Pateikti įrašai su būsena žyme.


Iš juodosios skylės į laisvę

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманDėl karantino daugelis skundžiasi, kad jaučiasi izoliuoti tarsi būtų atsidūrę juodojoje skylėje. Tačiau turime suprasti, kad visas mūsų pasaulis, visa Galaktika, visa Visata yra juodosios skylės viduje. Nieko nepadarysi – tai faktas. Tad ne baisu, kad ir jūs jaučiate šią tamsą.
Sako, kad juodosios skylės viduje yra tokia gravitacija, kad net šviesa iš ten negali ištrūkti – viskas prasmenga šiame juodame šulinyje, nes ten toks didelis egoizmas. Egoizmas viską praryja, neleisdamas niekam išeiti į išorę. Toks mūsų pasaulis, kuriame esame tarsi juodojoje duobėje.
Bet viskas, ką matome iš išorės, iš tikrųjų yra mūsų viduje, – matome save. Ir jei matome tamsą, tuomet atskleidžiame savo tikrąsias savybes ir galime padaryti išvadas apie savo būseną. Iš to paaiškės, kaip išeiti iš šios duobės, iš juodosios skylės.
Jei įgysime davimo savybę, iškart tapsime laisvi. Todėl noras duoti vadinamas „laisva žeme“, o joje gyvenantys žmonės vadinami laisvais žmonėmis. Ir tuomet išskrisite iš šios juodosios skylės ir tapsite laisva tauta savo šalyje, savo nore. Paprašyk Kūrėjo, ir Jis viską sutvarkys. Reikia tik nusilenkti ir paprašyti, tai yra visas mūsų išsitaisymas.
#262525

Iš 2020 m. balandžio 1 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Realybės perkainojimas

Kaip tu jautiesi šiomis sunkiomis dienomis?

Ties raudona linija

Komentarų nėra

Dabar pats metas veikti!

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманŠiandien dėl epidemijos Kūrėjas duoda mums ypatingą galimybę kreiptis į Jį. Norime suteikti Jam malonumą, leisdami Jam įsivilkti į mus, užpildyti ir daryti su mumis viską, ką Jis nori. Mes pasiruošę viskam.
Pirmas veiksmas yra padaryti save embrionu. Embrionas motinos vandenyse visiškai save anuliuoja, nieko pats nesprendžia, o viską iki pačios mažiausios smulkmenos atiduoda aukštesnės pakopos valdžiai. Tai pirmasis veiksmas, kurį dabar turime atlikti visi: kartu kreiptis į Kūrėją ir anuliuoti save.
Tam Kūrėjas ir siunčia mums koronavirusą ir organizuoja visą šią būseną, kad padėtų mums atlikti šį veiksmą: kreiptis į Jį ir paprašyti ištaisymo, t. y. mūsų vienybės. Kūrėjas jau paruošė mums viską, ko reikia, susijungimui.
Ir jeigu dabar kreipsimės į Jį, staiga pajausime, kaip visas mūsų pasaulis ims keistis. Pasikeis materialinė tikrovė, socialinės ir vyriausybinės sistemos, santykiai tarp žmonių. Pasijausime esą kitos būsenos, tarsi kitame pasaulyje: tapsime jautresni vieni kitiems, artimesni, suprasime, kad priklausome vienai sistemai ir negalime daryti visko, ką sumąstysime.
Kūrėjas ėmėsi tvarkyti mūsų gyvenimą pasitelkęs virusą. Jau nebegalime daryti to, ko norisi, visi paklusome ir esame pasirengę atlikti viską, kas būtina.
Tad būtina kreiptis į Kūrėją su prašymu tęsti ištaisymus, užmegzti ryšį tarp mūsų, kad Jis galėtų įsivilkti į mūsų gerus santykius ir atsiskleisti visai žmonijai. Ir tada, žinoma, mums garantuota laiminga ateitis ir geras gyvenimas. Dabar pats metas veikti!
#262315

Iš 2020 m. kovo 29 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Koronavirusas keičia tikrovę I dalis

Viruso trajektorija

Embriono vystymasis ir sielos raida

Komentarų nėra

Po tamsos išaušta

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kokias būsenas, žemiškus malonumus ir kančias patyrėte, kol atskleidėte Kūrėją?
Atsakymas. Daug ką praėjau. Ir jūs praeisite. Visa tai kartojasi su kiekvienu.
Klausimas. Ar jautėte tuštumą ar depresiją?
Atsakymas. Kaip jų galima nejausti, jeigu tai būtinos būsenos netgi prieš gaunant bet kokias žinias? Turite pajausti, kad jums trūksta tų žinių, kad kažko nesuprantate, kad esate susipainiojęs.
Taip ir su dvasiniu suvokimu. Prieš atskleidžiant ką nors dvasiško, jums kyla pojūtis, kad nieko nesuprantate, esate bejėgis. Atrodo, kad niekada nepasieksite, ko norite, ir visi jų užsiėmimai beverčiai, betiksliai, kvaili. Imate keikti ir save, ir mane, ir mus visus.
O paskui ši būsena keičiasi. Išaušta nauja diena, nauja šviesa, ir viskas atrodo naujai, tik jau aukštesnėje pakopoje.
Ir taip kaskart keičiasi tamsa ir šviesa, naktis ir diena, kol nesukaupiate pakankamai įspūdžių, kurie virsta jūsų nuolatiniu pojūčiu – žinojimu.
#244641

Iš 2018 m. gruodžio 23 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikėjimas dvasiniame ir materialiame

Tikėjimas virš žinojimo=siela

Gyvenimo Šviesa

Komentarų nėra

Kaip tu jautiesi šiomis sunkiomis dienomis?

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKaip jautiesi, žmogau, šiomis visuotinės koronaviruso epidemijos dienomis? Įtrauktas į jausmų ir minčių sūkurį, kai būsenos keičiasi kaip kaleidoskope – nuo širdies priepuolio iki visiško abejingumo?
Siaubo bangos ritasi viena po kitos, tarsi nematomos gamtos jėgos maltų tave mėsmale? Viskas, ką žinojai ir mokėjai, viskas, prie ko buvai įpratęs per dešimtmečius: vaikai, darbas, uždarbis – užbraukiama ir paneigiama?
Kaip tau palengvinti šį didžiulį skausmą?
Veikiausiai esi racionalus, protingas, gerbiamas darbe žmogus. Tau patinka turėti konkrečius skaičius ir manipuliuoti jais be nereikalingų emocijų. Bet dabar tau neabejotinai norisi išgirsti kažką, kas paliestų širdį.
Pasistengsiu tai padaryti, tik suprask, kad kabalos mokslas kreipiasi į žmogaus širdį per jo protą arba į jo protą per širdį. Kabala sujungia šias dvi skirtingas, net priešingas sistemas.
Visą mūsų gyvenimą sudaro santykių ratai: santykiai su savimi, su žmona ar vyru, vaikais, santykiai su Kūrėju. Dabar visi šie santykiai yra peržiūrimi, o pirmiausia – santykiai su pačiu savimi.
Koronavirusas taip radikaliai pakeitė gyvenimą, kad žmogus nuolat patiria stresą, net panišką baimę, bukinančią protą ir apsunkinančią širdį: jausmas lyg tave ištiko stenokardijos priepuolis, lyg įvarė į spąstus kaip laukinį žvėrį. Apie ką reikėtų galvoti, norint šiek tiek nusiraminti ir jaustis saugiau?
Manau, kad verta visiškai pakeisti savo požiūrį į gyvenimą. Pažiūrėk priešingai – tai prieš koronavirusą buvome amžinoje įtampoje ir sumišime, supainiotos ir nesubalansuotos būsenos. Sukomės nuo ryto iki vakaro, kad atliktume tai, ką mus įpareigojo visuomenė, valdžia, šeima ir dar kas nors… Buvome skolingi bankams, darbui, skolingi visiems… Skola buvo mūsų gyvenimas.
Ir tada pasirodė kažkas, ką vadina koronavirusu. Ir būtent jis staiga nuramino visą mano gyvenimą. Nebeinu į darbą, lieku namuose. Vaikai niekur neskuba, sėdi savo kambaryje, žmona taip pat namie. Kartu žiūrime televizorių arba prie kompiuterio ramiai tvarkome savo reikalus. Atrodo, kad viskas gerai.
Tikriausiai pagrindinė nerimo priežastis yra baimė prarasti uždarbį. Anksčiau viskas buvo aišku, staiga viskas tapo nesuprantama, ir kasdien perspektyva vertinama kaip grėsmingesnė. Nerimauju ne dėl tolimos ateities, kai išeisiu į pensiją, bet dėl to, kad kitą savaitę, kitą mėnesį nebus pinigų maistui.
Bet tai kol kas tik baimės, o ne tikrovė. Namuose yra produktų, jų pilnas šaldytuvas. Sąskaitoje vis dar yra pinigų. Jaučiu tik hipotetinę baimę dėl galimo įvykių vystymosi. Bet jeigu gyvenu šiandiena, galiu sakyti, kad gyvenimas tapo… ramesnis.
Kokia prasmė nerimauti dėl galimos ateities, jei tai niekuo nepadeda? Apskritai, nežinome, kas nutiks rytoj, tad kam šiandien taip jaudintis ir panikuoti?
Be abejo, turime įsipareigojimų savo šeimai ir vaikams, tačiau nerimas tam nepadės. Kas bus, tas bus – esame aukštesnės jėgos rankose, ir visos mūsų pastangos nieko nepakeis – nei gera linkme, nei bloga. Kaip planavo Kūrėjas, taip ir bus.
Gal tokioje situacijoje greičiau suprasiu, kur mane kreipia Kūrėjas? Juk nėra nieko kito, išskyrus Jį, ir Jis visada mus veda tikslo link. Taigi pagalvokime apie šį tikslą ir išsiaiškinkime, ko Kūrėjas nori iš mūsų. Mūsų būklė yra gamtos programos pasekmė, ir neverta manyti, kad esame protingesni už ją. Gerai bus, jei kada nors suprasime, kur esą: kurioje visatoje, kurioje terpėje, veikiant kokioms jėgoms.
Viskas priklauso ne nuo mūsų – esame tik mažos kūrinijos dalelės, manančios, kad šį tą išmano apie gamtą, kūriniją apskritai. Bet net jeigu mums iš tikrųjų pavyksta ką nors suprasti, naudojame tai savo pačių nenaudai. Todėl nesigailėkime, kad nepasiekėme tikslo, kurį išsikėlėme sau, nes jame nebuvo nieko gero.
Prieš prasidedant epidemijai žmonija jau buvo ant katastrofos slenksčio visame pasaulyje. Visi jau atvirai kalbėjo apie tai, kad neįmanoma išvengti karo ir bendros visuotinės krizės: ekologijos, žmonių santykių, pramonės, politikos ir finansų srityse. Pasaulis, sukurtas žmogaus, grįstas jo savanaudišku protu ir jausmais, buvo tiesiog baisus ir gyvavo nuo vienos krizės iki kitos.

Kas buvo gero ankstesniame gyvenime, ko dabar ilgimės? Tiktai kad tarp visų šių problemų pavyko gauti apgailėtiną atlyginimą ir pamaitinti savo šeimą? Ir tai jau leido jaustis tobulam ir laimingam?
Ilgiesi to, kad bent jau žinojai iš anksto, kad iki mėnesio galo pakaks pinigų ir kur jų pasiskolinti, jei pritrūks? Buvo bent šioks toks tikrumas, o dabar nervina nežinia? Ką daryti su šia vidine suirute ir karštligiškomis mintimis: „O kas, jeigu…?“
Tokios mintys dabar kankina daugumą pasaulio gyventojų, ši epidemija netrukus apims visus žemynus. Koronavirusas praryja visą pasaulį, visą žmoniją. Visi pradės galvoti: „Kas su manim atsitiks rytoj? Nuo ko priklausau? Kaip paveikti savo likimą? Kaip galiu sau garantuoti gerą šiandieną, rytojų ir porytojų? Labai gerai, kad tokie klausimai kyla žmonėms, ypač jauniems.
Ar viskas susiję tik su pinigais? Jei mums rūpi vien atlyginimas, tai reiškia, kad norime gyventi kaip gyvūnai: jiems pakanka būti tikriems, kad jie gaus ėsti šiandien, rytoj, o visa kita nėra svarbu. Taigi, „noriu ėsti su asilu iš vieno lovio“ ar esu žmogus ir mąstau plačiau?
#262031

Iš 2020 m. kovo 19 d. TV pokalbio „Naujas gyvenimas“ Nr. 1214

Daugiau šia tema skaitykite:

Apsauga nuo baimių

Ties raudona linija

O kodėl taip norite gyventi?

Komentarų nėra

Ar kančios mus apvalo?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Tarkime, žmogus sirgo sunkia liga, daug kentėjo, pasveiko. Ar tai reiškia, kad jis priartėjo prie Kūrėjo?
Atsakymas. Iš esmės, išgyvendamas tokias kančias, žmogus ima rimčiau vertinti savo būseną ir savo galimybes.
Bet niekas nepriartėja prie Kūrėjo kančiomis, tai netinkama metodika. Jam visiškai nereikia mūsų kančių. Priešingai, Kūrėjas nori, jog žmogus džiaugtųsi, kad Jis sukūrė pasaulį ir jame esantį žmogų, kad suteikė galimybę suartėti su Savimi.
Todėl jokiu būdu nepasiduokite jokiom kančiom. Tai neteisingas požiūris nei į Kūrėją, nei į gyvenimą. Turime mėginti nuolat jaustis esantys gerame Kūrėjo lauke. O patirtos kančios turi išmokyti mus daugiau nebepatekti į tokias situacijas.
Klausimas. O jei žmogui dėl kančios kyla klausimas: „Kodėl aš gyvenu?“ Tai priartėjimas?
Atsakymas. Tai tiesiog klausimas, turintis sukurti ypatingą būseną, kuri padės žmogui aiškiai įsivardyti, dėl ko jis gyvena.
Tačiau jokiu būdu negalima gilintis į savigraužą, nes ji atitolina mus nuo Kūrėjo. Žmogui atrodo, kad kančios jį nutyrina. Neteisinga. Kabaloje tokio požiūrio nėra. Gali būti, kad dauguma religijų tam pritaria, bet jokiu būdu ne kabala.
Kančios dar niekada neišvalė žmogaus nuo egoizmo, nesuteikė jam galimybės pakilti virš ego. Priešingai, jos atstumia žmogų nuo egoizmo naudojimo, nes jis bijo, kad teks kentėti. Tačiau tai ne ištaisymas.
Kančios tiesiog pastumia mus teisingesnio sprendimo link. Turime padaryti teisingą išvadą ir elgtis tinkamai.
#260725

Iš 2020 m. sausio 26 d. pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Nereikalingos kančios

Kas sukelia kančias?

Kaip kabalistas žvelgia į kančias?

Komentarų nėra

Kam skubinti laiką, jei gyvenimas pralekia it akimirka?

Dvasinis darbas, Gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Sakote, kad iki visiško išsitaisymo liko 200 metų. Kas tie 200 metų žvelgiant iš amžinybės pozicijų? Pragyvenau daugiau nei penkiasdešimt metų, gyvenimas praėjo kaip akimirksnis. Kas tie 200 metų? Dar keturissyk tiek, – tai tiesiog niekai. Kam skubinti laiką?
Atsakymas. Skubiname ne laiką, o savo vystymąsi, tai, kaip greitai pasieksime savo tobulą būseną.
O jums norisi ir toliau tęsti savo nelaimingą gyvenimą? Kokia jo prasmė, jei nepasiekta amžina, tobula būsena, kai esate visiškai susijungęs su visais kūrinijos elementas ir su Kūrėju? Juk be to, daugiau nieko nėra.
Pasiekti tobulybę – tai mūsų vystymosi tikslas. Spartindami šį judėjimą keičiate raidos principą – nuo smūgių ir nelaimių į gerą vystymąsi, kai pats siekiate tobulumo būsenos. Štai ir viskas.
Iš esmės galite palikti kabalą ir niekuo neužsiimti. O po 200 metų jus „lazda į laimę“ atvys prie šios būsenos ir viskas bus kaip reikia. Bet kuriuo atveju prieisime galutinio ištaisymo ir pripildymo būseną.
#261476

Iš 2020 m. vasario 9 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kam skirta kabala?

Vienintelė, už viską atsakinga jėga

Tobulybė be išimčių

Komentarų nėra

Tapti Kūrėjo partneriu

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль Лайтман

Klausimas. Kūrėjas valdo mane malonumais ar tuo, kad pakiša man norą kaip naują ruošinį į stakles ir ima apdirbti?
Atsakymas. Antrasis variantas. Kaskart Kūrėjas įdeda tau naują norą, o paskui Jis jį ir apdirba.
Tačiau vis tiek gali dalyvauti šiame procese, būti Kūrėjo partneriu. Tuomet pastebi, kad drauge su Juo dirbi išvien. Tai pati teisingiausia dvasinė būsena.
#246867

Iš 2019 m. vasario 10 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kai Kūrėjas tampa partneriu

Pagauti bangą su Kūrėju

Partneiai: aš ir Kūrėjas

Komentarų nėra

Prašyti Kūrėjo pagalbos

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar galima prašyti Kūrėjo pagalbos, kai žmogus nukritęs, kai nemato išeities, nežino, ką daryti, nemato prasmės eiti toliau?
Atsakymas. O kada dar prašyti, jei ne iš tokių būsenų? Priešingai, jos pačios geriausios. Kam Kūrėjas davė jums tokią būseną, kai nematote išeities, nežinote, ką daryti, kai nėra jėgų, kai viskas pradingo ir viskas tamsu?
Iš kitų būsenų nenorėjote kreiptis į Jį, todėl Jis įspeitė jus į kampą, kad imtumėte iš ten šauktis Kūrėjo.
#246899

Iš 2019 m. balandžio 9 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie ką prašyti, kai kenti?

Prašyti Kūrėją pakeisti likimą

Prašyti, bet tik ne už save

Komentarų nėra

Dvasingumas realizuojasi tik dešimtuke

Dvasinis darbas, Grupė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar posakis „kaip pakinkytas jautis“ priklauso tokioms būsenoms, kai nematyti ateities? Ir kaip šiose būsenose žiūrėti į išorinį pasaulį, kai viskas atrodo blogis?
Atsakymas. Tu niekaip negalėsi išeiti iš blogų būsenų į geras, jei neturėsi grupės. Tai tik dešimtuke.
Kai jūs susirenkate dešimtuke ir suformuojate vieną visumą, nežiūrint į tai, kad jūs skirtingi, tai jūs kuriate savyje savybę, kuri sudaryta iš daugybės skirtingų elementų, apie kuriuos jūs net neįtariate.
Juk kiekvienas iš jūsų – didžiulė sudėtinė dalis. Ir kai jūs kartu susijungiate, tai išeina, kad jūs suformuojate vieną visumą. O iš tikrųjų ji sudaryta iš įvairovės priešingų viena kitai dalių.
Čia kaip bet kuri šiuolaikinė techninė sistema, pavyzdžiui, elektroninė arba kompiuterinė, kurioje labai daug tarpusavio ir priešingų junginių, bet kartu jie sukuria sistemą, veikiančią kaip viena vieninga visuma.
Be šios sistemos jūs niekaip negalėsite judėti pirmyn. Todėl, kai jums blogai, tik dešimtukas gali jums padėti. Jei esate kritime, tai kiti devyni žmonės, susijungdami tarpusavyje, gali jus pakelti.
Tik taip! Jokiu kitu būdu! Dėl to ir suteikiamas kritimas kiekvienam, kad sujungtų dešimtuką. Šiandien aš kritime, rytoj – tu, paskui – jis ir t. t. Visi pereis tokias būsenas.
Taip mes sukursime normalų Kūrėjo vardą, kai kiekvienas tempia vienas kitą. O be dešimtuko jūs nieko negalėsite padaryti. Visas dvasingumas įgyvendinamas tik dešimtuke. Viename žmoguje nieko nėra. Turėkite tai omenyje.
#247680

Iš 2019 m. vasario 24 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas mato teisingą tikovę?

Dešimtukas – ypatinga vienybės forma

Teisinga grupė

Komentarų nėra

Ką daryti, kai niekas nesvarbu?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Nuolatos jaučiu, kad viskas kyla iš Kūrėjo, ir į viską žiūriu pozityviai. Bet kartais mane apima tuštuma ir viskas tampa nesvarbu. Ką tuomet daryti?
Atsakymas. Per tokias būsenas geriausia būti tarp draugų, kai jie ieško, eina pirmyn. O tu šalia jų mėgini užsidegti jų tikslo siekimu.
Iš principo grupė turi rūpintis tuo, kad nuolatos judėtų pirmyn ir taip kiekvienam suteiktų galimybę nukristi tarp jų ir iš karto pradėti kilti.
#257057

Iš 2019 m. lapkričio 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Realizuokite save ten kur esate

Grupės centre suvokti Kūrėją

Stiprus ryšys su grupe

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai
Vėlesni įrašai »