Pateikti įrašai su blogis žyme.


Egoizmo sukūrimo tikslas

Dvasinis darbas, Egoizmo vystymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Viskas, ką matome mūsų pasaulyje, – tai „esančio iš nieko“ pasireiškimo formos, arba tai noro gauti formos, arba tai Kūrėjo formos?
Atsakymas: Tai noro gauti pasireiškimo formos Kūrėjo noro duoti, užpildyti, mylėti fone.
Bendrai tariant, mes tarsi matome du, vienas kitu užpildytus paveikslus. Iš vienos pusės, tobulas Kūrėjo noras mūsų atžvilgiu – pripildyti, išauginti, priartinti prie Savęs, kad taptume į Jį panašūs.
Iš kitos pusės, tarp mūsų ir Jo matome tokią baisią savybę – egoistinę jėgą, kurią galime priskirti tik sau.
Kūrėjas tikslingai sukūrė egoizmą, kad jį surastume ir pamėgintume jo atsikratyti, bet įsitikinę, kad patys negalime su juo susitvarkyti, paprašytume Kūrėjo tai atlikti už mus.
Tai ir yra visas mūsų darbas materialiame pasaulyje – įsisąmoninti mūsų prigimties blogį ir paprašyti Kūrėjo pakeisti ją į priešingą.

#289536

Iš 2021 m. spalio 19 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Laisvė – išeiti iš egoizmo

Prijaukinti egoizmą

Egoizmas: liga ar pagalba?

Komentarų nėra

Prie ko gali privesti geri ketinimai?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Jei stengiuosi daryti žmogui ką nors gero, reiškia noriu padaryti gera Kūrėjui?
Atsakymas: Ką reiškia, kad norite daryti ką nors gero kitam žmogui? Kaip sakoma, „geromis mintimis grįstas kelias pragaran“.
Komentaras: Bet visuomet sakote, kad Kūrėjas yra geruose ryšiuose tarp žmonių.
Atsakymas: Reikia suprasti, ką reiškia „geras ryšys“. To reikia mokytis. Galbūt priešingai, nuoširdžiai linkėdamas žmogui gero, stumiu jį į kokias nors nelaimes.
Komentaras: Tikriausiai, paprasčiausia – patenkinti jo norus.
Atsakymas: Tai ir yra blogiausia! Tai tikrai ne gėris!
Viena, ką galime pasakyti: gėris žmogui– išmokyti jį atskirti gėrį ir blogį.

#289650

Iš 2021 m. spalio 19 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ketinimas, nešantis sėkmę

Solidarumas slypi ketinimuose

Noras – materija, ketinimas – gyvenimo forma

Komentarų nėra

Kabalistiniai terminai: „begalybės pasaulis“, „šviesa“, „sfira“

Kabala, Pasaulio struktūra

каббалист Михаэль Лайтман„Begalybės pasaulis“ reiškia būseną, kai kūrinys, jį atskleisdamas, mato jame absoliučią begalybę. Mes visada kalbame apie kūrinį. Begalybės pasaulyje jis niekuo neribojamas ir jaučia savo beribes galimybes.
Komentaras: „Šviesos“ sąvoka taip pat dažnai naudojama kabaloje.
Atsakymas: Šviesa yra tai, kas mus apšviečia, tarnauja, rūpinasi mumis. Viską, kas bet kurioje mūsų būsenoje daroma teigiamai, baigiant paskutiniąja būsena, vykdo šviesa. Šviesa yra Kūrėjo davimo ir meilės jėga.
Klausimas: O visas blogis nėra šviesa?
Atsakymas: Visas blogis yra atvirkštinė šviesos pusė, jos išnykimas, atitolimas.
Klausimas: Tai yra atsitolinimas nuo davimo, meilės savybės, nuo Kūrėjo, vadinamas tamsa, o artėjimas prie Jų – šviesa?
Atsakymas: Taip. Šviesa yra jėga, kuri mus suartina.
Klausimas: Kabaloje taip pat yra terminas „sfira“. Kas tai yra?
Atsakymas: „Sfira“ nuo žodžio „sapir“, „šviečiantis“ – tai noras, kuris tapo panašus į Kūrėją, t. y. davimo savybė, todėl ji gali kaupti šviesą savyje ir pradeda švytėti.
#265098

Iš 2019 m. birželio 17 d. TV programos „Kabalos mokslo pagrindai“

Komentarų nėra

Blogis, pragaras, meilė

Kūnas ir siela, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Japonijoje buvo atvejis, kai sergantis koronavirusu ir tai žinantis žmogus išėjo į gatvę ir ėmė glebėsčiuotis su kitais, netgi su artimaisiais. Vėliau grįžo namo ir po kurio laiko mirė. Tai pateikiama kaip moralizuojantis pavyzdys. Ar tikrai egzistuoja vadinamasis „aukščiausias teismas“, kuomet žmogus sąmoningai eina tai daryti?
Atsakymas: Be abejo, šis teismas egzistuoja mūsų pasaulio jėgų lygyje, jis niekur nedingsta. Esmė ta, kad esame susieti į vieną bendrą visumą, į integralią sistemą. Jei žmogus palaiko šią sistemą ir siekia ją padaryti integralią, tai yra jo nuopelnas. Ir atvirkščiai, jei jis nutraukia tarp visų esančią gerų ryšių grandinę, tai yra jo pralaimėjimas, bausmė.
Aišku, kad žmogus, tyčia apkrėtęs kitus, labai sau pakenkė: savo veiksmais jis tarp mūsų pasėjo blogį, tas blogis veikia toliau. Kokios pasekmės? Žmogus sulaikė visos sistemos judėjimą integralumo, ryšio, meilės link, o tai – prislėgė jį patį.
Klausimas: Ar yra toks tiesioginis ryšys, kaip jūs sakote, kad visa tai prislegia žmogų?
Atsakymas: Žinoma. Dabar jo norai tapo daug egoistiškesni. Mirdamas jis atsikratė kūno, šio noro pasireiškimo labai žemame lygmenyje, bet vis tiek pasiruošusio ištaisymui. Ir dabar jis negali biologiškai išsitaisyti. O kaip taisytis dvasiškai, jei ten viskas taip egoistiška, ir dabar nežinia, kada jis galės pradėti išsitaisymą ir kokia forma.
Klausimas: Ar tai taikoma visam pasaulio blogiui? Visiems blogio nešėjams?
Atsakymas: Taip.
Klausimas: Žmonės iškart prisimena baisius budelius, žudikus ir pan. Ar tai taikoma jiems?
Atsakymas: Dar blogiau: žmogus, kuris neleidžia gyventi kitiems, nesuteikia jiems galimybės laisva valia tinkamai išsitaisyti, sukuria sau milžiniškų problemų.
Klausimas: Kodėl tai skiriama žmogui? Dėl ko tai jam įdiegia Aukštesnioji jėga, Kūrėjas? Kodėl reikia taip pakišti žmogų?
Atsakymas: Turi išryškėti visas blogis. Privalo! Ir todėl sielos, praeityje dariusios baisius veiksmus, gauna papildomą krūvį, kad jis nugramzdintų jas į žemiausią tašką, nuo kurio galėtų pradėti kilti. Nes jeigu jos yra kažkur tarp gėrio ir blogio ir nelaiko savęs blogomis, joms reikia suteikti papildomai blogio: tada jos supranta, kad iš tikrųjų turi taisytis.
Klausimas: Sakote, kad absoliučiai viskas nukreipta į išsitaisymą, gėrį, šilumą, meilę, ir mes turime pereiti šias baisias būsenas ir pamatyti tuos baisius žmones, jų nekęsti ir pasmerkti mirties bausmei. Ir visa tai turi būti kelyje į meilę, gėrį?
Atsakymas: Nenorėčiau sakyti, kad apskritai reikia mirties bausmės. Nes ji atima asmens galimybę išsitaisyti, o taisytis turi visi. Taigi, nesu už mirties bausmę, bet turime sudaryti žmogui tokias aplinkybes, kai jis būtinai norėtų pasitaisyti! Tiesiog, tegul erelis lesa jo kepenis!
Klausimas: Kas yra išsitaisymas?
Atsakymas: Išsitaisymas – tai savojo žemumo, niekingumo, kenkėjiškumo, amoralumo supratimas. Tai noras tapti naudingam ir matyti, koks kenksmingas buvai. Suvokimas, kad netinkamai bendravai su žmonėmis, koks buvai bjaurus ir blogas, palyginus su tuo, ką matai dabar, yra pragaro būsena. Tai ir yra pragaras, o mirties bausmė nieko neištaiso.
Klausimas: O kaip sužadinti tokią būseną?
Atsakymas: Tam reikia su žmogumi dirbti. Turi būti pedagogų, kurie tiksliai atvestų jį prie savarankiško apibrėžimo: kas gi jis toks?
Klausimas: Vadinasi, pedagogai neturėtų nusikaltusiojo nekęsti, bet turėtų suprasti, kad tai – išsitaisymo kelias?
Atsakymas: Taip. Turi rodyti jam meilę. Žmogui tai blogiau nei mirtis. T. y., pedagogai jį myli, ieškodami metodų, kaip jam padėti suvokti blogį savyje. Tikiuosi, kad pamatysime patys, kaip žmonės pradės keistis.
Klausimas: O tuomet žmonės iš šios neapykantos pradės suprasti, kas jie tokie ir kad jie yra žudikai?
Atsakymas: Taip. Jie klaidžios gatvėmis kaip mirusieji, prisikėlę iš savo kapų, ir ieškos, kaip galėtų išsitaisyti.
Klausimas: Ar tam reikia pedagogų, kurie jiems parodys, kas yra tikroji meilė? O žmonės žiūrės į juos, nekęs jų ir keisis dėl jų?
Atsakymas: Taip.
#267527

Iš 2020 m. gegužės 11 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Asmenybės formavimas

Auklėjimas, vaikai, Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Ar supratimą apie gėrį ir blogį, tiesą ir sąžiningumą, meilę ir nepakykantą formuoja visuomenė?
Atsakymas: Šias sampratas formuoja supanti aplinka. Bet kai jos patenka į dirvą, viskas priklauso nuo to, kokia tai dirva, į kurią subertos supančios aplinkos sėklos.
Čia jau atsižvelgiama į dar daug įvairių duomenų. Tai tėvų ir netgi senelių savybės, šeimos ir šiuolaikinės visuomenės savybės bei tarpusavio sąveika tarp jų.
Jei gimiau tam tikriems tėvams, užaugau tam tikroje aplinkoje, tai būtinai reikia atsižvelgti, kokioje visuomenėje buvau ugdomas – vakarų, rytų, religinėje ir pan., kitaip tariant, asmenybę formuoja daugybė įvairiausių veiksnių, kuriuos gaunu, netgi to neįsisąmonindamas. Bet visa tai mane veikia.
#267786

Iš 2020 m. balandžio 30 d. TV laidos „Postkoronaviruso epocha“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pažinti pačius save

Žmogus ir jo aplinka

Apie valios laivę

Komentarų nėra

Karaliaus Saliamono išmintis: nečiupk šuns už ausų

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKas praeidamas čiumpa šunį už ausų, tas įsikiša į svetimą kivirčą. Karalius Saliamonas.
Klausimas: Taigi, žmogus gadina savo likimą?
Atsakymas: Žinoma! Jei kišatės į kito asmens ginčą, jūs sukeliate jo pyktį šuns lygmenyje. Mes žinome, kad geriausia – ne įsikišti, o suteikti žmogui galimybę išsiaiškinti, kur jis yra, be jokios išminties ir patarimų, kitaip tapsi priešu abiem.
Klausimas: Tarkime, kyla ginčas. Ką veikia žmogus?
Atsakymas: Pašalinis – nieko. Palieka juos ir atsitraukia. Policija ar kažkas kitas, kas turi galių sušvelninti situaciją, yra jų reikalas, o pašalinis neturi teisės kištis.
Klausimas: Kadangi jis nežino, kas teisus, o kas kaltas?
Atsakymas: Apskritai neturi teisės kištis. Priešingu atveju šios būsenos neras savo sprendimo.
Klausimas: Karalius Saliamonas sakė, kad ginčas kyla manyje. Koks kivirčas egzistuoja žmoguje?
Atsakymas: Nuolatinis, nes žmogus yra sukurtas iš dviejų norų: egoistinio ir altruistinio. Tačiau tikrasis žmogus yra tas, kuriame visada vyksta vidinė kova tarp gėrio ir blogio, kuris konkrečiai nukreipia savo gėrį į blogį. Blogis kyla nuolat, norisi visko sau. O žmogus, kuris nori save ugdyti, nuolatos vysto savyje gėrį ir pastoviai būna šioje vidinėje kovoje. Todėl visos tokios sakmės kaip apie Saliamoną yra pagrįstos žmogaus blogio atskleidimu tiek, kiek jis bando savyje atskleisti gėrį.
Klausimas: T. y. manyje blogis, egoizmas, yra visada, tai – mano prigimtis?
Atsakymas: Taip. O tu prašai Kūrėjo, kad jis suteiktų tau ir gerąją prigimtį, kad galėtum subalansuoti šias dvi prigimtis!
Galima būtų pasakyti: „Aš prašau Kūrėjo, kad pašalintų iš manęs šią piktą prigimtį“. Ne! Tai – neprotinga. Reikia prašyti, kad duotų gerą prigimtį ir kad šios dvi prigimtys egzistuotų pusiausvyroje. Ne vieną, didesnę už kitą, nereikia, kad teigiama būtų aukščiau už neigiamą.
Vidurio linija tarp jų yra nuostabi būsena! Ir aš visada esu šioje pusiausvyroje. Ant dviejų kojų stoviu virš jų. Tik tada aš galiu iki galo jausti minusą ir pliusą bei visą gamtą, esančią po manimi.
Klausimas: Vadinasi, žmogus, turintis savo prigimtį ir Kūrėjo prigimtį, yra harmoningas žmogus?
Atsakymas: Žinoma! Tada jis vadinasi „Adomu“ – panašiu į Kūrėją, nes jo vidinė savybė, kuri priešinga Kūrėjui, taip pat tampa panaši į Kūrėją.
#260367

Iš 2019 m. gruodžio 16 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Kaip įvykdyti Gamtos priesaką

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. „Mylėk savo artimą kaip pats save“ – tai galutinis Gamtos tikslas. Tačiau galioja dar ir preliminarūs priesakai, kurių vienas yra „nedaryk kitam to, ko pats nenori“. Ką tai reiškia, apie ką kalbama?
Atsakymas. Kalbama ne apie meilę, o apie blogio nedarymą. Tai yra pirmasis mūsų priesakas.
Komentaras. Bet ir to žmogus nesugeba. Jeigu esu egoistas, tai rūpindamasis savimi vis tiek darau žalą kam nors kitam. Vadinasi, mums duoda įstatymus, kurių iš pat pradžių negalime laikytis.
Viena vertus, sakoma, tu turi tai padaryti, kita vertus, negali to padaryti, nes tai prieštarauja tavo prigimčiai.
Atsakymas. Jei turi tam kokių nors polinkių, užuomazgų, norų, siekių, jei studijuodamas kabalą pradedi suprasti, kad tau to reikia, kad tai išties yra pasaulio tikslas ir niekur nuo to nepabėgsi, kad visas pasaulis turi tai pasiekti, tada reikia ieškoti, kaip tai įgyvendinti.
Ir tai gali būti padaryta tik pasitelkus Aukštesniąją jėgą, kuri mums leis veikti aukščiau savo prigimties.
Tarkime, priešais mus yra geležies gabalas. Žemės gravitacija jį traukia žemyn. Bet jeigu laikysiu virš jo magnetą, geležis pakils ir pakibs ore. Taigi abi jėgos bus subalansuotos tarpusavyje, o geležies gabalas bus tarp jų.
Lygiai taip pat bus ir tuo atveju, jei mano egoizmas liks žemiau, o virš jo bus naudojama priešinga jėga. Tada aš pats „pakibsiu“ ore ir egoizmas man nedarys spaudimo, būsiu nuo jo nepriklausomas, kažkur per vidurį. O jeigu Aukštesnioji jėga bus tokia stipri, kad prilipsiu prie jos ir visas mano egoizmas liks žemiau, tada tapsiu visišku teisuoliu.
Vadinasi, turime rasti šią jėgą, kad ji paveiktų mus. Nieko daugiau nesugalvosi.
#256820

Iš 2019 m. vasario 7 d. TV programos „Kabalos mokslo pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikslas – meilė artimui

Gyvenimo tikslas

Pusiausvyra tarp gėrio ir blogio

Komentarų nėra

Už ką gamta mus baudžia koronavirusu?

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKuo labiau vystomės, tuo griežčiau gamta reikalauja iš mūsų išlaikyti balansą tarp gavimo ir davimo. Tačiau mes nesugebame subalansuoti šių jėgų, ir todėl, kuo labiau vystomės, tuo labiau kenčiame.
Tai ne piktųjų jėgų sukilimas prieš mus, bet vis labiau augantis disbalansas tarp gavimo ir davimo jėgų. Noras gauti, noras patirti malonumą nuolat auga, bet tai nekompensuojama, neištaisoma noru duoti.
Todėl gamta tarytum „baudžia“ mus. Nors tai nėra primityvi sistema, kurioje nedelsiant sulauktume bausmės ir suprastume, kas vyksta, kaip kad įkišę ranką į ugnį ir nudegę kitą kartą jau pasisaugosime. Gamtos sistema begalinė ir labai sudėtinga, todėl kur nors pajutę negatyvią reakciją mes tiksliai nežinome, iš kur ji kyla ir kodėl. Pasirodo, mums ne taip jau lengva mokytis. Iki šiol žmonija nesuvokia, kad egoizmas jai kenkia ir yra visų pasaulio nelaimių priežastis. Mes nekaltiname savo egoizmo, kuris visą laiką auga ir valdo mus, versdamas vien gauti ir gauti tik sau bet kokiais būdais. Nesugebame to suprasti ir kiekvienas galvojame, kad viskas su manimi tvarkoje.
Žmonija neįžvelgia, kad jos noras patirti malonumą gali būti blogio jėga. Juolab kad egoizmas atlieka progreso variklio vaidmenį ir be jo neįmanoma – juk negrįšime gyventi atgal į urvus. Todėl mums belieka tik vystyti savo egoistinį norą, stengiantis jį pripildyti kuo įvairiausių malonumų, kurių jis nuolat reikalauja.
O pastaruoju metu netgi bėgame prieš traukinį ir patys užkūrinėjame savyje vartotojiškus norus, kad tik daugiau parduotume ir kad mūsų egoizmas laimėtų. Mūsų kartai būdinga tai, kad mes nebegaminame tik tokių produktų, kurie reikalingi gyvenimui, o visokiais būdais ieškome kažko naujo, siekdami patenkinti savo nepasotinamo egoizmo kaprizus.
Už tai gamta mus ir baudžia, kad naudojamės savo perdėtu, nevaldomu noru gauti, reikalaujančiu visiškai nereikalingų gyvenimui dalykų. Noras gauti – tai gamtos sukurta savybė, vadinasi, naudojame gamtą neteisingai. Užuot padėję gamtos sistemai pasiekti harmoniją, mes naudojame norą savo įgeidžiams ir griauname gamtos pusiausvyrą.
Mes iškreipiame sistemą tuo, kad vietoje teisingo balanso tarp gavimo ir davimo jėgų sukuriame nukrypimus tai į vieną, tai į kitą pusę. Ir dėl to iš gamtos iššoka visokie kenkėjai. Neteisingai elgdamiesi vienas su kitu, patys atveriame jiems duris.
Iš kur staiga atsirado koronavirusas ir iš kur atsiras kiti virusai? Tik iš neteisingo, egoistinio ryšio tarp visų visuomenės dalių.
Kadangi esame ant aukščiausios gamtos laiptų pakopos, tai savo iškreiptais santykiais sukeliame iškreipimus žemesnėse jos grandyse: gyvūninėje, augalijos ir netgi negyvojoje gamtoje. Matome, kaip negyvajame lygmenyje visas Žemės rutulys sproginėja nuo kataklizmų: taifūnų, atgijusių vulkanų, globalaus atšilimo, po kurio gali ištikti atšalimas.
Iškreipimai augalijos lygmenyje atves prie to, kad neturėsime ką valgyti. O gyvūnijos lygmenyje jau dabar atsiranda nauji virusai ir jų gali būti tūkstančiai. Mūsų dar laukia skėrių antpuoliai kaip Egipto bausmėse.
Ir visas šias bausmes kuriame savo rankomis, tuo, kad būdami egoistai elgiamės vieni su kitais iškreipta forma. Tokiais santykiais žemesniuose gamtos lygmenyse pagimdome įvairius išsigimusius reiškinius, kurie tarsi vėžiniai dariniai sunaikina visus mūsų darbų rezultatus.
Esant tokioms aplinkybėms koronavirusas tai – ištaisymas, kompensuojantis tuos iškraipymus, kuriuos savo tarpusavio santykiais sukuriame dvasiniame lygmenyje. Mūsų santykių sukeltas disbalansas žemesniajame lygmenyje verčia mus keistis taisymosi linkme.
Dėl koronaviruso mes jau gaminame mažiau prekių, mažiau keliaujame, mažiau linksminamės. Žmonija apsiramino ir apvaldė savo sprogstantį egoizmą, kuris naikina visą žemės rutulį.
Jei epidemija augs, tai pasaulis visai nurims: užuot skraidę iš vieno pasaulio galo į kitą, visi sėdės namuose, liausis užsiiminėję visokiomis kvailystėmis. Vakar „Žinios“ rodė visiškai tuščią oro uostą.
Ir tai – išsitaisymas, juk kam žmonėms kur nors lakstyti? Dabar jie turės laiko pagalvoti, kam jiems visa tai. Ir staiga išsigąs – ką gi mes darėme? Kodėl mes važinėjome neaišku kur ir eikvojome pinigus, kuriuos reikėjo užsidirbti papildomais krūviais?
Dabar galime ramiai pasėdėti ir pagalvoti. Ir tikrai yra apie ką pamąstyti. Galime bendrauti tarpusavyje, padaryti kokį naudingą darbą. Kokia nauda žiūrėti į kažkokius akmenis Romoje ar Paryžiuje? Geriau žiūrėsiu į savo draugus, kaimynus, šeimos narius. Pagaliau pamatysiu savo vaikus, nes jau pamiršau, kaip jie atrodo ir kuo vardu.
Paklausiu sūnaus: „Kaip reikalai mokykloje?“ O jis atsakys: „Tėti, mes jau seniai neiname į mokyklą, o mokomės internetu. (Italijoje dėl epidemijos uždarė mokyklas ir darželius, visi sėdi namie.) Taigi turėsime truputį laiko pabendrauti, pažinti vienas kitą.
Vadinasi, tai – išsitaisymas. Žmonijai naudinga sustoti ir pajausti savo bejėgiškumą, negebėjimą viską valdyti. Matome, kad per akimirką galima mus sustabdyti ir bet ką su mumis padaryti.
O jei rytoj virusas atsiras žemės ūkyje, ką tada valgysime? Yra apie ką pamąstyti, užuot žudžius vienas kitą ir žaidus politinius žaidimus. Nelabai įsižaisi su egoizmu, jei nėra ką valgyti. Štai tada, pamynę kiekvienas savo puikybę, pradėsime galvoti apie gyvenimą, o ne apie viso pasaulio valdymą.
#261260

Daugiau šia tema skaitykite:

Skiepai nuo Koronaviruso

Nereikia melsti lietaus

Sistema valdo mus ar mes valdome sistemą?

Komentarų nėra

Kada liausis karai?

Dvasinis darbas, Platinimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kokiame lygmenyje turi būti grupė, kad žemėje liautųsi karai ir agresija?
Atsakymas. Tam reikia, kad žmonija visuose, ar blogiausiu atveju pagrindiniuose noruose, pagrindiniuose kelim (induose) įsisąmonintų blogį.
Žmonėms nereikia visiškai išsitaisyti, tačiau jie turi įsisąmoninti blogį, siekti tarpusavio ryšio, kad gėrio jėga, kurią jie rengiasi tarpusavyje kultivuoti, juos sujungtų.
Tuomet liausis visi karai. O kol kas jie būtini, kad priverstų žmoniją siekti gėrio. Antraip, žmonės niekaip nepajaus, kad jiems tai būtina.
Juk iš tiesų, blogis – tai ne blogis. Tai neužpildytas gėris, kurį tingime užpildyti.
#243103

Iš 2018 m. gruodžio 2 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip išvengti karinių konfliktų

Karas ar taika?

Trečiasis pasaulinis karas nėra išeitis iš krizės

Komentarų nėra

Kas yra blogio įsisąmoninimas?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar blogio įsisąmoninimas – tai negalimybė suartėti?
Atsakymas. Negalimybė susijungti, suprasti, kas yra meilė ir yra blogio įsisąmoninimas. Meilę pažįstame tik iš priešingybės. Todėl Kūrėjas sukūrė egoizmą, absoliučiai priešingą savo savybei, ir mes, įsisąmoninę mūsų prigimtinį ego, pamažu pereiname prie jo priešingybės.
Klausimas. „Blogio įsisąmoninimas“ – suprantama, bet kodėl visąlaik vartojate tokį neigiamą žodį „neapykanta“?
Atsakymas. O ką dar gali supriešinti su meile? Meilė ir neapykanta – tai dvi tarpusavyje priešingos savybės.
Klausimas. Neapykanta savo egoizmui ar egoizmui artimo?
Atsakymas. Neapykanta savo blogiui, tam, ko niekaip negaliu įsivaizduoti, kaip ryšio su kitais, ištirpimo, kur pradingsta mano „aš“. Man tai neįmanoma.
Tačiau tai sukūrė Kūrėjas. Ir todėl išeina, kad vienybės paieškos atveda prie atstūmimo, o atstūmimas prie tikrosios meilės pojūčio.
#258797

Iš 2019 m. gruodžio 29 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nebijok blogio atsiskleidimo

Tarp meilės ir neapykantos

Neapykantą paversti meile

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai