Kabalos mokslas ir gyvenimo prasmė » depresija

40 % europiečių psichika pakrikus

rima — Sun, 22 Jan 2012 07:33:20 +0000

Reuters pranešimas: Beveik 40 % europiečių kenčia nuo psichinių sutrikimų. Dažniausiai europiečiai kenčia nuo depresijos. 165 milijonai europiečių (38% gyventojų) kenčia nuo psichinių sutrikimų: depresijos, fobijų ir nemigos. Europiečių dvasinė sveikata šiandien yra prioritetinis rūpestis.
Šie skaičiai iš naujo išsamaus tyrimo, kuris tęsėsi tris metus trisdešimtyje Europos šalių, kuriose gyvena 514 milijonų žmonių. Į anketą buvo įtraukta apie 100 psichinių susirgimų.
Paaiškėjo, kad dažniausiai europiečiai kenčia nuo depresijos, Alzheimerio ligos, kraujagyslių demencijos, alkoholio priklausomybės ir insulto. Šios problemos priveda prie to, kad kasmet Europoje 60 tūkstančių žmonių baigia gyvenimą savižudybe. Tai daugiau nei žūtys autokatastrofose.
Komentaras: Žiauriame egoistiniame pasaulyje žmogus kovoja už savo egzistavimą ir tam eikvoja visą savo energiją, sveikatą, gyvenimą. Tik perėjimas prie integralios visuomenės suteiks žmonėms vidinę pusiausvyrą ir ramybę, išvaduos juos nuo visų ligų ir sutrikimų priežasčių. Kai visa visuomenė tampa it viena šeima, kiekvieną žmogų persmelkia bendras rūpestis – sveikos erdvės, Šviesos energija – ir dingsta visų negalavimų priežastis.

Daugiau šia tema skaitykite:

Depresija: faktai ir statistika

Depresija šiuolaikiniame gyvenime

Vaistas nuo depresijos – ryšys su kitais žmonėmis

Globalus atšilimas provokuoja depresiją ir psichinius sutrikimus

rima — Thu, 29 Dec 2011 06:03:04 +0000

Ataskaita (Klimato institutas ir Smegenų ir proto tyrimų institutas, Australija): Psichinių susirgimų daugėjimas yra susijęs su klimato pokyčiais. Socialinio vieningumo praradimas ekstremalių gamtos reiškinių, susijusių su klimato kaita, akivaizdoje gali sukelti nerimo, depresijos, potrauminio streso augimą ir piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis.
Klimato kaita (ypač sausros, ciklonai) didina depresijos, nerimo, potrauminio streso ir priklausomybės narkotikams rodiklius. Kas penktas žmogus kenčia nuo streso, nevilties, emocinių traumų. Gamtinės katastrofos inicijuoja vaikų nerimo rodiklių augimą. Pasibaigus ciklonui, kas dešimtas pradinės mokyklos mokinys jautė potrauminio streso sutrikimo simptomus.
Kaip pažymi profesorius Janas Chikis (Smegenų ir psichinės veiklos institutas), vien sausra turėjo įtakos savižudybių padidėjimui iki 8 procentų. Be to, remiantis oficialiomis prognozėmis, sausros ir ciklonai bus vis dažnesnė grėsmė Žemės gyventojams. Ekstremalūs gamtos reiškiniai ateityje gali tapti svarbiausiu veiksniu, darančiu poveikį psichinei žmonių sveikatai.
Komentaras: Bet būtent žmogus savo elgesiu, nesiekdamas pusiausvyros su gamta, sukelia pasikeitimus gamtoje, jos nepastovumą, kaitą. O tada jau gamta reaguoja į šiuos pasikeitimus ir duoda priešingą neigiamą reakciją. Todėl, kad gamta susideda iš dalių: negyvosios, augalinės, gyvūninės, žmogaus. Žmogus – aukščiausia gamtos dalis ne savo gyvūniniu kūnu, o savo noru ir protu.
Tūkstantmečiais gamta vystė žmonių norus ir protą. Kol norai ir protas vystėsi, gamta nedarė kliūčių. Tačiau praėjusio amžiaus pabaigoje individualus vystymasis baigėsi. Nuo tada žmonių norą ir protą gamta ėmė jungtis į vieną globalų integralų tinklą. Pasaulis tapo globalus ir integraliai susijęs. Tinklas tarp mūsų padarė mus tarpusavyje priklausomais.
Tačiau norai ir protas liko egoistiniai ir tuo jie yra priešingi tinklui, be to, nuolatinio suartėjimo procese sukelia vis didesnę neapykantą ir krizes – ir egoistai nebegali veikti bendrame tinkle. O kadangi žmogaus norai ir protas yra aukštesni, t. y. daugiausiai įtakos turintys ryšių tinkle tarp visų gamtos dalių, tai žmogus daugiausia iš visų ir kenčia – ir nuo visų lygmenų.
Jau visiems laikas padaryti išvadą, juk vis tiek gamta mus palenks! Tai ar ne geriau pakeisti mūsų vidinę prigimtį – egoizmą?

Daugiau šia tema skaitykite:

Depresija: faktai ir statistika

Depresija šiuolaikiniame gyvenime

Studijos – ne mums?

Depresija: faktai ir statistika

rima — Fri, 02 Dec 2011 06:02:17 +0000

Nuomonė (dr. B. Murray ir A. Fortinberry): Depresija – viena iš pačių didžiausių problemų. Nuo depresinių sutrikimų kenčia 9,5 proc. JAV gyventojų. Tokia pat depresijos statistika visose išsivysčiusiose šalyse.
Šiuo metu sparčiai auganti gyventojų, vartojančių antidepresantus, dalis yra mokiniai – 4 proc. diagnozuota „klinikinė depresija“. Vaikų depresijos augimo tempai pribloškiantys – 23 proc. per metus!
Negana to, 15 proc. išsivysčiusių šalių gyventojų kenčia nuo sunkios depresijos. Iš jų – 30 proc. moterys. Murray ir Fortinberry tvirtina, kad gydyti reikia ne žmogų, o socialinius santykius. Tai yra gyvybiškai svarbu, siekiant užkirsti kelią ligos pasikartojimui.
Komentaras: Be abejo, depresija augs kokybiškai ir kiekybiškai, visame pasaulyje, visiems. Nes mes sukūrėme netinkamą gyventi pasaulį. Kol kas būtent depresija mumyse sužadina poreikį ieškoti išeities. Tik sukūrus visuomenėje šilumos ir meilės atmosferą, depresija išnyks.

Daugiau šia tema skaitykite:

Depresija šiuolaikiniame gyvenime

Vaistas nuo depresijos – ryšys su kitais žmonėmis

Esminis šių dienų realybės požymis

Depresija šiuolaikiniame gyvenime

rima — Thu, 24 Nov 2011 06:03:51 +0000

Nuomonė: Šiuolaikinis žmogus susirūpinęs bei prislėgtas labiau nei bet kada anksčiau, ir padėtis ne gerėja, o tik blogėja. Mūsų siekis vystyti pažangiąsias technologijas fizinės bei psichinės sveikatos labui ir laimei turėjo nenumatytų pasekmių.
Mes užauginome egoizmą – polinkį perdėtai nuolaidžiauti savo norams, greitai juos tenkinti, taip pat patiriame pastovų visuomenės skaldymosi procesą. Supratome, kad šiuolaikinės technologijos neapsaugos mūsų nuo ligų ir kančių, nesuteiks daugiau laisvalaikio, nesukurs laimės.
Depresijos plitimo sąlygos:
1. šiuolaikiniai miestai su savo barais, klubais ir restoranais,
2. internetas, leidžiantis akimirksniu gauti ne tik žinių, bet ir patenkinti socialinius bendravimo poreikius.
Komentaras: Klystame, manydami, kad internetas gali pakeisti bendravimą. Būtent jis įstumia mus į vienatvę ir nepastebimai izoliuoja vieną nuo kito taip, kad jau nesugebame bendrauti betarpiškai.
Ši būsena stiprės tol, kol pagaliau suvoksime ją kaip blogį, o tada visuomenė supras geranoriško, atviro ir tiesioginio bendravimo būtinybę. Tik bendravimas gali užkirsti kelią depresijai!

Daugiau šia tema skaitykite:

Vaistas nuo depresijos – ryšys su kitais žmonėmis

Esminis šių dienų realybės požymis

Pokyčių poreikis

Studijos – ne mums?

rima — Wed, 13 Jul 2011 07:01:33 +0000

Tiesą sakant, žmonija dar nežengė nė vieno tikro žingsnio savo laimės link.
Jeigu jau siekiu laimės, pirmiausia turiu suprasti, kas tai yra. Kas gamtoje yra laimė, kurios trokštu? Privalau suvokti: viskas užprogramuota taip, kad visas priemones ir gamtos įstatymus turiu savo žinioje. Tereikia teisingai jais pasinaudoti, ir tapsiu laimingas.
Vietoj to, žmonija susikuria dirbtinius orientyrus ir stengiasi veikti savo nuožiūra, kaip vaikas, kuriam tiesiog norisi ir viskas. Mes nestudijuojame gamtos įstatymų ir nenorime jų laikytis, nenorime pripažinti vieningos visuotinės sistemos egzistavimo. Fizikos dėsnius ir kitus gamtos mokslo duomenis pripažįstame, tačiau žmonių tarpusavio santykiai mums – nesąmonė. Mes juos beatodairiškai neigiame.
Skiriasi šeimos, apninka depresija, bet mes kažkodėl esame įsitikinę, kad tai nesusiję su gamtos dėsniais: „Tai ne aš numečiau – man nukrito.“
Žmogui sunku pripažinti faktą, kad jis yra sistemoje, kuri jį veikia ir pančioja tūkstančiais grandinių. Kitos išeities nėra – belieka išstudijuoti jos dėsnius. Kuo tiksliau juos taikysime, tuo daugiau pasieksime. Kai žmogus iki galo įvykdys visas sąlygas, pasieks darnos ir tobulumo viršūnę. Deja, jis nenori apie tai girdėti: „Elgsiuosi savaip – studijos ne man.“
Na, sunkumai vis tiek išmokys. Šia prasme žmonija nėra išmintingesnė už užsispyrusį, nepaklusnų vaiką. Jau prieš trisdešimt metų tarptautiniuose forumuose aidėjo perspėjimai dėl permainų visuomeniniame gyvenime ir mūsų santykyje su aplinka būtinybės, tačiau nuo to laiko taip nieko ir nepadaryta. Vaikas užsispyręs iš prigimties, jam dar trūksta nuovokos, bet „šio pasaulio galingieji“, kurie, atrodo, turėtų būti išaugę iš vaikiško amžiaus, rodo savo ribotumą…

Iš 2011 m. gegužės 11 d. pamokos pagal straipsnį: „Taika pasaulyje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Krizė kaip dvasinio vystymosi įrankis

Peizažas pro greitojo traukinio langą

Atsisveikinimas su senuoju pasauliu

Priežastis ir tikslas – sielos ištaisymas

rima — Sat, 09 Jul 2011 07:00:29 +0000

Klausimas: Mūsų laikais toks reiškinys kaip autizmas tampa vis dažnesnis ir įvairesnis.
Ar autistai – tai neištaisytos sielos, kurios nusileidžia į mūsų pasaulį, ar atvirkščiai, tai – ištaisytos sielos, kurių buvimas turi pakeisti mūsų pasaulį į geresnę pusę?
Atsakymas: Visais laikais egzistavo žmonių su įvairiausiais psichiniais, protiniais ir mentaliniais nukrypimais. Ir jeigu šiandien stebime daugybę panašių reiškinių, tai galima sakyti, kad mūsų pasaulis priėjo savo egoistinio vystymosi pabaigą.
Depresija, dvasiniai sutrikimai, autizmas, indigo vaikai, norma tapęs hiper aktyvumas… Tabletės nuo depresijos išrašomos netgi katėms ir šunims − jiems tai persiduoda iš mūsų. Jeigu šeimininkas kenčia nuo depresijos, tai jo šuo perima šį jo susirgimą, juk vienas „gyvūnas“ jaučia kito, šalia gyvenančio gyvūno būseną.
Mūsų požiūris į žmones, atmetus filosofiją turi remtis dviem kriterijais: turime juos pastūmėti sielos taisymo link, jeigu juose yra taškas širdyje ir to jie nori bei sugeba. O jeigu ne, turėtume kiekvienam suteikti galimybę normaliai fiziškai egzistuoti mūsų pasaulyje.
Iš tikrųjų, bet koks reiškinys turi savo priežastį, ir jeigu žmogus mūsų pasaulyje yra tokios ypatingos būsenos, kai atitrauktas nuo realybės nesugeba savęs ištaisyti, sąveikauti su kitais ir būti aktyvus žmonių visuomenės narys, tai, žinoma, egzistuoja vidinė, dvasinė priežastis, dėl kurios jo kūnas yra tokios būsenos.
Aišku, kad ši būsena yra šio žmogaus ir tų, kurie turi juo rūpintis, sielos išsitaisymas – viskas tarpusavyje susiję. Bet nereikia galvoti, kad tai – ypatingos sielos, kurios atėjo ištaisyti mūsų visuomenę. Mūsų visuomenė išsitaisoma tiktai turinčių tašką širdyje žmonių, pasitelkus kabalos mokslą.
Bet, jeigu įmanoma, visiems tokiems žmonėms verta duoti kabalistinį auklėjimą, nes kabalistiniuose šaltiniuose esanti Šviesa gali juos teigiamai veikti. Patariu duoti jiems klausyti kabalistinę muziką ir skaityti kabalistinius tekstus, net jeigu jie nesiklauso ir nesupranta.
Jie jaučia vidinį atgarsį ir ryšį su tais šaltiniais, jie tik negali mums apie tai pasakyti, nes yra „atitrūkę“ nuo mūsų. Todėl verta sukurti jiems tokią aplinką, kurioje veikia Šviesa.

Iš 2011 m. balandžio 2 d. šeštosios „MES! “ kongreso pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Atsargiai – vaikai!

Vaistas nuo depresijos – ryšys su kitais žmonėmis

Esminis šių dienų realybės požymis

Platinimas: lengvai ir be paliovos

rima — Fri, 24 Jun 2011 07:01:26 +0000

Žmonės pasaulyje nė nenujaučia, kad jie vieni kitų nekenčia. Jie mano, kad viskas gerai: „Aš niekam blogo nedarau, moku mokesčius, nežudau, nevagiu, esu mandagus su visais, gyvenu pagal visuomenės dėsnius – tai ko iš manęs norima?“
Mes nesuprantame, kad mūsų visuomenės dėsniai yra nukreipti prieš gamtą, prieš bendrą gamtos dėsnį, yra priešingi, griaunantys.
Mes turime pasikeisti, turime atskleisti žmonėms visame pasaulyje tikrąją sąvokų „globalumas“ ir „integralumas“ reikšmę. Reikia apie tai papasakoti kiek galima paprasčiau, pasitelkiant animaciją, filmus, istoriją, dainas ir t. t., kad žmonės sužinotų, ką reiškia gamta kaip vieninga sistema.
Ir pagal tai vartodami psichologijos terminus turime palaipsniui atskleisti, kiek mūsų tarpusavio santykiai priešingi gamtai. Juk paprastas žmogus šito nejaučia. Jis mano, kad taip ir turėtų būti. Iš tikrųjų: žmogžudžius nužudo, vagis sodina į kalėjimą, o iš mūsų ko tu nori?
Visi kaip vienas sako: „Mes nekalti!“ Kiekvienas it kokia „neužmirštuolė“. Klausaisi radiją, žiūri televizorių: kiekvienas teisus, kiekvienas kenčia labiau už kitus. „Išrinkite mane! – sako politikas. – Aš taip jus myliu, padarysiu jums tiek gero!“ Tiesa, paskui jis pagaunamas vagiant ar dar kažką darant…
Štai ir išeina, kad nejaučiame blogio. Blogis įsisąmoninamas lyginant jį su gėriu. O šiuo metu „gėris“ žmonijai – tai prigimtinė sistema. Kol nepasieksime pusiausvyros su gamta, mūsų kelias veda į pražūtį.
Juk diena iš dienos ši sistema pasireiškia kaip integralesnė, globalesnė, vieningesnė, ir reikalauja iš mūsų tapti globaliais, integraliais, vieningais, susijungusiais. O mes nesikeičiame taip, kaip reikia.
Dėl skirtingumo dviejų sistemų priešingumas sukelia mums kančias, problemas ir krizes. Jos priešais mus. Pranašai rašė apie tokius išbandymus, kurių tiesiog neįmanoma ištverti.
Tačiau kalbėti apie tai reikia švelniai, su meile, kaip su savo vaikais. Mes stengiamės paaiškinti žmonėms, kas mūsų laukia, ir kaip ištaisyti situaciją, – aiškiname švelniai, tačiau be paliovos. Tai ir yra mūsų požiūris į pasaulį.
Juk egoizmo vystymasis pasibaigė. Kaip pasekmė plinta depresija, narkomanija, savižudybės ir kitos problemos. Pasiekėme finišo liniją ir visi jau supranta, kad geriau nebus, – kad tik blogiau nebūtų. Tačiau prieš mūsų akis – ilgas nusileidimas be jokios pagerėjimo vilties. Tai ir yra ženklas, kad susidūrėme su integralia sistema.
Dabar atėjo laikas platinti kabalos mokslo. Štai kodėl Baal Sulamas rašė, kad jis laimingas, kad gimė šioje kartoje ir tuo metu, kai jau galima atskleisti šį mokslą ir ištaisyti mūsų nukrypimą nuo gamtos, kuri pagal gematriją reiškia „Dievas“.

Iš 2011 m. balandžio 15 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Gamtos smūgio amortizatorius

Pasitikti pasaulį su ugdymo metodika

Aukštesniojo pasaulio atstovai

Naujojo pasaulio abėcėlė

rima — Mon, 06 Jun 2011 12:06:11 +0000

Mes įžengiame į naująjį pasaulį, kuriam nereikia prabangos ir kuris apsiriboja racionaliu vartojimu − tuo, kas būtina paprastai žmogui. Daugiau negaminsime skalbimo mašinų, kurios genda po trejų metų, nors šiandien tai daroma sąmoningai, kad užuot taisęs žmogus pirktų naują.
Mums teks pereiti į kitą būseną ir valdžia turi tai suprasti. Tačiau kuo jie nuramins žmones? Kaip apmokyti juos ir paaiškinti jiems faktus? Dėl to turime parengti mokomosios medžiagos rinkinį, kurį turėdami galėsime kreiptis į visus ir pagrįstai, akivaizdžiai paaiškinti: kitos išeities nėra – mokykimės naujojo pasaulio. Jums nereikės eiti į darbą, jūs mokysitės, tačiau ne šiaip mokysitės − mokysitės, kaip gauti malonumą iš gyvenimo. Ar jis to vertas?
Juk vis tiek negalėsite dirbti, niekam jūs nereikalingi. Didžioji depresija buvo vystymosi dalis, tarpinis nuosmukis banguojančiame procese, tačiau šiandien viskas kitaip. Visi mūsų ištekliai baigiasi. Pasiekėme naują etapą ir šia tema jau išleista daugybė medžiagos.
Ir todėl būtina paaiškinti žmonėms, kad epocha baigėsi: darbo nėra ir nebus. Iš ko gyventi? Prašom: gaminkime būtiniausias prekes, kurių pakaks visiems, ir mokykimės, kaip jas paskirstyti, kaip gyventi naujame pasaulyje.
Turime papasakoti apie istorinį procesą, apie egoizmo augimą iki pat integralios stadijos, apie integralios sistemos dėsnius, apie visų jos dalių tarpusavio ryšį, apie tai, kaip joje atsiskleidžia abipusis, tikrasis ryšys. Kitos išeities nėra, tai daryti mus įpareigoja gamta.
Turime pasiekti subalansuotą vartojimą. Lygiai taip gyvūnai ima iš gamtos tiek, kiek reikia gyvybei palaikyti. Jie tai daro instinktyviai, be išskaičiavimų, o mes turime sąmoningai ir su jausmu kurti tarpusavio santykius su gamta − mokydamiesi, laikydami save, pažabodami savo blogąjį pradą, suvokdami, kad kitaip negalima.
Tačiau kuo gi užpildysime savo egoizmo perteklių? Juk žmogus nori praryti visą pasaulį, o jam suteikiamas būstas ir maistas. „Ir tai viskas? Ar aš kokia meška urve? Paukštis narvelyje?“
Žinoma, ne. Gausi dar didesnį pripildymą nei tas, kurio anksčiau norėjai ir vis tiek niekada negaudavai. Tai įmanoma. Išmokime, kaip tai daryti.
Taip įpareigojame žmones mokytis, privedame juos prie to. Joks žmogus pats tiesiog šiaip to nepanorės, visi ieško akivaizdaus malonumo. Taigi turime paruošti mokomąją medžiagą ir švietimo sistemą. Viskas vyks palaipsniui, dabar dar negalime šito atvirai pasakyti pasauliui, tačiau atėjo laikas parengti ir platinti medžiagą apie to, kas vyksta, priežastis. Iš čia paaiškės sprendimai. Juk kitų galimybių nėra – nori nenori, vis tiek teks.

Iš 2011 m. gegužės 31 d. pamokos, pagal straipsnį „Taika“

Daugiau šia tema skaitykite:

Atsisveikinimas su senuoju pasauliu

Ar yra išeitis?

Kur išeitis iš aklavietės

Vaistas nuo depresijos – ryšys su kitais žmonėmis

rima — Tue, 31 May 2011 10:21:47 +0000

Laikraštis „Globes“ publikavo išsamų straipsnį apie „laimės pramonę“, kuri paverčia mus vis nelaimingesniais. Depresijos mastai vakaruose nepaliaujamai plečiasi, o vidutinis jos aukų amžius jaunėja.
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, 2020 metais visame pasaulyje depresija taps antrąja invalidumo ir mirties priežastimi po širdies ir kraujagyslių ligų.
Šiuolaikinis žmogus pasineria į vienatvę, o visuomenė nenumeta jam gelbėjimosi rato. Religija, išskyrus islamą, nesuteikia palaikymo. Bendruomenės skirstosi, didelė draugiška šeima vakarų šalyse tampa beprasmybe.
Keldamiesi į virtualaus bendravimo erdvę, daugelis klaidingai mano, kad nuo šiol jie galės išsiversti be realios, rūpestingos aplinkos. Galiausiai žmogus ieško visų problemų sprendimo vienas pats, savo kriauklėje, įsitaisęs prie kompiuterio ekrano.
Visuomenės, kenčiančios nuo dėmesio trūkumo, gyvenimas teka žaibišku greičiu: žmonės šneka trumpomis frazėmis tikėdamiesi spėti išsakyti tai, ko po minutės niekas nebegirdės. Atmetama viskas, kam reikia vidinių pastangų, užsispyrimo ir laiko. Kai žmogus tuščias, kai jis neturi tikro tikslo, jame apsigyvena nerimas ir depresija. Kaip gauti tą tikslą? Kaip surasti prasmę?
Šiandien visi rimti tyrėjai sako, kad laimė slepiasi ryšyje su kitais, davime, ir kad realų tikslą galima rasti tik mūsų tarpusavio santykiuose. Viktoras Franklis, žinomas austrų psichologas, teigia, kad žmogus, sėdintis namie ir besistengiantis vienas pats surasti tikslą, tarsi laužiasi pro atviras duris, nesuprasdamas, kad jos atsidaro ne į vidų, o į išorę.
Kriauklėje laimės nesurasi, sako vienas iš apklaustų specialistų duodamas interviu „Globes“ autoriui. Rūpindamasis pats savimi, užuot ištiesęs ranką kitiems, žmogus tik sustiprina savyje savimeilę ir depresiją.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala apie depresiją

O aš į vandenį nersiu

Esminis šių dienų realybės požymis

Pasaulio stipriųjų bejėgiškumas

rima — Mon, 11 Apr 2011 06:57:20 +0000

Pasaulinis kongresas „WE!“ Naujajame Džersyje, 1 pamoka

Mūsų akivaizdoje pasaulis labai sparčiai juda į priekį ir keičiasi. Tai rodo visi pastarojo laikotarpio ženklai, įvykiai Japonijoje, Šiaurės Afrikoje ir apskritai arabų šalyse. Mes dar nežinome, kaip tai paveiks mus visus, bet neabejotinai paveiks.
Žmonės, priimantys sprendimus, politikai, sociologai jau jaučia, kad pasaulis tapo visiškai „apvalus“ ir labai susijęs. Abipusis poveikis toks didelis, kad šalys dabar neatsiejamos viena nuo kitos. Niekas daugiau negalės daryti to, kas jam šaus į galvą, kaip anksčiau. Šiandien viskas priklauso nuo visų, todėl visiems teks rūpintis visais. Įvykiai, vykstantys bet kuriame pasaulio taške, svarbūs kiekvienam. Pasaulis pradeda svarstyti ir priimti šį faktą, ko dar nebuvo prieš 10-15 metų.
Iš to aiškėja Baal Sulamo žodžiai, parašyti straipsnyje „Kabalos mokslas ir jo esmė“: „Džiaugiuosi, kad gimiau šioje kartoje, kada jau galima atskleisti kabalos mokslą.“ Tūkstančius metų ji buvo paslėpta, ir būtent šioje kartoje, šią epochą ją galima atskleisti.
Kodėl? Kadangi mūsų laikais pasaulis jaučia visuotinį visų savo dalių, dar nesujungtų į vieną bendrą kūną, tarpusavio ryšį. Tai kol kas atskiros dalys, kurios jaučia save kaip vis labiau atsietas, prideramai nesusijungusias tarp savęs, harmoningai nesąveikaujančias, – ir čia juntamos krizės.
Jei toks procesas vyktų mūsų kūne, tai prilygtų ligai arba net mirčiai, priklausomai nuo to, kaip aštriai pasireikštų organų atskirtis. Ir priešingai, kūno sveikata priklauso nuo visos jo sistemos bendro darbo harmonijos ir darnos. Tas pats galioja bet kuriam mechanizmui, bet kuriai mašinai, žmonijai ir visatai.
Ir štai dabar matome „automobilį“, ruoštą per tūkstančius savo vystymosi metų. Jo dalys susiformavo ir augo atskirai, susidurdavo, kovodavo viena su kita, – ir staiga pasiekė naują lygį, kur egzistuoti gali tik visoms susivienijus.
Dėl to ir džiaugiasi Baal Sulamas. Juk kabala – tai dalių suvienijimo į bendrą sistemą, idant jos visos susivienytų bendroje harmonijoje, mokslas.
„Ko ten bijoti? – mes mąstome. – Kaip nors susijungsime.“ Tačiau viršutiniuose valdžios sluoksniuose žmonės mato, kad taip nėra. Mes tiesiog nežinome, kaip tai padaryti.
Didieji septynetai, didieji dvidešimtukai susirenka konferencijose ir negali priimti jokio bendro sprendimo. Jie iš tikrųjų nori susitarti – juk jiems reikia valdyti, viešpatauti, o priemonės tam išnaudotos. Pasaulis tapo nenuspėjamas, politinės ir ekonominės programos neįgyvendinamos. Mes tik bandome gesinti problemų ugnį, tačiau jos vis tiek užsiliepsnoja, virsdamos viena daugialype krize.
Šiandien jau niekam nėra paslaptis, kad žmogus konfliktuoja su savimi. Aštrėja šeimos ir auklėjimo krizė, plinta depresija, pagimdydama daugelį medicininių ir socialinių problemų, ekonominė krizė nenori baigtis ir užplūsta vėl ir vėl. Visa tai – tik dalis pasaulinių problemų, kurių nė vienos negalime išspręsti.
O prieš keletą mėnesių atskleistas naujas reiškinys: įvykiai prasideda vienoje šalyje ir persimeta į kitas, plinta kaip virusas, ir niekaip negalime to sustabdyti. Atrodo, dar vakar diktatorius tvirtai laikė valdžią, o šiandien jau tapo bejėgis.
Ši banga gali nusiristi per visą pasaulį, kas žino, kokie režimai po jos išliks?
Nenuspėjamas pasaulis – labai pavojingas dalykas. Jeigu norime suprasti, kaip padaryti tvarką globaliame pasaulyje, kurio visos dalys integraliai tarpusavyje susijusios, turime pakilti į aukštesnę nei pats pasaulis pakopą.

Iš 2011 m. balandžio 1 d. 1-osios pamokos kongrese „WE“ Naujajame Džersyje

Daugiau šia tema skaitykite:

Pakilk auščiau problemos, kad ją išspręstum

To dar nebuvo

Stichinių nelaimių pamokos