Klausimas: Šiandien pasaulyje daugybė žmonių serga depresija, mėnesių mėnesiais neišeina iš savo namų, jiems reikia psichologinės pagalbos. Kas jiems galėtų padėti?
Atsakymas: Šiandien depresija – labiausiai paplitusi liga pasaulyje. Jai gydyti galiu pasiūlyti vienintelį vaistą: Šviesą, grąžinančią prie ištakų.
Jokie psichologai čia nepadės. Juk tai pats Kūrėjas, atsiskleidžiantis mums tokia „išvirkščia“ forma.
Kažkada kiekvienas mūsų jautėsi esąs mažas žmogelis, kuriam pasaulis atsiskleidžia įvairiuose jo egoizmo sluoksniuose: 1, 2, 3.
Mūsų ego vis augo, ir mes keitėmės kartu su juo, kurdami naują aplinką – naujos technikos, technologijos, visuomeninių santykių pasaulį.
Taip mes ir vystėmės per visą mūsų istoriją – turto, valdžios, žinių link (1 – 2 – 3 etapai).
Šiandien mes pasiekėme ketvirtąjį lygmenį – ypatingą! Pradeda vystytis ne mūsų ego, ne savybė „gauti“,  – atsiskleidžia Kūrėjas, savybė „duoti“. Tai esminis mūsų epochos – Kūrėjo atsiskleidimo epochos – požymis.
Anksčiau gamta (Kūrėjas) įpareigojo mane augti ir būti kaskart protingesniam, vis daugiau žinančiam, suprantančiam, valdančiam – kitaip tariant, vystytis.
Tačiau šis etapas jau pasibaigė. Žmonės pradeda suvokti naujų atradimų beprasmybę – palaipsniui viskas gęsta: mokslo raida, kosminiai tyrinėjimai. Mes visiškai išsisėmėme.
Kaip priešingybė praėjusiam etapui atsiskleidžia Kūrėjas – nauja prigimtis. Todėl ir elgtis privalome kitaip. Negalime su savo egoizmu ateiti į naują etapą, taip tik pakenktume sau.
Turime suprasti, kad pradėjo veikti kita sistema, ir mums nepadės nei jėga, nei išvystyta technika, nei visas mūsų mokslas. Staiga pamatysime, kad viskas, visos mūsų sukurtos sistemos, nustoja veikti. Visi ankstesni tikslai nuvertėjo: pinigai, valdžia, žinios, šeima, išsilavinimas, kultūra.
Į pasaulį ateina tamsa ir nusivylimas – nes atsiskleidžia Kūrėjas, davimo jėga. O mes jos nenorime, nes ji paneigia mūsų egoizmą, prigimtį, visus mūsų norus!
Pasijuntame tarsi tas vaikas, kuris lakstė iš kampo į kampą žaisdamas, ir staiga išgirdo: „Pakaks, dabar tu privalai duoti ir mylėti – eik pažaisti su savo mažąja sesute“. Bet juk tai prieš jo prigimtį – gyvenimas tampa juodas, vaikas praranda visą savo energiją.
Tampa aišku, kodėl žmonės skęsta depresijoje ir mėnesiais negali išeiti iš namų. Antidepresantai šiandien – patys populiariausi vaistai. O aš kaip vaistus galiu pasiūlyti tik supančią Šviesą.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kas išgelbės jaunąją kartą?“

„Atkerėti mūsų gyvenimo burtus“

„Kas išvaduos iš ligų?“

Visas mūsų gyvenimas – tai vien burtai ir didžiulė apgaulė. Egoistinis noras visą laiką varto mus ir verčia jam dirbti. Ir mes mylime šį savo netyrą norą ir patys trokštame būti jo apgauti.
Apie ką jis mums meluoja? Apie kelio pabaigą, žadėdamas ten malonumą ir Šviesą. Bet kelyje mes lyg ir patiriame kažkokį pasitenkinimą. Ir nors be pažadų nieko neturiu, bet mėgaujuosi jais!
Galvoju apie tai, ką turėsiu, ir jau dabar jaučiu, tarsi tai jau turėčiau. Gaunu malonumo kibirkštis, kurios įkvepia manyje viltį.
Bet juk už jų nėra jokios Šviesos. Šviesa nenusileidžia žemiau parsos, t. y. ribos, skiriančios Acilut pasaulį!
Ji šviečia man iš ten ir žadina šias kibirkštis, o aš jaučiu viltį gauti šią Šviesą. Ir taip visą gyvenimą…
Net nepaisant to, kad visą laiką nusiviliame ir nematome jokios Šviesos – vien kibirkštis, tačiau neturėdami kitos išeities, ieškome, kur jų rasti, kad pasimėgautume jomis, gaudami dar šiek tiek pinigų, garbės, žinių, valgio, sekso.
Taip visą laiką esame kelyje vildamiesi tik dėl ateities! O tą akimirką, kai į kibirkštį turi ateiti Šviesa – neateina jokia Šviesa ir viskas vienu akimirksniu pradingsta.
Toks ir yra egoistinio noro darbas: pritraukti mus žadant malonumą, kad lauktume jo ir visą laiką būtume kelyje, manydami, kad mėgaujamės.
Juk iki paties malonumo mes niekada neprieiname – tik nusiviliame, kai viskas išnyksta.
Materialiame pasaulyje žmogus gyvena tik ateities viltimis ir mano, kad tai yra laimė. Jis tiki, kad priekyje jo laukia kažkokie egoistiniai malonumai ir stengiasi negalvoti, kad priešakyje tamsa ir mirtis.
Šiandien žmonija išsivystė iki tokio lygio, kad pradeda suprasti, kad egoistiniai pažadai bergždi. Ir ką gi tada daryti, juk daugiau gyventi viltimis nebegaliu! Netikiu nei socializmu, nei gražia ateitimi, kur visiems bus gerai.
Prasideda visuotinė depresija ir nusivylimas. Bet juk reikia kažkaip gyventi? Ir tada žmogus ima dar labiau save apgaudinėti, jis tyčia apsvaigina save, kad priverstų patikėti. Tam dirba visos masinės informavimo priemonės – tai visuotiniai kerai, kuriuos palaiko visuomenė.
Ir taip bus tol, kol ši apgaulė nepasieks baigtinės ribos, kurios jau nebepratęsi.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Senasis ir naujasis „Aš“

„Visa kūrinija bus tavo!“

„Mūsų pasaulis – dvasinio pasaulio šešėlis“

Klausimas: Labai daug moterų išgyvena priešgimdyvinę, pogimdyvinę depresiją. Kai kurios vartoja antidepresantus. Tačiau kai kurie žmonės vaistų atsisako. Ar gali kabala padėti išgyti nuo depresijos ar tai hormonaliniai procesai?
Atsakau laidoje „Klausk kabalisto“ (rusų k.)

Klausimus šiai laidai galite pateikti dienoraščio skyrelyje „Klauskite“ arba elektroninio pašto adresu admin.laitman.ru@gmail.com (tiek vaizdo, tiek garso formatu).

Ankstesnės laidos:

„Klausk kabalisto -28“

„Klausk kabalisto -27“

„Klausk kabalisto -26“

Man atsiuntė labai neblogą Olego Jalomo egoizmo paaiškinimą.
Pasirodo, egoizmas nėra įgimta kūno savybė.
Jis – iš kažkur žmonėms suteikta nepaliaujanti pasitenkinimo trauka, kuri kartais padeda, pavyzdžiui, kai mūsų kūnas nori valgyti, miegoti, sekso ir t.t. Tačiau ši jėga – ne mūsų kūno noro rezultatas, ji tiesiog naudoja kūną pradiniame etape, kai kūno visiškai užtenka patenkinti pirminį norą „gauti“.
Tačiau nuo prisipildymo noras auga. Ši išorinė jėga verčia mus išeiti už mūsų kūno ribų ir ieškoti malonumų išoriniame pasaulyje. Negana to, tam pajungiami ir kiti žmonės. Čia ir prasideda anomalus, patologinis egoizmo vystymasis. Jei kalbėsim apie kūną – jis pats natūraliai apriboja pripildymą (negalima suvalgyti daugiau, nei gali). Už kūno ribų tokių apribojimų nebelieka, štai tada ir pasireiškia tie bjaurūs šiuolaikinės civilizacijos reiškiniai, apie kuriuos visą laiką kalba M. Laitmanas, – skyrybos, karai, depresija, narkotikai, savižudybės.
Ir pagrindinė viso to priežastis – materialiame pasaulyje neįmanoma pripildyti egoizmo, kuris jau peržengė šio pasaulio galimybių ribas. Jei mes neparodysime žmonėms naujų galimybių, kaip gauti pasitenkinimą, jų egoizmas iš nevilties, kad nesugeba prisipildyti, privers juos ištaškyti materialųjį pasaulį į šipulius. Taip vaikas sulaužo jam įgrisusį žaisliuką, nes nebėra kuo daugiau užsiimti, juk aplink – materialaus pasaulio „dykuma“.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Egoizmas auga? Džiaukitės!“

„Egoizmo augimas ir jo padariniai“

Nagrinėdami neigiamų visuomenės reiškinių įvairiose šalyse statistiką: kalėjimuose kalinčių procentą, žmonių, vartojančių narkotikus, kenčiančių nuo depresijos, skyrybų, prievartos šeimoje, tėvų ir vaikų susvetimėjimo, skaičių, staiga susiduriame su labai įdomiu rezultatu.
Pasirodo, neturtingose šalyse tokių problemų beveik nėra. Pasiūlyk Afrikoje vaistus nuo depresijos – jie nesupras, kas tai yra. O Europoje juos visi naudoja, kiekvienam būtinas asmeninis psichologas.
Galiausiai aiškėja, kad problema – ne skurdas, o skirtingas gyvenimo lygis, tai, kaip vertinu save palygindamas su kitais, kiek mes nelygūs tarpusavyje, juk pusiausvyra – gamtos dėsnis. Todėl kuo mažiau subalansuota visuomenė, tuo daugiau ji turi problemų: nusikaltimai, narkotikai, depresija, skyrybos ir t. t. O kuo visuomenės narių lygis panašesnis, tuo šių problemų mažiau.
Galima gyventi olose ir jaustis laimingu ir galima gyventi visiškoje gerovėje be jokių problemų – jei taip gyvens visi. Problemos atsiranda tik dėl nelygybės, nes būtent pusiausvyros stoka yra visų vargų priežastis.
Bet nėra paprasta sulyginti žmones, nes tai prieštarauja egoistiniam norui. Todėl žmogui reikalinga kompensacija: ką gausi už tai, jei būsi lygus su visais? Dabar tavo noras – būti aukščiau visų. Kabala aiškina, kad pasiekti ir gyventi lygybėje galima, tik atskleidus Kūrėją. Jo atskleidimas užpildys visas tuštumas – ir atlygins už nusileidimą ir lygybę su visais.
Visuomenė jau supranta, kad nelygybė gimdo blogį, nes prieštarauja pagrindinei gamtos jėgai, pagal kurią viskas turi būti subalansuota, harmoninga, išlaikant pusiausvyrą. Iš Begalybės su jos absoliučia pusiausvyra gauname pripildymą ir todėl bet kokį priešingą reiškinį priimame kaip griovimą.

Klausimas (iš dienoraščio vokiečių k.): Kodėl moteris depresija kamuoja dažniau? Ar taip yra iš tikrųjų, ar tai tik susiformavusi nuomonė, nes moterys greičiau nei vyrai kreipiasi į psichologą.
Atsakymas: Vyras it vaikas, jis šiame gyvenime turi daugiau galimybių už moterį „užsižaisti“, tad depresija dažniau pasireiškia moterims. Vyrus labiau tenkina išorinė santykių pusė, o moteris – vidinė (jausmai), todėl vyrai mažiau priklausomi. Talmude pasakyta, kad moteris pasiruošusi 90% turto išmainyti į nuoširdžius ryšius su vyru, o vyras tik 10%. Kitaip tariant, moteris 90% pasitenkina jausmais, o vyrai 90% pasitenkina kūniškuoju ryšiu.

 Ko nori moterys? 1 dalis (video įrašas rusų k.): Klausyti | Atsisiųsti

 Ko nori moterys? 2 dalis (video įrašas rusų k.): Klausyti | Atsisiųsti