Pateikti įrašai su blogis žyme.


Už ką gamta mus baudžia koronavirusu?

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKuo labiau vystomės, tuo griežčiau gamta reikalauja iš mūsų išlaikyti balansą tarp gavimo ir davimo. Tačiau mes nesugebame subalansuoti šių jėgų, ir todėl, kuo labiau vystomės, tuo labiau kenčiame.
Tai ne piktųjų jėgų sukilimas prieš mus, bet vis labiau augantis disbalansas tarp gavimo ir davimo jėgų. Noras gauti, noras patirti malonumą nuolat auga, bet tai nekompensuojama, neištaisoma noru duoti.
Todėl gamta tarytum „baudžia“ mus. Nors tai nėra primityvi sistema, kurioje nedelsiant sulauktume bausmės ir suprastume, kas vyksta, kaip kad įkišę ranką į ugnį ir nudegę kitą kartą jau pasisaugosime. Gamtos sistema begalinė ir labai sudėtinga, todėl kur nors pajutę negatyvią reakciją mes tiksliai nežinome, iš kur ji kyla ir kodėl. Pasirodo, mums ne taip jau lengva mokytis. Iki šiol žmonija nesuvokia, kad egoizmas jai kenkia ir yra visų pasaulio nelaimių priežastis. Mes nekaltiname savo egoizmo, kuris visą laiką auga ir valdo mus, versdamas vien gauti ir gauti tik sau bet kokiais būdais. Nesugebame to suprasti ir kiekvienas galvojame, kad viskas su manimi tvarkoje.
Žmonija neįžvelgia, kad jos noras patirti malonumą gali būti blogio jėga. Juolab kad egoizmas atlieka progreso variklio vaidmenį ir be jo neįmanoma – juk negrįšime gyventi atgal į urvus. Todėl mums belieka tik vystyti savo egoistinį norą, stengiantis jį pripildyti kuo įvairiausių malonumų, kurių jis nuolat reikalauja.
O pastaruoju metu netgi bėgame prieš traukinį ir patys užkūrinėjame savyje vartotojiškus norus, kad tik daugiau parduotume ir kad mūsų egoizmas laimėtų. Mūsų kartai būdinga tai, kad mes nebegaminame tik tokių produktų, kurie reikalingi gyvenimui, o visokiais būdais ieškome kažko naujo, siekdami patenkinti savo nepasotinamo egoizmo kaprizus.
Už tai gamta mus ir baudžia, kad naudojamės savo perdėtu, nevaldomu noru gauti, reikalaujančiu visiškai nereikalingų gyvenimui dalykų. Noras gauti – tai gamtos sukurta savybė, vadinasi, naudojame gamtą neteisingai. Užuot padėję gamtos sistemai pasiekti harmoniją, mes naudojame norą savo įgeidžiams ir griauname gamtos pusiausvyrą.
Mes iškreipiame sistemą tuo, kad vietoje teisingo balanso tarp gavimo ir davimo jėgų sukuriame nukrypimus tai į vieną, tai į kitą pusę. Ir dėl to iš gamtos iššoka visokie kenkėjai. Neteisingai elgdamiesi vienas su kitu, patys atveriame jiems duris.
Iš kur staiga atsirado koronavirusas ir iš kur atsiras kiti virusai? Tik iš neteisingo, egoistinio ryšio tarp visų visuomenės dalių.
Kadangi esame ant aukščiausios gamtos laiptų pakopos, tai savo iškreiptais santykiais sukeliame iškreipimus žemesnėse jos grandyse: gyvūninėje, augalijos ir netgi negyvojoje gamtoje. Matome, kaip negyvajame lygmenyje visas Žemės rutulys sproginėja nuo kataklizmų: taifūnų, atgijusių vulkanų, globalaus atšilimo, po kurio gali ištikti atšalimas.
Iškreipimai augalijos lygmenyje atves prie to, kad neturėsime ką valgyti. O gyvūnijos lygmenyje jau dabar atsiranda nauji virusai ir jų gali būti tūkstančiai. Mūsų dar laukia skėrių antpuoliai kaip Egipto bausmėse.
Ir visas šias bausmes kuriame savo rankomis, tuo, kad būdami egoistai elgiamės vieni su kitais iškreipta forma. Tokiais santykiais žemesniuose gamtos lygmenyse pagimdome įvairius išsigimusius reiškinius, kurie tarsi vėžiniai dariniai sunaikina visus mūsų darbų rezultatus.
Esant tokioms aplinkybėms koronavirusas tai – ištaisymas, kompensuojantis tuos iškraipymus, kuriuos savo tarpusavio santykiais sukuriame dvasiniame lygmenyje. Mūsų santykių sukeltas disbalansas žemesniajame lygmenyje verčia mus keistis taisymosi linkme.
Dėl koronaviruso mes jau gaminame mažiau prekių, mažiau keliaujame, mažiau linksminamės. Žmonija apsiramino ir apvaldė savo sprogstantį egoizmą, kuris naikina visą žemės rutulį.
Jei epidemija augs, tai pasaulis visai nurims: užuot skraidę iš vieno pasaulio galo į kitą, visi sėdės namuose, liausis užsiiminėję visokiomis kvailystėmis. Vakar „Žinios“ rodė visiškai tuščią oro uostą.
Ir tai – išsitaisymas, juk kam žmonėms kur nors lakstyti? Dabar jie turės laiko pagalvoti, kam jiems visa tai. Ir staiga išsigąs – ką gi mes darėme? Kodėl mes važinėjome neaišku kur ir eikvojome pinigus, kuriuos reikėjo užsidirbti papildomais krūviais?
Dabar galime ramiai pasėdėti ir pagalvoti. Ir tikrai yra apie ką pamąstyti. Galime bendrauti tarpusavyje, padaryti kokį naudingą darbą. Kokia nauda žiūrėti į kažkokius akmenis Romoje ar Paryžiuje? Geriau žiūrėsiu į savo draugus, kaimynus, šeimos narius. Pagaliau pamatysiu savo vaikus, nes jau pamiršau, kaip jie atrodo ir kuo vardu.
Paklausiu sūnaus: „Kaip reikalai mokykloje?“ O jis atsakys: „Tėti, mes jau seniai neiname į mokyklą, o mokomės internetu. (Italijoje dėl epidemijos uždarė mokyklas ir darželius, visi sėdi namie.) Taigi turėsime truputį laiko pabendrauti, pažinti vienas kitą.
Vadinasi, tai – išsitaisymas. Žmonijai naudinga sustoti ir pajausti savo bejėgiškumą, negebėjimą viską valdyti. Matome, kad per akimirką galima mus sustabdyti ir bet ką su mumis padaryti.
O jei rytoj virusas atsiras žemės ūkyje, ką tada valgysime? Yra apie ką pamąstyti, užuot žudžius vienas kitą ir žaidus politinius žaidimus. Nelabai įsižaisi su egoizmu, jei nėra ką valgyti. Štai tada, pamynę kiekvienas savo puikybę, pradėsime galvoti apie gyvenimą, o ne apie viso pasaulio valdymą.
#261260

Daugiau šia tema skaitykite:

Skiepai nuo Koronaviruso

Nereikia melsti lietaus

Sistema valdo mus ar mes valdome sistemą?

Komentarų nėra

Kada liausis karai?

Dvasinis darbas, Platinimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kokiame lygmenyje turi būti grupė, kad žemėje liautųsi karai ir agresija?
Atsakymas. Tam reikia, kad žmonija visuose, ar blogiausiu atveju pagrindiniuose noruose, pagrindiniuose kelim (induose) įsisąmonintų blogį.
Žmonėms nereikia visiškai išsitaisyti, tačiau jie turi įsisąmoninti blogį, siekti tarpusavio ryšio, kad gėrio jėga, kurią jie rengiasi tarpusavyje kultivuoti, juos sujungtų.
Tuomet liausis visi karai. O kol kas jie būtini, kad priverstų žmoniją siekti gėrio. Antraip, žmonės niekaip nepajaus, kad jiems tai būtina.
Juk iš tiesų, blogis – tai ne blogis. Tai neužpildytas gėris, kurį tingime užpildyti.
#243103

Iš 2018 m. gruodžio 2 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip išvengti karinių konfliktų

Karas ar taika?

Trečiasis pasaulinis karas nėra išeitis iš krizės

Komentarų nėra

Kas yra blogio įsisąmoninimas?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar blogio įsisąmoninimas – tai negalimybė suartėti?
Atsakymas. Negalimybė susijungti, suprasti, kas yra meilė ir yra blogio įsisąmoninimas. Meilę pažįstame tik iš priešingybės. Todėl Kūrėjas sukūrė egoizmą, absoliučiai priešingą savo savybei, ir mes, įsisąmoninę mūsų prigimtinį ego, pamažu pereiname prie jo priešingybės.
Klausimas. „Blogio įsisąmoninimas“ – suprantama, bet kodėl visąlaik vartojate tokį neigiamą žodį „neapykanta“?
Atsakymas. O ką dar gali supriešinti su meile? Meilė ir neapykanta – tai dvi tarpusavyje priešingos savybės.
Klausimas. Neapykanta savo egoizmui ar egoizmui artimo?
Atsakymas. Neapykanta savo blogiui, tam, ko niekaip negaliu įsivaizduoti, kaip ryšio su kitais, ištirpimo, kur pradingsta mano „aš“. Man tai neįmanoma.
Tačiau tai sukūrė Kūrėjas. Ir todėl išeina, kad vienybės paieškos atveda prie atstūmimo, o atstūmimas prie tikrosios meilės pojūčio.
#258797

Iš 2019 m. gruodžio 29 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nebijok blogio atsiskleidimo

Tarp meilės ir neapykantos

Neapykantą paversti meile

Komentarų nėra

Kodėl pasaulyje negalima sunaikinti blogio?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kam Kūrėjas rūpestingai saugo ir neleidžia sunaikinti blogio pasaulyje?
Atsakymas. O kas gi taisysis? Ir blogiečiai, ir geriečiai turi vienu metu taisytis, nes dėl jų visų pasireiškia blogis.
Klausimas. Kitaip tariant, gėris irgi yra taisymosis priežastis?
Atsakymas. Žinoma! Ir gėris, ir blogis vienodai atsakingi už kokio nors neigiamo reiškinio atsiskleidimą. Ir jeigu pašaliname negatyvų reiškinį, vadinasi tas pats gėris, ir tas pats blogis su savo vidiniais trūkumais lieka ir kitąsyk atsiskleis dar didesnis blogis.
#251683

Iš 2019 m. liepos 7 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Blogis – pasaulio pagrindas

Kodėl Kūrėjas sukūrė blogį?

Pusiausvyra tarp gėrio ir blogio

Komentarų nėra

Ar reikia vystyti egoizmą?

Dvasinis darbas, Egoizmo vystymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Norint pasiekti Kūrėją, reikia maksimaliai vystyti savo egoizmą. O jeigu žmogus nėra egoistas?
Atsakymas. Nereikia vystyti egoizmo. Tai visiškai neteisinga. Jis vystysis pats!
Mes neturime rūpintis tuo, kad būtume blogi. Priešingai, mums reikia rūpintis, kaip būti gerais, ir tuomet būsime blogi, nes mumyse ims skleistis vis labiau neigiamos savybės, kad jas ištaisytume.
O jeigu taisydamasis būsiu blogas ar man nesiseks, tai man pridės dar blogesnių savybių. Kam? Juk negaliu susitvarkyti su tuo, ką turiu.
Klausimas. Egoizmas panašus į danties nervą – be jo dantis negyvas. O kabalistai kaip stomatologai turi išgydyti sergantį dantį arba jį išrauti?
Atsakymas. Ištraukti nepavyks. Mes vis tiek turėsime taisyti egoizmą ir nieko kito nebus. Tik dar ilgai kankinsimės dėl „skaudančio danties“.
#253436

Iš 2019 m. rugpjūčio 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką taisyti?

Išskirtiniai egoistai

Būsime priversti tapti altruistais

Komentarų nėra

Kaip ištaisyti blogį?

Dešimtukas, Dvasinis darbas, Grupė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Koks tiesioginis mūsų blogų savybių, norų, siekių, minčių taisymas? Jeigu dabar tas noras ir mintis atėjo, kaip juos ištaisyti praktiškai?
Atsakymas. Tik dešimtuke. Pats nieko negaliu padaryti.
Mes turime labai teisingą, tikslią sistemą. Tik imkite ja naudotis, įeisite į šią sistemą ir išvysite, ką ji duoda, kaip dalyvaujant vienijantis dešimtukui iškart pradeda ištaisyti kiekvieną. Tokiu atveju jums nereikės jokių korekcijų.
Mes nežinome dvasinių dėsnių. Tačiau stumdami save vienytis dešimtuke, ateinama prie tikslios dvasinės būsenos. Ir tuomet joje atsiskleidžia Kūrėjas.
#251638

Iš 2019 m. liepos 7 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip reaguoti į blogį?

Ką taisyti?

Siekiant tobulo ryšio

Komentarų nėra

Mūsų pasaulyje nėra prasižengėlių, tik tinginiai

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Blogio atskleidimas ir meilės pažeidimas – tai tuo pat metu ir veiksmas, ir būsena ar jie eina vienas paskui kito?
Atsakymas. Apskritai nematau jokių pažeidimų. Prašau, kad prisimintumėte ir pamėgintumėte suprasti: jokių pakenkimų, jokių sudužimų, jokių avarijų ir kelių/transporto įvykių nėra.
Atsiskleidžia tai, kas buvo iš pradžių, nieko naujo neatsiranda. Todėl tarp mūsų nėra jokio sudužimo ir nutolimo. Kaskart atsiskleidžia vis didesnis mūsų kli/indo neištaisymas; kli buvo sudaužytas pačioje pradžioje vienu veiksmu – vadinamuoju „Adomo nusidėjimu“. O dabar visa tai mums atsiskleidžia.
Todėl mums reikia kiekvieną baisų nutikimą sutikti kaip palaiminimą. Tau dabar duodamas darbas: prašom ištaisyti tai ir dar per žingsnį priartėti prie dvasinio pasaulio, o paskui dar per žingsnį. Po keletos žingsnių imsi jausti, kaip kaskart priešais tave vis labiau atsiveria pasaulis, o jame Kūrėjo jėga.
Nereikia žiūrėti į pasaulį, tarsi tu jį daužytum. Mes apskritai nedarome nieko bloga. Nėra prasižengėlių mūsų pasaulyje – tik tinginiai. Mes niekuo nelaužome ir negadiname pasaulio.
#251641

Iš 2019 m. vasario 12 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Kas yra geri darbai?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas yra geri darbai?
Atsakymas. Geri darbai – kai nori būti su visais susijęs bendrame nore ir gali pritraukti Šviesą, kad per save užpildytum savo draugus, kitaip tariant, kai esi jungiančiąja grandimi tarp Kūrėjo ir visų kitų. Užpildyk kitus, tai ir yra geri darbai.
Klausimas. Kaip sužinoti, kokie mano veiksmai geri? Ar kabaloje yra gėrio kategorija?
Atsakymas. Viskas labai paprasta. Pirmoji taisyklė: „Nedaryk kitam to, ko nenori sau.“ Pagalvok apie tai, kaip nori elgtis su kitu žmogumi. Kaip tu norėtum, kad elgtųsi su tavimi, pagal tai ir veik.
#250957

Iš 2019 m. birželio 16 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gėris kabalos požiūriu

Ar žmogus turi gėrio pradą?

Gyvenimo prasmė – sužinoti jo prasmę

Komentarų nėra

Tarpusavio laidavimas – gamtos dėsnis

Dvasinis darbas, Laidavimas

каббалист Михаэль ЛайтманLaidavimas – tai bendrosios sielos sistemos ir visos gamtos dėsnis. Visa tai vienas indas, kurio dalys atskirtos egoizmo ir sujungtos noru duoti.
Dėl šio skirtumo tarp skiriančiojo noro mėgautis ir jungiančio noro duoti, dėl atotrūkio tarp šių dviejų tendencijų, kūrinys sugeba priimti iš Kūrėjo visą gėrį ir egzistuoti.
Problema tik su žmogumi, kuris sąmoningai sukurtas taip, kad nesilaiko tarpusavio laidavimo, paprastos vienybės dėsnio.
Žmogaus siekis yra priešingas vienybei, priešingas Kūrėjui, susijungimui, todėl šio pasaulio tikrovėje jis jaučiasi menkas ir kenčiantis. Visas pasaulis sukurtas taip, kad leistų žmogui įsisąmoninti savąjį blogį ir integruoto pasaulinio, globalios gamtos, vienybės gėrį.
Žmogaus užduotis – suvokti vienybę iki pat jos šaknų, t. y. vienos ir vienintelės Kūrėjo jėgos, be kurios daugiau nėra nieko.
Kūrėjas sukūrė blogio pradą, o norintys pateisinti Kūrėją teisuoliai per prašymus ir maldas grąžina visą sistemą į gėrį. Jie prašo prilipti prie Kūrėjo ir todėl vadinami teisuoliais, nes pateisina kūrinį, o Šviesa suvokiama tik iš tamsos.
Neįmanoma pasiekti gėrio iš gėrio, jis nebus jaučiamas. Kūriniai jaučia tik kontrastines savybes. Todėl Kūrėjo sukurtas blogio pradas mums buvo didelė dovana. O dviguba dovana – galimybė pasiekti gėrį, paprašyti, kad jis realizuotųsi mumyse.
Yra daug kelių pas Kūrėją. Yra pasauliečių ir religingų žmonių, Izraelis ir 70 pasaulio tautų. O Izraelio tautoje yra 70 šaknų kaip 70 tautų atspaudų. Dirbdami ties Izraelio tautos vienybe, įpareigojame ir stumiame visą žmoniją vienybės link. Sujungdami Izraelio tautą ir taisydami pasaulio tautų šaknis, ištaisysime visą pasaulį.
Todėl visų pirma laidavimo dėsnis turi būti įgyvendintas Izraelio tautoje. O iš ten jis pasklis ir bus priimtas visų tautų, paversdamas visą žmoniją viena tauta, kokia ji buvo Senovės Babilone, prieš susiskaidant į kalbas ir susimaišant.
Tarpusavio laidavimas – tai gamtos dėsnis. Pamažu įsitikinsime, kad viskas priklauso nuo šio dėsnio laikymosi, o visa Tora yra skirta laidavimo dėsniui vykdyti. Štai kodėl tik sutikus su laidavimo sąlygomis, gaunama Tora. Visi priesakai yra Kūrėjo nurodymas, kaip pasiekti tarpusavio laidavimą. Tikėkimės, kad Izraelio tauta tai supras, o paskui ją, ir visas pasaulis.
* * *
Širdis – tai noras, padengtas egoistiniais šarvais. Tad turime trintis širdimis norėdami nuimti šį egoistinį apvalkalą ir palikti vien norą, kuriam gausime ketinimą duoti.
#240463

Iš 2019 m. sausio 31 d. rytinės pamokos, ruošiantis kongresui dykumoje

Daugiau šia tema skaitykite:

Siela, panaši į kūrimo sistemą

Kaip dirbti su žmogaus prigimtimi

Laidavimo dėsnis

Komentarų nėra

Pasinerti į tamsą, kad išvystum Šviesą

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманŽmogaus darbas – savybėmis supanašėti su aukščiausia jėga, susilieti, suartėti, pamilti Kūrėją. Visa tai, iš esmės, yra vienas ir tas pats. Norint pasiekti šį tikslą, turime atitolti nuo egoistinio ketinimo ir įgyti ketinimą duoti, o tai yra savybių panašumas, t. y. nuo gavimo veiksmų pereiti prie davimo.
Kitaip tariant, turime vertinti Kūrėjo jėgą labiau už kūrinio jėgą, norą mėgautis, blogą egoistinį pradą. O tiksliau, turime nuspręsti, kad mūsų prigimtis bloga, o Kūrėjo prigimtis – gėris.
Tad Kūrėjo didybė atskleidžiama kūrinio menkumo, nereikšmingumo atžvilgiu. Tai dviejų rūšių darbas, tačiau kabalistai pataria nesikapstyti blogyje, netgi tam, kad atskleistume jo menkumą. Pagrindinis darbas turėtų būti nukreiptas į Kūrėjo didybės įsisąmoninimą, o pakeliui, be abejo, teks pasinerti į tamsą, kad atskleistume Šviesos pranašumą iš jos.
Bet į tamsą įeiname, nes mus panardina ten iš viršaus, nuleidžia, kad pajaustume visas mūsų egoizmo blogybes. Tai labai nemalonūs, sunkūs laikotarpiai, kai jaučiame baimę, savo nereikšmingumą, tačiau po jų kaip tik ir prasideda priešingas laikotarpis, kai labai vertiname davimo norą, artumą Kūrėjui, mūsų ryšį, Kūrėjo didybę.
Todėl mūsų darbas siejamas ne su įvairiausiomis blogio apraiškomis, bet su įvairiausiomis gėrio formomis, daugiausia dėmesio skiriant Kūrėjo didybei tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai. Neužsiimame priešinga puse, kūrinio nereikšmingumu, nebent iš aukščiau duodama tokia būsena, kai siekiama padidinanti norą mėgautis, t. y. parodomos suskilusios sielos dalys, kurios pamažu turėtų būti ištaisomos.
Užsiimame tik Kūrėjo didybe ir svarba, visąlaik ieškome, kaip ją padidinti: it susilenkęs senukas, kuris eina tarsi būtų kažką pametęs. Akivaizdu, kad jis ieško ne savo sudužusių norų, bet kur dar gali pridėti prie Kūrėjo didybės. Kitaip tariant, ieškome tikslo, o ne priemonių. Priemonės atsiskleidžia pačios, o aš nenoriu nė akimirkai susieti savęs su sudužusiais norais, egoizmu bet kokia jo forma.
Tad Kūrėjo didybė – pagrindinė mūsų tema, kurios negalima palikti nė akimirkai. Ir tuomet Jo šviesoje pamatysime Šviesą: visi sudužę, žemiški norai atsiskleis Kūrėjo šviesoje, šviesos, o ne kančių keliu, ne atskirtyje nuo Jo
#226621

Iš 2018 m. gegužės 11 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra žmogus?

Ketinimas, nešantis sėkmę

Pakilti į lygmenį „Žmogus“

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai