Pateikti įrašai su draugas žyme.


Eiti pirmyn pavydint

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Baal Sulamas rašo: „Kas gali palaukti iki rytdienos, taps protingesnis bėgant metams.“ Kaip savyje išugdyti siekį dabar, o nelaukti rytojaus?
Atsakymas. Viskas priklauso nuo to, kiek pavydyte savo draugams. Turite jausti pavydą tam, kad jie eina pirmyn kur kas greičiau ir sėkmingiau nei jūs. Tai problema.
Toks požiūris rekomenduojamas netgi mokytojui. Pavyzdžiui, kasdien sėdžiu prieš savo mokinius. Ir nors noriu, kad jie greičiau prieitų prie visko, turiu pavydėti jiems, kitaip negalėsiu iš jų mokytis. O man reikia mokytis iš Kūrėjo per juos.
Geras pavydas – tai svarbiausia savybė, vedanti mus pirmyn. Galvoju ne apie tai, kad jie lėčiau judėtų, o apie tai, kad pats judėčiau greičiau. Taip padedame vienas kitam.
Šį pavydą reikia vystyti. Reikia specialiai parodyti kitam, kad labiau supranti, kiek tu protingesnis, kiek tu daugiau įdedi. Padėk jiems tuo!
#250064

Iš 2019 m. balandžio 21 d. pamokos rusų k.

 

Komentarų nėra

Dvasinio kilimo etapai

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманPirmasis dvasinio darbo etapas – įsisąmoninti darbą dešimtuke. Svarbiausia, kad kiekvienas palaikytų savo dešimtuką, ir neleistų niekam prarasti grupės, Kūrėjo, kelio didumo, mūsų ypatingo likimo kaip didžiulės dovanos svarbos.
Ir tai tikrinama per nuopuolį, kai nejaučiame pripildymo, tačiau esame pasirengę likti „duoti, kad duotum“ (Chafėc chėsėd) būsenos.
Kitaip tariant, visko netekau, „paskutinių marškinių“, tačiau nejaučiu jokio trūkumo. Nėra – tai nėra, yra – tai yra, stengiuosi laikytis tokios „dietos“, kai džiaugiuosi tuo, ką gaunu ir nereikalauju daugiau. Kaip pasakyta: „Chasidas – tas, kuris patenkintas tuo, ką turi.“ Džiaugsmas – tai Chasadim Šviesos, mažos būsenos ženklas.
Jei man niekas nešviečia ir negaunu jokio pripildymo, tai man irgi gerai. Suvokiu tai, kaip iš aukščiau duotą galimybę patikrinti dėl ko tai darau. Ar esu Chasadim, mažos būsenos? Jei esu nepatenkintas ir reikalauju pripildymo, keikiu tamsą, vadinasi, nepasiekiau mažos būsenos.
Iš tikrųjų nesu tamsoje, juk Šviesa užpildo visą pasaulių sistemą. Aukštesnioji Šviesa – tai gailestingumas, Chasadim, ir tik aš jos nejaučiu. Todėl visas darbas prasideda pasiekus būseną Chafėc chėsėd. Tai jau tikėjimas, kas kad nevisiškas, kur bus Chochma švytėjimas, o kol kas tik Chasadim.
Ir tikrinama ji tuo metu, kai Šviesa išeina, ir jaučiame tamsą savo gaunančiuose noruose. Ar galime sutikti su tuo, kad daugiau mums nieko nereikia – tik likti kelyje, prilipti prie draugų ir Kūrėjo nepaisant tamsos?
Kitaip tariant, dirbame „naktį“, išrenkame teisingą kryptį, kad „padarytume sau Ravą ir nusipirktume draugą“, kasdien būtume pamokose. Toks santykis į visas būsenas, per kurias mus veda Kūrėjas, bus teisingas savo darbo patikrinimas.

* * *
Pirmiausia pasiekiame mažą būseną Chafėc chėsėd, davimas dėl davimo, Chasadim. O paskui šios Chasadim Šviesos viduje gauname Chochma švytėjimą, kad perduotume ją kitiems. Norint duoti kitiems, mums reikia išjudinti savo pačių ACHAP.
Kitiems perduodame Chasadim, taisydami juose duodančiuosius norus, tačiau tam mums būtina išnaudoti savo gaunančius norus. Mūsų ACHAP viduje atsiskleidžia Chochma Šviesa, o iš jo žemesniosios pakopos GE viduje perduodame Šviesą Chasadim. Tai reiškia, kad „kraujas virsta pienu“.

* * *
Visas savo jėgas turiu perduoti dešimtukui, kad atvesčiau draugus į vienybę. Iš jų imu jų norus, Kūrėjo didumą, tikslo didumą, kaip pasakyta: „Tegu žmogus padės artimui.“ Niekas negali padėti pats sau. Kiekvienas pavieniui gali pasiekti Chafėc chėsėd būsenos, davimą dėl davimo tik viename taške ir ne daugiau.
O toliau jis turi vystyti save dešimtuko atžvilgiu, atvesdamas juos į būseną, kai draugai neturi jokių trūkumų. Mes susiję tarpusavyje tik dėl tarpusavio davimo. Nieko nenoriu sau, tačiau turiu duoti kitam, ir todėl atveriu savo gaunančiuosius norus dėl davimo ir leidžiu draugui duoti man.
Pavyzdžiui, kai atvažiuodavau pas mamą jos aplankyti, visuomet sakydavau, kad esu alkanas, kad ji galėtų mane pavaišinti ir gauti malonumą. Man tai ne gavimas, juk žinojau, kad ji nori mane pavaišinti labiau nei aš noriu valgyti, ir turiu jai suteikti tokią galimybę.
Taip ir tarp draugų, juk kitaip mes neišvystysime vienas kito. Pasakyta: „Eikite ir užsidirbkite vienas iš kito.“ Niekas negali uždirbti pats už savęs.
#240080

Iš 2019 m. sausio 24 d. rytinės pamokos pagal Rabašo straipsnį „Pasidaryk sau Ravą ir nusipirk sau draugą“

 

Komentarų nėra

Kaip išspręsti draugo problemą?

Dvasinis darbas, Grupė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip galima išspręsti draugo problemą?
Atsakymas. Yra problemų, kurios sprendžiamos, kai draugas prisijungia prie Kūrėjo. Yra problemų, kurios atsiskleidžia man drauguose, kad aš prisijungčiau prie Kūrėjo ir išspręsčiau jas. Yra dalykų, kurie jaučiasi kaip pasaulio problemos ir aš pasijungiu prie Kūrėjo, kad Jis per mane jas išspręstų.
Kitaip tariant, viskas vyksta per mane, bet eina iš Kūrėjo. Per save Kūrėją prijungiu arba prie draugo, arba prie grupės, arba prie viso pasaulio, ir taip sprendžiu problemas.
Todėl visos mūsų mintys turi būti nukreiptos taip: bet kokios problemos ateina iš Kūrėjo ir jas sprendžiame tik prisijungdami prie Jo. Be to, kiekvienas gali tai atlikti už kitą.
Dirbdami dešimtuke, matome, kad nė vienas žmogus negali savęs ištaisyti, pakelti, pajungti, ištraukti iš blogos būsenos. Pasakyta, kad tik draugai gali ištraukti žmogų iš kalėjimo. O jis pats – niekada.
Mums nuolatos rodys tokias būsenas. Dabar kol kas to nejaučiame, bet po kurio laiko pamatysime, kad taip ir bus. Todėl reikia tik prisijungti vieniems prie kitų. Kaip pasakyta: „Tegu žmogus padės artimui“. Niekaip kitaip.
#243997

Iš 2019 m. vasario 11 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip dešimtuke išspręsti problemą?

Draugas – mano veidrodis

Pakelti kritusį draugą

Komentarų nėra

Kuo grindžiamas teisingas MAN?

Dvasinis darbas, Grupė, Ketinimas, malda

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kuo remiasi teisingas MAN (Mei Nukvin)? Kaip tai pajausti?
Atsakymas. Labai paprastai. MAN negali būti dėl savęs. Jis gali būti už draugą, o dar geriau – už visą grupę. Vietoj savo noro imu tavo norą ir imu pašyti už tave. Štai ir viskas.
Gerai, jei taip daro grupė. Pasakyta, kad žmogus negali ištraukti savęs iš kalėjimo, tik jo draugai. Ir taip kiekvienas iš mūsų traukia kiekvieną. Galima išeiti iš egoistinio kalėjimo tik tuomet, jei už mus melsis draugai.
Melstis – reiškia prašyti Kūrėjo, kad Jis ištaisytų mano draugą, ir taip kiekvieną. Jeigu prašysiu už dešimtuką, tai dešimtas būtinai tapsiu pats. Už save prašyti neturiu, nes devynios sfiros viską nulemia, o Malchut jų išvestinė.
Todėl viskas, kas duodama žmogui, duodama ne tam, kad jis prašytų, o tam, kad jis to neprašytų. Tai vadinama „aukščiau savęs“, savęs apribojimas („cimcum“). Vietoj to turiu priimti devynias pirmąsias sfiras, kitaip tariant, visus savo draugų norus. Jeigu taip save perkuriu, iš savęs sukuriu bloką, kuris gali kreiptis į Kūrėją. Tai vadinama parcufu.
#242493

Iš 2019 m. vasario 6 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Teisingas prašymas Kūrėjui

Malda, išjudinanti sistemą

Kur atsiskleidžia Aukštesnysis pasaulis

Komentarų nėra

Grupės pakėlimo mechanizmas

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманIš pasiruošimo kongresui pamokos (2018-06-18)
Dvasiniame darbe visada jaučiamas skirtumas tarp egoistinio gėrio ir blogio, ir skirtumas tarp dvasinio gėrio ir blogio. O aš turiu sukurti potencialų skirtumą tarp jų: kiek žemai mano noras yra egoizme, lyginant su mano noru būti davime, susiliejime su Kūrėju per grupę.
Kritęs draugas pabudinamas kitų devynių, susijungusių kartu, kitaip tariant, su vienybės Šviesa padidinusių savo jėgą 620 kartų. Tai jau ne tik jėga, padidinta 9 kartus, o „1 jėga x 9 x 620“. Su šia jėga jie daro poveikį draugui, ir niekas negali pasipriešinti tokiai galingai jėgai.
Padėdami draugui, mes leidžiame jam pajausti skirtumą tarp dvasinių ir materialių vertybių svarbos. Mes sutinkame, kad, iš tikrųjų, yra materialių problemų, bet jos niekingai menkos šalia dvasinių, šalia mūsų vienybės, per kurią mes susisiejame su Aukštesniąja jėga, amžinybe ir tobulumu.
Anuliuodamiesi ir vienydamiesi tam, kad padėtume draugui, mes generuojame dvasinę davimo jėgą. Tada susijungia devyni mūsų Keter taškai ir devyni Malchut taškai, ir išeina vienas didelis Keter ir viena didelė Malchut, ir didžiulis potencialų skirtumas, – tiek, kiek Keter yra aukščiau Malchut. Šiuo potencialų skirtumu mes darome įtaką draugui ir atgaiviname jį.
Būtent vienybė paverčia mūsų materialų poveikį į dvasinį. Juk mes tai darome dėl dvasinio tikslo, ir kuriame dvasinį kli iš devynių egoistų. Dėl potencialų skirtumo atsiradusi įtampa veikia draugą ir performatuoja jį.
Tai veikia kaip sūpynės: tai vienas nusileidžia, tai kitas. Visą laiką kažkas apačioje, o visi kiti viršuje, priešais jį, padeda jam, ir taip – visi pakyla. Iš aukščiau suteikia mums tokias galimybes pasistūmėti.
Potencialų skirtumas, pabudinantis draugą – tai skirtumas tarp sumos devynių Keter ir devynių Malchut, kurie yra devyniuose drauguose, skirtingumas tarp dvasinių vertybių lyginant su materialiosiomis: Kūrėjo svarba, lyginant su kūrinio, šio pasaulio, mūsų egoizmo, svarba.
Draugas nukrito nuo to, kad jo Keter ir Malchut susijungė, ir jame liko tik gyvūninio egzistavimo taškas. Tik žmogaus pakopoje yra skirtumas tarp Keter ir Malchut, tarp Kūrėjo didybės ir kūrinio didybės. Jei tokio skirtumo nėra, mes egzistuojame kaip gyvūnai.
#228603

Iš 2018 m. birželio 18 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Įžiebti prigesusią kibirkštį

Pakelti kritusį draugą

Vakarykščiai pasiekimai virsta į šiandienos kritimus

Komentarų nėra

Pakelti kritusį draugą

Dvasinis darbas

Iš pasiruošimo kongresui pamokos (2018-06-18)
Jei vieną draugą išmetė iš balno, kaip kiti gali jam padėti? Paprasti įkalbinėjimai ir bandymai jį įkvėpti – dar ne dvasinis darbas, – taip palaiko nusilpusį materialiame gyvenime. O dvasinė jėga – tai tikėjimas aukščiau žinojimo, davimas aukščiau gavimo, Bina aukščiau Malchut – potencialų skirtumas tarp dviejų taškų.
Kritimo metu šie du taškai sutampa, ir dingsta potencialų skirtumas – nėra viršaus ir apačios, viskas pilka.
Kai draugas nukritęs, mes jį palaikome ir pradedame veikti iš potencialų skirtumo tarp mūsų bendrų dvasinio ir materialaus polių, egzistuojančių mumyse. Mes pasakojame, kaip įsivaizduojame dvasinę aukštumą, jos unikalumą ir didingumą, lyginant su materialiuoju poliumi.
Dėl to mums, visų pirma, reikia pasiekti bendrą susitarimą, susijungimą, supratimą. Ir tada iš savo devynių Binos taškų ir devynių Malchut taškų paveikiame draugą ir atgaiviname jį. Šiuo potencialų skirtingumu pritraukiame Šviesą, grąžinančią į šaltinį, ir nukreipiame į draugą: jis prisijungia prie mūsų, ir mes visi kartu pakylame į naują pakopą.
Tai kuris kurį išgelbėjo? Dvasinis pakilimas visada vyksta tokiu būdu. Kūrėjas pagal bendrą sistemą renkasi, kam šią akimirką suteikti kritimą, kad per jį pasistūmėtų pirmyn visa grupė.
Nukritęs draugas pats negali pasikelti, jis tarsi numirė arba buvo įkalintas, sukaustytas savo egoizmo grandinėmis. Bet ateina draugai ir jį išgelbsti. Nėra taip svarbūs net patys žodžiai, svarbiausia – sujungti kartu mūsų taškus, kur juntama Kūrėjo, grupės didybė, ir tuos, kuriuose suprantamas noro mėgautis niekingumas.
Jei yra toks sutarimas tarp devynių draugų, tai dešimtasis nedelsiant pabus. Jis niekaip negali išvengti pabudimo, juk jie – pirmos devynios sfiros, o jis – Malchut. Jei jis dabar gavo kritimą, tai pats nieko negali padaryti, o jie – priešingai, gali padaryti viską, ko panorės. Ir tada jie išnaudos kritusįjį kaip svirtį, juk šią akimirką jis yra nauja grupės Malchut.
#228603

Iš 2018 m. birželio 18 d. rytinės pamokos

Komentarų nėra

„Iš meilės matyti vien geri dalykai“

Dvasinis darbas, Grupė

Žmogus dirba su savimi, kad mylėtų draugą, ir iš meilės matyti vien geri dalykai, o blogi, nors juos draugas ir turi, nematomi, kaip pasakyta: „Visus nusikaltimus padengs meilė.“ (Rabašas, „Apie draugų svarbą“)
Žmogus jaučia, kad be jo visa kita – tai Kūrėjo veiksmai, kuris viską valdo ir viską paleidžia. Todėl žmogus negali draugams priskirti kokių nors asmeninių veiksmų, minčių, paskatų. Visa tai – Kūrėjas.
O jam Kūrėjas suteikia nedidelę valios laisvę: kaip žiūrėti į tai, pertvarkyti ir priartėti prie Jo. Ir jis jau žiūri į draugus tarsi jie turėtų visišką ryšį su Kūrėju.
Klausimas. Kai sakoma, kad visus nusikaltimus padengs meilė, omenyje turime prasižengimai manyje?
Atsakymas. Žinoma. Visi egoistiniai polinkiai draugų atžvilgiu padengiami meile. Be to, viena kuriama ant kito, nes ateina Šviesa, kuri tau viską parodo. Anksčiau to nebuvo, matei viską neigiamai, o dabar viską matai teigiamai.
Meilė – tai toks santykis su kitais, kai nematai juose nieko blogo. Myli ir viskas. Jie tau brangesni už patį save.
#237461

Iš 2018 m. gegužės 30 d. TV laidos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis darbas ir dvasingumas

Tikros meilės artimui paslaptis

Pakeisti žmogaus prigimtį

Komentarų nėra

Nesmerkti kitų

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Sakoma, kad negalima teisti draugo, kol nesi jo vietoje. Ar taip iš tiesų?
Atsakymas. Tu teisi draugą, nes matai jame savo neigiamas savybes. O jei tu būtum ištaisytas, tai matytum drauge Kūrėjo veidą.
Iki tol, kol nesusilieji su juo visomis savo savybėmis, nepasieki vienybės su juo, negali tvirtinti, kad supranti, kas jis yra. O kai susijungi, jau nieko nelieka: tu ir jis – viena visuma.
Klausimas. Vadinasi, negalima teisti nei draugo, nei artimo, nei kito žmogaus?
Atsakymas. Nieko. Todėl, kad iš tikrųjų tu nematai nieko, tik save.
Klausimas. Jei aš žvelgiu į kitus ir matau juose trūkumų, kaip aš turiu su tuo dirbti?
Atsakymas. Tu negali dirbti konkrečiai su tuo. Tu turi apskritai dirbti su savimi ir tada pamažu pamatysi pasaulį, kaip vaidinimą Kūrėjo, kuris rodo tau per aplinkinius vietas, kur tu dar nepasiruošęs būti panašus į Kūrėją.
#226206

Iš 2017 m. gruodžio 3 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Nulinio egoizmo filtras

Niekšai mumyse

Kas gi ten slepiasi manyje?

Komentarų nėra

Kai Kūrėjas tampa partneriu

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jei aš – Kūrėjo partneris, tai kaip aš įsipareigojęs Jam, o jis – man?
Atsakymas. Tu gali būti Kūrėjo partneriu tik tiek, kiek jūs abipusiai prasiskverbiate vienas į kitą, tarpusavyje esate priklausomi vienas nuo kito. Tai labai įpareigoja ir padeda. Jūs įgyjate tikrą draugą.
Nėra pasaulyje didingesnio jausmo už tą, kai žmogus pajaučia Kūrėją kaip draugą. Aukščiau šio atradimo nieko nėra: dingsta visos baimės, abejonės, problemos. Tu žinai, kaip kreiptis į Jį; kartu jūs viską įveiksite, ir Jis visada bus su tavimi.
Klausimas. Žvelgiant iš tikrovės suvokimo taško draugas yra mano asmeninė savybė, tai kas yra draugas šiuo atveju?
Atsakymas. Mes kalbame apie Kūrėjo suvokimą, apie tai, kad už visų draugų yra Kūrėjas. Ir kiekvienas iš jų man rodomas kaip nešantis savyje Kūrėją.
#226132

Iš 2017 m. gruodžio 12 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Pakilti į Kūrėjo pakopą

Dvasinis darbas – Kūrėjo darbas

Kaip įsiskverbti į visatos kompiuterį

Komentarų nėra

Apie kokią vienybę kalba kabala?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jei žvelgsime į žmonijos raidą, tai pamatysime, kad nuolat vienijamasi pagal kokius nors požymius: tautinius, religinius, ekonominius ir pan. Apie kokią vienybę kalba kabala?
Atsakymas. Vienybė kabaloje – aukščiau už kiekvieno dalyvio egoizmą. Ji reiškia pakilimą virš savęs ir ryšį su kitais tiek, kad prisijungęs prie jų jau esu kitame raidos lygmenyje – ne egoistiniame, o altruistiniame.
Draugas, prie kurio meile, saitais noriu prisijungti man tampa tarsi tramplinas, su kuriuo pakylu į kitą pakopą Susijungti su kitais – reiškia pakilti virš savęs į dar vieną pakopą – „aš plius vienas“, „aš plius du“ ir t. t.
Klausimas. Ar tai būtinai turi būti kabalą studijuojantis žmogus?
Atsakymas. Taip. Su nieko kitu negalėsiu susijungti. Jis padeda man, o aš padedu jam. Tarpusavio pagalba – būtina sąlyga, ir tai turi būti aišku tarp mūsų.

Iš 2018 m. kovo 11 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra vienybė?

Ką mums suteikia vienybė?

Nuo tikėjimo prie tiesos

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai