Klausimas: Kokia turėtų būti ateities visuomenė?
Atsakymas: Ateities visuomenė – tokia, kurioje žmonės vienu metu patirs visas gyvenimo formas. Žmogus nejaus, kad egzistuoja tik vienoje visatos dalyje – nereikšmingiausioje, mažiausioje, vadinamoje „mūsų pasauliu“. Be jos dar yra daugybė pakopų, ir jas visas galime suprasti, suvokti, pajausti gyvendami šiame pasaulyje. Mūsų pasaulis – egoistiška visatos dalis, o kitos jos dalys yra altruistiškos. Ir jas visas galime sujungti savyje. Bet norint pradėti jausti kitus lygius, būtina išeiti iš savo egoizmo. Tada pamatysime, kokia iš tikrųjų yra Visata.
Klausimas: Egzistuoja sąvoka „mąstymas 5D“ (penktojoje dimensijoje). 3D – kai galvoji egoistiškai, pats už save, o 5D – kai jauti šį pasaulį kaip bendrasis protas, vieninga žmonija.
Ko turėtume siekti, kad galvotume kaip vienas organizmas?
Atsakymas: Tam turite pakilti virš savo egoizmo, įgyti davimo, meilės savybę. Turite išeiti iš savęs, nustoti jausti save kaip centrą ir atvirkščiai, jausti kitus kaip centrą, kaip tikslą, kuriam atiduodate viską. Ir jūs patys egzistuojate tik dėl to. Tuomet jausite 5D lygį.
#264869

Iš 2020 m. kovo 29 d. programos „Susitikimai su kabala. Viktorija Bonia“

Daugiau šia tema skaitykite:

Visuomenės įtaka

Idealus ateities visuomenės principas

Ateities žmogus

Klausimas: Viena iš Jeruzalės ypatybių – unikalus psichinis sutrikimas, būdingas tik šiam miestui. Jis taip ir vadinasi – Jeruzalės sindromas. Kasmet jis nustatomas pusšimčiui turistų iš užsienio, nepriklausomai nuo jų išpažįstamos religijos. Nejau Jeruzalė kaip nors paslaptingai veikia žmones?
Atsakymas: Žinoma, tai ypatingas miestas, sukuriantis neišdildomą įspūdį daugeliui iš mūsų. Jame dvelkia senove, jame teka žmonijos istorija.
Kad ir kaip ten būtų, Jeruzalės sindromas – vien psichologinis reiškinys, visiškai suprantamas ir paaiškinamas. Neatsitiktinai panašūs reiškiniai būdingi ir kitoms pasaulyje garsioms vietoms.
Vidinės vibracijos, esančios trijų religijų sostinėje, jos nepakartojama dieviškumo aureolė – visa tai sukurta žmonių, o ne atėjo iš aukščiau. Akmenyse nėra šventumo. Dvasinės savybės neįsivelka į mūsų pasaulį.
Tikrąją dvasią kuria tik patys žmonės, kai kartu siekia davimo ir meilės.
Tikroji Jeruzalė – ta, kuri širdyje. Tai dvasinė viso pasaulio sostinė. Ne šiaip miestas, o ypatinga žmonių tarpusavio santykių pakopa. Pakopa, kur kūrinio, ieškančio ryšio su Kūrėju, baimė ir Jo atsakas susijungia į vieną visumą.
#223057

Iš 2018 m. sausio 18 d. TV laidos „Naujienos su M. Laitmanu“

Klausimas: Kaip kabala veikia žmogų, kad jis pasikeičia? Kaip tai vyksta?
Atsakymas: Kabala yra išmintis, pasakojanti apie altruistinių jėgų, vadinamų dvasinėmis, nusileidimą į mūsų pasaulį. Šios davimo ir meilės savybės yra visiškai priešingos žemiškoms. Jos pamažu artėja prie žmonijos, todėl mes kenčiame.
Galima sakyti, kad kenčiame dėl to, kad Kūrėjas artėja prie mūsų. Jaučiame savo priešinimąsi Jam, todėl jaučiamės blogai. Davimo, meilės, vienijimosi savybės artėja prie mūsų, o mes pagal savo prigimtį to nenorime. Tai ir yra viso mūsų gyvenimo problema.
Ir kadangi nesuprantame to, kas vyksta su mumis žemėje, jaučiame tai ne kaip dvasinį pakilimą, o kaip įvykius, kurie mus atstumia ir žemina.
Jei suvoktume savo kančių kilmę, kad jos kyla dėl dvasinių jėgų artėjimo ir atitinkamai taptume panašesni į šias dvasines jėgas – davimo, meilės, vienijimosi savybes, tada mes jas teisingai suvoktume, kontaktuotume su jomis ir jaustume, kaip jos mums padeda pakilti į visiškai kitų savybių aukštybes – į dvasines pakopas.
#259974

Iš 2020 m. sausio 26 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Eikime geruoju keliu

Kas sukelia kančias?

Akstinas judėti Šviesos link

Klausimas: Ar gali žemiškoje moteryje vystytis ir gavimas, ir davimas? Ar moteris, mokanti gauti, kad duotų, bus harmoninga?
Atsakymas: Jei mūsų pasaulyje vyrai ir moterys skirstomi pagal išorinius biologinius požymius, tai dvasiniame tai visiškai nesvarbu.
Dvasiniame pasaulyje kiekviename iš mūsų (nesvarbu, ar tai žemiškas vyras, ar moteris) formuojasi siela iš noro gauti ir ketinimo duoti. Todėl galite būti dvasine vyriška dalimi, t. y. duodanti, o jūsų vyras, gyvenimo palydovas – moteriška dalimi. Vėliau galite susikeisti vietomis, priklausomai nuo jūsų pastangų ir būsenų. Tai neturi nieko bendra su fiziologine lytimi.
Jei kartu su vyru norite užsiimti dvasiniu darbu, tai jau esate grupė. Grupę sudaro mažiausiai du žmonės, gali būti ir dešimt, bet ne daugiau. Grupėje kiekvienas duoda ir kiekvienas gauna.
Todėl kiekvienas atlieka gaunančio vaidmenį kaip moteris, tai vadinama „moteriška dalimi“, ir duodančio vaidmenį, o tai – „vyriška dalis“. Ir šitai neturi nieko bendro su jų lytimi. Tad viskas yra labai sąlygiška.
Mūsų pasaulyje skirtumai tarp vyro ir moters griežtai apibrėžti vien pagal fiziologines savybes. O dvasiniame pasaulyje per vieną minutę galiu iš vyro virsti moterimi, o iš moters – vyru. Viskas priklauso tik nuo to, kiek manyje pasireiškia egoizmas ir kiek galiu pakilti virš jo.
Linkiu jums visoms būti dvasiniais vyrais, o žemiškame pasaulyje išlikti nuostabiomis moterimis.
Bus tęsinys…
#263292

Iš 2020 m. kovo 8 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis moters vaidmuo I dalis

Dvasinis moters vaidmuo II dalis

Vyriškojo ir moteriškojo prado vienijimosi paslaptis

Jeigu draugai išoriškai vykdo reikalavimus, keliamus mokiniams, dalyvauja pamokose, draugų susitikimuose, tai aš neturiu teisės jų palikti. Kūrėjas atvedė mane pas juos, ir aš privalau dirbti su jais.
Ypatingai dabar, mūsų laikais, būti kabalistinėje grupėje – tai laiminga galimybė, gauta iš aukščiau. Kūrėjas tempia mus pas save.
Jeigu žmogus nors kaip susijęs su šiuo procesu, daugiau ar mažiau, tada jo niekaip nekritikuoju, man svarbiausia būti susijusiam su visais, kurie turi tokį siekį. Patikėkite, esame ypatingoje būsenoje, kuri vadinasi „išėjimas iš Egipto“. Ir tai išėjimas ne vienos Abraomo vadovaujamos grupelės, o atstovų visos žmonijos, visų tautų, visų bendruomenės sluoksnių.
Mes visi norime išeiti iš savo egoizmo, pakilti ir susijungti su Kūrėju. Ir Kūrėjas mums padeda: ne atsitiktinai ateina koronaviruso epidemija – ji palengvina išėjimą iš egoizmo.
Kūrėjas nori mums parodyti, kiek yra neteisingas mūsų ryšys, todėl koranavirusu atitolina mus vieną nuo kito. Ir dabar turime suprasti, kaip vėl susijungti, kokia teisinga forma. Kai tik būsime pasiruošę teisingai susijungti tarpusavyje, virusas dings.
Mes jau negrįšime į ankstesnį pasaulį, o kursime naują ryšį, naują visuomenę, naujus užsiėmimus. Gyvenimas jau nebus toks, koks buvo iki koronaviruso. Todėl reikia paaiškinti visai žmonijai, ko Kūrėjas reikalauja iš mūsų: draugiško santykio vienas su kitu, meilės tam, kad atskleistume tarp mūsų davimo savybę, susijungimą ir nuo meilės kūriniams pereitume prie meilės Kūrėjui.
#262417

Iš 2020 m. kovo 31 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Išėjimas iš Egipto XXI a.

Tautos širdis

Įėjimas į naują gyvenimą atidarytas

Klausimas: Kas kabalos moksle yra „tikėjimas“ ir kas yra „žinojimas“?
Atsakymas: Tikėjimu kabaloje vadinama davimo savybė, galimybė pakilti virš savo egoizmo, kai priešindamasis ego, kuris reikalauja iš manęs: „Gauk, paimk!“, galiu pakilti virš noro gauti, pagriebti, t. y. nedirbti su savo egoistiniais norais pripildyti save įvairių malonumų.
Kitaip tariant, atsisakau savo norų. Norai lieka, bet aš juos anuliuoju, pakylu virš jų. Toks veiksmas vadinamas „tikėjimu aukščiau žinojimo“.
O žinojimu vadinami mano egoistiniai norai, nes juose aš gaunu, jaučiu save , savo didybę, pasitikėjimą, skonius.
Klausimas: Vadinasi, tai mano natūralūs norai, jausmai, emocijos?
Atsakymas: Taip. Ir visi jie vadinami „skoniais“ arba „žinojimu“. Tai mūsų baziniai norai: maistas, seksas, šeima, pinigai, valdžia ir žinojimas. Beje, žinojimas – tai patys didžiausi egoistiniai norai.
O po jų eina tikėjimas, kai pakildamas virš visų šių norų, dirbu su jais ne tam, kad juos pripildyčiau, bet kad pakilčiau virš jų.
Klausimas: Kodėl išminčiai tai pavadino „tikėjimu“?
Atsakymas: Todėl, kad tai davimo savybė, Binos savybė, lyginant su Malchut, gavimo savybe.
Klausimas: Tai savybė, kurios nejaučiu savo natūraliuose noruose ir todėl privalau tikėti?
Atsakymas: Ne. Tai savybė, kurią įgaunu palaipsniui, veikiant Aukštesniajai jėgai, Šviesai. Tai neturi nieko bendro su tikėjimu mūsų pasaulyje, kai prisijungiu prie ko nors ar kažko užmerktomis akimis, priimu tikėdamas viskuo, ką man sako.
Čia aš pats sau nustatau, kuo noriu tikėti, ką noriu vertinti, lyginant su tuo, ką vertina mano egoizmas. Šis tikėjimas pakelia mane virš mano egoizmo. Ir pagal tai, virš kokio egoistinio lygmens galiu pakilti, esu tikėjime.
#262957

Iš 2019 m. balandžio 1 d. TV programos „Kabalos mokslo pagrindai“

Klausimas: Žodis „Kūrėjas“ labai mane painioja. Tai kažkoks senelis ar kažkas kita?
Atsakymas: O kodėl Jis turėtų būti senas? Galbūt Jis jaunas ir gražus?
Tačiau, jei rimtai, tai susitarkime: pasaulėdaroje egzistuoja pati aukščiausia jėga, kuri apima visą gamtą ir viską, kas joje vyksta. Ši aukščiausia jėga vadinasi „Kūrėjas“.
Ji neturi nieko bendra su mūsų pasauliu, mūsų kūnais, mūsų pavidalu. To nėra! Tik jėga! Įsivaizduokite elektrinę ar magnetinę jėgą, lauką. Tas pats ir čia.
Laukas, apimantis absoliučiai viską, vadinamas Kūrėju, nes Jis kuria, veikia. Turime atskleisti šį lauką. Esame jame, bet nejaučiame jo poveikio sau. Todėl privalome kažkaip save pakeisti, kad galėtume tai pajausti.
Ką reikia dėl to padaryti? Sakoma: jei sukursite grupę, kurioje suartėsite su savo draugais, tada šiame davimo veiksme pradėsite jaustis arčiau šio lauko ar atokiau nuo jo. Tai labai panašu į elektrinių krūvių sąveiką magnetiniame lauke. Tai ir yra jo atskleidimo principas.
Išvada: Mums reikalinga grupė, kad jos padedami atskleistume Kūrėjo lauką.
#262296

Iš 2020 m. vasario 16 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip suvokti Kūrėją?

Atskleisti Kūrėjo lauką

Kur rasti Kūrėją?

Klausimas. Kas yra žinojimas ir tikėjimas?
Atsakymas. Tikėjimas – tai davimo savybė, kuri atsiskleidžia žmoguje dėl jo pastangų bei priklausomai nuo jų veikiančios Šviesos. Tai ne mūsų materiali savybė, kai duodu, nes ketinu ką nors iš to išlošti, kitaip negalėčiau duoti.
Bet kai mane pakelia virš egoizmo, tai tiek, kiek pakilau, išties imu gauti davimo savybę duoti neatlyginamai ir nesavanaudiškai. Tai vadinama Binos savybe, tikėjimo savybe.
Žinojimas – kai duodame, ir dėl to, kad duodame, imame suprasti, jausti, kuo esame panašūs į Kūrėją, imame Jį suvokti. Tai ir yra žinojimas – Chochma Šviesa. Taip imame suvokti abi Šviesas: Šviesą Chasadim ir Šviesą Chochma.
#259065

Iš 2019 m. gruodžio 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Žinojimas. Įgūdis ar įpareigojimas

Pažinti daiktų esmę per raides

Davimo mokslas

Visi žmonės pasaulyje dabar turi vieną problemą – sugriuvo visa vakarykštė gyvenimo tvarka. Žmogus nežino, kas bus su darbu, su uždarbiu, su šeima, apskritai su gyvenimu – sugriuvo visos ankstesnės vertybės, visas jo pasaulis.
Jis keldavosi ryte ir ėjo dirbti: į gamyklą, į parduotuvę, į statybų aikštelę. Aplink jį buvo daugybė žmonių, su kuriais jis buvo susijęs. Visą dieną dirbdavo, dėdavo savo įnašą į šį pasaulį, ir staiga visa tai dingsta, telieka viena tuštuma.
Ir ką gi jam daryti, juk nėra dėl ko gyventi, nėra už ko įsitverti. Kur jo bendradarbiai, kolegos, dalykiniai partneriai? Nieko neliko, tarsi kas atrėžė jį nuo to didžiulio pasaulio. Ir kaip gyventi toliau?
Tačiau kabalos mokslas aiškina mums kūrimo tikslą, duoda gyvenimo tikslą. Turime ko siekti, turime kasdienes pamokas, ir todėl visąlaik vis labiau einame pirmyn ir žinome, ką daryti. Problema su uždarbiu kaip nors išsispręs, tačiau svarbiausia gyvenime – tai dvasinis gyvenimas, judėjimas į dvasinį tikslą. O tai liks bet kuriuo atveju, todėl mūsų būsena pati geriausia, pati patikimiausia iš visų pasaulyje.
Koronavirusas nieko iš mūsų neatėmė, tik tas šiukšles, kurios mums nereikalingos. Materialiame gyvenime kaip nors pragyvensime kaip visi. Bet svarbiausia – kad turime dėl ko gyventi! Ir anksčiau turėjome tikslą, tačiau šiandien jis tapo vertingesnis.
Išeitų, kad dabar leidžiamės per išėjimo iš savo egoizmo, iš šio pasaulio etapus. Esame šiame pasaulyje, tačiau formaliai, tik išoriškai. O viduje virusas mums kaip tik padeda pakilti, išeiti iš egoistinės vergystes, priartėti prie kūrėjo ir pasiekti tikslą, atskleisti dvasinį pasaulį.
Ateina kokia nors nauja valdžia, kuri vadinasi „koronavirusu“, ir nušluoja mums kelią, kaip cunamio banga, nuplaunanti visa, ko nereikia. O mes turime eiti tuo keliu, kuris veda iš egoizmo į altruizmą, iš materialaus pasaulio į dvasinį.
Tą patį virusas daro visiems, problema tik ta, kad kiti nežino, ką daryti. Kaip Purimo istorijoje: visas Šošan miestas buvo sutrikęs ir nežinojo, kas teisus: noras mėgautis ar noras duoti. Su kuo sugretinti šiuos reiškinius?
Sugretinu juos su pačiu Kūrėju, todėl vertinkime šį laiką. Ir mūsų judėjimas pirmyn priklauso nuo to, kiek įstengsime vesti už savęs visa pasaulį, plačiai paskleidę žinias apie tai, ką iš tiesų daro koronavirusas ir ką reikia daryti mums. Judėjimas pirmyn priklauso nuo to, kiek mes, kaip galva, esame susiję su parcufo kūnu, t. y. su visa žmonija, ir drauge (galva ir kūnas) einame į tikslą.
* * *
Už ko laikytis žmogui būnant šioje situacijoje, kurioje atsidūrėme šiandien dėl viruso, tarsi pakibome ore? Tačiau aš mėgaujuosi tuo, kad pakibau ore. Atėjo koronavirusas ir atrėžė mane nuo viso ankstesniojo gyvenimo. Nieko neliko. Kas bus rytoj? Nežinau. Netgi nežinau, kas bus šiandien po akimirkos. Svarbiausia, ar su tuo sutinku ar ne?
Sutinku su tokia būsena, kai esu atrėžtas nuo savo noro mėgautis. Ir iš viršaus mane atrėžė nuo egoizmo ne per prievartą, man nežinant, o su mano noru, ir aš čia veikiu išvien su Kūrėju kaip Jo partneris.
Po to, kai mano noras mėgautis atrėžtas nuo manęs ir negali naudoti nė vienos mano minties ar veiksmo, galiu paprašyti duoti man davimo jėgą. Grąžinanti į šaltinį Šviesa atjungė nuo manęs egoistinio ketinimo sistemą, paliko mane be nieko. Vadinasi, išėjau iš „Egipto“. Ir dabar galiu paprašyti, kad suteiktų man norą duoti.
* * *
Išėjimas iš „Egipto“ – tai įėjimas į dešimtuką, kai jaučiu draugus ir nejaučiu savęs. Iš pradžių atskleidžiame, kiek esame atsieti nuo draugų. Norime būti drauge ir neįstengiame susijungti, tarsi tarp mūsų stovėtų siena, neleidžianti pajausti draugo. Ir bėgame iš šio „Egipto“, pereiname Raudonąją jūrą, vis labiau daužydami pertvaras tarp mūsų.
O paskui kuriame tarpusavio laidavimą aplink Sinai kalną (neapykantos kalną). Jaučiame tą didžiulį mūsų bendro egoizmo luitą, visus kartu, ir tai kyla virš mūsų lyg kalnas. Kūrėjas yra kalno viršūnėje, o mes apačioje, kalno papėdėje; ir gauname sąlygą: jeigu nesusivienysime, kad pasiektume Kūrėją, tai šitai taps mūsų laidojimo vieta.
Ir tuomet sutinkame susijungti tarpusavyje, tarpusavyje laiduodami vieni už kitus. Kitaip tariant, draugas tampa man svarbesnis už mane patį, esu pasirengęs daryti viską, ko reikia kitiems. Štai taip mums dabar reikia veikti platinant kabalos žinias visai žmonijai. Ir per šį darbą, pakilsime į kalno viršūnę, kaip Mozė, kad gautume Torą, Šviesą, kuri veiks visą žmoniją.
#262122

Iš 2020 m. kovo 23 d. rytinės pamokos

Klausimas. Palyginime apie karalių ir jo sūnų karalius padovanojo sūnui skydą ir kardą. Tačiau sūnus dovanas ne itin brangino, ir kažkas jas pavogė. Tuomet jis nusprendė pats pasigaminti skydą ir kardą, bet su jais nepavyko įveikti priešų.
Kas kabalos požiūriu yra kardas ir skydas?
Atsakymas. Esame valdomi egoistinio noro gauti, mėgautis, prisipildyti. Tai nėra nei gerai, nei blogai, juk tokia mūsų esmė, prigimtis. Bet kyla klausimas: kaipgi turime elgtis?
Būdami apriboti tokios prigimties, visą laiką jaučiame nepasitenkinimą savimi, savo gyvenimu – tokiu trumpu ir kupinu pralaimėjimų. Mes nuolat keliame aukštus reikalavimus, bet jie lieka neįgyvendinti.
Ką gi daryti? Gal sumažinti poreikius iki gyvūnų, kurie tenkinasi tuo, ką turi, būsenos? Jie net namų nestato, nebent išsirausia kokį urvą. Jiems nereikia drabužių, nebent pasikeisti odą ar kailį.
Jei jie ir sukuria šeimas, tai tik poravimosi ar jauniklių auginimo laikotarpiu, o vėliau išsiskiria. Taigi gyvūnai jaučiasi kur kas patogiau. Jų reikalavimai gamtai, sau, gyvenamajai aplinkai daug mažesni nei mūsų.
O žmogus, deja arba laimei, turi tokį egoizmą, tokius didelius reikalavimus aplinkai ir sau, kad jam nuolat kyla problemos. Jo asmeniniai ir socialiniai poreikiai labai dideli. Viena vertus, tai pakelia jį virš gyvūnijos, o kita vertus – nubloškia žemiau jos.
Kaip mums pasiekti tokią būseną, kad skirtingai nei gyvūnai galėtume visiškai realizuoti savo savybes? Turiu norų ir protą, t. y. širdį ir mintis. Taip pat turiu įgimtų įgūdžių, savybių, polinkių. Kaip galėčiau optimaliai realizuoti visus prigimtinius gabumus? Tai didelė problema. Be to, juk nežinau, ką reiškia optimaliai.
Štai čia mums ir siūlomas „skydas“ bei „kardas“. Jei noriu pasiekti aukščiausią savo vystymosi lygį, koks jis turėtų būti? Jis jokiu būdu negali būti apribotas mano gyvūninės prigimties. Turiu pasiekti tokią būseną, kad kūnas nebūtų kliūtis – tai pirmoji sąlyga.
Antroji sąlyga – pakilti virš savo kūno ir būti aukščiau jo, aukščiau jo poreikių. Kitaip sakant, man neturi trukdyti maisto, sekso, šeimos, šlovės, žinių, įvairių aukštų, bet egoistinių malonumų poreikiai.
Dėl to man reikia skydo ir kardo. Skydas – gintis nuo visko, kas man trukdo veržtis pirmyn. O kardas – tam, kad įveiktų kliūtis, kaip džiunglėse praskintų kelią į siekiamą tikslą.
O jei gaunu skydą su kardu ir jais naudojuosi taip, kaip prisakė mano tėvas (aukštesnioji dvasinė pakopa), tada galiu teisingai dirbti, priklausomai nuo mano pagarbos skydui ir kardui bei Kūrėjui, iš Kurio juos gavau.
Skydas ir kardas – tai dvi linijos, dešinioji ir kairioji, davimo ir gavimo savybės, su kuriomis skinuosi kelią ir einu pirmyn. Jei mano požiūris į juos nepagarbus, jie dingsta: tarsi kažkas iš manęs juos būtų pavogęs. Iš tiesų tai mano egoizmas juos pasiima ir su jais ima veikti prieš mane.
Iš esmės mūsų darbas toks ir yra. Su skydu – davimo savybe (Chasadim šviesa) ginuosi. O su kardu (Chochma šviesa) einu pirmyn ir nugaliu savo priešus. Tai dešinioji ir kairioji linijos, kurioms padedant ir teisingai sąveikaujant, einu viduriniąja linija ir pasiekiu tikslą.
Klausimas. Ką reiškia: skydas ir kardas sujungti?
Atsakymas. Būtina teisingai sujungti skydą ir kardą, davimo ir gavimo savybes. Davimo savybės manyje nėra, tai Kūrėjo savybė. Bet jei su gavimo savybe elgiuosi teisingai, ją perkeičiu, tai paverčiu ją davimo savybe. Todėl skydas ir kardas susieti tarpusavyje, neįmanoma dirbti tik su vienu iš jų.
#247472

Iš 2019 m. balandžio 14 d. pamokos