Pateikti įrašai su Dievas žyme.


Kodėl Dievas vienas, o tikėjimai skirtingi?

Kabala ir religija

Klausimas: Kodėl Dievas vienas, o tikėjimai skirtingi?
Atsakymas: Todėl, kad tikėjimai su Dievu, aukščiausiąja valdančia jėga, neturi nieko bendro. Apie šią jėgą, ką ji sukūrė ir kaip valdo kūriniją, mums pasakoja kabalos mokslas.
Kabala –  tai ne tikėjimas, ne religija, o mokslas, nes gautas ne iš viršaus, o iš žmonių,  savo pastangomis atskleidusių aukščiausiąją jėgą, jos prigimtį ir perdavusių ją mums.
Kabalistai tyrinėja (būtent tyrinėja!) vieną aukščiausiąją kūrimo jėgą, atskleisdami ją savo pojūčiuose ir tirdami ją davimo ir meilės savybėmis, kurias juose išvysto kabalos mokslas.
Kabalistai kalba tik apie tai, ką suvokia žmogus (kabalistas). Vienos aukščiausiosios gamtos jėgos tyrimas prieinamas visiems. Kabalistai teigia, kad būtent šios jėgos atskleidimas suteiks mums galimybę ištaisyti žmogaus prigimtį ir teisingai organizuoti mus supantį pasaulį.
Be kabalos egzistuoja tikėjimai, kurie sugalvoja savo dievybes ir jas garbina. Kadangi jie priima Dievo buvimą tikėjimu, jo nejausdami, tai ir sukuria jį skirtingai, kaip kam naudingiau.

Daugiau šia tema skaitykite:

Religija ir integracijos procesas

Kabala skirta ne griauti, o kurti

Ateizmas, religija ir kabala

Komentarų nėra

Vienintelė jėga

Kūrėjas

Klausimas: Kokia jūsų nuomonė apie Dievo ir velnio priešpriešą?
Atsakymas: Paprastai nekalbu tokiais klausimais, todėl tik atkreipsiu dėmesį, kad visoje pasaulių sistemoje veikia vienintelė jėga – Kūrėjas, iš kurio kyla viskas, visos mums atrodančios priešingos jėgos bei poveikiai.
Visi šių tarpusavyje priešingų jėgų darnūs veiksmai kyla iš vienos Kūrėjo jėgos, visi jie veikia pagal vieną programą − atvesti žmones į vieną tikslą, t. y. savyje visiškai atskleisti  Kūrėją supanašėjus su Juo. Kad galėtume prilygti Kūrėjui, Jo poveikis mums suskaidomas į daugybę skirtingų ir priešingų poveikių. Jų tarpusavio skirtingumą suvokiame taip, tarsi egzistuotų vienas kitam prieštaraujantys jėgų šaltiniai.
Kabala viską suveda į „Nėra nieko kito, išskyrus Jį“. Būtent siekis pasaulyje viską, įskaitant save su visais savo norais, mintimis ir veiksmais, susieti su Vieninteliu šaltiniu, priežastimi, ir yra svarbiausia žmogaus pastanga, per kurią jis atskleidžia Kūrėją. Tada žmogus išvysta, kad pasaulyje egzistuoja tik vienintelė davimo ir meilės jėga.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar reikia Kūrėjui pažinti patį save?

Atsikratyti užuominų

Sudužę akiniai

Klausimas: Kokia jūsų nuomonė apie Dievo ir velnio priešpriešą?
Atsakymas: Paprastai nekalbu tokiais klausimais, todėl tik atkreipsiu dėmesį, kad visoje pasaulių sistemoje veikia vienintelė jėga – Kūrėjas, iš kurio kyla viskas, visos mums atrodančios priešingos jėgos bei poveikiai.
Visi šių tarpusavyje priešingų jėgų darnūs veiksmai kyla iš vienos Kūrėjo jėgos, visi jie veikia pagal vieną programą − atvesti žmones į vieną tikslą, t. y. savyje visiškai atskleisti Kūrėją supanašėjus su Juo. Kad galėtume prilygti Kūrėjui, Jo poveikis mums suskaidomas į daugybę skirtingų ir priešingų poveikių. Jų tarpusavio skirtingumą suvokiame taip, tarsi egzistuotų vienas kitam prieštaraujantys jėgų šaltiniai.
Kabala viską suveda į
„Nėra nieko kito, išskyrus Jį“. Būtent siekis pasaulyje viską, įskaitant save su visais savo norais, mintimis ir veiksmais, susieti su Vieninteliu šaltiniu, priežastimi, ir yra svarbiausia žmogaus pastanga, per kurią jis atskleidžia Kūrėją. Tada žmogus išvysta, kad pasaulyje egzistuoja tik vienintelė davimo ir meilės jėga.

Komentarų nėra

Sunku būti Dievu, bet įmanoma

Realybės suvokimas

Klausimas: Kokį galima įsivaizduoti labiausiai neįtikėtiną norą, dėl kurio žmonės sušuktų: „Čia tai bent!“
Atsakymas: Įsivaizduokite, kad žmogus gali viską! Gali tapti nemirtingu, visažiniu, begaliniu, visagaliu, – bet tik tokiu mastu, kokiu jis panorės viską, ką įgis, perduoti kitiems, nieko nepasilikdamas sau, – būti tik šiuo perdavėju.
Komentaras: Mokykloje mokiausi su tokiu mokiniu, kuris kartą pareiškė: „Noriu būti Dievu. Noriu, kad mano malonumas būtų begalinis, augtų su pagreičiu, o šis pagreitis augtų eksponentiškai“. Ar įmanomas toks augimas mūsų pasaulyje?
Atsakymas: Žinoma. O Dievo nėra. Tas lygmuo, kurį pasiekiame bendrame valdyme, jis ir yra Dievo lygmuo, Kūrėjo lygmuo.
Sunku būti Dievu? Galbūt. Tačiau įmanoma.
Komentaras: Jis dar pasakė: „Norėčiau sukurti savo visatą, kurioje gyventų žmonės…“.
Atsakymas: O jis ją ir kuria. Ne vieną, o daugybę visatų, patalpintų viena į kitą. Galiausiai jis pasiekia absoliutaus atskleidimo ir pripildymo būseną, vadinama Begalybės pasauliu, virš kurios jau nebekyla jokie norai. Ten – stop, ir viskas.
O kas toliau? Apie tai, kas bus toliau, nieko negalima pasakyti, nes „Begalybe“ vadinamos būsenos nėra mūsų ribotame pasaulyje, kuriame kalbame apie pabaigą, neturinčią pabaigos, kurią galime pratęsti dar truputį toliau.
O „toliau“ tiesiog nėra – išnyksta pati atstumo, ribos kategorija.

Iš 2012 m. kovo 11 d. TV programos „Pokalbiai su Michaeliu Laitmanu“.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar yra Dievas?

Tai ne šiaip sau žaidimas

Mostelėjimas stebuklinga lazdele

Komentarų nėra

Stabų valdžioje

Kabala ir religija

Baal Sulamas „Taika“: „Bendrus veiksmus žmonės atskyrė, išskyrė į asmeninius: tokius kaip jėga, turtas, valdžia, grožis, alkis, mirtis, pasimetimas ir kita, o atsakomybę už kiekvieną iš šių veiksmų pavedė tam tikram valdytojui. O tada išvystė tokį priėjimą, kaip jiems norėjosi.“
Gyvenime noriu pasiekti visokeriopos sėkmės. Todėl pasveriu kiekvieną gerą man savybę, mėginu ją įgyti, ieškau gamtoje palaikymo. Ir jai pagalbon priskiriu tam tikrą jėgą. Pavyzdžiui, man nepakanka narsos – reiškia, man reikia karo dievo. Kad turėčiau daug pinigų, man reikalingas atsakingas už turtus dievas. Taip „surandu“ gamtoje pagalbines jėgas.
Jeigu man kažkas nepavyksta, ko gero, gamtoje yra ir blogų dievų, kuriuos reikia liaupsinti ir aptarnauti, kad jie irgi atsakytų geruoju. Egoistinis noras nuolatos auga ir kaip atsaką į tai žmogus vysto savyje štai tokį „mitologinį“ santykį gamtos atžvilgiu, priskirdamas savarankiškumą įvairioms gamtos jėgoms ir įvardydamas jas dievais.
Žmonija tam tikru laipsniu perėjo šį etapą per religiją, tačiau kaip ir anksčiau 99% yra įnykusi į prietarus. Žmonės tiki visokio pobūdžio jėgomis, sėkmės ir nelaimių ženklais. Kuo skiriasi raudono siūlo pirkimas nuo aukojimo kokiam nors dievui prie „įslaptinto“ medžio? Tai vienas ir tas pats lygmuo.
Štai kur yra žmonija mūsų „progresyvioje“ epochoje. Prieš tūkstančius metų žmonės pradėjo šią praktiką ir iki šiol nepasikeitė vystydamiesi. Žmonės vis taip pat tiki ypatingų jiems parduodamų daiktų nauda, pinigų aukojimo efektyvumu, o šie pinigai veikiausiai patenka tiesiai į atitinkamo dievo sąskaitą, kad pastarasis atsidėkotų stebuklinga pagalba. Visi tikėjimai ir visos religijos kuriami pagal tokias schemas.
Be vidinio žmogaus išsitaisymo, leisiančio jam užmegzti ryšį su Aukščiausiąja gamtos jėga ir pakilti į jos lygį, − visa kita pagal kabalos mokslą yra stabmeldystė. Juk noriu pakeisti ne save, o kažkokią išorinę jėgą, kad ji būtų man nuolanki.
Taip nuosekliai nuo materializmo atėjome prie tikėjimo, kuris priskiria gamtai sumanymą, valią ir planą – ir visa tai neva galiu pakeisti vienokiu ar kitokiu išoriniu veiksmu. Išeitų, kad paprasta ceremonija leidžia „modifikuoti“ kūrinio programą ir tikslą.
Tad koks gi tai dievas, jeigu jį galima pakeisti? Koks gi jis aukščiausiasis, jeigu jo gerumą galima nusipirkti už „grynuosius“? Štai kokiame žemame lygmenyje yra žmonija.
Jeigu žmogus gauna jėgų, jei pasitelkia daugybę įvairiausių priemonių ir keičia pats save kildamas iki Dievo pakopos, iki Aukščiausiojo, iki Aukščiausiosios jėgos, tai tiktai tada tokia metodika bus praktiška, teisinga ir tikra. Tik šią metodiką galima realizuoti, o kitų kelių paprasčiausiai nėra.

Iš 2011 m. rugpjūčio 1 d. pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Taika“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateizmas, religija ir kabala

Ar turi Kūrėjas pavidalą?

Kabala pakeis viską


Komentarų nėra

Ateizmas, religija ir kabala

Kabala ir religija, Kūrėjas

Klausimas: Kaip kabala žiūri į tikinčiuosius ir netikinčiuosius? Pastebiu, jog jūs visą laiką lyg laviruojate tarp jų!
Atsakymas: Jūs teisus.
Religija Kūrėją laiko panašiu į žmogų – t. y. besikeičiančiu priklausomai nuo žmogaus veiksmų. Be to, kiekviena religija Kūrėją ir Jo pasiuntinius vaizduoja kaip jai patogiau. Religijos privalo sugyventi tarpusavyje arba sunaikinti viena kitą, nes jų nuomonė neturi įrodymų – tai tik tikėjimo klausimas. Kas stipresnis – tas ir teisus. Arba veikia taip, tarsi kiti neegzistuotų – kiekvienas savoje parapijoje.
Bet jas visas jungia viena: Dievo santykis su žmogumi priklauso nuo to, kaip žmogus elgiasi su Dievu ir su kitais žmonėmis, kitaip tariant, Dievas keičiasi – jis tai piktas, tai gailestingas. Šitai žmogus stebi savo gyvenime, likime. Vadinasi, Dievą galima apipilti dovanomis, užmokėti už rojų, pamaloninti − ir jis bus mums geras. Galime išmelsti nuodėmių atleidimą, išsipirkti iš bausmės, nuobaudų. Paaukosiu – ir nuo savęs nukreipsiu likimo smūgį. Visa sutvarkyta tartum išorinis žmogaus elgesys keistų ir Dievo santykį su juo.
Ateistai – vertina Dievą kaip gamtą: ji nekintanti, mechaninė, neturi savo proto ir plano, nereaguoja į mūsų požiūrį į ją, tik į „mechaninį“ poveikį.
Kabala – tapatina Kūrėją ir gamtą. Tačiau Kūrėjas turi protą, planą, tikslą. Jis turi jausmus. Todėl vystymosi (evoliucijos) procese žmogų irgi sukūrė būtent tokį – su jausmais ir protu, su dviem priešingomis sistemomis, egoistą, t. y. trokštantį mėgautis kiekvieną savo egzistavimo akimirka, sukūrė tokiu, kad naudodamasis kabalos metodika ir gamtos jėgomis (supančia Šviesa) galėtų pakeisti pats save ir taptų panašus į Kūrėją.
Taip žmogus pasiekia savo savarankiškumo (būdamas kitų būsenų jis yra visiškai valdomas gamtos ir savojo egoizmo, yra nelaisvas), tobulumo, amžinybės ir susilieja su Kūrėju (įgyja Kūrėjo statusą). Kūrėjas kabaloje nesikeičia, nes yra Absoliutas, absoliučiai geras ir todėl negali keistis, keičiasi tik tas, kas anksčiau buvo geresnis/blogesnis, bet ne absoliutas. Todėl kreipimasis į Kūrėją – tai kreipimasis į save, paties savęs įtikinimas, kad būtina išsitaisyti, tapti tokiu kaip Kūrėjas – tapti gėrio etalonu.
Taigi ateistai pertvarko pasaulį, tikintieji meldžia Kūrėją, o kabalistai taiso save ir šitaip ištaiso pasaulį.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala, kiti mokslai, religija ir filosofija

Vienas kintamasis nekintančioje tikrovėje

Religija pasitraukia kartu su žmonijos vaikyste

Komentarų nėra

Kaip patekti pas Vyriausiąjį Gydytoją?

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda

Klausimas: Nesupratau, kaip fizinės kančios gali pagimdyti maldą ir padėti pasiekti kažkokį dvasingumą? Argi materialios kančios susiję su dvasinėmis?
Atsakymas: Fizinės kančios nesusiję su dvasinėmis. Apie kokias kančias kalbi – apie skausmą kojoje? Jei skauda koją, reikia eiti pas gydytoją. Kabala kalba apie santykius su artimu – tik pagal tai galime patikrinti save: ar su mumis viskas gerai, ar ne.
Kodėl materialiame pasaulyje apskritai jaučiame kažkokias kančias, tiesiogiai nesusijusias su dvasiniu keliu? Nes pasakyta, kad „kančios suminkština kūną (egoizmą)“ ir priartina prie klausimo: „Kodėl kenčiame? Kokia yra gyvenimo prasmė?“ Taip palaipsniui žmogus priartėja prie klausimų apie esmę.
Tačiau tai nereiškia, kad suskaudus kojai iškart turiu galvoti apie Kūrėją. Pirmiausia turiu nueiti pas gydytoją ir išsigydyti. Tačiau, jei jaučiu, kad manyje kyla pretenzijos draugams grupėje, tai jau problema, dėl kurios reikia kreiptis į Kūrėją.
Kitaip tariant, vienos kančios jaučiamos „gyvoje mėsoje“ ir irgi kažkaip netiesiogiai veda į tikslą, juk matome, koks laikinas ir niekingas mūsų kūnas bei gyvenimas, ir koks esu silpnas ir priklausantis nuo šio skausmo. O yra kančios, kurios atskleidžia, koks esu priešingas tikslui. Ir tada jau reikia kito gydytojo – ne otolaringologo, o visų gydytojų vyriausiojo gydytojo, sudaužytų širdžių daktaro.
Juk mano širdis, noras – sudaužyti! Sudaužyta mūsų siela, kurią Jis ir turi ištaisyti.
Kreipimasis į Kūrėją (Dievą) esant menkiausiai priežasčiai kilo dėl to, kad egoistiškai supratome ryšį su Juo. Kreipiamės į Jį siekdami sau gerovės, o ne ištaisymo. Todėl žmonės nuolat tiki, kad bus gerai, nors įvyksta atvirkščiai. Tačiau lyg akli nemato rezultato ir nenusivilia, nes egoizmas neleidžia liautis jam dirbus…
Et, jei tik atmerktų akis ir pamatytų, kad Dievo nėra, o yra tik griežtas gamtos dėsnis, kuris verčia prilygti jam – tapti gerais nepaisant savęs.

Iš 2011 m. gegužės 9 d. pamokos pagal knygos „Šamati“ straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Ir kančios pavirs malonumais…

Ieškok ne nuskausminamųjų, o gydymo

Meilės kančios – saldžios

Komentarų nėra

Koks jūsų požiūris į religiją?

Kabala ir religija

Religija – tai ne visuomeninis, o privatus kiekvieno reikalas. Žmogaus santykis su Dievu – intymi ir nuo visų saugoma paslaptis. Tegul tokia ir lieka. Primesti tam tikrą požiūrį į gyvenimą, jo prasmę, tikslą, aukščiausiąją jėgą (ar yra tokia, kokia ji, aš ir ji) – niekas neturi teisės, netgi tėvai savo vaikams. Tai išplaukia iš to, kad Dievas nėra nei jaučiamas, nei pasiekiamas.
Ypač nepriimtina, kai religija žmogui primeta pasaulėžiūrą. Pavyzdžiui, tvarkydama savo buitį, ji į savo lavinimo ir auklėjimo tinklą įtraukia tėvus ir vaikus – taip įpainioja vaikus ir paverčia juos savo adeptais nepaisydama jų valios.
Religija turi būti kaip klubas: kas nori, tas ir lanko. Jeigu įvairiausios politinės jėgos nesinaudotų religija visuomenei valdyti, iš esmės religija tokia ir būtų.
Bet politikams  naudinga manipuliuoti tikėjimu ir ugdyti žmonių priklausomybę – todėl susiformavo ne tikintieji, o religiniai-politiniai valdantieji, manipuliuojantys minia.
Be to, norinčiųjų iš tikėjimo užsidirbti netrūksta – jie tarsi aptarnauja tikinčiuosius, bet tai yra jų darbas. Religijoje neturėtų būti darbo, specialybės ar mokamos tarnybos.
Kabala – tai ne religija, o žinios, ji ne pardavinėja savo santykį su Kūrėju, o yra metodika, kaip atskleisti aukščiausius Gamtos valdymo dėsnius – todėl visi galime jos mokytis ir perduoti ją vaikams. Nes tai – žinios, ir tu tik mokaisi jomis pasinaudoti.
Kabala yra laisva nuo bet kokių veiksmų, apeigų ar reikalavimų besimokantiems. O išorinis kabalos ryšys su žydų tradicijomis išplaukia iš to, kad judaizmas susiformavo iš žemiškojo, o ne iš dvasinio kabalistinių žinių taikymo.

Daugiau šia tema skaitykite:

Religija pasitraukia kartu su žmonijos vaikyste

Kabala ir religija

Kur religija, o kur kabala

Komentarų nėra

Ar yra Dievas?

Filmai, klipai, Kūrėjas

Video klipas rusų k.

Komentarų nėra

Ar meditacija riboja žmogų?

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: pamokose Jūs sakote, kad meditacija riboja žmogų. Bet tai ne tiesa. Joga -- tai ryšys, susijungimas su pasauliu, Dievu… Tūkstančiai žmonių pažino Dievą praktikuodami įvairius jogos būdus. Jūs tai neigiate?
Atsakau laidoje „Klausk kabalisto“ (rusų k.):

Klausimus šiai laidai galite pateikti dienoraščio skyrelyje „Klauskite“ arba elektroninio pašto adresu admin.laitman.ru@gmail.com.

Ankstesnės laidos:

„Klausk kabalisto -53“

„Klausk kabalisto -52“

„Klausk kabalisto -51“

Komentarų nėra

Dievas nėra senelis su barzda

Kūrėjas

Pranešimas: Profesorius Michailas Krickis: Panspermijos teorija (mikroorganizmų pernešimas nuo vieno kosminio kūno ant kito) neatsako į klausimą, kaip Visatoje atsirado gyvybė.
Iki Didžiojo sprogimo prieš 12-14 milijardų metų nebuvo net elementariųjų dalelių.
Po to per keletą minučių atsirado protonai, neutronai, elektronai ir materija pradėjo savo evoliuciją.
Tai įmanoma veikiant Dievui – organizuojančiai sistemai, o ne seneliui su barzda, kaip jį vaizduoja šventovių freskos.
Replika: Iš dalies teisinga. Dievas, Gamta, Kūrėjas – viena jėga, sumanymas, ištiriamas ir suvokiamas, aukštesnysis noras ir protas. Tai neprieštarauja jokiems kanonams, tinka bet kokiai filosofijai ir religijai.
Visi mokslai, religijos, filosofijos skiriasi nuo kabalos praktine realizacija: žmogus privalo suvokti šią Aukštesniąją jėgą, jos sumanymą ir tikslą savyje, šiame gyvenime mūsų pasaulyje.
Tai įmanoma tik praktiškai studijuojant kabalą –  realizuojant vienybę grupėje ir galiausiai visoje  žmonijoje.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kabala – sąmokslas prieš Dievą ar Kūrėjo pažinimas?“

„Kodėl žmonės tiki Dievą?“

„Kas įrodys, kad Dievas egzistuoja?“

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai