ši savybė jam nepasireiškia. Bet ekstremaliu atveju ji gali pasireikšti. Visi šie faktoriai vienu metu veikia žmogų?
Atsakymas: Ne, to negalima pasakyti. Jie visada veikia, bet kiekvienas iš jų skirtingu laipsniu. Tai priklauso ne tik nuo žmogaus, o nuo visuomenės ir nuo istorinio laikotarpio, kuriame jis gyvena. Tai globali, aš net sakyčiau, pasaulinė programa. Todėl mums labai sunku pasakyti ką nors apibrėžto: kas nuo ko priklauso ir kada.
Klausimas: Kuris iš šių faktorių labiausiai veikia žmogaus vystymąsi?
Atsakymas: Ir tai sunku pasakyti: žiūrint, kokiu laiku, kokioje vietoje.
Klausimas: Kas labiau veikia: genai ar visuomenė?
Atsakymas: Genai. Išeiti iš jų valdžios nėra paprasta. Esmė ta, kad labai įvairialypė visuomenė gali veikti mus skirtingai. Kartu yra ir konkrečių atsitiktinumo jėgos atvejų. Tai labai sunku apskaičiuoti ir aprašyti. Baal Sulamas straipsnyje „Valios laisvė“ taip pat aprašo pakankamai bendrais bruožais, juk egzistuoja labai daug faktorių, kurie mus veikia.
#268137

Iš 2020 m. balandžio 30 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie valios laisvę

Informacinis įrašas, nulemiantis viską

Pasirinkimo laisvė, I dalis

Komentarų nėra

Treniruojamės šuoliams į aukštį virš egoizmo

Auklėjimas, vaikai, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKoronavirusas, išsiųsdamas mus namo, perkėlė į virtualią tikrovę. Palaipsniui, laikui bėgant, įprasime dirbti namuose, priprasime prie naujų virtualių santykių su bendradarbiais, bankais, valstybinėmis įstaigomis, draugais. Sukursime virtualius bendravimo ratus: artimesnius ir tolimesnius, susijusius su darbu ir laisvalaikiu.
Internete galima žaisti šachmatais, galima netgi kartu sportuoti, kiekvienam liekant namuose. Kompiuterinė programa sukuria įspūdį, kad esame kartu ir atliekame tuos pačius pratimus.
Bet kyla klausimas: juk žmonės eina į sporto klubą, norėdami pajusti aplinkos įtaką. Jei praleisiu treniruotę, sulauksiu trenerio pastabos. Treniruotėse turiu stengtis būti ne blogesnis už kitus. Kaip visa tai vyks virtualioje aplinkoje, jei būsiu namuose vienas su kompiuteriu? Nebejausiu spaudimo, buvusio fizinėje grupėje, ir nebesistengsiu kaip seniau.
Likdamas vienas savo mikrokosmose, tampu dideliu egoistu, man nebereikia su niekuo skaitytis ir niekam aiškintis. Bet tai ir gerai: taip pradedu suvokti, koks buvau egoistas. Norėdamas susisiekti su aplinka, turiu pakilti šiek tiek aukščiau savęs, virš savo egoizmo, todėl stengiuosi užmegzti ryšį su kitais.
Tai, kad atsiriboju nuo buvusių ryšių, dar nereiškia, kad tapau didesniu egoistu, nes tai darau priverstinai dėl epidemijos. Aš tolstu, vykdydamas gydytojų, Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymus, kad kam nors neperduočiau viruso ir pats neužsikrėsčiau.
Bet likęs vienas namuose gavau galimybę pamąstyti, kokia forma galiu priartėti prie kitų. Problema ta, kad nusikalstame mintyse: jei mūsų mintys apie kitus būtų geros, nebijotume koronaviruso. Jei eitume į viešumą galvodami, kaip nepakenkti kitiems ir žinotume, kaip juos apsaugoti, niekada viruso neperduotume vienas kitam. Viską lemia mintis, ketinimas.
Dabar bendraujame virtualiai, kiekvienas atsitolinęs nuo kitų. Taigi, pabandykime pajusti, kiek mums leidžiama priartėti prie savo artimo, ir ne dėl koronaviruso, o dėl kito viruso – egoizmo.
Turiu teisę naudotis savo egoizmu tik tiek, kiek nekenkiu artimui. Jei galiu priartėti nepakenkdamas, tai priartėsiu, o jei man kyla egoistinių minčių, tada priartėti negaliu. Taip galima matuoti atstumą tarp mūsų, kad suprastume, kaip toli ar arti vienas nuo kito iš tikrųjų esame. Artumas nustatomas pagal mūsų norą teikti kitiems gėrį iš širdies į širdį.
Kaip galime užtikrinti, kad vykdysime savo įsipareigojimus grupei ir laiku atvyksime į treniruotę bei kartu atliksime visus pratimus? Susitariu su savo grupės draugais, kad virtualiam susitikimui ruošimės kiekvienas gerai galvodamas apie kitus. Tada kiekvienas turi pasitikrinti, ar jam galima artintis prie tokio susibūrimo.
Jei susitarėme susitikti fiziškai, tada išeinu iš namų ir vykstu pas draugus. Ir kažkuriuo metu kelyje imu abejoti, ar galiu dar labiau priartėti. O jei toliau nebegalima, nes aš jiems pakenksiu? Gal aš galvoju apie save, o ne apie juos? Taip pagal dvasinį atstumą pradedu vertinti materialų atstumą.
Tada pradedame kalbėtis su draugais tik dvasiniais atstumais, aiškindamiesi, kokie artimi ar tolimi esame vienas kitam, susiję ar atskirti. Kalbame apie dvasinį artumą ar nutolimą. Pasirodo, kad virtuali visuomenė padeda mums pasiekti dvasinį ryšį. Jei tokiu būdu matuojame atstumą nuo širdies iki širdies, tai – dvasinė dimensija.
Tarpusavyje turime nustatyti tokį atskaitos tašką, kuris bus dvasinis, o ne materialus, matuojamas ne metrais ar kilometrais, bet širdies vienetais, nuo širdies iki širdies. Taip ugdysime ypatingą tarpusavio jautrumą. Tik jei iš tikrųjų linkiu gero savo draugui, galiu prie jo priartėti ir užmegzti ryšį. Tada nepakenksime vienas kitam, ir tarp mūsų negalės plisti joks virusas.
Norint to pasiekti, reikia sukurti kompiuterinę programą, kuri leistų treniruoti savo požiūrį į kitus taip, kaip treniruojami raumenys. Ji parodytų, koks artimas ar tolimas esu kitiems žmonėms ir kaip galiu prie jų priartėti ar nutolti. Man turėtų būti akivaizdu, kad tolstu ne materialiai, o tik dvasiškai. Taip pereisime iš materialaus pasaulio į dvasinį, kuriame viskas matuojama tik savybių atitikimu, širdžių artumu.
Programa turėtų padėti žmogui atlikti keletą pratimų, nuo paprasčiausių iki vis sudėtingesnių, kad jis suprastų savo požiūrį į įvairius veiksmus, įvairiausius kitų žmonių norus. Jis pamatys, ar sugeba pakilti virš savo prigimties, norėdamas labiau susivienyti su artimu. Taip pamažu artėsime.
Reikia kompiuterinių programų, kurios treniruotų žmogų tarsi sporto salėje, skirtingose gyvenimo situacijose ir išmokytų pakilti virš jų ne savo, o kitų naudai. Atlikdamas tokius pratimus, jis pamatys, kas jam labiau rūpi: kiti ar jis pats.
Programa vieną po kitos pristatys žmogui gyvenimiškas situacijas, vesdama jį per skirtingas jausmines būsenas ir parodydama, kaip jis pasirengęs pakilti virš savo egoizmo kitų labui ir jais rūpintis, negalvodamas apie save, ar parodydama, kad jis tam nepasiruošęs. Tai labai pakeis žmogų ir suformuos iš mūsų naują visuomenę. Įmanoma sukurti tokias programas, tik reikia šiek tiek vaizduotės.
#267926

Iš 2020 m. liepos 14 d. programos „Pasaulis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kauke, aš tavęs nepažįstu!

Skiepai nuo koronaviruso

Būkite visi sveiki!

Komentarų nėra

Kuo neutralizuoti egoizmą?

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Jūs visada sakote, kad mums nereikia ir neįmanoma neutralizuoti, niveliuoti mūsų egoizmo. Pakanka tik subalansuoti jį kažkokia teigiama gamtos jėga. Kokia tai teigiama jėga? Iš kur ji atsiranda?
Atsakymas: Tai – dvasinė jėga. Mūsų pasaulyje mes esame negyvosios, augalinės ir gyvūninės gamtos lygmenyje. Žmogus čia kaip gyvūnas. Jei jame atsiras antisocialinių veiksmų, tai juos galima subalansuoti, tik išvedant jį į kitą – dvasinės sąveikos „pamilk artimą“ – lygmenį. Tada pamatysime teisingą integralų visos gamtos paveikslą ir save joje. Žmonija supras, kad ji gali egzistuoti be problemų, net be mirties.
Klausimas: Kaip sužadinti šią jėgą, kuri neutralizuotų, subalansuotų mūsų egoizmą?
Atsakymas: Gamtoje išskyrus egoizmą yra dar gera, altruistinė jėga, kuri gali duoti, leidžia galvoti ne apie save, o tik apie kitus. Šios jėgos mums trūksta, kaip atsvaros mūsų egoistinei jėgai, kuri jokiu būdu nepriima kitų norų ir net priešingai – kuo labiau priešinga kitų norams, tuo daugiau mėgaujasi ir prisipildo.
Klausimas: Gera jėga sužadinama kažkokiais gerais poelgiais ir tuo, kad mes kalbame apie ją?
Atsakymas: Taip. Ją reikia vystyti, esant teisingoje aplinkoje, teisingoje grupėje. Ji sužadinama ir mintimis, ir poelgiais, nes poelgius seka mintys.
#265919

Iš 2020 m. balandžio 23 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką taisyti?

Jeigu ego nekenkia…

Ar reikia vystyti egoizmą?

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai