Pateikti įrašai su bedarbystė žyme.


Pasauliui gresia bedarbystė?

Ateities visuomenė, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Koks užimtumas optimalus? Ką galima patarti jaunimui ir tiems, kurie mokosi naujos profesijos? Kam ruoštis, kokioms profesijoms?
Atsakymas: Visi ligi vieno užsiims dvasiniu, visuomeniniu, kultūriniu darbu. Ir tik maža visuomenės dalis, arba visi (bet labai ribotai) dirbs įmonėse, žemės ūkyje, kad galėtume prasimaitinti, apsirengti, apsiauti, sukurti būtiną techniką ir t. t.
Visa žmonija supras, kad jai reikia prispausti savo egoizmą ir negaminti pertekliaus. Ir tai turi būti vienintelis kriterijus, pagal kurį pasieksime povirusinę būseną.
Klausimas: Ar gali žmonija tikėtis kokios nors pagalbos iš gamtos pusės, kad jaustų tai kaip gerą reakciją į teisingus veiksmus?
Atsakymas: Esu tuo tikras. Kai tik imsime kurti tinkamus abipusius santykius, iš karto pajausime jos pagalbą, palaikymą ir pasijausime laimingais, darniais, integraliai besivystančiais joje.
Ir visos jūros, okeanai, miškai, oras, visas augalinis ir gyvūninis pasaulis džiaugsis mūsų buvimu, o ne trauksis mus matydamas. Linkiu mums visiems sėkmės!
#265651

Iš 2020 m. gegužės 5 d. TV laidos „Bedarbystė pasaulyje po koronaviruso“

Komentarų nėra

ES pradės kovoti su jaunimo nedarbu

Krizė, globalizacija

Nuomonė (Hermanas van Rompėjus, ES prezidentas): Didelio jaunimo nedarbo problemos  sprendimas yra pirmaeilis uždavinys, ir susidoroti su šia problema ES valdžia gali šių metų pabaigoje.
Su nedarbu kovos visos galimos įstaigos. Mes pasiruošę palaikyti visas naujas idėjas, kad padėtume kiekvienai šaliai. Visos struktūros turi būti mobilizuotos: nacionalinės vyriausybės, vietiniai valdžios organai, stambios ir nedidelės kompanijos, socialinės partnerystės projektai ir europiniai institutai.
Komentaras: Gerai, kad yra raginimai, juk problema auga – tačiau, kaip įprasta, bus išskirtos lėšos, sudaryti planai, sukurta dar šimtai darbo vietų valdininkams – o toliau… galbūt kada nors juos prisimins ir pamatys rezultatą – iššvaistytas lėšas… Vienintelė išeitis, sprendžiant užimtumo problemą – tai užimti jaunimą integraliuoju švietimu – pigu, patikima, perspektyvu.

Daugiau šia tema skaitykite:

Krizė – ne finansų, o evoliucinė

Bedarbystė – nauja Europos jaunimo ideologija

Laikas keisti stereotipus

Komentarų nėra

Krizė – ne finansų, o evoliucinė

Krizė, globalizacija

Nuomonė: 2014 m. nedarbas ES tik augs. Lig šiol viena krizė kurstė kitą: pasaulinė finansų krizė virto pasauline nedarbo krize, o pastaroji peraugs į politinę. Ši krizė apėmė Europą, Kiniją, JAV. Bendra yra tai, kad nedarbo problema ima lenkti finansų problemą ir klibina visą politinę sistemą.
ES centre (Vokietija, Austrija, Nyderlandai ir Liuksemburgas) nedarbas lygis mažesnis nei 6 proc. Aplink jas – iki 12 proc.,  o tolimesnėje periferijoje – nuo 13 iki 27 proc.
Taisyklė: kiekvienam bedarbiui tenka 3 žmonės, kenčiantys nuo jo nedarbo – sutuoktinis, vaikai ir kt. Jeigu nedarbas 25 proc. – nuo to kenčia 100 proc. gyventojų, jei 11 proc. – kenčia 44 proc.
Ilgalaikio nedarbo pasekmės: žmogus pasineria į kitokį gyvenimo būdą, slegia skurdas, prarandamas statusas, padėtis, bet bunda galinga politinė jėga. Europinio fašizmo šaknys slėpėsi po plataus masto ekonominėmis nesėkmėmis, kai finansų elitas šaipydavosi iš partijų, kurioms vadovavo apgavikai.
Tačiau bedarbiai atsiliepdavo į jų pažadus. Galiausiai po Pirmojo pasaulinio karo susikūrė vyriausybės. Po Antrojo pasaulinio karo to neįvyko, nes Europa buvo okupuota. Tačiau šiandienos nedarbo rodikliai formuoja tuos pačius dėsningumus.
Komentaras: Kadangi techninė ir technologinė nuolatos vystosi, nedarbas didės. Be to, žmonių norai auga ne tik dydžiu, bet ir kokybe: žmogui jau nebesinori dirbti ir pirkti, būti vergijoje tų, kurie iš to pelnosi. Norai keičiasi. Vartotojiškos visuomenės era baigiasi dėl keletos priežasčių.
Priešakyje nauja era, kai masės bedarbių ims dirbti su savimi, kurs naują integralią visuomenę. Prieš šį etapą eina integralaus švietimo, mokymų, ugdymo, žmogaus pasikeitimo etapas, o tada – jo sąmoningos pastangos pertvarkyti pasaulį. Darbas iš biurų, gamyklų pereina į integralaus ugdymo mokyklas, žmonių perkvalifikavimo kursus. Juos baigę žmonės kurs tarpusavyje naujus visuomeninius santykius – racionalų materialių daiktų vartojimą vieningoje integralioje bendruomenėje.

Daugiau šia tema skaitykite:

Bedarbystė – nauja Europos jaunimo ideologija

Žmogus be darbo – ne žmogus

Naujajai kartai – naujoviškas darbas

Komentarų nėra

Žmogus be darbo – ne žmogus

Krizė, globalizacija

Pasaulinė krizė vis daugiau žmonių palieka be darbo. Beje, tai vyksta ne tik dėl ekonominių priežasčių. Jau ima reikštis perteklinio vartojimo pasekmės: kiek dar prekių gali atsirasti rinkoje? Kiek mums dar reikia nupirkti? Viskas turi pabaigą, vartojimas – taip pat. Norai keičiasi, ir žmonės jau viso to nebenori.
Kitame raidos etape žmonija pereis prie dvasinio darbo. Pasitelkę šiuolaikines technologijas, mokslininkus, technologus  bei nedidelį skaičių aptarnaujančio personalo, kurį sudarys tie, kurie patys su džiaugsmu imsis šio darbo, mes lengvai materialiai apsirūpinsime viskuo, kas mums būtina. Dauguma žmonių savo jėgas turės atiduoti vidiniam, dvasiniam darbui – štai koks bus darbas kitoje žmonijos pakopoje. Šioje dvasinėje pakopoje žmonės vienysis, įsilies vieni į kitus – ir palaipsniui mūsų pasaulis išgaruos, išnyks kaip debesis giedrą dieną, kol galiausiai liks tik tikrų pojūčių realybė. Toks raidos kelias, ir nieko čia nepadarysi.
Taigi, pasauliui teks persitvarkyti. Negalima palikti bedarbių likimo valiai. Atlikta jau nemažai tyrimų, rodančių, kaip pavojinga, kai žmogus neturi kuo užsiimti. Tokia padėtis priveda prie konfliktų namuose ir skyrybų. Atimdama iš mūsų stimulus bei įsipareigojimus, kuriuos reikia vykdyti, ji atima ir mūsų žmogiškąjį pavidalą. Kai žmogui nėra dėl ko stengtis, jis nusileidžia žemiau gyvūno lygmens.
Juk gyvūnai nuo ryto iki vakaro užsiėmę – ieško maisto, poros, būsto, rūpinasi palikuonimis, o „laisvalaikį“ skiria naudingiems žaidimams, kurie padeda sureguliuoti santykius gaujoje, bandoje, pulke ir t. t. Ar kada matėte skruzdėlę, išsidrėbusią prieš ekraną futbolo sirgaliaus poza su skardine alaus ir cigarete?
Tai štai, žmonės šiandien turi masiškai pereiti prie dvasinio darbo, sutvarkyti visuotinius ryšius, naujai organizuoti visuomenę, o mes kol kas nieko nedarome, renkamės dykaduoniauti.
Mums brangiai kainuos šitas siaubingas kritimas. Jis lems didžiulio apmaudo jausmą, žmogus pakvaiš, ims eiti iš proto. Jokių nurodymų ar įsipareigojimų neturėjimas palieka jį be veiklos, tuštumoje ir nuodija protą. Be to, jis praranda profesinius įgūdžius, gebėjimą bendrauti su kitais. Viskas jame tarytum susmunka, prasmenga, ir tada pamatome vaiduoklį, zombį, o ne žmogų.
Būtent tai įvyks su žmonėmis, kurie liks be veiklos, jeigu nepradėsime sistemingai su jais dirbti. Juk dabartinis pasaulis skelbia demokratiją ir laisvus politinius rinkimus o ko gali tikėtis iš tokių rinkėjų? Ar gali jie, būdami tokioje padėtyje, teisingai spręsti ir adekvačiai analizuoti? Visa tai, galiausiai, privers vyriausybes imtis permainų…

Iš 2013 m. kovo 14 d. pamokos pagal „Mokymą apie dešimt sfirų

Daugiau šia tema skaitykite:

Laikas keisti stereotipus

Badmetis ar klestėjimas?

Pamokos apie naują pasaulį. Nuleisti garą, bet neišleisti „demonų“

Komentarų nėra

Bedarbystė – nauja Europos jaunimo ideologija

Krizė, globalizacija

Pranešimas: Jaunieji Europos bedarbiai nenori įsigyti aukštojo arba profesinio išsilavinimo, atsisako dirbti nekvalifikuotą darbą, palikdami jį migrantams, jie įpratę prie sotaus gyvenimo ir nenori susiveržti diržų, nesiima rizikos pradėti savo verslą.
Europos Sąjungoje masinė jaunimo bedarbystė, pasiekusi 23 proc., 8 milijonų žmonių skaičių (nuo 17 iki 25 metų – Graikijoje 54 proc., Ispanijoje 53 proc., Italijoje, Portugalijoje ir Airijoje – daugiau nei 30 proc.), įgijo struktūrą. Formuojasi prarastoji karta – galinga socialinė politinė grupė, savo materialinių problemų sprendimą užkraunanti valstybei, vadinasi – savo šalies piliečiams.
Pietų Europos šalyse jaunimo bedarbystė įgyja ideologijos bruožų, virsta protestu prieš neteisingą ekonominę politiką. Jauni bedarbiai, nusivylę darbo rinka, vis aktyviau reiškiasi politikoje, ko dėl laiko stokos negali daryti dirbantis jaunimas.
Šie žmonės nekuria šeimos, gauna finansinę pagalbą iš valstybės ir tėvų, todėl vis dar gali gyventi be vargo. Šios klasės pagrindinis politinis tikslas – konservuoti dabartinę sistemą, kuriai esant viena visuomenės dalis priversta išlaikyti kitą, skelbiančią „socialinio teisingumo idealus“.
Komentaras: Krizė bedarbių skaičių padidins iki 90 proc., nes būtent tiek gyventojų nereikalingi darbo rinkai, kuri trauksis iki optimalaus dydžio. Ką daryti su likusia žmonių mase, žmonija nežino. Kabalos požiūriu, reikia paskirstyti darbą po keletą valandų į savaitę. Likusį laiką visi turi mokytis ir įgyvendinti integraliojo visos žmonijos suvienijimo programą. Šis milžiniškas darbas yra mūsų gyvenimo tikslas.

Daugiau šia tema skaitykite:

Laikas keisti stereotipus

TDO: jaunimo bedarbystė tris kartus viršija suaugusiųjų

Nedarbas eurozonoje pasiekė rekordinį lygį

Komentarų nėra

Laikas keisti stereotipus

Krizė, globalizacija

Nuomonė: (A. Michailovas, EPI centro ekspertas): Bedarbystė yra blogai. Ji reiškia milijonų žmonių, norinčių ir negalinčių rasti darbo, socialinę ir finansinę degradaciją. Tai – problema. Anksčiau ją spręsdavo, spartindami ekonominį augimą iki visiško užimtumo lygio. Tačiau šiandien tai jau neįmanoma. Kaip vis dėlto išspręsti šią problemą?
Nedarbo mažinimo metodas: darbo dienos ir darbo savaitės trumpinimas, švenčių ir atostogų ilginimas, kursų organizavimas darbo vietose, pensinio amžiaus trumpinimas, privalomas visuotinis visų amžiaus grupių ir nedirbančiųjų lavinimas.
Atėjo laikas peržiūrėti stereotipus, keisti refleksus – pradėti naują gyvenimą naujoje žmonijos vystymosi spiralės vijoje.
Komentaras: Štai, pradeda atsirasti tikrų pasiūlymų, artimų tiems, kuriuos siūlo kabala, deja, dar tolimų nuo ekonomistų ir politikų mąstymo.

Daugiau šia tema skaitykite:

TDO: jaunimo bedarbystė tris kartus viršija suaugusiųjų

Nedarbas eurozonoje pasiekė rekordinį lygį

Davosas: Nauja kovos su krize kryptis

Komentarų nėra

Iš ES – į darbą Rusijoje

Krizė, globalizacija

Pranešimas: ES ir visame pasaulyje bedarbių skaičius auga, o tai aštrina socialines problemas ir gimdo konfliktus. Nedarbo problema aktuali tiek išsivysčiusioms, tiek besivystančioms šalims – jose bedarbiai su aukštuoju išsilavinimu.
Prie nedarbo augimo, socialinio protesto ir netvarkos veda žiaurios ekonominės priemonės, kurių imasi daugelis valstybių. Pradžioje finansų, vėliau skolų krizė, ir antikrizinės ekonominės priemonės kasmet blogina padėtį ES.
Nedarbas ypatingai greitai auga jaunimo tarpe: Graikijoje, Ispanijoje, Portugalijoje bedarbių jaunimo tarpe daugiau nei 45 proc. Neišvystytos ekonomikos šalių patekimas į eurozoną, jų perėjimas prie bendros valiutos atvedė prie nukrypimų ekonominėse sistemose ir konkurencingumo praradimo.
Jeigu Rusija ir ES susitars dėl vizų režimo panaikinimo, tai europiečiai plūstelės uždarbiauti į Rusiją. Rusijoje: Ingušetijoje nedarbas 49 proc., Čečėnijoje – 35 proc., Tuvoje – 22 proc., o štai centre – 3,8 proc., Maskvoje – vos 1 proc, Sankt Peterburge – 1,3 proc.!
Komentaras: Štai per tokius alternatyvius veiksmus, migracijas pasaulis tampa vientisas, be sienų. Tačiau padėtis tik blogės, mat būtina pertvarkyti požiūrį į gyvenimą, iš dalies į darbą – dirbti reikėtų tik dėl egzistavimo, o laisvu metu užsiimti integraliu išsilavinimu ir vienybės puoselėjimu, tai sukurs mumyse šeštąjį jutimo organą, integralų pasaulio suvokimą – aukštesniojo pasaulio jautimą.

Daugiau šia tema skaitykite:

TDO: jaunimo bedarbystė tris kartus viršija suaugusiųjų

Badmetis ar klestėjimas?

Nedarbas eurozonoje pasiekė rekordinį lygį

Komentarų nėra

Europiečius užklupo būsto problemos

Krizė, globalizacija

Pranešimas: Dalis europiečių dėl krizės prarado savo namus ir darbą. Nukentėjusieji gyvena palapinių stovyklose, priekabose bei pigiuose viešbučiuose. Tokius žmones vadina „dirbančiais vargšais“: jie sugebėjo rasti tik socialinį darbą už minimalų darbo užmokestį.
Jų skaičius artimiausiu metu augs, nes vyriausybės taupo biudžeto lėšas, o tai kenkia ekonomikos aktyvumui ir augimui. Europos rinkoje dėl krizės labiausiai nukentėjo jaunimas.
Ne tik Graikija ir Ispanija nėra pasiruošusios spręsti socialines problemas, bet ir pasiturinčios Prancūzija ir Vokietija. Prancūzija – turtinga šalis, tačiau dirbantys vargšai gyvena XIX a. sąlygomis. Jie negali susimokėti už šildymą bei aprangą savo vaikams, kartais penki žmonės gyvena 9 kvadratinių metrų plote.
Komentaras: Gaila, kad dėl vyriausybės trumparegiškumo ir jų politinės valios stokos kenčia liaudis, o ne pačios vyriausybės. Juk integracija, vienijimasis – tai ne šiaip sau žodžiai, o visuomenės būsena! Integralios Europos tėvai į tai neatkreipė dėmesio, norėjo pasiekti savo egoistinių tikslų be visuomeninių pokyčių.
Reikia vienytis, nepaisant, virš visų prieštaravimų – kitaip „eurosąjunga“, kuri niekada ir neegzistavo, sugrius, palaidodama po savimi visą išsivysčiusią Europą. Dar ES sukūrimo pradžioje rašiau, kad sąjungai reikalingas:
Auklėjimas: auk-lėjimas – „kuo augini / peni“ žmogų (hebr. chinuk), kol žmogus dar nesusi-forma-vęs, auklėja / formuoja vaiką normomis, rėmais, kurdami jam aplinką, pratimus, iki 13 metų. Lygiagrečiai, priklausomai nuo auklėjimo įsisavinimo, vyksta apmokymas.
Apmokymas: ap-mokymas (hebr. lemida), žmonijos įgytos patirties įsisavinimas. Taip žmogų atvedame prie švietimo.
Švietimas: švietimas / forma-vimas, ateities formos, kitaip sakant, gebėjimo mąstyti apie ateitį, eiti pirmyn, išryškinimas (apšvietimas).

Daugiau šia tema skaitykite:

Jaunimo nedarbo problemos sprendimas?

TDO: jaunimo bedarbystė tris kartus viršija suaugusiųjų

Ekonominis nuosmukis gilina Europos politinę krizę

Komentarų nėra

TDO: jaunimo bedarbystė tris kartus viršija suaugusiųjų

Krizė, globalizacija

Pranešimas: 101-ojoje Tarptautinės darbo konferencijos sesijoje (TDO) dalyvavo 4000 delegatų iš 184 šalių narių. TDO vadovas Chuanas Somavija pareiškė, kad reagavimo į globaliąją ekonominę krizę priemonės neišsprendžia jaunimo įdarbinimo problemos, jaunimo bedarbystės lygis tris kartus viršija analogišką suaugusiųjų rodiklį. Suaugusiųjų karta, formuojanti užimtumo politiką, perkelia sunkią atsakomybės už krizę naštą ant jaunimo pečių.
Milijonai žmonių papildė bedarbių armiją ir milijonai nusivylę nutraukė darbo paieškas.
Komentaras: Būtina suvokti padėtį ir suprasti, kad bedarbių tik daugės, ir reikia pradėti vertinti darbą kaip būdą palaikyti tinkamą būtinąjį gyvenimo lygį, o atsilaisvinusį laiką skirti integraliajam švietimui ir auklėjimui, kadangi kitaip mūsų civilizacija, būdama priešinga gamtai, yra pasmerkta.

Daugiau šia tema skaitykite:

Badmetis ar klestėjimas?

Nedarbas eurozonoje pasiekė rekordinį lygį

Pamokos apie naują pasaulį. Nuleisti garą, bet neišleisti „demonų“

Komentarų nėra

Pernelyg didelės taupymo priemonės kenkia visai ekonomikai

Krizė, globalizacija

Nuomonė (Polas Krugmanas, Nobelio premijos laureatas) (pastebėjimai skliausteliuose – mano): …Nuo krizės pradžios praėjo ketveri metai. Ekonominis kritimas sustabdytas, o kilimas niekaip neprasideda. JAV bedarbystės lygis šiek tiek sumažėjo (tai tik priešrinkiminė ekonomika), o Europoje jis auga, tačiau nedarbo lygis kaip ir anksčiau per aukštas ir nutolęs nuo paskutiniųjų metų rodiklių. Milijonai amerikiečių yra sunkioje padėtyje, jaunimo šansai turėti geresnę ateitį sulig kiekvienu mėnesiu blogėja. Ir viso šito galima buvo išvengti (visada viską po laiko paprasta išspręsti).
Faktas tas, kad turime ir žinių, ir priemonių susidoroti su šia krize (realybė rodo priešingai!). Jeigu taikysime išbandytus ekonominius principus, kurių teisingumą dar sykį patvirtino neseniai praėję įvykiai (kurie būtent ir atvedė mus į krizę), jau greitai, galbūt po dviejų metų, vėl pasiektume visišką darbo rinkos užimtumo lygį (kad toliau eikvotume resursus, gamintume nereikalingus, dirbtinus, greitai gendančias prekes − ir kad tik susirinktume žalius popierėlius į sąskaitas).
Ir jeigu krizė vis dar nenugalėta dėl mąstymo tikslumo nebuvimo ir politinės valios trūkumo (nesuprantama krizės prigimtis ir dėl to jos sprendimas). Mes, ekonomistai ir politikai, kaip ir įprasti piliečiai, turime padaryti viską, kad ištaisytume tas klaidas  (norint sukurti išėjimo iš krizės teorijos ir praktikos planą, būtina pradėti mąstyti ne tik apie gavimą, bet ir apie davimą, o tam reikia iš anksto ištaisyti savo egoizmą į altruizmą). Mes galime užbaigti krizę, ir turime palaikyti tą politiką, kuri yra nukreipta būtent į tai (apie šį ištaisymą PER ŽMOGŲ ir kalba kabala).

Daugiau šia tema skaitykite:

Nedarbas eurozonoje pasiekė rekordinį lygį

Badmetis ar klestėjimas?

Bedarbystės problema

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai