Pateikti įrašai su dešimtukas žyme.


Pasaulis pasiutusiame sūkuryje

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманVisi drauge skęstame jūroje ar upėje, kuri neša mus baisaus skardžio link. Mums liko visai nedaug laiko, kad pagriebtume virvę ir laikytume mūsų bendrą valtį, tiksliau, tiesiog rąstą, ant kurio stovime, stengdamiesi, kad jis neapsiverstų ir nenuneštų mūsų į žiojėjančią prarają.
Bet kokia tai gelbėjimosi virvė? Virvė – kai laikomės vieni už kitų, ir taip galime laikytis už Kūrėjo. Kūrėjas yra, bet mes įstengsime už Jo įsitverti tik su sąlyga, kad palaikysime vieni kitus.
Sugriebę vienas kitą atskleidžiame, kad dabar esame pajėgūs įsitverti už Kūrėjo. Ir jeigu tai atliksime drauge, tai neabejotinai galėsime ištrūkti iš sūkurio į ramius vandenis, ir viskas bus gerai.
Nėra kito sprendimo ir kito darbo – tik susijungti tarpusavyje, ir paprašyti Kūrėjo mus sujungti. O kai jis padės mums, tai mūsų vienybėje atrasime ryšį su Kūrėju.
Kūrėjas ateina gale, kaip apibendrinimas. Ir kai mes ir Kūrėjas, visi kartu laikomės vieni už kitų, tai būtinai pasieksime tikslą. Šis tikslas – ryšys dešimtuke ir to dešimtuko ryšys su Kūrėju.
#262239

Iš 2020 m. kovo 26 d. rytinės pamokos

Komentarų nėra

Karantinas – pirmas žingsnis išeiti iš krizės

Krizė, globalizacija, Laidavimas, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманGlobalus tarpusavio laidavimas – tai dėsnis, galiojantis visiems, į vieną sistemą sujungtiems elementams. Ir šis dėsnis įpareigoja kiekvieną žinoti, kaip jis turi elgtis sistemoje, kad atvestų ją į pusiausvyrą, į tobulą abipusį ryšį tarp visų dalių.
Žinoma, neįstengiame net įsisąmoninti šio dėsnio, o juolab jo laikytis. Negaliu prisiimti tokio įsipareigojimo, juk jeigu neatliksiu savo funkcijos integralioje sistemoje, tai ji visa išeis iš pusiausvyros ir kaltas būsiu aš.
Visi pajaus, kad pažeidžiau sistemos tobulumą. Išeitų, kad kiekvienas elementas lygiavertis visai sistemai bendrai, o tai gąsdinanti atsakomybė. Kiekvienas žmogus atsako už visą pasaulį. Todėl sakoma: „Geriau sėdėk ir nieko nedaryk“.
Štai taip dabar žmonių paprašė būti karantine ir neišeiti į gatvę, niekur nevažinėti, neskraidyti, su niekuo nekontaktuoti. O ką gi daryti?
Nuodugniai susipažinti su tuo, kad esame integralioje, globalioje sistemoje, kurioje veikia laidavimo dėsnis, kitaip tariant, tarpusavio priklausomybės dėsnis, ir kaip mums šią priklausomybę iš priverstinės paversti norima. Norime būti susiję ne todėl, kad mus įpareigojo gamta, o todėl, kad patys atskleidėme, kaip gera palaikyti ryšį!
Tai tiesiog gyvenimas rojuje – susijungti kartu į vieną tobulą vienybę ir pajausti gamtos tobulumą. Ir tada pajausime visas gamtos dalis, pradedant nuo tolimų žvaigždžių iki tokių gyvenimo formų, kurios mums dabar nežinomos. Žmogus galės tapti didingu tobulybės kūrėju.
Pirmasis išėjimo iš krizės etapas – karantinas, kitaip tariant, „sėdėk ir nieko nedaryk“ – tik mokykis. Žmonijos problema ta, kad ji ima veikti dar iki tol, kol supranta, ką daranti. Kol esame karantine, turime laiko pagalvoti: kokiame pasaulyje egzistuojame, kas mes tokie ir kas yra gamtos sistema, kurioje gyvename, o dar – kaip priklausome nuo gamtos sistemos, o ji nuo mūsų.
Kaip per savo santykius vieni su kitais veikiame bendrą gamtos sistemą: negyvąją materiją, augalus, gyvūnus bei žmones, ir kaip gamta reaguoja į mūsų veiksmus? Taip pradėsime mokytis to, kaip pastatyti nuostabius namus visiems – ne tik patogius, bet amžinus, tobulus, esančius aukščiau šio biologinio gyvenimo ir mirties, aukštesnėje pakopoje.
Taisydami tarpusavio ryšį, pakylame į begalinę sistemą, kurioje nėra laiko apribojimų. Pradedame gyventi pasaulyje, kuriame nėra mirties ir jokių apribojimų, tik beribis suvokimas ir egzistavimas. Dabar gavome galimybę ateiti prie tokio gyvenimo.
Visų pirma reikia išstudijuoti bendrą gamtos sistemą ir mūsų vaidmenį joje, ir kaip mums tarpusavyje organizuotis, kad užmegztume ryšį su šia bendra gamtos sistema. Juk kiekvienas iš mūsų – egoistas, priešingas gamtai. Ir kaip man prisiderinti prie gamtos sistemos, kuri visa integrali ir egzistuoja pagal laidavimo, vienybės, meilės, abipusio papildymo dėsnį, jei esu sukurtas priešingai?
Štai čia mums į pagalbą ateina kabalos mokslas, kuris moko, kaip mums, egoistams, sukurti tarpusavio ryšį, panašų į integralią gamtos sistemą. Tai vadinama „dešimtuku“, kur dešimt žmonių vienijasi, kad kartu sukurtų gamtos sistemą atitinkantį ryšį.
Žmogaus egoizmas visuomet mėgino visą pasaulį pajungti savo poreikiams. Bet šis laikas baigėsi. Epidemija sukėlė perversmą sąmonės pasaulyje, ėmėme suprasti, kad negalime naudoti visko tik savo naudai, kad turime ieškoti, kaip tapti naudingiems visai sistemai.
Dešimt žmonių – tai tarsi maža laboratorija, kur stengiamės sukurti antivirusą tuo, kad sutinkame nustatyti tarp mūsų tuos dėsnius, kurie veikia tobuloje, integralioje, globalioje sistemoje, kitaip tariant, abipusį davimą. Kiekvienas anuliuoja save ir iškelia kitus aukščiau savęs, kurdamas tokius santykius, kurie aukščiau kiekvieno asmeninio egoizmo. Tai ir bus vakcina nuo viruso.
Taip atsiras naujos grupės, kol visa žmonija gaus antivirusinę vakciną ir visi vėl elgsis pagal sveikos gamtos dėsnius. Tai bus naujas žmogus, juk jis suvoks devynių draugų norus kaip savo asmeninius ir rūpinsis jais labiau, nei pačiu savimi.
Priklausomai nuo to jis gaus palaikymą iš integralaus gamtos dėsnio, jis virs integralia gamtos dalimi. Globalaus laidavimo dėsnis įpareigoja žmogų būti susijusiam su visa sistema aukščiau jo egoizmo.
Gamta sukūrė žmogų didžiausiu egoistu iš visų kūrinių. Bet globali gamta per šią krizę nori mums parodyti, jog ji jau ilgai laukia, kad padarytų mus savo neatsiejamomis dalimis. Gamta tarsi sako mums: „Dabar esu pasirengusi įjungti jus į savo vidų kaip integralius elementus“.
Ir tai nepaisant to, kad kiekvienas iš mūsų sukurtas kaip antiintegralus, norintis vien valdyti ir išnaudoti kitus. Gamta sukūrė mus priešingais sau, kad sulygintume neigiamas ir teigiamas būsenas bei įvertintume „šviesos pranašumą iš tamsos “. Ir tuomet galėsime pajausti ir įsisąmoninti integralią, tobulą būseną, panorėsime ją pasiekti. Kitaip, nesuprastume, kur esą.
Gamta nuo pat pradžių įdiegė mumyse egoistinę programą, kuri dabar nustojo veikti. Mes turime suprasti, kad egoistinė programa nesuderinama su globaliu, susijusiu pasauliu.
Krizė stumia mus, kad sutiktume susijungti su kitais ir laikytumės integralaus gamtos dėsnio. Turime įdiegti savyje naują, patobulintą globalaus laidavimo programą – vienintelę gamtoje egzistuojančią programą.
Ši programa veikia visur, išskyrus žmogų, tačiau mes negalime suvokti to savo neištaisytu, egoistiniu protu. Teisiame pasaulį pagal savo trūkumus, todėl matome jį neištaisytą. Bet vos tik imsime taisyti save ir panorėsime tapti integralia gamtos dalimi, pamatysime visiškai kitokį pasaulį ir suprasime, kad jis visada buvo toks, tiesiog to nepastebėjome.
Globalaus laidavimo dėsnis teigia, kad mes visi priklausome vienai sistemai ir privalome jaustis kaip vieno mechanizmo dantratukai, kur kiekvienas priklauso nuo visų. Taip suteiksime sau amžiną, tobulą, nuostabų gyvenimą. Daugiau nieko nereikalaujama ir krizė, sukurta koronaviruso epidemijos, priartina mus prie to. Palinkėkime mums visiems sėkmės ieškant teisingo sprendimo.
#261746

Daugiau šia tema skaitykite:

Antikūnai prieš egoizmą

Geriausi vaistai nuo koronaviruso

Kada pasibaigs koronavirusas?

Komentarų nėra

Viena mintis dešimtuke

Dešimtukas, Dvasinis darbas, Grupė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Yra mintis individuali ir yra kolektyvi. Kaip tinkamai formuoti vieningą mintį dešimtuke?
Atsakymas. Viena mintis turi išeiti iš to, kad visas dešimtukas nukreiptas į vienybę, į tai, kad visi kartu ištirptų vienoje visumoje – Viename, Vieninteliame, Vienatiniame.
Tad kai draugai susiburia tokioje homogeniškoje vienybėje, galima kalbėti apie jų teisingą tarpusavio ryšį, pasirengimą ryšiui su Kūrėju, atsiskleidiančiu juose.
#246838

Iš 2019 m. vasario 3 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dešimtukas – dvasinė mintis

Dešimtukas – ypatinga vienybės forma

Tapti viena visuma

Komentarų nėra

Dešimtukas – dvasinė mintis

Dešimtukas, Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Koks ryšys tarp minties ir dešimtuko?
Atsakymas. Dešimtukas – tai dvasinė mintis. Net jei ji bloga, vis tiek yra rimta dvasinė mintis. O kai žmogus vienas, tai šitai kažkas neužbaigto, t. y. tam tikra fluktuacija, atsitiktinė kliūtis.
Grupė turi jungti keletą žmonių, nebūtinai dešimt. Sakome „dešimtukas“, nes tai optimaliausia, geriausia sąlyga. Tačiau net jeigu susirenka ne dešimt, o trys keturi žmonės – tai jau grupė. Pageidautina, kad būtų daugiau nei trys. Tuomet jų poveikis pasaulių sistemai bus rimtas, ir jų bendros mintys galės veikti visą sistemą.
#246504

Iš 2019 m. vasario 3 d. pamokos rusų k.

Mintis – aukštesnioji jėga

Mintis – pati didžiausia jėga

Malda, išjudinanti sistemą

Komentarų nėra

Ką daryti, kai nėra jėgų?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ką daryti, kai nėra jėgų? Kovoti su savimi?
Atsakymas. O kam kovoti su savimi? Niekuomet negalėsi savęs nugalėti, nes tai ne tu, o gerokai už tave stipresnis tavo egoizmas, ir be jo daugiau nieko neturi. Tai iš anksto pralaimėta kova.
Viena, ką turi daryti, – kuo labiau prilipti prie grupės. Ir tada tavyje atsiras jėgų, kryptis – viskas, ko reikia, kad įveiktum problemą.
Klausimas. Kaip nepapulti į bėdą galvojant, kad vystaisi, o iš tiesų esi nukrypęs nuo kelio ir eini atgal?
Atsakymas. Tik prilipti prie grupės, jokių kitų patarimų duoti negaliu. Jei turite dešimtuką, tai turite gelbėjimo ratą. Jei neturite, vadinasi skęstate.
#246489

Iš 2019 m. sausio 20 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip gauti jėgų, kurių neturiu?

Šviesa iš grupės centro

Kur gauti jėgų altruizmui?

Komentarų nėra

„Už ką man ši bausmė?“

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas, Viena siela

каббалист Михаэль ЛайтманŽmonės dažnai klausia: „Už ką man tokios nelaimės?“ Netikėtai atleistas iš darbo, užkluptas sunkios artimojo ligos ar mirties žmogus klausia: „Ką blogo padariau, kad mane taip baudžia?“ Šį klausimą girdėjau tūkstančius kartų iš žmonių, atėjusių pas mane patarimo.
Iš tiesų neįmanoma sužinoti, kodėl atsitiko nelaimė, ir nereikia kapstytis praeityje ieškant priežasties, tarsi būtų ryšys tarp mūsų veiksmų, atlyginimo ir bausmės.
Jei bandyčiau susieti praeitį su ateitimi pagal priežasčių ir pasekmių seką, tai būtų labai primityvus ir materialus požiūris. Taip kalbama su nesuprantančiu mažu vaiku. Vyresniam vaikui (12-13 metų) reikia formuoti kitokį mąstymo būdą.
Nežinau, kodėl man taip atsitinka – tai kyla iš mano sielos šaknies. Kiekviena būsena – kas akimirką kažkas visiškai naujo. Nėra jokio ryšio su tuo, kas buvo anksčiau, viskas priklauso nuo bendrosios visai žmonijai skirtos programos, nuo bendros sielos. Viskas man ateina iš ten, aš susietas su begale faktorių, lemiančių mano likimą.
Galbūt kurios nors sielos dalys, esančios labai toli nuo manęs, apsprendžia tai, kas dabar man atsitiks. Ir atvirkščiai, aš galiu būti priežastis to, kas vyksta su jomis. Juk mes visi sujungti į vieną bendrą sielą, Adomą.
Suprantama, kad paprastame materialiame lygyje galiu nuspėti savo fizinių veiksmų pasekmes. Bet staiga kažkas atsitinka ir aš prarandu tiesioginį ryšį. Tai įvyksta todėl, kad mes savo gyvenime negalime atsižvelgti į visus parametrus. Mums atrodo, kad visos priežastys turi būti matomos, bet taip nėra.
O ką gi daryti, jei kilo sunkumų? Nereikia žvalgytis į praeitį, o dirbti su dabartine būsena. Žmogus kiekvieną akimirką, kiekvieną dieną naujas. Nėra panašių akimirkų. Tai dvasiniai dėsniai. Iš dvasinio pasaulio mums ateina nurodymai, neturintys jokio ryšio su tuo, ką veikiame šiame pasaulyje.
Tai griauna visą mūsų ankstesnę įsivaizdavimų apie atlygį ir bausmę sistemą, tačiau kuria naują mechanizmą, kuriame esame susieti su tikrosiomis priežastimis, su aukštesniuoju valdymu, reguliuojančiu visą mūsų gyvenimą.
Kam nors atsitikus neverta priežasties ieškoti praeityje. Net jei man atrodo, kad radau, argi tai padės? Tuo remdamasis ateityje pridarysiu dar daugiau klaidų.
Todėl teisingiau sakyti, kad kiekviena akimirka ateina iš aukščiau, iš sielos šaknies. Jei noriu sau užsitikrinti gerą, greitą vystymąsi, turiu paveikti savo sielos šaknį, kad iš ten ateitų tik geri nurodymai.
Praeitis buvo ir pražuvo, ja nebesirūpinkime. Dabartyje turiu siekti didesnio susivienijimo su visais. Ir jeigu nesu kabalistų grupėje, tarp žmonių, norinčių susivienyti į vieną bendrą sielą Adam Rišon, tai neturiu jokios galimybės paveikti savo gyvenimą. Aš tiesiog vykdysiu aukštesniosios programos įsakymus, nežinodamas, iš kur jie ateina.
Jeigu noriu susijungti su savo dvasine šaknimi, privalau būti tinkamoje aplinkoje, kad rūpinčiausi žmonija ir grupe, skatindamas visus vienytis. Tada man atsiskleis sistema, kurioje esu ir iš kur man ateina įsakymai.
Atsitikus nelaimei negalima savęs kaltinti ir krimstis – reikia tiesiog tai priimti ir dar labiau susivienyti su grupe. Dėl to turiu būti tarp tokių žmonių, kurie taip pat nori paveikti savo likimą, jį suprasti, pakilti virš jo. Tai įmanoma.
Matome, kad šiame pasaulyje nėra atlygio ir bausmės už praėjusius veiksmus. Nusikaltėliai gyvena puikiai, o paprastas juodadarbis, savo prakaitu uždirbantis duonos kąsnį, kenčia. Ieškoti čia teisybės – tai veltui švaistyti jėgas ne ta kryptimi. Mums nėra ko mokytis iš šio pasaulio, jis grįstas apgaule.
Kabalos mokslas moko vienintelio būdo, kaip paveikti pasaulį: rasti vienminčių grupę ir imti joje vienytis. Tik savo susivienijimo galia galime paveikti Aukštesniąją jėgą. Ir tada ji pakeis tikrovę mums visiems.
Tokią revoliuciją galime įvykdyti be kareivių ir šūvių, be jokios prievartos, tik vienos Aukštesniosios jėgos padedami. Jei susivienijame dešimtuke, sužadiname Aukštesniąją jėgą, kad ištaisytų mus ir visą žmoniją.
Atlyginimas – tai susivienijimas ir pojūtis, kad dešimt mūsų kaip vienas. O bausmė – negalėjimas to padaryti. Ir tada, kad ir kas man nutiktų, net ir blogiausia, sakysiu, kad ši būsena atėjo iš Aukščiau, ir ji yra pati geriausia, nes stumia mane meilės ir vienijimosi su dešimtuku link.
Kiekviena akimirka – naujas gyvenimas, nauja būsena, kurioje turiu dirbti su dešimtuku. Tuomet visus man siųstus įvykius suvoksiu kaip gerus.
Dešimtuke kuriu savo sielą. Dešimt draugų, siekiančių susivienyti (draugas/chaver iš žodžio vienijimas/chibur), tarpusavyje konstruoja mechanizmą, vadinamą siela. Jame atsiskleidžia davimo, meilės, vienijimosi jėga, valdanti visą pasaulį. Todėl ji ir vadinama Aukštesniąja jėga. Visas likimas, visi įvykiai veda mus tik į šio tikslo įgyvendinimą.
#250672

Iš 2019 m. rugpjūčio 5 d. naujienų programos

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš kur mano sielos šaknis?

Atlygis – jaustis prasikaltėliu

Išprašyti Kūrėjo šviesti mums

Komentarų nėra

Žaisti su savo egoizmu

Dešimtukas, Dvasinis darbas, Grupė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Gerai suprantame neapykantos būseną. Su ja tarsi pabundi ir su ja užmiegi. Tai itin aiškiai atsiskleidžia dešimtuke.
Tačiau dešimtuke reikia nuolatos žaisti pakilimą, meilę. Kaip iš neapykantos rodyti kokius nors meilės ženklus: šypsotis, pasakyti gerą žodį? Juk tenka tai iš savęs traukti žnyplėmis. Kaip su tuo dirbti?
Atsakymas. Turite vaidinti. Tai, kad jaučiate atstūmimą, neapykantą, problemas, tai gerai viename lygmenyje. O jūs pakilkite į kitą lygmenį ir imkite elgtis taip, tarsi jus sietų meilė, geri tarpusavio ryšiai.
Įsivaizduokite, kad vaidinate teatre. Nepasiduokite savo egoizmui. Jis žaidžia su jumis, o jūs žaiskite su juo. Ir tuomet pamatysite, kaip viskas pasiseks.
#259434

Iš 2019 m. gruodžio 29 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pakilti virš egoizmo

Seminaras: savo reakcijų analizė

Kam galioja priesakas „pamilk artimą“?

Komentarų nėra

Praėjimas į kitą matavimą

Dešimtukas, Dvasinis darbas, Grupė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas yra dešimtuko centras? Kaskart prieiname prie šios sąvokos, o paskui ji kur nors pasimeta. Centras – kai susijungiame savo taškais širdyje ir anuliuojame save?
Atsakymas. Dešimtuko centras – tai tas taškas, kuriame kiekvienas iš mūsų anuliuoja save kitų draugų atžvilgiu. Kai visi dešimt žmonių anuliuoja save kitų atžvilgiu, tuomet pasiekiame tą centrą. Tuo pat metu atskleidžiama nuostabi dvasinio pasaulio savybė. Atsiveria įėjimas į aukštesnįjį pasaulį.
Iš tikrųjų tai stebuklas. Praėjimas į kitą matavimą yra tarp mūsų. Jei kiekvienas iš mūsų visiškai anuliuos save, kad būtų drauge, tai taškas „kartu“ staiga taps vartais, praėjimu į aukštesnįjį pasaulį.
Mums reikia tai atlikti. Tuomet priešais mus viskas atsiskleis.
#258259

Iš 2019 m. gruodžio 1 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Rato centre tarp mūsų

Kur atsiskleidžia Aukštesnysis pasaulis?

Dešimtukas kaip susiliejimo instrumentas

Komentarų nėra

Ką daryti su blogomis mintimis?

Dešimtukas, Dvasinis darbas, Grupė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Sakote, kad kai man ateina bloga mintis, neturiu jai priešintis ir jos atstumti. Ką man tada su ja daryti?
Atsakymas. Turite ją atidirbti. Atidirbti – reiškia paimti tą mintį ir kartu su ja kuo giliau įeiti į dešimtuko centrą, į jūsų mažos grupės centrą ir padaryti taip, kad ji ištirptų jūsų vienybėje.
Įsivaizduokite, kad turite grupę, kurioje susivienijate kaip viena visuma, tarkime kaip verdama puode sriuba. Ateina kokia nors mintis ir jūs metate ją į tą „sriubą“, kad ji ten visiškai ištirptų.
Kaip ji paveiks jūsų kolektyvą, taip ir turi būti. Svarbiausia, kad kolektyvas būtų pasirengęs adaptuoti tą mintį savyje taip, kad ji jame ištirptų. Ir tuomet pamatysite jos teisingą rezultatą.
Klausimas. Kitaip tariant, galiu apie tą mintį papasakoti draugams grupėje? Ar pakanka pagalvoti apie tai ir ji tarsi bus apdirbta grupėje?
Atsakymas. Galite ir nesakyti, o galite pasitarti. Pamažu, dirbdamas grupėje pamatysite, ar galite pasitarti su draugais ar vis dėlto kol kas gėdijatės ir pan.
#246860

Iš 2019 m. vasario 3 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Mintis – pati didžiausia jėga

Minties jėga ir problemų sprendimas

Kaip elgtis su blogomis mintimis?

Komentarų nėra

Dvasingumas realizuojasi tik dešimtuke

Dvasinis darbas, Grupė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar posakis „kaip pakinkytas jautis“ priklauso tokioms būsenoms, kai nematyti ateities? Ir kaip šiose būsenose žiūrėti į išorinį pasaulį, kai viskas atrodo blogis?
Atsakymas. Tu niekaip negalėsi išeiti iš blogų būsenų į geras, jei neturėsi grupės. Tai tik dešimtuke.
Kai jūs susirenkate dešimtuke ir suformuojate vieną visumą, nežiūrint į tai, kad jūs skirtingi, tai jūs kuriate savyje savybę, kuri sudaryta iš daugybės skirtingų elementų, apie kuriuos jūs net neįtariate.
Juk kiekvienas iš jūsų – didžiulė sudėtinė dalis. Ir kai jūs kartu susijungiate, tai išeina, kad jūs suformuojate vieną visumą. O iš tikrųjų ji sudaryta iš įvairovės priešingų viena kitai dalių.
Čia kaip bet kuri šiuolaikinė techninė sistema, pavyzdžiui, elektroninė arba kompiuterinė, kurioje labai daug tarpusavio ir priešingų junginių, bet kartu jie sukuria sistemą, veikiančią kaip viena vieninga visuma.
Be šios sistemos jūs niekaip negalėsite judėti pirmyn. Todėl, kai jums blogai, tik dešimtukas gali jums padėti. Jei esate kritime, tai kiti devyni žmonės, susijungdami tarpusavyje, gali jus pakelti.
Tik taip! Jokiu kitu būdu! Dėl to ir suteikiamas kritimas kiekvienam, kad sujungtų dešimtuką. Šiandien aš kritime, rytoj – tu, paskui – jis ir t. t. Visi pereis tokias būsenas.
Taip mes sukursime normalų Kūrėjo vardą, kai kiekvienas tempia vienas kitą. O be dešimtuko jūs nieko negalėsite padaryti. Visas dvasingumas įgyvendinamas tik dešimtuke. Viename žmoguje nieko nėra. Turėkite tai omenyje.
#247680

Iš 2019 m. vasario 24 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas mato teisingą tikovę?

Dešimtukas – ypatinga vienybės forma

Teisinga grupė

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai