Klausimas: Žmogaus pagrindas yra DNR, tai yra mūsų genai, kurie lemia viską: mūsų fiziologiją, visokius polinkius ir netgi, kaip dabar sakoma, politines pažiūras. Ar sutinkate su tuo?
Atsakymas: Koks skirtumas, ar mūsų polinkius lemia genai, ar kitos dalelės, bangos, elementai? Žinoma, mums yra priskirtos savybės, kurios mus veda ir dėl kurių mes skiriame žmonių charakterius, skirtingą jų požiūrį į gyvenimą ir kt., vadinkite tai genais.
Komentaras: Mūsų genai gali pasireikšti kaip savybės, kurias galima ir negalima pakeisti. Pavyzdžiui, jei vaikas gimsta egoistų šeimoje, kur vyrauja pinigų kultas, tai iš principo jis neturi šansų užaugti altruistu.
Atsakymas: Ne, aš su tuo nesutinku. Gamtoje matome ir priešingas savybes. Mūsų mokytojas Baal Sulamas rašo, kad labai dažnai pastebima inversija. Mes žinome, kad revoliucionieriai gimė Rusijos bajorų šeimose. Tai amžina tėvų ir vaikų problema, kai vaikai eina prieš savo tėvus. Taigi, būtent tėvų savybės gali pasireikšti atvirkščiai vaikams.
Klausimas: Ar manote, kad charakterio bruožus galima pakeisti? Tarkime, žmogus turi polinkį į šykštumą.
Atsakymas: Nereikia nieko keisti. Manau, kad to nereikėtų daryti, nes duomenys, kuriuos turime savyje, yra vadinamos pirmosios devynios sfiros kiekviename žmoguje, kiekviename parcufe, kiekvienoje sieloje. Mes tiesiog turime išmokti jas teisingai naudoti.
#267594

Iš 2020 m. balandžio 30 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gėris – veikti kitų labui

Pasirinkimo laisvė, I dalis

Tiltelis tarp meilės ir neapykantos

Komentaras. Mokslininkai teigia, kad iki galimybės „susimodeliuoti“ vaiką liko dveji metai. Vaikų „modeliavimas“ – tai galimybė redaguoti genus. Mokslininkai teigia, kad genetiškai modifikuoti kūdikiai yra itin pageidaujami, siekiant apsaugoti žmones nuo ligų ir gali būti sukurti per dvejus metus.
Atsakymas. Žinau, kad bet koks mūsų kišimasis į gamtą sukelia blogų pasekmių. Stengiamės įlįsti visur, kur tik mums atrodo pageidautina, reikalinga, gera, naudinga, bet galų gale gauname priešingą rezultatą, nes gamta netoleruoja tokio įsikišimo. Turime veikti pagal jos dėsnius. Pakeisti save į gera galima tik vienu būdu – sužadindami teisingą gamtos, tai yra aukštesniojo pasaulio poveikį. Tik taip.
Klausimas. Jei žmogus staiga nusprendžia, kad gali pakeisti save – juk sugeba pakeisti savo kūną, galbūt gali pakeisti ir savo sielą?
Atsakymas. Sielos – ne, bet žemiškas savybes – taip.
Komentaras. Žmogus stengiasi ne tik pakeisti DNR, bet nori padaryti „būsimą žmogų“ geresnį už save.
Atsakymas. Taip nedaroma! Jei, tarkime, savo sūnų ar anūką „sumodeliuosiu“ labai gabų muzikai, tai, be abejo, jis tobulės, gros, jaus malonumą. Galbūt jis ir kitiems teiks malonumą. Bet ar aš jį padarysiu laimingą?
Laimė, svarbiausias mūsų gyvenimo kokybės rodiklis nepriklauso nuo kūrybinės sėkmės. Kalbu apie kūrybinę sėkmę, bet ne visi gali būti iškilūs muzikantai, menininkai ir t. t. Turi būti ir mūrininkai, ir visi kiti.
Klausimas. Taigi, ko reikia?
Atsakymas. Laimės. Laimės žmogui reikia, daugiau nieko. Jis turi jaustis laimingas. Jis gali jaustis laimingas, kai supranta kodėl, kam ir kaip jis egzistuoja, kokiame pasaulyje gyvena ir kaip jį nuolat keičia, tobulina jį ir save. Tai suteikia tikrą laimę.
Laimė – kai darai teigiamus dalykus kitiems, o kiti – tau. Keitimasis tokiu teisingai nukreiptu poveikiu sukelia žmogui laimės pojūtį.
Nėra didesnės laimės, nei jaustis kūdikiu ant savo motinos rankų. Tai – laimė! Akivaizdu, kad šį pojūtį turime iš prigimties.
Būtent taip turėtume jaustis žmonių visuomenėje, žmonijoje, gyvenime. Kai niekuo nesirūpiname, būdami visuomenės, kuri mums suteikia tokį jausmą, rankose. Ir nėra nei gyvenimo, nei mirties, yra tik abipusės laimės jausmas. Aš mėgaujuosi „mama“, o „mama“ mėgaujasi manimi.
Klausimas. Idilė. Ir kaip ją pasiekti šiame purviname, baisiame pasaulyje?
Atsakymas. Tam reikia šviesti žmones ir atvesti juos į tokią būseną. Elgtis vieniems su kitais taip, kaip motina su kūdikiu, ir kad jie pajaustų, jog visi elgiasi su jais, kaip motina su kūdikiu.
Viskas yra mūsų rankose, tereikia šiek tiek pakeisti egoistinę žmogaus prigimtį.
Žmogaus noras – ne genetikos, o jo dvasinio tobulėjimo pasekmė. Čia niekas nepadės. Tik kabalos mokslas. Žmogui jis suteiks galimybę paveikti, pakeisti save ir tapti, viena vertus, geru kūdikiu gamtos, visuomenės, rankose, kita vertus, organizuoti visuomenę taip, kad ji elgtųsi kaip mama.
Žmonija ateis į tai. Būtinai turime pakeisti savo požiūrį į save, į gamtą, į kitus, į viską.
Klausimas. Kai skverbiamės į genus, tarsi iš išorės darome operaciją būsimam žmogui. Kaip įskiepyti mintį iš šalies, kad reikia tobulėti vidumi, ugdyti savo sielą?
Atsakymas. Aiškinti. Aiškinti žmonėms, kaip galima tapti laimingiems. Tokia yra mūsų užduotis.
Tai labai svarbus darbas, kuris mūsų laikais jau turėtų išryškėti. Žmonijai to reikia, nes ji nemato būdo, kaip pasiekti laimę, tai yra visuotinai teisingą, normalią būseną, kai žmonės negalvoja, kas su jais atsitiks kitą akimirką, tiesiog gyvena laimingai, teisingai elgdamiesi vienas su kitu, kurdami atmosferą, kurioje jiems gera.
Tai nėra lengva, tai pasiekiama dirbant su savo egoizmu, be to, sistemingai, visuotinai. Bet kodėl to nepadarius? Bent jau tais gyvenimo metais, kai žmogus įsivaizduoja, kad gyvena, jam būtų gera.
Ir tada jis pamatytų, kad dalyvaudamas kitų gyvenimuose, jis keičia savo gyvenimą ir pakelia jį į kitas dimensijas. Vadinasi, jo gyvenimo pojūtį lemia ne kūnas, o ryšys su kitais. Ir šis ryšys suteikia jam amžinybės pojūtį.
Jei tai nepriklauso nuo mano kūno, prarandu visą laikų, žemiškų įvykių tvarką, prarandu pasaulio ir žemiško gyvenimo pojūtį. Tada egzistuoju būsenoje, kuri neprasideda ir nesibaigia, ji matuojama visai kitais parametrais: stipresniu ryšiu tarp mūsų, didesniu laisvės, pakilimo virš egoizmo pojūčiu, ryšiu su visais žmonėmis ir bendros jėgos, vadinamos „Kūrėju“, atskleidimu.
Viskas yra mumyse, prieš mus. Kurkime tokį, o ne šiandieninį, kupiną problemų, pasaulį.
#258693

Iš 2016 m. lapkričio 26 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentaras. Dr. Izaijas Rubinšteinas tyrimais atskleidė, kad visų gyvūnų DNR sandara vienoda. Kiekvieną DNR sudaro tarpusavyje sujungtos aminorūgščių spiralės.
Mokslininkas tyrimus atliko elektroniniu mikroskopu su prijungta programa, kuri atsakydavo į jo pateiktus klausimus. Į klausimą: „Kas jungia šias spirales?“ – programa atsakė: „Periodiškai atsirandantis tiltas“.
Kada jis paklausė: „Kur galima pamatyti šį tiltą?“ Programa atsakė: „Tiltas stovi už 10 aminorūgščių, po to už 5, toliau – už 6, dar toliau – už 5“ ir t. t.
Kadangi mokslininkas buvo religingas žydas, tai pamatęs skaičių seką: 10, 5, 6, 5, padarė išvadą, kad tai ne šiaip skaičiai, o Dievo vardas – Jud-Kei-Vav-Kei.
Atsakymas. Ryšys tarp visų galimų mūsų DNR savybių atsiskleidžia matricoje, vadinamoje „Dievo vardas“.
Dr. Rubinšteinas atskleidė gamtoje esančią priklausomybę, kuri išreiškiama Jud-Kei-Vav-Kei. Ši priklausomybė pasireiškia absoliučiai visur! Tik mes kartais ją pastebime, galime atskleisti, tyrinėti, užrašyti, o kartais ne. Bet ji pasireiškia visur, nes tai – bendra gamtos savybė.
DNR – informacinis žmogaus įrašas.
Klausimas. O kur jis yra?
Atsakymas. Mūsų ląstelėse. Mes sudaryti iš baltymų struktūrų, kurių pagrindas – savybė, kabaloje vadinama „trys linijos“ arba dviguba spiralė, sujungta kopėtėlėmis.
Kabaloje tai žinoma jau 5000-6000 metų. Galbūt ir dar seniau žinota, tik kieno?
Klausimas. Kaip žmogui augant ne tik fiziškai, bet ir morališkai, protiškai bei dvasiškai, tobulinant save, nenutraukti šios spiralės, o stiprinti ją? Ko tam reikia?
Atsakymas. Dėl to jam reikia susijungti su Kūrėju. Tada jis atkurs savo nutrūkusius saitus.
Todėl reikia pasiekti tokį lygį, kuriame galėtum susisiekti su Kūrėju, gauti iš Jo tą pirmapradę jėgą, kuri taisys tavo DNR, tavo dvigubą spiralę. Iš esmės – atkūrinėti tarp jų vidurinę liniją.
Klausimas. Kaip žmogui padeda suvokimas, kad jo struktūroje įrašytas Kūrėjo kodas?
Atsakymas. Labai padeda! Mes visi sudaryti iš šių kodų. Visos mūsų ląstelės, visi organai sudaryti iš tarpusavyje sąveikaujančių įvairių baltymų sistemų. Jose įrašyti Kūrėjo kūrimo rezultatai, kaip Jis mus sukūrė. „Jis“ – tai Aukštesnioji jėga, aukštesnioji programa.
Klausimas. Žinome, kad tiltas kartais sugriūna. Kokiomis sąlygomis išnyksta Kūrėjas, Jo įrašas?
Atsakymas. Išnyksta, kai visiškai nesistengiame būti į Jį panašūs. Taip prisišaukiame problemas, ligas, net mirtį.
Klausimas. Kokia Jo funkcija žmogaus DNR viduje? Koks Kūrėjo vaidmuo ir kaip turime jį atitikti?
Atsakymas. Kaip jau sakiau, žmogaus DNR sudaro dvi lygiagrečios baltymų sistemos, tarp kurių yra jungtys, panašios į kopėtėlių skersinius. Tai labai supaprastintas vaizdas, sudedamųjų ten yra žymiai daugiau. Visa tai turi palaikyti tokią pusiausvyrą, kad tarpusavio sąveika būtų absoliučiai altruistinė.
Jei tokia pusiausvyra pasiekiama, tada šiomis jungiančiomis kopėtėlėmis – mažučiais jungiančiais įrenginiais (juk baltymų sistemų struktūra labai sudėtinga) – perduodamas teisingas signalas, subalansuojantis dešiniąją ir kairiąją linijas.
Komentaras. Kaip žmogui tapti geresniam?
Atsakymas. Geresniam? Visai paprasta! Reikia tik panorėti tapti geresniam. Pagal jo norą spiralė ims keistis į gera. Ji ims suktis tinkama kryptimi sąveikoje su kitomis spiralėmis ir bus pačiame optimaliausiame režime.
Klausimas. Kaip žmogus galėtų užmegzti ryšį, dialogą su šia sistema, pasitikrinti savo veiksmų teisingumą?
Atsakymas. Tam jis turi būti geras. Būti geram, vadinasi, visus laikyti aukštesniais už save ir gyventi tam, kad darytų gera kitiems. Tada jo sistema veiks tinkamai. Jos toks vidinis stilius, tikslas, režimas – teisingo palankumo sau ir kitiems režimas.
Komentaras. Labai sudėtinga sistema!
Atsakymas. Nesudėtinga. Jos veikimo principas labai paprastas.
Bet viduje ji labai sudėtinga, nes turi įsikūnyti gyvoje – gyvūninėje, biologinėje materijoje. Tai sudėtinga, juk tam, kad išverstum dvasinę kalbą, jausmų, davimo, meilės, tarpusavio sąveikos kalbą į iš esmės negyvų elementų, baltymų kalbą, reikia labai didelės transformacijos.
Reikia atlikti labai daug įvairių atspaudų įvairiuose šios teisingų tarpusavio santykių sistemos lygmenyse, kol ji nusileis iki tinkamos sąveikos baltymų lygmenyje. To neįmanoma net įsivaizduoti!
Klausimas. O kaip atsižvelgti į visas šias smulkias detales?
Atsakymas. Neįmanoma. Prisimenu, ir aš lygiai taip pat klausiau. O vėliau supratau, kad mūsų deterministiniame lygmenyje šito niekaip negalime įsivaizduoti, padaryti, pajusti, sukurti, patys sukonstruoti, sujungti, surinkti tarsi konstruktorių.
Viena, ką galime, – nuteikti save atvirkščiai – gėriui, meilei, tarpusavio sąveikai, suartėjimui, prieraišumui. Tada ši tarpusavio sąveika įvyks mūsų viduje ir atitiks mūsų siekius. Savo siekiais mes suderiname baltymų spirales.
Komentaras. Vadinasi, žmogui verta kažko panorėti…
Atsakymas. Ne, neužtenka tik panorėti. Taip nebūna, čia ne kokie fokusai. Žmogus turi dirbti su savimi, siekdamas teisingų minčių ir norų, gerinti santykius su kitais, ir taip jis išsigydys visas savo spiralių problemas.
Klausimas. DNR dažnai vadinama statybine gyvybės medžiaga, nes joje saugomas genetinis kodas, sudarantis paveldimumo pagrindą.
Taigi mūsų paveldimumas – būti visiškai, kaip jūs sakote, geriems ir veikti visų labui. Kodėl gi žmogus elgiasi priešingai? Kur nutrūkusi ši spiralė?
Atsakymas. Ne, ji nenutrūkusi. Mes tyčia tokie sukurti tam, kad patys save sąmoningai sureguliuotume. Mus sukūrė kenkėjiškus, bjaurius, godžius, trumpai tariant, visiškai egoistiškus, kad būdami tokios būsenos tinkamai save sureguliuotume ir taip išgydytume save bei kitus – savo palikuonis ir visą mus supantį pasaulį.
Žmogui suteikta galimybė išsitaisyti, bet tam reikia dirbti. Tam reikia sutikti mokytoją, tinkamą grupę. Jam reikia daug sąlygų, kad pradėtų taip save keisti, jog sugebėtų ištaisyti net savo baltymų struktūrą.
Klausimas. Mes galime pakeisti savo DNR?
Atsakymas. Ką reiškia „pakeisti“? Žmogus gali ją taisyti. Jeigu elgiasi teisingai, visi trūkumai išsilygina.
Kai jis funkcionuoja tinkamai, tai ir jos tinkamai funkcionuoja. Kai jis veikia lygmenyje „žmogus“, tinkamai sąveikauja su aplink esančiais asmenimis, tai jo viduje visos spiralės, baltymai ir kt. taip pat ima tinkamai sąveikauti. Kitaip tariant, žmogus iš aukštesnio – psichinio, psichologinio, netgi dvasinio lygmens priverčia susibalansuoti ir žemesnes struktūras.
Klausimas. Ką reiškia: žmogus elgiasi teisingai, kad vystytųsi jo sistema?
Atsakymas. Su visais elgiasi gerai. O dar labiau – kai atskleidžia Kūrėją. Tai jau aukščiausia pakopa. Tada savo prigimtimi, savo vidiniais veiksmais jis tampa lygus Kūrėjui. Išorėje to galbūt ir visai nesimato. Ir tada visa jo struktūra taip pat palaipsniui visiškai išsitaiso. To visiems jums ir linkiu.
Klausimas. Kam žmogui reikia visų šių žinių? Tarkime, jis žino, kad turi altruizmo kodą, ir nieko su tuo negali padaryti.
Atsakymas. Žmoguje yra šis altruizmo kodas, kurį jis turi atskleisti, rasti, kaip jį atrakinti, ir susiderinti su juo. Žmogus turi tai padaryti ir padarys. Kiekvienas!
#258389

Iš 2019 m. lapkričio 17 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Klausimas. Visi norai nuo pradžių duoti žmogui? Ar jie atsiskleidžia priklausomai nuo jo elgesio?
Atsakymas. Iš esmės, tai, ką žmogus turi praeiti, jau užrašyta jo dvasiniame DNR, bet kaip jis tai praeis, jausdamas didesnį ar mažesnį spaudimą, priklauso nuo jo veiksmų.
Klausimas. Vadinasi, vis dėlto kažkas priklauso nuo žmogaus?
Atsakymas. Kiekvienu etapu dvasiniam genui atsiskleidžiant žmoguje jis turi būti tiksliai realizuojamas. Bet kaip žmogus jaus tą geną: kaip gerą ar kaip blogą, greitai ar lėtai ir t.t. – priklauso nuo jo.
#256423

Iš 2019 m. lapkričio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Rešimo ir vitalinė siela

Dvasinis genas

Viskas prasideda nuo taško širdyje