Komentaras. Ispanijos Granados universiteto mokslininkas mano, kad depresija yra daug sudėtingesnis, kompleksiškesnis susirgimas, nei buvo manoma. Pasirodo, depresijos gali būti bet kokių ligų – nuo širdies kraujagyslių iki onkologinių – priežastis.
Atsakymas. Depresija – tai daugelio, kokių tik įmanoma, negalavimų, ligų, kančių pagrindas.
Pagrindinė žmogaus prigimties medžiaga yra noras. Neužpildytas noras sukelia nepasitenkinimo jausmą. O susikaupęs iki tam tikro dydžio, šis jausmas juntamas kaip kančia – iki nebepakeliamo skausmo, noro žudytis, kad tik išvengtum kančios.
Depresija – tai visų problemų pagrindas. Jos padariniai pasireiškia materialiajame, ląstelės lygmenyse, organizme ir visame kame. Ji persiduoda ne tik kitiems žmonėms, bet ir naminiams gyvūnams, kurie šiandien irgi girdomi antidepresantais.
Šiandien aplink Žemę kuriasi depresijų juosta, kuri veikia visus. Be to, žmonės, esantys už tūkstančių kilometrų nuo ypač pasižyminčių depresija žemės centrų, vis tiek ją junta.
Mes, visi Žemės žmonės, esame nuolatiniame tarpusavio ryšyje per Aukštesniąją sistemą. O ji, žinoma, kuria mums stoką, nes laukia, kol kreipsimės į ją.
Bet judėti Aukštesniosios sistemos, turinčios mus užpildyti, link galima tik per mūsų vienybę, per panašumą į ją. Nesivienydami, nebūdami į ją panašūs, neprisitraukiame galimybės užsipildyti ja. Todėl šis čiaupas uždarytas, ir mes neužsipildome. Tačiau mūsų egoizmas kiekvieną akimirką auga ir stumia mus į vis didesnę depresiją.
Klausimas. Ar galima sakyti, kad depresija – tai Aukštesniosios sistemos kvietimas priartėti prie jos?
Atsakymas. Tai kvietimas suvokti, kad turime atskleisti užsipildymo metodiką.
Klausimas. Tai mūsų laukia galingų depresijų amžius?
Atsakymas. Manau, kad ne visas amžius, bet didelė jo dalis. Žmonija kris į tokias depresijas, kad žmonės svajos numirti, užmigti ir neprabusti: „Gydytojau, ar turite tokią tabletę?“
Komentaras. Bet šiuo metu išrandama daugybė antidepresantų…
Atsakymas. Tai nepadės. Mes negalime aplenkti egoizmo vystymosi, kuris negali mūsų užpildyti ir todėl sukelia mums depresiją. Todėl mes nuolat didinsime vaistų dozes ir vartosime vis stipresnius, vis veiksmingesnius narkotikus.
Klausimas. Koks antidepresantas bus veiksmingas?
Atsakymas. Veiksmingas bus tik pasiekimas tokio pojūčio, kuris užpildys mūsų tuštumą, išeities nebuvimo jausmą, neišsipildantį mūsų norą. O tai gali duoti tik Šviesa! Mes jau pasiekėme tokią būseną.
Klausimas. Kas yra Šviesa, kuri taps geriausiu antidepresantu?
Atsakymas. Egzistavimo prasmės pajutimas, šios prasmės suvokimas, kitaip tariant, pakilimas iki lygmens, kur tavo noras bus pripildytas pojūčio, kad esi susijęs su visais kaip viena integrali sistema, pilna Šviesos. Šviesa duos mums tokią užpildymo rūšį, kuri atves iki absoliutaus ryšio su likusiais kūriniais ir galiausiai su Aukštesniąja jėga – su Kūrėju.

Iš 2016 m. kovo 11 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Netrauk savęs už plaukų

Vienišiaus būtis

Depresija – gyvenimo prasmės nebuvimo liga

Klausimas. Šiandien atstumai tarp mūsų, iš tiesų, dingo, visi tapome integralūs ir globalūs. Kita vertus, tai sukėlė milžinišką žmonių tarpusavio priklausomybę. Ir todėl neįsivaizduojame, kaip vienam su kitu elgtis kasdieniame gyvenime…
Atsakymas. Kažkada galėjome nustatyti norimas ribas su visuomene, o šiandien mes glaudžiai vieni su kitais „suspausti“. Ir net jeigu žmogus važiuoja savo asmeniniu automobiliu, jis vis tiek jaučia kitų mašinų vairuotojų spaudimą. Ką ir kalbėti apie tai, kas vyksta metro vagonuose.
Tačiau mes jaučiame tarpusavio ryšį ne tik fiziniame lygmenyje. Viduje taip pat esame priklausomi vieni nuo kitų. Atrodo, kad įmanoma kažkur išnykti, persikraustyti į mažą miestelį, pabėgti į dykumą ar negyvenamą salą, tačiau tai tik iliuzija.
Mano vidiniai ryšiai su visa likusia žmonija tokie glaudūs, kad, nori nenori, man reikia šio kontakto. Galų gale, man būtinas telefonas, mobilusis ryšys, internetas. Ir netgi atsitvėrus nuo kitų storomis sienomis egzistuoja tam tikra gija, persmelkianti kiekvieno sielą ir surišanti su kitais žmonėmis.
Klausimas. Ar iki tol, kol žmogus sutiks palaikyti tampresnius ryšius su kitais, jis turi suvokti, kaip stipriai jį veikia aplinka?
Atsakymas. Kadangi žmogus iš esmės yra gyvūnas, jis turi jaustis saugus ir jam reikalingas maistas, seksas, šeima. Šiandien aš galiu aiškiai matyti, kad net tokie pirmaeiliai dalykai priklauso ne tiek nuo manęs, kiek nuo visuomenės. Pavyzdžiui, saugumas. Aš juk nežinau, iš kur ateis bėda. O jeigu pasikeis klimatas, ar turėsiu maisto?
Manau, kad būtent noras užtikrinti mūsų bazinius poreikius privers mus aiškintis viso to, kas vyksta pasaulyje, priežastis. Kol kas esame neviltyje, nežinome, kokia kryptimi judėti toliau. Ir visa tai todėl, kad dauguma iš mūsų vaikystėje neturėjo „kiemo“, o suaugę – draugiškos aplinkos.
Ką gi daryti? Išeitis yra: žmogui labai reikia bendruomenės. Verta nors kartą pažinti jos skonį, ir jis jau niekada nebenorės gyventi kitaip. Depresiją pakeis gera nuotaika, vaikai gerai mokysis, sumažės nusikalstamumas. Baigsis visos mūsų bėdos.

Iš 2013 m. gruodžio 13 d. 251-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Planeta kaip vienas kambarys

Pasaulio individualumas ar egoizmo globalumas

Kodėl mums reikia keistis?

Klausimas: Pastaruoju metu dažnai lankausi ligoninėje ir pastebiu, kad kai kurie ligoniai stokoja elementaraus gyvenimo instinkto. Žmonės nenori kabintis į gyvenimą. Kas atsitiko su šiuo pamatiniu noru?
Atsakymas: Jis nyksta – ir ligoniams, ir vyresnio amžiaus žmonėms, ir jauniems. Tokia natūrali evoliucijos raida: auga ne tik egoistinio noro kiekybė, bet ir kokybė.
Mes vis dar sprendžiame pagal kiekybę, siekiame didesnių mastų, didesnės prabangos, bet tuo metu viduje keičiasi kokybė. Ir netikėtai suvokiame, kad vystymasis reikalauja iš mūsų kažko aukštesnio – tokių vertybių, kurių mūsų pasaulyje nėra. Manyje pabunda nauji poreikiai, į kuriuos mano aplinka negali atsakyti. Ir tada paaiškėja, kad man čia tiesiog nėra ką veikti, nėra ko ieškoti, nėra dėl ko egzistuoti, nėra kuo mėgautis. Juk aš jau ne tik ieškau malonumo, o noriu atskleisti kažką  paslaptingesnio.
Bet palaukite, kokia ten paslaptis? Žmonės ir patys nežino, ko nori.
Taip yra dėl to, kad mūsų pasaulis daugiau nebeturi, ką jiems pasiūlyti. Ir tada kūno apsaugos mechanizmai stumia daugelį, ypač jaunąją kartą, visokiausių užgaidų ir beprotybių, o sykiu savižudybių, narkotikų, teroro ir kitokių negatyvių dalykų link. Žmonės kažko ieško, bet nieko neranda. Šiandien pasireiškia naujas egoistinis noras, kuris prieš save mato sieną: „Prie ko aš priėjau? Visas pasaulis negyvas. Kodėl aš čia?“
Žmonės, kurių protas ir jausmai dar nepakankamai išsivystę, tampa ekonomistais, advokatais – trumpai tariant, ieško gyvenime sėkmės. Juos dar kažkas traukia, dar vilioja tam tikra nauda. Bet tie žmonės, kurie išsivystę truputį daugiau, jau nebepajėgia rasti sau nieko vertingo. Jie jau nuo pradžių nejaučia gyvenimo skonio, ir tai pagimdo kur kas sunkesnius reiškinius, nei matome paviršiuje. Juk žiniasklaida ir internetas daugelį gelbsti nuo savižudybės. Bendra nuomonė verčia kiekvieną dalyvauti šiuose „žaidimuose“, atitraukia nuo svarbiausio klausimo. Tačiau greitai tai baigsis, po pusmečio ar metų ši banga nuslūgs, ir mes pamatysime, kaip pasaulio žiniasklaidos ir virtualios tikrovės resursai praranda savo populiarumą.
Ir štai tada iškils problema – kuo užimti žmones? Juk tuo metu padaugės bedarbių, išaugs praradimų mastai. Žmogus nebeturės kur dėtis, dings net tos priemonės, kurios buvo anksčiau…
Klausimas: Žinome statistikos duomenis, jog depresija ir tuštumos jausmas nuolat auga. Iš kur šioje žmonijos kryžkelėje atsiras naujas noras, kuris ves žmones dvasiniu keliu?
Atsakymas: Iš tikrųjų, be „pašvietimo“ iš Aukščiau čia neišsiversime. Žinoma, mes negalėsime žmonių pažadinti, jei negausime Šviesos – ir sau, ir jiems, remiantis principu, kad „pirmagimis gauna dvigubai“. Tik taip pajėgsime parodyti jiems kelią, parodyti Šviesos kibirkštį, kurios užteks visiems. Tikėkimės, kad mums pasiseks. Juk galiausiai tai mūsų pareiga.
O jeigu ne, tai alternatyva – pasaulinis karas. Žmonės pajaus, kad geriau taip, nei gyventi kaip anksčiau. Niekas nepasipriešins karui.  Priešingai, jau šį mėnesį daugelis susidomėję laukė pasaulio pabaigos, tikėdamiesi bent šiokios tokios įvairovės. „Pasaulio pabaiga neįvyko? Ką gi, palauksime kitos…“  Žmonės džiaugsis karais, tegul ir nesąmoningai…

Iš 2012 m. gruodžio 20 d. pamokos pagal straipsnį „Kūnas ir siela“

Daugiau šia tema skaitykite:

Atsisveikinimas su senuoju pasauliu

Esminis šių dienų realybės požymis

Atkerėti mūsų gyvenimo burtus

Nuomonė (Lyčių tyrimų specialistas P. Deksler): „Federal Reserv“ tyrimai: bendra šeimų gerovė sumažėjo 40 procentų! Tokiose gyvybiškai svarbiose srityse kaip būstas ir darbas ekonominė padėtis išlieka sudėtinga, pilna skausmo ir nusivylimo. Artimiausiais metais tai nepasikeis.
Kai šeimai tenka kovoti su skurdu, ji keičiasi. Tada prie stalo vieši nerimas ir depresija. Vaikai, jautriai ir atvirai reaguojantys į tėvų nuotaikas, visada jaučia, kad šeimoje kažkas pasikeitė. Jie reaguoja net į pačius mažiausius kasdieninio ritmo pokyčius.
Dar blogiau, jie gali matyti, kaip šeima praranda būstą, kaip juos perveda į kitą mokyklą, kaip keičiasi bendravimo ratas. Jie gali tapti šeimyninių barnių, netgi muštynių, liudytojais, matyti, kaip veikiami stipraus nuolatinio streso, susijusio su būtinybe kaip nors išgyventi ir sulaukti mėnesio galo, yra nestiprūs ryšiai.
Vaikai, dėl ekonominės krizės susidūrę su skurdu, tris kartus dažniau tampa vargšais suaugę nei tie vaikai, kurių šeimoms pavyko išsaugoti gerovę. Dėl krizės pašlijo tikėjimas ateitimi, planai ir viltys.
Tie, kuriems teko augti prispaustam baisaus neužtikrintumo, jaus jį visą gyvenimą.
Komentaras: Integralusis auklėjimas įpareigoja įsteigti visuomenines valgyklas, klubus, sporto aikšteles, išvystyti savanoriškus užsiėmimus su vaikais, sukurti masinį kultūrinį laisvalaikį ir tokiu būdu sukurti aplinką, kurioje išaugs ateities žmonės, o ne liumpenai. Rūpesčių kelia ne priemonės, o noras organizuoti, kurį stabdo mūsų egoizmas…

Video klipas rusų k.

Pranešimas (med. žurnalas „BioMed Central Public Health“): Sveiki, darbingo amžiaus žmonės, gyvenantys vieni, žymiai labiau linkę į depresijas negu gyvenantys šeimoje. Moterims svarbiausias rizikos faktorius yra blogos gyvenimo sąlygos, vyrams – socialinio palaikymo nebuvimas.
Mokslininkai priėjo prie išvados, kad pribrendo būtinybė sukurti specialius centrus, kur vienišiai galėtų pasikalbėti apie savo problemas.
Per paskutiniuosius 30 metų Europoje padaugėjo žmonių, gyvenančių vienatvėje (JAV ir Britanijoje – kas trečias).
Kaip tik tie žmonės, kuriems labiausiai gresia depresija, sunkiai bendrauja, ir juos labai sudėtinga stebėti. Mes negalime išaiškinti, kaip dažnai jiems būna depresija, nes jie apie tai nekalba.
Gyvenimas šeimoje duoda būtiną emocinį palaikymą ir socialinės integracijos jausmą, kas apsaugo žmogų nuo psichinių sutrikimų.
Vienišių skaičiaus augimas daro neigiamą įtaką visos tautos psichinei sveikatai. Labai svarbu, kad viengungiai gautų atitikamą gydymą – gydymą bendravimu, kai sukuriama maloni aplinka pokalbiui, žmogus gauna būtiną jam emocinį palaikymą. Tokiu būdu, kalbėdamas, žmogus gali spręsti savo problemas, o ne pasitikėti antidepresantais.
Komentaras: Todėl jiems tiesiog būtina mokytis integraliojo auklėjimo klasėse – įsilieti į ypatingą visuomenę, sukeliančią kiekvienam dalyviui teigiamo ryšio, suartėjimo, meilės bangas. Tuomet mes tyrimais galėsime parodyti, kaip pakėlėme jų laimės, pasitikėjimo, psichinės ir kūno sveikatos lygį, sumažinome nusikalstamumo, savižudybių skaičių ir t. t.
Kreipdamiesi į visuomenę, atskirai turime kreiptis į vienišius, aiškinti jiems, kad būtent mūsų rate jie gaus šilumos ir aplinkinių palaikymą. Santuokos institucijos žlugimas turi parodyti žmonėms, kad tarpusavio snatykius reikia kurti kitame lygmenyje – nesavanaudiško davimo ir meilės, o ne gyvūninės traukos.

Daugiau šia tema skaitykite:

40 % europiečių psichika pakrikus

Depresija: faktai ir statistika

Vaistas nuo depresijos – ryšys su kitais žmonėmis

Reuters pranešimas: Beveik 40 % europiečių kenčia nuo psichinių sutrikimų. Dažniausiai europiečiai kenčia nuo depresijos. 165 milijonai europiečių (38% gyventojų) kenčia nuo psichinių sutrikimų: depresijos, fobijų ir nemigos. Europiečių dvasinė sveikata šiandien yra prioritetinis rūpestis.
Šie skaičiai iš naujo išsamaus tyrimo, kuris tęsėsi tris metus trisdešimtyje Europos šalių, kuriose gyvena 514 milijonų žmonių. Į anketą buvo įtraukta apie 100 psichinių susirgimų.
Paaiškėjo, kad dažniausiai europiečiai kenčia nuo depresijos, Alzheimerio ligos, kraujagyslių demencijos, alkoholio priklausomybės ir insulto. Šios problemos priveda prie to, kad kasmet Europoje 60 tūkstančių žmonių baigia gyvenimą savižudybe. Tai daugiau nei žūtys autokatastrofose.
Komentaras: Žiauriame egoistiniame pasaulyje žmogus kovoja už savo egzistavimą ir tam eikvoja visą savo energiją, sveikatą, gyvenimą. Tik perėjimas prie integralios visuomenės suteiks žmonėms vidinę pusiausvyrą ir ramybę, išvaduos juos nuo visų ligų ir sutrikimų priežasčių. Kai visa visuomenė tampa it viena šeima, kiekvieną žmogų persmelkia bendras rūpestis – sveikos erdvės, Šviesos energija – ir dingsta visų negalavimų priežastis.

Daugiau šia tema skaitykite:

Depresija: faktai ir statistika

Depresija šiuolaikiniame gyvenime

Vaistas nuo depresijos – ryšys su kitais žmonėmis

Ataskaita (Klimato institutas ir Smegenų ir proto tyrimų institutas, Australija): Psichinių susirgimų daugėjimas yra susijęs su klimato pokyčiais. Socialinio vieningumo praradimas ekstremalių gamtos reiškinių, susijusių su klimato kaita, akivaizdoje gali sukelti nerimo, depresijos, potrauminio streso augimą ir piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis.
Klimato kaita (ypač sausros, ciklonai) didina depresijos, nerimo, potrauminio streso ir priklausomybės narkotikams rodiklius. Kas penktas žmogus kenčia nuo streso, nevilties, emocinių traumų. Gamtinės katastrofos inicijuoja vaikų nerimo rodiklių augimą. Pasibaigus ciklonui, kas dešimtas pradinės mokyklos mokinys jautė potrauminio streso sutrikimo simptomus.
Kaip pažymi profesorius Janas Chikis (Smegenų ir psichinės veiklos institutas), vien sausra turėjo įtakos savižudybių padidėjimui iki 8 procentų. Be to, remiantis oficialiomis prognozėmis, sausros ir ciklonai bus vis dažnesnė grėsmė Žemės gyventojams. Ekstremalūs gamtos reiškiniai ateityje gali tapti svarbiausiu veiksniu, darančiu poveikį psichinei žmonių sveikatai.
Komentaras: Bet būtent žmogus savo elgesiu, nesiekdamas pusiausvyros su gamta, sukelia pasikeitimus gamtoje, jos nepastovumą, kaitą. O tada jau gamta reaguoja į šiuos pasikeitimus ir duoda priešingą neigiamą reakciją. Todėl, kad gamta susideda iš dalių: negyvosios, augalinės, gyvūninės, žmogaus. Žmogus – aukščiausia gamtos dalis ne savo gyvūniniu kūnu, o savo noru ir protu.
Tūkstantmečiais gamta vystė žmonių norus ir protą. Kol norai ir protas vystėsi, gamta nedarė kliūčių. Tačiau praėjusio amžiaus pabaigoje individualus vystymasis baigėsi. Nuo tada žmonių norą ir protą gamta ėmė jungtis į vieną globalų integralų tinklą. Pasaulis tapo globalus ir integraliai susijęs. Tinklas tarp mūsų padarė mus tarpusavyje priklausomais.
Tačiau norai ir protas liko egoistiniai ir tuo jie yra priešingi tinklui, be to, nuolatinio suartėjimo procese sukelia vis didesnę neapykantą ir krizes – ir egoistai nebegali veikti bendrame tinkle. O kadangi žmogaus norai ir protas yra aukštesni, t. y. daugiausiai įtakos turintys ryšių tinkle tarp visų gamtos dalių, tai žmogus daugiausia iš visų ir kenčia – ir nuo visų lygmenų.
Jau visiems laikas padaryti išvadą, juk vis tiek gamta mus palenks! Tai ar ne geriau pakeisti mūsų vidinę prigimtį – egoizmą?

Daugiau šia tema skaitykite:

Depresija: faktai ir statistika

Depresija šiuolaikiniame gyvenime

Studijos – ne mums?

Nuomonė (dr. B. Murray ir A. Fortinberry): Depresija – viena iš pačių didžiausių problemų. Nuo depresinių sutrikimų kenčia 9,5 proc. JAV gyventojų. Tokia pat depresijos statistika visose išsivysčiusiose šalyse.
Šiuo metu sparčiai auganti gyventojų, vartojančių antidepresantus, dalis yra mokiniai – 4 proc. diagnozuota „klinikinė depresija“. Vaikų depresijos augimo tempai pribloškiantys – 23 proc. per metus!
Negana to, 15 proc. išsivysčiusių šalių gyventojų kenčia nuo sunkios depresijos. Iš jų – 30 proc. moterys. Murray ir Fortinberry tvirtina, kad gydyti reikia ne žmogų, o socialinius santykius. Tai yra gyvybiškai svarbu, siekiant užkirsti kelią ligos pasikartojimui.
Komentaras: Be abejo, depresija augs kokybiškai ir kiekybiškai, visame pasaulyje, visiems. Nes mes sukūrėme netinkamą gyventi pasaulį. Kol kas būtent depresija mumyse sužadina poreikį ieškoti išeities. Tik sukūrus visuomenėje šilumos ir meilės atmosferą, depresija išnyks.

Daugiau šia tema skaitykite:

Depresija šiuolaikiniame gyvenime

Vaistas nuo depresijos – ryšys su kitais žmonėmis

Esminis šių dienų realybės požymis

Nuomonė: Šiuolaikinis žmogus susirūpinęs bei prislėgtas labiau nei bet kada anksčiau, ir padėtis ne gerėja, o tik blogėja. Mūsų siekis vystyti pažangiąsias technologijas fizinės bei psichinės sveikatos labui ir laimei turėjo nenumatytų pasekmių.
Mes užauginome egoizmą – polinkį perdėtai nuolaidžiauti savo norams, greitai juos tenkinti, taip pat patiriame pastovų visuomenės skaldymosi procesą. Supratome, kad šiuolaikinės technologijos neapsaugos mūsų nuo ligų ir kančių, nesuteiks daugiau laisvalaikio, nesukurs laimės.
Depresijos plitimo sąlygos:
1. šiuolaikiniai miestai su savo barais, klubais ir restoranais,
2. internetas, leidžiantis akimirksniu gauti ne tik žinių, bet ir patenkinti socialinius bendravimo poreikius.
Komentaras: Klystame, manydami, kad internetas gali pakeisti bendravimą. Būtent jis įstumia mus į vienatvę ir nepastebimai izoliuoja vieną nuo kito taip, kad jau nesugebame bendrauti betarpiškai.
Ši būsena stiprės tol, kol pagaliau suvoksime ją kaip blogį, o tada visuomenė supras geranoriško, atviro ir tiesioginio bendravimo būtinybę. Tik bendravimas gali užkirsti kelią depresijai!

Daugiau šia tema skaitykite:

Vaistas nuo depresijos – ryšys su kitais žmonėmis

Esminis šių dienų realybės požymis

Pokyčių poreikis