Per visą istoriją gavome daugybę dėmesio ženklų iš Kūrėjo, gero ir kuriančio gėrį. Tačiau turėdami egoistines, priešingas Kūrėjui savybes, šias rūpesčio ir meilės apraiškas suvokėme kaip smūgius ir nepajautėme poreikio keistis.
Taip mylintys tėvai verčia vaiką mokytis, o jis nori vien žaisti ir jų neklauso, manydamas, kad tėvai jo nekenčia.
Būtent tai ir vyksta pasaulyje: krizės, karai, nelaimės, epidemijos – visas žmonijos nueitas kančių kelias. Ir viskas todėl, kad nenorėjome priimti Kūrėjo valdymo kaip absoliučiai gero ir visada nešančio gėrį, kitaip tariant, nenorėjome prisitaikyti prie šio valdymo.
Norėjome pabėgti nuo Kūrėjo nurodymų, kaip vaikai, kurie nepaklūsta gimdytojui ir visąlaik turi slėptis ir ginčytis. Ir todėl gyvenimas buvo toks kartus iki šių dienų.
Tačiau dabar patiriame ypatingą smūgį, ne tokį, kaip visi kiti. Jis ateina, kad nuramintų visą pasaulį, visą žmoniją ir paverstų mus viena visuma. Tarsi tėvai, praradę kantrybę, sakytų vaikams: „Pakanka, dabar visi nurimstate!“ Ir jie mums taiko tokias griežtas priemones, kad tikrai nusiraminame.
Aukščiausias valdymas vis labiau nusileidžia ir artėja prie mūsų, pradeda glaudžiai bendrauti su mumis, asmeniškai, tiesiogiai.
Kodėl žmonija taip sunkiai priėmė šį smūgį? Kodėl koronavirusas verčia visus taip bijoti? Juk esame įpratę, kad kasmet kiekvienoje šalyje miršta daug žmonių ir gimsta nauji. Kodėl taip išsigandome viruso?
Žinome, kad per šimtą metų pasikeis visa pasaulio populiacija – visi mirs, o jų vietoje gims nauji, tačiau nedarome iš to tragedijos. Virusas yra psichologinis smūgis. Tarp mūsų yra kažkoks slaptas kenkėjas, kurio nematome, nejaučiame, nežinome, iš kur jis puls.
Tačiau virusas veikia mūsų naudai, kai jis liepia nutolti vieniems nuo kitų, neišeiti iš namų. Atrodo, jis tarsi sako: „Jei nemokate gerai elgtis vieni su kitu, tai sėdėkite namuose! O jeigu atsirado šiek tiek gerumo, tai galite išeiti, bet nesiartinkite vienas prie kito arčiau nei per dešimt metrų.“
Virusas rodo mums tikruosius tarpusavio santykius, kad nesugebame būti kartu, ir jeigu jungiamės, perduodame virusus vieni kitiems, juk esame egoistai. Šis virusas atskleidžia aukščiausią valdymą.
Virusas atskiria žmones vienus nuo kitų priklausomai nuo jų egoizmo. Jis verčia juos sėdėti namuose, užuot užsiėmus beverčiais, išgalvotais reikalais. Jis parodo mums, kokie tinkamesni santykiai gali būti tarp mūsų. Jis atėjo ne tam, kad kenktų ir žudytų mus, o kad teisingai organizuotų mūsų gyvenimą. Tai Kūrėjo ranka, kuri gailestingai mus auklėja.
Epidemija nėra bausmė, tai vaistas. Virusas atvėsina mūsų santykius, perkaitintus egoizmo, noro laimėti, pasiekti, išnaudoti kitus. Jis sustabdo visas šias lenktynes.
#261885

Iš 2020 m. kovo 18 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Peršokti į vieną širdį

Tegu tai būna gėrio epidemija

Vienoje valtyje