Pateikti įrašai su darbas žyme.


Sveikata ir medicina I d.

Koronavirusas, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманNereikalingų profesijų visuomenė
Klausimas: Ką turi suvokti žmogus koronaviruso laikotarpiu?
Atsakymas: Žmogus turi įsisąmoninti, kad išgyveno tik pirmą gamtos smūgį. Visuomenei ištaisyti reikia dar daugiau smūgių ir jie seks. Galiausiai visuomenė nebus, kokia buvus. Tai labiausiai palies žmonių užimtumą.
Esmė ta, kad sukūrėme visiškai nereikalingų profesijų visuomenę. Poindustriniame pasaulyje atsirado daugybė nereikalingų žmonių ir begalė visai nereikalingų užsiėmimų, profesijų, įmonių.
Turime suprasti, jog esame integralios gamtos viduje, kuri siekia optimizacijos ir mums darys spaudimą, kad nereikalingos profesijos išnyktų.
Sakykime, kalbėdami apie gyvūniją, žinome, kad tam tikra gyvūnų dalis turi mirti, tam tikra – vystytis, priklausomai nuo gamtoje atsirandančių ir išnykstančių sąlygų. Lygiai tas pats ir su mumis. Esame gamtos dalis, todėl ji žaidžia su mumis, nustatydama naujus, konkrečius parametrus, ir taip mažindama ar didindama gyventojų skaičių, veiklos pobūdį ir kt.
Dabar koronavirusas pagreitino žmonių visuomenės vystymąsi. Daugybė žmonių nedirba ir iš esmės jiems nereikia grįžti į darbą.
Įmonės, kurios iš tikrųjų reikalingos, veikė, veikia ir toliau veiks. O paslaugų sritis, sukurta per paskutiniuosius 70 metų, reikalinga viso labo tik 5%. Todėl jos nebereikės ir jau nebegrįšime prie ankstesnės veiklos. Pagrindinė gyventojų dalis, dirbusi aptarnavimo srityje, tiesiog liks be darbo. Ir reikia pagalvoti, ką darysime su nereikalingų profesijų žmonėmis.
Bus tęsinys…

#268842

Iš 2020 m. gegužės 14 d. TV laidos „Postkoronaviruso epocha“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žvilgsnis į artimiausią perspektyvą

Pati populiariausia ateities profesija

Senojo pasaulio atgimimo link

Komentarų nėra

Kas bus, jei visos moterys grįš namo?

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras: Žurnalas „Forbes“ paskelbė straipsnį „Darbo pabaiga“. Jame daugybė idėjų, kurias bandote skleisti pasaulyje. Kalbėjome apie tai, kad bus prarastos darbo vietos, žlugs verslai, visą pasaulio ekonomiką ištiks krizė.
Įdomu, kad pasauliui labiausiai rūpės, ką daryti su nedirbančiais gyventojais. O svarbiausia, kad žmonėms reikės ne tik priemonių egzistuoti, bet ir tam tikros gyvenimo prasmės, savirealizacijos. Būtent tai laikoma svarbiausiu. Ir tai skelbia žurnalas, rašantis apie pinigus ir darbą. Netikėtai tai iškyla viešumon.
Atsakymas: Tai didelė problema – ką daryti su nedirbančiais gyventojais. Įsivaizduok, kad visos dirbančios moterys grįžta namo. O dar įsivaizduok, kad mažiausiai 10 proc. arba pusė vyrų irgi netenka darbo. Dirba tik apie 20 proc. pasaulio gyventojų. O kitų nereikia. Kitaip sakant, nereikia, kad jie dirbtų, jei atlieka niekam nereikalingą darbą. Ką su jais daryti?
Komentaras: Tai ir yra jų pirmas klausimas: ką daryti su nedirbančiais gyventojais.
Atsakymas: Šiuos žmones reikia užimti studijomis, ugdyti. Tik ugdymas gali pakeisti pasaulį. Dėl to ir atsilaisvina tie milijardai žmonių.
Klausimas: Jūs matote dar ir aukštesniąją programą? Ar milijardai žmonių išsilaisvina, kad imtų mokytis?
Atsakymas: Taip. Kad taptų žmonėmis. Atveriate duris ir įleidžiate kelis milijardus žmonių, kad salėse ar kitur sėstųsi prie stalų, kompiuterių ir mokytųsi, kaip būti žmonėmis. Žmonėmis aukščiausia šio žodžio prasme.
Klausimas: Kitaip tariant, mokytis, kaip tinkamai elgtis vieniems su kitais?
Atsakymas: Ne tik. Reikia suvokti gamtos programą, gamtos tikslą, savo vystymosi tikslą; kokiu keliu ir kur žmonės eina, kad būtų aišku, kaip juos valdo gamtos jėgos. Kad jie nėra apimti nežinios, užmiršti, kad juos veikia jėgos, kurių poveikį supranta ir yra su jomis organiškai tarpusavyje susiję. Ir taip veržiasi pirmyn, suprasdami visą šią programą.
Klausimas: Teigiate, kad visą laiką tyrėme pasekmes, o dabar turime ištirti priežastį, dėl ko atsiradome šiame pasaulyje?
Atsakymas: Taip, žinoma!
Klausimas: Ar tai nėra kokių nors unikalių, talentingų žmonių privilegija?
Atsakymas: Ne, absoliučiai visi turėtų to mokytis.
Klausimas: Ir tai įsismelks į žmogų?
Atsakymas: Įsismelks ir dar kaip!
Klausimas: Kitaip tariant, žmogus suvoks, kodėl atėjo į šį pasaulį ir koks jo atėjimo tikslas?
Atsakymas: Jokių problemų, taip ir bus.
Komentaras: Tada antras, svarbiausias žurnalo „Forbes“ klausimas: „Žmonės turės gauti ne tik lėšų pragyvenimui, bet ir naują gyvenimo prasmę“.
Atsakymas: Tai – svarbiausia.
Komentaras: Taigi šie du klausimai yra susiję. Žmonija, 2–3 milijardai žmonių, išsivadavo, kad suprastų, dėl ko egzistuoja?
Atsakymas: Taip, per juos supras ir likusi žmonija. Niekur nedingsime. Viskas priklauso tik nuo to, kaip tai darysime – greitai ir neskausmingai ar patirdami didelių nuostolių ir kančių.

#274922

Iš 2020 m. spalio 5 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasauliui gresia bedarbystė?

Ar visi pajėgūs mokytis kabalos?

Kabalos atskleidimas etapais

Komentarų nėra

Į ką sutelkti savo mintis

Dvasinis darbas, Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Į ką verta sutelkti mintis, kai pasaulyje tiek neapibrėžtumo, net kalbant apie darbą ir šeimą?
Atsakymas: Pirmiausia reikia išmokti užsidirbti iš to, kas būtina tau ir žmonėms. Galbūt tai nebus toks aukštas darbas, tačiau būsi reikalingas žmonėms. Jiems reikės tavo darbo rezultato.
Visų antra, mums reikia šeimos, namų, darbo, kad aprūpintum šeimą. O be to, kas gyvybiškai būtina, turime galvoti vien apie dvasinį vystymąsi: kaip pajausti pasaulį tokį, koks jis iš tikrųjų yra, o ne išdarkytą mūsų egoistinių savybių. Ir tuomet jis taps visiškai kitoks.
#267040

Iš 2020 m. gegužės 17 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Teatras tiesiai priešais tave

Dvasinis darbas, Grupė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Paprastai žmoguje myliu tai, ką myliu savyje, ir nekenčiu to, ko nekenčiu savyje. Tačiau man nesinori konfliktuoti su kitais žmonėmis, juk dar neišsitaisiau.
Neseniai žiūrėjau spektaklį teatre ir man kilo klausimas: ar įsijautus į kokią nors dramą scenoje ar gyvenime ir taip mokantis išvengti konfliktų, galima imti labiau mylėti kitus žmones?
Atsakymas: Turi puikią galimybę – darbą grupėje. Vaidinkite ten įvairiausius teatrinius pastatymus apie meilę ir neapykantą. Mėginkite visąlaik siekti vienybės ir meilės. Tuomet pajausite, kiek jūsų prigimtis atskleidžia abipusę neapykantą, atstumia vienus nuo kitų.
Taip meilės ir neapykantos derinys visuomet bus tinkamas, ir viskas bus nuostabu.
Galėsite tai tiesiog atidirbti gyvenime. Tam mums ir duotas dešimtukas. Tad nėra ko vaikščioti į teatrą. Teatras tiesiai priešais jus.
#259491

Iš 2019 m. gruodžio 29 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Žaidimas visuose gamtos lygmenyse

Nesidrovėkite žaisti

Naujasis žaidimas

Komentarų nėra

Kas įeina į gydymo programą

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKas įeina į gydymo programą, kuri siūloma žmonijai? Visi žmonės nuolatos užsiims savo vienybe, išskyrus tą laiką, kuris būtinas gyvenimiškai svarbiai produkcijai pagaminti: maistas, rūbai, statybos būtinais mastais.
Tai pirmasis dėsnis, kurio reikia laikytis mūsų pasaulyje. O visą kitą laiką, didžiąją dienos dalį skirti mokymuisi, platinimui, vienybei, juk tam ir gimėme, ir tik tai pakelia mus į ateities pasaulio pakopą. Ir atlikti tai reikia gyvenant šiame pasaulyje.
#263812

Iš 2020 m. balandžio 26 d. rytinės pamokos, pagal straipsnį „Pasaulio vienybė paskutinėje kartoje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Koks bus pasaulis po koronaviruso?

Kur mus veda koronavirusas?

Pradėkime pagaliau gyventi!

Komentarų nėra

Egipto koridorius

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманBaal Sulamas rašo, kad žmogaus viršenybė gyvūno atžvilgiu – ta, kad žmoguje pabunda noras dvasingumui. Jei to nebūtų, žmogus gyventų kaip gyvūnas. Dvasinis siekis – tai, kas žmogų paverčia Žmogumi.
„Egipto vergystė“ – tai būsena, esanti prieš dvasinį pasaulį, tarsi koridorius, kuriuo reikia praeiti, kad paskui galėtum įeiti į dvasinį pasaulį. Todėl iš pradžių visi patenkame į „Egiptą“ ir ten imame aiškintis savo norus, ruošdamiesi dvasinėms pakopoms.
„Egipte“ be galo auga egoizmas ir sukelia žmogui norą praryti visą pasaulį. Paskui žmogus ima klausti: „Kokia mano gyvenimo prasmė?“ ir jos ieško. Galiausiai jis mato, kad jį visiškai valdo egoizmas, paversdamas jį Faraono vergu. O žmogus nesutinka su tuo ir nori dirbti Kūrėjui.
Bet jam tai nepavyksta, ir todėl jis šaukia ir reikalauja, kol visiškai nusivilia savo paties jėgomis, neduodančiomis jokio rezultato, kaip pasakyta: „Ir sušuko Izraelio sūnūs nuo tokio darbo“.
Žmogus jaučia smūgius dėl to, kad siekia dvasinio darbo, tačiau mato, kad jam nepavyksta, ir prasiveržia šūksnis. Kitaip tariant, jam kyla tinkamas noras, prašymas ir tuomet jis išeina iš „Egipto“.
Kiek kartų per savo darbo metus mėginome duoti, vienytis, gerai galvoti apie kitus, rūpintis, ir kol kas nematyti jokių rezultatų. O kur gi visos mūsų pastangos? Juk niekas nedingsta be pėdsakų. Esame uždaroje sferoje, kurioje veikia energijos tvermės dėsnis. Bet kur gi mano darbo vaisiai, mano norai, rūpinimasis, sėkmės ir nesėkmės – nejau visa tai išnyksta?
Ne, visa tai kaupiasi: ir mano darbas, ir tavo, ir visos žmonijos per visus laikus. Todėl yra žmonių, kurie gauna tokį širdies apsunkinimą, kuris atveda juos prie „išėjimo iš Egipto“. O kiti kol kas tęsia „Egipto vergystę“, tačiau visgi iš kartos į kartą kaupia savo pastangas. Tai galioja visai žmonijai be išimties.
Ir netgi mažutė utėlė, dedanti pastangas, kad išgyventų ir prasimaitintų taip pat įneša savo indėlį į bendrą taupyklę, juk irgi priklauso bendram, Kūrėjo sukurtam norui.
#223248

Iš 2018 m. kovo 11 d. rytinės pamokos ruošiantis Pesachui

Daugiau šia tema skaitykite:

Išėjimas iš Egipto XXI a.

Vienoje valtyje

Pesachas – faraono valdžios pabaiga

Komentarų nėra

Darbas – tam tikro tipo ryšys

Dvasinis darbas, Ekonomika ir pinigai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar galima sakyti, jog kabalistai iš savo mokinių reikalauja dirbti, kad šie būtų susiję su visu pasauliu, juk tai irgi tam tikro tipo ryšys?
Atsakymas. Taip. Darbas – tai tam tikro ryšio tipas. Todėl sakoma: „Eikite ir užsidirbkite vieni kitų sąskaita“.
Užsidirbti – reiškia susijungti su kitais, kad taip visą žmoniją atvestum į vieną bendrą visumą.
Klausimas. Gaminnant vieną stiklinę tikriausiai prisidėjo tūkstantis žmonių. Kas man iš to?
Atsakymas. O tu kokiu nors savo darbu turi jiems tai grąžinti. Jei to nedarai, vadinasi nedalyvauji bendroje sistemoje.
#254565

Iš 2019 m. sausio 3 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Komentarų nėra

Kelias į laisvę

Dvasinis darbas, Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Koks tikslas Kūrėjui stebėti jau nulemtą tikrovę?
Atsakymas. Labai paprastas – kad suteiktų žmogui galimybę įgyti tikrąją valios laisvę. O tam žmogus turi pakilti virš savo esybės, virš savo prigimties – tai pirma.
Antra, jis turi pakeisti savo prigimtį Kūrėjo prigimtimi, nes laisvas tik Kūrėjas.
Ir tuomet, pakilus į tą lygmenį ir įgijus Kūrėjo savybę jis galės visą laiką matuoti save Kūrėjo atžvilgiu. Visiškai laisvo Kūrėjo lygmens pasiekimas ir yra viso mūsų darbo rezultatas.
#250338

Iš 2019 m. gegužės 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kūrėjo vergas”

Žaisti norimą būseną

Kaip tapti laisvam?

Komentarų nėra

Iš kur ateina mintys ir norai?

Dvasinis darbas, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar mintys ir norai duodami iš aukščiau?
Atsakymas. Žinoma. Tarkime, dabar ko nors užsinorėjote. Iš kur atėjo tas noras?
Jei jis fiziologinis: pavalgyti, atsigerti, pamiegoti ir t.t. – tai suprantama, kūnas turi savo ypatingus, vidinius dėsnius ir poreikius.
O jei tai mintys, kurios neturi jokio ryšio su gyvūniniu kūnu, tai iš kur jos kyla?
Mintys ir norai – juk tai viskas ne mūsų. Esate aplink jus klajojančių minčių ir norų gavėjas ir priėmėjas. Jums duodama tik galimybė juos tinkamai surūšiuoti, suvokti ir imti su jais dirbti. Kitaip niekaip!
Todėl mes visi dirbame su mumyse kylančiais norais ir mintimis ir turime imti juos valdyti. Apie tai ir kalba kabalos mokslas – mokslas kaip gauti. Jūs gaunate norus, mintis, o kabala moko jus, kaip teisingai elgtis su jais, kad pasiektumėte maksimaliai komfortiškų, tinkamų būsenų.
Klausimas. Koks mūsų darbas?
Atsakymas. Mūsų darbas – rūšiuoti norus.
#249144

Iš 2019 m. balandžio 14 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar būna atsitiktinių minčių?

Mintis – pati didžiausia jėga

Mintys ir norai – iš Kūrėjo

Komentarų nėra

Kaip užkirsti kelią stresui darbe

Auklėjimas, vaikai, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Viena iš didžiausių problemų šiuolaikinėje visuomenėje – stresas darbe. Galima dirbti bet kokį darbą, bet vis tiek ateina išsekimo momentas, ne tiek fizinis, kiek emocinis. Netgi emocinis perdegimas.
Mokslininkai sako: „Norėdami įveikti nuolatinį stresą darbe, praktikuokite užuojautą ir sąmoningumą“. Emocinį išsekimą darbe, chroniškas ligas, susijusias su neteisingu gyvenimo būdu, galima vadinti XXI a. maru.
Raktas į pergalę prieš išsekimą ir su juo susijusias nelaimes – atjauta (gailestingumas). Pagrindinė užduotis: „Jeigu jaučiatės blogai, patiriate stresą, esate išsekęs – padėkite artimui. Parodykite atjautą, ir tuomet pasijausite geriau.
Atsakymas. Tam niekas neprieštaraus, ir pats veiksmas pirmiausiai išgydys tave patį.
Klausimas. Kad taip elgtumeisi su kitais, pirmiausiai turi pradėti atjausti save?
Atsakymas. Kitaip nepriartėsi prie kitų, kad kažką padarytum dėl jų. Tau reikalingas koks nors pagrindas, priežastis, kad staiga kažkodėl imtum gerai elgtis su kitais. O tam būtina save įtikinti, kad tau šito reikia dėl savęs, kad būtum saugus.
Komentaras. Kuomet patiriame stresą, organizmas aktyvuoja visus vidinius procesus ir raumenis paruošia būsenai „mušk ir bėk“. O kai reiškiame atjautą (rodome gailestingumą), tuomet organizmas atsipalaiduoja ir veikia pagal priešingą sistemą. Nusiraminame.
Mokslininkai priduria, kad be užuojautos, dar reikia naudoti empatiją, t. y. įsijautimą į žmones, supratimą jų padėties, ir šituo kompensuojame stresą.
Atsakymas. Tai nėra paprasta. Bėda ta, kad mes nemokome žmonių, kaip teisingai duoti, ir dėl to kyla didelių problemų. Mus verčia duoti įvairiuose darbuose: ar apdirbu metalą staklėmis, ar rūpinuosi karvėmis, ar dirbu su pinigais, nesvarbu – kur ir kaip. Netgi jeigu užsiimu žmonėmis.
Mūsų nemoko duoti. Mus moko: greitai padaryk darbą ir gauk. Tai nėra teisinga. Todėl, kad tokiu būdu vyksta išsiskyrimas tarp darbo ir mano siekimo gauti ko nors iš jo. Pats darbas tampa ne pripildymo, o išsekimo priežastimi.
Jeigu darysiu savo darbą taip, kad jį bedarydamas pajausiu, kad duodamas prisipildau, tuomet nuostabiai jausiuosi darbo pradžioje, viduryje ir pabaigoje. Tačiau šito reikia žmones mokyti, tai nėra paprasta. Tai yra savo prigimties ištaisymas, kai bet kokiame darbe, bet kokiose pareigose, kur bebūčiau, su malonumu atlikdamas užduotis jaučiu, kad duodu, o duodamas – prisipildau. Tai ir yra menas arba mokslas, kaip prisipildyti, gauti – kabalos mokslas.
Klausimas. Ką reiškia „duoti“?
Atsakymas. Jeigu užsiimčiau savo vaikais ir turėčiau jiems viską atiduoti, tai ar jausčiau, kad netenku? – Ne. Nė kiek. Dėl to, kad ir taip einu į darbą tik dėl jų, ir taip darau viską dėl jų.
Vadinasi, visa problema, kad reikia svetimą pajausti kaip savą. To reikia mokytis. Reikia mokyti žmones susivokti sistemoje, kurioje esame: kad iš tiesų esame integralioje sistemoje, kur visi tarpusavyje susiję, ir kiekvienas, kuris pripildo kitus, per kitus pripildo save.
Reikia tik atskleisti šią sistemą, pradėti ją jausti. Tuomet nebus jokio skirtumo tarp atidavimo ir prisipildymo. Nebus jokio skirtumo tarp svetimo ir artimo. Jausiu, kad visi esame vienoje sistemoje.
Klausimas. Jūs kartą aiškinote, koks skirtumas tarp gyvūninės ir dvasinės energijos: keičiantis energija gyvūniniame lygmenyje, kasdieniniame gyvenime, vienas atiduoda, o kitas gauna, tai yra vienas ištuštėja, o kitas prisipildo. O keičiantis energija dvasiniame lygmenyje to nėra. Energija praeina prie visus, tarsi pripildo visus ir nė viename nesustoja.
Kaip šito pasiekti? Kaip išmokyti, iš kokių punktų susidaro šitas darbas, kad žmogus pradėtų taikyti šią metodiką?
Atsakymas. Pasiūlyčiau žmonėms ateiti į kabalos užsiėmimus ir mokytis, kaip dirbti tikrame kolektyve: kuomet duodamas kitiems, pripildau save, ir taip – kiekvienas iš mūsų. Galiausiai mes pasiekiame tokią būseną, kai kiekvienas didina pripildymą priklausomai nuo žmonių kiekio kolektyve.
Jis jaučia, kad ateidamas į darbą pavargęs, po nakties ir taip toliau, darbe gauna didžiulę įkrovą energijos ir išeina degančiomis akimis, žvalus po aštuonių ar dešimties valandų darbo dienos. Eina namo pilnas energijos. Jau iš vakaro galvoja, kaip grįš į darbą. Visi jo artimieji, namiškiai džiaugiasi jį tokį matydami ir pasitikdami.
#238953

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai