Pateikti įrašai su dvasinės pakopos žyme.


Pamatyti pasaulį nuo vieno krašto iki kito

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманNegyvoji, augalinė, gyvūninė, žmogiškoji pakopos dvasiniame pasaulyje nusako mūsų dalyvavimo tikrovės sistemoje laipsnį. Negyvajame lygmenyje šią sistemą atskleidžiu tik pasyviai, visiškai valdomas Aukštesniosios jėgos. Aš tarsi gemalas motinos įsčiose, kurio darbas – visiškas savęs anuliavimas. Tai darbas negyvajame lygmenyje: kiek savęs anuliuosiu, tiek atskleisiu Aukštesnįjį.
O augalinėjė pakopoje aš išsaugau negyvajį lygmenį, nes iš jo viskas kyla, bet jau atlieku ypatingus veiksmus, kurie leidžia giliau atskleisti Aukštesnįjį. Tai reiškia, kad tampu augalu.
Bet mano augimas priderintas prie Aukštesniojo: kokius pokyčius atskleidžiu Jame, taip keičiuosi ir pats. Visą laiką saugau mūsų atitikimą, susiliejimą, kaip augalas, nuolat besistiebiantis į šviesą, saulę.
Vėliau pamatysime, kad visas pasaulis: negyvoji gamta, augalai, gyvūnai, žmonės – visi, išskyrus kabalistus, paklusniai kartoja visus Kūrėjo judesius, kitaip tariant, yra susilieję su Aukštesniąja jėga. Bet kabalistas turi susilieti su Kūrėju sąmoningai.
Dvasinio pasaulio negyvajame lygmenyje galime jungtis tik anuliuodami save. Anuliavęs save galiu patekti į kitą ir nebūti jaučiamas, tačiau tada ir komunikacija tarp mūsų neįmanoma. Tarp mūsų atsiranda ryšys, kuris kol kas nepalieka jokių pasekmių, o tik suteikia pagrindą būsimoms ryšio formoms.
Kai mes susijungiame tokia negyvąja forma, anuliuodami save vienas prieš kitą, pasiekiame kontaktą su Kūrėju, bet kol kas to nejaučiame.
Yra bendras pojūtis, kad esame valdomi kažkokios jėgos, ir viskas. Nors tai jau dvasinė būsena: bendroji šviesa Nefeš, tačiau joje yra tik labai ribotas suvokimas, supratimas – tik pojūtis, kad esi dvasinėje aplinkoje. Bet jau yra kontaktas su Aukštesniąja jėga.
Žmogaus anuliacija prieš Kūrėją vadinama negyvąja šventumo būsena. Jis tampa visiškai nebylus, priimdamas viską, ką daro Aukštesnysis. Todėl jaučia, kad yra Aukštesniojo viduje, lyg gemalas motinos įsčiose, kuris „mato visą pasaulį nuo krašto iki krašto, žvakė dega virš jo galvos ir moko visos Toros“. Ir tai dėl to, kad jis visiškai save anuliavo savojoje pakopoje.

Iš 2018 m. sausio 11 d. pamokos pagal straipsnį „Pratarmė knygai „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Toks nenuspėjamas žmogus

Piršlybos su Aukštesniąja gamtos jėga

Dvasinio gimimo metodika

Komentarų nėra

Mikrobai mums padės

Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. 99 procentų žmogaus kūno mikrobų mokslui nežinomi. Žmogaus organizme gyvena svaiginantis kiekis mikroorganizmų – keli šimtai trilijonų, o ištirta mažiau negu vienas procentas.
Atsakymas. Bet mes juk gyvename? Galėtume nežinoti ir to vieno procento – vis tiek gyventume.
Klausimas. Tai kodėl visi šie trilijonai mumyse gyvena?
Atsakymas. Mes ir esame tie mikrobai, nes jei juos pašalintume – išnyktume. Iš tiesų esame maišas visokių mikroorganizmų. Ir šie mažutyčiai vabaliukai visą laiką ten sukasi. Tai ir esame mes.
Klausimas. Taigi, jei ištirsime vieną procentą ar daugiau, ar iš viso netirsime, – tai mums nieko neduos?
Atsakymas. Neduos. Tik padaugės rūpesčių – visą laiką galvosime: štai šiuos mikroorganizmus reikia sunaikinti, tų pridėti ir t. t. Tai neteisinga. Kišimasis į žmogaus prigimtį mums yra pragaištingas. Tuo nieko nepasieksime.
Turime pasiekti gerą, amžiną egzistavimo lygmenį kitu būdu. Ne kišdamiesi į mūsų organizmą, o įsiterpdami į aukštesnę pakopą. Mes pajėgūs pakilti ir pažinti aukštesniąją sistemą, Aukštesnįjį pasaulį. O „mažutyčiai vabaliukai“ mums padės tai įvykdyti.

Iš 2017 m. spalio 2 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kad būtum sveikesnis

Kas vainikuoja kūriniją?

Dvasinis pasaulis materialus pasaulis

Komentarų nėra

Šventovės – dvasinio atskleidimo pakopos

Dvasinis darbas, Platinimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kabalos mokslo istorijoje buvo labai ilgas Šventovių periodas. Kuo ypatinga kabalistinė Kūrėjo atskleidimo metodika, lyginant su Mozės, Abraomo metodika?
Atsakymas. Skirtumo praktiškai nėra. Vienintelis dalykas yra tai, kad Pirmoji šventykla dvasiškai buvo daug aukštesnė už Antrąją.
Chronologija buvo tokia: Adomas, Abraomas, Mozė, Pirmoji Šventykla, Antroji Šventykla ir taškas, iš kurio mes judame jau finišo link.


Komentaras. Tačiau juk egzistavo Šventykla kaip vieta, kur galima buvo ateiti ir pasimelsti, atnešti auką?
Atsakymas. Visa tai buvo padaryta liaudžiai. Jeruzalės šventykla buvo nedidukas pastatas, o ne didingi rūmai. Viskas buvo labai paprasta ir kuklu.
Nors mūsų vaizduotė, girdėdama žodį Šventykla, piešia kažką didingo. Iš tiesų, turima omenyje ne materiali vieta, o dvasinis lygmuo, kuriame gyveno žmonės.
Būti Pirmosios šventyklos lygmenyje reiškia turėti tokį tarpusavio ryšį, kuriame atsiskleidžia šviesa „Chochma – mochin de chaja“.
Žmonės, nukritę iš Pirmosios šventyklos lygmens, išėję iš Babilono tremties, nusileido į kitą, žemesnį, Antrosios šventyklos, lygmenį – „mochin nešama“. Ir taip toliau.
Reikia suprasti, kad Tora kalba ne apie materialųjį pasaulį, o apie dvasinę esmę: kokiame lygmenyje gyveno žmonės. Todėl negalima pasakyti: „O, Pirmoji šventykla, – koks pastatas, koks didingumas!“ Toroje nėra nė žodžio apie tai, kaip viskas atrodė materialiai.
Klausimas. Ką žmonės veikė Šventykloje? Mokėsi?
Atsakymas. Jie mokėsi ne tik šventykloje, o visoje šalyje. Žmonės mokėsi laisvalaikiu, kai galėjo atsitraukti nuo darbo, kuris juos maitino.
Klausimas. Visi turėjo knygų?
Atsakymas. Ne, jie mokėsi klausydami. Apie tai parašyta originaliuose šaltiniuose. Kurie atskleisdavo Aukštesnįjį pasaulį, pasakodavo, kaip viskas vyksta, vesdavo pamokas, ir žmonės mokėsi ne iš knygų, o iš mokytojų žodžių. Tuo metu tokių žmonių buvo daug. Jie vadinosi „levitai“.
Tai ištisa sistema, valdoma iš Jeruzalės. Tūkstančiai mokytojų važinėdavo po visą šalį ir mokė visą liaudį, – nebuvo nė vieno neraštingo žmogaus.
Be to, Šventyklų laikotarpiu daug žmonių iš viso pasaulio atvažiuodavo į Jeruzalę ir mokėsi pagal šią metodiką. Iš to ir kilo visos filosofijos.
Net krikščioniškieji viduramžių vokiečių ir italų filosofai rašė apie tai, kad graikų filosofija atsirado iš kabalos mokslo. Nes šie žmonės mokėsi iš kabalistų ir vėliau, grįžę į savo šalis, iš kabalos išvystė filosofiją.

Iš 2017 m. liepos 23 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Visas pasaulis – manyje

Kuo grindžiamas kabalos mokslas

Kelias į visišką išsitaisymą

Komentarų nėra