Pateikti įrašai su dešimtukas žyme.


Suprasti širdimi

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKabalos moksle sakoma, kad suprantama – širdimi, pojūčiais. Jeigu imsite jausti ir išgyventi tai, kas rašoma „Mokyme apie dešimt sfirų“, tai mūsų noras bus taisomas į norą duoti, apie kurį pasakojama knygoje.
Tiesioginės Šviesos dešimt sfirų apsivelka atspindėtos Šviesos dešimčia sfirų. Tiesioginės Šviesos dešimt sfirų – tai Kūrėjo pozicija mano atžvilgiu, o atspindėtos Šviesos dešimt sfirų – mano pozicija Kūrėjo atžvilgiu. Šie santykiai kuriami remiantis lygiavertiškumo principu: Kūrėjas santykis su mumis visada yra toks, į kokį galime Jam atsakyti.
Trūksta tik dar šiek tiek Kūrėjo didybės, kurią, norint pajudėti pirmyn, reikia gauti iš aplinkos. Visą laiką taip tęsti: gauti dar daugiau Kūrėjo didybės iš aplinkos, iš dešimtuko, kad užmegztume dar stipresnį ryšį su Kūrėju.
Ir taip kaskart iš naujo: dar daugiau Kūrėjo didybės iš tos pačios aplinkos – dar stipresnis ryšys su Kūrėju dešimtuko viduje. Imame jausti, kad tai įsisuka tarytum uraganas, ir visi pasaulio norai susikoncentruoja dešimtuke, kur aš, Kūrėjas ir dešimtukas esame drauge.
#241987

Iš 2019 m. kovo 2 d. rytinės pamokos pagal knygą „Mokymas apie dešimt sfirų“

Komentarų nėra

Kreiptis į Kūrėją per grupę

Dvasinis darbas, Grupė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ką reiškia kreiptis į Kūrėją per grupę?
Atsakymas. Kai kreipiuosi į Kūrėją, prašau, kad Jis atsiskleistų man kaip mano minčių ir jausmų šaltinis.
Dažniausiai žmogus kreipiasi į Kūrėją, kai jam bloga, o kai gera, pamiršta apie tai, juk mes egoistai.
Jei žmogus kreipiasi į Kūrėją per grupę, vadinasi nori sistemingai įsijungti į dvasinį darbą. Bet jam tai duodama pamažu, per individualų kontaktą su Kūrėju, kai žmogus Jį kviečia, o šis dingsta, kviečia ir dingsta. Toks start-stop judėjimas pamažu suformuoja individualų norą, kuris reikalauja įsijungti į grupę.
Tai visiškai kitoks bendravimo su Kūrėju tipas – per bendrą jėgą, bendrą įsijungimą į draugus. Žmogui atsiranda naujas jutiklis, kurį jis gali nustatyti, kad jaustų Kūrėją, mat Kūrėjas atsikleidžia visam dešimtukui teisingai susiderinus. Tai dar laukia mūsų.
#242841

Iš 2019 m. vasario 11 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip žvelgti į grupę

Draugas – mano veidrodis

Teisingas prašymas Kūrėjui

Komentarų nėra

Kaip aukštesnysis valdymas vysto mus?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip galima išvystyti tašką širdyje, jeigu teigiate, kad neturime valios laisvės, kad esame marionetės Kūrėjo rankose?
Atsakymas. O kaip vystosi vaikas, visiškai nežinodamas ir neklausdamas, kaip jis vystosi? Jis kažką daro, kažką laužo, kur nors bėginėja ir taip auga.
Taip ir mes: mus patalpino kambaryje su devyniais draugais – nagi, aukite kartu. Ir nesvarbu, ar bėgsite iš kampo į kampą, ar ridensite kamuolį, ar dėliosite kaladėles, kitaip tariant, kaip vaikai atliksite neva visiškai nenaudingus veiksmus.
Iš tikrųjų tai nėra beverčiai veiksmai – taip aukštesnysis valdymas vysto vaikus. Įsivaizduokite, kad ir mes, ateidami į tokią „vaikišką“ grupę – dešimtuką, užsiimdami tarpusavyje visiškai „kvailais“ veiksmais imsime vystytis. O kitu atveju – ne.
#242961

Iš 2018 m. lapkričio 25 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Atskleisti dvasinę erdvę

Viską daro Jis, bet sprendžiu -aš

Kas ne Kūrėjo rankose?

Komentarų nėra

Įžiebti prigesusią kibirkštį

Dešimtukas, Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманIš pasiruošimo kongresui pamokos (2018-06-18)
Viskas priklauso nuo mūsų požiūrio į savo dvasinę kibirkštį. Kai jaučiame, kada ji gęsta, bloškia mus žemyn ir kada pakelia, turime galimybę likti nepriklausomi nuo jos ir patys spręsti, kokios būsenos bus mumyse ši kibirkštis. Jei teisingai ją išnaudosime, tai ji visada trauks mus pirmyn.
Kibirkštis – tai mūsų ryšys su Kūrėju, su dvasine tikrove. Nesvarbu, teigiamas ar neigiamas ryšys, svarbiausia, kad jis yra! Turime padėkoti už blogą būseną, kaip už gerą. Priešingai, kai kibirkštis prigęsta, Kūrėjas suteikia mums galimybę patiems uždegti ją, uždegti pačius save.
Vystymasis materialiame pasaulyje taip pat reikalauja nesilaikyti įsikibus ankstesnių pasiekimų, jei nori judėti pirmyn. Taip vyksta bet kurioje vietoje. Kodėl gi mums taip sunku priimti dvasiniame vystymesi, kad vakarykščiai pasiekimai virsta į šiandienos kritimus, į pakopą, nuo kurios turime pakilti?
Materialiame vystymesi tai suvokiama kaip natūralus procesas, juk mus pirmyn stumia egoizmo jėga. O dvasiniame šį principą labai sunku priimti, nes tenka judėti vadovaujantis tikėjimu aukščiau žinojimo, per dvasinį nubudimą, o ne egoistinį (interesą).
Net jei egoizmas nemato jokios naudos sau, jokios perspektyvos, vien tamsą, ir nestumia mūsų pirmyn, reikia kažkaip paskatinti save, rasti dvasinės motyvacijos.
Tai įmanoma tik dešimtuke, mums susivienijant. Jei visi, išskyrus vieną, kuris patiria kritimą, sujungia savo taškus širdyje, nepaisydami savo egoizmo, pamindami jį, ir taip žvelgia į draugą, tai perduoda jam savo dvasinę jėgą.
Aptikus, kad vienas iš draugų išgyvena kritimą, kiti devyni sąmoningai aiškinasi savo egoizmą ir sumažina jo vertybes iki minimumo. O savo susijungimą, taškus širdyje, kūrimo tikslą ir Kūrėją – išaukština.
Ir tada šis potencialų skirtumas: tarp vienijimosi grupėje ir susipriešinimo joje, dvasingumo vertingumo ir jo ignoravimo, garantuoja įtampą, su kuria jie daro įtaką draugui, suteikdami jam dvasinę jėgą. Jis pabunda nuo šios jėgos ir gali naudotis ja, kad galėtų pajudėti ir įsijungti į dešimtuką. Iš esmės, jo kritimas pasitarnauja kaip priežastis bendram visų pakilimui.
#228603

Iš 2018 m. birželio 18 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Pakelti kritusį draugą

Aš gimdau Kūrėją

Vakarykščiai pasiekimai virsta į šiandienos kritimus

Komentarų nėra

Kai už sienos Kūrėjas

Dvasinis darbas, Grupė, Ketinimas, malda

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Šiandien Europoje maišosi tautos kaip Senovės Babilone. Nesant tinkamo ryšio tarp žmonių, kils didžiulis žiaurumas. Ką turime daryti Europoje, kad tai perduotume žmonėms?
Atsakymas. Reikia pakilti virš mūsų prieštaravimų, nekreipti į juos dėmesio, prašyti, kad Šviesa mus suvienytų. Kaip – tai jos reikalas, jos jėga. Turime tiesiog visąlaik siekti jos iš dešimtuko centro.
Pasistenkite savo dvasiniame darbe pasaulio nesuvokti asmeniškai: „Aš, aš, aš.“ Atmeskite tą „aš“. Tik „mes“, tik per dešimtuką. Tuomet, kad ir kaip gerai ar blogai būtų, visuomet kreipsitės į Kūrėją, ir atitinkamai iš Jo gausite atsakomąjį ryšį.
Viskas turi būti sukurta ant to. Jokių asmeninių siekių, jokių asmeninių prašymų Kūrėjui. Tai didelė problema. Visuomet pagausite save, jog patys prašote, patys kalbate, patys mėginate gauti. O visa tai turi būti tik tada, kai jausitės dešimtuko viduje.
Štai tuomet, iš jūsų jausminio buvimo joje, kreipkitės į Kūrėją, kuris ten yra. Tarsi stovite dešimtuko viduje prie sienos, o už jos – Kūrėjas.
#241680

Iš 2019 m. vasario 6 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis judėjimas pirmyn

Kur atsiskleidžia Aukštesnysis pasaulis?

Viskas keičiasi veikiant Šviesai

 

Komentarų nėra

Pagrindinis dvasinės raidos principas

Dvasinis darbas, Grupė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Pagrindinis dvasinės raidos principas – kas akimirką prisiminti apie Kūrėją? Ar tai nebūtina?
Atsakymas. Pagrindinis dvasinės raidos principas – viską be išimčių susieti su Kūrėju, nes „nėra nieko kito – tik Jis“ ir viskas, kas yra mumyse, yra Jo formuojama ir organizuojama.
Turime tiesioginį ryšį tik su Kūrėju. Tačiau tas ryšys toks, kad Jis veikia mus, o mes, kad užmegztume atsakomąjį ryšį su Juo, turime susijungti į dešimtuką, ir tada iš dešimtuko taip interaktyviai galėsime veikti su Juo.
Klausimas. Kaip patikrinti grupės dvasinį augimą?
Atsakymas. Grupės dvasinis augimas tikrinamas abipusiu laidavimu, apibusiu ryšiu, tarpusavio draugų palaikymu, atsidavimo vienas kitam laipsniu, supratimu, kad dvasiniame pasaulyje esate viena nedaloma visuma. Taip tikrinate save.
#241246

Iš 2018 m. lapkričio 25 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Praktika – mumyse

Kas man padės?..

Gyventi tikrovėje, kur „Nėra nieko kito, tik Jis“

Komentarų nėra

Visuomenės įtaka

Ateities visuomenė, Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманO kadangi tai priešinga mūsų prigimčiai – reikalinga visuomenė, kurioje visi kartu sudarys didelę jėgą, kad galėtume kartu dirbti, siekdami anuliuoti norą gauti, vadinamąjį „blogį“, nes jis trukdo pasiekti tikslą, kuriam sukurtas žmogus. (Rabašas, „Šlavej Sulam“, „Grupės tikslas(1.2)“)
Klausimas. Kaip turėtų veikti visuomenė, kad žmogus jaustų kančias, viliojančias į priekį, o ne vejančias iš nugaros?
Atsakymas. Visuomenė turi nuolat skleisti tikslo didybę, ji svarbiausia. Tada mes natūraliai sieksime tikslo, nes mūsų akyse jis bus didis.
Kančios turi kilti ne dėl to, kad aš dirbu su savo egoizmu, o kad nepasiekiu tikslo, todėl vis veržiuosi į priekį. Tai jau kitos kančios – meilės kančios. Jos pasireiškia, veikiant visuomenei, kuri rodo, koks tu turi būti.
Klausimas. Mane sukūrė kaip visišką egoistą, kurio nedomina niekas, išskyrus jį patį. Dirbant grupėje kažkas keičiasi mano nore?
Atsakymas. Žinoma. Tavo egoistinės savybės, tokios kaip savigarba ir kt., skatina tave siekti esminio suvokimo. Tu pradedi matyti jį Kūrėjo atskleidime, suprasdamas, kad Jis priešingas tavo egoizmui.
Išeina, kad egoizmas, kuris paskatino tave atrasti gyvenimo prasmę, pats nusistatęs prieš tą prasmę. Štai ir kyla paradoksas: kaip vis dėlto veikti?
Pasireiškia labai įdomi ypatybė: egoizmo reikia atsikratyti, o norą – vystyti. Kitais žodžiais tariant, turime numarinti egoistinį ketinimą, o norus užauginti ir jiems užvilkti altruistinį ketinimą.
Veikiant visuomenei ir Supančiajai šviesai reikia save įtikinti, kad turime pakeisti tik ketinimą, bet ne norą, pastarasis visą laiką didės, kaip pasakyta: „Kiekvienas, kuris didesnis už kitą, (jo) ir norai didesni“. O štai ketinimai – keičiasi.
Mes turime stengtis pakeisti ketinimą ir – svarbiausia – suprasti, kad bendromis pastangomis galime pritraukti Aukštesniąją jėgą, kuri vadinama „Supančia šviesa“, ir tada neturėsime problemų. Kitaip – nieko neišeis. Dvasiniame vienas – ne karys, tik dešimtukas.
Klausimas. Mes dedame pastangas, kad patys gautume ketinimą duoti, ar galvojame apie draugus, kad jie gautų ketinimą duoti?
Atsakymas. Neturi reikšmės, nes mes visi įsijungiame vienas į kitą, į dešimtuką, ir viskas užsibaigia rate tarp mūsų.
Klausimas. Kaip žmogui pasiekti, kad visuomenė jį veiktų kuo stipriau? Nuo ko tai priklauso?
Atsakymas. Tai priklauso ir nuo jo, ir nuo visuomenės. Čia susilieja dvi kryptys: kiek žmogus gali save prilenkti prieš likusius ir kiek kiti suvokia savo įtaką kiekvienam.
Klausimas. Jei žmogus jaučia, kad visuomenė jo neveikia, ką jis gali padaryti?
Atsakymas. Jis turi reikalauti, kad jie jį paveiktų. Tam jis atėjo į grupę, kad grupė darytų jam įtaką.
Klausimas. Jūs aiškiai jaučiate, kad ir paskutinioji karta bus sudaryta iš dešimtukų?
Atsakymas. Kitaip ir negali būti, nes tai atitinka mūsų prigimtį. Taip buvo visais laikais. Pirmasis dešimtukus, vadinamus „minjan“, organizavo Mozė einant iš Egipto.
#228812

Iš 2018 m. sausio 2 d. TV programos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis stimuliatorius – žingsnis į ateities visuomenę

Kokybinis šuolis į naują pasaulį

Kančios skiriasi

Komentarų nėra

Teisingas prašymas Kūrėjui

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Koks prašymas Kūrėjui teisingas, jei esu priešingas Jam?
Atsakymas. Prašymas tapti panašiam į Kūrėją. Tik toks turėtų būti prašymas, nes nėra nieko tobulesnio nei aukštesnioji davimo ir meilės savybė – absoliuti, nesavanaudiška, visapusė, visiems ir visa.
Todėl panašumas į Kūrėją – mūsų galutinis tikslas, ir visos tarpinės būsenos – tik Jo siekimas.
Klausimas. Kitaip tariant, tai, kad esu priešingas Jam – tai mano startinis taškas?
Atsakymas. Taip, bet tai irgi nėra paprasta. Grupėje turime sukurti modelį kaip prilygti Kūrėjui: dalyvauti dešimtuke, jausti jame savo būsenas, tarpusavio priklausomybę, kaip veikiame vieni kitus, kad kiekvienas iš mūsų pajaustų, kiek esame prisirišę prie draugų, priklausome nuo jų, o jie nuo manęs.
Mano įsipareigojimai, lūkesčiai turi būti su jais susiję, kad pajausčiau, jog visa tai – mano siela. Ir tai tik pradžia. Juk galiausai tai apims visus žmones, visą pasaulį, visas sielas, įskaitant negyvąją, augalinę ir gyvūninę gamtą, visą materijos sistemą, visą pasaulėdarą, visą Visatą. Visa tai yra mano sielos ne manyje projekcija, kad taip geriau ją suvokčiau.
#239746

Iš 2018 m. lapkričio 4 d pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Aš gimdau Kūrėją

Teisingai kreiptis į Kūrėją

Kaip prašyti, kad būtum išgirstas?

Komentarų nėra

Aš gimdau Kūrėją

Dešimtukas, Dvasinis darbas, Grupė

каббалист Михаэль ЛайтманApriboti save dešimtuko atžvilgiu – reiškia iškelti draugus aukščiau už save. Čia visas mūsų darbas. Taip faraonas klausė: „Kas toks Kūrėjas, kad klausyčiau jo balso?“, kitaip tariant, kas čia valdo: aš ar Jis? Kas pirmas: noras gauti ar noras duoti, aš ar grupė? Būtent tai man reikia išspręsti.
Toks netgi vieno mėginančio taip galvoti žmogaus sprendimas yra lemtingas visai pasaulinei sielai, sukelia jai didžiulius pokyčius. Nematome ir nesuprantame, kaip tuo keičiame tikrovę. Mėgindami nors šiek tiek persverti grupės svarbą palyginus su savąja, keičiame visus pasaulius, priartindami Kūrėją prie kūrinių.
Nors galvojau tik apie save ir savo dešimtuką, tačiau sužadinau didžiulius, itin svarbius postūmius visoje sistemoje. Todėl negalima nepaisyti netgi pačių mažiausių pastangų, kurias kartais pavyksta įdėti.
Ir šis darbas vyksta nuolatos, kartojasi milijonus kartų. Kiekybė priklauso nuo to, kaip dažnai ir kaip stipriai žmogus mėgina, nuo jo sielos tipo. Ne mums apie tai spręsti, reikia tik visąlaik dėti pastangas kol tai taps nuolatiniu darbu.
Tuomet pajausiu, kad kas akimirką jis vis labiau vystosi manyje. Embriono būsena – tai mano nėštumas Kūrėju, kuris gimsta manyje dėl kitų.
Jaučiu, kaip Jis ima busti manyje, užpildyti mane ir lemia mano sprendimus. Duodu Jam galimybę valdyti mane, gyventi manyje ir per mane išeiti į pasaulį. Taip turiu jaustis grupės ir visos tikrovės atžvilgiu, o per juos – į Kūrėją. Aš Jį gimdau!
#237693

Iš 2018 m. gruodžio 10 d. pamokos rengiantis virtualiam kongresui

Daugiau šia tema skaitykite:

Dešimtukas – ypatinga vienybės forma

Ketinimas, nešantis sėkmę

Nesutaikomas Kūrėjo ir Faraono ginčas manyje

Komentarų nėra

Pasirink šį gerą likimą!

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKūrėjas – tai meilės jėga, egzistuojanti grupėje, bet paslėpta nuo mūsų. Kai norime priartėti prie tos jėgos, susisiekti, susilieti su ja, ištikimai jai tarnauti – tai vadinama suartėjimu su Kūrėju. Kūrėjas neegzistuoja kaip asmenybė – tai mus apvelkanti savybė. Be kūrinio nėra Kūrėjo.
Taip tuščiame kosmose karaliauja tamsa, jei niekas neužkerta šviesai kelio. Bet jei pastatome kokią nors pertvarą, tai išvysime, kad šviesa yra. Be šio atstumiančio Šviesą ir priverčiančio ją šviesti ekrano, nematome Šviesos, vien tamsą.
Yra Šviesa, yra Kūrėjas, užpildantis visą pasaulių sistemą. Bet tik uždėję ekraną, kad Jį atskleistume ir prilygtume Jam, Jį atskleidžiame. Kūrėjas užpildo visą pasaulį, aukštesnioji Šviesa yra visiškoje ramybėje. Bet mes nejaučiame jos, nes esame visiškai priešingi Jam savo egoizmu. Kiek norime prilygti šiai davimo ir meilės savybei, tiek užlaikome Šviesą ir ją aptinkame.
Aplink mus egzistuoja dvasinė tikrovė, visiškai ištaisyta būsena, absoliutus, didžiulis, beribis davimas tarp visų kūrinijos dalių. Ir tik aš – mažytė sudužusi kūrinijos dalis, atplėšta nuo visų kitų. Ir todėl žiūriu į juos per savo sudužimo prizmę.
Savo tikrąją būseną galima išvysti tik kabalistinės grupės, dešimtuko atžvilgiu – tai vienintelė vieta, kur galiu priartėti prie tiesos.

* * *
Kūrėjas atvedė mane į grupę ir pasakė: „Pasirink šį gerą likimą, vaikeli!“ Ir aš turiu jį priimti. Nors matau dešimt materialių kūnų, kurie vargiai supranta, ką daro ir dėl ko čia atėjo. Tačiau turiu visa tai priimti, kaip man duota Kūrėjo, vadinasi absoliučiai tobula. Kitaip tariant, esu visiškai ištaisytoje visuomenėje ir dabar viskas priklauso nuo manęs.
Dirbdamas dvasinį darbą ir kildamas 125 pakopomis vis labiau įsijungiu į grupę ir kaskart vis labiau atskleidžiu Kūrėją. Bet visa tai vyksta grupėje, nėra kitos tikrovės.

* * *
Tai tik mano vaizduotė, kokiais matau grupę ir draugus. Grupė man duota Kūrėjo iš aukščiau kaip kamertonas, pagal kurį turiu nustatyti save. Dvasinė grupė yra taisymosi pabaigoje, tai tarsi motinos įsčios, kur turiu įsijungti kaip embrionas ir augti, maitintis, suaugti.
Užbaigęs vieną pakopą pereinu prie kitos ir pradedu viską nuo pradžių: embrionas, maitinimas, brendimas. Ir taip kaskart iš naujo, kol visiškai imsiu atitikti grupę, t. y. iki pat savo taisymosi pabaigos.
Su Kūrėju nedirbu tiesiogiai, su Juo susisiekiu dirbdamas dešimtuke, grupėje. Grupė tampa mano AVAJA, jos dalys vis labiau susijungia. Nematau pačios Šviesos, jaučiu ja užpildytus indus, susijungiančius tarpusavyje. Šio abipusio prasiskverbimo jautimas suteikia man visus pojūčius; Šviesą suvokiame tik per indus.
Kai vienas indas kiek labiau prasiskverbia į kitą, jaučiu jų atitikimo matą ir mėgaujuosi tuo sutarimu. O bet kokį nutolimą ir konfliktą jaučiu kaip kančias, skausmą. Taip suvokiame Šviesos buvimą ir jos nebuvimą. Šviesa pasireiškia tik per norus.
#237612

Iš 2018 m. gruodžio 9 d. rytinės pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Taika“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ekranas, kuriame atsiskleidžia Kūrėjas

Darbas Kūrėjo pasaulyje

Gyventi dėl Kūrėjo ir kūrinio susitikimo

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai
Vėlesni įrašai »