Pateikti įrašai su depresija žyme.


Kūrėjo žaidimų tikslas

gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Tarkime, žmogus ateina su kokia nors problema į ligoninę. O ten eilė, kurioje tenka labai ilgai laukti, kol jį priims. Arba jis eina į banką, kad pasiimtų pinigų, o ten uždarė jo sąskaitą. Ar visa tai Kūrėjo žaidimai? Ką per šį žaidimą turiu suprasti?
Atsakymas: Žmogų veja prie to, kad jis imtų klausti apie gyvenimo tikslą, apie tai, koks dabartinės jo būsenos tikslas: dėl ko ir iš kur tai ateina?
Klausdamas apie tai, jis palaipsniui pasiekia būseną, kai staiga atsiduria tarp tinkamų žmonių, knygų arba kažkokių įvykių, kurie atveda jį prie klausimo apie gyvenimo tikslą. Pusdienį sėdėdamas poliklinikos eilėje jis ima svarstyti: „Kam, po galų, šis gyvenimas?“ Arba, tarkim, kai kas nors nutinka su jo verslu ar kyla kitos problemos.
Kitaip tariant, visos šios problemos, o jų mes turime kaskart vis daugiau, užklumpa žmones kiekviename žingsnyje. Bet jos skirtos tik tam, kad mūsų karta pradėtų savęs klausti: „Kam mes egzistuojame? Kokia gyvenimo prasmė?“.
Ir žmonės klausia apie tai. Jie serga depresija, vartoja narkotikus, kad kaip nors pabėgtų nuo šio gyvenimo. Bet iš esmės tai palaipsniui juos atveda prie Aukštesniosios jėgos suvokimo metodikos. Jėgos, kuri juos sukūrė, juos valdo ir žaidžia su jais. Jie nori žinoti, kodėl tai su mumis vyksta, kur tas Kūrėjas, jeigu Jis yra, kuris visa tai daro? Su kokiu tikslu, kam, kodėl?
Nėra tokio žmogaus, kuris ateitų studijuoti kabalos, iki tol nepatyręs depresijos būsenos arba nusivylimo gyvenimu. Pas mus ateina žmonės būtent su trūkumo jausmu: „Neturiu gyvenime paties svarbiausio“. Būtent tada, kai žmogus jaučia tai, galbūt net tiksliai nesuvokdamas savo klausimo ir neturėdamas į jį atsakymo, jis jau pradeda artėti prie kabalos.
Klausimas: Tada jis randa teisingą aplinką ir teisingas knygas? O kodėl būtent kabaloje?
Atsakymas: Jis gali praeiti per daugybę kitų gyvenimo ratų, bet vis tiek galiausiai likimas atves į kabalą.
Bet kol kas tai tik vienetai. Mes esame pirmoji linija, kuri pradeda artėti prie Kūrėjo. Bet patraukiame paskui save dar daugelį. Toji dauguma priartėja ir atitolsta, priartėja ir atitolsta. Tai natūralus kelias, start-stop judėjimas.
#260963

Iš 2019 m. kovo 25 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjo žaidimas su žmogumi

Kodėl aš kenčiu?

Nuo kančių prasmės – prie gyvenimo prasmės

Komentarų nėra

Po tamsos išaušta

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kokias būsenas, žemiškus malonumus ir kančias patyrėte, kol atskleidėte Kūrėją?
Atsakymas. Daug ką praėjau. Ir jūs praeisite. Visa tai kartojasi su kiekvienu.
Klausimas. Ar jautėte tuštumą ar depresiją?
Atsakymas. Kaip jų galima nejausti, jeigu tai būtinos būsenos netgi prieš gaunant bet kokias žinias? Turite pajausti, kad jums trūksta tų žinių, kad kažko nesuprantate, kad esate susipainiojęs.
Taip ir su dvasiniu suvokimu. Prieš atskleidžiant ką nors dvasiško, jums kyla pojūtis, kad nieko nesuprantate, esate bejėgis. Atrodo, kad niekada nepasieksite, ko norite, ir visi jų užsiėmimai beverčiai, betiksliai, kvaili. Imate keikti ir save, ir mane, ir mus visus.
O paskui ši būsena keičiasi. Išaušta nauja diena, nauja šviesa, ir viskas atrodo naujai, tik jau aukštesnėje pakopoje.
Ir taip kaskart keičiasi tamsa ir šviesa, naktis ir diena, kol nesukaupiate pakankamai įspūdžių, kurie virsta jūsų nuolatiniu pojūčiu – žinojimu.
#244641

Iš 2018 m. gruodžio 23 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikėjimas dvasiniame ir materialiame

Tikėjimas virš žinojimo=siela

Gyvenimo Šviesa

Komentarų nėra

Besišypsanti depresija

Egoizmo vystymasis, gyvenimo prasmė, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Mokslininkai nustatė naują depresijos rūšį, kuri vadinasi „besišypsanti depresija“. Ja sergantys žmonės atrodo laimingi, o iš tikrųjų kenčia nuo depresijos. Ir ši rūšis plinta. Šie žmonės turi profesiją, vaikų, šeimą, pomėgių ir pastoviai išgyvena depresiją. Jie šypsosi, rodo, kad yra laimingi, o viduje – visiška sumaištis.
Atsakymas. Tai, man atrodo, būdinga didžiulėms žmonijos masėms.
Mes gyvename pasaulyje, kuriame mūsų egoizmas nuolat vystosi. Ir tai, kas mus tenkino ir patenkino prieš tūkstantį metų, prieš penkis šimtus metų nublanko, o šiandien – iš viso nebepatenkina.
Jeigu XX a. pradžioje, kai žmogus turėjo ką valgyti, kuo apsirengti ir kur miegoti, jis buvo laimingas (didžioji masė), tai šiandien tai visiškai negarantuoja komforto būsenos. Nes egoizmas auga ir reikalauja iš žmogaus gerokai didesnių užsipildymų ir netgi tokių, apie kuriuos pats žmogus nežino.
Štai bloga man, kažko nyku! Atrodo, pavalgiau, pamiegojau. Turiu kur miegoti. Turiu ką pavalgyti. Ir darbas yra. Visko yra. Tai ko man trūksta? Pats nežinau.
Klausimas. O ko žmogui trūksta?
Atsakymas. Pilnatvės, laimės jausmo. To nepakanka. Turiu viską, bet jaučiuosi tuščias.
„Ko tu neturi? Pasakyk – ko. Aš užsirašysiu ir įsipareigoju visa tai suteikti tau“.
„Šito nesuteiksi. Aš iš vidaus turiu kažkuo užsipildyti. Viduje turiu tuštumą, kurios niekaip negaliu pripildyti – nei gėrimu, nei maistu, niekuo.
Klausimas. Kaip žmogui tai rasti?
Atsakymas. Niekaip. Nes jame atsiranda trūkumas, vidinės tuštumos jausmas, kurio neįmanoma užpildyti niekuo mūsų pasaulyje. Gali paimti jį kaip vaiką į karuseles, į pasivaikščiojimus, į keliones, rodyti filmus, nesvarbu, jis liks toks pat. Jis žiūrės, tai šiek tiek atitrauks jį, bet vis tiek jaus, kad tai tik trumpas pabėgimas nuo tuštumos. Tai yra žmogus truputį pakyla virš jos, bet neišeina.
Klausimas. Žinomas austrų psichologas ir neurologas Viktoras Franklis rašė, kad kertinis geros psichinės sveikatos akmuo yra gyvenimo tikslas. Ar gyvenimo prasmės suradimas yra būtinas?
Atsakymas. Mūsų laikais – taip. Seniau gyvenimo prasmė buvo išgyventi.
Kažkada gyvenau Lietuvoje. Žmonės, kurie gyveno ten dar iki sovietų valdžios, pasakojo, kaip viskas buvo sutvarkyta. Ryte eini kažkur dirbti. Darbas dažniausiai – nepastovus, juk tai – maža šalis. Tau pasisekė – tu dirbi, gauni už tai pinigų, ateini namo, turi ką valgyti – sau, šeimai ir t. t. Ir taip buvo daugeliui eilinių neturtingų žmonių. Taip žmonės gyveno. Tai yra, jeigu žmogus šiandien uždirbo, ir jis turi kuo pamaitinti savo šeimą, jis – laimingas.
Praėjo 50 metų. Ar toks gyvenimas gali būti laikomas sėkmingu šiuolaikiniam žmogui – kad jis ryte nežinotų, kur uždirbti, o vakare – kuo maitinti šeimą? Ne. Jam reikia daug daugiau. Jo egoizmas tapo kur kas platesnis, gilesnis. Jam reikia žinoti, kiek jis uždirba, kada jis gauna, ką jis už tai pirks, kur važiuos pailsėti ir pramogauti, kur mokysis jo vaikai, kokią jis turės pensiją, ir, apskritai, viską-viską-viską!
Klausimas. Tai jis pats turi tuo pasirūpinti?
Atsakymas. Jo poreikiai taip išaugo (ir žmogus nieko negali padaryti, tai jo vidinis egoizmas taip išsivystė, tai ne išlepimas), kad jis negali šiandieną būti laimingas nuo to, kad gaus kažkokį minimalų užpildymą. Jis net pats nežino, ko trūksta. Ši depresija paliečia ir visiškai apsirūpinusius, visas visuomenės klases.
Klausimas. Kur gi yra išėjimas iš šio labirinto?
Atsakymas. Nežinau. Bet atsimenu, kad aš buvau toks savo kartoje, ir man buvo sunku. Visą savo vaikystę ir jaunystę buvau tokios pusiau depresinės būsenos, kol suradau savo rimtą užsiėmimą – kabalą.
Aš nežinojau, kuo užsipildyti, dėl ko egzistuoju. Viskas buvo tarsi netikra, kodėl privalau tempti šią gyvenimo naštą. Už ką? Baisiausia, kai atsikeli ryte, nematydamas prasmės: „O dėl ko keltis? Kam aš prabudau?“
Ir šias būsenas nuolat išgyvena tie žmonės, kurie dvasiškai kyla arba turi dvasiškai kilti, net ir kabalistai, nes jiems kyla naujų klausimų, kuriuos jie paskui realizuoja ir kyla dvasiniais aukštesniojo pasaulio pažinimo laipteliais.
Bet kai tavyje atsiveria šios tuštumos, reikalaujančios užpildymo, o kokio užpildymo – tu dar nežinai, tai jauti būseną, kuri nusakoma kaip depresija, nors tai – ne depresija. Kabalistams tai – ne depresija, jie mėgsta šias būsenas, nes iš anksto žino, kad jas pripildys, kad šiose tuštumose patirs aukštesniojo pasaulio jausmą.
Esame naujojoje kartoje, kai žmonėms atsiranda šios tuštumos, šie poreikiai, šie didžiuliai norai, bet mūsų pasaulyje negalime rasti jiems jokio užpildymo. Jie turi gauti užpildymą iš kito, aukštesnio, lygmens.
Klausimas. Mes nekalbame apie klinikinę depresiją, apie psichinę ligą. Koks laimės receptas, arba kaip išeiti iš šios besišypsančios depresijos ar tiesiog prislėgtumo?
Atsakymas. Pleištą pleištu. Niekaip kitaip. Mes būtinai turime rasti užpildymą šiai vidinei tuštumai. Ir užpildymas – gyvenimo prasmėje.
O žmonės, iš esmės, to ir klausia. Bet net jeigu ir neklausia, šis klausimas juose egzistuoja. Šis klausimas juos graužia, ir jie bijo jį įvardyti. Žmogus pats bijo sau prisipažinti, kad nežino, kam jis gyvena, ir būtent tai neduoda jam energijos gyventi.
Klausimas. O kodėl bijo?
Atsakymas. Nes nėra atsakymo. O susidurti su šia tuštuma…
Komentaras. Baisu.
Atsakymas. Tai ne šiaip baisu, tai praktiškai sunaikina mane kaip protingą būtybę, kuri žino, dėl ko gyvena. Jeigu aš sau pripažįstu, kad nežinau, kam egzistuoju, tai aš, iš principo, esu niekas. Ir nuo to man dar blogiau. Nuo to aš tiesiog atsigulsiu ir nesikelsiu.
Klausimas. Tai kokia gi žmogaus gyvenimo prasmė?
Atsakymas. Gyvenimo prasmė yra atskleisti mūsų dvasinę šaknį, kurioje mes amžinai egzistuojame, o pasineriame į mūsų žemiškąjį pasaulį laikinai, kad jo padedami pakiltume dar aukščiau. Taigi, reikia pamatyti visą šią sistemą ir dalyvauti joje.
Tada žmogus pradeda su savimi dvasiškai dirbti. Jis atskleidžia aukštesnįjį pasaulį, valdymo sistemą, visatos sistemą, ir mato, ką jis turi daryti, kad kiekvieną minutę jaustų įgyvendinantis didžiulį planą!
Klausimas. Ką žmogus įgyja, atskleisdamas šį pasaulį?
Atsakymas. Jis atskleidžia, mato visais savo jausmais, visomis savo ląstelėmis, sugeria į save visą visatą, jaučia save betarpiškai jos dalimi, sąveikauja su ja. Jis veikia pasaulį, pasaulis veikia jį.
Ir čia prasideda jo didysis žaidimas, kaip vaikui su žaislais. Ji užvaldo jį. Žinoma, tai nelengva ir ne iš karto, bet iš principo, jeigu jis jau pradeda suprasti, kad tai jam skirta, – tai jau didelis postūmis. Svarbiausia – tiesiog pajausti save stovintį prieš duris, priartėti prie pat jų, ir tada jos atsivers.
#247988

Iš 2018 m. sausio 28 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką siūlo kabala?

Jaunimo depresija

Virš prasivėrusios tuštumos

Komentarų nėra

Visų nesklandumų pasaulyje šaltinis

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jeigu Kūrėjas – visų nesklandumų pasaulyje šaltinis, tai kai prilygsiu Jam, tapsiu tų nesklandumų priežastimi?
Atsakymas. Aišku. Jausi, kad visi nesklandumai pasaulyje kyla dėl to, kad neperleidi visos Kūrėjo Šviesos pasauliui.
Klausimas. Ir kaip kabalistas su tuo gyvena? Jis nuolat jaučia depresiją, kad neperduoda Šviesos kitiems?
Atsakymas. Kabalistas neturi depresijos. Tiesiog tada jis jaučia, ką gali atlikti.
#237513

Iš 2018 m. liepos 15 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Daryti daugiau gerų darbų

Darbas Kūrėjo pasaulyje

Šviesa – tai labai paprasta!

Komentarų nėra

Ką siūlo kabala?

Kabala

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kodėl žmonėms, sergantiems depresija, lengviau nusišauti, nei pakeisti savo pasaulėžiūrą, atvedusią juos į depresiją?
Atsakymas. Nusišauti – ne problema. Žinome, kad žmogus gali pabaigti šį gyvenimą, nes taip jis atsikrato savo kančių. Todėl reikia galvoti, kaip vis dėlto pakilti virš šių kančių.
Kabala siūlo jums dar šiame gyvenime, egzistuojant baltyminiame kūne, pajausti kitą gyvenimo lygmenį, vadinamą siela, t. y. davimo savybe. Kiekvienas, kas tai girdi, turi galimybę, ir nesvarbu, koks jo amžius. Padėkime kits kitam greitai ją realizuoti. Tai mūsų jėgoms.

#233857

Iš 2018 m. balandžio 29 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ne teisti, o suprasti

Pakeisti gyvenimo kelią

Ar galima išvengti kančių?

Komentarų nėra

Depresija 2018 metais

Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. 2018 metais depresija tarp masių augs ir kaip antidepresantai veiks normalų gyvenimą?
Atsakymas. Viena vertus, depresija stiprės. Kita vertus, ją labiau įsisąmonins. Žmogus pajaus, iš kur ji kyla ir ką turėtų su ją daryti. Tai svarbiausia. Kitaip tariant, blogis bus suvokiamas ir tuo pat metu įsisąmoninamas.

Iš 2017 m. gruodžio 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl anksčiau nebuvo depresijos?

Jaunimo depresija

Virš prasivėrusios tuštumos

Komentarų nėra

Kuomet išnyks psichologinės ligos?

Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar gali būti, kad žmonės pasieks tokios būsenos, kuomet psichologinės ligos liausis gyvavę mūsų pasaulyje? Kaip tai nutiks?
Atsakymas. Psichologinės ligos gali išnykti itin greitai, jei tik tarpusavyje suartėsime. Ligos pasireiškia tik todėl, kad esame atsiskyrę vieni nuo kitų.
Vėl ėmus jungtis ar bent jau siekus mūsų bendros, vieningos būsenos, Šviesa ims valyti mus iš vidaus – visus kartu, ir mes darsyk imsime pildyti vieni kitus, kol sudarysime bendrą, organišką sistemą ir vėlei tapsime vienu, darniu organizmu.
Tuomet išnyks visos problemos. Juk visos ligos mumyse kyla dėl to, kad esame atsiskyrę, primename suskaldytą kūną.

Iš 2017 m. rugpjūčio 20 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl anksčiau nebuvo depresijos?

Vaistai nuo depresijos – ryšys su kitais žmonėmis

Depresija – gyvenimo prasmės nebuvimo liga

Komentarų nėra

Kodėl anksčiau nebuvo depresijos?

Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kodėl anksčiau nebuvo depresijų?
Atsakymas. Mat žmonės užsiėmė dvasiniu darbu, ir bet kokias savo dvasios būsenas siejo su dvasine raida.
Mūsų laikais žmonės turi užsiimti dvasiniu darbu, bet to nedaro, tad savaime suprantama, kad 70% žmonijos išgyvena depresiją. Galime išgalvoti bet kokių priežasčių, tačiau depresija kyla dėl to ir ne dėl kažko daugiau.
Klausimas. Ar padeda antidepresantai?
Atsakymas. Ne, antidepresantai – tai cheminė kompensacija, kuri nesprendžia problemos.
Klausimas. Kodėl padeda tokie dalykai kaip placebas, kurie gydo įvairiausias ligas. Ar dėl įtikinėjimo?
Atsakymas. Žinoma. Žmogus gyvena ir egzistuoja dvasia, o ne dėl visokių cheminių medžiagų, todėl placebas gali veikti. Bet kokia įtaiga, bet koks pakilimas, bet koks nuotaikos pakėlimas veikia žmogų. Suteikite jam tikrumą ir jis atsikratys daugumos savo ligų.

Iš 2017 m. rugpjūčio 20 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Depresijos priežastis

Jaunimo depresija

Vaistas nuo depresijos – ryšys su kitais žmonėmis

Komentarų nėra

Depresijos priežastis

Kūnas ir siela, Sveikata

Klausimas. Depresija – tai negebėjimas mėgautis ir jausti gyvybinės jėgos ten, kas vakar buvo mano gyvenimo prasmė?
Atsakymas. Pagal žemišką apibrėžimą, tai tikslu. Tačiau kabaloje depresija – kai Šviesa neveikia noro ir dėl to noras vysta. Jis nejaučia masinančio pirmyn ketinimo.

Iš 2017 m. balandžio 23 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Virš prasivėrusios tuštumos

Pagrindinė kliūtis kelyje į laimę

Kodėl reikalingos kančios?

Komentarų nėra

Savižudybių augimas JAV

Krizė, globalizacija

Komentaras. Per paskutinius penkiolika metų savižudybių skaičius JAV išaugo 24 %. Beje, jauni žmonės žudosi dažniau negu pagyvenę.
Atsakymas. Savižudybių priežastį ne tiek lemia materialinė visuomenės padėtis, kiek nusivylimas gyvenimu, jo beprasmybė.
Tuštuma persmelkia visus visuomenės sluoksnius nepriklausomai nuo turto, nuosavybės ir išsilavinimo lygio. Žmogų apima depresija, jis nenori gyventi, niekur nemato prasmės.
Iš principo žmogus apsisprendžia baigti gyvenimą, kuomet nemato sau ateities – nėra jokios perspektyvos, priešakyje vietoj šviesos vien tamsa. Tačiau tamsa taps vis gūdesnė, kad pažadintų žmogų ieškoti šviesos ir ja pakeisti tamsą.
Komentaras. Jeigu tamsa vis labiau užvaldys, tai savižudybių bus dar daugiau.
Atsakymas. Tiktai iš dalies. Didelė žmonių dalis pradės klausytis kabalistų, kaip vietoj tamsos atskleisti šviesą, kurios nematome. Ji ir dabar pripildo visą pasaulį, tačiau mes nematome.
Esmė ta, kad kai mūsų link nusileidžia šviesos spindulys, tai ir mes jį pasitikdami jį spinduliuojame savo spindulį. Tai psichologiškai įrodyta. Kodėl žmogus jaučia, kad kažkas į jį žiūri iš nugaros, jaučia kieno nors žvilgsnį? Mat mes skleidžiame spindulius. Norint mūsų pasaulyje atverti tuos sluoksnius, tas didžiules nišas it pasaulius, kurie egzistuoja aplink mus, turime išspinduliuoti ypatingus spindulius, kurie jas pasiektų.
Šios erdvės užpildytos gyvenimu ir būtent jų žmonės ima norėti, o jokio atsako nėra. Kad gautų atsakymą į šį iššūkį, žmogus turi išmokti, kaip tinkamai savyje akumuliuoti, generuoti ir išnaudoti šviesos spindulį, kurį jis turi galimybę išspinduliuoti.
Kol kas žmonės savo gyvenime jaučia tik tamsą, yra labai nelaimingi. Užjaučiu juos. Kiekvienas kabalistas patiria šias būsenas. Bet jį nuo savižudybės skiria tai, kad jam nusišypsojo laimė surasti kabalos metodiką. Su jos pagalba jis atgyja, ima gyventi. Be to, jis iš tiesų turi galvoti apie kitus. Mes iš visų jėgų bandome tai daryti.
Pasistenkite rasti mūsų medžiagą ir ja pasinaudoti, kad atskleistumėte daug platesnį pasaulį, nei kad dabar regime savo akimis. Sėkmės jums!

Iš 2016 m. balandžio 25 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ne teisti, o suprasti

Pakeisti gyvenimo kelią

Klausimas, vedantis amžinojo gyvenimo link

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai