Pateikti įrašai su darbas žyme.


Kaip užkirsti kelią stresui darbe

Auklėjimas, vaikai, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Viena iš didžiausių problemų šiuolaikinėje visuomenėje – stresas darbe. Galima dirbti bet kokį darbą, bet vis tiek ateina išsekimo momentas, ne tiek fizinis, kiek emocinis. Netgi emocinis perdegimas.
Mokslininkai sako: „Norėdami įveikti nuolatinį stresą darbe, praktikuokite užuojautą ir sąmoningumą“. Emocinį išsekimą darbe, chroniškas ligas, susijusias su neteisingu gyvenimo būdu, galima vadinti XXI a. maru.
Raktas į pergalę prieš išsekimą ir su juo susijusias nelaimes – atjauta (gailestingumas). Pagrindinė užduotis: „Jeigu jaučiatės blogai, patiriate stresą, esate išsekęs – padėkite artimui. Parodykite atjautą, ir tuomet pasijausite geriau.
Atsakymas. Tam niekas neprieštaraus, ir pats veiksmas pirmiausiai išgydys tave patį.
Klausimas. Kad taip elgtumeisi su kitais, pirmiausiai turi pradėti atjausti save?
Atsakymas. Kitaip nepriartėsi prie kitų, kad kažką padarytum dėl jų. Tau reikalingas koks nors pagrindas, priežastis, kad staiga kažkodėl imtum gerai elgtis su kitais. O tam būtina save įtikinti, kad tau šito reikia dėl savęs, kad būtum saugus.
Komentaras. Kuomet patiriame stresą, organizmas aktyvuoja visus vidinius procesus ir raumenis paruošia būsenai „mušk ir bėk“. O kai reiškiame atjautą (rodome gailestingumą), tuomet organizmas atsipalaiduoja ir veikia pagal priešingą sistemą. Nusiraminame.
Mokslininkai priduria, kad be užuojautos, dar reikia naudoti empatiją, t. y. įsijautimą į žmones, supratimą jų padėties, ir šituo kompensuojame stresą.
Atsakymas. Tai nėra paprasta. Bėda ta, kad mes nemokome žmonių, kaip teisingai duoti, ir dėl to kyla didelių problemų. Mus verčia duoti įvairiuose darbuose: ar apdirbu metalą staklėmis, ar rūpinuosi karvėmis, ar dirbu su pinigais, nesvarbu – kur ir kaip. Netgi jeigu užsiimu žmonėmis.
Mūsų nemoko duoti. Mus moko: greitai padaryk darbą ir gauk. Tai nėra teisinga. Todėl, kad tokiu būdu vyksta išsiskyrimas tarp darbo ir mano siekimo gauti ko nors iš jo. Pats darbas tampa ne pripildymo, o išsekimo priežastimi.
Jeigu darysiu savo darbą taip, kad jį bedarydamas pajausiu, kad duodamas prisipildau, tuomet nuostabiai jausiuosi darbo pradžioje, viduryje ir pabaigoje. Tačiau šito reikia žmones mokyti, tai nėra paprasta. Tai yra savo prigimties ištaisymas, kai bet kokiame darbe, bet kokiose pareigose, kur bebūčiau, su malonumu atlikdamas užduotis jaučiu, kad duodu, o duodamas – prisipildau. Tai ir yra menas arba mokslas, kaip prisipildyti, gauti – kabalos mokslas.
Klausimas. Ką reiškia „duoti“?
Atsakymas. Jeigu užsiimčiau savo vaikais ir turėčiau jiems viską atiduoti, tai ar jausčiau, kad netenku? – Ne. Nė kiek. Dėl to, kad ir taip einu į darbą tik dėl jų, ir taip darau viską dėl jų.
Vadinasi, visa problema, kad reikia svetimą pajausti kaip savą. To reikia mokytis. Reikia mokyti žmones susivokti sistemoje, kurioje esame: kad iš tiesų esame integralioje sistemoje, kur visi tarpusavyje susiję, ir kiekvienas, kuris pripildo kitus, per kitus pripildo save.
Reikia tik atskleisti šią sistemą, pradėti ją jausti. Tuomet nebus jokio skirtumo tarp atidavimo ir prisipildymo. Nebus jokio skirtumo tarp svetimo ir artimo. Jausiu, kad visi esame vienoje sistemoje.
Klausimas. Jūs kartą aiškinote, koks skirtumas tarp gyvūninės ir dvasinės energijos: keičiantis energija gyvūniniame lygmenyje, kasdieniniame gyvenime, vienas atiduoda, o kitas gauna, tai yra vienas ištuštėja, o kitas prisipildo. O keičiantis energija dvasiniame lygmenyje to nėra. Energija praeina prie visus, tarsi pripildo visus ir nė viename nesustoja.
Kaip šito pasiekti? Kaip išmokyti, iš kokių punktų susidaro šitas darbas, kad žmogus pradėtų taikyti šią metodiką?
Atsakymas. Pasiūlyčiau žmonėms ateiti į kabalos užsiėmimus ir mokytis, kaip dirbti tikrame kolektyve: kuomet duodamas kitiems, pripildau save, ir taip – kiekvienas iš mūsų. Galiausiai mes pasiekiame tokią būseną, kai kiekvienas didina pripildymą priklausomai nuo žmonių kiekio kolektyve.
Jis jaučia, kad ateidamas į darbą pavargęs, po nakties ir taip toliau, darbe gauna didžiulę įkrovą energijos ir išeina degančiomis akimis, žvalus po aštuonių ar dešimties valandų darbo dienos. Eina namo pilnas energijos. Jau iš vakaro galvoja, kaip grįš į darbą. Visi jo artimieji, namiškiai džiaugiasi jį tokį matydami ir pasitikdami.
#238953

Komentarų nėra

Kai materialumas netenka savo vertės…

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jau daugiau nei metus studijuoju kabalą. Baigiau MAK. Neseniai pastebėjau, kad pinigai, mano įsipareigojimai, darbas man nebesvarbūs. Padėkite išsiaiškinti, kas vyksta?
Atsakymas. Turite rimtai žiūrėti į save, darbą, šeimą – į viską, kas yra, bet grynai mechaniškai. Visa kita reikia atiduoti dvasiniam vystymuisi. Taip vienas neturi liesti kito. Savo fizine esme jums reikia visiškai tiksliai dirbti su šeima, su savimi ir t. t., o siela būti kartu su mumis.
Visa tai tikslingai taip sumanyta. Mūsų pasaulis nesukurtas, kad būtų nukreiptas prieš dvasinę raidą. Priešingai, jis reikalingas tam, kad žmogus teisingai vystytųsi abiem kryptimis. Tik taip jis pasieks tikslą.
#242044

Iš 2018 m. lapkričio 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis pasaulis, materialus pasaulis

Iš šio pasaulio – į Aukštesnįjį

Šviesos kelias ir kančių kelias

Komentarų nėra

Nebėkite nuo pasaulio!

Kabalos mokymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas iš „Facebook“. Ar iš tikrųjų manote, kad visi turi mesti verslus ir darbus, viską parduoti, kaip jūs tai padarėte, ir vien mokytis kabalos? O kas to nepadarys, tas yra antrarūšis?
Atsakymas. Jokiu būdu! Man nebuvo kitos išeities. Man niekas neįsakė, tiesiog manyje kalbėjo vidinis balsas, negalėjau kitaip pasielgti. Tai lemtis, kuri vedė mane.
Klausimas. Kitaip tariant, kai jūs pasakojate apie tai, tai nėra pavyzdys, kuriuo reiktų sekti?
Atsakymas. Žinoma, ne! Aš ir pats nežinau, ar padaryčiau tai dar kartą. Taip išėjo savaime.
Klausimas. Vadinasi, žmogus neturi mesti savo darbo, verslo, kad studijuotų kabalą?
Atsakymas. Priešingai! Kabala kviečia užsiimti visu tuo. Aš nemečiau darbo, o pakeičiau jį į tokį, kad galėčiau mokytis ir neapsisunkinčiau: negalvočiau vien apie tai, kaip mokėsiu mokesčius, organizuosiu, būsiu atsakingas už verslą. Aš norėjau rūpintis tik savimi, dirbti tiek, kad išlaikyčiau šeimą, o visą kitą laiką – skirti mokslui.
Klausimas. Koks jūsų patarimas tiems, kurie studijuoja kabalą: kaip jam gyventi šiame pasaulyje – su darbu, šeima ir taip toliau?
Atsakymas. Žmogus jokiu būdu neturi bėgti nuo šio pasaulio. Jam rodosi, kad jis atlieka kažkokį didingą altruistinį poelgį, aukojasi, o iš tikrųjų yra visiškai ne taip. Jis turi dirbti ir daryti viską, kaip ir anksčiau.
#228200

Iš 2018 m. gegužės 1 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis pasaulis, materialus pasaulis

Iš šio pasaulio – į Aukštesnįjį

Kad kūnas netrukdytų dirbti dvasiškai

Komentarų nėra

Pusiausvyra tarp gėrio ir blogio

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Dvasinio darbo procese blogio samprata kaip kažko nepageidaujamo ir blogo visiškai išnykta? Telieka instrumentai darbui?
Atsakymas. Ne, blogis neišnyksta. Jis būtinas tam, kad būtų gėris. Abi kategorijos yra visiškoje pusiausvyroje būtent tam, kad kūriniai egzistuotų Kūrėjo atžvilgiu.
Pusiausvyra tarp gėrio ir blogio – visiškai teisinga ląstelių, atomų sąveika, kai abu veiksmai, ėmimas ir davimas, nukreipti į tobulumą, abipusį papildymą, kad remiantis jų abiejų sąsaja atsiskleistų Kūrėjas.
Reikia suprasti, kad gėris ir blogis negali egzistuoti vienas be kito. Nėra pliuso be minuso ir atvirkščiai. Tik kartu. O priešpriešoje, kuri atsiranda tarp pliuso ir minuso, atskleidžiame Kūrėją. Kuo didesnis ir minusas, ir pliusas, tiek atsiskleis Kūrėjas.
Kai prasiskverbsi į šią sistemą, pamatysi, kad pliusas ir minusas subalansuoti iš viršaus ir duodami tau tik tam, kad tu susibalansuotum.
#235892

Iš 2018 m. birželio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gėris ir blogis

Visuotinės pusiausvyros dėsnis

Nėra blogio be gėrio

Komentarų nėra

Mano norai – tai aš?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Pats apibrėžiu savo norus ar mano norai – tai aš?
Atsakymas. Turime bazinius norus ir yra norai, kuriuos studijuodami kabalą imame pamažu keisti. Keičiasi mūsų vertybės.
Studijuodamas kabalą įgyju naujus norus ir netgi visiškai naują požiūrį į senuosius norus bei jų pripildymo būdą. Bendrai tariant, viskas manyje keičiasi.
Darbas kabaloje – tai darbas su mūsų norais.
#232366

Iš 2018 m. gegužės 13 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Noras – tai materija

Žvelgiant per dviejų norų prizmę

Norų gilinimas

Komentarų nėra

Pirmasis pasaulinis Virtualus kongresas

Dvasinis darbas, Kongresai, įvykiai

каббалист Михаэль ЛайтманMūsų pirmojo Virtualaus kongreso tikslas – susivienyti. Šiuolaikinės kartos vystymasis pasiekė galutinį etapą, žymintį bendrą žmonijos išsitaisymą.
Mūsų sielos silpniausios iš visų, nusileidusių į šį pasaulį per šešis tūkstantmečius, tad nebegalime veikti taip, kaip didieji senovės kabalistai, atskleidusieji dvasinį pasaulį pavieniui, mažose grupelėse.
Šiandien labiau siekiama dvasingumo, atskleisti Kūrėją, tačiau tai pasiekti galės ne dvasiškai stiprūs, ne pastangų kokybe, o kiekybe, tie, kam egoizmas neleidžia visiškai atsiduoti dvasiniam tobulėjimui.
Pradedame bendrą išsitaisymą ir baigiame jį susijungdami į grupę, kuri pamažu apims visas sudužusias sielas. Vėliau prie jos prisijungs ištaisytos kitų kartų sielos, ir mes tapsime viena didele siela.
Visas mūsų ištaisymas susijęs su vienybe. Nuo Ari laikų (XVI a.) ir ypač dėl Baal Šem Tovo darbo, prasidėjo grupių, studijuojančių kabalos mokslą, kūrimas. Todėl šiandien ir mes turime stengtis susivienyti.
Tačiau, tai nėra tiesiog susivienijimas į vietinę ar regioninę grupę. Mūsų laukia didelis darbas, kurio užduotis – kad visos mūsų pasaulinės grupės pasijaustų vieninga visuma. Tuo ir užsiimsime kongrese.
Būtina įveikti kalbos barjerus, kilusius dar iš Senovės Babilono krizės – materialaus ir dvasinio mūsų susiskaldymo šaltinio. Nepaisydami sudužimo, norime virš jo susivienyti tiek materialiai organizuodami kongresą, tiek jį dvasiškai užpildydami.
Sieksime susijungti norais, sielomis. Stengdamiesi atnešti kuo daugiau vienybės į abi šias sritis, pamatysime, kad būtent taip pritrauksime taisančią Šviesą.
Kongresas turi mus paruošti tam, duoti impulsą, postūmį, pavyzdį. Žinoma, mūsų vienybė dar netobula, tai tik pradžia. Tačiau tai itin svarbus žingsnis. Jame turime matyti savo dvasinį gimimą.
Jei drauge stengiamės susivienyti virš visų kliūčių, virš visų jėgų, kurios mus skiria, atitolina vienus nuo kitų, tai ir yra teisingas darbas, mūsų dvasinė savirealizacija.
Esmė ne tai, ko mokomės pamokose. Svarbiausia – raktas – slypi ryšio tarp grupių kokybėje. Nepaisant, o tiksliau, dėl sunkumų, skirtumų, skirtingų kalbų ir laiko juostų, pasieksime tikrą vienybę.
#234270

Iš 2018 m. spalio 4 d. rytinės pamokos, tema „Tikrovės, kaip vienos, vieningos ir vienintelės jėgos suvokimas“

Komentarų nėra

Zigzagas

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманJeigu Kūrėjas tolsta nuo žmogaus, tai jam dingsta bet koks noras dirbti Kūrėjo darbą. Tai vadinama, kad Kūrėjas atsisuka į žmogų nugara. Juk „Kūrėjo veidas“ – tai noras suteikti gėrį kūriniams, o priešinga pusė – visiškai kitokia.
Kūrėjas specialiai rodo žmogui savo priešingą pusę, kad jis siektų susilieti su Kūrėju, ir netrokštų pasilikti žemiausios būsenos. Išeitų, kad išvirkščioje pusėje slepiasi Kūrėjo veidas.
Mums visąlaik reikia išvirkščią Kūrėjo pusę pakreipti į priekinę, ir taip susilieti. Aukštesnysis visada rodo mums savo atvirkščią pusę, jeigu esame pasirengę tai priimti, o mes priešingą pusę pakeliame į priekinės aukštumas ir taip prilimpame prie Kūrėjo.
Taip kylame drauge su aukštesniosios pakopos ACHAP. Aukštesnysis nuleidžia mums savo ACHAP ir mes matome Jo priešingą pusę. O jeigu stveriamės jos ir stengiamės tame išvysti aukštesniojo veidą, tai taip pakeliame save kartu su jo priešinga puse.
Taip kaskart naudojamės jo liftu: aukštesnysis nusileidžia pas mus, o mes kylame pas Jį, Jis nusileidžia, mes kylame – toks zigzaginis kilimas.

Iš 2018 m. rugpjūčio 3 d. pokalbio „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Naktis pavirs diena, o diena – naktimi

Gėris priešingoje šviesoje

Kaip prilygti Kūrėjui?

Komentarų nėra

Mėgautis darbu

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Materialiame pasaulyje darbas – tai priemonė, iš kurios laukiame rezultato, kuriuo paskui mėgaujamės. O dvasiniame pasaulyje mėgaujamės pačiu darbu?
Atsakymas. Taip, mėgaujamės dėl to, kad siekiame Kūrėjo ir visąlaik stengiamės rasti, kaip vis labiau Jį paveikti, nukreipti save į Jį.
Kaip tik todėl dvasiniame pasaulyje nėra laiko. Mūsų pasaulyje laikas – tai atkarpa nuo darbo pradžios iki jo rezultato. Tad galime ištemti ar sustumti laiką, o dvasiniame pasaulyje – jis stovi vietoje.
Klausimas. Ar mūsų pasaulyje yra pavyzdžių, kai mėgaujamės pačiu darbu?
Atsakymas. Aišku. Bet kuris muzikantas, skulptorius, šaltkalvis, dailidė – nesvarbu kas, jei jis meistras – tai mėgaujasi savo darbu. Jam tai užsimiršimas, malonumas. Žinoma, tai ne kabala, o meistriškumas.
Žinau pagal save, kaip dažnai pasinaudodavau gamtos duota galimybe pasinerti į meistrystę, kai mėgaujiesi savo darbu, kai pats darbas yra tikslas – kad jis būtų gražus, kad neštų tam tikrus vaisius, nors tai ir nėra gyvenimo rezultatas.

Iš 2018 m. vasario 25 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Amžinas malonumas

Prieš tave – beribis malonumas

Parengiamojo etapo maistas: beskonis, tačiau kaloringas

Komentarų nėra

Mano mintys Twitter (2017 06 25)

Twitter

Kiekvienas turi gerų ir blogų savybių. Protingieji kituose išskiria ir mato tik gerąsias. Anot kabalos, reikia ištaisyti ir blogąsias.

Grėsmė pasauliui – tik nusikalstamumas: kibernetinis, teroristinis, organizuotas, vietinis, tarptautinis.

Darbas – pirmiausia darbas su savimi. Būtent tai tikrasis darbas, o visa kita palikime robotams!

Kabala moko, kad pasaulis priklauso nuo stebinčiojo savybių. Todėl kabala padeda išeiti iš depresijos, padeda matyti partnerį mylimu.

Komentarų nėra