Klausimas: Kas yra besąlygiška meilė? Kaip ir kodėl ji kenkia tėvams ir vaikams?
Atsakymas: Absoliuti meilė vaikų neugdo. Vaikai turi suprasti, kad yra tam tikros sąlygos meilei pasireikšti.
O tėvai irgi turi jausti iš tėvų kokį nors davimą: teisingą – neteisingą, tinkamą – netinkamą, sau – nuo savęs ir pan. Kad tarp jų kiltų tinkami, abipusiai kontaktai. O ne taip, kad tiesiog myliu ir viskas.
Toks santykis gali būti su mažu vaiku, bet ne tarp suaugusių žmonių. Net ne tarp suaugusių, o kai vaikai jau ūgteli. Čia reikia tarpusavio santykių, grįstų trauka ir atstūmimu. Rimbas ir meduolis. Vaikai turi suprasti, kad taip galima, o taip negalima elgtis, kad yra atlygis ir bausmė.
Klausimas: Kitaip tariant, kai sakoma, kad vaikas auklėjamas su meile, augo su meile, ką tai pagal jus reiškia?
Atsakymas: Manding, vaikas auga meilėje, kai supranta, už ką jį giria ir už ką baudžia. Tai vadinama meile.
Klausimas: O kas yra absoliuti meilė?
Atsakymas: Absoliuti meilė reiškia, kad vaikas užaugs suluošintas. Jis nemokės gyventi su kitais žmonėmis, jam pasaulyje bus labai sunku. Jį taip išlepins, kad jis bus niekam tikęs. Galiausiai jis neturės draugų, nieko artimo. Nežinau, ar jis galės sukurti šeimą.
Klausimas: Galite pasakyti, kodėl?
Atsakymas: Jis nejaučia, kad kam nors ką nors skolingas, tinkamai nesuvoks žmonių santykio su juo. Juk jam prisieis būti pasaulyje, kur jis susijęs su kitais žmonėmis gavimo davimo ryšiais, o tam pasiruošęs nebus.
Ir todėl tiesiog bus nelaimingas žmogus. Jį atstums, negalės su juo sąveikauti, jis negalės palaikyti ryšių su kitais. Jam bus labai sunku nesijausti unikaliu.
Klausimas: Koks ugdymas teisingas?
Atsakymas: Teisingas ugdymas – subalansuotas tėvų santykis su vaiku, grįstas dviem linijomis: bausmė ir atlygis, gailestingumas ir griežtumas.

#315911

Iš 2023 m. liepos 17 d. TV laidos „Naujienos su M. Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Auklėjimas lemia likimą

Auklėjimas aplinka

Vidurinis kelias auklėjant vaikus

Klausimas: Kaip tarpkultūrinė ideologija padeda kiekvienam individui asmeniškai dvasiškai tobulėti?
Atsakymas: Ji padeda pakilti virš visų skirtumų. Vedžiau užsiėmimus studentams Los Andžele ir stebėjausi jų tarpusavio bendravimu. Vienas – juodas, antras – geltonas, trečias – baltas, ši įsisupusi į musulmonišką skarą, o anas vaikšto su Dovydo žvaigžde. Į mano klausimus jie atsakydavo: ,,Žinote, mes to nepastebime“.
Šiandien galbūt viskas jau nebe taip. Tačiau anuomet jie sakė: ,,Taip įpratome vienas prie kito ir taip artimai bendraujame tarpusavyje, kad visi išoriniai atributai mums netrukdo“.
Komentaras: Tokios visuomenės privalumas, kad imigrantai yra žinių šaltinis, kvalifikuota darbo jėga. Jie atneša naujų skonių, stilių, muziką, kultūrą, galimybę pažinti įvairias kalbas, religijas.
Tačiau skirtingų tautų kultūriniai, moksliniai interesai išnyksta vos kilus konfliktui. Kas jiems trukdo? Lyg ir yra auklėjimas, į kurį investuojami milijardai, ir vis tiek matome, kas dabar vyksta, tarkime, Amerikoje.
Atsakymas: Tai – neteisingas auklėjimas. Niekas nepadės. Klaida ta, kad jie nėra mokomi suartėti tarpusavyje taip, kaip reikia. Kiekvienam suteikiama visapusiška laisvė, manoma, kad taip jie suras teisingą būdą suartėti vieni su kitais. O tai neteisinga.
Gamta turi tik vieną būdą suartėti – žmogui pakylant virš savo prigimties ir teikiant pirmenybę ryšiui su artimu aukščiau egoizmo. To reikia mokyti. Prie to reikia pratinti pamažu.
Nepakeitus žmogaus prigimties nieko neįmanoma išspręsti. Šiandien prie to artėjame. Privalome suprasti žmogaus prigimtį, kitaip neišgyvensime.

#275049

Iš 2020 m. spalio 16 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pakilti virš visų skirtumų

Pakilti virš egoizmo

Pakilti virš savo prigimties

Net jeigu neprašome ištaisytų norų, Kūrėjas visgi atskleidžia mums norus, bet jie sugadinti ir atitinka mūsų netinkamą prašymą.
Tarsi vaikas prašytų mamos ko nors nereikalingo ar netgi šiek tiek kenksmingo. Ir ji duoda jam šiek tiek to, ko jis prašo, kad šis įsitikintų, kad jo prašymas neteisingas, negeras, ir kad reikia jį pakeisti.
Taip ji moko vaiką, ir tai teisingas mokymas. Mama juk nesimuša kakta kakton kategoriškai pareikšdama: „Ne, tau šito negalima!“ Ji sako: „Nori tai gauti? Duosiu šiek tiek, kad pajaustum, jog tai negerai, ir suprastum, kad tau geriau tai, ką patariu tau.“
Taip motina moko vaiką, kad ji geriau supranta, kas jam naudinga, ir jam verta paklausyti jos patarimų ateityje. Ir tuomet kitąkart jis jau žinos, ko prašyti.
Pasistenkite taip elgtis su vaikais ir su savimi, tuomet išmoksite ir suprasite, kaip su mumis elgiasi Kūrėjas. Visa tai atsiskleis priešais mus kaip vieninga, aukštesnė ugdymo sistema, pagal kurią Kūrėjas mus moko. Tora skirta tam, kad iš mūsų ugdytų iškilius, amžinus, tobulus kūrinius, o svarbiausia, susivienijusius.
#272338

Iš 2020 m. spalio 13 d. rytinės pamokos „Bėrėšit“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kokius norus galima ištaisyti?

Kūrėjas pamažu mus ištaisys

Treniruojamės šuoliams į aukštį virš egoizmo

Klausimas: 10 procentų žmonių pasaulyje laikomi altruistais. Jie rūpinasi kitais, gamta, bet su paslėpta nauda sau. Kaip tai reikėtų vertinti?
Atsakymas: Paslėpta nauda sau, nepakenkiant kitiems, nekelia jokio pavojaus nei žmogui, nei supančiam pasauliui. Jei tu tyčia kenki pasauliui, tai jau yra rimta.
Klausimas: Daugelis mano, kad iš vadinamųjų altruistų reikia imti pavyzdį. Bet juk ir jie yra egoistai?
Atsakymas: Egoizmas – tai vienas kito išnaudojimas, o jei žmogus normaliai gyvena mūsų pasaulyje: eina į darbą, augina vaikus, važiuoja atostogų, tai nėra laikoma egoizmu. Egoizmas yra kitų išnaudojimas dėl savęs.
Komentaras: Įdomu, kad to nejaučiame: retas pripažins, kad yra egoistas.
Atsakymas: Todėl žmogų reikia auklėti, aiškinti, rodyti pavyzdį, duoti pratimų. Kitaip gamta neatlaikys mūsų visuomenės, o visuomenė neišlaikys savęs.
#265916

Iš 2020 m. balandžio 23 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvi iš Kūrėjo einančios jėgos

Altruistai – egoistai

Kaip atskirti egoistinius norus nuo altruistinių?

Komentaras: Europa prieš virusą pasirodė esanti bejėgė. Pirmiausia krito Italija, tada Ispanija ir Prancūzija. Daugybė susirgimų. Prasidėjo visiškas sienų uždarymas. Ši vieninga Europa, kuri didžiavosi atviromis sienomis, staiga ėmė jas uždarinėti. Viena šalis užsidarė nuo kitos. Jūs visą laiką pasisakote už ryšį, vienijimąsi, o čia – viskas atvirkščiai.
Atsakymas: Džiaugiuosi sienų uždarymu! Džiaugiuosi šių egoistinių, militaristinių ir kitų ryšių sunaikinimu.
Virusas nukerta visus senus ryšius, visą šį Gordijaus mazgą, kurio mes negalėjome nutraukti. Dabar šių grandinėlių nebėra, kai tiekėjai, vartotojai, laivai zuja iš vieno pasaulio krašto į kitą, gabena nenaudingas prekes… Kam?!
Dabar viskas bus ramu. Pažiūrėkite, kaip pagerėjo ekologija, oras tapo švaresnis.
Komentaras: Sakoma, kad Italijoje oras tapo beveik 25–30 proc. švaresnis. Venecijos kanalų vanduo išskaidrėjo. Virš Kinijos neliko smogo, skraido paukšteliai.
Atsakymas: Plaukdamas Venecijos kanalais romantiškai panardinau ranką į vandenį. Po to kelis mėnesius luposi nagas ir visas pirštas. Kiek antibiotikų išgėriau! O dabar, jei tie kanalai švarūs, tada šiam koronavirusui reikia pastatyti paminklą!
Komentaras: Dabar valstybės užsidarė…
Atsakymas: Teisingai! Toroje sakoma, kad nusidėjėlių atskyrimas yra gerai jiems ir pasauliui.
Klausimas: Kodėl negalėjo visas pasaulis padėti Italijai?
Atsakymas: Kaip?! Kas padės? Kodėl turėtų?!
Komentaras: Yra gi tokia sąvoka – pagalba.
Atsakymas: Nėra tokios sąvokos – pagalba, o priešingai, dar patrypti, kad giliau į žemę prasmegtų. O kaip sukurta visa pasaulinė sistema, tarpusavio santykių sistema? Ar kas nors galvoja apie ką kita, išskyrus save? Aš niekaip negalėsiu pakilti, jei nežlugdysiu kitų. Juk viskas matuojama lyginant.
Klausimas: Vadinasi, kiekvienas už save – toks mūsų pasaulis?
Atsakymas: Žinoma.
Klausimas: O jūs sakote, kad jei visi pajaus, jog kiekvienas už save, tai bus gerai?
Atsakymas: Taip, bet be viso to jie pajaus, kad be tarpusavio pagalbos ir be tinkamo ryšio mes vis tik neišgyvensime.
Klausimas: Taigi, valstybė turi padaryti išvadą, kad ryšiai buvo ydingi, egoistiniai, ir dabar mums reikia atsiskirti, kad vėliau susijungtume kitais ryšiais?
Atsakymas: Virusas juos panaikina.
Visi motorlaiviai, garvežiai, lėktuvai, viskas stovi vietoje ir viskas ramu, niekas nejuda. Palaipsniui pinigai bankuose bus išeikvoti, viskas, kas nereikalinga, išnyks. Iš tiesų pastaruoju metu svarbiausios buvo niekuo nepadengtų pinigų įmonės. Kažkas juos spausdina mašina… Juk tai gryna spekuliacija, be to, oru.
Dabar visa tai turėtų po truputį dingti. Kaip muilo burbulas. Helio pripildytas balionas kažkur nuskrido ir sprogo.
Klausimas: Kokius santykius turėtų užmegzti valstybės po šio atsiskyrimo? Kas yra pageidautina? Kokia jūsų nuomonė?
Atsakymas: Labai paprastus. Aš tau kažką duodu, tu suteiki man tai, ko reikia egzistavimui. Štai ir viskas, nieko nereikalingo. Nieko nereikalingo!
Šalia to tyrinėjame pasaulį, kuriame gyvename, save ir tai, kaip galime pasiekti tikrai gerą, teisingą būseną pasaulyje.
Komentaras: O jūs visada sakėte: europiečių vienybės ugdymas…
Atsakymas: Taip ir yra.
Tai yra viską, kuo užsiėmėme, visokiais nereikalingais dalykais, kurie sudarė 90 proc. mūsų veiklos, verslo ir viso kito, dabar turime nukreipti švietimui, visos žmonijos perdarymui.
Įsivaizduojate, kaip visur bus tylu, ramu, gera! Koks bus ramus oras, paukšteliai, žuvys grįš į jūrą. Viskas bus gerai.
Komentaras: Atsikurs ekologija.
Atsakymas: Visai! Kaip ir Černobylyje.
Komentaras: Dabar tas pats vyksta ir Fukujamoje. Viskas atsikuria, grįžo seniai išnykę gyvūnai.
Atsakymas: Taip, buvo manoma, kad jie išnyko, tačiau gamtoje niekas neišnyksta. Informacinis įrašas, vadinamasis „rešimo“, egzistuoja ir staiga atsiranda iš niekur. Kaip gali atsirasti iš niekur?! Kaip ir kadaise atsirado iš niekur, taip ir dabar.
Komentaras: Reikia tik žmogų iš ten ištraukti.
Atsakymas: Žmogus, tikiuosi, bus jau kitoks. O jei ne, tada vėl atsiras dinozaurų.
Klausimas: Jūs visada kalbate apie tarpusavyje susijusią žmoniją. Kas yra susijusi žmonija? Tarkime, po viruso.
Atsakymas: Po viruso susijusi žmonija bus tada, kai kiekvienas gaus tai, ko jam reikia normaliam gyvenimui: drabužius, maistą, pastogę, visa kita, vaikų lavinimą ir viską, ko reikia, o be to, visą likusį laiką jis dirbs bendruomenei. Ir visi gaus vienodai.
Klausimas: Ką reiškia darbas bendruomenei?
Atsakymas: Tai darbas, skirtas žmonių visuomeninių tarpusavio ryšių stiprinimui. Ir nieko daugiau! Draudžiama užsiimti bet kokiu verslu. Jokio verslo!
Klausimas: Kas yra visuomeniniai žmonių tarpusavio ryšiai?
Atsakymas: Tai yra toks ryšių tarp žmonių stiprinimas, kai pamažu atsiskleidžia aukščiausioji gamtos forma, kai mes jaučiamės egzistuojantys amžinai!
Klausimas: Koks turėtų būti mano požiūris į kitus po tokio auklėjimo?
Atsakymas: Kaip į save. Juk nors ir esame atskiruose fiziniuose kūnuose, esame vienas ir tas pats dvasinis kūnas.
Klausimas: Vadinasi, „Mylėk savo artimą kaip save patį“ – tai ir yra požiūris „kaip į save“?
Atsakymas: Taip. Ir jis toks bus!
#264146

Iš 2020 m. kovo 18 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Koronavirusas – abipusės neapykantos pasekmė

Ar galime pakeisti gamtos planus?

Senasis pasaulis mirė, tegyvuoja naujasis pasaulis!

Komentaras. Japonijoje greitai bus uždrausta bet kokia fizinė bausmė vaikams. Fizinės bausmės draudimas nepilnamečiams skirtas tiek tėvams, tiek ir socialiniams darbuotojams bei pedagogams.
Atsakymas. Kaip aš galiu išreikšti savo nepasitenkinimą vaiko elgesiu, jei jis išeina iš ribų tiek, kad visi gali pasakyti, kad tai jau nepriimtina visuomenei, šeimai ir taip toliau?
Tegul tada suteikia visą išklotinę, kaip daryti poveikį vaikams, juos auklėjant. Nes auklėjimas numato apribojimą.
Tu turi išreikšti savo nepasitenkinimą taip, kad vaikas suprastų! Ir kad jis suprastų, jog tai – jam naudinga. Kitaip tariant, tu darai tai ne dėl to, kad esi susierzinęs ir susinervinęs, o dėl to, kad linki jam gėrio. Tai ir yra svarbiausia auklėjime.
Klausimas. Kaip išlaikyti mintį, kad ant vaiko negalima išsilieti?
Atsakymas. Dėl to reikia auklėti auklėtojus.
Komentaras. Kitaip tariant, draudimais nieko nepasieksime…
Atsakymas. Nieko. Kas iš to, kad išėjo įstatymas? Ar jie baus, sodins tėvus į kalėjimą?! Visuomenėje bus tokia painiava!
Kai valstybė įveda tokį įstatymą ir, apskritai, bet kokius įstatymus, ji privalo apmokyti, kaip vykdyti šį įstatymą ir jį tinkamai palaikyti.
Klausimas. Koks yra teisingas auklėjimas?
Atsakymas. Yra pasakyta: „Mažu gyvūnu gimsta žmogus“. Ir palaipsniui, jei mes jo neauklėsime, jis taps dideliu gyvūnu. O kad jį išauklėtume, reikia taikyti tam tikrą spaudimą vystymosi eigoje. Leisti jam suprasti, kad darome spaudimą jame esančio „gyvūno“, o ne „žmogaus“ atžvilgiu. Aš noriu išvystyti žmogų, o gyvūną noriu pažaboti! Be auklėjimo šis gyvūnas – laukinis! Vaikas turi žinoti, kad jis sudarytas iš dviejų dalių: iš gėrio ir blogio, ir blogį turime apriboti.
Komentaras. Aš vėl laukiu pasipiktinimų tviterio komentaruose…
Atsakymas. Nesvarbu! Koks skirtumas – pasipiktinę, nepasipiktinę. Svarbiausia – sakyti tiesą, o paskui ji po kiek laiko būna suvokiama.
Komentaras. Kitaip tariant, jūsų išvada – reikia auklėti tėvus ir auklėtojus.
Atsakymas. Žinoma, reikia auklėti tėvus prieš auklėjant vaikus. Kitu atveju tėvai išauklėja vaikus dar blogiau, nei buvo išauklėti patys.
#247301

Iš 2019 m. balandžio 9 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl žmogų reikia auklėti?

Ateities žmogaus auklėjimas, 3 d.

Auklėjimas: ar žino vaikas, kas jam yra gerai?

Komentaras. Pasaulyje populiarėja „maistas iš šiukšliadėžės“ – produktai, kurių galiojimo laikas baigėsi. Be to, tokio maisto galima užsisakyti į namus iki nustatyto laiko, kol restoranai ar kavinės privalo jį išmesti.
Šis projektas buvo paskelbtas ekologišku. Galų gale, maisto atliekos yra trečias pagal dydį šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis.
Ekspertai sako, kad Didžiojoje Britanijoje prekybos centruose išmetama maisto už 360 mln. sterlingų. Apskritai ES per metus išmeta daugiau nei 12 mlrd. tonų maisto, t. y. apie 1 proc. viso bendro BVP.
Atsakymas. Toks kiekis išmetamų produktų labai kenkia aplinkai, ekologiją ir verčia daugybę žmonių badauti ar gyventi pusbadžiu. Mes turime kažką daryti.
Tam būtina auklėti visuomenę. Nemanau, kad viskas taip sklandžiai bus paskirstyta… Reikalingas sistemingas valstybės darbas. Tačiau problema ta, kad nė viena vyriausybė nėra suinteresuota tai daryti, jos nori tik valdyti ir išspausti maksimumą sau ir savo nariams.
Todėl mums reikia pradėti labai rimtą auklėjimo programą, kuri iš tiesų auklėtų visus visuomenės narius, kad mes be naudos gaminame ir išmetame milžiniškus kiekius maisto, mašinų ir viso kito. Taip užteršiame aplinką, nors kitos – neturime. Kasmet tik didiname sąvartynus aplink save.
Mes turime didžiulį rezervą: jei prieš 30–40 metų kažkur trūko maisto, tai šiandien visur yra perteklius. Jeigu galėtume jį tinkamai paskirstyti, neturėtume pabėgėlių, nebūtų mirčių iš bado. Visi turėtų viską, ko reikia.
Klausimas. Koks turi būti tinkamo paskirstymo principas, kad kažkokia kategorija žmonių nebevartotų pasibaigusio galiojimo maisto?
Atsakymas. Auklėjimas. Niekas daugiau nepadės.
Tinkamas požiūris vienas į kitą, nes mes esame vienos sistemos, vienos šeimos nariai. To reikia mokyti, rodyti, įtikinėti, aiškinti diena iš dienos. Ir kiekvieną kartą žmogus vis tiek atsibunda ryte kaip egoistas, ir jam iš naujo reikia aiškinti, kad jis – mažas varžtelis milžiniškoje mašinoje ir priklauso nuo jos, o ji priklauso nuo jo.
Komentaras. Yra išorinių atliekų, kurių galiojimo laikas baigiasi, tačiau žmogus turi „vidinių atliekų“, kurių privalo atsikratyti…
Atsakymas. Kaip išsivalyti savo vidų? Tam reikalinga tinkama visuomenė, kuri dirbtų su žmogumi ir padėtų jam išsivaduoti nuo blogų minčių ir norų. Tai įmanoma padaryti, tik veikiant tinkamai aplinkai.
#240033

Iš 2018 m. gruodžio 9 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Išsitaisymas prasideda visuomenėje

Gresia maisto produktų gamybos deficitas

Beprotiškas požiūris į maistą

Klausimas. Vienoje iš Amerikos žemyno šalių buvo atliktas eksperimentas, kuris pranoko visus lūkesčius: senelių namai buvo prijungti prie vaikų namų. Kai senyvo amžiaus žmonės įgijo mylinčius vaikaičius, pagerėjo jų gyvenimo funkcijos, o vaikai atsikratė susikaustymo, baimės, nesaugumo jausmo ir tapo paprastais, triukšmingais, neramiais vaikais.
Kodėl taip vyksta?
Atsakymas. Todėl, kad jiems trūksta vieniems kitų. Seniems žmonėms trūksta tokių nenuoramų, o vaikams jausmo, kad yra didelių ir gerų suaugusiųjų. Tai gyvenimo užpildymas pačiu geriausiu būdu.
Našlaičiai įgyja pasitikėjimo ir geranoriškumo pasauliui, gyvenimui. Seni žmonės suminkština pasaulio pajautimą daugybe aspektų.
Net jei jie neturės ypatingo ryšio, visa tai yra energijos perdavimas, tam tikras išorinis ryšys, vien suvokimas, kad visa tai egzistuoja, suteikia visiškai kitokį vaizdą, atmosferą.
Mes esame sukurti taip, kad pagal prigimtį turime būti trijose kartose: vaikai, tėvai, seneliai. Dviejų kartų neužtenka.
Vaikas turi matyti, kad kaip jis gimė iš savo tėvų, taip jo tėvai gimė iš jo senelių. Taigi, jis mato tęstinumą, tėkmę, evoliuciją. Jis mato, kaip jo tėvai elgiasi su tėvais, ir tai tampa pavyzdžiu, kaip jis turėtų elgtis su savo tėvais.
Jis turi daug ko išmokti iš savo senelių, nes, kaip mes žinome, „Israel saba ve tvuna“ – tai ištisinė mūsų dvasinių ryšių sistema. Todėl tai yra labai svarbu. O kalbant apie našlaičius, rezultatas gali būti pritrenkiantis.
#238831

Iš 2018 m. lapkričio 27 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mūsų laimės paslaptis

Jaunųjų tėvų mokykla

Kartu gyventi lengviau nei vienam

Klausimas. Ką daro mokytojas, kad mokinys išmoktų teisingai jausti dvasinį pasaulį ir tinkamai reaguotų?
Atsakymas. Mokiniui to nereikia žinoti. Jis mato, kad mokytojas kasdien veda pamokas, žadina mokinius savo klausimais, mėgina nukreipti juos į kūrimo tikslą, į tarpusavio ryšį, kad jie atliktų tai, apie ką rašoma kabalistiniuose šaltiniuose.
Mokytojas moko juos dirbti su pirminiais šaltiniais, ištraukti iš ten klausimus ir atsakymus. Jis taip formuoja mokinius, kad šie gali dirbti savarankiškai. Todėl mokytojo darbas su mokiniais daugialypis, tačiau tai auklėjimas.
#241166

Iš 2018 m. gruodžio 2 d. pamokos rusų k.

Komentaras. Pasaulį užvaldė baimės epidemija. Žmonės praranda pasitikėjimą, nustoja klausytis vieni kitų. Galų gale jie ima veikti ne iš godumo, kaip seniau, kai ko nors siekė, o iš baimės, turinčios realias priežastis. Kaip jos atsikratyti? Juk mes aktyviai judame aklavietės link.
Atsakymas. Manau, kad tai labai gerai. Žmogus tikėjo įvairiais dievukais – bet kokiais – nuo to jam buvo lengviau. Dabar šis tikėjimas nyksta, nėra puoselėjamas, todėl žmogus negali kompensuoti baimių, nerimo, negatyvių jausmų. Jis negali jų sieti su aukštesniaisiais norais, valdymu, aukštesniąja valdžia, viskas krinta jam vienam. Žmogui sunku!
Baimė žmogų blokuoja. Jis nori užsimerkti, tarsi mažas vaikas palįsti po antklode, apsimesti, kad nieko nėra.
Klausimas. Kaip gi jam iš ten išlįsti?
Atsakymas. Jį reikia šviesti. Tik ne mechaniniais žaislais, kaip bando mokslininkai.
Komentaras. Mokslininkai kol kas kelia klausimus.
Atsakymas. Kelti klausimus – gerai. Tačiau jie gi susiję su gyvenimo prasme. Tokie klausimai yra virš mūsų supratimo. Kaip mes egzistuojame? Dėl ko? Kas yra gyvenimas? Kaip jis prasideda ir kaip baigiasi? Kokia pačios gamtos egzistavimo prasmė?
Bet viską tiesiog susieti su Dievu… Šiuolaikinio žmogaus tai nenuramina. To pakako iki Švietimo epochos, o nuo XVII-XVIII a. ir vėliau toks požiūris nebepatenkina.
Žmogus bus priverstas pamatyti, kad prieš jį – būties prasmės klausimas: kam, dėl ko ji, kur prasmė?
Mūsų gyvenimas grįstas baime, jei ne ji, tai kam gyventi. Kam man visa tai?
Pademonstruokite žmogui visą jo būsimą gyvenimą, – o šis jau egzistuoja, nieko kito nėra, – žmogus nenorės gyventi.
Pamatys, jog viską daro tam, kad kuo nors pasimėgavęs iš karto pajustų depresiją ar kančią, be to, dar reikia sunkiai dirbti. Per metus turi dvi atostogų savaites, dar nežinia, ar jas praleis gerai. Vaikai, kurie užaugę atsisėda ant sprando, žmona, neleidžianti linksmintis. Mylima futbolo komanda, pralošianti rungtynes. Žvejyba, kurios nebėra, nes neliko jai tinkamų vietų. Ir šitaip – viskas…
Senuosiuose šaltiniuose rašoma, kad jei žmogus matytų jo laukiantį gyvenimą, tai nenorėtų gimti ir egzistuoti.
Užsimirštame, todėl visas mūsų gyvenimas pagrįstas užmaršumu. Pažiūrėkite, ką darome su savo gyvenimu! Visą laiką stengiamės save ko nors užimti, prikimšti, kaskart vis labiau. Ir reklama, ir konkurencija… O kodėl?
Jei žmogus liktų vienas su savo mintimis, taptų teroristu, žudiku arba savižudžiu, arba imtų vartoti kvaišalus, o tai yra tas pats.
Klausimas. Tačiau sakoma, kad žmogui reikia tikslo, kurio siekdamas jis gali įveikti bet kokius sunkumus. Koks tikslas teisingas žmogui?
Atsakymas. Šio klausimo žmonėms sužadinti negalima. Pirmiausia reikia gerai pasiruošti. Taip ir pasakyta: „Jei aklajam statote kliūtis, darote baisų nusikaltimą“. Jei prieš akląjį padėtų akmenį ar rąstą, jis sukluptų ir pargriūtų. Argi šitaip galima? O žmonės – visi akli. Kaip su jais kalbėtis apie gyvenimo prasmę?
Neturėdami atsakymo, jie puls į depresiją. Todėl, palaipsniui atskleisdami gyvenimo prasmės klausimą, turite iš anksto žinoti, kaip suteikti teisingą atsakymą, kurį priims ir kurio norės. Tada žmonės pamatys, kad atsiveria džiaugsmingi, o ne tamsūs horizontai.
Komentaras. Išeitų, kad nuo gimimo į bendravimą reikia po truputį įmaišyti auklėjimo.
Atsakymas. Tai ir yra auklėjimas. O visa kita – žmogaus pildymas visai nereikalingomis žiniomis.
Klausimas. Kaip suaugusiam žmogui, nugyvenusiam gyvenimą, atskleisti gyvenimo prasmės klausimą?
Atsakymas. Jei pragyveno gyvenimą, nėra ką ir atskleisti.
Jeigu jis šiame gyvenime iš kur nors gauna informacijos apie būties tikslą ir dėl to ima keisti savo gyvenimą, tai pakyla į kitą egzistavimo pakopą. Jis tampa žmogumi tiek, kiek gali atsakyti į klausimą apie savo gyvenimo prasmę.
#221922

Iš 2018 m. sausio 7 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Baimė subręsti

Mirties baimė ir sielos persikūnijimas

Perėjimas nuo gyvūninės prie dvasinės baimės