Pateikti įrašai su bina žyme.


Kaipgi Kūrėjas sudaužo „kli“?

Kabala

Kaipgi Kūrėjas sudaužo kli? Tai atlieka parcufas Išsūt, įasmeninantis motiną, motinišką prieglobstį, visą begalinį Kūrėjo gerumą, skirtą kūriniui – ir jis prilaiko parsą, žinodamas, kad kelim dėl to suduš…
Jis žino, kad Šviesa dabar išnyks, ir kelim nukris iš davimo savybės į egoistinę gavimo savybę – o tai mirtis!
Supraskite, kad šios aukštesnės sistemos prisiima sau visas kančias, susitraukimus, idant įvykdytų sudužimą.
Sudūžtama dėl to, kad Galutinio ištaisymo (Gmar Tikun) Šviesa ateina į visiškai atvertus kelim, kurie idant duotų trokšta priimti ją visą nuo viso Šeimininko padengto stalo.
O aš – Jo svečias, ir esu visiškai tikras, kad gausiu visus šiuos valgius tik dėl Jo! Aš imu juos, pripildau save ir mėgaujuosi tuo, kad duodu Šeimininkui, ir man atrodo, kad visiškai išsitaisiau ir esu Begalybės pasaulyje, kad turiu visa uždengiantį ekraną!
Ir staiga pastebiu, kad iš viso niekam neturiu ekrano… Juk gavau Šviesą chochma iš viršaus apačion, o ji niekados negali įeiti į gaunančius kelim, tai neįmanoma!
O aš maniau, kad tai įmanoma – ir suklydau. Jeigu būčiau suklydęs 10-20%, bet padariau tai, kas visiškai neleistina…
Kaipgi gaunantis kli gali priimti Šviesą? Kli turi susijungti su Bina. Štai tai ir vyks paskui išsitaisymo pasaulyje…

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kaip suklijuoti sudužudį indą“

„Šviesa išteka per tarpus tarp mūsų“

„Senasis ir naujasis „Aš“

Komentarų nėra

Mane pakeisianti jėga

Dvasinis darbas

Klausimas: Kaip kito žmogaus noras gali tapti tuo, kas man gyvybiškai būtina?
Atsakymas: Tik jeigu iš tikrųjų pamatysi, kad taip yra.
Niekas neverčia tavęs dalinti žmonėms saldainius ir šypsotis baltadante šypsena. Niekas nereikalauja, kad veidmainiškai nuspalvintum save rožiniais atspalviais.
Ne, kalbama apie vidinį išsitaisymą, kuris vyksta sąmoningai, kai matai tikslą. Tu stebi, kaip sudaryta realybė, ir lygindamas su ja matai save.
Ir tada imi vertinti ją ne pagal savo gerus ar blogus pojūčius – juk jie atima iš tavęs valios laisvę ir paverčia įbaugintu žvėreliu.
Tu pradedi įsisąmoninti tikslo didingumą, iškeli jį savo akyse, bet ne dėl žadamos egoistinės naudos – tu remiesi visiškai kitu principu.
Koks gi tai principas? Juk visas gyvenimas sukasi tarp gerų ir blogų pojūčių, tarp užpildymo ir tuštumos.
Čia tau reikia įgyti naują tiesos ir melo kriterijų, kuris grindžiamas ne savęs patenkinimu, o dvasingumo svarba, o ši ateina kartu su Šviesa, nors mes to ir nesuprantame.
Ateina davimo jėga, kurios niekada nejaučiau, ir žingsnis po žingsnio ima mane veikti, suteikdama man visus dabartinius išskaičiavimus pranokstančią Binos savybę.
Tai kitokia, mums dar nebūdinga prigimtis, būtent ja ir matuoju veiksmus ir pokyčius.
O kol kas visko, ką darau, reikia tik tam, kad sužadinčiau šios jėgos poveikį. Visa kabalos metodika apie tai, kaip pritraukti Šviesą, kuri pakeis mane.
Juk, jeigu ji šito nepadarys, aš pats nepasikeisiu – taip ir liksiu filosofinių painybių labirinte. Bet jeigu Šviesa pakeis mane, tai viską pamatysiu ir pažinsiu.
Štai kodėl pradėjome studijuoti knygą „Zohar“ – kad kiekvienam, netgi naujokui, duotume galimybę užmegzti kontaktą su Šviesa, nuo kurios visiškai priklausome.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Tikros meilės artimui paslaptis“

„Veiksmai sielai ištaisyti“

„Mėgaukis meile kitiems“

Komentarų nėra

Nojus ir Sodoma – tai tu

Zohar

Turi įsivaizduoti savyje Nojų, o priešais jį – kupiną nusidėjėlių pasaulį. Abi šios savybės tavyje.
Kūrėjas sako Nojui, davimo savybei, kaip reikia pasislėpti arkoje, Binos, davimo savybėje.
Pasislėpti Binoje – reiškia visiškai save anuliuoti prieš davimo savybę, kaip vaisius motinoje.
Kūrėjas nurodo Nojui tavyje, kaip jam, šiai savybei, išlikti ir augti: dabar tu privalai pastatyti tokią Nojaus arką, kurioje galėtų tilpti visos rūšys, visos tavo kli dalys.
Privalai paklusti davimo savybės, Binos, viešpatavimui, jos valdžiai, kad ji karaliautų tavyje visu 100 procentų.
Kad stovėtų  prieš visas tavo egoistines savybes, kurios auga tavo akyse, kildamos aplinkui tave (tavyje) lyg potvynio vandenys, lyg naikinanti jėga.
Ir jeigu laikysies Binos viduje ir išbūsi ten reikiamą dienų skaičių, tik tada gimsi! Išeisi į naują pasaulį!
Tai labai didelis darbas, kurį turi atlikti Nojus, ši mažytė savybė, kuri vos šiek tiek siekia Binos, davimo.
Tačiau dabar, dėl potvynio ir šio didžiulio darbo, kai turėjo pasislėpti Binos viduje – jis augina save. Jis  kuria save likusių išorėje nuosidėjėlių sąskaita.
Ir tada jis išeina, įžengia į naują žemę ir ima daugintis visuose lygmenyse: negyvajame, augaliniame, gyvūniniame ir žmogiškame – visa tai yra jo viduje, visose jo savybėse. Taip prasideda naujas pasaulis!
O visas savybes, kurios nuskendo jūroje, potvynio vandenyse, jam dar prireiks kada nors grįžti ir ištaisyti.
Tačiau kol kas jam šios savybės neegzistuoja, jos nepasireiškia! Vėliau jos vėl atgims.
Pasistenk savyje parašyti savąjį romaną. Ir įsivaizduodamas visus šiuos dalykus nepamiršk, kad „Nėra nieko, išskyrus Jį“.
Įsivaizduok save, grupę ir visą pasaulį, kuris tau atrodo išorėje, nors iš tikrųjų tavyje.
Svarbiausia nesusipainioti, laikytis vieno vaizdo, kai kalbama apie vieną būseną, nupieštą skirtingomis spalvomis.
Lyg kurtum paveikslą, po to simfoniją, o dar vėliau pasakojimą, tik jie visi pasakoja apie vieną ir tą pačią būseną.

Komentarų nėra

Iki dvasinio pasaulio tik vienas žingsnis

Dvasinis darbas

Problema ta, kad vystydamiesi dvasiškai galime labai ilgai stoviniuoti vietoje, kol žengsime žingsnį pirmyn.
Mums atrodo, jog pasikeičia daugybė būsenų, nors iš tikrųjų tai ne kas kita, kaip trypčiojimas vietoje, kai žmogus svyruoja pirmyn atgal arba kairėn dešinėn, bet negali žengti į priekį (kad jį valdytų davimo savybė).
Žmogus kol kas neįstengia sukaupti visų savo jėgų, kad iš tikrųjų anuliuotų save (savo egoizmą) dėl davimo savybės, kurią jis turi įgyti kitoje pakopoje.
Juk kiekvienas žingsnis – tai vis didesnė davimo savybė, kuri ima jį valdyti.
Bet ar jis pasiruošęs atlikti visus būtinus pasiruošimus? Anuliuoti savo egoizmą, pajausti tikslo svarbą ir ties tuo sukaupti visas savo mintis ir norus, nuspręsti, jog jam reikia tik šito ir nieko daugiau.
Jeigu žmogus turi galimybę žengti nors menką žingsnelį davimo, Kūrėjo link, kai nesitiki gauti atlygio, net neturi jėgų, tiesiog trokšta prilipti prie jos nors vienu tašku ir tuo pasitenkinti, nepriklausomai nuo visų didžiulių, reikalaujančių pripildymo norų – jis jau pasiekia šiame taške tobulybę (Malchut Binoje).
Jis įeina į tobulybę (t. y. davimo savybę) per šį vieną tašką (Cimcum Bet – antrasis apribojimas). Visa kita tėra taško vystymas. Kaip pasakyta: „Atverkite Man adatos ąselės dydžio plyšelį, ir Aš jus išgelbėsiu“.
Jeigu laikausi vien tik už šito davimo taško, nepaisydamas visų savo siekių, abejonių ir kliūčių, – tai atsirandantys nauji norai (mano rešimot) įtraukia mane į jį vis giliau lyg siūlą per adatos ąselę į dvasinę davimo savybę.
Savo noruose jau matau aukštesnio pasaulio vaizdą.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Visiško ištaisymo etapai“

„Kur prasideda dvasingumas“

„Finišo tiesioji“

Komentarų nėra

Kaip tapti dvasiniu embrionu

Dvasinis darbas

Klausimas: Kaip elgtis, jei mokausi per jėgą, jausdamas, kad esu tiesiog stumiamas lauk?
Atsakymas: Širdies sunkumas, nusivylimas, egoistinės pretenzijos mums siunčiami iš aukščiau.
Būtina sumažinti savo reikalavimus, juk gulinčiam ant žemės jau nebėra kur kristi.
Ir jeigu žmogus nusprendžia, kad jam nieko daugiau nereikia, išskyrus norą atiduoti,– iš tokios būsenos jo jau neįmanoma išstumti.
Juk jis anuliavo savo Malchut (egoistinius norus) ir prisirišo prie Binos (atidavimo).
Jis lyg embrionas motinos įsčiose, kuris sutinka, kad aukštesnė jėga darytų su juo viską, ką norės.
O tada ši jėga jame pradeda ugdyti vis stiprėjančią atidavimo savybę – iki pat dvasinio gimimo.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kai ateina nusivylimas…“

„Kaip susitvarkyti su nuopoliu?“

„Gimimas – tai įsiveržimas į naują pasaulį“

Komentarų nėra

Kam taisyti pasaulį?

Klausimai ir atsakymai, Realybės suvokimas

Klausimas: Kartais netgi aktyviems kabalos mokslo šalininkams ir Pasaulinės kabalos akademijos studentams kyla paprasti, tačiau „baziniai“ (svarbūs tobulėjimui ir supratimui) klausimai. Pavyzdžiui, sakoma, kad su kabalos mokslu galima ištaisyti pasaulį. Bet kam apskritai reikia taisyti pasaulį?
Atsakymas: Todėl, kad pasaulis neegzistuoja nepriklausomai nuo manęs, mano iššorėje, jis egzistuoja tik manyje ir priklauso nuo mano savybių, tad taisydamas pasaulį taisau savo savybes.

Klausimas: Išsitaisymą į pasaulį gali atnešti tik tie, kurie jau turi tašką širdyje. Bet jie patys dar nėra išsitaisę. Ar teisingai suprantu, kad, turintys tašką širdyje žmonės išsitaisę gauna iš Kūrėjo Binos, t. y. davimo, savybę, viso pasaulio atžvilgiu (gyvūninis, augalinis ir negyvosios gamtos lygmenys), o pasaulis turi Malchut savybę ir pats negali išsitaisyti. Ar tiesa, kad pasauliui pagelbės tik žmonės su Binos savybe, t. y. turintieji tašką širdyje – Bnei Baruch? – Visiškai teisingai!

Klausimas: Ar yra kokia nors studijuojančiųjų kabalą kritinė masė, kuriai esant galėsime pajusti teigiamus pokyčius mūsų pasaulyje? – Tai JŪS!

Komentarų nėra
Vėlesni įrašai »