Klausimas: Pagal kabalą dabar egzistuodamas žmogus neturi jokio savarankiškumo, jokios savo minties?
Atsakymas: Taip, neturi, žinoma. Iš kur?
Ką reiškia „savo“? Iš kur apskritai gali atsirasti sava mintis? Iš tuščios erdvės, kur nors iš tuštumos? Ji juk turi iš kur nors kilti!
Augančiam vaikui staiga atsiranda kokios nors mintys, netikėtai jis ima ką nors mąstyti. Iš kur? Juk nėra nieko iš nieko. Tai atsiranda ir atsiranda.
Tai panašu į radijo imtuvo įjungimą. Kas iš to, kad jį įjungiau? Turiu rasti bangą, ir tuomet jis duos man tam tikrą informaciją, kažkaip pasireikš. Kitaip tariant, iš esmės, esame bendro informacinio lauko, bendros minties imtuvai.
Mes automatiškai pildome tos minties nurodymus iki tam tikro raidos etapo, kol staiga mumyse atsiranda šis tas priešingo: nebenorime veikti kaip anksčiau, automatiškai. Man kyla revoliucingi norai – sukilti prieš tą mintį: noriu žinoti, kam, kodėl, dėl ko gyvenu, o ne būti automatu. Turiu pajausti, kad egzistuoju savarankiškai.
Ir čia žmoguje kyla maištas. Nuo tos akimirkos žmogus turi galimybę tapti kabalistu, kitaip sakant, gali suvokti tą mintį iš išorės ir tuomet sutikti arba nesutikti su ja. Taip jis ima judėti prie tos minties nesutikdamas, jausdamas atstūmimą, nutolimą, priešingumą.
Būtent iš to, žmogus suvokia savo priešingumą ir nenori sutikti su ta mintimi, ima ją tirti. Jis, kabalistas, ima ją tirti ir mato, kokia ji tobula, tyra, ir jis nori ją gauti.
Jis paverčia save tos minties imtuvu – ne automatiškai, kokiu buvo sukurtas, o savarankiškai, aiškiai. Ir tai reiškia suvokti Kūrėją.

#297513

Iš 2010 m. gruodžio 19 d.  TV laidos „Stambiu planu. Nemirtingumo paslaptys“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyventi dėl Kūrėjo ir kūrinio susitikimo

Pasaulis – tai siauras tiltas

Minties jėga