Pateikti įrašai su Ari žyme.


Kaip tapti Mašijach?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas iš Facebook. Teigiate, kad Mašijach – tai jėga, ir juo žmogus tapti negali.
Atsakymas. Mašijach – tai jėga ištraukianti mus iš egoizmo į davimo ir meilės savybę. Žmogus visiškai išsitaiso, jei šios jėgos padedamas įgyja davimo ir meilės savybę. Ir pasiekęs šią pakopą jis gali vadintis Mašijach.
Klausimas. Kadaise taip vadino didžius kabalistus, o ypač Ari?
Atsakymas. Taip. Kitaip sakant, tai žmogus, turintis visiškai jam išsitaisyti padedančių jėgų. Tačiau tai nereiškia, kad jis gali ištaisyti ir kitus, mat valios laisvė išlieka, ir kiekvienas tai turi atlikti pats.

Iš 2017 m. lapkričio 23 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gamtos dėsnių neapeisi!

Dviejų Mašijachų laikotarpiai

Du dvasinio tapsmo etapai

Komentarų nėra

Dviejų Mašijachų laikotarpiai

Kabala, Platinimas

каббалист Михаэль ЛайтманMašijach bėn Josef – tai dvasinė būsena, kurią didis kabalistas Ari įvedė į bendrą, sudužusią, visą žmoniją apimančią sielą, vadinamą „Adam po nuopuolio“.
Savo ištaisymais Ari atvedė ją į ypatingą būseną, kurią parengė visos atskiros sielos, vienos bendros, didžiulės Adam sielos dalelės, kad būtų galima atkurti tinkamus ryšius pasitelkus kabalistinę metodiką.
Tad pradedant nuo Ari laikų (XVI a.) ir toliau, leista studijuoti ir naudoti kabalos mokslą siekiant sujungti žmonių sielas tarpusavyje ir statyti Trečiąją Šventyklą.
Žmonija turi sukurti tokį ryšį, kur tinkamai derėtų visiškai visos sielos: tos, kurios drauge su Abraomu, Moze ir Jėšua praėjo visas kritimo ir taisymo pakopas, kilimą iki Pirmosios ir Antrosios Šventyklų, ir tie, kurie paliko šią sistemą dar Senovės Babilone.
Taip, po to, kai žmonija tinkamai susimaišė, kiekvienas žmogus turi galimybę studijuoti kabalą, taisyti save, dėlioti bendrą sielą it mozaiką.
Po Ari tokios būsenos buvo ir jo didis pasekėjas Baal Šėm Tov ir jo mokiniai, kurie atliko visa, kas įmanoma, kad bent jau ištaisytų žydišką žmonijos dalį ar bent jau tą dalį, kuri ėmė vadintis „hasidizmu“, nes pirmoji pakopa, kurią būtina visiems pasiekti – tai Hėsėd.
Tam reikėjo pakilti virš savo egoizmo ir padaryti taip, kad ne jis valdytų žmogų, bet kad žmogus galėtų valdyti ego pakilęs virš jo.
Todėl yra du Mašijachai. Pirmasis – tai Mašijach bėn Josef (Jėsod pakopa). Jo paskirtis pakelti žmoniją iki davimo savybės su ketinimu duoti, iki Binos savybės, hasidizmo savybės. Josef – tai teisuolis (cadik), neliečiantis egoistinių savybių ir taisantis tik altruistines. Jo padedami nepasiekiame meilės, tik užmezgame tinkamus tarpusavio santykius, bet nepraninkame vieni į kitus.
Antrasis – tai Mašijach bėn David (Malchut pakopa), kuri leidžia ištaisyti pačius egoistiškiausius mūsų norus, kad gautume su ketinimu duoti, t. y. kad pasiektume meilę, kad susilietume vieni su kitais ir su Kūrėju. Jau turėtume būti šios būsenos. Bet, deja, kad jos pasiektume, dar daug ką reikia atlikti.

Iš 2016 m. rugsėjo 14 d. TV programos „Amžinosios Knygos paslaptys“

Komentarų nėra

Ari siela – vystymosi posūkio taškas

Kabala

Ari – ypatingas reiškinys kabaloje. Buvo daug didžių kabalistų, bet Ari į kabalos istoriją įėjo kaip posūkio taškas, pakeitęs visą vystymosi kryptį.
Kitaip tariant, jis dvasiniame pasaulyje užbaigė visų Šviesų ir kelim leidimosi iš Begalybės pasaulio procesą iš viršaus į apačią, o paskui materialiame pasaulyje užbaigė vystymąsi, kuris dėl blogio atskleidimo ritosi žemyn. Nepaisant to, kad buvo gauta „Tora“ ir parašyta knyga „Zohar“, visa tai tebuvo pasirengimas, o ne išsitaisymo metodikos realizacija.
Ir nors daugelyje kartų iki Ari veikė kabalistai (taisė savąsias sielas bendroje Adam sielos sistemoje, perleisdami per save Šviesą silpnesnėms sieloms), tačiau vis dar nebuvo išsitaisymo metodikos, galinčios sujungti Šviesą, norą, ekranus, parcufim, sfirot.
Visa tai atskleidė Ari: cimcum alef (Pirmasis apribojimas), cimcum bet (Antrasis apribojimas), pasaulį Nekudim, tyruosius ir netyruosius pasaulius ABJA, Adam Rišon. Jis sutvarkė visą šią sistemą ir visą dvasinę realybę (visus santykių tarp Kūrėjo ir kūrinio būdus) sujungė į vieną bendrą sferą – pateikė vientisą pasaulių sandaros paveikslą: Kūrėjas, kūrinija ir visa, kas vyksta tarp jų.
Be to, jis padarė taip, kad galėtume įsijungti į visas šias santykių tarp Kūrėjo ir kūrinio formas ir patys jas kurti. Kitaip tariant, iki Ari vyko plitimas iš viršaus į apačią, o nuo jo prasidėjo taisymasis. Jo laiku jo sieloje įsikūnijo pats žemiausias nusileidimo taškas, ir kryptis ėmė keistis – prasidėjo kilimas nuo jo į viršų, t. y. jis nukreipė visą pasaulį, visas sielas į išsitaisymą!
Visos sielos, veikusios iki Ari, dirbo „iš viršaus į apačią “, buvo kaip pasirengimas mūsų laikams. O visos sielos, išėjusios po Ari, – tai jau sielos, besitaisančios iš apačios į viršų, padedant jo mokymui, jo atskleistai metodikai.
Net neįmanoma įvertinti ir suvokti tokios ypatingos sielos, kuri pakeitė visą tai, kas priešinga tarp kūrinio ir Kūrėjo, bei davė kūrinijai išsitaisymo metodiką. Dėl išsitaisymų, kuriuos savo sieloje atliko Ari, atkurdamas joje visą Adam Rišon sistemą, dabar po jo jau gali atsirasti sielos, kurios pasitelks jo metodiką ir stums pirmyn bendrąjį taisymosi procesą.

Iš 2011 m. vasario 28 d. pamokos pagal straipsnį „ Pratarmė knygai Panim Meirot

Komentarų nėra
Vėlesni įrašai »