Pateikti įrašai su atskleidimas žyme.


Įsilieti į gamtą kaip jos integrali dalis

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKiekvieno žmogaus sveikatos sutrikimas yra bendros sistemos, vadinamos „Adomu“, pusiausvyros pažeidimas, nes ji sukurta pagal žmogaus paveikslą.
Ką tai reiškia? Negyvąjame, gyvūniniame ir žmogaus gamtos lygmenyse yra sistemos, sąveikaujančios tarpusavyje.
Jos visiškai integralios, viena kitą papildančios, neatsiejamos ir sukurtos taip, kad žmogus jas teisingai panaudotų, ištobulintų ir taptų panašus į Kūrėją. Tada per visas šias sistemas jis pradės jausti milžinišką, viską apimantį Aukštesnįjį pasaulį.
Mūsų pasaulyje matome negyvojo, augalinio ir, iš dalies, gyvūninio lygmenų integralumą. Tačiau žmogaus prigimtyje to nepastebime, nes patys esame tame lygmenyje.
Pavyzdžiui, matome, kaip sutrikdome negyvosios gamtos pusiausvyrą: išmetame dujas, šildome atmosferą, užtvenkiame upes, sustabdome natūralius procesus. Dėl to gauname nemalonias pasekmes.
Tačiau gamta buvo specialiai sukurta harmoninga, kad mes įsilietume į ją kaip aukščiausias harmonijos sluoksnis. Bet kai žmogus pradeda skverbtis į gamtą savo nešvariomis rankomis, jis ją tik gadina. Jis nuolat ją pritaiko savo egoizmui ir mano, kad elgiasi teisingai, kad gamta nėra didžiulis, gyvas organizmas.
Be to, jos negyvasis, augalinis ir gyvūninis lygmenys yra tarpusavyje susiję ir kartu dalyvauja bendroje integralioje sąveikoje. O žmogus buvo sukurtas taip, kad palaipsniui savarankiškai įsilietų į gamtą kaip neatsiejama jos dalis, studijuodamas ir papildydamas ją savo racionaliu dalyvavimu.
Bet, deja, taip neatsitinka, nes esame egoistai ir iš pat pradžių priešinamės negyvajai, augalinei ir gyvūninei gamtai. Todėl su savo žmogiškuoju egoizmu, kuris yra aukščiau šių lygmenų, mes neįsiliejame į gamtą, veikiau pradedame ją griauti.
Daugelį tūkstančių metų žmogus su gamta darė viską, kas jam patinka. Ir ji, kaip griežta teisėja, mus baudžia. Greičiau net ne baudžia, o tiesiog kompensuoja mūsų didelius, nepagrįstus iškraipymus, kuriuos mes joje darome.
Todėl apie sveikatą galime kalbėti tik atsižvelgdami į visus negyvosios, augalinės, gyvūninės ir žmogaus gamtos lygmenis, t. y. visą gamtą ir daugiau ar mažiau suprasdami, kokia turi būti tinkama visų šių dalių sąveika, kaip tai galima kompensuoti ir papildyti visus savo lygmenis.
Ir tada, išlaikydami sveikatą, galėsime pakilti į aukštesnius integralios gamtos atskleidimo lygmenis.

#263013

Iš 2020 m. kovo 15 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Jei norime būti sveiki…

Mokytis integralaus vystymosi iš gamtos

Už ką gamta mus baudžia koronavirusu?

Komentarų nėra

Išėjimas iš karantino, I dalis

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманImame nedarbingumo atostogas visame pasaulyje
Susilpnėjus karantinui, žmogui tarsi akmuo nusirito nuo širdies, leisdamas šiek tiek įkvėpti, grąžindamas spalvas į jo gyvenimą. Jis nustojo jaustis tarsi ant peilio ašmenų.
Tarytum reikėtų džiaugtis? Bet, kita vertus, po to, kai turėjome laiko sustoti ir pamąstyti, mes suprantame, kad gyvenimas ir prieš koronavirusą nebuvo giedras, tad ar verta grįžti į ankstesnes lenktynes?
Mes nesuprantame, kad mūsų vystymasis buvo neteisingas, kaip egoistinės visuomenės, kuri vystosi nuo vieno smūgio iki kito, nuo krizės į krizę. Šitaip niekada nepasieksime laimės, o tik stengsimės išsisukti nuo nuolatinių smūgių.
Niekas nesimėgauja tokiu gyvenimu, kaip yra pasakyta: „Ne savo noru tu gimei, ne savo noru gyveni, ir ne savo noru mirsi.“ Mes tiesiog pripratome, kad toks gyvenimas, ir priimame kaip duotybę, nes neturime pasirinkimo.
Ir staiga atsiranda koronavirusas, ir pirmą kartą istorijoje pajaučiame, kad priklausome vienai žmonijai. Juk šis smūgis pasiekė visus. Tarsi žmonija būtų vienas žmogaus kūnas, apimantis visą žemę: galva Amerikoje, kūnas Anglijoje, viena ranka Rusijoje, kita Pietų Amerikoje, o kojos – Australijoje.
Ir staiga šis kūnas vienu metu gauna smūgius. Ir ne taip, kad vieną kartą stuktelėjo vienoje vietoje, o paskui kitoje – ne, smūgis užklupo iš karto visus. Tik kiekviename jis jaučiasi savaip, kaip mūsų kūne kiekvienas organas savaip suvokia skausmą.
Koronavirusas privertė mus pajausti, kad mes visi susiję kaip viena sistema. Ir tai – didelis atskleidimas. Staiga visas pasaulis vienu metu buvo sukrėstas, ir ne todėl, kad nukrito naftos kainos, išsiveržė vulkanas ar nusirito cunamio banga. Problema smogė ne tam tikroje vienoje atskiroje srityje, o visa sistema nustojo veikti. Ir ne dėl jos kaltės, o dėl žmogiškojo faktoriaus.
Žmogus nustojo dirbti! Visame pasaulyje taip dar nebuvo nutikę. Žmogus – serga ir negali dirbti. Ir tai yra tikras įrodymas, kad mums laikas susimąstyti apie žmonių visuomenę kaip apie vieną sistemą, kur visi susiję, priklauso vienas nuo kito ir turi rūpintis vienas kitu. Čia daugiau nėra vietos konkurencijai, kitu atveju panašūs virusai puls vis labiau.
Todėl koronavirusą galima laikyti žmonijos gelbėtoju. Tai ne virusas, bet visam pasauliui atskleidimas, kad žmonių visuomenė – tai integrali bendruomenė, susaistyta visomis kryptimis.
Negali būti kažkam gerai, jei kažkam šią akimirką yra blogai – arba visiems blogai, arba visiems gerai. Ir visas šis praregėjimas – dėl koronaviruso. Išeina, kad virusas – tai ne katastrofa, o vaistas, kuris padarys žmoniją šiek tiek sveikesnę, pakoreguos jos matymą, priartindamas prie tiesos.
#264375

Iš 2020 m. gegužės 5 d. 1232-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Koks bus pasaulis po koronaviruso?

Po pandemijos

Koks bus pasaulis po epidemijos?

Komentarų nėra

Kur mus veda koronavirusas?

Dvasinis darbas, Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKur mus veda jėga, šiuo metu veikianti visą pasaulį, visus mus kartu? Anksčiau Aukštesnioji jėga visada veikė pasirinktinai, skirtingai veikdama kiekvieną tautą, kiekvieną grupę, kiekvieną žmogų.
Tačiau dabar matome, kad ji veikia visus vienodai, neleisdama niekam pabėgti, ir tvirta ranka veda mus prie ypatingų santykių , ypatingų tarpusavio ryšių.
Labai tikiuosi, kad koronavirusas privers mus atsisakyti savo egoizmo ir pasaulis sugebės virš jo pakilti. Pasaulis kol kas nesupranta ir nejaučia tokių pokyčių, perėjimo nuo egoistinės sistemos prie altruistinės poreikio.
Aukščiausia jėga, Kūrėjas, per koronavirusą taiso pasaulį. Pats virusas neturi proto, jausmų ar veiksmų laisvės. Bet Aukštesnioji jėga vienu mostu ima vartyti visą tikrovę, visą žmoniją, traktuodama visus kaip vieną sistemą, vieną kūną. Tai didis veiksmas, ir mes gyvename nuostabiu laikotarpiu.
Jei iki galo atskleisime šį procesą ir pamatysime, kaip jis veda iš mūsų dabartinės būsenos iki galutinio tikslo, tai suvoksime, kad jis sukurtas mus suvienyti ir sukurti iš mūsų vieną sistemą, vieną žmoniją, vieną žmogų su viena širdimi, leisdamas mums atskleisti Kūrėją ir aukštesnįjį pasaulį tarp mūsų.
Jei mūsų tarpusavio santykiai egoistiški, tai vadinama gyvenimu šiame pasaulyje. Ir kai pereisime nuo jų prie sistemos, grįstos meile, vienybe, empatija, tai bus dvasinė, aukščiausia sistema, ateities pasaulis.
Kiekvienas nustos jausti save kaip atskirą nuo kitų, nustos jausti gyvenimą tarp gimimo ir mirties. Kadangi visi būsime sujungti vienas su kitu neribotai, tai šiame ryšyje beregint pajausime amžiną dvasinį gyvenimą.
Ši būsena pamažu pradeda realizuotis. Mes artėjame prie tokios tikrovės, tereikia didesnio jautrumo jau egzistuojančiai būsenai. Tik nuo mūsų priklauso, kiek panorėsime tai atskleisti savo vienybės jėga.
Net egoistiniame pasaulyje yra žmonių, kurie supranta tai stipriau nei kiti. Dabar mums reikia pasistengti suvokti savo naują būseną, kuri pakeis ankstesniąją, ji vadinama ateities pasauliu. Gamta mus mato kaip vieną žmogų, apimdama mus visus, o mes lygiai taip pat turime žvelgti į ją.
Pagaliau priėjome prie tokių pokyčių žmonių visuomenėje, kai galime pasakyti, kad priklausome paskutiniajai kartai, Mesijo kartai. Mesijas yra jėga, ištraukianti mus iš egoizmo į vienybę, iš nutrūkusio ryšio su Kūrėju į ryšį su Juo, iš atotrūkio nuo amžinojo gyvenimo į amžinąjį gyvenimą.
Tai ne fantazija, o tikrovė, kuri netrukus bus visiškai atskleista. Programa jau parengta iš anksto ir pradėjo veikti, tačiau jos įgyvendinimo greitis priklauso nuo mūsų.
Jei mūsų grupė judės į priekį, eidama priešakyje, tada galėsime paspartinti vystymąsi ir greitai atvesti visą žmoniją į naujo pasaulio atskleidimą. Žmonija kasdien vis labiau pasirengusi priimti šią žinią.
#262582

Iš 2020 m. balandžio 3 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Virusas nuveda mus nuo bėgimo takelio

Pergalė prieš žmoniją

Viruso trajektorija

Komentarų nėra

Atskleisti Kūrėjo lauką

Dvasinis darbas, Kūrėjas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Žodis „Kūrėjas“ labai mane painioja. Tai kažkoks senelis ar kažkas kita?
Atsakymas: O kodėl Jis turėtų būti senas? Galbūt Jis jaunas ir gražus?
Tačiau, jei rimtai, tai susitarkime: pasaulėdaroje egzistuoja pati aukščiausia jėga, kuri apima visą gamtą ir viską, kas joje vyksta. Ši aukščiausia jėga vadinasi „Kūrėjas“.
Ji neturi nieko bendra su mūsų pasauliu, mūsų kūnais, mūsų pavidalu. To nėra! Tik jėga! Įsivaizduokite elektrinę ar magnetinę jėgą, lauką. Tas pats ir čia.
Laukas, apimantis absoliučiai viską, vadinamas Kūrėju, nes Jis kuria, veikia. Turime atskleisti šį lauką. Esame jame, bet nejaučiame jo poveikio sau. Todėl privalome kažkaip save pakeisti, kad galėtume tai pajausti.
Ką reikia dėl to padaryti? Sakoma: jei sukursite grupę, kurioje suartėsite su savo draugais, tada šiame davimo veiksme pradėsite jaustis arčiau šio lauko ar atokiau nuo jo. Tai labai panašu į elektrinių krūvių sąveiką magnetiniame lauke. Tai ir yra jo atskleidimo principas.
Išvada: Mums reikalinga grupė, kad jos padedami atskleistume Kūrėjo lauką.
#262296

Iš 2020 m. vasario 16 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip suvokti Kūrėją?

Atskleisti Kūrėjo lauką

Kur rasti Kūrėją?

Komentarų nėra

Kabala ir religija – visiškos priešingybės

Kabala ir religija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Koks skirtumas tarp itin religingų žmonių, kuriems be Dievo nėra nieko, ir kabalą studijuojančių žmonių, kuriems „nėra nieko kito tik Jis“?
Atsakymas. Skirtumas labai paprastas: šie du tipai žmonių visiškai tarpusavyje nepanašūs. Pirmiausia, kabala – tai ne tikėjimas ir ne religija. Ji nieko nepriima už tikėjimą ir nieko neverčia tikėti, o ragina atskleisti Kūrėją.
Religingas žmogus sako:
– Tikiu!
– Kodėl tiki?
– Man sakė, paaiškino ir aš tikiu tuo, ką man pasakė.
– Gerai, tavo reikalas.
Kabaloje tikėjimas – tai žinojimas, suvokimas, jautimas. Jautimas! O ne tai, ką mūsų pasaulyje vadiname tikėjimu. Kitaip tariant, iš tiesų nežinau „taip ar ne“, tačiau tai priimu ir gyvenu tarsi tai yra taip. Kas gali įrodyti? Niekas. Ar tai teisinga? Kiek žmonių – tiek nuomonių.
Todėl nėra jokio ryšio tarp kabalos ir religijos. Priešingai, kabala niekaip nesusijus su religija. Ji nukreipta į atskleidimą, žinojimą, jautimą, o ne į tai, kad man kažkas kažką pasakė. Tad skirtumas didžiulis.
#257073

Iš 2019 m. lapkričio 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikėjimas dvasiniame ir materialiame

Tikėjimas kabaloje

Kam reikalingos religijos?

Komentarų nėra

Suprasi Kūrėjo vardų esmę

Dvasinis darbas, Kūrėjas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kai kalbame apie Aukštesniąją jėgą, naudojame tik vieną žodį „Kūrėjas“, t. y. kuriantis. O ar galima suvokti visų Jo vardų esmę?
Atsakymas. Aš dabar jums nesiūlyčiau tuo užsiimti, nes Kūrėjo vardai susiję su žmogaus atskleidimo lygmenimis. Juk siela, kildama dvasinio pasaulio pakopomis, kiekvienoje iš jų gauna įvairius savo vardus, apibrėžimus, kodus.
Pavyzdžiui, tarnaujantiems kariuomenėje suteikiami įvairūs rangai: vyresnysis seržantas, vyresnysis leitenantas, majoras, papulkininkis, pulkininkas ir t. t., ir kiekvienas iš jų nurodo žmogaus kilimą. Taip ir čia, žmogus vadina Kūrėją įvairiais vardais pagal savo suvokimo lygmenis.
Atskleisdamas Kūrėją ir suteikdamas Jam įvairius epitetus: „Geras ir kuriantis gėrį“, „Žiaurus“, „Užsispyręs“, „Padedantis“, tu nurodai savybes, kurias atskleidi.
O Jame visos tos savybės turi vieną paprastą formą – siekį pakelti, pradžiuginti savo kūrinius. Tačiau tu jas atskleidi paeiliui ir todėl vadini įvairiais vardais. Taigi, tai ne paties Kūrėjo, o Jo pajutimo žmoguje vardai. Kaip vaikas sako, kad mama bloga, nes šiandien jį barė už kažkokį poelgį. Ar ji iš tiesų bloga?
Todėl mes negalime šių žodžių, epitetų, pavadinimų priskirti tiesiogiai Kūrėjui, o tik tam, ką žmogus jaučia, dar nebūdamas visiškai ištaisytas. O kai iki galo atskleisime Kūrėją, tada jis mums bus tik Geras, kuriantis Gėrį.
#246978

Iš 2019 m. sausio 24 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvi kūrimo sumanymo pusės

Kodėl Kūrėjas turi daug vardų?

Kaip atskleisti Kūrėją

Komentarų nėra

Kaip sudaryta dvasinė rega?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ką reiškia matyti Kūrėją? Kaip pagal kabalą sudaryta dvasinė rega?
Atsakymas. Dvasinė rega sudaryta taip, kad jei užmezgu teisingą ryšį su visais draugais grupėje, tai imu mūsų bendroje būsenoje, mūsų bendrame ryšyje matyti tam tikrą schemą, sistemą, formą. Ji ir vadinama „Kūrėju“. Tai ir yra Jo atsiskleidimas.
Kitaip tariant, ryšys tarp manęs ir kitų draugų suteikia man sąveikų konfigūraciją ir tai vadinasi Kūrėjas.
#250069

Iš 2019 m. balandžio 28 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Kabalistinių tekstų poveikis

Kabalos mokymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Koks kabalos mokymosi tikslas?
Atsakymas. Baal Sulamas grynai kabalistiškai apibrėžia kabalos mokymosi tikslą: Kūrėjo atskleidimas mūsų pasaulyje. Kiekvienos pamokos tikslas priklauso nuo studijuojamos medžiagos. Pati medžiaga nuteikia žmogų priartėti prie Kūrėjo, nukreipti save į tikslą. Kaip prieš grojimą derinamas muzikos instrumentas, taip ir žmogus turi sufokusuoti save, kad suvoktų Kūrėją.
Klausimas. Tai labiau priklauso nuo pačio žmogaus, ar nuo to, apie ką kalbama vienoje ar kitoje knygoje? Ar yra kabalistinėse knygose kažkokia stebuklinga jėga?
Atsakymas. Yra stebuklinga jėga, bet stebuklingi ne knygos puslapiai ar raidės, o teksto poveikis žmogui. Esmė ta, kad kabalistai, rašydami knygas, išreikšdavo savo vidinius pasiekimus. Kalbama apie žmones, kurie jautė Aukštesnįjį pasaulį / Kūrėją, ir viskas, ką jie išdėstė popieriuje, susiję su jų dvasiniais pasiekimais. Todėl, kai mes skaitome jų tekstus, norime to ar nenorime, jie mus veikia. Tiksliau, mus pradeda veikti Šviesa, ir Ji palaipsniui keičia mus.
Komentaras. Bet kai aš skaitau kokį dramatišką pasakojimą, jis irgi veikia mane, net pradedu verkti ar juoktis.
Atsakymas. Taip. Bet jis tave veikia grynai psichologiškai. O čia tu gali skaityti nieko nesuprasdamas, bet tekstas vis tiek veikia tave, ir tu pradedi palaipsniui jausti, kad tavyje kažkas darosi. Tu jauti, kad šiame tekste ir tavyje egzistuoja kažkokios vidinės jėgos, vidinės „povandeninės srovės“, kurios tave kažkur traukia, derina ypatingu būdu tavo mintis ir jausmus. Tu staiga tampi truputį kitoks, galbūt įvairiapusiškesnis, tikslingesnis. Būtent taip pasireiškia kabalistinių šaltinių poveikis žmogui.
#244616

Iš 2018 m. lapkričio 20 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalistinės knygos ir jų autoriai

Kabalistinių knygų efektas

Nuostabus mokslinis nuotykių romanas

Komentarų nėra

„Aš“ – panašumo į Kūrėją matas

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ką aš atskleidžiu savęs pažinimo procese: dėsnius, programą ar savo „aš“ supratimą? Kas yra žmogaus „aš“?
Atsakymas. Kūrėjo atsiskleidimo laipsnis žmoguje vadinamas jo „aš“. Mūsų pasaulyje tapatiname mano „aš“ su savo egoizmu. Dvasiniame pasaulyje „aš“ neegzistuoja. Jame „aš“ yra panašumo į Kūrėją matas.
Klausimas. Kas egzistuoja kabalisto požiūriu – „aš“ ar tik „mes“?
Atsakymas. Esmė ta, kad visas pasaulis, visa kūrinija yra „aš“. Todėl, kai aš susivieniju su draugais, tada atskleidžiu savo tikrąjį „aš“.
Klausimas. Mano „aš“ – tai Kūrėjo pasireiškimas žmoguje ar mano suvokimo, kad Kūrėjas atsiskleidžia manyje, laipsnis?
Atsakymas. Tavo „aš“ yra tai, kas dabar kalba tavyje; tai, kas tu šiandien esi. O tikrasis žmogaus „aš“ – tai noras vienytis ir mylėti, kuris tampa lygus Kūrėjui. Tą reikia pasiekti.
Pradėk siekti susivienijimo ir Kūrėjo atskleidimo šiame susivienijime, tada viskas bus gerai.
#228540

Iš 2018 m. vasario 11 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas mes – laisvi žmonės ar kūrinijos sraigteliai?

Mano dvasinis „aš“

Atskirti savąjį „Aš“ nuo laikinojo kūno

Komentarų nėra

Kas paslėpta nuo kabalisto?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas paslėpta nuo kabalisto?
Atsakymas. Nuo kabalisto paslėptas Kūrėjo absoliutumas, kuris nors ir atsiskleidžia pamažu, tačiau kaskart, kai žmoguje atsiveria dar neištaisytos savybės, jų atžvilgiu atsiranda Kūrėjo paslėptis. Tai ir yra problema.
Klausimas. Vadinasi, paprastiems žmonėms pirmiausia reikia patikėti Kūrėju, o paskui Jį atskleisti. O kadangi kabalistas jau atskleidė Jį, tai jam nėra problemos tikėti ar netikėti?
Atsakymas. Ne. Problema yra, nes Kūrėjas atsiskleidžia tiek, kiek gali Jį paslėpti. Suvoki ne Jį patį, ne tai, kas „paslėpta“, o savo „paslėptį“, savo ekraną.
Tarkime, egzistuoja tam tikras bareljefas. Aš jo nematau, nes jis uždengtas drobe. Tačiau liečiu šią drobę ir taip tiriu bareljefą. Tai vadinama atskleidimu.
Kitaip tariant, atskleidžiu savybes, panašias į Kūrėją.
Klausimas. Išeitų, kad Kūrėjo apskritai niekada neatskleidžiame?
Atsakymas. Niekada. Tik savo savybes.
Klausimas. Vadinasi nuo manęs paslėpta, kad visiems duodu ir visus myliu?
Atsakymas. Taip. Absoliučiai visi žmonės pasaulyje daro tai, ką jiems nurodo Kūrėjas. Žvelgiant iš šio požiūrio taško juos galima vadinti Kūrėjo darbininkais.

Iš 2017 m. lapkričio 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl Kūrėjas slepiasi?

Ekranas – tai tavo indėlis į dvasinę tikrovę

Pasaulis, išaugantis iš paslėpties

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai