Pateikti įrašai su būsena žyme.


Dinamiška būsena

Dešimtukas, Dvasinis darbas, Grupė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kaip jaučiamas ryšys tarp žmonių dešimtuke? Ar jis pastovus?
Atsakymas: Jeigu žmogus jaučia dešimtuką, jis jaučia, kad susijęs su visais į vieną kūną, vieną norą, vieną siekį. Tačiau ši būsena dinamiška, be perstojo besikeičianti, nes reikia vystytis.
Todėl jis nuolatos jaučia, kaip atitrūksta nuo draugų, kitaip žiūri į juos. Jį išmeta lauk, jis atsitraukia nuo tikslo ir vėl per jėgą sugrąžina save į ryšį su kitais.
#266259

Iš 2020 m. balandžio 19 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulis pasiutusiame sūkuryje

Sutalpinti draugus į savo širdį

Tapti viena visuma

Komentarų nėra

Neplatus takelis „tarp siaurumų“

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманPrasidėjo tris savaites truksiantis periodas, vadinamas „tarp siaurumų“ (šįmet liepos 8-30 d. – vert. past.), kitaip tariant, per negandas, per siaurą skausmingą koridorių. Šis metas siejamas su Šventyklos sugriovimu. Kalbama ne apie materialų pastatą, kuris griuvo Jeruzalėje, o apie dvasinę Šventyklą.
Materialus laikas – tai dvasinio laiko atspaudas, todėl mūsų pasaulyje yra simbolinės datos, turinčios dvasines šaknis.
Laikas „tarp siaurumų“ simbolizuoja dvasinę būseną, kai turėjome atlaikyti dvasinį spaudimą, bet neatlaikėme ir sudužome, t. y. sudužo Šventykla, dvasinis ekranas, siena. Ir šiandien prisimename šią griūtį.
Sakoma, kad „kiekvieną dieną, kai neatkuriama Šventykla, ji tarsi iš naujo griūna“. Tol, kol vėl nepastatysime Šventyklos, mūsų dvasinio indo, kli, dešimties tarpusavyje sujungtų sfirų, kurios pasirengusios išlaikyti viduje Chochma Šviesą, t. y. pačią didžiausią Šviesą. Chochma Šviesa užpildys kli ir tai reikš, kad Šventykla atstatyta.
Šventyklą reikia pastatyti mūsų širdyje, mūsų bendrame nore, o ne iš akmenų. Tai bus Trečioji Šventykla, t. y. tobula. Pirmoji ir antroji Šventyklos buvo pastatyos mažos grupelės žmonių, išėjusių iš Senovės Babilono ir praėjusių Egipto tremtį. Vėliau Šventyklos buvo sugriautos, bet taip ir turėjo nutikti.
Tačiau Trečiąją Šventyklą statysime drauge su visu pasauliu, statysime viduje, širdyse, noruose, užpildysime juos tobulu Kūrėjo atskleidimu, Chochma Šviesa. Štai tokia Šventykla, tokia būsena egzistuos amžinai, nes joje dalyvauja visos sielos, atliekančios visus taisymus ir visiškai užsipildančios Kūrėju.
To reikia pasiekti, ir pagal dabar atsiskleidžiančius ženklus esame labai arti prie šios būsenos. Tai neturi užimti daug laiko, mums tereikia panorėti persitvarkyti iš vidaus, kad būtų tik vienas noras.
Iš visų atsiskleidžiančių būsenų reikia siekti susivienyti kaip vienam žmogui su viena širdimi. Daugiau nieko nereikia, tik iš visų jėgų pasistengti, tarsi tai paskutinė mūsų galimybė išsigelbėti nuo egoizmo.
#267553

Iš 2020 m. liepos 9 d. rytinės pamokos

Komentarų nėra

Tikslus gamtos išskaičiavimas

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Ar nulemta iš anksto, kas turėjo žūti nuo koronaviruso, ar tai atsitiktinumas?
Atsakymas: Čia nėra atsitiktinumo. Gamtoje apskritai nėra nieko atsitiktinio, viskas absoliučiai apibrėžta. Viskam yra tikslus gamtos išskaičiavimas, pradedant nuo jos pirmo atomo (netgi anksčiau) ir baigiant galutine būsena – visuotiniu sugrįžimu į vieną integralią sistemą, kurios dar nepasiekėme.
Visa problema kaip iš pirminės būsenos judame į galutinę: veikiami gamtos smūgių, kaip koronavirusas, ar patys siekdami – greitai, lengvai, teisingai, sąmoningai. Skirtumas tik šis. Iš esmės galutinė būsena jau apibrėžta pradžioje, ir nieko netikėto joje nėra. Apie tai rašoma kabaloje.
Mums reikia atskleisti šią gamtos programą ir būnant kiekvienos būsenos aktyviai dalyvauti visuose jos veiksmuose.
#266286

Iš 2020 m. gegužės 3 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar galime pakeisti gamtos planus?

Kaip rinktis likimą? II dalis

Gamta žūsta nuo žmogvirusio

Komentarų nėra

Žiūrėkite, kaip paversiu save žmogumi!

Dešimtukas, Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманVakar atvėrėme vienas kitam sielas ir jautėmės esą kartu, vienoje širdyje. O šįryt jau niekas nejaučia jokio ryšio su draugais dešimtuke, nebereikia jokios kabalos, Kūrėjo, vienybės ir dvasinio kelio, norisi tik miegoti tarsi gyvūnui.
Ir dabar man reikia tikėjimu aukščiau žinojimo priimti, kad šią būseną gavau iš Kūrėjo, ir nėra nieko, išskyrus Jį. Taip Kūrėjas žaidžia su manimi, siųsdamas visokias būsenas, ir Jis dabar privertė mane pasijausti gyvūnu.
Beje, gyvūninė būsena yra geriausia iš visų, nes būtent iš jos mums reikia pakilti į žmogaus pakopą. Ir jeigu šiuo metu esu gyvūno laiptelyje – tai rodo, kad pabaigiau savo ankstesnę būseną ir ją ištaisiau. Ir dabar nusileidžiu į gyvūninę būseną, kad vėl pakelčiau save į žmogaus, turinčio naujų savybių, pakopą.
Todėl džiaugiuosi, kad tapau gyvūnu, juk dabar pradedu darbą iš naujo naujoje pakopoje. Taigi grašis prie grašio susikaupia į didelę sumą. Tad dieną pradedu geros nuotaikos, kupinas jėgų ir pareiškiu visam pasauliui: „Žiūrėkite, kaip aš, gyvūnas, paversiu save žmogumi!“
#264451

Iš 2020 m. gegužės 9 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra kritimas dvasiniame pasaulyje?

Kaip gyventi Žmogaus gyvenimą

Gyvenimo tikslas – tapti Žmogumi

Komentarų nėra

Kai šviečia juoduma

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманGaliu patirti sunkią, nesuprantamą, bejausmę būseną, kai neturiu kuo remtis, tačiau, jeigu teisingai ją suvokiu (t. y. per dešimtuką), viską priimu kaip siunčiamą Kūrėjo.
Ir tuomet per ryšį su dešimtuku galiu pakelti tą tamsią būseną į tokią pakopą, kad ji iš juodos Malchut virs šviečiančia Kėtėr. Išeitų, kad suvokiu tą juodą būseną, kaip priklausančią dvasiniam pasauliui, kuris dabar šviečia juoduma. Tačiau tai dvasinis pasaulis, ir esu pasirengęs prie jo prilipti.
Ir tai reiškia, kad nekeliu jokių specialių sąlygų. Mano noras mėgautis dabar nesidžiaugia ir negauna užpildymo, jis nesiekia dvasingumo dėl to, kad ten yra malonumas. Kūrėjas organizuoja man juodą būseną, kad su dvasingumu ieškočiau ryšio ne per savo egoistinius norus.
Ir todėl šią būseną priimu su džiaugsmu, o aukštesniosios pakopos juodoji Malchut virsta Kėtėr, šviečiančia žemiau esančiam, t. y. man.

* * *
Aukščiausia dvasinė pakopa reiškia, kad mano nore mėgautis nieko nėra, bet jaučiuosi maksimaliai aukštai: egoistiniame nore – nulis užpildymo, o jaučiuosi šimtaprocentu duodantis. Taip reikia ištaisyti save, kad niekas, kas vyksta nore mėgautis, nepakeistų mano susiliejimo su Kūrėjo visa širdimi ir siela.
Iš kur imti tokias jėgas? Prašyti Kūrėjo. Kaip prašyti? Per grupę, kreipiantis į Kūrėją iš bet kokios būsenos. Ir prašyti ne užpildyti, o kad nesant užpildymui galėčiau prilipti prie Jo taip, kad visko gaučiau pilnai.
#263413

Iš 2020 m. balandžio 20 d. rytinės pamokos, tema „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Komentarų nėra

Iš juodosios skylės į laisvę

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманDėl karantino daugelis skundžiasi, kad jaučiasi izoliuoti tarsi būtų atsidūrę juodojoje skylėje. Tačiau turime suprasti, kad visas mūsų pasaulis, visa Galaktika, visa Visata yra juodosios skylės viduje. Nieko nepadarysi – tai faktas. Tad ne baisu, kad ir jūs jaučiate šią tamsą.
Sako, kad juodosios skylės viduje yra tokia gravitacija, kad net šviesa iš ten negali ištrūkti – viskas prasmenga šiame juodame šulinyje, nes ten toks didelis egoizmas. Egoizmas viską praryja, neleisdamas niekam išeiti į išorę. Toks mūsų pasaulis, kuriame esame tarsi juodojoje duobėje.
Bet viskas, ką matome iš išorės, iš tikrųjų yra mūsų viduje, – matome save. Ir jei matome tamsą, tuomet atskleidžiame savo tikrąsias savybes ir galime padaryti išvadas apie savo būseną. Iš to paaiškės, kaip išeiti iš šios duobės, iš juodosios skylės.
Jei įgysime davimo savybę, iškart tapsime laisvi. Todėl noras duoti vadinamas „laisva žeme“, o joje gyvenantys žmonės vadinami laisvais žmonėmis. Ir tuomet išskrisite iš šios juodosios skylės ir tapsite laisva tauta savo šalyje, savo nore. Paprašyk Kūrėjo, ir Jis viską sutvarkys. Reikia tik nusilenkti ir paprašyti, tai yra visas mūsų išsitaisymas.
#262525

Iš 2020 m. balandžio 1 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Realybės perkainojimas

Kaip tu jautiesi šiomis sunkiomis dienomis?

Ties raudona linija

Komentarų nėra

Dabar pats metas veikti!

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманŠiandien dėl epidemijos Kūrėjas duoda mums ypatingą galimybę kreiptis į Jį. Norime suteikti Jam malonumą, leisdami Jam įsivilkti į mus, užpildyti ir daryti su mumis viską, ką Jis nori. Mes pasiruošę viskam.
Pirmas veiksmas yra padaryti save embrionu. Embrionas motinos vandenyse visiškai save anuliuoja, nieko pats nesprendžia, o viską iki pačios mažiausios smulkmenos atiduoda aukštesnės pakopos valdžiai. Tai pirmasis veiksmas, kurį dabar turime atlikti visi: kartu kreiptis į Kūrėją ir anuliuoti save.
Tam Kūrėjas ir siunčia mums koronavirusą ir organizuoja visą šią būseną, kad padėtų mums atlikti šį veiksmą: kreiptis į Jį ir paprašyti ištaisymo, t. y. mūsų vienybės. Kūrėjas jau paruošė mums viską, ko reikia, susijungimui.
Ir jeigu dabar kreipsimės į Jį, staiga pajausime, kaip visas mūsų pasaulis ims keistis. Pasikeis materialinė tikrovė, socialinės ir vyriausybinės sistemos, santykiai tarp žmonių. Pasijausime esą kitos būsenos, tarsi kitame pasaulyje: tapsime jautresni vieni kitiems, artimesni, suprasime, kad priklausome vienai sistemai ir negalime daryti visko, ką sumąstysime.
Kūrėjas ėmėsi tvarkyti mūsų gyvenimą pasitelkęs virusą. Jau nebegalime daryti to, ko norisi, visi paklusome ir esame pasirengę atlikti viską, kas būtina.
Tad būtina kreiptis į Kūrėją su prašymu tęsti ištaisymus, užmegzti ryšį tarp mūsų, kad Jis galėtų įsivilkti į mūsų gerus santykius ir atsiskleisti visai žmonijai. Ir tada, žinoma, mums garantuota laiminga ateitis ir geras gyvenimas. Dabar pats metas veikti!
#262315

Iš 2020 m. kovo 29 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Koronavirusas keičia tikrovę I dalis

Viruso trajektorija

Embriono vystymasis ir sielos raida

Komentarų nėra

Po tamsos išaušta

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kokias būsenas, žemiškus malonumus ir kančias patyrėte, kol atskleidėte Kūrėją?
Atsakymas. Daug ką praėjau. Ir jūs praeisite. Visa tai kartojasi su kiekvienu.
Klausimas. Ar jautėte tuštumą ar depresiją?
Atsakymas. Kaip jų galima nejausti, jeigu tai būtinos būsenos netgi prieš gaunant bet kokias žinias? Turite pajausti, kad jums trūksta tų žinių, kad kažko nesuprantate, kad esate susipainiojęs.
Taip ir su dvasiniu suvokimu. Prieš atskleidžiant ką nors dvasiško, jums kyla pojūtis, kad nieko nesuprantate, esate bejėgis. Atrodo, kad niekada nepasieksite, ko norite, ir visi jų užsiėmimai beverčiai, betiksliai, kvaili. Imate keikti ir save, ir mane, ir mus visus.
O paskui ši būsena keičiasi. Išaušta nauja diena, nauja šviesa, ir viskas atrodo naujai, tik jau aukštesnėje pakopoje.
Ir taip kaskart keičiasi tamsa ir šviesa, naktis ir diena, kol nesukaupiate pakankamai įspūdžių, kurie virsta jūsų nuolatiniu pojūčiu – žinojimu.
#244641

Iš 2018 m. gruodžio 23 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikėjimas dvasiniame ir materialiame

Tikėjimas virš žinojimo=siela

Gyvenimo Šviesa

Komentarų nėra

Kaip tu jautiesi šiomis sunkiomis dienomis?

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKaip jautiesi, žmogau, šiomis visuotinės koronaviruso epidemijos dienomis? Įtrauktas į jausmų ir minčių sūkurį, kai būsenos keičiasi kaip kaleidoskope – nuo širdies priepuolio iki visiško abejingumo?
Siaubo bangos ritasi viena po kitos, tarsi nematomos gamtos jėgos maltų tave mėsmale? Viskas, ką žinojai ir mokėjai, viskas, prie ko buvai įpratęs per dešimtmečius: vaikai, darbas, uždarbis – užbraukiama ir paneigiama?
Kaip tau palengvinti šį didžiulį skausmą?
Veikiausiai esi racionalus, protingas, gerbiamas darbe žmogus. Tau patinka turėti konkrečius skaičius ir manipuliuoti jais be nereikalingų emocijų. Bet dabar tau neabejotinai norisi išgirsti kažką, kas paliestų širdį.
Pasistengsiu tai padaryti, tik suprask, kad kabalos mokslas kreipiasi į žmogaus širdį per jo protą arba į jo protą per širdį. Kabala sujungia šias dvi skirtingas, net priešingas sistemas.
Visą mūsų gyvenimą sudaro santykių ratai: santykiai su savimi, su žmona ar vyru, vaikais, santykiai su Kūrėju. Dabar visi šie santykiai yra peržiūrimi, o pirmiausia – santykiai su pačiu savimi.
Koronavirusas taip radikaliai pakeitė gyvenimą, kad žmogus nuolat patiria stresą, net panišką baimę, bukinančią protą ir apsunkinančią širdį: jausmas lyg tave ištiko stenokardijos priepuolis, lyg įvarė į spąstus kaip laukinį žvėrį. Apie ką reikėtų galvoti, norint šiek tiek nusiraminti ir jaustis saugiau?
Manau, kad verta visiškai pakeisti savo požiūrį į gyvenimą. Pažiūrėk priešingai – tai prieš koronavirusą buvome amžinoje įtampoje ir sumišime, supainiotos ir nesubalansuotos būsenos. Sukomės nuo ryto iki vakaro, kad atliktume tai, ką mus įpareigojo visuomenė, valdžia, šeima ir dar kas nors… Buvome skolingi bankams, darbui, skolingi visiems… Skola buvo mūsų gyvenimas.
Ir tada pasirodė kažkas, ką vadina koronavirusu. Ir būtent jis staiga nuramino visą mano gyvenimą. Nebeinu į darbą, lieku namuose. Vaikai niekur neskuba, sėdi savo kambaryje, žmona taip pat namie. Kartu žiūrime televizorių arba prie kompiuterio ramiai tvarkome savo reikalus. Atrodo, kad viskas gerai.
Tikriausiai pagrindinė nerimo priežastis yra baimė prarasti uždarbį. Anksčiau viskas buvo aišku, staiga viskas tapo nesuprantama, ir kasdien perspektyva vertinama kaip grėsmingesnė. Nerimauju ne dėl tolimos ateities, kai išeisiu į pensiją, bet dėl to, kad kitą savaitę, kitą mėnesį nebus pinigų maistui.
Bet tai kol kas tik baimės, o ne tikrovė. Namuose yra produktų, jų pilnas šaldytuvas. Sąskaitoje vis dar yra pinigų. Jaučiu tik hipotetinę baimę dėl galimo įvykių vystymosi. Bet jeigu gyvenu šiandiena, galiu sakyti, kad gyvenimas tapo… ramesnis.
Kokia prasmė nerimauti dėl galimos ateities, jei tai niekuo nepadeda? Apskritai, nežinome, kas nutiks rytoj, tad kam šiandien taip jaudintis ir panikuoti?
Be abejo, turime įsipareigojimų savo šeimai ir vaikams, tačiau nerimas tam nepadės. Kas bus, tas bus – esame aukštesnės jėgos rankose, ir visos mūsų pastangos nieko nepakeis – nei gera linkme, nei bloga. Kaip planavo Kūrėjas, taip ir bus.
Gal tokioje situacijoje greičiau suprasiu, kur mane kreipia Kūrėjas? Juk nėra nieko kito, išskyrus Jį, ir Jis visada mus veda tikslo link. Taigi pagalvokime apie šį tikslą ir išsiaiškinkime, ko Kūrėjas nori iš mūsų. Mūsų būklė yra gamtos programos pasekmė, ir neverta manyti, kad esame protingesni už ją. Gerai bus, jei kada nors suprasime, kur esą: kurioje visatoje, kurioje terpėje, veikiant kokioms jėgoms.
Viskas priklauso ne nuo mūsų – esame tik mažos kūrinijos dalelės, manančios, kad šį tą išmano apie gamtą, kūriniją apskritai. Bet net jeigu mums iš tikrųjų pavyksta ką nors suprasti, naudojame tai savo pačių nenaudai. Todėl nesigailėkime, kad nepasiekėme tikslo, kurį išsikėlėme sau, nes jame nebuvo nieko gero.
Prieš prasidedant epidemijai žmonija jau buvo ant katastrofos slenksčio visame pasaulyje. Visi jau atvirai kalbėjo apie tai, kad neįmanoma išvengti karo ir bendros visuotinės krizės: ekologijos, žmonių santykių, pramonės, politikos ir finansų srityse. Pasaulis, sukurtas žmogaus, grįstas jo savanaudišku protu ir jausmais, buvo tiesiog baisus ir gyvavo nuo vienos krizės iki kitos.

Kas buvo gero ankstesniame gyvenime, ko dabar ilgimės? Tiktai kad tarp visų šių problemų pavyko gauti apgailėtiną atlyginimą ir pamaitinti savo šeimą? Ir tai jau leido jaustis tobulam ir laimingam?
Ilgiesi to, kad bent jau žinojai iš anksto, kad iki mėnesio galo pakaks pinigų ir kur jų pasiskolinti, jei pritrūks? Buvo bent šioks toks tikrumas, o dabar nervina nežinia? Ką daryti su šia vidine suirute ir karštligiškomis mintimis: „O kas, jeigu…?“
Tokios mintys dabar kankina daugumą pasaulio gyventojų, ši epidemija netrukus apims visus žemynus. Koronavirusas praryja visą pasaulį, visą žmoniją. Visi pradės galvoti: „Kas su manim atsitiks rytoj? Nuo ko priklausau? Kaip paveikti savo likimą? Kaip galiu sau garantuoti gerą šiandieną, rytojų ir porytojų? Labai gerai, kad tokie klausimai kyla žmonėms, ypač jauniems.
Ar viskas susiję tik su pinigais? Jei mums rūpi vien atlyginimas, tai reiškia, kad norime gyventi kaip gyvūnai: jiems pakanka būti tikriems, kad jie gaus ėsti šiandien, rytoj, o visa kita nėra svarbu. Taigi, „noriu ėsti su asilu iš vieno lovio“ ar esu žmogus ir mąstau plačiau?
#262031

Iš 2020 m. kovo 19 d. TV pokalbio „Naujas gyvenimas“ Nr. 1214

Daugiau šia tema skaitykite:

Apsauga nuo baimių

Ties raudona linija

O kodėl taip norite gyventi?

Komentarų nėra

Ar kančios mus apvalo?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Tarkime, žmogus sirgo sunkia liga, daug kentėjo, pasveiko. Ar tai reiškia, kad jis priartėjo prie Kūrėjo?
Atsakymas. Iš esmės, išgyvendamas tokias kančias, žmogus ima rimčiau vertinti savo būseną ir savo galimybes.
Bet niekas nepriartėja prie Kūrėjo kančiomis, tai netinkama metodika. Jam visiškai nereikia mūsų kančių. Priešingai, Kūrėjas nori, jog žmogus džiaugtųsi, kad Jis sukūrė pasaulį ir jame esantį žmogų, kad suteikė galimybę suartėti su Savimi.
Todėl jokiu būdu nepasiduokite jokiom kančiom. Tai neteisingas požiūris nei į Kūrėją, nei į gyvenimą. Turime mėginti nuolat jaustis esantys gerame Kūrėjo lauke. O patirtos kančios turi išmokyti mus daugiau nebepatekti į tokias situacijas.
Klausimas. O jei žmogui dėl kančios kyla klausimas: „Kodėl aš gyvenu?“ Tai priartėjimas?
Atsakymas. Tai tiesiog klausimas, turintis sukurti ypatingą būseną, kuri padės žmogui aiškiai įsivardyti, dėl ko jis gyvena.
Tačiau jokiu būdu negalima gilintis į savigraužą, nes ji atitolina mus nuo Kūrėjo. Žmogui atrodo, kad kančios jį nutyrina. Neteisinga. Kabaloje tokio požiūrio nėra. Gali būti, kad dauguma religijų tam pritaria, bet jokiu būdu ne kabala.
Kančios dar niekada neišvalė žmogaus nuo egoizmo, nesuteikė jam galimybės pakilti virš ego. Priešingai, jos atstumia žmogų nuo egoizmo naudojimo, nes jis bijo, kad teks kentėti. Tačiau tai ne ištaisymas.
Kančios tiesiog pastumia mus teisingesnio sprendimo link. Turime padaryti teisingą išvadą ir elgtis tinkamai.
#260725

Iš 2020 m. sausio 26 d. pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Nereikalingos kančios

Kas sukelia kančias?

Kaip kabalistas žvelgia į kančias?

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai