Klausimas: Logiška manyti, kad virtualios bendruomenės padės žmonėms bendrauti realiame gyvenime. Bet išeina priešingai. Kodėl?
Atsakymas: Nes žmones valdo egoizmas. Čia nieko nepadarysi. Kol jo neištaisysime, mums kenks bet kokie mūsų komunikacijos metodai ir formos.
Klausimas: Kai kurie futurologai mano, kad kompiuteriniai žaidimai taps nenaudingos klasės gyvenimo prasme. Taip jie vadina netekusius darbo žmones. O jų gali būti milijardai. Jiems suteiks bazines pajamas, duos žaidimų, kad nešėltų. Ar manote, kad toks scenarijus galimas?
Atsakymas: Deja, taip. Bet tai ne galutinė, o tarpinė, žmonijos raidos forma. Iš tikrųjų taip gali būti.
Klausimas: Šiandien žmogus kasdien palaiko ryšį su tiek žmonių, kiek anksčiau sutikdavo per visą gyvenimą. Ką mums suteikia tokia galimybė? Kaip tinkamai išnaudoti šį reiškinį asmeniniam augimui?
Atsakymas: Manau, kad dabar šis reiškinys slopina asmeninį augimą, paprastas žmogus neturi jokių galimybių atitrūkti ir augti.

#274792

Iš 2020 m. spalio 7 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo prasmė – čia ir dabar

Vidinė krizės prasmė

Kur ieškoti gyvenimo prasmės?

Klausimas. Kuo daugiau neigiamų dalykų, tuo daugiau teigiamų, ar atvirkščiai? Ar čia yra kokia nors priklausomybė?
Atsakymas. Taip. Kuo labiau atsiskleidžia neigiamos savybės, tuo daugiau galimybių turi pažinti teigiamas savybes. Būtent tai turime suprasti.
Kiekvienas judesys turi būti nukreiptas taip, kad pakiltum į teigiamus santykius su kitais virš neigiamų. Ir tuomet iš tiesų galėsi pasakyti, kad augi.
#259053

Iš 2019 m. gruodžio 15 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinė sinusoidė

Pakilimas galimas tik iš nuopolio

Nusikaltimus uždengti meile

Klausimas. Pagrindinis dvasinės raidos principas – kas akimirką prisiminti apie Kūrėją? Ar tai nebūtina?
Atsakymas. Pagrindinis dvasinės raidos principas – viską be išimčių susieti su Kūrėju, nes „nėra nieko kito – tik Jis“ ir viskas, kas yra mumyse, yra Jo formuojama ir organizuojama.
Turime tiesioginį ryšį tik su Kūrėju. Tačiau tas ryšys toks, kad Jis veikia mus, o mes, kad užmegztume atsakomąjį ryšį su Juo, turime susijungti į dešimtuką, ir tada iš dešimtuko taip interaktyviai galėsime veikti su Juo.
Klausimas. Kaip patikrinti grupės dvasinį augimą?
Atsakymas. Grupės dvasinis augimas tikrinamas abipusiu laidavimu, apibusiu ryšiu, tarpusavio draugų palaikymu, atsidavimo vienas kitam laipsniu, supratimu, kad dvasiniame pasaulyje esate viena nedaloma visuma. Taip tikrinate save.
#241246

Iš 2018 m. lapkričio 25 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Praktika – mumyse

Kas man padės?..

Gyventi tikrovėje, kur „Nėra nieko kito, tik Jis“

Žmogaus užduotis – skleisti tobulumą, egzistuojantį dvasiuose pasauliuose – žemyn iki mūsų pasaulio. Skirtumas tarp „dangaus“ ir „žemės“ yra tas, kad danguje Kūrėjas ir kūrinys tobulai papildo vienas kitą, o žemėje kūrinys yra atskirtas nuo Kūrėjo, dėl to Kūrėjas paslėptas.
Kūrėjas savo jėga sukuria taiką aukštybėse. Mums reikia padaryti taip, kad Jis galėtų sukurti taiką ir žemėje. O tai priklauso nuo to, ar suteiksime tam galimybę realizuotis. Kūrėjas pradėjo kūrinį, o mes jį užbaigiame, iš kūrinio pusės sukurdami visas sąlygas, kad Kūrėjas, meilės, vienybės savybė, galėtų mus ištaisyti ir įsikūnyti mumyse.
Iš pradžių nesuprantame, kur esą, gyvename instinktyviai veikiami gamtos, kaip maži vaikai, kurie nežino, kas aprūpina jų gyvenimą. Pamažu gamta palieka mus, suteikdama galimybę būti nepriklausomiems. Kūrėjas atitolsta, suteikdamas mums nepriklausomybę, o mes jaučiame tai kaip blogį, kančią, juk gerasis Jo poveikis išnyksta.
Tada pajaučiame savo blogio prado jėgą, klystame, nusikalstame. Nesuprantame, kad Kūrėjas atitolo nuo mūsų, kaip tėvai pamažu pasitraukia nuo savo vaikų jiems bręstant, kad duotų galimybę augti. Jei tėvai neatsitrauktų, vaikai liktų neprisitaikę prie gyvenimo.
Atsitraukdami nuo vaikų, tėvai tikisi, kad vaikai laikysis jų nurodymų: sukurs šeimą, toliau kurs taiką. Taip ir Kūrėjas, palikdamas žmogų, tikėjosi, kad patys imsime savo vystymąsi į savo rankas. Bet taip neįvyko, nes mums reikia ne šiaip priimti tėvų mokymą, bet ir pakilti virš savo egoizmo bei pradėti gyventi laipteliu aukščiau nei tėvai.
Egoizmas auga iš kartos į kartą, negalėsime gyventi taip, kaip mūsų tėvai. Mums reikės Kūrėjo pagalbos: tik „tas, kuris kuria taiką danguje, galės įtvirtinti ją tarp mūsų“. Nesutvarkysime savo gyvenimo pasitelkę mokslą, technologijas, psichologiją, mediciną – turėsime kreiptis į aukštesnę jėgą, kad ji sukurtų taiką. Visas mūsų darbas – išmokti nuleisti aukščiausią tobulybę žemyn, iki mūsų pasaulio, ir leisti jai įsiviešpatauti tarp mūsų.

Iš 2018 m. vasario 6 d. pamokos, ruošiantis Pasauliniam kongresui 2018

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką reiškia „eiti Kūrėjo keliu“

Amžina nesantaika?

Išskirtiniai egoistai