Pateikti įrašai su baimė žyme.


Ar kabalistai bebaimiai?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Ko asmeniškai bijote? Ar kabalistai bebaimiai?
Atsakymas: Ne, kabalistai nėra bebaimiai. Bijau Kūrėjo.
Iš tiesų bijau tų abejonių ir kliūčių, kurias Jis man siunčia. Ir kuo toliau einu pirmyn, tuo jos didesnės, galingesnės ir jų baiminuosi. Turiu jų bijoti. Jei nebus baimės, neimsiu apie jas galvoti, joms ruoštis, nesistengsiu jų įveikti.
Protingas žmogus turi baimių, drebulį. Ir jos niekur nedingsta. Tiesiog jis žino, iš kur jos ateina ir kaip su jomis dirbti.
Antraip, jei, tarkime, po kokios nors injekcijos žmogui išnyks baimės, skausmo pojūtis, ir kiti įvairūs pojūčiai, tai kaip jis dirbs, kaip judės, kaip ras padėtį esant bet kurioms sąlygoms?
Klausimas: Kokią pačią didžiausią baimę teko patirti iki dvasinio suvokimo ir po to?
Atsakymas: Tai daugiausia baimės, kai jautiesi negalįs įveikti savo egoizmo, tingėjimo, bejėgiškumo, kai sutelki visas jėgas, ketinimus, kad susiorganizuotum ir tinkamai kreiptumeisi į Kūrėją pagalbos.
#265683

Iš 2020 m. balandžio 26 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nereikia bijoti

Visos baimės pagimdytos paslėpties

Perėjimas nuo gyvūninės prie dvasinės baimės

Komentarų nėra

Pažinti patį save

gyvenimo prasmė, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Šiandien, kilus pandemijai, žmogus susidūrė su rimtu klausimu. Jis priprato kažkur bėgti, kartais ir nuo savęs paties, ir labai bijo sustoti, pažiūrėti į akis savo baimėms ir susipažinti su savimi. Dabar idealiausias laikas susipažinti su savimi, savo baimėmis. Ką jūs patartumėte jam? Kas yra baimė ir kaip ją suvaldyti?
Atsakymas: Baimė – tai nežinomybės pasekmė. Kitaip, iš kur ji? Žmogus, kuris supranta reiškinio esmę, netgi jei tai kažkas baisaus, jau kitaip jį priima. Šiandieninė būsena atrodo baisi dėl to, kad žmonės nežino, kas su jais vyksta ir kodėl. Nežino, kas su jais bus rytoj. Tarp kita ko šie klausimai kaba ore, ir niekas negali prisiliesti prie jų, kad kažkaip išspręstų.
Klausimas: Ar jūs manote, kad reikia ir svarbu susipažinti su savo baimėmis?
Atsakymas: Manau, kad kiekvienas tam, kad gyventų kaip žmogus, turi suprasti, kam jis gimė, kodėl sukurtas šis pasaulis, kas yra už mirties ribos ir t. t. Visus šiuos klausimus jis turi atskleisti, kitaip jo gyvenimas kažkoks nepilnavertis: kad tik negalvotum apie tai.
Klausimas: Matau dvi žmonių kategorijas: tie, kuriuos sukaustė baimė, ir tie, kurie apskritai nemato problemos. Kur aukso vidurys?
Atsakymas: Manau, kad aukso vidurio čia negali būti. Žmogui reikia suprasti, kodėl plinta virusas, kaip jis susijęs su juo pačiu ir visais, kokiu tikslu gamta jį davė. Tai yra mes galime pasinaudoti esama būsena, atskleisti ją ir sužinoti, kokiu tikslu mes gyvename, kodėl gamta tokiu būdu mus baudžia, ar nusipelnėme mes to, kaip atsikratyti viruso.
Mums reikia išnaudoti šią būseną iki galo. Juo labiau, kad visi sėdi namuose ir nežino, ką toliau daryti: nei valdantieji, nei paprasti piliečiai. Turime šiuos klausimus išsiaiškinti, ir turime tam galimybę. Reikia sustabdyti nesibaigiantį bėgimą ir pasistengti suprasti, dėl ko gyvename. Priešingu atveju mūsų gyvenimas visai betikslis.
#264158

Iš 2020 m. kovo 29 d. programos „Susitikimai su kabala. Viktorija Bonia“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kuo unikali šiandienos situacija?

Ar koronavirusas paliks pėdsaką mumyse?

Apsauga nuo baimių

Komentarų nėra

Apsauga nuo baimių

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманNūnai žmogų apimanti ir paralyžiuojanti baimė yra sukelta ne dabartinės situacijos, o minčių apie tai, kas gali nutikti vėliau.
Bet neverta taip jaudintis, juk visi esame valdomi aukštesniosios jėgos, ir viskas eis pagal jos planą. Ir tai neturi nieko bendra su religija. Religingas žmogus neklausia apie gyvenimo prasmę, jis neabejoja dėl to, ką reikia daryti. Kabalos mokslas kelia mumyse klausimus, kurių nėra religijoje.
Nėra ko jaudintis dėl to, kas gali nutikti, juk ne mes lemiame įvykius, o bendroji gamtos jėga. Kur ji nukreips mus, ten ir nueisime. Ir toks požiūris nėra naivumas ar fanatizmas, jis suteikia mums vidinę apsaugą, išlaisvinančią nuo nežinomybės baimės.
Viskas išaiškėja tik mintyse. Žmogus gyvena savo mintyse. Šiandien beveik kiekvieno galvoje sukasi beprotiškas minčių ir baimių dėl ateities verpetas, neduodantis ramybės nei dieną, nei naktį. Vienintelis būdas apsiginti: prilipti prie kūrimo programos, vedančios žmoniją į aukščiausią pakopą, kad suprastume ir pajaustume, kam gyvename, kam vystomės, į kokį tikslą einame.
Ir tada visi nurims su šiuo tikslu, ir bus visiems gerai. Viskas paaiškės tik mintyse, galima ramiai sėdėti ir tik tuo užsiimti. Užeikite į mūsų kabalos svetainę, pradėkite skaityti, kas ten parašyta. Nereikia nieko mokytis ir įsiminti – tiesiog stenkitės tai pajausti, įsisąmoninti, perleisti per širdį ir protą, kad išugdytumėte savyje žmogų.
Žmogus mumyse – tai, kas tapatina save su gamta, su aukštesniąja mintimi, aukštesniąja programa, aukštesniąja jėga. Gamta – tai Kūrėjas, viskas įsijungia į ją. Pasistenkite išugdyti savyje tokius pojūčius ir mintis, kad pajaustumėte šią gamtą aplink save, kitaip tariant, kad pažintumėte Kūrėją. Pasistenkite išeiti iš savęs ir susijungti su visa Visata, su šia mintimi, apimančia visą pasaulių sistemą.
Ir tuomet išvysime, kodėl viskas taip vyksta. Juk mes ne maži vabaliukai, šliaužiojantys žeme, o žmonės, iš kurių gamta nori sukurti kažką didingo, nori duoti mums galimybę ją suprasti, su ja susijungti. Tai nuostabi galimybė!
Virusas – tai ne liga, o vaistai. Pažiūrėkite, kiek daug jis pakeitė pasaulyje: oras tapo švaresnis ir gaivesnis, žmonės nebesinuodija, dirbdami gamyklose, teršiančiose atmosferą, dirvą ir vandenį.
Pranešama, kad dėl karantino vanduo Venecijos kanaluose taip išsivalė, kad jame net ėmė veistis žuvys. Žemės rutulys nori gyventi, tik netrukdykite jam. O jūs sielojatės dėl to, kas su jumis nutiks po mėnesio. Nebijokite, viskas susitvarkys. Tik iš anksto apsisaugokite nuo smūgio vaistu. Užsukite į mūsų tinklalapį, ir rasite ten daug paaiškinimų, kaip pirmiausia nusiraminti. Linkiu jums geros kloties.
#262043

Iš 2020 m. kovo 19 d. TV pokalbio „Naujasis gyvenimas“ Nr. 1214

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrinys – tai noras gyventi

Ar baimė padeda pažinti save?

Tegu tai būna gėrio epidemija

Komentarų nėra

Iš kur gimsta virpulys?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jei nejaučiu baimės Kūrėjo atžvilgiu, ar tai reiškia, kad dabar esu prie Jo prilipęs?
Atsakymas. Klausimas tas, ar jaučiate ne baimę, o virpulį.
Turi atsirasti būsena, kai galvojate, rūpinatės, jaudinatės dėl to, kaip elgiatės su Kūrėju. Norite Jo atžvilgiu būti mylintis, rūpestingas, trokštate Jam suteikti malonumą, kitaip tariant, norite būti Jo kūrinijos teisingas elementas.
Baimė dingsta, virsta virpuliu, o tai jau visai kitos jausmas: aukštesnis, geresnis.
Juk baimė priklauso gyvūniniam lygmeniui: bijau dėl savęs. O kai nebesijaudinu dėl savęs, tuomes jaučiu Kūrėją kaip amžiną, tobulą ir iš savo tobulybės Jis niekam negali pakenkti, tuomet gyvūninė baimė dingsta, nuslopinama Kūrėjo suvokimu. Ir tuomet jaučiu tik virpulį, nes baimė pereina į Jo tobulumo pojūtį.
Baimė ir tobulybė gimdo virpulį.
#253319

Iš 2019 m. vasario 13 d. pamokso rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Virpulys, kurio nejaučiame

Pajausti Kūrėjo žaidimą

Nepavesti grupės

Komentarų nėra

Ir vadžios, ir kamanos

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Teisingai spręsdamas materialias problemas, susiedamas jas su Kūrėju, žmogus sukuria nuolatinį dvasinį ryšį su Juo?
Atsakymas. Žinoma. Ir tada jis ieško: kur dar pamatyti kažką neigiamo, nes kitaip negali būti susietas su Kūrėju.
Kartais esame nežinioje, kai mums nei gera, nei bloga: tuštuma, nieko nereikia, niekas nesvarbu. Tai – baisu, – jau geriau, kad kažkas atsitiktų.
Klausimas. Argi normalu prašyti Kūrėjo: „Atsiųsk man problemų“?
Atsakymas. Ne, nenormalu. Tam duota grupė, kurią galima įtraukti, sužadinti draugų poreikius ir dėl jų dirbti.
Aš pamenu tokią būseną, kai jau nieko nesinori, tik užmerkti akis ir išnykti, numirti. Bet neišeis.
Komentaras. Užmerkti akis – tai ne problema.
Atsakymas. Ne! Tai – problema. Kai žmogus sutinka su tuo, kad geriau užmerkti akis ir suvesti visas sąskaitas, jis jau vystosi kitaip. Tokios būsenos yra daugybė žmonių pasaulyje.
Klausimas. Ką daryti, jei žmogus, gavęs keletą smūgių, bijo Kūrėjo? Tai normali būsena? Ar taip turi būti?
Atsakymas. Taip, tai yra gerai. Tik tai vadinama ne baime, o nerimu.
Klausimas. Bet aš kalbu ne apie nerimą prieš kažką didį, o baimę prieš stipresnį. Tai – normalus reiškinys?
Atsakymas. Kodėl gi ne? Geriau taip, nei priešingai. Tai tave laiko. Tu jau žvelgi į Jį su tam tikru jautrumu: taip ar ne taip, daryti ar ne. Vis dėlto, baimė būtina, kaip vaiko tėvams: jei jis nieko nebijos, tai tiesiog pakenks sau ir neišaugs geras žmogus.
Žmogus – egoistas! Todėl jam vienu metu reikalingos ir vadžios, ir kamanos.
#240296

Iš 2018 m. spalio 14 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kai tikslas svarbesnis už smūgius

Kaip neutralizuoti neigiamą santykį?

Vienas sprendimas visoms problemoms

Komentarų nėra

Ar baimė padeda pažinti save?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar baimė padeda pažinti save?
Atsakymas. Baimė – labai reikalinga vidinio gyvenimo forma, nes egoizmas, noras mėgautis, jaučia tik tuštumą arba prisipildymą, t. y. baimę arba jos nebuvimą.
Todėl baimė – pati natūraliausia egoizmo egzistavimo forma. Mūsų pasaulyje suskaičiuojama daugiau nei 800 baimės rūšių. Šiomis baimės rūšimis tiriame save.
Klausimas. Ar yra kabaloje metodika, kuri moko pakilti virš baimės?
Atsakymas. Žinoma! Svarbiausia – sukurti savyje Kūrėjo didybę, tai padės pakilti virš baimės. Baimė visą laiką tave vysis ir padės kairiojoje linijoje, o tu kilsi virš jos dešiniojoje. Tai stums tave pirmyn.
Kitaip tariant, pakilimas virš egoizmo – tai pakilimas virš baimės. Žmogus, net nesuvokdamas to, kiekvieną savo gyvenimo akimirką jaučia baimę. Taigi, savęs jutimas – tai baimės suvokimas: „Kas vyksta su manimi?“ Nuo kokių išorinių ar vidinių problemų turiu pasislėpti, pasišalinti, saugotis?“ Viskas balansuoja tik ties baimės suvokimu.
Klausimas. Kaip subalansuoti šią nepatogią būseną?
Ataskymas. Tik išeinant, pakylant virš savęs: apribojimas (cimcum) – ekranas (masach) – Atspindėtoji Šviesa (Or Chozer).
Klausimas. Šiais laikais žmonija daug uždirba iš antidepresantų, kurie padeda išvengti baimių. Ar tai ženklas, kad, laikui bėgant, baimė nuolat auga?
Atsakymas. Dabar žmonija išgyvena labai įdomų tarpusavio jungimosi virtualiuose tinkluose ir pan. periodą. Visa tai plėsis.
Žmonėms kils daugybė problemų, baimių, nerimo, nes tokiu būdu įsijungdamas kiekvienas perduoda kitiems savo baimę. Taip vieni kituose mes labai daug ką ištaisome.
#229145

Iš 2018 m. vasario 11 d. pamokos rusų kalba

Komentarų nėra

Baimės epidemija

gyvenimo prasmė, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Pasaulį užvaldė baimės epidemija. Žmonės praranda pasitikėjimą, nustoja klausytis vieni kitų. Galų gale jie ima veikti ne iš godumo, kaip seniau, kai ko nors siekė, o iš baimės, turinčios realias priežastis. Kaip jos atsikratyti? Juk mes aktyviai judame aklavietės link.
Atsakymas. Manau, kad tai labai gerai. Žmogus tikėjo įvairiais dievukais – bet kokiais – nuo to jam buvo lengviau. Dabar šis tikėjimas nyksta, nėra puoselėjamas, todėl žmogus negali kompensuoti baimių, nerimo, negatyvių jausmų. Jis negali jų sieti su aukštesniaisiais norais, valdymu, aukštesniąja valdžia, viskas krinta jam vienam. Žmogui sunku!
Baimė žmogų blokuoja. Jis nori užsimerkti, tarsi mažas vaikas palįsti po antklode, apsimesti, kad nieko nėra.
Klausimas. Kaip gi jam iš ten išlįsti?
Atsakymas. Jį reikia šviesti. Tik ne mechaniniais žaislais, kaip bando mokslininkai.
Komentaras. Mokslininkai kol kas kelia klausimus.
Atsakymas. Kelti klausimus – gerai. Tačiau jie gi susiję su gyvenimo prasme. Tokie klausimai yra virš mūsų supratimo. Kaip mes egzistuojame? Dėl ko? Kas yra gyvenimas? Kaip jis prasideda ir kaip baigiasi? Kokia pačios gamtos egzistavimo prasmė?
Bet viską tiesiog susieti su Dievu… Šiuolaikinio žmogaus tai nenuramina. To pakako iki Švietimo epochos, o nuo XVII-XVIII a. ir vėliau toks požiūris nebepatenkina.
Žmogus bus priverstas pamatyti, kad prieš jį – būties prasmės klausimas: kam, dėl ko ji, kur prasmė?
Mūsų gyvenimas grįstas baime, jei ne ji, tai kam gyventi. Kam man visa tai?
Pademonstruokite žmogui visą jo būsimą gyvenimą, – o šis jau egzistuoja, nieko kito nėra, – žmogus nenorės gyventi.
Pamatys, jog viską daro tam, kad kuo nors pasimėgavęs iš karto pajustų depresiją ar kančią, be to, dar reikia sunkiai dirbti. Per metus turi dvi atostogų savaites, dar nežinia, ar jas praleis gerai. Vaikai, kurie užaugę atsisėda ant sprando, žmona, neleidžianti linksmintis. Mylima futbolo komanda, pralošianti rungtynes. Žvejyba, kurios nebėra, nes neliko jai tinkamų vietų. Ir šitaip – viskas…
Senuosiuose šaltiniuose rašoma, kad jei žmogus matytų jo laukiantį gyvenimą, tai nenorėtų gimti ir egzistuoti.
Užsimirštame, todėl visas mūsų gyvenimas pagrįstas užmaršumu. Pažiūrėkite, ką darome su savo gyvenimu! Visą laiką stengiamės save ko nors užimti, prikimšti, kaskart vis labiau. Ir reklama, ir konkurencija… O kodėl?
Jei žmogus liktų vienas su savo mintimis, taptų teroristu, žudiku arba savižudžiu, arba imtų vartoti kvaišalus, o tai yra tas pats.
Klausimas. Tačiau sakoma, kad žmogui reikia tikslo, kurio siekdamas jis gali įveikti bet kokius sunkumus. Koks tikslas teisingas žmogui?
Atsakymas. Šio klausimo žmonėms sužadinti negalima. Pirmiausia reikia gerai pasiruošti. Taip ir pasakyta: „Jei aklajam statote kliūtis, darote baisų nusikaltimą“. Jei prieš akląjį padėtų akmenį ar rąstą, jis sukluptų ir pargriūtų. Argi šitaip galima? O žmonės – visi akli. Kaip su jais kalbėtis apie gyvenimo prasmę?
Neturėdami atsakymo, jie puls į depresiją. Todėl, palaipsniui atskleisdami gyvenimo prasmės klausimą, turite iš anksto žinoti, kaip suteikti teisingą atsakymą, kurį priims ir kurio norės. Tada žmonės pamatys, kad atsiveria džiaugsmingi, o ne tamsūs horizontai.
Komentaras. Išeitų, kad nuo gimimo į bendravimą reikia po truputį įmaišyti auklėjimo.
Atsakymas. Tai ir yra auklėjimas. O visa kita – žmogaus pildymas visai nereikalingomis žiniomis.
Klausimas. Kaip suaugusiam žmogui, nugyvenusiam gyvenimą, atskleisti gyvenimo prasmės klausimą?
Atsakymas. Jei pragyveno gyvenimą, nėra ką ir atskleisti.
Jeigu jis šiame gyvenime iš kur nors gauna informacijos apie būties tikslą ir dėl to ima keisti savo gyvenimą, tai pakyla į kitą egzistavimo pakopą. Jis tampa žmogumi tiek, kiek gali atsakyti į klausimą apie savo gyvenimo prasmę.
#221922

Iš 2018 m. sausio 7 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Baimė subręsti

Mirties baimė ir sielos persikūnijimas

Perėjimas nuo gyvūninės prie dvasinės baimės

Komentarų nėra

Kuo skiriasi baimė ir drebėjimas?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kuo skiriasi baimė nuo drebėjimo?
Atsakymas. Drebėti – tai baimintis ne dėl savęs, jis grindžiamas meile, pagarba, Kūrėjo siekimu.
Klausimas. Kokios būna baimės Kūrėjo atžvilgiu?
Atsakymas. Jų neįmanoma išvardinti. Malchut įsijungimas į devynias pirmas sfiras įvairiausiomis variacijomis pagimdo daugybę pirminių, antrinių ir pan. baimių. Bet koks galimo neužpildymo jautimas vadinamas baime.
Pavyzdžiui, jautimas, kad negalėsiu pateisinti Kūrėjo, remiasi gyvūnine, visuomenine baime. O baimė, ar įstengsiu Jį užpildyti, – tai jau drebėjimas, kuris ateina mums per bendrą sistemą, nes Kūrėjas yra joje visoje.
Kiek lietiesi, jungiesi, tapatiniesi su visais, tiek atsiranda galimybė užpildyti Kūrėją.
Klausimas. Kitaip tariant, ryšys su Juo visada per kitą žmogų?
Atsakymas. Kitaip ir būti negali, juk Kūrėjas yra visoje sistemoje.

Iš 2018 m. vasario 11 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Naktis pavirs diena, o diena – naktimi

Perėjimas nuo gyvūninės prie dvasinės baimės

Artimas ryšys su Kūrėju

Komentarų nėra

Kodėl mes nekenčiame?

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kolumbijos Universiteto mokslininkai, tyrinėdami neapykantos šaltinius, priėjo prie išvados, kad viena iš neapykantos priežasčių yra baimė tų dalykų, kurie žmogui nesuprantami.
Neapykanta pagimdo dvi pagrindinės emocijos: meilė ir agresija. Psichologų nuomone, žmonės nekenčia kituose to, ko bijo savo viduje.
Kas yra neapykanta jūsų nuomone?
Atsakymas. Neapykanta – tai visa, kas man nenaudinga.
Kita vertus, tai gera savybė, nes ji padeda man patikrinti, ką dar turiu savyje pakeisti. Visas pasaulis – tai iš esmės Kūrėjas, kurį turiu mylėti absoliučia meile! O jeigu kažko nekenčiu, vadinasi, savo viduje esu neištaisytas.
Tikroji neapykanta pasireiškia tik kelyje į meilę. Jei aš tinkamai nusiteikiu meilei, tai atrandu, kad kažko nekenčiu, ir suprantu, ką reikia savyje ištaisyti, kad galėčiau pamilti.
Tai, kas dabar vyksta pasaulyje, yra labai didelės visų neapykantos visiems išraiška. Tai natūralus mūsų prigimties pasireiškimas, vidinis proveržis, kai mes absoliučiai vienas kito nekenčiame. Tuomet pasireiškia tik mūsų blogosios savybės, nes teigiamų mes neturime, tenorime išnaudot vienas kitą.
Mūsų egoizmas ir yra neapykanta. O mes turime jį ištaisyti į meilę. Tai įgyvendinama susivienijant ir pasitelkiant ypatingą, gerą gamtos jėgą, kurią atskleidžiame.
Klausimas. Tačiau ta neapykanta, kuri dabar egzistuoja pasaulyje, pasireiškia ne kelyje į meilę, tai tiesiog neapykanta.
Atsakymas. Ne. Vis tiek ji kyla pakeliui į meilę, nes mes esame kelyje į išsitaisymą. Tai tik blogio suvokimo laikotarpis. Mes jaučiame blogį, bet dar nesuvokiame jo priežasties, jo pasekmių ir ką su juo daryti.
Iš tiesų blogis yra tas įrankis, kurį panaudodami viską paversime gėriu.
Kai tik suvoksime blogį, įvyks perversmas. Apie tai kalba kabalos mokslas. Jis aiškina, kaip tai įgyvendinti praktiškai.
Todėl ateikite, studijuokite ir pamatysite kitą pasaulį.

Iš 2017 m. kovo 13 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogus – minčių ir jausmų sistema

Tarp meilės ir neapykantos

Vidurio linija aukščiau meilės ir neapykantos

Komentarų nėra

Visos baimės pagimdytos paslėpties

Dvasinis darbas

Baimė gali būti skirtinga: dėl mano būsenos šiame pasaulyje, dėl mano artimųjų, viso pasaulio. Tai yra žemiškosios baimės, kylančios iš to, kad žmogus kol kas neturi teisingo ryšio su Kūrėju, kad suprastų, jog viskas yra Jo rankose ir nieko nėra išskyrus Jį.
Jis nesupranta, kad yra visiškai pavaldus Kūrėjui, todėl bijo dėl savęs šiame pasaulyje. Neturėdamas ryšio su Kūrėju, jis jaučia save ir šį pasaulį tarsi būtų atskirtas nuo Aukštesniosios jėgos. Jam atrodo, kad šis pasaulis egzistuoja savaime.
Paskui yra kitas etapas, kai žmogus bijosi dėl būsenos ateities pasaulyje: dėl paties savęs, dėl artimųjų, dėl pasaulio. Kitaip tariant, jis atskiria save ir pasaulį nuo Kūrėjo tarsi visos šios sąvokos egzistuotų atskirai viena nuo kitos. Todėl ieško tarp jų kažkokio ryšio, kuris garantuotų jam patį geriausią egzistavimą.
Visa ši baimė kyla dėl nepakankamo atskleidimo. Aišku, kad niekas nepadės, išskyrus pasistūmėjimą prie tikrosios baimės – prie virpulio prieš Kūrėją.
Tai jau kitokia baimė – ji ne dėl šio pasaulio ir ne dėl ateities pasaulio, ne dėl apdovanojimo ar bausmės jame. Tiesiog žmoguje kol kas liko baimės: jis dar galutinai neatskleidė, kad Kūrėjas viešpatauja visur, valdydamas geruoju, kad nėra ko prašyti ir nerimauti nei dabartyje, nei ateityje.
Tad kai atsigręžia į praeitį, jis kenčia dėl gėdos už savo blogus poelgius. Kitaip tariant, jis dar neprisirišo prie Aukštesniojo valdymo tiek, kad suprastų, kad nėra kitos valdžios, išskyrus Kūrėjo.
Vadinasi, visų baimių priežastis – atskleidimo stoka. Viskas apibrėžiama tik mūsų perėjimu nuo paslėpties link atskleidimo, mes neturime kito savo būsenų vertinimo kriterijaus. Atskleidimo stoka, paslėptis, nepakankamas Kūrėjo pojūtis, nepakankamas tikėjimas aukščiau žinojimo – visa tai pagimdo baimę, nerimą.
Ši pakopa vadinama „sugrįžimu pas Kūrėją iš baimės“ ir yra tarpinė prieš tobulybę. Ji privalo egzistuoti. Joje žmogus išsiaiškina, kiek dar šiame pasaulyje, tai yra jo troškimuose, kurių viduje jis ir jaučia šį pasaulį, yra tokių, kurie nesusieti su vienintele ir be galo gera Kūrėjo valdžia.
Jis gali greičiau sutvarkyti savo norus, jei dar stipriau susijungia su grupe. Joje jis visada ras Šviesą ir save veikiantį, ir teisingai apdoros visas savo baimes, kad kiekviena baimė kaip galima greičiau pastūmėtų tobulybės link.
Tobula baime vadinama Šviesa Chasadim su Chochmos pašvietimu. Galiausiai, vis tikrindamasis, prie tokios baimės jis turi palaipsniui priartėti. Jei jis reikalauja teisingai, tai prašo leisti suprasti visus trukdžius, tai yra visus savo norus, savybes, kuriomis dar neprilygo Kūrėjui ir kuriose kol kas gyvena netobula baimė.
Žmogus kol kas nebijo dėl to, ar galės virš visų šitų žinių, aukščiau gaunančiojo indo, išlaikyti ketinimą duoti, o būtent tai ir yra tobula baimė. Taip pat baimė dėl to, kokio didumo jo davimas, kitaip tariant, virš kokio gylio indo jis galės pakilti ir būti davime. Taip prieiname prie tobulos baimės.

Iš 2012 m. gruodžio 4 d. pamokos pagal „Įvadą į Mokymą apie dešimt sfirų

Daugiau šia tema skaitykite:

Naujas šventumo ir netyrumo apibrėžimas

Ilgas kelias į baimę

Baimė gimdo maldą, o meilė – dėkingumą

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai