Pateikti įrašai su bina žyme.


Iš Begalybės nutiesta gija

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKabalistai rašo, kad Kūrėjas atsiskleidžia ryšyje tarp mūsų, grupės centre. Ir viskas, kas vyksta tarp mūsų, mūsų grupės centre, yra suvokiama aukštesnėje už mus pakopoje, kuri vadinama „Kūrėju“.

Esame ant dvasinių laiptų, kuriais reikia pakilti į kitą, aukštesnę už mus pakopą, o paskui vis aukščiau. Ir visuomet gausime nurodymus, Šviesą, signalus ir pažadinimus iš aukštesniosios pakopos.

Tad reikia siekti užmegzti ryšį su aukštesniąja pakopa, įsijungti į ją. Šis ryšys pasiekiamas dėl aukštesniosios pakopos didumo.

Aukštesnioji pakopa žemesniosios atžvilgiu visuomet yra Kūrėjas kūrinio atžvilgiu. Juk mes nusileidome tomis pakopomis iš Begalybės pasaulio per parcufus Galgaltą, AB, SAG iki šio pasaulio pakopos: per penkis pasaulius po penkis parcufus kiekviename pasaulyje ir po penkias sfiras kiekviename parcufe – dėl to 5х5х5=125 pakopos.

Tomis pačiomis pakopomis kylame atgal. Ir kaskart vis aukštesnė pakopa žemesniosios atžvilgiu vadinasi Kūrėju. Pirmiausia, todėl, kad ji išties pagimdė žemesniąją pakopą leisdamasi iš viršaus žemyn. O dar todėl, kad per ją galime pakilti atgal, ją suvokti, „ateiti ir išvysti“ Kūrėją (Borė). Iš jos galėsime pakilti dar aukščiau ir taip eisime pirmyn.

Kiekvienam dešimtukui yra gija, nutiesta iš Begalybės pasaulio. Ir per tą giją turime pakilti iki Begalybės pasaulio iki taisymosi pabaigos. Jei pildome kabalistų patarimus, tai kaskart kylame iš pakopos į pakopą: nuo Malchut prie Binos, ir vėl nuo Malchut prie Binos.

Žemesnioji pakopa vadinasi Malchut aukštesniosios pakopos (Binos) atžvilgiu. O kilimo jėga – vadinasi tikėjimu aukščiau žinojimo, davimo jėga, Binos jėga, kuri aukščiau už Malchut jėgą, norą mėgautis. Jei teikiame pirmenybę norui duoti, draugų vienybei, tai galėsime pakilti nuo Malchut prie Binos, nuo žemesnės pakopos prie aukštesnės.

#288292

Iš 2021 m. spalio 7 d. rytinės pamokos pagal „Šamati“ straipsnį Nr. 19

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuo teorijos prie praktikos

Dvasiniai veiksmai kasdieniniame gyvenime

Šventovės – dvasinio atskleidimo pakopos

Komentarų nėra

Rinkis pats: gimti ar mirti

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманVisi esame uždaryti šiame pasaulyje it povandeniniame laive, iš kurio neišeisi: arba nužudysime vieni kitus, arba kiekvienas anuliuos savo egoizmą, ir tada povandenis laivas išsiplės ir virs nauju pasauliu.
Iš pradžių ta vieta atrodo siaubinga, tamsi, ankšta. Bet jeigu anuliuosime savo egoizmą, Malchut, ir jos atžvilgiu padidinsime Biną, tai tamsi, spaudžianti vieta virs motinos įsčiomis.
Paskui ji dar labiau išsiplės virsdama ištisu pasauliu. Juk mes Malchut pridedame prie Binos savybių, nuo ko Bina išsiplečia neribotai apimdama visą tikrovę. Imame kūrybingai naudoti Malchut ir Binos jėgas, Malchut prilygindami Binai. Malchut tapdama panaši į Biną 620 kartų duoda daugiau.
Siauroje, spaudžiančioje vietoje randu priešingą sau valdžią, kuri reikalauja iš manęs paklusti, anuliuoti savąjį ego. O aš negaliu to atlikti, šaukiu, meldžiu, tačiau galiausiai vis dėl to randu tam jėgų. Anuliuodamas save davimo jėgos atžvilgiu, matau, kokia ta jėga gera.
Iki tol nemačiau jos gėrio. Man atrodo, kad duoti – nieko gero, ir gera vien gauti. Bet neturėdamas išeities atsidūręs siauroje, tamsioje, siaubingoje vietoje, tarsi gyvas palaidotas žemėje, nusprendžiu pasikeisti, kad išeičiau į naują pasaulį.
Juk kapas – tas pats, kas gimda. Suvokiu ją kaip kapą, kol nerandu ten Binos jėgų ir nesusitapatinu su ja. Ir tuomet ji virsta motinos įsčiomis.
Tame kape turiu dešimt minučių, kol neuždusiu be oro. Vienintelė išeitis – kuo greičiau rasti Binos jėgą ir paversti kapą gimda. Reikia įdėti visas jėgas, kad rastum, jog „Nėra nieko kito tik Kūrėjas“, kuris atvedė mane į šią būseną ir slepiasi jos viduje. Turiu užmegzti su Juo ryšį, kad pradėčiau naudoti norą duoti ir taip vystyčiausi naujame pasaulyje.
#232799

Iš 2018 m. rugsėjo 3 d. pamokos pagal „Mokymas apie dešimt sfirų“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kai teisuolis mieste

Ne tikėtis, o veikti!

Ką taisyti?

Komentarų nėra

Kai teisuolis mieste

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманTuo metu, kai „teisuolis mieste“, kitaip tariant, kai žmogus pateisina savo būseną, jis yra pasirengęs eiti aukščiau visų asmeninių išskaičiavimų ir suteikti malonumą Kūrėjui per draugus. Jis priima viską, kas aplinkui, kaip priklausаntį Kūrėjui.
O kai „teisuolis“ dingsta iš „miesto“ (miestu vadinamas žmogus, o teisuoliu – pateisinimas), kitaip tariant, kai žmogus negali pateisinti savo būsenos ir vėl krenta į proto išskaičiavimus, jis grįžta į save. Ir tuomet ima galvoti kitaip, pasveria, kokią naudą gaus ir ar verta. Tai Malchut, o ne Binos išskaičiavimai.
Binos ir Malchut santykis aiškinamas visame „Mokyme apie dešimt sfirų“: Malchut kyla į Biną, nusileidžia į savo vietą, atlieka antrąjį apribojimą, sudūžta. Viskas sukasi aplink vieną klausimą: ar teisuolis žmoguje, t. y. ar pateisina, tai, ką su juo daro Kūrėjas, su sąlyga, kad žmogus pats nieko negaus pačioje Malchut, kuri turi būti apribota.
Reikia pajausti skirtumą tarp dviejų būsenų, susipažinti su jomis. Šis skirtumas tarp būsenų žinant bei pakilimo virš žinojimo ir vėl puolimo į žinojimą
Šis perėjimas vadinamas „machsomu“ – tai dvasinio pasaulio riba. Ir jis taps mums suprantamas, įprastas, galimas valdyti, juk ten yra apribojimas ir ekranas, ten visas mūsų darbas, ten aiškinamės iki noro gelmių, kiek įstengiu apibrėžti, kad esu aukščiau jo.
O kai staiga krentu, ar galiu greitai pateisinti Kūrėją, kad šis kritimas buvo su tikslu toliau pakilti? Nėra veiksmų, nevedančių į pakilimą.

Iš 2018 m. rugpjūčio 5 d. pamokos tema „Nuo bejėgiškumo iki šauksmo Kūrėjui“ 

Daugiau šia tema skaitykite:

Kiek augs Faraonas?

Kaip pateisinti Kūrėją?

Kaip gyventi Žmogaus gyvenimą

Komentarų nėra

Kūrėjas girdi kiekvieno maldą

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda, Kūrėjas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ką reiškia „Kūrėjas girdi kiekvieno maldą“?
Atsakymas. Kūrėjas – tai Aukštesnioji, „Binos“, sistema, kuri vadinasi „Elokim“.
Ši sistema girdi visus mūsų prašymus, nes mes jos pasekmės, mes gyvename Binoje – ne jos aukštyje, o jos viduje, ji mus gimdo, rūpinasi mumis, palaiko mūsų egzistavimą ir siekia, kad mes norėtume tapti tokiais, kaip ji pati. Juk ji – duodanti, o mes visi – gaunantys, tokius mus sukūrė.
Taigi, Bina mus pagimdė, rūpinasi mumis, ir vystydamiesi mes palaipsniui pajuntame, kad esame jai priešingi. Mūsų nejaudina, kad mes jai priešingi, mes to net nepastebime, tačiau prabunda kažkoks siekis pažinti šią pakopą – Biną.
Šis siekis vadinasi „taškas širdyje“. Jis mus pažadina, juk Binos pakopa visą laiką dirba su mumis. Ir tai vyksta tol, kol mes kreipiamės į ją, norėdami prisiartinti. Staiga pajuntame, kad ji mums svarbi. Mes jos trokštame, mus tarsi traukia grįžti į namus, pažinti savo šaltinį.
Ko mes siekiame? Siekiame pažinti mūsų gyvenimo šaknį, rasti atsakymą į klausimą: „Iš kur aš? Kodėl aš egzistuoju? Dėl ko?“ Juk šaknyje yra visi atsakymai. Apie ateitį nežinome, bet šaknis, be abejonės, egzistuoja.
Todėl siekiame Binos, juk mūsų kibirkštis yra iš jos. Ši kibirkštis sieja mus su Binos pakopa. O mūsų noras mėgautis yra Malchut pakopoje, kuri gimė iš Binos.
Taigi, mes egzistuojame kažkokiame vidiniame pojūtyje tarp dviejų pasaulių – tarp pakopos Bina, Aukštesniojo pasaulio, ir pakopos Malchut, žemiausiojo pasaulio. Tai jau yra mumyse. Ir mūsų darbas – nuolat gerbti, žadinti, auginti šią kibirkštį. Ir mes tai darome dirbdami grupėje.

2017 m. gruodžio 5 d. pamokos „Darbas su kliūtimis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tiksliai nukreipta malda

Tavo akys pamatys Kūrėją, ir niekieno kito!

Darbas Kūrėjo pasaulyje

Komentarų nėra

Laimė dviems

Moters dvasingumas, Vyras ir moteris

Klausimas: Ką reiškia būti laiminga? Kuo moteriška laimė skiriasi nuo vyriškos?
Atsakymas: Galų gale abiejų laimė − suvokti savo sielos šaknį. Ten jie ras tobulumą, pasitenkinimą, pripildymą.
Tačiau, nežiūrint į tai, kad jie eina šiuo keliu kartu, jų pojūčiai visiškai skirtingi. Taip pat Acilut pasaulyje Zeir Anpin gauna Šviesas iš jį pagimdžiusio parcufo Aba ve Ima, o Malchut gauna tik iš jo, panašiai kaip jaunesnioji sesuo, nors jos padedamas jis pakilo.
Jų tikroji vienybė realizuojasi Binoje – tada jie pasiekia išsitaisymą, kuris vadinasi: „du didieji šviesuliai“. Zeir Anpin ir Malchut kartu pakyla į šią pakopą ir tarp jų įsivyrauja tikroji lygybė, bendras tobulumas. Tai galima tik bendrame vedančiame į tikslą ir į susiliejimą su Kūrėju kelyje.
Mūsų tai dar laukia, tačiau jau dabar reikia šito siekti, suprasti šį procesą ir priėjimą prie jo. Taip sprendžiama dabartinės krizės problema.

Iš 2011 m. kovo 8 d. pokalbio apie moterį

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinė šeima

Moterų grožis – ne išpaikimas

Moterys ieško prasmės

Komentarų nėra

Laisvė nuo mirties

Kūnas ir siela

Klausimas: Kokia savimonė lieka kabalistui pereinant iš vieno materialaus ciklo į kitą?
Atsakymas: Kabalistas – tas, kuris įgijo davimo savybę. Tokiu atveju, net jei visos Šviesos išeina iš gaunančiojo noro, jis būna šioje savybėje. Jis išsilaisvino iš mirties angelo, pakilo aukščiau, į Binos savybę, kuri yra virš Malchut.
Ir todėl net pradingus visoms Šviesoms po Bina, kabalistas taip kaip anksčiau jaučia save joje. Ši savybė, ši forma neišnyksta.
Jeigu nieko nesuvokiame savo gyvenime, tai cikliškai vystomės panašiai kaip gyvūnai. Mūsų vidiniai rešimot nesikeičia – keičiasi tik išorinė biologinė forma ir mus stumia vis stiprėjantis egoizmas.
O paskui jame pabunda pirmasis dvasinis rešimo, taškas širdyje. Dabar jau galime prisidėti prie savo vystymosi, ir todėl mus atveda į grupę, prie knygų ir mokytojo. Čia priklausomai nuo mūsų įdėtų pastangų patys pridedame jėgos savo rešimot. Mes priklausome jau ne tiek nuo laiko, kiek nuo savo pastangų – tiek, kiek išsiaiškiname, kokių pastangų reikia, kad išvystytume rešimo.
Tik apie tai galvoju, visi kiti dalykai šiame gyvenime man nerūpi. Aš sprendžiu tik vieną klausimą: kas yra naudinga manajam rešimo? Yra mano noras ir yra taškas. Juo aš ir rūpinuosi: „Kaip ten jis? Kas jam bus naudinga?“
Į tai kabalistai atsako: tavo taškui bus naudinga, jeigu tu būsi aplinkoje, kuri apima pirminius šaltinius ir mokytoją. Taip tu ir eini pirmyn – vėl ir vėl pasirinkdamas šią aplinką vietoj savo noro, kuris blaško tave į visas puses.
Ir štai, jeigu šitaip iš taško išauginu dvasinį indą, kuriame jaučiu Biną, davimo savybę, tada tegul materialus noras išplonėja ir pradingsta − aš vis tiek egzistuosiu savo kli. Juk dvasiniame pasaulyje nebūna tuštumos.
Mirštant materialia prasme kabalistas praranda šio pasaulio tikrovės suvokimą. Tačiau iš savojo rešimo, iš savo taško širdyje jis jau įgijo dvasinę tikrovę ir yra savo kli viduje.

Iš 2011 m. kovo 10 d. pamokos pagal temą „Gyvenimas ir mirtis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Amžinos sielos beieškant

Išsilaisvinimas iš mirties angelo

Ką pasiimsiu su savimi į amžinybę?

Komentarų nėra

Kad nereikalautume „Duok“!

Dvasinis darbas, Grupė, Kongresai, įvykiai

Manau, kad Naujojo Džersio kongrese pasieksime tokį tarpusavio ryšį, kokį jau mokame kurti.
Kai kiekvienas užmiršta apie save ir perduoda save visuomenei visiškai nuskęsdamas šiame vienybės ir ištaisytos vienos sielos pojūtyje, kur nejaučia savęs, o jaučia bendrą norą.
Be to, kiekvienas trokšta ir deda visas jėgas, idant pasiekta būsena liktų amžinai ir kad nuo jos pradėtume kilti dar aukščiau. Juk tik dėl tokios aplinkos, įdėjus į ją abipusių pastangų (aš į ją, o ji į mane) savo viduje atskleisime davimo jėgą. Tada nesitikėdami jokios reakcijos ir kompensacijos sau įgysime Binos savybę. Ir džiaugsimės dėl to, kad mumyse valdo viena tyra davimo savybė.
Tik iš aplinkos gaunu jėgų ir palaikymą. Tokią galimybę turiu pats išsiugdyti, jei ne – tai nebus laikoma mano pasiekimu.
Žinoma, dabartiniam mano egoizmui tai atrodo neracionalu – kam gi pačiam kurti visuomenę, kuri painios ir diegs savąsias vertybes bei vers pagal jas elgtis ir dar tuo džiaugtis? Argi iš to turėsiu kokios nors naudos?
Tiesa, nieko negausiu savo egoizmui, bet pakilsiu virš savosios prigimties. Tai pirmasis išsitaisymo etapas, kuris vadinasi „tikėjimas aukščiau žinojimo“. Po to dėl šio tikėjimo pritrauksiu Šviesą Chochma į „žinojimą“, į noro vidų − gaudamas, kad duočiau. Bet pirmiausia turiu pakilti virš savojo egoistinio noro.
Deja, mes kaip vaikai stovime užsispyrę ir reikalaujame, kad Kūrėjas atsiskleistų, visiškai nesuprasdami, kas yra Kūrėjas ir ką reiškia Jo atskleidimas. Turime visas sąlygas davimo savybės atskleidimui – prašom, gali atskleisti! Bet atsiskleisti turi būtent davimo savybė, o ne naujas, ypač gudriai užmaskuotas, tavojo egoizmo pripildymas.
Ir mūsų nusivylimas byloja tik apie tai, kokie egoistiški yra mūsų lūkesčiai – net nesuprantame, kad reikalaujame: „Duok!“.
Todėl tokia būtina tarpusavio laidavimo jėga, kuri kiekvienam suteiks tikrumą, pagrindą, būtinybę pakilti virš savojo egoizmo, davimą nesižvalgant į save ir nereikalaujant kompensacijos. Tai pirmoji Binos savybė, kurią turime įgyti.
Viena, ką galime padaryti būdami tokios būsenos, tai nuolat prašyti aplinkos palaikymo. Bet reikalauti ne pripildymo sau, o tik palaikymo, leidžiančio laikytis aukščiau egoistinių reikalavimų. Džiaugsmas ateina dėl „gerų darbų“, dėl judėjimo nuo savęs į išorę, nes šitaip tampu panašus į Kūrėją.

Iš 2011 kovo 21 d. pamokos „Pasiruošimas kongresui Naujajame Džersyje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kongresas – pats galingiausias tobulėjimo greitintuvas

Nulenk galvą – ir imk kiek nori

Kas svarbiau?

Komentarų nėra

Kaip nutiesti tunelį į dvasinį pasaulį

Dvasinis darbas, Grupė, Kabala

Mes bandome priartinti kabalos mokslą žmonėms ir paaiškinti, kad tai yra mokslas, kuris aiškina mums mūsų gyvenimą, padeda spręsti auklėjimo, sveikatos ir visas kitas problemas. Bet visa tai tik išorėje.
Iš tikrųjų kabalos mokslas kalba tik apie dvasinį pasaulį ir nutrūksta Asija pasaulio Binos de Malchut de Malchut lygmenyje. Tarp šios Binos ir mūsų būsenos šiame pasaulyje, Asija pasaulio Malchut de-Malchut, yra atotrūkis.
Mes negalime peržengti per šią bedugnę, sutrumpinti atotrūkio ar kažkuo jį užpildyti. Kol nepašokai aukščiau jo, kabala tau visada atrodys abstrakčiu mokslu, filosofija arba mistika, t. y. kažkuo nerealiu. Juk realiu laikai tik tai, ką dabar gali pamatyti ir paimti į rankas – ir ką tau galima duoti, jeigu nepardavinėsi raudonų siūlų ir švento vandens?
Šis atotrūkis tarp mūsų dabartinės būsenos ir pačios artimiausios Binos įveikiamas tik intensyviu darbu savo medžiagos viduje – egoistiniame nore mėgautis. Aš mėginu tai daryti per aplinką, kuri ir pati kol kas egoistinė, ir studijas, kurios yra dėl savęs. Bet aš iš visų jėgų it mažas vaikas stengiuosi augti ir pakilti virš savęs.
Kabala niekada negalės tiesiogiai įsivilkti į mūsų pasaulio medžiagą – tau visada prisieis užšokti pas ją viršun! Nieko negalėsi padaryti su šiuo paskutiniu ACHAP’u (apatine aukštesniojo dvasinio objekto dalimi). Tu neturi Galgaltos ve Einaim (GE), kuria galėtum įsivilkti į jį.
Taip sukurti visi pasauliai, visos dvasinės pakopos: žemesniosios pakopos GE įsivelka į aukštesniosios pakopos ACHAP ir tuomet gali iš jo gauti. Nesvarbu, tegu aukštesniosios pakopos ACHAP’e viešpatauja visiška tamsa, bet aš savo GE esu pasirengęs priimti šią tamsą, sutikti su ja, kad įsikibčiau į aukštesniąją pakopą. Aš pasiruošęs suteikti pirmenybę šiai tamsai, o ne tai Šviesai, kurią dabar turiu savo GE.
Bet aš neturiu GE tam pačiam paskutiniam ACHAP’ui tarp Binos ir Malchut de Malchut de Malchut de Asija! Juk aš su savo egoizmu esu žemiau šio ACHAP’o ir man nėra kuo įsivilkti į aukštesniąją pakopą. Aš nieko negaliu padaryti ir todėl kabalos mokslas man lieka abstrakčiomis žiniomis.
Dvasinis pasaulis baigiasi paskutinėje Binoje − pažymėta raudonai paveikslėlyje. Aukštesniosios pakopos ACHAP man visiška tamsa. Bet jeigu aš įnešu į šį tarpą „grupę, knygas, mokytoją“ ir pradedu su jais dirbti, tai turiu galimybę susieti save su šia Bina.
Ir tai netgi nereiškia, kad pati ši grupė turi būti dvasiniame pasaulyje. Tačiau šios priemonės (grupė, knygos, mokytojas) turi tokias stebuklingas savybes (sgula), kad jeigu aš įsivaizduoju, tarsi jie būtų aukščiau manęs ir noriu įsijungti į juos, anuliuodamas prieš juos savo egoizmą, tai ištraukiu iš jų dvasinį komponentą. Iš aukštesniosios pakopos GE per juos pas mane ateina Šviesa.
Aš savo ruožtu įdedu norą (egoistinį!), o kaip atsakas man ateina Šviesa ir mes su ja susitinkame toje srityje, kuri vadinasi „mokytojas, knygos, grupė“. Tai kokybinė sąvoka, o ne žmonės ar knygos – būtent ta vieta, kur atskleidžiu aukštesniosios pakopos ACHAP’ą, dvasinį pasaulį.
Todėl turiu įsivaizduoti, kad jie aukšti, didūs ir kad jų viduje yra Kūrėjas. Tik tokia forma galiu įsivaizduoti aukštesniosios pakopos ACHAP’ą – aukštesnę pakopą ir į ją įsikibti. Juk aš neturiu GE, nėra jokios kitos galimybės.

Iš 2011 m. sausio 26 d. pamokos pagal straipsnį „Kabalos mokslo esmė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Embriono užduotis – prilipti prie aukštesniosios pakopos

Kaip išaugti dvasiškai?

Dvasinis liftas

Komentarų nėra

Vadovas po knygą „Zohar“. Aukštesniųjų pasaulių sistema

Zohar

Ištraukos iš mano būsimos knygos „Vadovas po knygą „Zohar“

Kad leistų mums realizuoti visą dvasinės raidos procesą, Kūrėjas sukūrė ryšio tarp Savęs ir mūsų sistemą. Per šią sistemą Jis valdo mus iš viršaus, ir per ją galime iš apačios prašyti Jo pagalbos ir ją gauti.
Ši sistema skirstoma į keletą dalių:
1. Begalybės pasaulis, kuriame yra Kūrėjas, čia Jo jėga visiškai atskleista.
2. Žemiau Begalybės pasaulio esantis lygmuo – vadinamas Adam Kadmon pasauliu, jame Kūrėjas savo poveikį dalija į penkias rūšis pagal penkis mūsų ego lygmenis, virš kurių galime pakilti.
3. Po Adam Kadmon pasauliu yra valdymo ir priežiūros sistema, vadinama Acilut pasauliu. Acilut pasaulis skirstomas į penkias dalis – Keter, Hochma, Bina, Zeir Anpin ir Malchut, kurios vadinasi Atik, Arich Anpin, Aba ve Ima, Zeir Anpin ir Malchut (Nukva).
Atik ir Arich Anpin knygoje „Zohar“ vadinami Acilut pasaulio „nepažinia galva“.
Aba ve Ima – tai Chochma ir Bina, iš kurių mums ateina visos Chochma ir Chasadim Šviesos.
Eidamos per Zeir Anpin šios Šviesos pasiekia NukvąAcilut pasaulio Malchut, kuri vadinama Šchina, nes ją pasiekia visa sieloms skirta Begalybės pasaulio Šviesa. Ši Malchut taip pat vadinama „Izraelio sielų susirinkimu“, nes ją sudaro visos sielos, norinčios tapti Isra-El („Tiesiai-pas-Kūrėją“), t. y., pakilti į Begalybės pasaulį.
4. Žemiau Acilut pasaulio yra Brija, Jecira ir Asija pasauliai (pasauliai BJA), kuriuose yra mūsų sielos.
5. Po BJA pasauliais yra šis pasaulis.
„Zohar“ kalba Malchut vadinasi „žeme“, o Bina (Ima) – „padange“. Knygoje „Zohar“ Zeir Anpin ir Malchut vadinami tokiais vardais kaip Šochen ir Šchina, Kūrėju (Kadoš  Bar Chu) ir Izraelio sielų susirinkimu, Jaunikiu ir Nuotaka, Vyriška ir Moteriška dalimi (Zachar ir Nukva).
Kiekvienai iš šių realybę sudarančių dalių „Zohar“ suteikia daugybę pavadinimų, išreikštų alegorijų kalba (midraš). Baal Sulamas, norėdamas padėti mums susijungti su šių pavadinimų vidine esme, greta „Zohar“ žodžių skrupulingai prideda ir kabalistinius terminus.

Daugiau šia tema skaitykite:

Vadovas po knygą „Zohar”. Apie šią knygą.

Vadovas po knygą „Zohar”. Autoriaus įžanginis žodis

Vadovas po knygą „Zohar”. Ryšio su Kūrėju sistema

Komentarų nėra

Visas gyvenimas – tarp dviejų Šviesų

Kabala

Kabalistai pasakoja, kad mes esame nekintamos būsenos, vadinamos „Begalybės pasauliu“, kad Kūrėjas nori mus pripildyti ir suteikti neribotą malonumą, atvesti mus iki to, kad imtume Jį jausti. Tada pasijusime  Dieviškoje harmonijoje, šviesiame, tobulame pasaulyje, kuriame pripildyti Šviesos suprantame ir jaučiame visą pasaulio pilnatvę.
Ir dabar esame šios būsenos, tik nesąmoningai. Mūsų problema tik ta, kad esame nejautrūs, – neturime jutimo organo, kuriuo galėtume šią tikrovę pajusti.
Turiu tik vieną jutimų organą, kurį suvokiu kaip savo fizinį kūną. Jame yra penki atskiri jutimo organai – rega, klausa, uoslė, lytėjimas, skonis. Šiuo suvokimo organu, kurį vadinu savo „kūnu“, jaučiu save ir pasaulį.
Ir yra dar vienas kūnas, vadinamas „dvasiniu kūnu“. Jei atskleisiu jį, jame taip pat aptiksiu penkis jutimo organus – Keter, Chochma, Bina, Zeir Anpin, Malchut, kurie taip pat vadinami „rega“, „klausa“, „skoniu“, „uosle“, „lytėjimu“, – bet tai dvasiniai jutimai. Tada per šį „dvasinį kūną“ atskleisiu dvasinę tikrovę, save ir pasaulį.
Kas neleidžia atskleisti šio suvokimo organo ir juo pajusti, kad ir dabar esu Begalybės pasaulyje, kad viskas aplink mane užpildyta Begalybės Šviesos, ir nėra nei gyvenimo, nei mirties, nėra jokių apribojimų?
Problema viena – chasadim Šviesa. Siela gali vystytis iš taško, kuris dabar yra manyje, išsiplėsti ir atsiverti išoriniam pasauliui tik tokiu atveju, jei turiu chasadim Šviesą – gailestingumo (chesed), meilės ir atidavimo savybę, gebėjimą išeiti iš savęs į išorę.
Esame Šviesos okeane – chochma Šviesoje, Kūrėjo Šviesoje, bet tai atskleisti pajėgsiu tik tada, jei atsiversiu išoriniam pasauliui – chasadim Šviesoje.
Todėl tamsa, kuri man atsiskleidžia,  – tai chochma Šviesos spaudimas, nes trūksta chasadim Šviesos, kylančios iš sielos.
Mano siela dar nepajėgia atsiverti išorei ir chasadim Šviesoje atskleisti Šviesą chochma – pamatyti „dieną“ vietoj „nakties“.
Taigi silpnesnėje ar stipresnėje chasadim Šviesoje mes matome dvasinį pasaulį, savo dvasinį gyvenimą.
Visas mūsų amžinojo tapsmo, mūsų dvasinio vystymosi procesas vyksta tarp šių dviejų Šviesų – chochmos ir chasadim, arba tarp dviejų norų, kuriuose šios Šviesos atsiskleidžia, – tarp noro gauti ir atiduoti.
Tiksliau sakant, noras vienas, o žmogus jį panaudoja dvejopai: su ketinimu „sau“ arba „kitiems“.
Todėl vystyti savyje meilę ir davimą – chasadim Šviesą, sugebėjimą išeiti iš savęs – reiškia atskleisti sielą.
Tada tiek, kiek žmogus sukuria chasadim Šviesos, ketinimo duoti, – atskleidžiame Aukštesnįjį pasaulį, Begalybės pasaulį.
Taške širdyje, sielos sėklos lašelyje, rešimot, esančiame mumyse, yra penkios avijut pakopos (noro sluoksniai).
Todėl, įgydami chasadim Šviesą kiekviename iš penkių norų lygmenų atskleidžiame penkias savo sielos dalis, atveriame Šviesai galimybę įeiti palaipsniui, penkiomis pakopomis, kurios vadinamos penkiais pasauliais – laipsnišku Šviesos atskleidimu.
Taip palaipsniui kylu pasaulių Asija, Jecira, Brija, Acilut, Adam Kadmon pakopomis, kol pasiekiu beribį atsivėrimą, vadinamą „Begalybės pasauliu“.
Viskas priklauso nuo žmogaus įgyjamos davimo savybės. Davimo savybėje jis atskleidžia savo tašką širdyje, kuris tampa siela, Šchina – Šviesos talpykla.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kupina Šviesos tamsa!“

„Kaip gi gauti Begalybės Šviesą“

„Kaip rasti Šviesą“

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai