Pateikti įrašai su būsena žyme.


Nepasiduoti liūdesiui!

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Aš dvejus metus esu kabaloje. Mane nuolat lydi pareigos jausmas, kaltė, kad per mažai dedu pastangų dėl dešimtuko. Mintis ir norus tenka filtruoti kiekvieną minutę. Aš nustojau būti laiminga. Ar tai teisinga? Juk jūs sakote, kad kabalistai – didžiausi egoistai, mėgsta gauti malonumą.
Atsakymas. Jokiu būdu negalima riboti malonumų. Kūrinio sukūrimo tikslas – juos pripildyti.
Nė vieną sekundę žmogus neturi būti prislėgtos būsenos. O jei ji ateina ir jį užvaldo, tai nėra gerai. Ji turi būti ribotą laiką ir riboto dydžio, nes liūdėdami jūs priekaištaujate Kūrėjui už tai, kad jis jus patalpino į kenčiantį pasaulį ir verčia kankintis.
Kas tada yra Jo davimo ir meilės savybė? Ji turi pasireikšti ir dabar. Bet kokiose būsenose kiekvienas iš jūsų ir visi kartu turime jaustis absoliučiai laimingi, nes Kūrėjas visą laiką nukreipia jus tik į gera. Todėl yra pasakyta: net jei virš tavęs pakibęs kardas, tu vis tiek turi tikėti, kad tai į gera, ir Kūrėjas tave gelbėja.
Būtent ši jėga veda mus pirmyn ir gelbsti. Jūs turite saugotis liūdesio būsenų, ypač grupėje. Jei grupė sėdi ir kenčia – tai baisus dvasinis nusikaltimas. Jokiu būdu! Priešinai – palaikyti džiaugsmą, optimizmą.
Klausimas. Kartais kritimo būsenoje rodosi, kad visas pasaulis griūva. Kaip dirbti su mintimis, esant tokios būsenos?
Atsakymas. Aš jus suprantu, pasaulis iš tiesų griūva. Bet tai visas pasaulis, o ne mes.
Mes žinome, kodėl jis egzistuoja ir kaip mes turime veikti, kad atneštume į pasaulį išsigelbėjimo, mūsų noro, mūsų ryšio metodiką.
Būtent nuo mūsų ryšio vienas su kitu ir su Kūrėju priklauso pasaulio išsigelbėjimas. Ir tada mes pasijusime Aukštesniajame pasaulyje.
#247595

Iš 2019 m. vasario 3 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Sudužimas būtinas

Šis darbas žmogui!

Naujos būsenos pradžia

Komentarų nėra

Koks mūsų taisymasis?

Auklėjimas, vaikai, Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманIš čia suprasime „pasaulio taisytojų“, gyvenusių kiekvienoje kartoje, negebėjimą. Jie žvelgia į žmogų kaip į mašiną, kuri nedirba, kaip turėtų, ir ją reikia ištaisyti, kitaip tariant, pašalinti neištaisytas dalis pakeičiant jas kitomis – ištaisytomis. (Baal Sulamas, „Pasaulis pasaulyje“)
Esmė ta, kad žmoguje nėra nieko taisytino ir nieko jame nereikia keisti. Viskas, kas jame yra, duota jam iš prigimties. Todėl bet kokios neigiamos savybės, netgi kieno nors noras ką nors nužudyti ar apiplėšti ir pan. – viskas duota Kūrėjo.
Tad taisymasis – ne pasodinti žmogų į kalėjimą ar pakarti, o nubrėžti ribas, kai jis galės įsisąmoninti, kad turi tai ištaisyti savyje taip, kad virš pačių baisiausių pabudimų kitų atžvilgiu jam kiltų noras užmegzti ryšį su kitais.
Nenaikindamas savo neigiamų savybių jis turi pakilti virš savęs į kitą lygmenį ir vietoj neigiamų siekių aplinkinių atžvilgių įgyti teigiamus.
Kai žmogus tinkamai apibrėš neigiamus ir teigiamus siekius, tuomet tarp jų, kaip tarp vieno lauko teigiamų ir neigiamų polių ims jausti dvasinę būseną. To jam ir reikia. Ir tuomet pajaus aukštesnįjį pasaulį.
#251533

Iš 2019 m. liepos 7 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tik surask, ką reikia ištaisyti

Pusiausvyra tarp gėrio ir blogio

Prie dvasinio pasaulio slenksčio

Komentarų nėra

Prie dvasinio pasaulio slenksčio

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ką reiškia, kad mes nenaikiname egoizmo, o statome ryšių tiltus virš jo? Jeigu keičiu fokusą virš atsiveriančio egoizmo, vis tiek jį kažkaip transformuoju? Ar man tik atrodo, kad jis lieka toks pat?
Atsakymas. Priartėję prie dvasinio pasaulio pradedame jausti, kad kyla problemų su mūsų jausmais ir protu. Panašu į tai, kaip fizikai atskleidžia dvejopą šviesos pusę: jos korpuskuline, arba banginę sandarą.
Elektronai praeina priklausomai nuo to, ar mato juos žmogus, ar ne. Vadinasi, suprantame, kad šiuo atveju veikia ne fizikiniai, o mūsų suvokimo dėsniai.
Fizikoje yra paribio efektai, patvirtinantys, kad mes ne visiškai suprantame, su kuo turime reikalų. Nors fiziškai visa tai atsispindi formulėse, grafikuose, vektorių strėlytėse arba skaičiukų mirgėjime ekrane, tačiau mes vis tiek nesuvokiame, kas vyksta iš tikrųjų.
Mūsų žemiškas protas pagrįstas aiškiu egoizmo ir negali suvokti sau priešingo, kuomet kažkas pagrįsta antiegoizmu. Be to, ne tiesiog antiegoizmu, kai pakeistum pliusą vietoj minuso, ir viskas, t. y. aš manau taip, o tu – priešingai, kai iš vienos pusės tavo egoizmas, iš kitos – mano. Tai nieko neduoda.
Kalba eina apie tai, kad mes esame viename objekte. Viename nore egzistuoja dviejų rūšių pojūtis: vienas – egoistinis, kitas – priešingas jam, tačiau vienu metu, viename nešiklyje. Galime pateikti pavyzdį iš Toros, kuomet Kūrėjas sako Abraomui: ,,Izaokas – tavo ateitis, jis toliau ves žmoniją į tikslą.“
Ir čia pat prideda: ,,Paimk ir užmušk jį, paaukok“. Kaip šios dvi priešingybės gali egzistuoti kartu? Žinoma, pasitaiko komentarų, kad per mirtį jis kaip ir pereina į kitą gyvenimą.
Mums reikia suprasti, kad čia turimas omenyje visai kitas suvokimo lygmuo, kita matrica, kuomet priešingumai ne tiktai gali egzistuoti kartu, o papildo vienas kitą, kartu išlaikydami ir priešybes.
Tačiau kalbėdami apie priešingumus mes turime mintyje, kad jeigu vienas egzistuoja, tai kito nėra, ir atvirkščiai. Tai kaip jie egzistuoja vienu metu? Šito mes nesuprasime. Tam kad suprastume, turi nusileisti aukštesnioji šviesa ir išplėsti supratimą, pojūčius, ir tuomet, kai jie taps dvasiniai, mes tai suvoksime.
Būtent šito siekiame dešimtuke – pamatyti pasaulį kitame lygmenyje, t. y. su kita galva, kita širdimi, su kitu suvokimu, su kitu žinojimu. O iki tol nieko negalėsime padaryti.
Pažiūrėkite, kas vyksta Izraelyje rinkimų išvakarėse. 20 partijų riejasi tarpusavyje, pasiruošusios viena kitą gyvą suėsti. O kas vyksta Europoje arba visame pasaulyje? Tai – tik pradžia. Mes pamatysime didžiulių problemų! Jų nebus galima niekaip išspręsti mūsų žemiškame lygmenyje. Niekaip!
Esmė ta, kad aukštesnysis valdymas artina mus tarpusavyje, o mes nepajėgūs surasti bendros platformos, dėl to, kad egoizmas kiekvienos valstybės, kiekvienos tautos auga. Jeigu anksčiau galėjome proporcingai augant egoizmui atsitolinti vienas nuo kito, tai dabar aukštesnysis valdymas spaudžia mus, stumia link vienas kito, ir neįmanoma nieko padaryti.
Arba pradėsime reikalauti, kad mums pakeistų pasaulio suvokimą į teisingą, dvasinį, arba linijiniu būdu priartėsime vieni prie kitų kare. Juk jeigu mus pastoviai artins, o mes būsime vis labiau priešingi vienas kitam, tai nieko kita neliks daryti.
Kūrėjas veika dviem jėgomis: iš vienos pusės Jis iš vidaus vysto mūsų egoizmą, o iš kitos pusės, iš išorės stumia vis arčiau vienas kito. Jeigu anksčiau gyvenome atitolę vieni nuo kitų ir bendravome tik tuomet, kai reikėjo, tai šiandien esame viename bendrame kieme.
Rytoj būsime viename, bendrame bute, o vėliau viename bendrame kambaryje. Kaip mes galėsime vienas kitą pakęsti? Be to, artėjimas vyksta tuo pačiu metu, kai auga ir vidinis egoizmas kiekviename. Taip Kūrėjas verčia mus kreiptis į Jį.
Tačiau kreipsis į Jį tik tie, kurie yra teisingos būsenos. Tiesiog šiaip sau šaukti negali. Žmonės virkauja jau tūkstančius metų, niekas nepadeda.
Pagal kabalos metodiką mums reikia susirinkti į dešimtuką, sukurti jame atitinkamą formą, kurioje mes norėtume pamatyti klausimo sprendimą: kaip dešimtukas gali tapti vienetu.
Tuomet visas pasaulis susiskirstys į dešimtukus, ir tokiu būdu visi išsitaisys. Nors mums atrodo, kad dešimtuką patys kuriame, tačiau iš tikrųjų yra ne taip. Vėliau pamatysime, kad visas tas mintis, jausmus, sprendimus įdiegia mums aukštesnysis valdymas.
#241589

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmonijos vystymasis – tai ryšių plėtra

Meilė – tai tiltas virš neapykantos

Siekti pusiausvyros

Komentarų nėra

Mėgautis Kūrėjo santykiu

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKūrėjas nori, kad jausčiau savo būseną tokią, kokią ją jaučiu: negerą, darančią žalą, blogą, ligotą.
O man asmeniškai turi būti nesvarbu, kaip jaučiuosi, nes noriu dirbti, kad duočiau. Jeigu taip, svarbiausia, turiu tarnauti Kūrėjo vardan. (Rabašas, Straipsnis Nr. 3, 1985 m. „Apie tiesą ir tikėjimą“)
Svarbiausia, jei nukreipiu save į tai, ką gaunu iš Jo, turiu pagalvoti, patikrinti save, ar jaučiu ką nors nemalonaus ar netgi skausmingo, o gal priešingai, jaučiu džiaugsmą? Tai priklauso tik nuo žmogaus.
Todėl savo gyvenime turime nuolatos tikrinti, ar tikime, t.y. ar jaučiame Kūrėją, ar esame kažkaip su juo suartėję, ar krypstame į Jį ar tik krentame į savo egoizmą?
Jeigu esu nukreiptas į tikslą, į kūrinį, į dešimtuką, į Kūrėją patirdamas bet kurią savo būseną, kad ir kokia ji būtų, tai tuomet nepajausiu nieko baisaus, nieko žalingo.
Aš ne šiaip noriu patirti tą būseną, joje nejausiu jokio skausmo, priešingai, imsiu atskleisti joje didžiulį malonumą. Mat būtent virš nemalonumų, skausmo, problemų, baimės, tamsos galėsiu atskleisti Šviesą ir siekti jos, savo ryšio su ja.
Todėl esant bet kokioms aplinkybėmis turiu būti patenkintas savo likimu, savo darbu, savo būsena ir žiūrėti į tai, kaip į didžiulį nuopelną, kad Kūrėjas leido man priartėti prie Jo.
#254093

Iš 2019 m. rugsėjo 7 d. kongreso Moldovoje pamokos Nr. 4

Daugiau šia tema skaitykite:

Atskleisti Kūrėją mintyse ir jausmuose

Kodėl Kūrėjas slepiasi?

Didžiulė Kūrėjo malonė

Komentarų nėra

Praėjimas į kitą pasaulį

Dvasinis darbas, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kodėl mane taip traukia jūsų paskaitos ir pokalbiai?
Atsakymas. Nes klausotės apie save, apie savo sielą, apie tai, kaip įstengsite pasiekti amžinybę, tobulą būseną, kai kūno gyvenimas ir mirtis neveiks jūsų, ir imsite jausti, kad gyvenimas beribis, ir teka visai kitaip, nei mums atrodo šiandien.
Jei imsime burtis draugėn, tai tarpusavio vienybėje pajausime tarsi praėjimą į kitą būseną – į aukštesnįjį pasaulį. Jis yra mūsų sąveikos centre.
Kaip sako astronomai, kad kosmose egzistuoja perėjimas iš vienos būsenos į kitą – taip ir čia. Tai savotiškas praėjimas, landa iš mūsų pasaulio į kitą pasaulį.
#251423

Iš 2019 m. liepos 7 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Neišvengiama būtinybė vienytis

Pastangos – dvasinis kapitalas

Kaip atsiskleidžia aukštesnysis pasaulis?

Komentarų nėra

Kas yra sąžinė?

Auklėjimas, vaikai, Dvasinis darbas, Egoizmo vystymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas yra sąžinė? Ar tai egoizmo įsivilkimas į kokį nors kostiumą? Juk mūsų atliekami veiksmai lyg ir grindžiami sąžine.
Atsakymas. Iš esmės tai yra egoizmas. Tiesiog mums gėda dėl to, kad atsiskleidžia kokie nors mūsų bruožai, kuriuos slėpėme ir todėl tai vadiname sąžine. O iš tikrųjų nieko panašaus čia nėra.
Tėra noras mėgautis. Kartais gaunu iš jo malonumą, o kartais, jis atsiskleidžia prieš kitus ir dėl to kenčiu. Tačiau viskas vyksta viename nore mėgautis.
Baimės, šlovė, garbė, įvairūs malonumai, jaudinimasis – viskas nore mėgautis, tik malonumo ir jo nebuvimo (t.y. kančios) atžvilgiu. Čia visas mūsų gyvenimas.
Tad sąžinės tokios savaime nėra. Tai sistema, kuri leidžia man iš anksto nuspėti būsenas, kurias patirdamas kentėsiu arba mėgausiuosi.
Galiausiai pamatysite, kad patys galėsite keisti kančios būseną (t.y. užpildymo nebuvimą) ar užpildymą savo egoistiniuose noruose, tik tai vadinsite kitaip.
#250693

Iš 2019 m. gegužės 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kasdienė ir dvasinė gėda

Gėda – pats stipriausias jausmas

Pakilti į lygmenį „Žmogus“

Komentarų nėra

Pirmas ir paskutinis

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманIš Baal Sulamo straipsnio „Įvadas į Mokymą apie dešimt sfirų“: „Išsilaisvinimas priklauso nuo kabalos platinimo tarp masių, kas taip puikiai žinoma iš „Zohar“ ir visų knygų apie kabalą.
Pačios masės to nepakenčia ir vengia. Net visi tie, kurie studijuoja Torą, atlikdami bet kokią malonę, daro tai dėl savęs. Tuomet Mašijacho dvasia palieka ir negrįžta į pasaulį: išminties dvasia (Chochma) ir supratimo dvasia (Bina), minties ir narsos dvasia (Gvura), žinių dvasia (Daat) ir drebulys prieš Kūrėją… “
Problema ta, kad žmonės viską, kas vyksta, atskiria nuo aukščiausios šaknies ir nenori pastebėti, kad visur veikia aukštesnė jėga. „Nėra laisvos nuo Kūrėjo vietos“, nėra veiksmo, kuris būtų atliekamas be Jo dalyvavimo. Taip vyksta kiekvieną mūsų gyvenimo akimirką.
Žmogus turi įsisąmoninti, kad visus jo norus, mintis, poelgius, net pačius blogiausius, diktuoja Kūrėjas, ir išsiaiškinti savo požiūrį į Jo veiksmus. Ir tuomet būdamas savo dabartinės būsenos jis susilies su aukščiausia jėga.
Žmogus pateisina Kūrėją, suprasdamas, kad šis veikia norėdamas ištaisyti žmogaus požiūrį į tai, kas vyksta. Kūrėjas praveda jį per visas įmanomas būsenas, kurių nepateisintum iš gyvūninės, racionalios logikos pozicijų.
Tačiau stengdamasis viską priskirti Kūrėjui, nes „nėra nieko, išskyrus Jį“ žmogus keičia savo požiūrį į tai, kas vyksta. Jam svarbiausia – viską priskirti Kūrėjui, kad Jį pradžiugintų. Jis neatsižvelgia į savo nemalonias būsenas, baimes, suvaržytą išdidumą ir pan.
Pirmiausia jis nusprendžia, kad viskas ateina iš Kūrėjo, bet negali pateisinti Jo dėl savo skausmo. Paskui jis sutinka su nemalonia būsena, suvokdamas, kad tai būtina. Kitaip tariant, jis jau pateisina Kūrėją, kuris taip jį ištaiso, bet jam vis dar blogai.
Ir galų gale žmogus pakyla virš kartaus jausmo pasitelkęs tikslo svarbą, kuri padengia materialų skausmą, jaučiamą nore mėgautis. Taip jis pasiekia atsidavimą Kūrėjui.
Visos ankstesnės pakopos vadinamos „vergu“, „tarnaite“, padedančia „šeimininkei“, t. y. jo ištaisytam norui, Malchut.
* * *
Būdamas lo lišma būsenos visus veiksmus priskiriu Kūrėjui, stengiuosi prilipti prie Jo visomis savo mintimis ir norais, susiedamas su Juo viską, kas vyksta pasaulyje. Juk „Nėra kito, išskyrus Jį“.
Bet tuo pat metu vis dar pridedu savo jausmus, išgyvendamas malonius ir nemalonius įvykius, norėdamas vienų ir nenorėdamas kitų. Prie visko, kas vyksta, sąmoningai ar nesąmoningai prisijungia mano asmeninis interesas.
Pagaunu save galvojant, kad norėčiau kitokios įvykių baigties ir apgailestauju dėl to, kas atsitiko. Liūdesys ir apgailestavimas rodo, kad esu nepatenkintas Kūrėjo valdymu. Nėra jokių abejonių, kad tik Jis mane valdo, bet kol kas nesutinku su Juo, nesu Jam atsidavęs. Jei nesidžiaugiu būdamas bet kokios būsenos (blogos ar geros), tai reiškia, kad nesu susiliejęs su Kūrėju.
Ši būsena vadinama lo lišma, juk norėčiau kiekvieną būseną pakreipti taip, kad ji būtų malonesnė mano jausmams ir supratimui. Tai rodo, kad trūksta susiliejimo.
* * *

Praktiškai būtina nuspręsti, ar visos būsenos, kurias jaučiu, kyla iš Kūrėjo? Čia galimi skirtingi etapai: daugiau paslėpties ar daugiau atskleidimo. Šis sprendimas priimamas protu. Be to, būtina išsiaiškinti pojūčius: tai, kas vyksta, man malonu ar nemalonu, ar sutinku su Juo daugiau ar mažiau, ar džiaugiuosi?
Turiu sutikti savo protu, širdimi, jausmais ir sąmone, kad viskas ateina iš Kūrėjo, ir viskas nuostabu, kitaip tariant, Kūrėjas geras ir kuria gera, ir nėra nieko, išskyrus Jį. Geras ir kuriantis gera – remiantis mano jausmais, ir nėra kito, išskyrus Jį – remiantis pagrįsta išvada, veiksmais. Tai viskas, ką turime padaryti.
Ir jeigu to dar nepasiekėme, per dešimtuką privalome pritraukti kuo daugiau grąžinančios į Šaltinį Šviesos ir kreiptis į Kūrėją su malda. Svarbiausia didinti Kūrėjo svarbą, Jo unikalumą visur: Jis pirmas ir Jis paskutinis – viskas tik iš Jo.
#241960

Iš 2019 m. kovo 1 d. rytinės pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Įvadas į Mokymą apie dešimt sfirų“

Komentarų nėra

Ar protinga gyventi vien dabartimi?

Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar protinga gyventi vien šia akimirka ir negalvoti apie ateitį?
Atsakymas. Taip. Protingiausia negalvoti apie ateitį, nes ateities iš tikrųjų nėra.
Yra kas akimirką atsinaujinanti dabartis. O tai ir yra ateitis. Noriu gyventi būtent būdamas tokios būsenos.
Praeities, dabarties ir ateities iliuzija neturėtų nunešti manęs į visiškai nerealias erdves. Žinau tik tai, ką jaučiu dabar, o kitą akimirką pats kuriu savo paties pojūčius. Tai ir yra būsimo pasaulio kūrimas.
#249747

Iš 2019 m. balandžio 28 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuo kopriklauso mano ateitis?

Ateitis kuriama dabartyje, I dalis

Ateitis kuriama dabartyje, IV dalis

 

Komentarų nėra

Analizė ir raida

Dvasinis darbas, Grupė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kokia tvarka teisingai analizuoti savo būseną? Kaip pradėti? Kaip baigti?
Atsakymas. Analizuoti būseną galima tik grupėje ir tik tiek, kiek esate tarpusavyje susijęs, kad pasiektumėte tikslą.
Šie tikslai grupėje gali būti jaučiami skirtingai. Galima siekti tarpusavio vienybės, galima jausti judėjimą platinimo, mokymo link – žiūrint kur, nesvarbu kaip.
Turite vystyti kabalos mokslą arba savyje, arba kitiems. Be to, netgi verčiau kitiems, nes tai pats patikimiausias būdas tobulėti pačiam.
#251310

Iš 2019 m. birželio 23 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Žingsnis kairėn, žingsnis dešinėn = žingsnis pirmyn

Svarbiausia – pagreitinti tempą!

Ir vadžios, ir kamanos

Komentarų nėra

Kaip viską suvokti kaip gėrį?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip išmokti skirtingas būsenas suvokti kaip vieną – gerą?
Atsakymas. Nėra paprasta visas būsenas suvokti kaip gerą Kūrėjo santykį su tavimi.
Tam, viską, ką suvokiu, reikia perleisti per davimo ir meilės savybę. Tuomet atsiranda paradoksas: jausdamas blogas būsenas, susieju jas su savo egoizmu, nes būtent jame jaučiu jas kaip blogas, ir todėl su dar didesne meile žiūriu į Kūrėją.
Klausimas. Ar galima į egoizmą žvelgti iš šalies – „Štai aš, o štai mano šuo – egoizmas“?
Atsakymas. Žinoma. Būtina atskirti save nuo jo.
#251216

Iš 2019 m. birželio 16 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Aš“ – tarp dviejų magnetų

Viskas, kas egzistuoja, – Kūrėjo pasireiškimas žmogui

Kaip pasirinkti gėrį?

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai