Pateikti įrašai su dvasinis pasaulis žyme.


Ypatingas dvasinio gimimo taškas

Dvasinis darbas

Klausimas. Kas yra naujieji metai žvelgiant iš kabalos pozicijų?
Atsakymas. Naujieji metai iš kabalos požiūrio taško – tai žmogaus dvasinis gimtadienis. Ji švenčiama nuo tada, kai žmogus, vardu Adomas, prieš 5777 metų pirmąsyk atskleidė dvasinį pasaulį.
Taip žmonės mūsų pasaulyje įgijo galimybę atskeisti sau aukštesnįjį pasaulį ir kilti į jį iš savo gyvūninės būsenos – mūsų materialaus pasaulio.
Tai ypatingas dvasinio gimimo taškas, kai pirmasis žmogus išėjo į dvasinį pasaulį. Tai jis mums nutiesė kelią. Visi kiti kabalistai ėjo tuo keliu ir vystė šią metodiką kaip pakilti virš egoizmo pritraukiant Šviesą , nes ji – vienintelė. Ir mes einame tuo pačiu keliu, todėl ir švenčiame šią dieną.

Iš 2017 m. sausio 1 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Gera gyventi turint pasmę

Suvokti gyvenimo tikslą

Visa evoliucija – tai egoizmo vystymasis

Komentarų nėra

Dvasinė ir materialioji laisvė

Valios laisvė

Klausimas. Ar priklauso dvasinė laisvė nuo materialiojo pasaulio?
Atsakymas. Jokiu būdu. Juk, dėl to, kad įgytų dvasinę laisvę, kabalistą paveikia arba jame pasireiškia ypatingos aukštesniosios jėgos, kurios duoda davimo savybę ir meilę, savybę išeiti iš savęs, galimybę pakilti virš savo egoizmo.
Dėl to jis visai nejaučia jokių apribojimų, susijusių su mūsų pasauliu, su savo gyvūniniu kūnu.
Tarp materijos ir dvasios nėra jokio ryšio. Gali kilti dvasiniais laiptais, likdamas tokiame pačiame materialiame būvyje, su tais pačiais įpročiais ir skoniais.
Klausimas. Vadinasi, materijoje nėra nieko dvasinio?
Atsakymas. Žinoma! Negyvoji, augalinė, gyvūninė materija – tai mūsų pasaulis. Jie veikia pagal egoistinį įstatymą – energijos išsaugojimo programą. Kiekviena dalelė nori išsaugoti save ir tiktai save išnaudodama kitus – nesvarbu, kokiomis priemonėmis. Svarbiausia – išdidinti save, t. y. kiekvieną kartą patirti maksimaliai gerą egoistinę būseną.
Klausimas. Ar materialioji laisvė priklauso nuo dvasinio pasaulio?
Atsakymas. Praeitais amžiais nepriklausė. Mūsų laikais – priklauso, dėl to, kad dabar dvasinis pasaulis ir mūsų pasaulis artėja vienas prie kito. Dėl to mūsų pasaulyje kyla vis didesnių problemų ir tuo pačiu metu didesnių galimybių atskleisti dvasinį pasaulį. Įsisavindami jį, galėsime paveikti mūsų pasaulį.

Daugiau šia tema skaitykite:

Svaiginanti laisvė, neribojama laikinos būties

Laisvė sekti gamtos dėsniais

Realybės suvokimas: kūnas ir siela

Komentarų nėra

Jojantis ant asilo Žmogus

Dvasinis darbas, Grupė

Klausimas: Protu suprantu tai, ką jūs sakote, bet širdimi jaučiu, kad esu visiškai nepasiruošęs anuliuoti savęs, idant susijungčiau su kitais. Kaip man to panorėti?
Atsakymas: Niekada nenorėsime kilti į aukštesnes dvasines būsenas. Ir tai gerai, kad patys šitai suvokiame! Žmogus supranta, kad ir kokios būtų sąlygos jis nenorįs dvasingumo − tikrojo, o ne šiaip kažkokio jo pramanyto pasakiško pasaulio, kur jis skrajos tarp angelų ir darys viską, ko užsigeidęs, gaus visą valdžią ir pamatys visus pasaulius nuo krašto iki krašto.
Ir jeigu pradedame suprasti, ką reiškia tikroji dvasinė realybė, kuri yra aukščiau už bet kokią egoistinę, galimą įsivaizduoti naudą, tada, žinoma, jos nenorime.
Turime suprasti, kad visus pokyčius mumyse atlieka tik Aukščiausioji, grąžinanti į šaltinį Šviesa. Ji turi paveikti mus ir suteikti naujas savybes. Tik suvokę šias savybes – supratę, pajautę, įvaldę jas, galėsime pasaulį vertinti jau iš jų. Taip palaipsniui tapsiu naujas žmogus.
Imsiu jausti, kad aukščiau to gyvūninio kūno, su kuriuo šiandien tapatinu save, manyje formuojasi tam tikras panašumas su aukštesniąją pakopą, nauja forma, kli, kuri vadinama „žmogumi“ manyje, kitaip tariant, „panašus į Kūrėją“ (Adomas, žmogus – iš žodžio domė/panašus). Šis „žmogus“ tarsi joja ant mano „asilo“ (asilas/chamor – iš žodžio chomėr/medžiaga), ant mano ankstesniųjų norų.
Ir tas pats, pabalnojęs asilą „žmogus“ supranta ir jaučia Kūrėją. Tačiau ne pats asilas!
Šis „žmogaus“ formavimas mumyse vyksta dėl grąžinančios į šaltinį Šviesos. Tai nereiškia, kad patys to norime, – žinoma, ne! Mūsų asilas (t. y. mes šiandien) nenori, kad ateitų „žmogus“! Juk šis ims valdyti asilą.
O asilas nori gauti savo… Todėl, savaime suprantama, jog šiandien nenorime tikrosios dvasinės būsenos. Kuo toliau vystomės, tuo labiau pradedame suprasti, kad dvasinis pasaulis – tai visai ne tai, ko laukėme ir daugiau jo nebenorime.
Ir toliau vystytis galima tik veikiant grupei, kuri įteigs mums dvasinio suvokimo svarbą. Tik taip ir galėsime judėti, bet patys savyje tam jėgų nerasime.

Iš 2011 m. kovo 15 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Pažadinti sustingusią žemę

Kaip panorėti to, kas svarbiausia?

Šis darbas žmogui!

Komentarų nėra

Visas pasaulis susijungia manyje

Realybės suvokimas

Pasaulinis kongresas „We!“, Naujasis Džersis, pamoka Nr. 2

Mes manome, kad egzistuoja kažkokie kiti pasauliai, esantys ne žmoguje, o dvasinis pasaulis yra kažkur toli, už debesų ir galaktikų, už mūsų pasaulio ribų. Lyg dvasinis pasaulis prasideda ten, kur baigiasi mūsų visata, kažkokia materiali sfera.
Tačiau, iš kitos pusės, sakoma, kad dvasinis pasaulis – tai giliausiai viduje esantis iš visų pasaulių. Vadinasi, jis yra kažkur manyje, bet argi manyje be kūno ir kraujo yra dar kažkas?
Kabalos mokslas moko teisingai priimti realybę, sakydamas, kad visa realybė yra žmogaus viduje – o ne žmoguje nieko nėra. Todėl mums būtina atskleisti savo vidinį norą, „dvasinį indą“. Aš vis labiau prisijungiu „išorinį pasaulį“ prie savęs, susijungdamas ne tik su dešimtimi pačių artimiausių draugų, su penkiasdešimt ar dviem milijonais, bet sujungdamas save su visa tikrove, lyg ir esančia ne manyje.
Pradedu nuo kelių žmonių, tačiau palaipsniui prieinu ir prie gyvūnijos pasaulio, ir prie augalijos, ir pagaliau prie negyvojo pasaulio. Staiga pradedu jausti, kad visi tie dalykai susijungia manyje. Aš piešiu šiuos paveikslus savo viduje, o ne jie vyksta išorėje!
Kuo labiau aš imsiu suvokti juos kaip visumą, kurios visos dalys susietos su manimi – tokiu lygiu aš vis giliau eisiu į šią vidinę realybę. Materialūs kūnai ims nykti, o norai prisijungs prie manęs, ir aš vis aiškiau imsiu jausti tikrosios realybės paveikslą.
Baal Sulamas „Įvade į knygą Zohar“ rašo, kad iš tikrųjų visa tikrovė yra manyje, mano smegenyse, o išorėje nieko nėra. Priešais mane vyksta kažkoks teatras, atspindintis mano asmenines savybes, vidines jėgas ir polinkius.
Todėl turime suprasti, kad žinomas šūkis apie „artimo meilę“, tokią tolimą mums, nekenčiamą ir iš viso nepanašią į realybę, turi privesti žmogų prie būsenos, kai jis sugrįš į tikrąją realybę. Tai ne mūsų materialiojo pasaulio meilė, kur mes su tavim, išlikdami egoistais, vis dėlto turime pamilti vienas kitą.
Dėl to, kad myliu kitą ir prisijungiu jį prie savęs, susigrąžinu savo asmeninę dalį, kuri tik mano vaizduotėje atrodo atskirta. Ir taip grįžtu prie tikrosios realybės. Tai ir vadinama aukštesnio pasaulio suvokimu.

Iš 2011 m. balandžio 1 d. 2–osios pamokos kongrese „WE“, Naujajame Džersyje

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl taip sunku pajausti dvasinį pasaulį?

Didžiausias pasaulyje televizorius

Stebint gyvenimą iš dešimto aukšto

Komentarų nėra

Pagrindinė kabalos knyga

Kabalos mokymasis, Knyga „Zohar“

Klausimas: Kokią vietą kabalos moksle užima knyga „Zohar“?
Atsakymas: Knyga „Zohar“– pagrindinė kabalos knyga. Mes ją studijuojame kiekvieną dieną. Dabar baigiau dirbti ties knyga „Zohar“, supaprastinome jos kalbą ir pakeitėme visus aramėjų kalbos įterpinius. Šią knygą verčiame į visas kalbas ir greitai ji bus išleista.
Ši knyga aiškina mums dvasinio, globalaus pasaulio elgesio dėsnius. Dvasinis ir materialus pasaulis skiriasi ne tuo, kad dvasinis pasaulis yra kažkur debesyse, už visų galaktikų. Dvasinis pasaulis yra tiesiog čia, toje pačioje vietoje, bet mes jo nejaučiame, nes jis veikia tartum kitokių dažnių diapazone.
Juk žiūrime į pasaulį savo egoistiniais jutimo organais, ir kiekvienas priima tik tai, kas jam pačiam naudinga. Jeigu pakeisime savo jutimo organus, savo požiūrį į pasaulį, ir panorėsime regėti jį vientisą, didžiulį, kaip vieną visumą, tai mes tiesiog čia ir dabar pamatysime pasaulį kaip integralią jėgų sistemą.
Apie tokį pasaulį pasakoja knyga „Zohar“. Bet ji parašyta tokia forma, kad paimtų skaitytoją ir jam pačiam nepastebint įvesti jį į naujojo pasaulio jautimą. Todėl tai tokia stipri ir ypatinga knyga. „Zohar“ dirba per mūsų protą ir jausmus, veikdama mus iš visų pusių.

Iš 2011 m. vasario 1 d. paskaitos Paryžiuje

Daugiau šia tema skaitykite:

Vadovas po knygą „Zohar”. Apie šią knygą.

Stebuklinga infuzija

„Zohar“ – bilietas į dvasinį pasaulį

Komentarų nėra

Visas pasaulis priklauso nuo mūsų

Dvasinis darbas, Kabala

Jeigu pasaulyje vyksta kas nors blogo, – tai reiškia, kad mums kol kas nepavyksta atnešti pasauliui ištaisymo.
Jeigu žmonės vis dar planuoja karus, naikinimą ir terorą, niekina vieni kitus, meluoja, stengiasi bet kokiomis priemonėmis uždirbti kitų sąskaita, – tai mes neištaisome pasaulio.
Juk jeigu Šviesa šviestų labiau, visa tai negalėtų įvykti. Žmogus būtų nepajėgus taip elgtis, gamta negyvajame, augaliniame ir gyvūniniame lygmenyse nepateiktų mums tokių nepageidaujamų „siurprizų“.
Egzistuojame  visa apimančioje gamtoje, bet pusiausvyra  su ja priklauso nuo mūsų, nuo žmogaus lygio.
Todėl tarp studijuojančiųjų kabalą, susijungę stipriu ryšiu, turime suformuoti didžiulį dvasinį indą (kli), kad žmonės visame pasaulyje pajustų šią galybę ir būtų priversti tarpusavyje susivienyti.
Kaip tik taip viskas ir vyksta. Juk iš kur mums ateina įvairiausios mintys ir norai? To nežinome, bet jos kyla iš vidaus, pereina iš vieno pas kitą ryšio tinklu, esančiu tarp mūsų.
Gyvename ypatingu laiku. Baal Sulamas rašo, jog turime būti labai dėkingi Kūrėjui, kad gyvename tokioje kartoje, kuriai duota galimybė platinti kabalos mokslą, atėjusį iš amžių glūdumos.
Mes – pirmoji karta, galinti panaudoti jį ir pasiekti amžinybę, pakilti virš viso šio gyvenimo, išeiti už visų žemiškų apribojimų  – į kitą plotmę, į dvasinį pasaulį.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Vaistai jau pradėjo veikti“

„Jūsų siela pabudo? Neleiskite jai užmigti!“

„Mūsų laukia tobulas gyvenimas!“

Komentarų nėra

Ateis motina ir pamaitins sūnų

Realybės suvokimas, Viena siela

Klausimas: Ar kiekvienas iš mūsų turi žinoti savo funkciją bendroje sistemoje, kad tiksliai ją atliktų?
Atsakymas: Dabar tu šito vis tiek nežinai, bet laikui bėgant – sužinosi.
Kuo labiau tobulėsi ir veiksi jau sąmoningai, kartu su kitais, suprasi, kaip esi susijęs, ką konkrečiai turi daryti ir kaip tave veikia visa ši sistema.
Pradėsi atskleisti permatomą, daugiasluoksnį pasaulį. Be viso to, ką matai jame dabar, atskleisi jo gylį: pamatysi jame veikiančias jėgas ir suprasi, kaip jas paveikti.
Oras staiga taps tankus – pripildytas daugybės jėgų, bet tu žinosi, kaip su jomis elgtis!
Kaip mažas vaikas, kuris atskleisdamas naują pasaulį staiga pamato, kad aplink yra daugybė įdomių dalykų: kažką galima atidaryti, uždaryti, sukti, ir vienas susijęs su kitu. Jis pradeda vis labiau jausti šį pasaulį.
Bet kai gimsta, jis nieko nežino ir nejaučia – netgi nemato ir negirdi. Praeina tam tikras laikas, kol kūdikis pradeda girdėti, matyti, skirti skonius. Tas pats su mumis vyksta dvasiniame pasaulyje.
Tai, ką dabar darai, vadinasi „stebuklinga jėga“ (sgula). Aktyvuoji sistemą pats nežinodamas kaip.
Lygiai taip pat, kai kažkada buvai kūdikis ir rėkei nieko nesuprasdamas. Bet tavo riksmas veikė mamą ir ji tavimi rūpinosi.
Taip pat ir dabar, jei užsinorėsi, tavo noras kaip tas „riksmas“ paveiks aukštesniąją motiną Ima Ilaa, kurią vadina taip pat (Bina vadinasi Ima – motina), ir ji tavimi pasirūpins.
Tau nieko daugiau nereikia žinoti, – kaip kažkada rėkei ir nežinojai, ko konkrečiai reikalauti. Neaiškinai motinai, kokį buteliuką ji turi paimti iš šaldytuvo ir iki kokios temperatūros pašildyti.
Tu paprasčiausiai rėkei! Taip vyksta ir dvasinio pasaulio atžvilgiu.
Vėliau tavo riksmai taps sąmoningesni, pradėsi reikalauti ir norėti kažko konkretaus.
Užmegsi santykius su Aukštesniuoju ir kiekvieną dieną vis labiau juos tobulinsi.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Tik panorėk!“

„Kaip sužinoti savo sielos šaknį“

„Knyga, kuri atveria mums akis“

Komentarų nėra