Ateities matymas paslėptas nuo paprasto žmogaus. Ir teisingai, nes būtų atimta valios laisvė.
Priešingai, žmogui duota tamsa, tuštuma. Nori ateiti prie tokios būsenos, kai būsi aukščiau laiko? Prašom, eik, bet savo jėgomis, kai būsi tame sluoksnyje sąmoningai ir niekaip nepakenksi kitiems.
Tu visuomet tylėsi, net jeigu būsi tame sluoksnyje. Ir tai niekada neapribos tavęs ir tavo laisvo judėjimo – nepasiduosi kokiam nors kvailam fanatizmui, kad plauktum per tą sluoksnį fatališkai.
Žmogus pakyla į tą sluoksnį tik su ekranu, kai prisiima atsakomybę eiti pirmyn taip, kad net ir matydamas 100% nulemtą ateitį, vis tiek norės ją realizuoti pats. Tai vadinama tikėjimu aukščiau žinojimo.

#310037

Iš pokalbio „Man suskambo telefonas. Kabalistai prieš ekstrasensus“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip nuskrieti į ateitį?

Nulemti ateitį

Patiems kurti ateitį

2022 m. pažymėti sunkiais įvykiais: karas, klimato kaita, protestai visame pasaulyje ir dar daug visko.
Šie metai buvo sunkūs žmonijai ir į 2023 m. žengiame jausdami visišką nežinomybę ateities atžvilgiu. Viena aišku – priešais mus itin nepaprastas laikotarpis, kurį lydi didelė infliacija ir suirutė įvairiose šalyse.
Žmonės nenori suprasti vieni kitų, valstybės negali susitarti dėl taikos ir užbaigti karų. Yra daugybė problemų: klimato kaita, epidemijos, gaisrai, elektros ir vandens tiekimo sutrikimai. Žmonija nesielgia tinkamai, todėl kasmet mūsų gyvenimas griūva vis labiau. Ir šiais naujais
2023 m. mums teks tai įsisąmoninti.
Deja, žmonija iš praėjusių 2022 m. neišmoko nieko, nebuvo stengtasi išsitaisyti ir pasikeisti, žmonės ir toliau plaukia pasroviui, kur tėkmė juos nuneš.
Į žmonijos ateitį žvelgiu itin skeptiškai, juk mums trūksta proto, kad ištaisytume klaidas, kaip kad mokykloje dirbome prie klaidų, kad daugiau jų nekartotume. Tad yra nuogąstavimų, kaip eisime toliau. Visi žiūri į ateitį su didžiuliu netikrumu, nežinodami, ką daryti su gyvenimu, kaip priešintis egoizmui.
Neaišku, kur laidoti radioaktyvias atliekas iš atominių elektrinių ir ginklų, atominių bombų. Problema taip išaugo, kad jau tampa nebekontroliuojama. Kas žino, kuo tai baigsis.
Matome, kad dvi šalys, Rusija ir Ukraina, kariauja ir galo nematyti. Priešiškumas tik stiprėja,
betrūksta, kad tai peraugtų į atominį karą. Kinija reikalauja išplėsti savo įtakos zonas pasaulyje, kitose šalyse auga konfliktai. Nematau priešakyje geros ateities pasauliui.
Tikriausiai, teks įsisąmoninti savo prigimtį kaip blogį ir atsakyti už visas praeities ir šiandienos klaidas. Ir paskui, galbūt, turėsime viltį gyventi gerai.
Ir svarbiausia, ko mums trūksta, – tai širdžių! Trūksta nuoširdaus santykio vieniems su kitais, ir todėl, deja, negalime pajausti svetimo skausmo, negalime susivienyti, kad padėtume vieni kitiems. Deginame ir naikiname gamtinius resursus, niokojame žemės rutulį, ir dėl to negalime gyventi gerai.
Norint viską ištaisyti, reikia keisti žmogų, o mes to nenorime mokytis ir net netikime, kad tai įmanoma. Dar neįsisąmoninome blogio ir nežinome, kokia tikroji įvairiapusės krizės visame pasaulyje priežastis. Tikrasis žmogaus priešas – jo egoizmas. Ir net jeigu kartais tai pripažįstame, nežinome, kaip jam priešintis. Tad mums dar trūksta iš tikro įsisąmoninti blogį.
Mums būtina permąstyti savo praeitį ir padaryti teisingas išvadas ateičiai. Visi jau supranta, kad elgdamiesi kaip anksčiau – žudome save. Juk neturime nei proto, nei širdies, vienintelis mūsų išradimas – ginklas, kuriuo galime sunaikinti visą planetą. Ir net žinodami visa tai, nepajėgiame sustoti ir pasukti į naują kelią.
Tačiau netgi aukštesnysis valdymas negali tiksliai pasakyti, kokia bus mūsų ateitis, juk žmogui duota pasirinkimo laisvė. Žmonija gali rinktis kelią, kuriuo eis. O bus jis geras ar blogas – priklausys nuo to, ką rinksimės šiandien ir rytoj.

#306686

Iš 2022 m. gruodžio 15 d. laidos „Pasaulis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Permainų metas

Kur išeitis iš aklavietės

Ateitis priklauso nuo vienybės

Laisvė – tai būsena, kai žmogus pakyla virš visų ribojančių rėmų ir vidinės laisvės atžvilgiu viską duoda visuomenei. Būtent tai leidžia jam jaustis visiškai laisvam ir niekuo neapribotam.
Jei žmogus viską, kas tik galima, duoda visuomenės labui, jis tik tuo ir gyvena, tai jį užpildo.
Tuomet iš egoizmo pusės nejaučia jokių apribojimų, nes išnaudoja jį tam, kad duotų.
Klausimas: Išeitų, kad žmogus ateities visuomenėje nejaus jokių apribojimų?
Atsakymas: Ne, jis gyvena kitame matavime – kai duodama, o ne gaunama. Jis tarsi keičia savo prigimtį.

#299986

Iš 2022 m. birželio 24 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Būti integralia visuomenės dalimi

Integralaus pasaulio link

Integralios atsakomybės link

Klausimas: Kabalistas gali atskleisti bet kokią būseną?
Atsakymas: Kabalistas gali ne tik atskleisti būsenas, bet ir jas keisti, skirtingai nei tokie žmonės kaip W. Messingas. Kabalistas gali keisti ateitį, nes geba keisti savo savybes ir taip gauna galimybę būsimų būsenų suvokimą pakeisti iš nenorimo į norimą.
Kabalistas geba keisti būsimas būsenas, nes šios priklauso nuo jo savybių kaip bendros minties imtuvo, o toje mintyje viskas egzistuoja amorfiškai, laisvai, be apvalkalo. O kokį apvalkalą įgis, gerų ar blogų veiksmų, priklauso nuo pačios materijos.
Tad jeigu galime keisti tą materiją – savo norus, tai mintis, kuri pagal modulį turi apsivilkti į ją (ir kaip tai pajausime) priklauso nuo mūsų savybių. Taip kabalistas nekeičia pačios minties, kuri jam ateina.
Kitaip tariant, ateitis būtinai bus, bet kaip ji pasireikš mano atžvilgiu, kaip gera ar bloga, priklauso nuo mano savybių, o jas keisti galiu. Kitaip tariant, galiu keisti save kaip imtuvą.

#297591

Iš 2010 m. gruodžio 19 d. TV laidos „Stambiu planu. Nemirtingumo paslaptys“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nusiteikti gėriui

Ar galima nuspėti ateitį?

Ar galime pakeisti gamtos planus?

Klausimas: Ar buvo tokių laikotarpių istorijoje, kai žmonės klausėsi pranašų?
Atsakymas: Taip, kažkada. Bet šiandien… Matome, kaip gyvena kabalistai, ir kaip kiti žmonės juos niekina. Tad nemanau, kad čia slypi kokia nors trauka – būti kabalistu, o juolab pranašo lygmenyje.
Klausimas: Pranašysčių tikslas – perspėti žmoniją? Ar yra dar koks nors tikslas?
Atsakymas: Ugdyti. Čia nėra perspėjimo: „Žiūrėk! Oi oi oi! Kas gali nutikti!“ Pranašai tuo neužsiima, nes supranta žmogaus prigimtį, kaip jam tai sunku. Jie tiesiog ugdo žmones, aiškindami žmonijos ateitį ir kaip jos pasiekti einant trumpu, geru keliu.
Klausimas: Kodėl žmogui negalima žinoti savo ateities? Kuo jam tai gali pakenkti?
Atsakymas: Mat ateitį jis turi suformuoti pats.
Klausimas: O jeigu jam jau nuspėjo ateitį, ką jam daryti?
Atsakymas: Nekreipiant dėmesio tinkamai veikti. Iš esmės, keisdami savo prigimtį, savo pastangomis kuriame ateitį.

#293696

Iš 2021 m. gruodžio 21 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar kabalistai buvo pranašais?

Pranašautojų ir būrėjų amžius

Kabala nieko nepranašauja

Komentaras: Žurnalas „Forbes“ paskelbė straipsnį „Darbo pabaiga“. Jame daugybė idėjų, kurias bandote skleisti pasaulyje. Kalbėjome apie tai, kad bus prarastos darbo vietos, žlugs verslai, visą pasaulio ekonomiką ištiks krizė.
Įdomu, kad pasauliui labiausiai rūpės, ką daryti su nedirbančiais gyventojais. O svarbiausia, kad žmonėms reikės ne tik priemonių egzistuoti, bet ir tam tikros gyvenimo prasmės, savirealizacijos. Būtent tai laikoma svarbiausiu. Ir tai skelbia žurnalas, rašantis apie pinigus ir darbą. Netikėtai tai iškyla viešumon.
Atsakymas: Tai didelė problema – ką daryti su nedirbančiais gyventojais. Įsivaizduok, kad visos dirbančios moterys grįžta namo. O dar įsivaizduok, kad mažiausiai 10 proc. arba pusė vyrų irgi netenka darbo. Dirba tik apie 20 proc. pasaulio gyventojų. O kitų nereikia. Kitaip sakant, nereikia, kad jie dirbtų, jei atlieka niekam nereikalingą darbą. Ką su jais daryti?
Komentaras: Tai ir yra jų pirmas klausimas: ką daryti su nedirbančiais gyventojais.
Atsakymas: Šiuos žmones reikia užimti studijomis, ugdyti. Tik ugdymas gali pakeisti pasaulį. Dėl to ir atsilaisvina tie milijardai žmonių.
Klausimas: Jūs matote dar ir aukštesniąją programą? Ar milijardai žmonių išsilaisvina, kad imtų mokytis?
Atsakymas: Taip. Kad taptų žmonėmis. Atveriate duris ir įleidžiate kelis milijardus žmonių, kad salėse ar kitur sėstųsi prie stalų, kompiuterių ir mokytųsi, kaip būti žmonėmis. Žmonėmis aukščiausia šio žodžio prasme.
Klausimas: Kitaip tariant, mokytis, kaip tinkamai elgtis vieniems su kitais?
Atsakymas: Ne tik. Reikia suvokti gamtos programą, gamtos tikslą, savo vystymosi tikslą; kokiu keliu ir kur žmonės eina, kad būtų aišku, kaip juos valdo gamtos jėgos. Kad jie nėra apimti nežinios, užmiršti, kad juos veikia jėgos, kurių poveikį supranta ir yra su jomis organiškai tarpusavyje susiję. Ir taip veržiasi pirmyn, suprasdami visą šią programą.
Klausimas: Teigiate, kad visą laiką tyrėme pasekmes, o dabar turime ištirti priežastį, dėl ko atsiradome šiame pasaulyje?
Atsakymas: Taip, žinoma!
Klausimas: Ar tai nėra kokių nors unikalių, talentingų žmonių privilegija?
Atsakymas: Ne, absoliučiai visi turėtų to mokytis.
Klausimas: Ir tai įsismelks į žmogų?
Atsakymas: Įsismelks ir dar kaip!
Klausimas: Kitaip tariant, žmogus suvoks, kodėl atėjo į šį pasaulį ir koks jo atėjimo tikslas?
Atsakymas: Jokių problemų, taip ir bus.
Komentaras: Tada antras, svarbiausias žurnalo „Forbes“ klausimas: „Žmonės turės gauti ne tik lėšų pragyvenimui, bet ir naują gyvenimo prasmę“.
Atsakymas: Tai – svarbiausia.
Komentaras: Taigi šie du klausimai yra susiję. Žmonija, 2–3 milijardai žmonių, išsivadavo, kad suprastų, dėl ko egzistuoja?
Atsakymas: Taip, per juos supras ir likusi žmonija. Niekur nedingsime. Viskas priklauso tik nuo to, kaip tai darysime – greitai ir neskausmingai ar patirdami didelių nuostolių ir kančių.

#274922

Iš 2020 m. spalio 5 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasauliui gresia bedarbystė?

Ar visi pajėgūs mokytis kabalos?

Kabalos atskleidimas etapais

Klausimas: Senovėje amoralių žmonių neprileisdavo prie mokslo. O šiandien nėra jokios sąsajos tarp žmogaus moralės principų ir jo profesionalumo. Ar galima ištaisyti šią situaciją?
Atsakymas: Mums būtina pakelti žmogaus moralės lygį, kitaip, būsime priversti atsisakyti savo ateities, nes galiausiai susinaikinsime.
Yra konvencija, draudžianti gaminti nuodingas medžiagas. Ir kas jos laikosi? Nesivadovaujame įvairiausiais nustatytais apribojimais.
Turime pakelti žmogų taip, kad jis matytų: tokie dalykai pasaulyje veikia prieš jį. Visuomenė, kuri gamina tokias medžiagas, pati save žudo. Ji neturi ateities.
Klausimas: Žmonės, kurie labiau už kitus pažengę morališkai, yra kuklūs. Ir todėl jie nenori mokyti kitų.
Atsakymas: Taip neteisinga. Tai jų egoizmas. Jie turi pergalėti save ir skleisti savo idėjas, savo nuostatas, savo filosofiją, nes tai visuomenės labui. Žmogui nuo to gera ar bloga, gėdijasi jis ar ne – visa tai neturi reiškmės. Jis privalo tai daryti!

#275111

Iš 2020 m. spalio 9 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Moralinių principų pagrindas

Moralė – būdas apsisaugoti nuo egoizmo

Kas apibrėžia moralę?

Žmonijos atmintyje 2020-ieji bus įrašyti kaip itin keisti ir neįprasti. Jie užgriuvo mus kaip smūgis, sustabdęs visą mūsų įprastą gyvenimą. Gyvenome pagal nusistovėjusią rutiną: darbas, pramogos, kelionės, kitaip tariant, maksimaliai išnaudojome savo egoizmą.
Ir staiga ateina toks smūgis kaip koronavirusas, kuris neleidžia mums išeiti iš namų, keliauti po pasaulį, linksmintis. Uždaromi teatrai, kino teatrai, parkai, restoranai, barai. Koronavirusas nutraukė mūsų gyvenimo lenktynes, kuriose žiūrėjome vieni į kitus ir bandėme neatsilikti.
Tai nereiškia, kad turėjome natūralų norą eiti į barą, kiną, teatrą ar keliauti. Žmogus stebėjo, ką daro kiti, ir mėgdžiojo dėl paprasto siekio nebūti blogesniam už kitus, dėl bandos jausmo. Bet kas kontroliavo šią bandą? Žmonės, turintys pinigų, valdžią ir norintys mus išsiųsti į koncertus, barus, restoranus, keliauti į įvairias pasaulio šalis, kad užsidirbtų pinigų.
Bet viskas baigėsi, ir niekada nebebūsime, kokie buvę. Net tada, kai atrodys, kad bus galima grįžti į seną gyvenimą, nepavyks. Net vykdami į kelionę negalėsime ja mėgautis kaip anksčiau. Ateisime į restoraną ar barą ir pamatysime, kad viskas ne taip, tai atrodys vargana ir beprasmiška.
Taip bus visur. Gamta mus ugdo, moko kitokio požiūrio į gyvenimą, į gamtos išteklius, į žmonių visuomenę. Pamažu įsisąmoninsime, kad koronaviruso epidemija ir 2020 m. buvo unikalūs naujos žmonijos gimimo metai.
2020-ieji primena automobilio vairavimą be vairo ar stabdžių. Kaip vėl paimti vairą į savo rankas? Visų pirma, reikia suprasti, kad tai nebuvo žmogaus rankose, bet atėjo iš aukščiau. Štai kodėl viskas įvyko akimirksniu, mūsų neatsiklausus. Aukštesnė jėga, gamtos jėga, spaudė mus iš visų pusių ir iš naujo performatavo visą mūsų gyvenimą.
2020 m. – tai durys į naująjį pasaulį, kuriame gyvensime pagal naujas vertybes. Mums bus svarbu, kaip priartėti vieniems prie kitų, susidraugauti, sužinoti savo gyvenimo tikslą ir jo prasmę. Visa tai reikia pereiti ir įsisąmoninti. Kol kas dar nejaučiame ypatingo ryšio, kuris dabar atsirado tarp mūsų. Bet tai bus nauja žmonija, susieta naujais santykiais tarpusavyje ir su gamta.
Tai bus geras gyvenimas. Šį smūgį reikėtų vertinti kaip vaistą, juk sakoma, kad „Kūrėjo smūgiai gydo“. Gydymas jau vyksta ir yra labai sėkmingas.

#276202

Iš 2020 m. gruodžio 27 d. laidos „Pasaulis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nepamirštami 2020 metai

2021 – žmonijos praregėjimo metai

Pasiekti pasaulinio teatro scenaristo lygmenį

Komentaras: XX amžiaus pradžioje kūrėsi gražūs miestai: Londonas, Paryžius, Niujorkas, Honkongas ir kt. Į juos plūdo verslūs žmonės, idėjos, pinigai. Buvo labai gražu ir nuostabu.
Ką virusas padarė dabar? Staiga iš šių miestų išbėga gyvenimas. Atrodė, jog tai neįmanoma, jog tai amžiams, visiems laikams. Tačiau dabar žmonės išvyksta, miestai pamažu virsta vaiduokliais. Iš esmės protas atsisako tikėti, kad tai įmanoma.
Atsakymas: Neįmanoma, bet taip yra!
Komentaras: Bet tam tikru momentu nutekėjimas sustos, žmonės vėl grįš.
Atsakymas: Ne, negrįš. Kam? Ką jie ras tame Niujorke? Galbūt kada vyks į Karnegio koncertų salę, restoraną ar kur nors kitur. Manau, ir tai baigsis. Apskritai viskas pasikeitė, apsivertė aukštyn kojomis!
Nemanau, kad virusas tai padarė. Vidinė jėga viską taip apverčia.
Klausimas: Kas, kabalos mokslo požiūriu, taip stulbinančiai pasikeitė žmoguje?
Atsakymas: Pasikeitė gyvenimo esmė. Esmė! Kalbame ne apie fizinį buvimą kartu vienoje vietoje, bet apie tai, kaip rasti sau tinkamą – ne fizinę, o virtualią – egzistencijos vietą.
Ir išvykimas už fizinio Manhatano, „Didžiojo obuolio“ ribų rodo, kad nereikia man visų tų žmonių, biurų, bankų. Galiu sėdėdamas ant sofos su pižama viskam vadovauti. Kam išlaikyti tokius brangius biurus ir juose sėdinčius žmones? Šito nereikia. Žiūrėdamas į vieną ar kelis ekranus priešais save, galiu valdyti bet kurią įmonę.
Klausimas: O kaip jūsų svajonė apie žmonių ryšį, vienybę?
Atsakymas: O jų, tiesą sakant, ir nebuvo! Žmonių ryšys buvo toks, kaip sakoma Toroje: „Piktadarių išsiskyrimas naudingas ir jiems, ir pasauliui“.
Klausimas: Kitaip tariant, tai buvo fizinio ryšio iliuzija?
Atsakymas: Nebuvo iliuzija. Fizinio ryšio visiškai nebuvo. Argi ėjau į darbą, nes mylėjau šiuos žmones, norėjau būti arčiau jų?
Klausimas: Žinoma, ne. Ar dabar kas nors pasikeis? Ir kaip tai vyks virtualiai, jei matysiu kitą tik ekrane?
Atsakymas: Būsiu su jais susijęs virtualiai, o kada nors vėliau galbūt ir fiziškai. Bet, svarbiausia, būsiu laisvas! Niekas manęs nespaus, neįpareigos šypsotis tam žmogui, būti susijusiam su juo ir pan. Su juo bendrausiu vien dalykiškai.
Klausimas: Įdomu, kaip žmonės jungsis širdimis? Kaip vienysis per ekranus?
Atsakymas: Kai talžys įvairiausios gyvenimo negandos, jie supras, kad problemas galės įveikti tik tada, kai iš vidaus, dvasiškai taps artimi vieni kitiems.
Klausimas: Vadinasi, žmogus nepasislėps nuo kančių, skausmo, jei išvyks iš Niujorko, Londono?
Atsakymas: Žinoma, ne. Bet sėdėdamas ant savo kelmo su žoliapjove ir šunimi jis susimąstys, kad tinkamam, normaliam gyvenimui vis tiek reikia palaikyti gerus ryšius su kitais. Apie tai galvos. Sulauks tokių smūgių, kad supras: visgi reikia palaikyti ryšį.
Klausimas: Ar supras, kur šie smūgiai jį kreipia? O gal kaip gyvūnas bėgs į juos?
Atsakymas: Supras. Įsisąmonins. Tai truks labai ilgai, bus skausminga, bet supras. Smūgiai įkrės žmogui aukštesniojo proto.
Komentaras: Nuolat grįžtame prie smūgių.
Atsakymas: Tačiau be jų neįmanoma. Gali būti labai lengva ir ramu, bet gali kilti ir per daug problemų, ir net karų.
Klausimas: Kaip jūs tai matote?
Atsakymas: Iš visų jėgų bandau paaiškinti, kad žmonija neturi pasirinkimo, ji yra tokios būsenos, kai tinkami santykiai tėra likimo šauksmas. Tačiau kol kas nematau, kad žmonės tai suprastų.
Tačiau bent jau būsena yra tokia, kad apie tai galima kalbėti ir tavęs neatstums, neslopins, neišjuoks. Nes visi yra tokios būsenos: nežino, ką daryti su savimi, vaikais, ateitimi.
Komentaras: Daugeliui šūkiai „vienykitės“, „geras žodis kitam“, „gera mintis apie kitą“ skamba šiek tiek vaikiškai. Todėl jie jūsų kol kas negirdi.
Atsakymas: Suprantu juos.
Klausimas: Kaip paleisti strėlę į širdį, kad jie pajustų, jog už šių paprastų žodžių slypi gili prasmė?
Atsakymas: Tai nutiks. Tuomet žmonės pradės suprasti, neturį kitos išeities. Tai ne šiaip žodžiai, taip gamta mus kreipia į tai.
Klausimas: Ar žmogus jaus esantis gamtos dėsnio viduje?
Atsakymas: Būtinai! Tai ateis, bus suvokta ir įgyvendinta.

#273520

Iš 2020 m. rugsėjo 21 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Koks bus ateities miestas

Nepavyks pralaukti ekologiniame bunkeryje, I dalis

Ateities visuomenė – vieninga žmonija

Klausimas: Bendravimo sunkumai žmonėms paprastai kyla dėl nesupratimo, baimės, pasibjaurėjimo. Didžiausia problema, kai du žmonės nesupranta vienas kito, ir dėl to negali užmegzti kontakto. Kaip rasti tinkamą bendravimo modelį integralaus ugdymo kursuose, kur susirenka žmonės, kad susivienytų?
Atsakymas: Pirmiausia besimokantys turi įsivaizduoti būsimą būseną, kur jie supranta vienas kitą, kur yra tarpusavyje susiję ir jiems kyla bendras, aiškus, logiškas, jausminis laukas.
Paskui jie ima remtis tuo, kad tarsi iš tikrųjų atsidūrė toje ateityje ir aiškinasi, kiek ji skiriasi nuo dabar esamos, ir ką turi atlikti, kad ten nueitų.
Vėliau pamažu įjungiamos dabartinės, priešingos ateičiai (su kuria visi sutinka) būsenos, ir žiūri, kaip vis tik suartėti dėl jos.
Klausimas: Kitaip tariant, pirmiausia turime žmonėms aprašyti ateitį, kad jie jos norėtų, o tuomet jie sieks ateities ir tirs dabartį?
Atsakymas: Taip. Manau, kad tai geriausia išeitis. Tuomet jiems bus aišku, dėl ko jie turi aukotis, kad pasiektų tą ateitį.

#274618

Iš 2020 m. spalio 14 d. TV laidos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Bendravimas grupėje ir darbe

Ateitis – įprasčiausia dabartis

Norint suprasti, reikia patirti