Pateikti įrašai su aplinka žyme.


Kur slypi laisvas pasirinkimas?

Koronavirusas, Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kaip dabartinė pandemija paveiks mūsų vystymąsi? Ar ji skatina žmogaus laisvą valią? Mes matome, kad ji tarsi atima iš jo pasirinkimą, juk elgiamės pagal išorines aplinkybes. Kur gi čia yra laisvė?
Atsakymas: Mes ir neturėjome laisvo pasirinkimo, juo niekada nesivadovavome ir veikėme tik dėl savo egoizmo. Priimdami vienokius ar kitokius apribojimus, kuriuos mums primetė aplinka, mes veikėme tik varomi mūsų egoizmo, kad pripildytume ir patenkintume jį kiekvieną akimirką.
Komentaras: Anksčiau buvo nors laisvės pasirinkimo iliuzija.
Atsakymas: Tiesa, iliuzija dingo. Bet būtent dėl to, kad jos nėra, mes gavome galimybę pasiekti tikrą laisvą pasirinkimą. Tai yra pakilimas aukščiau mūsų egoizmo, kuris sukausto mūsų rankas, kojas ir neleidžia jokiu būdu būti laisviems. Kitaip tariant, laisvas pasirinkimas – tai, visų pirma, laisvė nuo savo egoistinės prigimties, kuri mums suteikta iš aukščiau.
Klausimas: Kodėl daugelyje šaltinių yra rašoma, kad valios laisvė slypi teisingos aplinkos pasirinkime?
Atsakymas: O tai jau yra įrankis. Jei aš manau, kad privalau išsilaisvinti iš mane spaudžiančio egoizmo, tai ieškau, kokiomis priemonėmis galiu tai pasiekti. Pasirodo, kad tai galima padaryti tik sukūrus tinkamą aplinką, kuri teisingai veiktų mane.
Klausimas: Bet kurioje egoistinėje visuomenėje gavimas iš jos man teikia malonumą, o davimas visuomenei sukelia nepasitenkinimą. Aš nenoriu jai duoti arba noriu duoti tiek, kiek iš jos gaunu. Bet staiga visuomenėje pradeda keistis vertybės, ir man sako, kad duoti – tai gerai. Ir aš pradedu dirbti tarsi prieš savo egoizmą. Tai ir yra laisvas pasirinkimas, apie kurį jūs sakote?
Atsakymas: Laisvės pasirinkimas, tai mano sąlytis su teisinga aplinka, kurioje davimo savybė laikoma aukščiausia, dominuojančia gavimo savybės atžvilgiu.
Tada, įsijungdamas į šią visuomenę kaip mažas vaikas, užmerkęs akis, pasiduodamas jai, aš galiu pakeisti savyje šiuos du lygius, kad davimo savybė man būtų svarbesnė, geresnė, didingesnė, lyginant su gavimo savybe.
Klausimas: Vadinasi, viena vertus, aš einu prieš tikruosius savo polinkius gauti. Kita vertus, visuomenė man suteikia tam tikras vertybes, kurios man sako, kad verta jai duoti. Ir šis konfliktas pateikia man tam tikrą veiksmų spektrą, kur aš laisvas rinktis?
Atsakymas: Visiškai teisingai.
#268221

Iš 2020 m. balandžio 30 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie valios laisvę

Virusai sustojo į eilę

Valios laisvės beieškant, III dalis

Komentarų nėra

Styvas Džobsas – gyvenimo filosofija

Gyvenimo prasmė, Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras: Gatvėje pakalbintas paprastas žmogus turbūt nežinos nei išminčių, nei tikriausiai karaliaus Saliamono vardų. Tačiau Styvas Džobsas jam bus žinomas. Tai – „Apple“ įkūrėjas, žmogus, daug nuveikęs mūsų pasauliui. Norėčiau, kad kabalisto požiūriu paaiškintumėte keletą jo citatų.
Citata: „Manau, kad žmogaus savybes lemia jo aplinka, o ne paveldimumas“.
Atsakymas: Visiškai teisingai. Paveldimumas yra atspirties taškas. Bet iš esmės viską lemia aplinka.
Klausimas: Vadinasi, aplinka gali pakeisti paveldimumą?
Atsakymas: Nematau nieko neigiamo paveldimume, net jei jis blogas. Aplinka formuoja žmogų. Ji paima žmogų tarsi į spaustuvus ir apdoroja jį, kaip tekinimo staklėse. Gaunamas visiškai naujas produktas.
Klausimas: Vadinasi, nesu laisvas?
Atsakymas: Ne. Niekaip! Yra pradinės savybės, tačiau aplinka žino, kaip su jomis dirbti ir daro iš žmogaus tai, ko reikia.
Klausimas: Ar aš ieškau aplinkos, ar aplinka mane randa?
Atsakymas: Iš esmės nei tu, nei aplinka, tai nulemta iš viršaus, aukštesniojo tikslo.
Komentaras: „Vengti klaidų reiškia gyventi nepilnavertį gyvenimą“.
Atsakymas: Iš esmės, visas mūsų gyvenimas susideda tik iš klaidų, ir kai kiekviename žingsnyje suvokiame šias klaidas, einame teisingai.
Klausimas: Vadinasi, mes po kiekvieno žingsnio ką nors pataisome ir vis tiek klystame?
Atsakymas: Žinoma. Mes vien tik klystame! Bet nuo pat pradžių kiekviename žingsnyje atskleidžiame savo blogąją prigimtį ir kiekviename žingsnyje bandome ją ištaisyti.
Klausimas: Ar būtent todėl, kad mūsų prigimtis egoistinė, kiekvienas mūsų žingsnis – klaida?
Atsakymas: Kiekvienas mūsų žingsnis iš anksto yra klaida, tačiau nuo mūsų priklauso, kaip ją paversti pilnaverte, t. y., suklysti taip, kad išmoktume.
Komentaras: „Jūsų laikas yra ribotas, nešvaistykite jo gyvendami kažkieno kito gyvenimą“.
Atsakymas: Tai teisinga. Surasti save, savo liniją ir eiti tik ja, niekada nepasiduoti kitų nuomonei, filosofijai, idėjoms – tai labai svarbus žmogaus uždavinys. Bet manau, kad tai skirta tik vienetams. Kad neperimtum kitų žmonių idėjų ir jomis nesivadovautum, tam reikia daug patirties.
Patirti – tai analizuoti, apdoroti savyje, spręsti, bijoti, keltis, kilti, kristi. Vadinasi, tai turi būti žmogus, visą laiką reikalaujantis iš gyvenimo vidinės prasmės.
Komentaras: Styvas Džobsas vadovavosi tokiu posakiu: „Niekada negali žinoti, ko ieškai, kol to nesurandi“.
Atsakymas: Tikrai taip. Ir tik radęs iš tikrųjų suprasi, ko ieškojai. Jei iš anksto žinotume, ko ieškoti, tai net nereikėtų to ieškoti.
Klausimas: O kabalistas ieško? Ar jis turi ko ieškoti?
Atsakymas: Kabalistas ieško tik vieno dalyko – šuolio į Kūrėją. O kas nutiks, nesvarbu. Svarbiausia – priartėti. Ir tai yra vienintelė jo užduotis.
Komentaras: O kai taip nutinka, paaiškėja, kad jis viską suprato visiškai kitaip?
Atsakymas: Žinoma! Tai nesvarbu, jam apskritai visai nekyla šis klausimas! Jis neužsako sau ateities – koks nori būti ir kaip jaustis. Ne! Tik priartėti prie Kūrėjo.
#270229

Iš 2020 m. gegužės 25 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Žmogus – sociali būtybė

Egoizmo vystymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kaip jūs suvokiate apibrėžimo, kad žmogus yra egoistinis socialinis gyvūnas, prasmę?
Atsakymas: Egoizmą mums suteikia gamta, o norint realizuoti ego, žmogui reikia visuomenės. Todėl jis yra sociali būtybė.
Klausimas: Yra buvę atvejų, kai vaikas, mažas patekęs į vilkų ar kitų gyvūnų būrį, vėliau nebegalėjo pritapti prie gyvenimo žmonių visuomenėje ir tapti visaverčiu žmogumi. Kuo ypatinga mūsų aplinka, dėl kurios esame žmonės?
Atsakymas: Žmogaus aplinkoje iš kartos į kartą mes kuriame naujus komutacijos dėsnius ir pradedame save transformuoti taip, kad taptume visuomenės vaikais. Kadangi tai yra dirbtinė mūsų būsena, gyvūnai negali patekti į mūsų bendruomenę. Jie gali gyventi šalia mūsų ir kažkaip užimti savo vietą, jausdami savo mažą egoistinį lygmenį ir suprasdami, kas jiems naudinga, o kas ne. O žmogus, įpratęs suvokti aplinką kaip gyvūnų bendruomenę, gimęs ar augęs tarp gyvūnų, praranda gebėjimą prisitaikyti prie žmonių visuomenės. Todėl vaiką turi auklėti žmonės. Iš gamtos gauti instinktai negali kompensuoti ryšio su socialine aplinka, į kurią jis vėliau patenka. Kad ir koks žmogus pats būtų, bet jei jis nesukūrė socialinių ryšių tiesiogine prasme nuo pat gimimo, jausdamas savo motiną, šeimą ir pan., jis nebegalės jų iki galo realizuoti.
#267776

Iš 2020 m. balandžio 30 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kuo prigimtinis egoizmas skiriasi nuo žmogiškojo?

Žmogus – dvasinė būtybė ar gyvūnas?

Mano aplinka šiandien – aš rytoj

Komentarų nėra

Žmogaus vystymąsi veikiantys faktoriai

Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Mus veikia daugybė duomenų. Pirma, genai ir savybės, būdingos mums iš prigimties, nesikeičia. Antra, mus veikia visuomenė. Trečia, egzistuoja išorinis poveikis, toks kaip pandemija, ekonominė krizė arba tam tikri gamtos kataklizmai, kurie gali paveikti vystymąsi vienokia ar kitokia linkme. Sakykime, jei žmogus turi polinkį į šykštumą, bet jis gyvena šalyje su aukštu pragyvenimo lygiu, tai ši savybė jam nepasireiškia. Bet ekstremaliu atveju ji gali pasireikšti. Visi šie faktoriai vienu metu veikia žmogų?
Atsakymas: Ne, to negalima pasakyti. Jie visada veikia, bet kiekvienas iš jų skirtingu laipsniu. Tai priklauso ne tik nuo žmogaus, o nuo visuomenės ir nuo istorinio laikotarpio, kuriame jis gyvena. Tai globali, aš net sakyčiau, pasaulinė programa. Todėl mums labai sunku pasakyti ką nors apibrėžto: kas nuo ko priklauso ir kada.
Klausimas: Kuris iš šių faktorių labiausiai veikia žmogaus vystymąsi?
Atsakymas: Ir tai sunku pasakyti: žiūrint, kokiu laiku, kokioje vietoje.
Klausimas: Kas labiau veikia: genai ar visuomenė?
Atsakymas: Genai. Išeiti iš jų valdžios nėra paprasta. Esmė ta, kad labai įvairialypė visuomenė gali veikti mus skirtingai. Kartu yra ir konkrečių atsitiktinumo jėgos atvejų. Tai labai sunku apskaičiuoti ir aprašyti. Baal Sulamas straipsnyje „Valios laisvė“ taip pat aprašo pakankamai bendrais bruožais, juk egzistuoja labai daug faktorių, kurie mus veikia.
#268137

Iš 2020 m. balandžio 30 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie valios laisvę

Informacinis įrašas, nulemiantis viską

Pasirinkimo laisvė, I dalis

Komentarų nėra

Treniruojamės šuoliams į aukštį virš egoizmo

Auklėjimas, vaikai, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKoronavirusas, išsiųsdamas mus namo, perkėlė į virtualią tikrovę. Palaipsniui, laikui bėgant, įprasime dirbti namuose, priprasime prie naujų virtualių santykių su bendradarbiais, bankais, valstybinėmis įstaigomis, draugais. Sukursime virtualius bendravimo ratus: artimesnius ir tolimesnius, susijusius su darbu ir laisvalaikiu.
Internete galima žaisti šachmatais, galima netgi kartu sportuoti, kiekvienam liekant namuose. Kompiuterinė programa sukuria įspūdį, kad esame kartu ir atliekame tuos pačius pratimus.
Bet kyla klausimas: juk žmonės eina į sporto klubą, norėdami pajusti aplinkos įtaką. Jei praleisiu treniruotę, sulauksiu trenerio pastabos. Treniruotėse turiu stengtis būti ne blogesnis už kitus. Kaip visa tai vyks virtualioje aplinkoje, jei būsiu namuose vienas su kompiuteriu? Nebejausiu spaudimo, buvusio fizinėje grupėje, ir nebesistengsiu kaip seniau.
Likdamas vienas savo mikrokosmose, tampu dideliu egoistu, man nebereikia su niekuo skaitytis ir niekam aiškintis. Bet tai ir gerai: taip pradedu suvokti, koks buvau egoistas. Norėdamas susisiekti su aplinka, turiu pakilti šiek tiek aukščiau savęs, virš savo egoizmo, todėl stengiuosi užmegzti ryšį su kitais.
Tai, kad atsiriboju nuo buvusių ryšių, dar nereiškia, kad tapau didesniu egoistu, nes tai darau priverstinai dėl epidemijos. Aš tolstu, vykdydamas gydytojų, Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymus, kad kam nors neperduočiau viruso ir pats neužsikrėsčiau.
Bet likęs vienas namuose gavau galimybę pamąstyti, kokia forma galiu priartėti prie kitų. Problema ta, kad nusikalstame mintyse: jei mūsų mintys apie kitus būtų geros, nebijotume koronaviruso. Jei eitume į viešumą galvodami, kaip nepakenkti kitiems ir žinotume, kaip juos apsaugoti, niekada viruso neperduotume vienas kitam. Viską lemia mintis, ketinimas.
Dabar bendraujame virtualiai, kiekvienas atsitolinęs nuo kitų. Taigi, pabandykime pajusti, kiek mums leidžiama priartėti prie savo artimo, ir ne dėl koronaviruso, o dėl kito viruso – egoizmo.
Turiu teisę naudotis savo egoizmu tik tiek, kiek nekenkiu artimui. Jei galiu priartėti nepakenkdamas, tai priartėsiu, o jei man kyla egoistinių minčių, tada priartėti negaliu. Taip galima matuoti atstumą tarp mūsų, kad suprastume, kaip toli ar arti vienas nuo kito iš tikrųjų esame. Artumas nustatomas pagal mūsų norą teikti kitiems gėrį iš širdies į širdį.
Kaip galime užtikrinti, kad vykdysime savo įsipareigojimus grupei ir laiku atvyksime į treniruotę bei kartu atliksime visus pratimus? Susitariu su savo grupės draugais, kad virtualiam susitikimui ruošimės kiekvienas gerai galvodamas apie kitus. Tada kiekvienas turi pasitikrinti, ar jam galima artintis prie tokio susibūrimo.
Jei susitarėme susitikti fiziškai, tada išeinu iš namų ir vykstu pas draugus. Ir kažkuriuo metu kelyje imu abejoti, ar galiu dar labiau priartėti. O jei toliau nebegalima, nes aš jiems pakenksiu? Gal aš galvoju apie save, o ne apie juos? Taip pagal dvasinį atstumą pradedu vertinti materialų atstumą.
Tada pradedame kalbėtis su draugais tik dvasiniais atstumais, aiškindamiesi, kokie artimi ar tolimi esame vienas kitam, susiję ar atskirti. Kalbame apie dvasinį artumą ar nutolimą. Pasirodo, kad virtuali visuomenė padeda mums pasiekti dvasinį ryšį. Jei tokiu būdu matuojame atstumą nuo širdies iki širdies, tai – dvasinė dimensija.
Tarpusavyje turime nustatyti tokį atskaitos tašką, kuris bus dvasinis, o ne materialus, matuojamas ne metrais ar kilometrais, bet širdies vienetais, nuo širdies iki širdies. Taip ugdysime ypatingą tarpusavio jautrumą. Tik jei iš tikrųjų linkiu gero savo draugui, galiu prie jo priartėti ir užmegzti ryšį. Tada nepakenksime vienas kitam, ir tarp mūsų negalės plisti joks virusas.
Norint to pasiekti, reikia sukurti kompiuterinę programą, kuri leistų treniruoti savo požiūrį į kitus taip, kaip treniruojami raumenys. Ji parodytų, koks artimas ar tolimas esu kitiems žmonėms ir kaip galiu prie jų priartėti ar nutolti. Man turėtų būti akivaizdu, kad tolstu ne materialiai, o tik dvasiškai. Taip pereisime iš materialaus pasaulio į dvasinį, kuriame viskas matuojama tik savybių atitikimu, širdžių artumu.
Programa turėtų padėti žmogui atlikti keletą pratimų, nuo paprasčiausių iki vis sudėtingesnių, kad jis suprastų savo požiūrį į įvairius veiksmus, įvairiausius kitų žmonių norus. Jis pamatys, ar sugeba pakilti virš savo prigimties, norėdamas labiau susivienyti su artimu. Taip pamažu artėsime.
Reikia kompiuterinių programų, kurios treniruotų žmogų tarsi sporto salėje, skirtingose gyvenimo situacijose ir išmokytų pakilti virš jų ne savo, o kitų naudai. Atlikdamas tokius pratimus, jis pamatys, kas jam labiau rūpi: kiti ar jis pats.
Programa vieną po kitos pristatys žmogui gyvenimiškas situacijas, vesdama jį per skirtingas jausmines būsenas ir parodydama, kaip jis pasirengęs pakilti virš savo egoizmo kitų labui ir jais rūpintis, negalvodamas apie save, ar parodydama, kad jis tam nepasiruošęs. Tai labai pakeis žmogų ir suformuos iš mūsų naują visuomenę. Įmanoma sukurti tokias programas, tik reikia šiek tiek vaizduotės.
#267926

Iš 2020 m. liepos 14 d. programos „Pasaulis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kauke, aš tavęs nepažįstu!

Skiepai nuo koronaviruso

Būkite visi sveiki!

Komentarų nėra

Kuo neutralizuoti egoizmą?

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Jūs visada sakote, kad mums nereikia ir neįmanoma neutralizuoti, niveliuoti mūsų egoizmo. Pakanka tik subalansuoti jį kažkokia teigiama gamtos jėga. Kokia tai teigiama jėga? Iš kur ji atsiranda?
Atsakymas: Tai – dvasinė jėga. Mūsų pasaulyje mes esame negyvosios, augalinės ir gyvūninės gamtos lygmenyje. Žmogus čia kaip gyvūnas. Jei jame atsiras antisocialinių veiksmų, tai juos galima subalansuoti, tik išvedant jį į kitą – dvasinės sąveikos „pamilk artimą“ – lygmenį. Tada pamatysime teisingą integralų visos gamtos paveikslą ir save joje. Žmonija supras, kad ji gali egzistuoti be problemų, net be mirties.
Klausimas: Kaip sužadinti šią jėgą, kuri neutralizuotų, subalansuotų mūsų egoizmą?
Atsakymas: Gamtoje išskyrus egoizmą yra dar gera, altruistinė jėga, kuri gali duoti, leidžia galvoti ne apie save, o tik apie kitus. Šios jėgos mums trūksta, kaip atsvaros mūsų egoistinei jėgai, kuri jokiu būdu nepriima kitų norų ir net priešingai – kuo labiau priešinga kitų norams, tuo daugiau mėgaujasi ir prisipildo.
Klausimas: Gera jėga sužadinama kažkokiais gerais poelgiais ir tuo, kad mes kalbame apie ją?
Atsakymas: Taip. Ją reikia vystyti, esant teisingoje aplinkoje, teisingoje grupėje. Ji sužadinama ir mintimis, ir poelgiais, nes poelgius seka mintys.
#265919

Iš 2020 m. balandžio 23 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką taisyti?

Jeigu ego nekenkia…

Ar reikia vystyti egoizmą?

Komentarų nėra

Mano aplinka šiandien – aš rytoj

Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Sakoma, kad mano aplinka šiandien – tai rytdienos aš. Ar sutinkate su tokiu tvirtinimu?
Atsakymas: Žinoma. Matome, kaip aplinka veikia mus.
Žmogus gimsta visiškai mažas, bejėgis, laukinis gyvūnas. Pamažu, veikiamas tėvų, o paskui vis platesnio rato, jis praeina ugdomąsias institucijas, mokyklą, kiemą, gatvę ir t. t.
Jis žiūri daugybę laidų per televizorių, kompiuterį, ir galiausiai tampa toks, kokį jį matome visuomenėje. Jeigu jis negautų šio poveikio iš supančios aplinkos, visai nebūtų tinkamas gyventi mūsų pasaulyje.
#268641

Iš 2020 m. gegužės 7 d. TV laidos „Postkoronaviruso epocha“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasirinkimo laisvė, I dalis

Pasirinkimo laisvė, II dalis

Sprendimas – tinkama aplinka

Komentarų nėra

Kad kiltų teisingos mintys

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Žinome, kad daugeliui žmonių trūksta sąmoningumo. Kaip jie įstengs pasikeisti?
Atsakymas: Įstengs. Kas yra žmogus? Kas minutę jam kyla tūkstančiai minčių, tarp kurių kils ir teisingesnės.
Viskas priklauso nuo to, į kokią aplinką jis patenka. Todėl reikia aplink save organizuoti tinkamą aplinką, ir tuomet kils teisingos mintys. Ir labai greitai žengsime pirmyn.
#267766

Iš 2020 m. gegužės 10 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Sprendimas tik vienas

Aplinka nulemia likimą

Nėra nieko stipriau už mintį, II dalis

Komentarų nėra

Kaip išmokyti vaiką būti geram?

Auklėjimas, vaikai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kaip išmokyti vaiką būti geram, mylėti pasaulį ir gamtą?
Atsakymas: Tik per asmeninį pavyzdį. Vaikas turi nuolatos matyti aplink save tokius pavyzdžius. Jokių kitų būdų nėra. Kad ir ką jam sakytume, kad ir ką patarinėtumėte, tai nieko neduos. Jo aplinka turi duoti jam vien teigiamus pavyzdžius, kad jis juos perimtų nuo mažų dienų.
Klausimas: O jeigu jis auga nepilnoje šeimoje? Jei auklėju sūnų viena ir jis priešais akis neturi tėvo pavyzdžio.
Atsakymas: Vadinasi, jums reikia, kad šalia vis dėlto būtų vienas ar keletas vyrų, kurie rodytų jam pavyzdį, su kuriais jis palaikytų ryšį ir jie aplink jį suformuotų visuomenę.
#267770

Iš 2020 m. gegužės 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateities žmogaus auklėjimas, III dalis

Kaip auklėti vaikus?

Asmenybės formavimas

Komentarų nėra

Asmenybės formavimas

Auklėjimas, vaikai, Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Ar supratimą apie gėrį ir blogį, tiesą ir sąžiningumą, meilę ir nepakykantą formuoja visuomenė?
Atsakymas: Šias sampratas formuoja supanti aplinka. Bet kai jos patenka į dirvą, viskas priklauso nuo to, kokia tai dirva, į kurią subertos supančios aplinkos sėklos.
Čia jau atsižvelgiama į dar daug įvairių duomenų. Tai tėvų ir netgi senelių savybės, šeimos ir šiuolaikinės visuomenės savybės bei tarpusavio sąveika tarp jų.
Jei gimiau tam tikriems tėvams, užaugau tam tikroje aplinkoje, tai būtinai reikia atsižvelgti, kokioje visuomenėje buvau ugdomas – vakarų, rytų, religinėje ir pan., kitaip tariant, asmenybę formuoja daugybė įvairiausių veiksnių, kuriuos gaunu, netgi to neįsisąmonindamas. Bet visa tai mane veikia.
#267786

Iš 2020 m. balandžio 30 d. TV laidos „Postkoronaviruso epocha“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pažinti pačius save

Žmogus ir jo aplinka

Apie valios laivę

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai
Vėlesni įrašai »