Pateikti įrašai su depresija žyme.


Depresijos priežastis

Kūnas ir siela, Sveikata

Klausimas. Depresija – tai negebėjimas mėgautis ir jausti gyvybinės jėgos ten, kas vakar buvo mano gyvenimo prasmė?
Atsakymas. Pagal žemišką apibrėžimą, tai tikslu. Tačiau kabaloje depresija – kai Šviesa neveikia noro ir dėl to noras vysta. Jis nejaučia masinančio pirmyn ketinimo.

Iš 2017 m. balandžio 23 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Virš prasivėrusios tuštumos

Pagrindinė kliūtis kelyje į laimę

Kodėl reikalingos kančios?

Komentarų nėra

Savižudybių augimas JAV

Krizė, globalizacija

Komentaras. Per paskutinius penkiolika metų savižudybių skaičius JAV išaugo 24 %. Beje, jauni žmonės žudosi dažniau negu pagyvenę.
Atsakymas. Savižudybių priežastį ne tiek lemia materialinė visuomenės padėtis, kiek nusivylimas gyvenimu, jo beprasmybė.
Tuštuma persmelkia visus visuomenės sluoksnius nepriklausomai nuo turto, nuosavybės ir išsilavinimo lygio. Žmogų apima depresija, jis nenori gyventi, niekur nemato prasmės.
Iš principo žmogus apsisprendžia baigti gyvenimą, kuomet nemato sau ateities – nėra jokios perspektyvos, priešakyje vietoj šviesos vien tamsa. Tačiau tamsa taps vis gūdesnė, kad pažadintų žmogų ieškoti šviesos ir ja pakeisti tamsą.
Komentaras. Jeigu tamsa vis labiau užvaldys, tai savižudybių bus dar daugiau.
Atsakymas. Tiktai iš dalies. Didelė žmonių dalis pradės klausytis kabalistų, kaip vietoj tamsos atskleisti šviesą, kurios nematome. Ji ir dabar pripildo visą pasaulį, tačiau mes nematome.
Esmė ta, kad kai mūsų link nusileidžia šviesos spindulys, tai ir mes jį pasitikdami jį spinduliuojame savo spindulį. Tai psichologiškai įrodyta. Kodėl žmogus jaučia, kad kažkas į jį žiūri iš nugaros, jaučia kieno nors žvilgsnį? Mat mes skleidžiame spindulius. Norint mūsų pasaulyje atverti tuos sluoksnius, tas didžiules nišas it pasaulius, kurie egzistuoja aplink mus, turime išspinduliuoti ypatingus spindulius, kurie jas pasiektų.
Šios erdvės užpildytos gyvenimu ir būtent jų žmonės ima norėti, o jokio atsako nėra. Kad gautų atsakymą į šį iššūkį, žmogus turi išmokti, kaip tinkamai savyje akumuliuoti, generuoti ir išnaudoti šviesos spindulį, kurį jis turi galimybę išspinduliuoti.
Kol kas žmonės savo gyvenime jaučia tik tamsą, yra labai nelaimingi. Užjaučiu juos. Kiekvienas kabalistas patiria šias būsenas. Bet jį nuo savižudybės skiria tai, kad jam nusišypsojo laimė surasti kabalos metodiką. Su jos pagalba jis atgyja, ima gyventi. Be to, jis iš tiesų turi galvoti apie kitus. Mes iš visų jėgų bandome tai daryti.
Pasistenkite rasti mūsų medžiagą ir ja pasinaudoti, kad atskleistumėte daug platesnį pasaulį, nei kad dabar regime savo akimis. Sėkmės jums!

Iš 2016 m. balandžio 25 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ne teisti, o suprasti

Pakeisti gyvenimo kelią

Klausimas, vedantis amžinojo gyvenimo link

Komentarų nėra

Užkrečiamas stresas

Kabala ir kiti mokslai, Sveikata

Komentaras. Pagal paskutiniuosius tarptautinės mokslininkų grupės tyrimus stresas yra užkrečiamas.
Tyrinėjant dėstytojų ir mokinių elgesį pasirodė, kad dėstytojų stresas persiduoda mokiniams ir atvirkščiai.
O tyrinėjant motinos ir vaiko santykius nustatyta, kad motinos stresas, kuris gali pasireikšti balsto tono ar kvapo pasikeitimu, persiduoda kūdikiui. Streso užkrečiamumas tokiame ankstyvame amžiuje pavojingas tuo, kad jis keičia kūdikių smegenų chemiją ir neigiamai veikia jo vystymąsi.
Atsakymas. Žiūrėkite, ką kapsto mokslininkai! Visi žmonės sujungti vienas su kitu ir tarp visų yra siūleliai, kurie susieja mus mintimis, norais, paskatomis? Galbūt kabala iš tikrųjų teisi, teigdama, kad esame pasauliniame tinkle, kuris sujungia mus absoliučiai viskame? Pasirodo, iš tikrųjų taip!
Mokslininkai atskleidė, kad mokinio bloga nuotaika veikia mokytoją ir priešingai. Kokia gi čia naujiena?! Ar suprantate, ką kapsto mokslininkai, lyginant su tuo, ką tyrinėja kabala, ko ji moko, apie ką pasakoja, aiškindama ir aiškiai parodydama tinklo dėsnius, kuriame mes kartu susaistyti.
Jei mes kažkurioje vietoje pakeisime žmonių tarpusavio santykius, tai paveiksime žmones, kurie yra kitoje planetos pusėje!
Žinoma, egzistuoja visiškas ryšys visų su visais! Reikia tiesiog žinoti šią sistemą!
Jei aš naudojuosi kompiuteriu, neįsivaizduodamas, kaip su juo dirbti, ką aš galiu padaryti? O jei aš susipažinęs su jo programa, žinau, kaip ją valdyti, koks mano pirštų poveikis klavišams ir per klavišus programai, kokius rezultatus šiuo atveju gali parodyti kompiuteris ir kaip jie paveiks visą pasaulį, jei sakykime, mano kompiuteris prijungtas prie pasaulinio kompiuterių tinklo, – tada – kitas dalykas.
Lygiai taip pat aš galiu žaisti savo vidinėje klaviatūroje: susitraukimas, ekranas, atspindėtoji šviesa, – ir tuo daryti poveikį tinklui, kuris egzistuoja tarp mūsų ir vadinamas „viena vienintelė bendra siela“.
Jei aš galiu jai daryti poveikį sąmoningai savo mintimis, jausmais, siekiais ir noriu atvesti į būsimą geresnę būseną, į kurią ji vis tiek ateis, tik aš noriu ją pastūmėti, kitaip negalėsiu jos paveikti, – tai žinoma, aš jai darau poveikį! Aš pradedu matyti, suprasti, kokiu būdu ji praeina visas savo vystymosi metamorfozes.
Kas čia keisto, kad viskas daro poveikį viskam?! Kažkokie berniukai priveda nelaimingą mokytoją iki isterijos savo vaikiškomis technologijomis. Negi apie tai mes kalbame?!
Viskas tarpusavyje susiję! Viskas – vienoje sistemoje! Niekas niekur nedings, neištrūks! Todėl pradėkime geriau tyrinėti, koks ryšys yra tarp mūsų, kokia jo prigimtis, kaip mes galime daryti poveikį vienas kitam ir atvesti visus kartu į vieną vieningą visumą. Ir tada atskleisime visiškai kitą mūsų bendravimo, mūsų egzistavimo lygmenį!
Štai tada neprireiks mokslininkų, kurie staiga praneš mums apie kažką, apie ką kabalos mokslas kalba jau 6000 metų.

Iš 2016 m. birželio 30 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Streso nauda

Vaistas nuo depresijos – ryšys su kitais žmonėmis

Esminis šių dienų realybės požymis

Komentarų nėra

10 procentų žemės gyventojų kenčia nuo depresijos

Egoizmo vystymasis, Sveikata

Pranešimas. 2015 m. pasaulyje nuo depresijos kentėjo 615 milijonų žmonių. Remiantis PSO balandžio 12 d. paskelbtu dokumentu, per pastaruosius dvidešimt metų nuo devintojo dešimtmečio vidurio depresinių sutrikimų skaičius pasaulyje išaugo 50 proc., kas dešimtas išgyvena depresinę būseną.
Komentaras. Mes – noras mėgautis, be to, šis noras, egoizmas, mumyse nuolatos auga. Jis verčia mus tobulėti, bet kartu sukelia nepasitenkinimą. Šiandien vis sunkiau gauti malonumą, todėl depresija, nepasitenkinimas auga.
Ateityje malonumai dings, ir nebegalėsime savęs niekuo pripildyti. Štai tada ir ateis suvokimas, kad turime pakeisti savo prigimtį: mėgautis ne nuo gavimo, o nuo davimo. Tam ir skirta kabala.

Daugiau šia tema skaitykite:

Vaistas nuo depresijos – ryšys su kitais žmonėmis

Kabala apie depresiją

Svajoti numirti

Komentarų nėra

Streso nauda

Sveikata

Komentaras. Šiandien pasaulyje labai populiarūs streso tyrimai. Viskonsino universiteto mokslininkai aštuonerius metus stebėjo trisdešimt tūkstančių tyrimo dalyvių ir nustatė, kad stresas padidina mirtingumą 43 procentais, bet tik tuo atveju, kai žmogus mano, jog stresas kenkia organizmui.
Pasirodė, daugumos tiriamųjų kraujagyslės buvo susiaurėjusios, bet tiems, kuriems buvo pasakyta, kad stresas – tai naudinga reakcija į grėsmę, kraujagyslės atsipalaidavo, ir viskas buvo tvarkoje.
Galiausiai mokslininkai priėjo labai įdomią išvadą: jei patirdami stresą priimate sprendimą susivienyti su kitais žmonėmis, tai sukuriate tvirtą apsaugą nuo išorinių poveikių.
Atsakymas. Žinoma. Tai natūralu.
Komentaras. Tačiau nuo streso miršta labai daug žmonių.
Atsakymas. Todėl, kad jie nemoka tinkamai tuo naudotis. Juk net gyvūnų natūrali apsauginė reakcija nuo streso – ne atsiskyrimas, o vienijimasis. O žmonės, priešingai, užsisklendžia, užsidaro, nutolsta nuo kitų.
Tuomet dar labiau susitraukia ne tik kraujagyslės, susitraukia žmogaus galimybė mąstyti, priimti teisingus sprendimus. Jis užsidaro, užsisklendžia, nors viskas turi būti kaip tik priešingai.
Mūsų problema ta, kad mes neteisingai naudojame savo pradinius duomenis. Mes turime būti tarpusavyje susiję. Ir kuo labiau jaučiame tarpusavio atstūmimą, tuo labiau mums reikia artėti vieniems prie kitų.
Būtent apie tokį požiūrį į gyvenimą kalba kabalos mokslas.
Komentaras. Patiriančiame stresą žmoguje pradeda daugiau dirbti jo „aš“. Jis sako: „Aš kenčiu, man blogai.“ Ir iš tikrųjų, jis ieško nišos, kur galėtų pasislėpti, arba būdo, kaip pačiam atlaikyti stresą.
Atsakymas. Tai – bloga visuomenės organizacija. Mes nepasirengėme dabar mus užgriūvančiam stresui, problemoms dėl depresijos, požiūriui į pasaulį, gyvenimą, save, namiškius ir t. t.
Mes bėgame nuo jų: nenorime šeimos, nenorime vaikų, draugų – nieko. Mes sėdime prieš kompiuterį. Nuolatinis žmonių įnikimas į išmaniuosius telefonus – depresijos rodiklis. Žmonės nenori sąveikauti tarpusavyje. Tai baisi problema!
Klausimas. Iš esmės, stresai suteikiami specialiai, kad žmogus pradėtų vienytis su kitais?
Atsakymas. Taip. Žinoma, ši problema bus išspręsta. Arba ji atves žmoniją į didžiulį karą, arba žmonės supras, kad reikia veikti tik vienijantis. Ir tada jie pasitelks vienijimosi mokslą – kabalos mokslą, nes labai greitai paaiškės, kad jokios kitos priemonės nepadeda.

Iš 2015 m. balandžio 6 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Depresija kenkia visam kūnui

Svajoti numirti

Vaistas nuo depresijos – ryšys su kitais žmonėmis

Komentarų nėra

Depresija kenkia visam kūnui

Kabala ir kiti mokslai

Tyrimas. Depresija tai rimtas kompleksinis sutrikimas ir turi būti traktuojama kaip sisteminis susirgimas, pažeidžiantis visą organizmą.
Tai pirmasis mokslinis darbas, apžvelgiantis fizines depresijos pasekmes – nuo širdies ir kraujagyslių iki onkologinių susirgimų, depresuojantys žmonės apskritai miršta anksčiau.
Depresija pakelia oksidacinį organizmo streso lygį, sumažina antioksidacinių medžiagų sudėtį – pagilina šlapimo rūgšties, cinko ir superoksido dismutazės pavojingą organizmui disbalansą.
Komentaras. Žinoma, kad pažeidžiamas visas organizmas, mat jis, kaip visa, kas sukurta sudaro pilną sistemą (dešimt sfirot), pagal taisyklę „dvasiniame pasaulyje nėra dalies”.
Kuo daugiau žinosime apie tokius tyrimus, tuo greičiau žmonės atkreips dėmesį į depresiją, kaip į ženklą, kad organizmas bet kokiais būdais reikalauja pripildyti norą (mėgautis). O mūsų laikais tai įmanoma tik atskleidus gyvenimo prasmę, o ją atskleisti galima tik atskleidus kitą mūsų raidos pakopą – aukštesnįjį pasaulį, padedant kabalos mokslui.

Daugiau šia tema skaitykite:

Svajoti numirti

Vienišiaus būtis

Kodėl gyvenimas toks sunkus?

Komentarų nėra

Svajoti numirti

Egoizmo vystymasis, Sveikata

Komentaras. Ispanijos Granados universiteto mokslininkas mano, kad depresija yra daug sudėtingesnis, kompleksiškesnis susirgimas, nei buvo manoma. Pasirodo, depresijos gali būti bet kokių ligų – nuo širdies kraujagyslių iki onkologinių – priežastis.
Atsakymas. Depresija – tai daugelio, kokių tik įmanoma, negalavimų, ligų, kančių pagrindas.
Pagrindinė žmogaus prigimties medžiaga yra noras. Neužpildytas noras sukelia nepasitenkinimo jausmą. O susikaupęs iki tam tikro dydžio, šis jausmas juntamas kaip kančia – iki nebepakeliamo skausmo, noro žudytis, kad tik išvengtum kančios.
Depresija – tai visų problemų pagrindas. Jos padariniai pasireiškia materialiajame, ląstelės lygmenyse, organizme ir visame kame. Ji persiduoda ne tik kitiems žmonėms, bet ir naminiams gyvūnams, kurie šiandien irgi girdomi antidepresantais.
Šiandien aplink Žemę kuriasi depresijų juosta, kuri veikia visus. Be to, žmonės, esantys už tūkstančių kilometrų nuo ypač pasižyminčių depresija žemės centrų, vis tiek ją junta.
Mes, visi Žemės žmonės, esame nuolatiniame tarpusavio ryšyje per Aukštesniąją sistemą. O ji, žinoma, kuria mums stoką, nes laukia, kol kreipsimės į ją.
Bet judėti Aukštesniosios sistemos, turinčios mus užpildyti, link galima tik per mūsų vienybę, per panašumą į ją. Nesivienydami, nebūdami į ją panašūs, neprisitraukiame galimybės užsipildyti ja. Todėl šis čiaupas uždarytas, ir mes neužsipildome. Tačiau mūsų egoizmas kiekvieną akimirką auga ir stumia mus į vis didesnę depresiją.
Klausimas. Ar galima sakyti, kad depresija – tai Aukštesniosios sistemos kvietimas priartėti prie jos?
Atsakymas. Tai kvietimas suvokti, kad turime atskleisti užsipildymo metodiką.
Klausimas. Tai mūsų laukia galingų depresijų amžius?
Atsakymas. Manau, kad ne visas amžius, bet didelė jo dalis. Žmonija kris į tokias depresijas, kad žmonės svajos numirti, užmigti ir neprabusti: „Gydytojau, ar turite tokią tabletę?“
Komentaras. Bet šiuo metu išrandama daugybė antidepresantų…
Atsakymas. Tai nepadės. Mes negalime aplenkti egoizmo vystymosi, kuris negali mūsų užpildyti ir todėl sukelia mums depresiją. Todėl mes nuolat didinsime vaistų dozes ir vartosime vis stipresnius, vis veiksmingesnius narkotikus.
Klausimas. Koks antidepresantas bus veiksmingas?
Atsakymas. Veiksmingas bus tik pasiekimas tokio pojūčio, kuris užpildys mūsų tuštumą, išeities nebuvimo jausmą, neišsipildantį mūsų norą. O tai gali duoti tik Šviesa! Mes jau pasiekėme tokią būseną.
Klausimas. Kas yra Šviesa, kuri taps geriausiu antidepresantu?
Atsakymas. Egzistavimo prasmės pajutimas, šios prasmės suvokimas, kitaip tariant, pakilimas iki lygmens, kur tavo noras bus pripildytas pojūčio, kad esi susijęs su visais kaip viena integrali sistema, pilna Šviesos. Šviesa duos mums tokią užpildymo rūšį, kuri atves iki absoliutaus ryšio su likusiais kūriniais ir galiausiai su Aukštesniąja jėga – su Kūrėju.

Iš 2016 m. kovo 11 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Netrauk savęs už plaukų

Vienišiaus būtis

Depresija – gyvenimo prasmės nebuvimo liga

Komentarų nėra

„Kiemas“ visai žmonijai

Auklėjimas, vaikai, Krizė, globalizacija

Klausimas. Šiandien atstumai tarp mūsų, iš tiesų, dingo, visi tapome integralūs ir globalūs. Kita vertus, tai sukėlė milžinišką žmonių tarpusavio priklausomybę. Ir todėl neįsivaizduojame, kaip vienam su kitu elgtis kasdieniame gyvenime…
Atsakymas. Kažkada galėjome nustatyti norimas ribas su visuomene, o šiandien mes glaudžiai vieni su kitais „suspausti“. Ir net jeigu žmogus važiuoja savo asmeniniu automobiliu, jis vis tiek jaučia kitų mašinų vairuotojų spaudimą. Ką ir kalbėti apie tai, kas vyksta metro vagonuose.
Tačiau mes jaučiame tarpusavio ryšį ne tik fiziniame lygmenyje. Viduje taip pat esame priklausomi vieni nuo kitų. Atrodo, kad įmanoma kažkur išnykti, persikraustyti į mažą miestelį, pabėgti į dykumą ar negyvenamą salą, tačiau tai tik iliuzija.
Mano vidiniai ryšiai su visa likusia žmonija tokie glaudūs, kad, nori nenori, man reikia šio kontakto. Galų gale, man būtinas telefonas, mobilusis ryšys, internetas. Ir netgi atsitvėrus nuo kitų storomis sienomis egzistuoja tam tikra gija, persmelkianti kiekvieno sielą ir surišanti su kitais žmonėmis.
Klausimas. Ar iki tol, kol žmogus sutiks palaikyti tampresnius ryšius su kitais, jis turi suvokti, kaip stipriai jį veikia aplinka?
Atsakymas. Kadangi žmogus iš esmės yra gyvūnas, jis turi jaustis saugus ir jam reikalingas maistas, seksas, šeima. Šiandien aš galiu aiškiai matyti, kad net tokie pirmaeiliai dalykai priklauso ne tiek nuo manęs, kiek nuo visuomenės. Pavyzdžiui, saugumas. Aš juk nežinau, iš kur ateis bėda. O jeigu pasikeis klimatas, ar turėsiu maisto?
Manau, kad būtent noras užtikrinti mūsų bazinius poreikius privers mus aiškintis viso to, kas vyksta pasaulyje, priežastis. Kol kas esame neviltyje, nežinome, kokia kryptimi judėti toliau. Ir visa tai todėl, kad dauguma iš mūsų vaikystėje neturėjo „kiemo“, o suaugę – draugiškos aplinkos.
Ką gi daryti? Išeitis yra: žmogui labai reikia bendruomenės. Verta nors kartą pažinti jos skonį, ir jis jau niekada nebenorės gyventi kitaip. Depresiją pakeis gera nuotaika, vaikai gerai mokysis, sumažės nusikalstamumas. Baigsis visos mūsų bėdos.

Iš 2013 m. gruodžio 13 d. 251-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Planeta kaip vienas kambarys

Pasaulio individualumas ar egoizmo globalumas

Kodėl mums reikia keistis?

„kiemo“

Komentarų nėra

Kai karas atrodys kaip išsivadavimas

Krizė, globalizacija

Klausimas: Pastaruoju metu dažnai lankausi ligoninėje ir pastebiu, kad kai kurie ligoniai stokoja elementaraus gyvenimo instinkto. Žmonės nenori kabintis į gyvenimą. Kas atsitiko su šiuo pamatiniu noru?
Atsakymas: Jis nyksta – ir ligoniams, ir vyresnio amžiaus žmonėms, ir jauniems. Tokia natūrali evoliucijos raida: auga ne tik egoistinio noro kiekybė, bet ir kokybė.
Mes vis dar sprendžiame pagal kiekybę, siekiame didesnių mastų, didesnės prabangos, bet tuo metu viduje keičiasi kokybė. Ir netikėtai suvokiame, kad vystymasis reikalauja iš mūsų kažko aukštesnio – tokių vertybių, kurių mūsų pasaulyje nėra. Manyje pabunda nauji poreikiai, į kuriuos mano aplinka negali atsakyti. Ir tada paaiškėja, kad man čia tiesiog nėra ką veikti, nėra ko ieškoti, nėra dėl ko egzistuoti, nėra kuo mėgautis. Juk aš jau ne tik ieškau malonumo, o noriu atskleisti kažką  paslaptingesnio.
Bet palaukite, kokia ten paslaptis? Žmonės ir patys nežino, ko nori.
Taip yra dėl to, kad mūsų pasaulis daugiau nebeturi, ką jiems pasiūlyti. Ir tada kūno apsaugos mechanizmai stumia daugelį, ypač jaunąją kartą, visokiausių užgaidų ir beprotybių, o sykiu savižudybių, narkotikų, teroro ir kitokių negatyvių dalykų link. Žmonės kažko ieško, bet nieko neranda. Šiandien pasireiškia naujas egoistinis noras, kuris prieš save mato sieną: „Prie ko aš priėjau? Visas pasaulis negyvas. Kodėl aš čia?“
Žmonės, kurių protas ir jausmai dar nepakankamai išsivystę, tampa ekonomistais, advokatais – trumpai tariant, ieško gyvenime sėkmės. Juos dar kažkas traukia, dar vilioja tam tikra nauda. Bet tie žmonės, kurie išsivystę truputį daugiau, jau nebepajėgia rasti sau nieko vertingo. Jie jau nuo pradžių nejaučia gyvenimo skonio, ir tai pagimdo kur kas sunkesnius reiškinius, nei matome paviršiuje. Juk žiniasklaida ir internetas daugelį gelbsti nuo savižudybės. Bendra nuomonė verčia kiekvieną dalyvauti šiuose „žaidimuose“, atitraukia nuo svarbiausio klausimo. Tačiau greitai tai baigsis, po pusmečio ar metų ši banga nuslūgs, ir mes pamatysime, kaip pasaulio žiniasklaidos ir virtualios tikrovės resursai praranda savo populiarumą.
Ir štai tada iškils problema – kuo užimti žmones? Juk tuo metu padaugės bedarbių, išaugs praradimų mastai. Žmogus nebeturės kur dėtis, dings net tos priemonės, kurios buvo anksčiau…
Klausimas: Žinome statistikos duomenis, jog depresija ir tuštumos jausmas nuolat auga. Iš kur šioje žmonijos kryžkelėje atsiras naujas noras, kuris ves žmones dvasiniu keliu?
Atsakymas: Iš tikrųjų, be „pašvietimo“ iš Aukščiau čia neišsiversime. Žinoma, mes negalėsime žmonių pažadinti, jei negausime Šviesos – ir sau, ir jiems, remiantis principu, kad „pirmagimis gauna dvigubai“. Tik taip pajėgsime parodyti jiems kelią, parodyti Šviesos kibirkštį, kurios užteks visiems. Tikėkimės, kad mums pasiseks. Juk galiausiai tai mūsų pareiga.
O jeigu ne, tai alternatyva – pasaulinis karas. Žmonės pajaus, kad geriau taip, nei gyventi kaip anksčiau. Niekas nepasipriešins karui.  Priešingai, jau šį mėnesį daugelis susidomėję laukė pasaulio pabaigos, tikėdamiesi bent šiokios tokios įvairovės. „Pasaulio pabaiga neįvyko? Ką gi, palauksime kitos…“  Žmonės džiaugsis karais, tegul ir nesąmoningai…

Iš 2012 m. gruodžio 20 d. pamokos pagal straipsnį „Kūnas ir siela“

Daugiau šia tema skaitykite:

Atsisveikinimas su senuoju pasauliu

Esminis šių dienų realybės požymis

Atkerėti mūsų gyvenimo burtus

Komentarų nėra

Skurdas šeimoje – grėsmė jaunajai kartai

Krizė, globalizacija

Nuomonė (Lyčių tyrimų specialistas P. Deksler): „Federal Reserv“ tyrimai: bendra šeimų gerovė sumažėjo 40 procentų! Tokiose gyvybiškai svarbiose srityse kaip būstas ir darbas ekonominė padėtis išlieka sudėtinga, pilna skausmo ir nusivylimo. Artimiausiais metais tai nepasikeis.
Kai šeimai tenka kovoti su skurdu, ji keičiasi. Tada prie stalo vieši nerimas ir depresija. Vaikai, jautriai ir atvirai reaguojantys į tėvų nuotaikas, visada jaučia, kad šeimoje kažkas pasikeitė. Jie reaguoja net į pačius mažiausius kasdieninio ritmo pokyčius.
Dar blogiau, jie gali matyti, kaip šeima praranda būstą, kaip juos perveda į kitą mokyklą, kaip keičiasi bendravimo ratas. Jie gali tapti šeimyninių barnių, netgi muštynių, liudytojais, matyti, kaip veikiami stipraus nuolatinio streso, susijusio su būtinybe kaip nors išgyventi ir sulaukti mėnesio galo, yra nestiprūs ryšiai.
Vaikai, dėl ekonominės krizės susidūrę su skurdu, tris kartus dažniau tampa vargšais suaugę nei tie vaikai, kurių šeimoms pavyko išsaugoti gerovę. Dėl krizės pašlijo tikėjimas ateitimi, planai ir viltys.
Tie, kuriems teko augti prispaustam baisaus neužtikrintumo, jaus jį visą gyvenimą.
Komentaras: Integralusis auklėjimas įpareigoja įsteigti visuomenines valgyklas, klubus, sporto aikšteles, išvystyti savanoriškus užsiėmimus su vaikais, sukurti masinį kultūrinį laisvalaikį ir tokiu būdu sukurti aplinką, kurioje išaugs ateities žmonės, o ne liumpenai. Rūpesčių kelia ne priemonės, o noras organizuoti, kurį stabdo mūsų egoizmas…

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai