Klausimas: Kuo maitinsis milijoninė bedarbių armija, įsiliejusi į pusiausvyrą su gamta? Ar tai reiškia, kad tarptautinės korporacijos imsis ją išlaikyti?
Atsakymas: O kuo jie maitinsis neįsilieję į pusiausvyrą su gamta?
Mes juk neatleidžiame žmonių iš darbo, neatimame jo iš jų – stengiamės subalansuoti visuomenę, kad ji taptų harmoninga.
Pateiksiu labai paprastą pavyzdį. Rusijoje yra didelių miestų, kur, tarkim, užsidaro fabrikas ir visas miestas lieka be pragyvenimo šaltinio. Darbo nėra. Kuo užimti žmones?!
Tas pats vyksta visame pasaulyje. Prieš keletą metų rengėme kongresą Detroite. Tai buvo milžiniškas, klestintis miestas. Gerai pažįstu Šiaurės Ameriką, o Detroitas man buvo pažįstamas dar jo klestėjimo laikais.
Vėliau viskas baigėsi: žlugo pramonė, liovėsi „štampuoti“ automobilius, ir miestas tapo miestu-vaiduokliu. Dabar ten galima nusipirkti puikiausią dvarą vos už 3-5 tūkstančius dolerių, tačiau šiame mieste niekas nenori gyventi, nes jame nesaugu vaikščioti gatvėmis net dienos metu. Suprantate?
Mes kalbame ne apie žmonių išvarymą iš darbo, o apie tai, kuo užimti visuomenę, ne savo noru likusią be darbo ir nerandančią jokio kito užimtumo šaltinio.
Sakykime, Ispanijoje šiuo metu dešimtys milijonų bedarbių, ir toks pat likimas laukia 90% žmonijos. Tačiau jiems ir nereikia dirbti! Dirbdami jie tik alina žemę, eikvoja naudingas iškasenas, teršia gamtą – ir nieko daugiau! Jie užsiima bergždžia veikla!
Vadinasi, turime paprasčiausiai pakeisti visuomenę, padaryti ją protingesne, ekonomiškesne, ekologiškesne.
Mes rekomendacijas duodame tik tam, kas jau egzistuoja. Pavyzdžiui, jei atsiranda kokia nors problema, tai patariame, kaip ją spręsti pasitelkę ekologiją, harmoniją, integralų požiūrį.
Savaime suprantama, kad šiuos bedarbius vis tiek teks maitinti. Tik jie sėdės namuose arba organizuos protesto akcijas, daužys parduotuvių vitrinas, apiplėšinės – darys viską, kas jiems šaus į galvą.
Todėl, vietoj to, suteikite jiems integralų švietimą ir auklėjimą. Jie taps visiškai kitokiais žmonėmis. Jums nereikės išlaikyti didžiulio kiemsargių ir valytojų personalo savivaldybėse, nes žmonės geranoriškai prižiūrės savo gyvenamąją aplinką. Kodėl ne? Jie turės teisingą požiūrį į energijos išsaugojimą, į viską, kas juos supa, į tai, kas yra mieste, parke, gatvėje. Pamatysite, kad atsiras didžiulių resursų.
O svarbiausia – vis tiek turite juos maitinti. Vis tiek privalote kažką su jais daryti, kitaip jie paleis vėjais viską, kas dar liko. Ir tai akivaizdu.
Todėl dabar kalbame apie tai, kad, papildomai auklėdami ir šviesdami visuomenę, morališkai keliate ją iki tokio lygio, kai ji užtikrina jums didžiulį laimėjimą.
Įdomiausia, kad materialiai taip pat laimima: išlaisvinama policija, valytojai, milžiniški resursai. Staiga paaiškėja, kad dešimtimis procentų mažiau nei anksčiau reikia skirti sveikatos apsaugai, nes žmonės tapo daug sveikesni. Išnyks šeimos problemos ir skyrybos. Juk visi praradimai, sukelti šeimyninių ir kitų problemų, taip pat ekonomiškai apskaičiuojami.
O atlikę skaičiavimus, matome, kad gamta mūsų nestumia į bedarbystės, skausmo, kančių ir bado bedugnę. Priešingai, jeigu teisingai prie jos prisiderinsime, turėsime visiškai kitokią visuomenę.
Iš pradžių sunku visa tai suprasti, – žinau pagal save. Tačiau, pradėjęs gilintis ir matyti, kad niekur nedingsi – tai gamtos iššūkis žmonijai, išryškėja visiškai kitoks vaizdas. Jis ne gąsdinantis, jis – patrauklus.

Iš 2012 m. kovo 22 d. paskaitos Šiaulių universitete

Daugiau šia tema skaitykite:

Džiugios gimimo kančios

Pamokos apie naują pasaulį. Nuleisti garą, bet neišleisti „demonų“

Bedarbystės problema

Pranešimas: Nedarbo lygis ES šalyse išaugo iki 10,8 proc., iki pačios didžiausios ribos nuo 1999 metų bendros Europos valiutos įvedimo. Pats didžiausias bedarbystės lygis dabar yra Ispanijoje –  23,6 proc.
ES šalyse taip pat sumenko gamyba. Jau aštuntą mėnesį iš eilės perkamosios galios indeksas mažesnis nei 50, kas liudija apie ES šalių ekonomikos susitraukimą. Ypač susilpnėjo Prancūzijos ekonomika, kur gamybos lygis nukrito iki žemiausios per pastaruosius trejus metus ribos.
ES šalių finansų ministrai tikisi, kad susitarimas padidinti Europos finansinės paramos skurstančioms šalims fondą šiek tiek pagerintų padėtį.
Komentaras: Praeityje įprasta išeitis iš tokios aklavietės – tik karas. Kad užkirstume kelią tokiam sprendimui, reikalingas masinis aiškinamas apie krizės sprendimą integraliuoju auklėjimu. Juk būtent žmogaus egoizmas yra krizės priežastis, ir jį vis tiek teks ištaisyti iš individualaus į integralų.

Daugiau šia tema skaitykite:

Darbo yra visiems ir kiekvienam!

Bedarbystės problema

Davosas: Nauja kovos su krize kryptis

Artėjame prie momento, kai bus labai daug bedarbių. Jau ir dabar pasaulyje jų suskaičiuojama apie 200 milijonų, o per ateinančius metus šis skaičius išaugs katastrofiškai. Šie žmonės kelia problemų patys sau, visuomenei, valstybei –  pradedant depresija ir baigiant kruvinomis revoliucijomis ir karais.
Todėl mūsų organizacija, užsiimanti integraliojo auklėjimo klausimais, paruošė kursą, skirtą žmogui, netekusiam darbo, kuris padės jam priimti pasikeitusį pasaulį, jausti ir suprasti savo vietą jame: jam artimų žmonių ratą, žmonių visuomenę, valstybę, kurioje gyvena, ir šiuolaikinį pasaulį.
Mes manome, kad tokie pokalbiai būtini, o be jų pasaulis pateks į katastrofišką padėtį. Tarkime, kad mums jau pavyko įtikinti skirtingų šalių vyriausybes ir net visą pasaulį, kad toks žingsnis reikalingas, ir pradėti visuotinio integraliojo auklėjimo kursus. Tarkime, kuri nors valstybė patvirtina šį projektą, suprasdama jo naudą ir neturėdama kitos išeities, ir į tokį kursą susirenka pirmoji bedarbių grupė, 30–40 žmonių, gavusių iš savo vyriausybės mokslo stipendijas.
Štai ką jiems pasakyčiau, atėjęs į mūsų pirmąjį susitikimą, kad padėčiau suvokti vykstančius pasikeitimus, suprasti ir susitvarkyti savo gyvenimą.
Pirmiausiai, aš norėčiau pasidžiaugti mūsų susitikimu. Galbūt jūs vertinate tai kaip liūdną įvykį, kurį sukėlė nemalonios priežastys, ir nebūtumėte atėję mokytis, jeigu nebūtumėte priversti. Bet pažiūrėkime į šią padėtį, kaip į džiugią, o ne krizinę.
Ne didelės problemos mus čia atvedė – atvirkščiai, mes esame ant naujo gyvenimo slenksčio – džiaugsmingo ir laimingo. Kad tai suprastume, turime žinoti, kas su mumis vyksta: su visu pasauliu bendrai ir su kiekvienu iš mūsų atskirai, ir kodėl.
Ar tai, kas vyksta, yra kažkokio nemalonaus atsitiktinumo, mūsų gyvenime padarytų klaidų rezultatas, ar dėsningas procesas, kurio negalėjome išvengti, kuris turi įvykti pagal bendro vystymosi dėsnius ir tendencijas, kad galiausiai sulauktume gero rezultato?
Mes savo padėtį vadiname krizine – tai visuotinė ir integrali ekonomikos, švietimo, kultūros, mokslo, finansų, visų žmogaus veiklos sričių šiame pasaulyje krizė. Iš tikrųjų, žodis „krizė“ nėra blogas. Jis reiškia naują pradžią, tarsi gimimą.
Kiekvienas iš asmeninės patirties žinome, kad pereidami iš vienos būsenos į kitą, visada sunkiai atsisakome įprastinės būsenos – netgi pakeisti darbą arba ką kita savo gyvenime mums sudėtinga. Mes prisirišę prie savo įpročių, o jeigu jau yra susiklosčiusi ir veikianti sistema, tai ją palaikyti nesunku, o mes iš prigimties esame tingūs.
Mūsų ego linksta prie patikimos, stabilios ir jau esančios tvarkos. Todėl perėjimas prie kažko naujo visada nemalonus. Na, nebent esame įsitikinę, kad mums siūlo lengvai įgyvendinamą gerą ateitį. O jeigu tai sunkus ir pavojingas perėjimas, kai ateitis neaiški ir nenuspėjama, jaučiamės tragiškai.
Todėl, pirmiausia pažiūrėkime, ar tikrai mūsų padėtis tokia bloga ir beviltiška, ir mums gresia didelės problemos, stiprūs potvyniai, žemės drebėjimai, cunamiai, vulkanų išsiveržimai, kuriais mus gąsdina ekologai, dideli neramumai ir karai, revoliuciniai perversmai, kraujo praliejimas gatvėse ir visiška betvarkė.
Ar paprasčiausiai nusistovės nauja tvarka, ir visa, kas su mumis dabar vyksta, yra tarsi šitos naujos tvarkos, kurios mes dar nematome, gimimas. Ir visa, kas dabar vyksta su tokia įtampa ir pastangomis, kam nerandame sprendimo – paprasčiausiai turi gimti naujoje formoje. Todėl šis procesas panašus į vaiko gimimą, pereinant sunkias būsenas.
Iki šiol jis ramiai vystėsi mamos viduje – patikimoje, saugioje vietoje. Tačiau prieš pat gimimą vyksta labai nemalonus procesas. Mama jaučia spaudimą ir stiprius sąrėmius. Ir vaikas jaučia spaudimą. Jie pradeda spausti vienas kitą tarsi neapkęstų.
Vaikas jaučia, kad turi išeiti iš mamos. Jeigu kalbėtume apie jausmus, jam pasidaro nepakenčiama likti jos viduje. Ji taip pat nenori ir negali jo sulaikyti. Dėl tokio tarpusavio atsiskyrimo įvyksta gimdymas, ir vaikas gimsta šviesiame, nuostabiame pasaulyje, kur jį sutinka su didžiule meile. Taip jis įgyja naują gyvenimą naujoje pakopoje.
Iš kelių kilogramų mėsos gabalėlio – gyvūno, besivystančio kito gyvūninio kūno viduje, jis tampa žmogumi! Tegul dar labai mažu ir nesuprantančiu, kas vyksta, bet pradėjusiu naują gyvenimą.
Panašūs procesai vyksta su mumis. Mūsų būsenos – tai tarsi gimimo naujajame pasaulyje kančios.

Iš 2011 m. gruodžio 27 d. 1-ojo pokalbio apie naują gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Babilono palikimas

Krizė – naujo pasaulio gimimo kančios

Pereikime prie davimo

Pranešimas: Europos Sąjungos viršūnių susitikime buvo priimtas Pareiškimas dėl ekonomikos augimo ir užimtumo. Dokumente pabrėžiama, kad ES šalyse ypatingas dėmesys yra skiriamas naujų darbo vietų steigimui, pirmiausia, jaunimui.
Neįsibėgėjus ekonomikos augimui, neįmanoma išspręsti 23 mln. Europos Sąjungos bedarbių problemos. Todėl Europos lyderiai siūlo pateikti paraišką naujoms darbo vietoms kurti, visų pirma, išsivysčiusiose, imliose mokslui pramonės šakose, energetikos, skaitmeninių technologijų, internetinės prekybos srityse.
Komentaras: Neįmanoma sukurti daugiau darbo vietų, vystyti nuosavą prekybą, steigti dirbtines darbo vietas ten, kur jos turi būti dar labiau mažinamos. Tempti laiką – štai kam sukurta nauja ES programa.

Daugiau šia tema skaitykite:

Bedarbystės problema

Krizė tęsis ilgus metus

Pamąstymai krizės tema

New York Times pranešimas. JAV darbo rinkos už birželį paskelbti rodikliai išsklaidė viltis greitai įveikti finansinę krizę. Nedarbo lygis ryškiai viršijo blogiausius vyriausybės ekonomistų lūkesčius. Ekonomikos kritimas panaikino visus ankstesnio pakilimo vaisius. Skaičiai rodo, kad Amerikos ekonomiką tebeapima gili recesija. Darbo ministerijai paskelbus statistiką, optimistinės prielaidos apie krizės pabaigą ėmė atrodyti nepagrįstos.
Replika. Niekas pasaulyje nenori įsiklausyti į sveiko proto balsą, bylojančio, jog krizė tęsiasi, jog jos išsprendimui būtina pakeisti visuomeninius santykius, pradėti naują visuomeninių santykių raidos etapą. Priežastis ta, kad pinigų srautai eina per žmones, kurių turtas priklauso tik nuo finansinių burbulų pūtimo. Todėl, kol pasaulio neištiks kolapsas, jie žaidimo nenutrauks.

Klausimas: Visada buvau geras, pareigingas darbuotojas, bet mane atleido iš darbo. Neturiu pinigų, o reikia maitinti šeimą. Negi dėl visko kaltas mano ego? Ką man dabar daryti?
Atsakymas: Šiandien pasaulyje susiklosčiusi situacija turi savo priežastį ir vystosi kryptingai. Gamta turi planą, pagal kurį absoliučiai visi žmonės visose pasaulio šalyse patiria smūgius. Beje, smūgiai nekrinta bet kaip. Priešingai, kiekvienam viskas apskaičiuota. Juk šis globalus tinklas mus visus jungia į vieną visumą, jame yra vieta ir programa kiekvienam.
Negali paprasčiausiai rėkti, kad tave atleido, ir klausti, ką daryti. Vykstantys procesai reikalauja supratimo ir suvokimo. Reikia tuo užsiimti – ir tada pasveikstama!
Ne tik tu nesupranti to, kas vyksta. Pažiūrėk, kaip šioje krizėje veikia visas pasaulis, finansininkai, kurie bando tai išsiaiškinti, – visi kol kas tebėga nuo blogos būsenos, link to, kas jiems atrodo. Susprogo jų sukurti „burbulai“, o jie kuria naujus – matome, kaip kyla finansų birža, viskas auga.
Bet kaip gi ji gali kilti, jei žmonės atleidžiami iš darbo, jei stabdoma pramoninė gamyba, mažėja prekyba? – akivaizdu, kad šiandien jie meluoja dvigubai. Panašiai kaip gerdami tabletes nuo temperatūros, manomės jau pasveikę – juk biržos indeksai auga.
Taip jie save nuramino, tarsi gavę narkotikų. Ir kol kas viskas gerai – kaip anekdote, kur krintančio nuo stogo žmogaus klausia: „Kaip reikalai?“, o šis atsako „Kol kas gyventi galima“.
Žinoma, viduje jie bijo. Tačiau žmogus negali gyventi nuolat bijodamas ir turi tai kaip nors kompensuoti.
Bet nieko čia nepadarysi – kol neišsiaiškinsi situacijos, „ligos“ priežasties, jos eigos proceso iki pat pasveikimo. Ši liga gali tęstis labai daug metų, jei neimsi jos gydyti. O vos pradėsi gydyti – viskas įvyks lengvai ir greitai. Vaistai egzistuoja – žmogaus ištaisymo metodika „Kabala“.

Pranešimas: L. Vagiz, Prancūzijos darbo ministras: „Šioje krizėje neįprasta tai, kad situacija – globali“.
Remiantis JTO Tarptautinės Darbo Organizacijos duomenimis, 2007 metais JAV prasidėjęs ekonominis nuopolis sąlygos, kad 2009 metais visame pasaulyje darbo neteks 50 mln. žmonių. Jau šiandien tai sukėlė protesto akcijas Latvijoje, Čilėje, Graikijoje, Bulgarijoje, Islandijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Prancūzijoje.
Rytų Europoje auganti bedarbystė skatina grįžti į praeitį, o Vakarų šalyse lemia izoliacijos politiką.
Komentaras: kokių netekčių reikia tikėtis visame pasaulyje dėl dabartinio ekonominio nuosmukio JAV? Ir kada tai atsilieps pasaulyje? Būtent dėl to, kad krizė globali, neįmanoma jos numatyti. Beviltiškumo baimė – štai kas privers politikus ir ekonomistus ieškoti naujų problemos sprendimo būdų. O kol kas, kaltina Ameriką, nes jei ji neperka, kenčia visi.