Klausimas: Gamtoje yra dvi jėgos. Jas galima pavadinti meile ir neapykanta, gėriu ir blogiu, pliusu ir minusu, traukos ir stūmos jėgomis. Būtent pusiausvyra tarp jų sukuria harmoniją. Ar galima sakyti, kad meilė – tai harmonija tarp dviejų jėgų?
Atsakymas: Tai abipusis pripildymas. Žmogus turi tiesiog matyti pagal save, kad jei ką nors myli, tai nori kitam duoti tai, ko šis norįs, kuo džiaugsis. O kitas duos jam.
Klausimas: Dažnai vartojate žodžus „vienybė“, „meilė“ ir jums nepabosta. Ir kaskart jaučiate ką nors kitą?
Atsakymas: Taip. Kaskart naujus atspalvius. Tardamas žodį „meilė“, kiekvieną sykį jaučiu naują pripildymą.
Klausimas: Kaip to išmokti?
Atsakymas: Tik pajaučiant. Jau sakiau, kad meilė, neapykanta – tai vidinės sąvokos, kurios kabaloje nevartojamos. Kabala – tai mokslas, pasitelkiantis tikslius fizinius apibrėžimus.
Meilė – tai traukos jėga, neapykanta – atstūmimo jėga. Ir jas galima išmatuoti.

#275538

Iš 2020 m. spalio 23 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mylėti – užpildyti artimo norus

Mylėti – tai Kūrėjo dovana

Besąlyginė meilė

Klausimas: Kaip jūs kovojate su egoizmu, jeigu jis staiga iškyla jūsų gyvenime?
Atsakymas: Nuolat, kiekvieną sekundę egoizmas mane įveikia ir panardina į tam tikras mintis. Bet tai nereiškia, kad noriu vogti, apgaudinėti, padaryti ką nors žalingo kitiems.
Egoizmas – tai, kas mums įsakinėja kiekvieną laiko akimirką atliekant mažiausius veiksmus: kaip aš noriu atsisėsti, keltis, eiti. Jis pasireiškia viskame: mintyse, jausmuose, ketinimuose, žodžiuose, veiksmuose. To ar kito pasirinkimą, kalbėjimo būdą, elgesį – viską egoizmas tyrinėja žmoguje, ir žmogus turi visa tai studijuoti ir palaipsniui save taisyti. Bet tai – įdomus darbas.
Klausimas: Ar man reikia kiekvieną kartą užduoti sau klausimus, kodėl aš tai darau?
Atsakymas: Ne. Jei studijuosite kabalą, neklausinėsite, nes Aukštesnioji šviesa pradės jus veikti, o tai – kita energija, ne egoistinė, o altruistinė. Abi šviesos, veikdamos jus, ves į priekį, tarsi raitelis, valdantis žirgą dviem vadelėmis. Ir jūs pajusite, kuri iš jėgų šiuo metu jums vadovauja, su kuria ir kaip turėtumėte eiti į priekį, kaip jas subalansuoti tarpusavyje. Iš esmės visa gyvenimo išmintis yra teisingai subalansuoti abi jėgas.
#267872

Iš 2020 m. gegužės 24 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką gali duoti aukštesnioji jėga?

Kas mus išjudina: egoizmas ar aukštesnioji meilė?

Dviejų jėgų pusiausvyros centre

Iš vienintelio šaltinio, kuris yra Kūrėjas, nusileidžia dvi jėgos. Viena iš jų – tai jėga, kuri susijusi su Juo: davimo, meilės savybė, emanacija. Kita – dirbtinė jėga, sukurta Kūrėjo, kurios nebuvo iki sukūrimo pradžios, – gavimo, prarijimo savybė, tapusi po to egoistine savybe.
Abi jėgos gyvuoja visoje Aukštesniųjų pasaulių ir mūsų pasaulio prigimtyje kaip pliusas ir minusas. Jos sukurtos priešingomis viena kitai tam, kad mes, atstovaujantys gavimo savybei, neigiamai egoistinei jėgai, galėtume su savo savybėmis nustatyti priešingą mums teigiamą jėgą – Kūrėją, ir sukurti su ja tam tikras sąveikas, vienijimąsi, kaip atome.
Viena jėga neegzistuoja atskirai nuo kitos. Mes visada matuojame, matome, jaučiame ir randame jas tam tikroje pozicijoje viena kitos atžvilgiu.
Todėl neigiama jėga, kurioje mus sukūrė Kūrėjas, būtina būtent dėl to, kad mes rastume, nustatytume, pajaustume Jį kaip teigiamą, spinduliuojančią jėgą ir tokiu būdu galėtume užmegzti ryšį su Juo: aptikti, apibrėžti, pajausti, priartėti ar nutolti nuo Jo.
Kitaip tariant, matyti, kokios būsenos mes esame Kūrėjo atžvilgiu, nustatyti galimybę įsisavinti Jo savybes.
Kaip galime būdami neigiami, sukurti panašumą į Jį, lyg mes būtume ir neigiami, ir teigiami? Nepaprastas pats klausimas, o tuo labiau, jo sprendimas.
Tai ne paprastas atskleidimas vienybės minuso ir pliuso, Kūrėjo ir kūrinio, o atskleidimas, kokiu būdu kūrinys vystosi, pasiekia savo visiškai priešingą Kūrėjui būseną ir pradeda jausti šią būseną kaip absoliučiai kenksmingą, netinkamą, nepakenčiamą ir po to daro viską, kad pakiltų virš jos ir pradėtų iš savęs neigiamo kurti kai ką teigiamo.
Kaip tai įmanoma? Juk kūrinys niekaip negali pakeisti savo prigimties. Pasirodo, kad jis gali pakeisti tik savo prigimties pritaikymą. Tai yra, nors aš sukurtas visiškai neigiamas, bet galiu net savo neigiamas savybes, paskatas, veiksmus perorganizuoti taip, kad jų galutinis rezultatas būtų teigiamas. O kaip tai padaryti – tikrai, paslaptis.
Negalime to įsivaizduoti, todėl ir sakome, kad tai yra paslaptis, juk mes dar visiškai esame ne tame, o savo egoistinėse neigiamose savybėse.
#247101

Iš 2019 m. kovo 3 d. pamokos rusų k.