Pateikti įrašai su bendra siela žyme.


Mylėti mokytoją

Mokytojas ir mokinys

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kaip dvasinėje sistemoje apibrėžiamas mokytojas ir jo mokiniai? Kaip jie ieško vienas kito? Juk kiekvienas iš mūsų jautė tam tikrą kvietimą, pabudimą
Atsakymas: Tai priklauso nuo šiame pasaulyje atsiskleidžiančio mūsų ryšio, siejančio mus bendroje sieloje.
Kai paskutinį kartą lankiausi Anglijoje, susitikau su vienu sufijų dvasiniu mokytoju. Labai senu žmogumi, jau netgi nesikėlusiu iš lovos. Aplink jį visąlaik sukiojosi jaunas vaikinas, 30–35 m. vietinis anglas Džonas. Jis tiesiog šliaužiojo ant kelių prieš mokytoją, padėjo, prižiūrėjo jį.
Kalbėjausi su tuo sufiju, beje, jis labai garsus arabų pasaulyje. Jis pats iš Irano, bet laiku iš ten išvyko, nes sufijus imta persekioti.
Papasakojau apie neseniai mirusį savo mokytoją. Kai paklausiau, ar galėtų būti mano mokytojas, labai paprastai atsakė: „Ar žinai, kad turi mane mylėti?“
Labai tiesus atsakymas. Teisingai, taip renkamasi. Kitaip sakant, jei pradedi mylėti mokytoją už tai, ką girdi ir gauni iš jo, vadinasi, esi mokinys, o jis – mokytojas. O jei ne – tai ne.
Klausimas: Ir už nieką kita? Juk daugelis ieško savotiško globėjo, tarsi tėvo pavidalo.
Atsakymas: Ne, vadinasi tai nėra dvasingumas.
Komentaras: Klausantis jūsų pamokų apima didžiulis džiaugsmas ir susižavėjimas. Jausmas, kuris užpildo, įkvepia, guodžia, ir yra tinkamas atsakas? Jo juk neužsakysi – jis yra arba ne.
Atsakymas: Tiesa. Viskas priklauso nuo mokinyje atsikleidžiančios sielos: mokinys klauso, ką sako mokytojas, ir jo siela taip atsiliepia.
Komentaras: O jeigu neatsiliepia, bet žmogus vis tiek labai nori?
Atsakymas: Vadinasi, greitai atsilieps.

#278292

Iš 2019 m. vasario 7 d. pokalbio „Mokytojas ir mokinys“.

Daugiau šia tema skaitykite:

Grandinė „mokytojas – mokinys“

Kaip mokinys randa mokytoją?

Prilipti prie mokytojo

Komentarų nėra

Kas vienoda mūsų likimuose?

Dvasinis darbas, Viena siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Jūs sakote, kad galiausiai visų likimai susiklostys gerai. Tačiau kiekvienas žmogus turi savo sielos šaknį, ir kelias į ją yra individualus. Kaip visų likimai gali būti vienodi?
Atsakymas: Vienoda tai, kad kiekvieno žmogaus ribinės pastangos turi atitikti jo sielą ir visas savybes, kad jis galėtų realizuoti jos potencialą, jos baigtinę būseną bendroje „Adomo“ sistemoje. Visa tai taip susiję, kad niekas neturi jokios pirmenybės prieš kitus.
Bendroje sieloje mes pasiekiame absoliučiai visišką ištaisymą. Taigi, kieno egoizmas didesnis, taisytis sunkiau, kieno mažesnis – atrodo, lengviau, bet iš tikrųjų taip nėra. Viskas priklauso nuo gaunamos pagalbos.
Todėl paaiškėja, kad visi yra absoliučiai adekvatūs ir lygūs. Kaip ir žmogaus kūno struktūroje: jei ji yra tobula, jokia ląstelė neturi jokio pranašumo prieš kitą. Ir jei pašalinsite vieną ląstelę, tai pažeisite viso organizmo tobulumą.
Todėl ateityje neverta liesti šios temos. Galų gale, galutinės būsenos visi yra lygūs ir be galo tobuli. Ir siekiant šio tobulumo, visiems sudaromos lygiai tokios pačios sąlygos: kuo didesnis egoizmas, tuo didesni reikalavimai jo taisymui, ir kuo mažesnis egoizmas, tuo mažesni reikalavimai. Tačiau praktiškai visi pasiekia visišką tobulumą.
#263649

Iš 2020 m. kovo 8 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Grįžti į sielos šaknį

Kuo pavienė siela priklauso nuo bendros sielos?

Ar gali žmogus valdyti savo likimą?

Komentarų nėra

Dvasinių šaknų pasireiškimas mūsų pasaulyje

Pasaulio struktūra, Viena siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar dvasiniame pasaulyje yra dvasinių reiškinių, kurie egzistuoja, bet neturi pasireikšti mūsų pasaulyje? Ar visi turi pasireikšti?
Atsakymas. Absoliučiai visi. Esmė ta, kad pilna, absoliuti sistema sudužo, ir dabar, kai mes surenkame ją dalimis, giliname ją 620 kartų.
Todėl ji tampa išgaubtesnė, detalesnė. Bet praktiškai visa ji egzistavo ir egzistuoja savo pirmapradėje formoje: iš pradžių sudužusioje, o dabar mes ją atkuriame.
Klausimas. Kitaip tariant, dėl to, kad tai yra viena sistema, viskas, kas yra dvasiniame pasaulyje, turi pasireikšti ir mūsų pasaulyje?
Atsakymas. Apskritai, taip. Yra pasakyta, kad kiekviena dvasinė šaknis turi prisiliesti prie savo šakos materialiame pasaulyje.
Dinozaurų atsiradimas ir išnykimas, atšalimo laikotarpis, žmonių atsiradimas, įvairiausių rūšių gyvūnų ir augalų išnykimas, ekologinės katastrofos – visa tai mes turėjome praeiti, nes tai išeina iš dvasinių šaknų.
#231481

Iš 2018 m. balandžio 1 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar galima aprašyti dvasinį pasaulį?

Dvasinė šaknis ir žemiška šaka

Dvasinės materialių objektų šaknys

Komentarų nėra