Kiekvienas žmogus turi nežinomą kibirkštį, kuri reikalauja susivienyti su Kūrėju. Kartas nuo karto pabusdama ji žadina žmoguje aistrą pažinti Kūrėją arba Jį neigti – o tai vienas ir tas pats.
Ir jei žmogus ras tą, kuris padės patenkinti tą aistrą, tai jis sutiks su bet kuo. Prie to verta pridėti sielos nemirtingumo aspektą, atlygį būsimame pasaulyje (Baal Sulamas, „Sprendimas“)
Klausimas. Kas yra „sielos nemirtingumo aspektas“?
Atsakymas. Kai jaučiamės egzistuoją ne kūne, o sieloje, tuomet jaučiamės nemirtingi. Tuo pat metu atsiranda visai kitas santykis su gyvenimu, pasauliu, mūsų elgesiu – su viskuo.
Nesijaučiame esą apriboti. Kad ir kiek gyventume mūsų pasaulyje, visąlaik sąmoningai ar nesąmoningai atliekame tokį išskaičiavimą: „Kiek man liko? Ką suspėsiu ir dėl ko?“ O kai žmogus pajunta, kad plaukia nemirtingumo tėkmėje, tai šis pojūtis suteikia jam visiškai kitokį požiūrį į jo egzistenciją.
Klausimas. Ką Baal Sulamas turi omenyje, sakydamas atlygis būsimame pasaulyje?
Atsakymas. Sakant šis pasaulis omenyje turima „dabar“, sakant būsimas pasaulis – „kita akimirka“. Kitaip tariant, būsimas pasaulis – tai pasaulis, kuris kaskart kyla tavyje.
Jei dirbi su savimi, keiti savo savybes, ir jos vis labiau priartina prie Kūrėjo, tai kiekviena kita tavo akimirka bus „kita“, o dabartinė – dabartine.
Čia nekalbama apie mūsų kūno mirtį. Ji neveikia jokių dvasinių parametrų.
#254756

Iš 2019 m. sausio 8 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Klausimas. Koks turėtų būti mūsų požiūris į negatyvius Kūrėjo pasireiškimus, jeigu mums atrodo neįtikėtina, kad po to bus kas nors pozityvaus? Arba atvirkščiai.
Atsakymas. Jeigu dabar sunkiai dirbu, ir man iki darbo dienos pabaigos liko pora valandų, tačiau žinau, kad manęs laukia nuostabus vakaras (grįšiu namo, nusiprausiu, pasipuošiu ir eisiu pasimatyti su gražia mergina), nejaugi laikas, kai kenčiu dėl sunkau darbo, man bus kančia? Ne. Jis nuspalvinamas ta šviesa, tuo malonumu, kuris manęs laukia vakare.
Tai vadinama „or makif“ (supančia Šviesa), kuri šviečia man dabar iš ateities. Todėl dabar negaliu jausti kančios. Kančios jaučiamos ne todėl, kad neturiu „šiandien“, o todėl, kad neturiu „rytojaus“.
Klausimas. O jeigu nematau ateities? Nematau kitos pakopos, ant kurio atsiskleis pozityvioji pusė.
Atsakymas. Tai kitas reikalas. Kaip padaryti taip, kad aš, net ir nematydamas kitos pakopos, būčiau tikras, kad ji egzistuoja, kad ji gera man? Tokiu atveju turi sukurti grupę, kuri palaikytų tave čia. Apsikabink draugus ir pirmyn.
#247644

Iš 2019 m. vasario 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Supančiosios Šviesos jėga

Šviesa iš grupės centro

Viliojanti ateities šviesa…